BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija)
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 15 d.(*)
„Ieškiniai dėl panaikinimo – Europos Parlamento narių papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo sistema – Papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo sistemos pakeitimas – Visuotinai taikomas aktas – Konkrečios sąsajos stoka – Nepriimtinumas“
Bylose T‑219/09 ir T‑326/09
Gabriele Albertini, gyvenantis Milane (Italija), ir kiti 62 esamos arba ankstesnės kadencijos Europos Parlamento nariai, kurių vardai ir pavardės nurodomi priede, atstovaujami advokačių S. Orlandi, A. Coolen, J.‑N. Louis ir E. Marchal,
ieškovai byloje T‑219/09,
ir
Brendan Donnelly, gyvenantis Londone (Jungtinė Karalystė), atstovaujamas advokačių S. Orlandi, A. Coolen, J.‑N. Louis ir E. Marchal,
ieškovas byloje T‑326/09,
prieš
Europos Parlamentą, iš pradžių atstovaujamą H. Krück, A. Pospíšilová Padowska ir G. Corstens, vėliau – N. Lorenz, A. Pospíšilová Padowska ir G. Corstens,
atsakovą,
dėl 2009 m. kovo 9 d. ir balandžio 1 d. Europos Parlamento sprendimų, iš dalies keičiančių teisės aktus, susijusius su papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo sistema, nurodytų Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių VIII priede, panaikinimo,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas I. Pelikánová (pranešėja), teisėjai K. Jürimäe ir M. van der Woude,
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Teisinis pagrindas
1 Europos Parlamento biuras (toliau – Biuras) yra Parlamento organas. Pagal Europos Parlamento Biuro darbo tvarkos taisyklių – šios bylos faktinėms aplinkybėms galiojančią redakciją – 22 straipsnio „Biuro funkcijos“ 2 dalį Biuras, kiek tai susiję su Parlamento nariais, be kita ko, sprendžia finansinius, organizacinius ir administracinius klausimus.
2 Šiuo pagrindu Biuras priėmė Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisykles (toliau – IKIM taisyklės).
3 1990 m. birželio 12 d. Biuras priėmė Europos Parlamento narių papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo sistemos taisykles (toliau – 1990 m. birželio 12 d. taisyklės), kurios nurodomos IKIM taisyklių VII priede.
4 1990 m. birželio 12 d. taisyklėse – jų 2009 m. kovo mėn. galiojančioje redakcijoje, – be kita ko, nustatoma:
„1 straipsnis
1. Laukiant, kol bus priimtas vieningas Parlamento narių statutas, ir neatsižvelgiant į I ir II prieduose numatytas pensijos teises, kiekvienas Europos Parlamento narys, ne mažiau kaip dvejus metus mokėjęs įmokas į savanoriško pensijų kaupimo sistemą, pasibaigus tarnybai įgyja teisę į pensiją visam gyvenimui nuo pirmos mėnesio, kurį jam suėjo 60 m. amžius, dienos.
<…>
2 straipsnis
1. Kiekvieniems tarnybos metams priskaičiuojama pensija, lygi 3,5 % nuo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjo 40 % bazinio atlyginimo dydžio, o kiekvieną mėnesį papildomai priskaičiuojama 1/12 šios sumos dalis.
2. Maksimali pensija yra 70 % (minimali – 10,5 %) nuo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjo 40 % bazinio atlyginimo dydžio.
3. Pensija apskaičiuojama ir mokama eurais.
3 straipsnis
Buvę arba atsistatydinę Parlamento nariai, prieš jiems sueinant 60 m. ir su sąlyga, kad jiems jau yra suėję 50 metų, turi teisę pateikti prašymą išmokėti pensiją iš karto arba bet kuriuo laikotarpio nuo jų atsistatydinimo, iki jiems sueis 60 m. amžius, momentu. Pastaruoju atveju pensijos suma apskaičiuojama vadovaujantis 2 straipsnio 1 dalimi, gautą sumą padauginus iš koeficiento, kuris nustatomas atsižvelgiant į Parlamento nario amžių teisės į pensiją įgijimo dieną, vadovaujantis toliau pateikiama lentele <...>.
4 straipsnis (dalies pensijos išmokėjimas vienkartinės išmokos forma)
1. Parlamento nariams, priklausantiems ir priklausiusiems savanoriškos [savanoriško kaupimo] pensijos sistemai, ne daugiau kaip 25 % pensijos, apskaičiuotos pagal 2 straipsnio 1 dalį, gali būti išmokama vienkartinės išmokos forma.
2. Šį sprendimą galima padaryti prieš datą, kurią pradedami vykdyti mokėjimai. Jis yra neatšaukiamas.
3. Neperžengiant maksimalios sumos, nurodytos 1 dalyje, vienkartinės išmokos mokėjimas nedaro poveikio Parlamento nario, priklausančio savanoriškos [savanoriško kaupimo] pensijos sistemai, likusio gyvo sutuoktinio (-ės) ar išlaikomų vaikų pensijos teisėms nei jas sumažina.
