BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. spalio 16 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Žodinio Bendrijos prekių ženklo GRAPHENE paraiška – Absoliutus atmetimo pagrindas – Apibūdinamasis pobūdis – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas“
Byloje T‑458/13
Joseba Larrañaga Otaño ir Mikel Larrañaga Otaño, gyvenantys San Sebastiane (Ispanija), atstovaujami advokato F. Bueno Salamero,
ieškovai,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą M. Ó. Mondéjar Ortuño,
atsakovę,
dėl ieškinio, pateikto dėl 2013 m. birželio 10 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 208/2013‑2), susijusio su paraiška įregistruoti žodinį žymenį GRAPHENE kaip Bendrijos prekių ženklą,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas D. Gratsias, teisėjai M. Kancheva (pranešėja) ir C. Wetter,
kancleris E. Coulon,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. rugpjūčio 23 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. lapkričio 26 d.,
atsižvelgęs į tai, kad bylos šalys per mėnesį po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, todėl, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135a straipsnį, nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2012 m. gegužės 18 d. ieškovai Joseba Larrañaga Otaño ir Mikel Larrañaga Otaño, remdamiesi 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) bendrą Bendrijos prekių ženklo registracijos paraišką.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo GRAPHENE.
3 Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priskiriamos, be kita ko, prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 13, 23 ir 25 klasių ir pagal kiekvieną iš jų atitinka tokį aprašymą:
– 13 klasė: „Šaunamieji ginklai; amunicija ir artilerijos sviediniai; sprogmenys, fejerverkai“,
– 23 klasė: „Siūlai (tekstilės reikmėms)“,
– 25 klasė: „Drabužiai, avalynė, galvos apdangalai“.
4 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu ekspertas, remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytais pagrindais, atmetė Bendrijos prekių ženklo registracijos paraišką šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms.
5 2013 m. sausio 28 d. ieškovai, remdamiesi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, dėl eksperto sprendimo pateikė apeliaciją VRDT.
6 2013 m. birželio 10 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT antroji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją. Ji iš esmės nusprendė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturėjo skiriamųjų požymių ir buvo apibūdinamasis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, visų nurodytų prekių atžvilgiu.
7 Pirma, Apeliacinė taryba nusprendė, kad atitinkamą visuomenę sudaro ir plačioji visuomenė, ir specialių žinių turinti visuomenė, pavyzdžiui, apsaugos tarnybų specialistai, griovimo darbus atliekančios įmonės ar tekstilės gamintojai, ir kad atitinkamą visuomenę sudarantys vartotojai moka anglų kalbą, kuria parašytas žodis „graphene“.
8 Antra, kiek tai susiję su prašomo įregistruoti prekių ženklo apibūdinamuoju pobūdžiu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą, Apeliacinė taryba pirmiausia nurodė, kad iš ieškovų pateiktų dokumentų matyti, jog šį prekių ženklą sudaro anglų kalbos žodis, kuris apibrėžia dvimatį anglies alotropą, ir kad angliškai kalbanti atitinkama visuomenė šį prekių ženklą suvoktų kaip reiškiantį konkrečios medžiagos pavadinimą. Remdamasi tais pačiais dokumentais ji nurodė, kad, pirma, nors grafenas atrastas seniai, jo atskyrimas 2004 m. leido mokslininkams išsiaiškinti jo savybes, pirmiausia dvimatę jo vieno atomo storio struktūrą, skaidrumą, lankstumą ir elastingumą, šilumos ir elektros laidumą, atsparumą, lengvumą ir drėgmės nepralaidumą ar bent jau galimą kontroliuoti pralaidumą ir, antra, nanomedžiagos, kaip antai grafenas, gali būti naudojamos tokiose srityse, kaip informatika, judriojo telefono ryšys ir elektronika, ekranavimas, elektros energija ir aplinka, medicina ar sveikatos sektorius. Vėliau ji atskirai išnagrinėjo konkrečias grafeno savybes ir jo pritaikymą prie 13 klasės priskiriamiems „šaunamiesiems ginklams“, „amunicijai ir artilerijos sviediniams; sprogmenims“, „fejerverkams“, prie 23 klasės priskiriamiems „siūlams (tekstilės reikmėms)“ ir prie 25 klasės priskiriamiems „drabužiams, avalynei, galvos apdangalams“. Dėl kiekvienos iš šių penkių prekių kategorijų ji nusprendė, jog ekspertas teisingai, remdamasis minėtomis savybėmis ir pritaikymu, nusprendė, kad nurodytų prekių sudėtyje galėjo būti grafeno arba kad jos galėjo būti pagamintos iš grafeno. Galiausiai ji padarė išvadą, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra apibūdinamasis, nes terminas „grafenas“ atitinkamai visuomenei, ypač specialių žinių turinčiai visuomenei, tiesiogiai suteiktų informacijos apie nagrinėjamų prekių savybes, t. y. jų sudėtį, ir vartotojas be tarpinio intelektualaus proceso ar kitų papildomų pastangų prašomame įregistruoti žymenyje identifikuotų šių prekių sudėtyje esančios medžiagos „grafenas“ pavadinimą.
