2020 m. lapkričio 18 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
Komisija / Vokietija (PVM grąžinimas – Sąskaitos faktūros)
(Byla C‑371/19)(1)
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Apmokestinimas – Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – Direktyva 2006/112/EB – 170 straipsnis ir 171 straipsnio 1 dalis – PVM grąžinimas apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę valstybėje narėje, kurioje perka prekes ir paslaugas arba į kurią importuoja PVM apmokestinamas prekes, bet yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje – Direktyva 2008/9/EB – PVM grąžinimo taisyklės – 9 ir 10 straipsniai – 15 straipsnio 1 dalis – 20 straipsnis – Sąskaitos faktūros ar importo dokumento kopijos nebuvimas – Sistemingas neišsamių prašymų grąžinti mokestį atmetimas – Atvejis, kai apmokestinamojo asmens neprašoma papildyti prašymą pasibaigus prašymo pateikimo terminui – Mokesčių neutralumo principas – Proporcingumo principas – Priimtinumas“
1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Įsipareigojimų neįvykdymo įrodymas – Komisijai tenkanti pareiga – Faktų, atskleidžiančių įsipareigojimų neįvykdymą, pateikimas – Atitinkamos valstybės narės pareiga įrodyti priešingai – Atitinkamos valstybės narės pareiga įrodyti, kad administracinė praktika buvo pakeista atsižvelgiant į Komisijos pagrįstą nuomonę
(SESV 258 straipsnis)
(žr. 65, 68 ir 69 punktus)
2. Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Mokesčio grąžinimas apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę šalies teritorijoje – Teisės į PVM grąžinimą įgyvendinimo taisyklės – Pareiga pateikti prašymą grąžinti PVM papildančios informacijos – Laiku pateiktų prašymų grąžinti PVM atmetimas, prieš tai nepaprašius pareiškėjų juos papildyti pateikiant sąskaitų faktūrų ar importo dokumentų kopijas – Mokesčių neutralumo principo ir teisės į mokesčių grąžinimą veiksmingumo pažeidimas
(Tarybos direktyvos 2006/112, iš dalies pakeistos Direktyva 2008/8, 170 ir 171 straipsniai ir Direktyvos 2008/9 5, 10 straipsniai, 15 straipsnio 1 dalis ir 20 straipsnio 1 dalis)
(žr. 77–84, 86–88 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
3. Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Mokesčio grąžinimas apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę šalies teritorijoje – Teisės į PVM grąžinimą įgyvendinimo taisyklės – Pareiga pateikti prašymą grąžinti PVM papildančios informacijos – Prašymo grąžinti PVM priėmimo patvirtinimas nepaprašius papildomos informacijos ar patvirtinamųjų dokumentų – Teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas – Nebuvimas
(Tarybos direktyvos 2008/9 15 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 1 dalis ir 20 straipsnio 1 dalis)
(žr. 96–99 punktus)
Rezoliucinė dalis
1. | | Atmesdama prašymus grąžinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), pateiktus iki kalendorinių metų, einančių po grąžinimo laikotarpio, rugsėjo 30 d., prie kurių nepridėtos mokestį grąžinančios valstybės narės teisės aktuose pagal 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvos 2008/9/EB, nustatančios Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje, o yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, išsamias taisykles, 10 straipsnį reikalaujamos sąskaitų faktūrų ar importo dokumentų kopijos, prieš tai nepaprašiusi pareiškėjų juos papildyti (prireikus ir po šios datos) ir pateikti minėtas kopijas ar reikiamą informaciją, kurios sudarytų sąlygas nagrinėti minėtus prašymus, Vokietijos Federacinė Respublika, pažeisdama PVM neutralumo principą ir apmokestinamųjų asmenų, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje teisės į PVM grąžinimą veiksmingumą, neįvykdė įsipareigojimų pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, iš dalies pakeistos 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/9/EB, 170 ir 171 straipsnius ir Direktyvos 2008/9 5 straipsnį. |
2. | | Atmesti likusią ieškinio dalį. |
3. | | Vokietijos Federacinė Respublika padengia savo ir du trečdalius Europos Komisijos patirtų bylinėjimosi išlaidų. |
4. | | Europos Komisija padengia vieną trečdalį savo bylinėjimosi išlaidų. |