4. Vienkartinės išmokos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į Parlamento nario amžių teisės į pensiją įgijimo dieną, vadovaujantis toliau pateikiama lentele <...>.
5. Vienkartinės išmokos suma apskaičiuojama ir išmokama eurais. Išmoka išmokama prieš pirmąjį pensijos mokėjimą.
<...> “
5 Papildomo pensijų kaupimo fondą ASBL „Fonds de pension – Députés au Parlement européen“ (toliau – ASBL ) įsteigė Questeurs du Parlement européen; savo ruožtu ASBL pagal Liuksemburgo teisę įsteigė investicinę kintamojo kapitalo bendrovę (SICAV) „Fonds de pension – Députés au Parlement européen, Société d’Investissement à Capital Variable“, kurios uždavinys – užtikrinti investicijų techninį valdymą.
6 Parlamento narių statutas buvo patvirtintas 2005 m. rugsėjo 28 d. Parlamento sprendimu 2005/684/EB, Euratomas dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (OL L 262, p. 1); šis statutas įsigaliojo 2009 m. liepos 14 d., pirmąją septintojo Parlamento dieną.
7 Parlamento narių statutu nustatoma galutinė Europos Parlamento narių pensijų sistema, pagal kurios sąlygas jie turi teisę, nemokėdami jokių įmokų, į senatvės pensiją sulaukę 63 metų amžiaus.
8 Parlamento narių statute nustatomos pereinamosios priemonės, kurios taikomos papildomo kaupimo pensijų sistemai. Šiuo klausimu 27 straipsnyje nustatoma:
„1. Įsigaliojus šiam statutui Parlamento įsteigti papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo fondai išsaugojami esamos arba ankstesnės kadencijos nariams, kurie jau įgijo arba tuoj įgis teises šiuose fonduose.
2. Visos įgytos arba įgyjamos teisės išsaugojamos. Dėl naujų teisių įsigijimo Parlamentas gali nustatyti išankstinius reikalavimus ir sąlygas.
3. Parlamento nariai, gaunantys [statute nustatytą] išmoką, daugiau nebegali įgyti naujų teisių papildomo (savanoriško) senatvės pensijų kaupimo fonduose.
4. Parlamento nariai, kurie įsigaliojus šiam statutui į Parlamentą buvo išrinkti pirmą kartą, negali įstoti į fondus.
<…>“
9 2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. sprendimais Biuras priėmė Europos Parlamento narių statuto įgyvendinančias priemones (OL C 159, 2009, p. 1, toliau – įgyvendinančios priemonės). Remiantis šių sprendimų 73 straipsniu, įgyvendinančios priemonės įsigaliojo Parlamento narių statuto įsigaliojimo dieną, t. y. 2009 m. liepos 14 dieną.
10 Įgyvendinančių priemonių 74 straipsnyje nustatoma, kad vadovaujantis šių priemonių IV skyriuje nustatytomis pereinamosiomis nuostatomis IKIM taisyklės nustoja galios įsigaliojus Parlamento narių statutui.
11 Įgyvendinančių priemonių 76 straipsnyje „Papildoma pensija“ nustatoma:
„1. Papildoma (savanoriška) [papildomo (savanoriško) kaupimo] senatvės pensija, kuri buvo skirta vadovaujantis IKIM taisyklių VII priedu, ir toliau mokama remiantis šiuo priedu asmenims, kurie gaudavo šią pensiją iki statuto įsigaliojimo dienos.
2. Išlieka teisės į pensiją, pagal minėtąjį VII priedą įgytos iki statuto įsigaliojimo dienos. Ši pensija mokama pagal šiame priede numatytą tvarką.
3. Įsigaliojus statutui, toliau gali kaupti naują pensiją remiantis minėtuoju VII priedu 2009 metais išrinkti Parlamento nariai:
a) kurie buvo ankstesnės kadencijos nariai; ir
b) kurie jau įgijo arba tuoj įgis teises į papildomą pensiją; ir
c) kurių atžvilgiu valstybė narė, kur jie išrinkti, vadovaudamasi statuto 29 straipsniu priėmė kitokias nuostatas nei įtvirtintos statute arba kurie pagal statuto 25 straipsnį patys pasirinko savo šalies sistemą; ir
d) kurie neturi teisės gauti šalies arba ES pensijos, susijusios su jų, kaip Europos Parlamento narių, įgaliojimų vykdymu.