9 Trečia, galiausiai dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamųjų požymių nebuvimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą, Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi tokio skiriamojo požymio, nes atitinkama visuomenė jį suvoktų kaip nurodantį prekių sudėtyje esančios medžiagos pavadinimą; taigi juo būtų nurodytos minėtų prekių savybės, kurias joms suteikė ši medžiaga, o ne šių prekių komercinė kilmė.
Šalių reikalavimai
10 Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
11 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
12 Grįsdami savo ieškinį ieškovai nurodo tris pagrindus, grindžiamus Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto, šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto ir nediskriminavimo principo pažeidimu.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu
13 Pirmuoju ieškinio pagrindu ieškovai kaltina Apeliacinę tarybą tuo, kad ji nusprendė, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas yra apibūdinamasis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą. Šiuo atžvilgiu jie pateikia du argumentus. Pirma, nors pripažįsta, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą atitinkama visuomenė supranta kaip konkrečios ir nustatytos medžiagos pavadinimą, jie teigia, kad tarp registracijos paraiškoje nurodytų prekių ir grafeno nėra jokios tiesioginės sąsajos; grafeno savybės, kaip matyti iš „rimtų“ mokslo publikacijų, nėra „panacėja“, taigi, jį galima naudoti tik konkrečiose srityse, kaip antai nanotechnologijų, informatikos, elektronikos ar telefono ryšio, o su minėtomis prekėmis šios sritys nesusijusios. Žymenį galima įregistruoti kaip prekių ženklą, jeigu žymuo turi jam būdingą reikšmę, nors, kaip nagrinėjamu atveju, ši reikšmė nesusijusi su prekėmis, kurioms skirtas toks prekių ženklas. Antra, jie tvirtina, kad Apeliacinė taryba analizavo bendras prekių kategorijas ir tokias grafeno savybes kaip drėgmės nepralaidumas ar kontroliuojamas pralaidumas, kurios būdingos tik specifinėms prekėms, kaip antai joniniams laidininkams ir molekulių kaupimo prietaisams, neteisingai priskyrė visoms į bendras kategorijas sugrupuotoms prekėms.
14 VRDT atmeta ieškovų argumentus.
15 Pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą neregistruojami prekių ženklai, sudaryti tik iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui ar kitoms prekių ar paslaugų savybėms žymėti.