4. Parlamento narių įmokos į papildomo pensijų kaupimo fondą mokamos iš jų privačių lėšų.“
Faktinės bylos aplinkybės
12 2009 m. kovo 9 d., nustatęs papildomo pensijų kaupimo fondų finansinės padėties pablogėjimą, Biuras nusprendė (toliau – 2009 m. kovo 9 d. sprendimas):
– „sudaryti darbo grupę <...>, kuri su pensijų fondo administracinės tarybos atstovais įvertintų padėtį,
– <…> nedelsiant taikyti apsaugos ir atsargumo priemonę, kad būtų sustabdyta galimybė pasinaudoti IKIM taisyklių VII priedo 3 ir 4 straipsniais,
– <...> artimiausiame posėdyje iš naujo išnagrinėti šias atsargumo priemones, atsižvelgiant į konstatuotus faktus, darbo grupės kontaktų rezultatus ir išvadas.“
13 2009 m. balandžio 1 d. Biuras nusprendė iš dalies pakeisti 1990 m. birželio 12 d. taisykles (toliau – 2009 m. balandžio 1 d. sprendimas). Konkrečiai kalbant, pakeitimais buvo siekiama:
– padidinti pensinį amžių nuo 60 m. iki 63 metų; pakeitimas įsigalioja pirmą septintojo Parlamento darbo dieną, t. y. 2009 m. liepos 14 dieną (1990 m. birželio 12 d. taisyklių 1 straipsnis),
– panaikinti galimybę išmokėti pensijos dalį vienkartine išmoka; pakeitimas įsigalioja nedelsiant (1990 m. birželio 12 d. taisyklių 3 straipsnis),
– panaikinti galimybę anksčiau laiko – nuo 50 m. – išeiti į pensiją; pakeitimas įsigalioja nedelsiant (1990 m. birželio 12 d. taisyklių 4 straipsnis).
Procesas ir šalių reikalavimai
14 Pareiškimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2009 m. gegužės 19 d., 65 papildomo pensijų kaupimo sistemai priklausantys Europos Parlamento nariai bei ASBL pareiškė ieškinį byloje T‑219/09.
15 Pareiškimu, kurį Bendrasis Teismas gavo 2009 m. rugpjūčio 10 d., buvo pareikštas ieškinys byloje T‑326/09.
16 Atskirais dokumentais, pateiktais Bendrojo Teismo kanceliarijai atitinkamai 2009 m. rugsėjo 11 d. ir 2009 m. lapkričio 16 d., Parlamentas, remdamasis procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalimi, pareiškė prieštaravimą dėl priimtinumo abiejose bylose.
17 2009 m. spalio 30 d. ieškovai byloje T‑219/09 pateikė pastabų dėl 2009 m. spalio 30 d. prieštaravimo dėl priimtinumo. Šiuo pagrindu ieškovai R. Balfe ir J. Colom I Naval, taip pat ASBL paprašė patenkinti jų prašymą dėl ieškinio atsiėmimo. Be to, ieškovai byloje T‑219/09 paprašė sujungti šią bylą su byla T‑326/09 ir su byla T‑439/09, John Robert Purvis prieš Parlamentą.
18 2009 m. lapkričio 19 d. Parlamentas pateikė pastabų, susijusių su prašymu leisti iš dalies atsiimti ieškinį byloje T‑219/09 bei prašymu sujungti bylas. Ieškovai bylose T‑326/09 ir T‑439/09 nepateikė pastabų dėl prašymo sujungti bylas.
19 2009 m. gruodžio 18 d. Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininko nutartimi Balfe ir kt. prieš Parlamentą (T‑219/09, neskelbiamas Rinkinyje), Richard Balfe, Joan Colom I Naval ir ASBL buvo išbraukti iš ieškovų šioje byloje sąrašo.
20 2010 m. sausio 7 d. ieškovas byloje T‑326/09 pateikė savo pastabas dėl prieštaravimo dėl priimtinumo.
21 Išklausęs šalis, Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininkas 2010 m. kovo 18 d. nutartimis nusprendė sustabdyti procesą šiose bylose, kol bus priimtas sprendimas dėl priimtinumo bylose T‑532/08, Norilsk Nickel Harjavalta ir Umicore prieš Komisiją ir T‑539/08, Etimine ir Etiproducts prieš Komisiją.
22 Priėmus šį sprendimą 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimis: Norilsk Nickel Harjavalta ir Umicore prieš Komisiją ir Etimine ir Etiproducts prieš Komisiją (T‑532/08 ir T‑539/08, Rink. p. II‑0000) šalys buvo paragintos pateikti savo pastabas dėl su šiomis bylomis susijusių išvadų, kurias, jų manymu, remiantis juo reikėtų padaryti. Parlamentas ir ieškovai atitinkamai 2010 m. lapkričio 8 ir 10 dienomis pateikė savo pastabas.
23 Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti 2009 m. kovo 9 d. ir balandžio 1 d. Parlamento biuro sprendimus,
– priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.
24 Prieštaravime dėl priimtinumo Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
25 Pastabose dėl prieštaravimo dėl priimtinumo ieškovai Bendrojo Teismo prašo:
– byloje T‑219/09 patenkinti Richard Balfe, Joan Colom I Naval ir ASBL prašymą dėl ieškinio atsiėmimo,
– abiejose bylose patenkinti ieškiniuose nurodytus jų reikalavimus.
Dėl teisės
26 Kiek tai susiję su ieškovų prašymu sujungti bylas, pateiktu byloje T‑219/09, Bendrasis Teismas mano, kad siekiant priimti šią nutartį būtų naudinga sujungti šią bylą su byla T‑326/09, nes jose keliami tokie patys priimtinumo klausimai.
27 Pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl priimtinumo, nepradėdamas bylos nagrinėti iš esmės, jei šalis to prašė. Pagal to paties straipsnio 3 dalį likusi proceso dėl tokio prašymo dalis vyksta žodžiu, išskyrus atvejus, kai Bendrasis Teismas nusprendžia kitaip. Šiuo atveju Bendrasis Teismas mano, kad šioje byloje yra užtektinai medžiagos ir žodinė proceso dalis nebūtina.
Dėl ieškinio dalyko
28 Kiek tai susiję su ieškovų prašymu leisti Richard Balfe, Joan Colom I Naval ir ASBL atsiimti ieškinį byloje T‑219/09, Bendrasis Teismas mano, kad šis prašymas buvo patenkintas priimant Nutartį Balfe ir kt. prieš Parlamentą (19 punktas), todėl neteko dalyko.
29 Be to, dėl reikalavimų panaikinti ginčijamus dokumentus dalyko reikia pažymėti, kad, kaip nurodė Parlamentas, o ieškovai tam neprieštaravo, 2009 m. kovo 9 d. sprendimas buvo laikinas, nes juo tebuvo sustabdyta galimybė taikyti 1990 m. birželio 12 d. taisyklių 3 ir 4 straipsnius, tačiau iš esmės jie nebuvo pakeisti. Bendrasis Teismas mano, kad šiuos straipsnius panaikinus 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu, kuris įsigaliojo nedelsiant, 2009 m. kovo 9 d. sprendimas nustojo galios išnykus dalykui, todėl negali būti pateikiamas prašymas jį panaikinti.
30 Taigi ieškinius reikia atmesti kaip nepriimtinus tiek, kiek jie pateikti dėl 2009 m. kovo 9 d. sprendimo. Todėl sąvoka „ginčijamas aktas“ yra susijusi tik su 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu.
Dėl prieštaravimų dėl priimtinumo
31 Parlamentas nurodė tris nepriimtinumo pagrindus. Byloje T‑219/09 jis nurodė, kad ASBL nebuvo suinteresuota pareikšti ieškinį ir kad 2009 m. kovo 9 d. ir balandžio 1 d. sprendimai nėra konkrečiai susiję su ieškovais Richard Balfe ir Joan Colom I Naval. Be to, abiejose bylose jis teigia, kad ieškiniai yra nepriimtini, nes ieškovai su šiais sprendimais nėra konkrečiai susiję.
32 Ieškovams Richard Balfe ir Joan Colom I Naval bei ASBL atsiėmus savo ieškininius reikalavimus, reikia nagrinėti tik trečiąjį nepriimtinumo pagrindą, susijusį su konkrečios sąsajos su ieškovais stoka.
Šalių argumentai
33 Iš esmės Parlamentas teigia, kad 2009 m. balandžio 1 d. sprendimas yra reglamentacinis ir kad ieškovai nėra konkrečiai su juo susiję.
34 Parlamentas teigia, kad ieškovai nėra 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo adresatai. Todėl, kad ieškiniai būtų pripažinti priimtinais, jais turi būti įrodoma, jog šis aktas su jais yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs – šios sąlygos yra kumuliacinės. Tačiau Parlamentas mano, kad ieškovai negali būti laikomi konkrečiai susiję su 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu.
35 Ieškovai teigia, kad nors 2009 m. kovo 9 d. ir balandžio 1 d. sprendimai yra reglamentaciniai, jie tiesiogiai ir konkrečiai susiję su ieškovais, nes priėmus minėtus sprendimus juos buvo galima pakankamai aiškiai identifikuoti. Be to, ieškovai pažymi, kad iš 2009 m. balandžio 1 d. Generalinio sekretoriaus rašto Biuro nariams matyti, kad Biuras minėtus sprendimus priėmė atsižvelgdamas į jų specifinę padėtį. Jame ieškovai aiškiai ir konkrečiai įvardijami, kiek tai susiję su jų specifine padėtimi, apibūdinama jų įgytomis teisėmis į papildomą pensiją ir teisėmis, kurios dar bus įgytos ateityje.
36 Ieškovai mano, kad jiems negali būti uždrausta ginčyti būsimų 1990 m. birželio 12 d. taisykles, iš dalies pakeistas 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu, įgyvendinančių aktų, kurie bus jiems skirti.