16 Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti žymenys ar nuorodos yra tik tie žymenys ir nuorodos, kurie, atitinkamos visuomenės požiūriu, gali būti įprastai naudojami – tiesiogiai arba paminint vieną iš pagrindinių jų savybių – žymėti prekėms arba paslaugoms, kurioms prašyta įregistruoti prekių ženklą (2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Procter & Gamble / VRDT, C‑383/99 P, Rink., EU:C:2001:461, 39 punktas). Iš to matyti, jog tam, kad žymeniui būtų taikomas šioje nuostatoje nustatytas draudimas, reikia, kad tarp jo ir nagrinėjamų prekių ar paslaugų būtų pakankamai tiesioginė ir konkreti sąsaja, leidžianti suinteresuotajai visuomenei iš karto ir be svarstymų suvokti nagrinėjamų prekių ar paslaugų arba vienos iš jų savybių apibūdinimą (žr. 2005 m. birželio 22 d. Sprendimo Metso Paper Automation / VRDT (PAPERLAB), T‑19/04, Rink., EU:T:2005:247, 25 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2013 m. balandžio 30 d. Sprendimo ABC‑One / VRDT (SLIM BELLY), T‑61/12, EU:T:2013:226, 17 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
17 Taigi, žymens apibūdinamasis pobūdis gali būti vertinamas tik, pirma, atitinkamos visuomenės suvokimo apie šį žymenį ir, antra, atitinkamų prekių ar paslaugų atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 27 d. Sprendimo Eurocool Logistik / VRDT (EUROCOOL), T‑34/00, Rink., EU:T:2002:41, 38 punktą ir 2011 m. liepos 7 d. Sprendimo Cree / VRDT (TRUEWHITE), T‑208/10, EU:T:2011:340, 17 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
18 Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktu siekiama bendrąjį interesą užtikrinančio tikslo, t. y. kad tokie žymenys ar nuorodos, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti prekių ar paslaugų, kuriems prašoma registracijos, savybėms, galėtų būti visų laisvai naudojami. Šia teisės nuostata siekiama, kad tokie žymenys ar nuorodos nebūtų skirti naudoti tik vienai įmonei dėl jų registracijos kaip prekių ženklo (2003 m. spalio 23 d. Sprendimo VRDT / Wrigley, C‑191/01 P, Rink., EU:C:2003:579, 31 punktas ir 2006 m. sausio 12 d. Sprendimo Deutsche SiSi-Werke / VRDT, C‑173/04 P, Rink., EU:C:2006:20, 62 punktas) ir kad viena įmonė nemonopolizuotų apibūdinamojo termino naudojimo, nes tai būtų nepalanku kitoms įmonėms, įskaitant konkurentus, kurių turimo žodyno, skirto jų toms pačioms prekėms apibūdinti, apimtis sumažėtų (2007 m. kovo 6 d. Sprendimo Golf USA / VRDT (GOLF USA), T‑230/05, EU:T:2007:76, 32 punktas ir šio sprendimo 16 punkte minėto Sprendimo SLIM BELLY, EU:T:2013:226 18 punktas).
19 Nagrinėjamu atveju pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikia pritarti Apeliacinės tarybos pateiktam atitinkamos visuomenės apibrėžimui (žr. šio sprendimo 7 punktą), kurio neginčijo ieškovai.
20 Dėl pirmojo argumento, iš esmės grindžiamo tuo, kad tarp nurodytų prekių ir grafeno, vertinant dabartinę technikos būklę, nėra tiesioginės sąsajos, primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką tam, kad VRDT galėtų atsisakyti įregistruoti prekių ženklą remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytu pagrindu, nebūtina, kad prekių ženklą sudarantys žymenys ir nuorodos registracijos paraiškos pateikimo momentu būtų faktiškai naudojami prekėms ar paslaugoms, nurodytoms pateiktoje paraiškoje, arba tokių prekių ar paslaugų savybėms apibūdinti. Kaip matyti iš pačios šios teisės nuostatos formuluotės, užtenka, kad tokie žymenys ir nuorodos galėtų būti naudojami tokiems tikslams. Todėl remiantis šia nuostata turi būti atsisakyta registruoti žodinį žymenį, jei bent viena iš galimų jo reikšmių žymi atitinkamų prekių ar paslaugų savybę (šio sprendimo 18 punkte minėto Sprendimo VRDT / Wrigley, EU:C:2003:579, 32 punktas; 2009 m. sausio 21 d. Sprendimo Korsch / VRDT (PharmaCheck), T‑296/07, EU:T:2009:12, 43 punktas ir šio sprendimo 16 punkte minėto Sprendimo SLIM BELLY, EU:T:2013:226, 36 punktas). Be to, nesvarbu tai, ar prekių ar paslaugų savybės, kurios gali būti apibūdintos, komerciniu požiūriu yra esminės ar papildomos (žr. šio sprendimo 16 punkte minėto Sprendimo SLIM BELLY, EU:T:2013:226, 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
21 Iš teismo praktikos taip pat matyti, kad dėl aplinkybės, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas, vertinant dabartinę technikos būklę, apibūdina neegzistuojančią savybę, neatmetama galimybė, kad atitinkama visuomenė jį suvoks kaip apibūdinamąjį (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo ratiopharm / VRDT (BioGeneriX), T‑47/07, EU:T:2008:377, 30 punktą ir tos pačios dienos Sprendimo ratiopharm / VRDT (BioGeneriX), T‑48/07, EU:T:2008:378, 29 punktą).