37 Šiuo pagrindu jie pirmiausia remiasi teise veiksmingai kreiptis į Bendrijos teismą. Jų manymu, bet kokie įgyvendinantys aktai, kuriuos Parlamentas priims ateityje, pagal kuriuos nebus galima pasinaudoti papildoma pensija, pavyzdžiui, jei pareiškėjui nebus suėję 63 m., turėtų būti laikomi tik patvirtinantys 2009 m. kovo 9 d. ir balandžio 1 d. sprendimus. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką negalima pareikšti ieškinio, prašant panaikinti patvirtinantį aktą, kuris tik atkartoja ankstesnio galutinai įsigaliojusio akto nuostatas arba kuriame tik įtvirtinama tokio akto loginė pasekmė, nenustatant jokio naujo elemento. Jei 2009 m. kovo 9 d. ir balandžio 1 d. sprendimus įgyvendinantys sprendimai nebūtų laikomi patvirtinančiais, pagal teismo praktiką, neturint teisės pareikšti ieškinį dėl minėtų sprendimų, ieškinyje dėl juos įgyvendinančių sprendimų panaikinimo pateiktas prieštaravimas dėl jų teisėtumo taip pat būtų nepriimtinas. Todėl, patvirtinus prieštaravimą dėl priimtinumo, ieškovai prarastų bet kokią konkrečią ir veiksmingą galimybę apginti savo teises Bendrijos teisme.
38 Antra, ieškovai nurodo teisingumo vykdymo veiksmingumo ir proceso ekonomijos ir sąžiningumo principus. Jų manymu, būtų pažeisti teisingumo vykdymo veiksmingumo ir proceso ekonomijos principai, jei kiekvienas Parlamento narys būtų priverstas inicijuoti procesą dėl kiekvieno pagal 2009 m. kovo 9 d. ir balandžio 1 d. Parlamento sprendimus priimto individualaus akto panaikinimo ta apimtimi, kuria šis Parlamento narys su juo susijęs. Be to, ieškovams nustačius tokį įpareigojimą būtų pažeisti ir teisinio saugumo bei protingo proceso termino principai. Pagaliau šiuos ieškinius pripažinus nepriimtinais, būtų pažeistas proceso sąžiningumo principas, nes tuomet Parlamentas galėtų negerbti 2009 m. liepos 17 d. Biuro įsipareigojimo priimtus sprendimus taikyti visiems papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo fondų nariams.
Bendrojo Teismo vertinimas
39 Pirmiausa, dėl klausimo, ar reikia išnagrinėti šio ieškinio priimtinumą EB 230 straipsnio, ar SESV 263 straipsnio atžvilgiu, primintina, kad ieškinio priimtinumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į jo pareiškimo dieną galiojusias taisykles, o jo priimtinumo sąlygos – į jo pareiškimo dieną, t. y. jo gavimo teismo kanceliarijoje dieną, galiojusias taisykles. Taigi ieškinio, pateikto prieš įsigaliojant SESV – 2009 m. gruodžio 1 d. – priimtinumas turi būti vertinamas remiantis EB 230 straipsniu (minėtų nutarčių Norilsk Nickel Harjavalta ir Umicore prieš Komisiją ir Etimine ir Etiproducts prieš Komisiją 70 ir 72 punktai ir nurodyta teismo praktika).
40 Kadangi šioje byloje ieškiniai buvo pareikšti atitinkamai 2009 m. gegužės 19 d. ir rugpjūčio 10 d., reikia išnagrinėti jų priimtinumą pagal EB 230 straipsnį.
41 Pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl jam skirto sprendimo arba sprendimo, kuris, nors ir būtų kitam asmeniui skirtas reglamentas ar sprendimas, yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs.
42 Šioje byloje šalys neginčija, kad nors skundžiamas aktas vadinamas „sprendimu“, jis yra visuotinio taikymo, nes taikomas visiems Parlamento nariams arba asmenims, galintiems tapti papildomo pensijų kaupimo fondų nariais. Bendrasis Teismas sutinka su šia nuomone ir šiuo klausimu pažymi, kad to, jog tam tikru metu galima mažiau ar daugiau tiksliai identifikuoti asmenų, kuriems šis aktas skirtas, skaičių ir tapatybę, nepakanka, siekiant paneigti akto reglamentacinį pobūdį, nes neginčijama, jog šis aktas veiksmingai taikomas tik atsižvelgiant į jame apibrėžtą teisinę ir faktinę padėtį ir jo tikslą (pagal analogiją žr. 1994 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismo sprendimą Codorniu prieš Tarybą, C‑309/89, Rink. 1994 p. I‑1853, 18 punktą). Todėl, net jei ir būtų galima sutikti, kad įmanoma identifikuoti Parlameno narių, kuriems skundžiamas aktas daro poveikį, skaičių ir tapatybę, tai nekliudytų laikyti šį aktą visuotinio taikymo aktu. Kaip tai teisingai pažymėjo Parlamentas, skundžiamas aktas su ieškovais yra susijęs tik tiek, kiek jie susiję su papildomo pensijų kaupimo fondais – tai objektyvios teisinės aplinkybės, kurias apibrėžia šio akto, kuriuo iš dalies keičiamos 1990 m. birželio 12 d. taisyklės, tikslas.
43 Tačiau, nors skundžiamas aktas yra visuotinio taikymo pobūdžio, neatmestina, kad jis gali būti tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su tam tikrais fiziniais ir juridiniais asmenimis EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipoje vartojama prasme (visų pirma žr. 1991 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Extramet Industrine prieš Tarybą, C‑358/89, Rink. p. I‑2501, 13 punktą ir 42 punkte minėto sprendimo Codorniu prieš Tarybą 19 punktą, 2001 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Antillean Rice Mills prieš Tarybą, C‑451/98, Rink. p. I‑8949, 46 punktą ir 2006 m. birželio 22 d. Sprendimo Belgija ir Forum 187 prieš Komisiją, C‑182/03 ir C‑217/03, Rink. p. I‑5479, 58 punktas ir 2001 m. gruodžio 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Emesa Sugar prieš Tarybą, T‑43/98, Rink. p. II‑3519, 47 punktą).
44 Šioje byloje pažymėtina, kad ieškovai yra tiesiogiai ir konkrečiai susiję su ginčijamu aktu, nes Parlamento administracija, kuri privalo jį įgyvendinti, neturi jokios vertinimo diskrecijos (pagal analogiją žr. 43 punkte minėto Sprendimo Emesa Sugar prieš Tarybą 48 punktą).
45 Atsakant į klausimą, ar ginčijamas aktas yra konkrečiai susijęs su ieškovais, reikia priminti, jog jis gali būti laikomas konkrečiai susijusiu su fiziniu ar juridiniu asmeniu, jei jis veikia asmenį dėl tam tikrų jam būdingų savybių arba dėl tam tikros faktinės situacijos, kuri jį išskiria iš kitų asmenų (1963 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Plaumann prieš Komisiją , 25/62, Rink. p. 197, 223; 1997 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Federolio prieš Komisiją, T‑122/96, Rink. p. II‑1559 59 punktas ir 1999 m. balandžio 29 d. Nutarties Alce prieš Komisiją, T‑120/98, Rink. p. II‑1395, 19 punktas).
46 Šiuo klausimu tai, kad ginčijamas aktas daro poveikį teisėms, kuriomis ateityje ieškovai galės pasiremti dėl savo narystės papildomo pensijų kaupimo fonduose, jų neindividualizuoja EB 230 straipsnio ketvirtoje pastraipoje vartojama prasme, nes jie yra objektyviai apibrėžtoje padėtyje, kuri gali būti palyginama su bet kurio kito Parlamento nario, priklausančio minėtiems pensijų fondams, padėtimi (pagal analogiją žr. 45 punkte minėtos Nutarties Federolio prieš Komisiją, 67 punktą ir 43 punkte minėto Sprendimo Emesa Sugar prieš Tarybą 50 punktą). Tokiomis aplinkybėmis ieškovai nepateikė įrodymo, kad jiems buvo padaryta išskirtinai didelė žala, kuri išskirtų juos iš kitų Parlamento narių, priklausančių papildomo pensijų kaupimo fondui.
47 Tačiau ieškovai teigia, kad Biuras, prieš priimdamas skundžiamą aktą, atsižvelgė į jų specifinę padėtį.
48 Šiuo atžvilgiu primintina, kad tai, jog Bendrijos institucija pagal specialias nuostatas privalo atsižvelgti į numatomo priimti akto pasekmes tam tikrų privačių asmenų situacijai, gali šiuos asmenis individualizuoti (1985 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Piraiki‑Patraiki ir kt. prieš Komisiją, 11/82, Rink. p. 207, 28–31 punktai, ir 1990 m. birželio 26 d. Sprendimas Sofrimport prieš Komisiją, C‑152/88, Rink. p. I‑2477, 11–13 punktai).
49 Tačiau konstatuotina, kad priimant ginčijamą aktą jokia Bendrijos teisės nuostata neįpareigojo Biuro atsižvelgti į ieškovų konkrečią padėtį. Iš tikrųjų ginčijamo akto formuluotės, kurias ieškovai nurodė grįsdami šį argumentą, konkrečiai nerodo, kad Biuras atsižvelgė nors į vieno ieškovo specifinę padėtį; jomis tik bendromis frazėmis užsimenama apie narius, kuriems sprendimas daro poveikį, kaip antai „nedidelis Parlamento narių, kurie galės <...> toliau mokėti įmokas į fondus siekdami įgyti papildomų teisių, skaičius“, „nariai, kurie mokėjo įmokas į (savanoriško) pensijų kaupimo fondus“ arba, „suinteresuoti Parlamento nariai“.
50 Šį ieškovų argumentą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
51 Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad ieškovai nėra konkrečiai susiję su skundžiamu aktu EB 230 straipsnio ketvirtos pastraipoje vartojama prasme.