22 Kaip matyti iš šios teismo praktikos, norint pagrįsti atsisakymą įregistruoti prašomą prekių ženklą, nagrinėjamą šioje byloje, užtenka to, kad jį atitinkama visuomenė suvoktų kaip galimą naudoti turimai ar galimai, ar net, vertinant dabartinę technikos būklę, neegzistuojančiai nurodytų prekių savybei apibūdinti. Pagal šio sprendimo 17 punkte nurodytą teismo praktiką šią galimybę reikia vertinti atsižvelgiant į atitinkamos visuomenės suvokimą, o ne į mokslo sektoriaus ekspertų išvadą.
23 Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad ginčijamo sprendimo 23–28 punktuose Apeliacinė taryba pateikė informacijos, susijusios tuo, kaip atitinkama visuomenė suvokia grafeno savybes ir jo pritaikymą penkioms prekių kategorijoms: pirma, kalbant apie prie 13 klasės priskiriamus „šaunamuosius ginklus“ svarbios tokios grafeno savybės, kaip elektros laidumas, lengvumas ir atsparumas, be kita ko, jos galėtų būti pritaikytos informatikos ir elektronikos srityse ar net ekranavimui; antra, aptariant prie 13 klasės priskiriamą „amuniciją ir artilerijos sviedinius“ labai vertinamos grafeno savybės yra lengvumas ir atsparumas; trečia, kiek tai susiję su prie 13 klasės priskiriamais „fejerverkais“, grafeno elektros laidumas suteikia galimybę užtikrinti tikslumą erdvės ir laiko atžvilgiu; ketvirta, kalbant apie prie 23 klasės priskiriamus „siūlus (tekstilės reikmėms)“ labai vertinamos tokios savybės, kaip drėgmės nepralaidumas arba kontroliuojamas pralaidumas, taip pat atsparumas, lengvumas ir lankstumas; penkta, Apeliacinė taryba nurodė, kad kalbant apie prie 25 klasės priskiriamus „drabužius, avalynę, galvos apdangalus“ svarbios yra šiluminės grafeno savybės ir jo drėgmės nepralaidumas bei atsparumas.
24 Manytina, kad taip Apeliacinė taryba, remdamasi išsamia analize ir atsižvelgdama į atitinkamos visuomenės suvokimą, teisingai konstatavo, kad tarp prašomo įregistruoti prekių ženklo ir registracijos paraiškoje nurodytų prekių yra pakankamai tiesioginė ir konkreti sąsaja, suteikianti tokiai visuomenei galimybę iš karto, be papildomų svarstymų suvokti, kad taip apibūdinama tokių prekių turima arba potenciali savybė, t. y. kad jų sudėtyje yra grafeno.
25 Kadangi Apeliacinė taryba nepadarė klaidos, kai, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytu pagrindu, pritarė atsisakymui įregistruoti prašomą prekių ženklą, pirmąjį argumentą reikia atmesti.
26 Dėl antrojo argumento, grindžiamo iš esmės tuo, kad neatlikta kiekvienos iš nurodytų prekių apibūdinamųjų požymių analizė, primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, nors sprendimas atsisakyti įregistruoti prekių ženklą iš esmės turi būti motyvuojamas dėl kiekvienos iš nurodytų prekių ar paslaugų, kompetentinga institucija gali pateikti bendrus motyvus tuo atveju, kai tuo pačiu atmetimo pagrindu remiamasi prekių ar paslaugų kategorijos ar grupės atžvilgiu ir tarp tokių prekių ar paslaugų yra tokia tiesioginė ir konkreti sąsaja, kad jos sudaro pakankamai homogeninių prekių ar paslaugų kategoriją ar grupę (šio sprendimo 16 punkte minėto Sprendimo SLIM BELLY, EU:T:2013:226, 33 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 18 d. Nutarties CFCMCEE / VRDT, C‑282/09 P, Rink., EU:C:2010:153, 37–40 punktus ir pagal analogiją 2007 m. vasario 15 d. Sprendimo BVBA Management, Training en Consultancy, C‑239/05, Rink., EU:C:2007:99, 34–38 punktus).
27 Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad ginčijamo sprendimo 23–28 punktuose Apeliacinė taryba išskyrė penkias homogenines nurodytų prekių kategorijas, būtent prie 13 klasės priskiriamus „šaunamuosius ginklus“, „amuniciją ir artilerijos sviedinius; sprogmenis“, „fejerverkus“, prie 23 klasės priskiriamus „siūlus (tekstilės reikmėms)“ ir prie 25 klasės priskiriamus „drabužius, avalynę, galvos apdangalus“; šias kategorijas ji analizavo atskirai ir, remdamasi atitinkamos visuomenės suvokimu, kiekvienos atveju nurodė konkrečias grafeno savybes ir pritaikymą. Visa tai ji atliko prieš padarydama išvadą, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra apibūdinamasis kiekvienos iš šių nurodytų prekių homogeninių kategorijų atžvilgiu (žr. šio sprendimo 8 punktą). Konkrečiai dėl „siūlų (tekstilės reikmėms)“ ir „drabužių, avalynės ir galvos apdangalų“ pabrėžtina, kad net jei atitinkama visuomenė negali suvokti drėgmės nepralaidumo arba kontroliuojamo pralaidumo svarbos minėtoms prekėms, ji suvoks kitas grafeno savybes, kurias kaip svarbias šioms prekėms išskyrė Apeliacinė taryba, t. y. grafeno atsparumą, lengvumą, lankstumą ir jo šilumines savybes.
28 Kadangi Apeliacinė taryba tinkamai motyvavo savo sprendimą dėl kiekvienos iš nurodytų prekių homogeninių kategorijų, antrajam argumentui negalima pritarti.
29 Todėl pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu
30 Antruoju ieškinio pagrindu ieškovai kaltina Apeliacinę tarybą tuo, kad ji neatsižvelgė į prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamąjį požymį; termino „grafenas“ naudojimas nėra įprastas, kai norima apibrėžti nurodytas prekes, ir nesuteikia atitinkamai visuomenei jokios informacijos apie galimas šių prekių savybes.
31 Nusistovėjusioje teismo praktikoje nurodyta, kad iš Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies formuluotės aiškiai matyti, jog pakanka taikyti tik vieną iš absoliučių atmetimo pagrindų, nurodytų šioje nuostatoje, kad prašomas įregistruoti žymuo negalėtų būti įregistruotas kaip Bendrijos prekių ženklas (2002 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo DKV / VRDT, C‑104/00 P, Rink., EU:C:2002:506, 29 punktas; 2007 m. lapkričio 6 d. Sprendimo RheinfelsQuellen H. Hövelmann / VRDT (VOM URSPRUNG HER VOLLKOMMEN), T‑28/06, Rink., EU:T:2007:330, 43 punktas ir šio sprendimo 16 punkte minėto Sprendimo SLIM BELLY, EU:T:2013:226, 45 punktas).
32 Kadangi nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba teisingai nustatė, jog egzistuoja Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas atsisakymo pagrindas, ieškinio pagrindo, grindžiamo to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, nagrinėti nereikia.
33 Taigi, antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, grindžiamo nediskriminavimo principo pažeidimu
34 Trečiuoju ieškinio pagrindu ieškovai teigia, kad buvo pažeistas nediskriminavimo principas, o kartu ir vienodo požiūrio ir gero administravimo principai, nes anksčiau VRDT įregistravo Bendrijos prekių ženklą GRAFENO 3, 7, 9 ir 12 klasių prekėms (prekių ženklas Nr. 10879682) ir Bendrijos prekių ženklą GRAPHENE 4, 5, 8, 11, 14–21, 24 ir 26–34 klasių prekėms (prekių ženklas Nr. 10900645) ir nepateikė prieštaravimo dėl tokių žymenų apibūdinamųjų požymių ar skiriamųjų požymių nebuvimo nurodytų prekių atžvilgiu.