52 Šios išvados negali paneigti kiti ieškovų argumentai. Pirma, kalbant apie teisę veiksmingai kreiptis į teismą, pakanka priminti, kaip tai teisingai pažymėjo Parlamentas, kad pagal Sutartyje įtvirtintą teisėtumo priežiūros sistemą fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl reglamento tik tuo atveju, jei jis su juo yra susijęs ne tik tiesiogiai, bet ir konkrečiai. Nors ši sąlyga turi būti aiškinama atsižvelgiant į veiksmingos teisminės apsaugos principą bei įvairias aplinkybes, galinčias individualizuoti ieškovą (žr., pavyzdžiui, 1988 m. vasario 2 d. Sprendimą Van der Kooy prieš Komisiją, 67/85, 68/85 ir 70/85, Rink. p. 219, 14 punktas; Sprendimą Extramet Industrine prieš Tarybą, cituoto pirma minėtame 43 punkte, 13 punktas, ir Sprendimą Codorniu prieš Tarybą, cituoto pirma minėtame 43 punkte, 19 punktas), toks aiškinimas negali panaikinti šios Sutartyje aiškiai numatytos sąlygos, neperžengdamas Sutartimi Bendrijos teismams suteiktos kompetencijos ribų (2002 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo sprendimas Unión de Pequeños Agricultores prieš Tarybą, C‑50/00 P, Rink. p. I‑6677, 44 punktas).
53 Todėl šiuo atveju net jei galimi būsimi ieškovų ieškiniai dėl atskirų sprendimų, kuriais, remiantis ginčijamu aktu, atmetami prašymai leisti pasinaudoti teise į papildomą pensiją, sulaukus 60 m. amžiaus, būtų laikomi nepriimtini, tai neleistų pripažinti šių ieškinių priimtinais, pažeidžiant EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą.
54 Be to, antra, atsižvelgiant į nusistovėjusioje teismo praktikoje, apie kurią primenama 52 punkte, nustatytus principus, ieškovų nurodytų teisingumo vykdymo veiksmingumo ir proceso ekonomijos principų taikymas negali pateisinti ieškinio, kuriuo, beje, nesilaikoma EB 230 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytų priimtinumo sąlygų, pripažinimo priimtinu, nes taip būtų viršijama Sutartimi Sąjungos teismams suteikta kompetencija. Iš tikrųjų nė vienas iš šių principų negali pagrįsti leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su šiems teismams Sutartimi nustatytos kompetencijos priskyrimu.
55 Trečia, dėl teisinio saugumo ir protingo proceso termino principų, ieškovai tenurodo, kad tai, jog kiekvienas iš jų ir kiek tai su juo susiję turi pateikti ieškinį dėl būsimų 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą įgyvendinančių aktų panaikinimo, sukeltų jiems netikrumo jausmą. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad netikrumas dėl teisinio ieškinio rezultato negali automatiškai reikšti, kad buvo pažeistas teisinio saugumo principas. Be to, iš ieškovų pateiktų argumentų neaišku, kaip protingo proceso termino principą gali veikti tai, kad jie privalo apskųsti 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą įgyvendinančius aktus, o ne tiesiogiai patį sprendimą. Iš tikrųjų, ar procesas įvykdytas per protingą terminą, logiškai galima įvertinti tik pasibaigus pačiam procesui.
56 Pagaliau ketvirta, kalbant apie ieškovų nurodytą „proceso sąžiningumo principą“ ir darant tokią prielaidą, kokią daro ieškovai, t. y. kad 2009 m. birželio 17 d. Biuro sprendimas, pagal kurį būsimas sprendimas byloje T‑219/09 bus taikomas visiems papildomo pensijų kaupimo fondų nariams, rodo Parlamento norą visus esminius klausimus išspręsti šioje byloje, reikia pažymėti, kad toks atsakovo noras neįpareigoja Bendrojo Teismo vertinant šio ieškinio priimtinumą. Šiuo klausimu primintina, kad EB 230 straipsnyje nustatytos ieškinio priimtinumo sąlygos yra susijusios su viešąja tvarka (1993 m. kovo 24 d. Teisingumo Teismo sprendimas CIRFS ir kt. prieš Komisiją, C‑313/90, Rink. p. I‑1125, 19–23 punktai; 1997 m. spalio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo EISA prieš Komisiją, T‑239/94, Rink. p. II‑1839, 26 ir 27 punktai; 2000 m. kovo 13 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties GAL Penisola Sorrentina prieš Komisiją, T‑263/97, Rink. p. II‑2041, 37 punktas), todėl dėl jų šalys neturi diskrecijos.
57 Taigi ieškiniai turi būti atmesti kaip nepriimtini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, jos turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Parlamento reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nutaria:
1. Sujungti bylas T‑219/09 ir T‑326/09 siekiant priimti nutartį.
2. Atmesti ieškinius kaip nepriimtinus.
3. Gabriele Albertini ir kiti priede nurodomi 62 ieškovai, įskaitant Brendan Donnelly, padengia savo ir Europos Parlamento bylinėjimosi išlaidas.