35 Pakanka priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Apeliacinės tarybos sprendimų, kurie priskiriami ribotai kompetencijai, o ne diskrecijai, teisėtumas turi būti vertinamas remiantis tik Reglamentu Nr. 207/2009, kurio išaiškinimą pateikė Europos Sąjungos teismas, o ne ankstesne VRDT sprendimų priėmimo praktika, kuri bet kuriuo atveju negali saistyti Sąjungos teismo (2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo BioID / VRDT, C‑37/03 P, Rink., EU:C:2005:547, 47 punktas; šio sprendimo 18 punkte minėto Sprendimo Deutsche SiSi-Werke / VRDT, EU:C:2006:20, 48 punktas ir 2013 m. balandžio 30 d. Sprendimo Boehringer Ingelheim International / VRDT (RELY-ABLE), T‑640/11, EU:T:2013:225, 33 punktas).
36 Nors pagal vienodo požiūrio ir gero administravimo principus VRDT turi atsižvelgti į sprendimus, kurie jau buvo priimti dėl panašių paraiškų, ir ypatingą dėmesį skirti klausimui, ar reikia priimti tokį patį sprendimą, taikant šiuos principus turi būti laikomasi teisėtumo principo, taigi, neteisėti veiksmai negali būti pripažinti teisėtais, ir asmuo, prašantis įregistruoti žymenį kaip prekių ženklą, negali savo labui remtis jo ar kitų naudai padarytais galbūt neteisėtais veiksmais siekdamas, kad būtų priimtas tapatus sprendimas (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol / VRDT, C‑51/10 P, Rink., EU:C:2011:139, 73–76 punktus). Be to, dėl su teisiniu saugumu ir, konkrečiai kalbant, su geru administravimu susijusių priežasčių visos registracijos paraiškos turi būti nagrinėjamos griežtai ir išsamiai, siekiant, kad prekių ženklai nebūtų įregistruoti netinkamai, ir toks nagrinėjimas turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju, nes žymens registracija kaip prekių ženklo priklauso nuo konkrečių kriterijų, kurie taikomi atsižvelgiant į faktines nagrinėjamo atvejo aplinkybes ir kurie skirti patikrinti, ar nagrinėjamas žymuo nepatenka į atmetimo pagrindų taikymo sritį (minėto Sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol / VRDT, EU:C:2011:139, 77 punktas ir šio sprendimo 35 punkte minėto Sprendimo RELY-ABLE, EU:T:2013:225, 34 punktas).
37 Nagrinėjamu atveju iš ieškinio pirmojo pagrindo analizės matyti, kad Apeliacinė taryba, remdamasi išsamia analize ir atsižvelgdama į atitinkamos visuomenės suvokimą, teisingai konstatavo, kad ieškovų pateikta Bendrijos prekių ženklo registracijos paraiška atmestina remiantis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytu absoliučiu atmetimo pagrindu. Iš to matyti, kad pagal šio sprendimo 35 ir 36 punktuose nurodytą teismo praktiką toks vertinimas negali būti paneigtas vien todėl, kad nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba nesivadovavo VRDT sprendimų priėmimo praktika (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 3 d. Sprendimo Airbus / VRDT (NEO), T‑236/12, Rink., EU:T:2013:343, 52 punktą), nepaisant šio sprendimo 34 punkte nurodytų aplinkybių.
38 Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors Bendrijos prekių ženklų teismuose nagrinėjamose teisių pažeidimo bylose ieškovų nurodytų prekių ženklų (žr. šio sprendimo 34 punktą) registracijai taikoma galiojimo prezumpcija, pagal to paties reglamento 52 straipsnį tokių prekių ženklų registracija prireikus galėtų būti pripažinta negaliojančia pateikus atitinkamą prašymą VRDT arba priešieškinį teisių pažeidimo byloje.
39 Taigi, trečiasis ieškinio pagrindas atmestinas.
40 Kadangi nė vienas iš ieškovų nurodytų ieškinio pagrindų nepagrįstas, reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovai bylą pralaimėjo, jie turi padengti bylinėjimosi išlaidas, kaip to reikalavo VRDT.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Joseba Larrañaga Otaño ir Mikel Larrañaga Otaño bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2014 m. spalio 16 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.