Priimta 2010 m. gruodžio 15 d. Liuksemburge.
PRIEDAS
Javier Areitio Toledo, gyvenantis Madride (Ispanija),
Robert Atkins, gyvenantis Garstang (Jungtinė Karalystė),
Angelika Beer, gyvenanti Großkummerfeld (Vokietija),
Georges Berthu, gyvenantis Longré (Prancūzija),
Guy Bono, gyvenantis Sen Marten de Kro (Prancūzija),
Herbert Bosch, gyvenantis Bregence (Austrija),
David Bowe, gyvenantis Lidse (Jungtinė Karalystė),
Marie‑Arlette Carlotti, gyvenanti Marselyje (Prancūzija),
Ozan Ceyhun, gyvenantis Riuselsheime (Vokietija),
Giles Bryan Chichester, gyvenantis Oteri Sent Meri (Jungtinė Karalystė),
Brigitte Douay, gyvenanti Paryžiuje (Prancūzija),
Avril Doyle, gyvenantis Veksforde (Airija),
Michl Ebner, gyvenantis Bozen (Italija),
Juan Manuel Fabra Valles, gyvenantis Madride,
Elisa Maria Ferreira, gyvenantis Porte (Portugalija),
James Glyn Ford, gyvenantis Newnham on Severn (Jungtinė Karalystė),
Riccardo Garosci, gyvenantis Milane (Italija),
Bruno Gollnisch, gyvenantis Limonėje (Prancūzija),
Ana Maria Rosa Martins Gomes, gyvenantis Colares-Sintra (Portugalija),
Vasco Graça Moura, gyvenantis Benfika do Ribateže (Portugalija),
Françoise Grossetête, gyvenantis Sent Etjene (Prancūzija),
Catherine Guy-Quint, gyvenantis Overnės Kurnone (Pranecūzija),
Roger Helmer, gyvenantis Lutterworth (Jungtinė Karalystė),
William Richard Inglewood, gyvenantis Penrite (Jungtinė Karalystė),
Caroline Jackson, gyvenanti Abingdone (Jungtinė Karalystė),
Milos Koterec, gyvenantis Bratislavoje (Slovakija),
Urszula Krupa, gyvenantis Lodzėje (Lenkija),
Stefan Kuc, gyvenantis Varšuvoje (Lenkija),
Zbigniew Kuźmiuk, gyvenantis Radome (Lenkija),
Carl Lang, gyvenantis Bulonėje-Bijankūre (Prancūzija),
Henrik Lax, gyvenantis Helsinkyje (Suomija),
Patrick Louis, gyvenantis Lione (Prancūzija),
Minerva‑Welpomen Malliori, gyvenantis Atėnuose (Graikija),
Sergio Marques, gyvenantis Funšalyje (Portugalija),
Graham Christopher Spencer Mather, gyvenantis Londone (Jungtinė Karalystė),
Véronique Mathieu, gyvenanti Val d’Ajol (Prancūzija),
Marianne Mikko, gyvenanti Taline (Estija),
William Miller, gyvenantis Glazge (Jungtinė Karalystė),
Elizabeth Montfort, gyvenantis Rjome (Prancūzija),
Ashley Mote, gyvenantis Binsted (Jungtinė Karalystė),
Christine Margaret Oddy, gyvenantis Koventryje (Jungtinė Karalystė),
Reino Paasilinna, gyvenantis Helsinkyje,
Bogdan Pęk, gyvenantis Krokuvoje (Lenkija),
José Javier Pomés Ruiz, gyvenantis Pamplune (Ispanija),
John Robert Purvis, gyvenantis Faife (Jungtinė Karalystė),
Luis Queiro, gyvenantis Lisabonoje (Portugalija),
José Ribeiro E. Castro, gyvenantis Lisabonoje,
Pierre Schapira, gyvenantis Paryžiuje,
Pál Schmitt, gyvenantis Budapešte (Vengrija),
José Albino Silva Peneda, gyvenantis Majoje (Portugalija),
Grażyna Staniszewska, gyvenanti Belsko-Bialoje (Lenkija),
Robert Sturdy, gyvenantis Veterbyje (Jungtinė Karalystė),
Margie Sudre, gyvenanti La Possession (Prancūzija),
Robin Teverson, gyvenantis Tregony (Jungtinė Karalystė),
Nicole Thomas‑Mauro, gyvenanti Epernėje (Prancūzija),
Gary Titley, gyvenantis Boltone (Jungtinė Karalystė),
Witold Tomczak, gyvenantis Kempne (Lenkija),
Maartje van Putten, gyvenantis Amsterdame (Nyderlandai),
Vincenzo Viola, gyvenantis Palerme (Italija),
Mark Watts, gyvenantis à Ašforde (Jungtinė Karalystė),
Thomas Wise, gyvenantis Linslade (Jungtinė Karalystė),
Bernard Wojciechowski, gyvenantis Varšuvoje.