Laikina versija

BENDROJO TEISMO (aštuntoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. gruodžio 20 d.(*)

„Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) – Bendras pertvarkymo fondas (BPF) – BPV sprendimas dėl ex ante įnašų už 2021 m. apskaičiavimo – Pareiga motyvuoti – Veiksminga teisminė gynyba – Vienodas požiūris – Proporcingumo principas – BPV diskrecija – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Komisijos diskrecija – Teismo sprendimo padarinių apribojimas laiko atžvilgiu“

Byloje T‑389/21

Landesbank Baden-Württemberg, įsteigta Štutgarte (Vokietija), atstovaujama advokatų H. Berger, M. Weber ir D. Schoo,

ieškovė,

prieš

Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV), atstovaujamą J. Kerlin, T. Wittenberg ir D. Ceran, padedamų advokatų H.‑G. Kamann, F. Louis, P. Gey ir L. Hesse,

atsakovę,

palaikomą

Europos Komisijos, atstovaujamos D. Triantafyllou, A. Nijenhuis ir A. Steiblytės,

įstojusios į bylą šalies,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas A. Kornezov, teisėjai G. De Baere, D. Petrlík (pranešėjas), K. Kecsmár ir S. Kingston,

posėdžio sekretorė S. Jund, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2023 m. kovo 7 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Landesbank Baden-Württemberg prašo panaikinti 2021 m. balandžio 14 d. Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimą SRB/ES/2021/22 dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2021 m. apskaičiavimo (toliau – ginčijamas sprendimas), kiek tas sprendimas susijęs su ieškove.

I.      Ginčo aplinkybės

2        Ieškovė yra pagal viešąją teisę Vokietijoje įsteigta kredito įstaiga. Ji priklauso Sparkassen-Finanzgruppe (Taupomųjų kasų finansų grupė, Vokietija) institucinei užtikrinimo sistemai (toliau – IUS).

3        Ginčijamu sprendimu BPV, remdamasi 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1), 70 straipsnio 2 dalimi, nustatė įstaigų, kurioms taikomos šio reglamento 2 straipsnio ir 67 straipsnio 4 dalies nuostatos (toliau – įstaigos), įskaitant ieškovę, ex ante įnašus į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF) (toliau – ex ante įnašai) už 2021 m. (toliau – 2021 m. įnašų laikotarpis).

4        2021 m. balandžio 21 d. pranešimu apie mokėtiną sumą Bundesanstalt für Finanzdienstleistungsaufsicht (BaFin, Federalinė finansinių paslaugų priežiūros institucija, Vokietija), kaip nacionalinė pertvarkymo institucija (toliau – NPI) pagal Reglamento Nr. 806/2014 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, įpareigojo ieškovę sumokėti jos ex ante įnašą, kurį nustatė BPV, už 2021 m. įnašų laikotarpį.

II.    Ginčijamas sprendimas

5        Ginčijamą sprendimą sudaro pagrindinis tekstas ir trys priedai.

6        Ginčijamo sprendimo pagrindiniame tekste aprašomas visoms įstaigoms taikomas ex ante įnašų už 2021 m. įnašų laikotarpį nustatymo procesas.

7        Konkrečiau kalbant, to sprendimo 5 skirsnyje BPV nustatė metinį tikslinį lygį, nurodytą 2014 m. gruodžio 19 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/81, kuriuo nustatomos vienodos Reglamento Nr. 806/2014 nuostatų dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą taikymo sąlygos (OL L 15, 2015, p. 1), 4 straipsnyje, dėl 2021 m. įnašų laikotarpio (toliau – metinis tikslinis lygis).

8        BPV paaiškino, kad nustatė šį metinį tikslinį lygį, lygų vienai aštuntajai 1,35 % nuo visų įstaigų apdraustųjų indėlių vidutinės 2020 m. sumos, apskaičiuojamos kas ketvirtį (toliau – vidutinė apdraustųjų indėlių suma 2020 m.), apskaičiuotos remiantis duomenimis, kuriuos indėlių garantijų sistemos pateikė pagal 2014 m. spalio 21 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/63, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl ex ante įnašų, skirtų pertvarkymo finansavimo struktūroms (OL L 11, 2015, p. 44), 16 straipsnį.

9        Ginčijamo sprendimo 6 skirsnyje BPV aprašė ex ante įnašų už 2021 m. įnašų laikotarpį apskaičiavimo metodiką. Šiuo klausimu minėto sprendimo 59 konstatuojamojoje dalyje ji patikslino, kad šiuo laikotarpiu 13,33 % ex ante įnašų buvo apskaičiuota pagal „nacionalinę bazę“, t. y. remiantis įstaigų, gavusių veiklos leidimą atitinkamos dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, pateiktais duomenimis (toliau – nacionalinė bazė), kaip numatyta 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, [Europos Parlamento ir Tarybos] direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190), 103 straipsnyje ir Deleguotojo reglamento 2015/63 4 straipsnyje. Likusi ex ante įnašų dalis (t. y. 86,67 %) buvo apskaičiuota pagal „bankų sąjungos bazę“, t. y. remiantis visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų bendrame pertvarkymo mechanizme (BPeM) dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, pateiktais duomenimis (toliau – sąjungos bazė; dalyvaujančios valstybės narės), kaip numatyta Reglamento Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsniuose ir Įgyvendinimo reglamento 2015/81 4 straipsnyje.

10      Tame pačiame ginčijamo sprendimo 6 skirsnyje BPV taip pat paaiškino, kad iš esmės buvo dvi įstaigų, turinčių mokėti ex ante įnašus, kategorijos. Pirmoji kategorija apima įstaigas, kurios turi mokėti nustatyto dydžio įnašą, atsižvelgiant į jų specifines savybes, kaip antai jų dydį ar veiklos pobūdį. Šių įstaigų ex ante įnašų apskaičiavimas reglamentuojamas Deleguotojo reglamento 2015/63 10 ir 11 straipsniuose.

11      Antrajai kategorijai priklausančios įstaigos turi mokėti pagal jų rizikos profilį pakoreguotą ex ante įnašą, kurį BPV nustatė, laikydamasi toliau nurodytų pagrindinių etapų.

12      Pirmajame etape BPV pagal Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktą apskaičiavo kiekvienos įstaigos „bazinį metinį įnašą“, kuris yra proporcingas atitinkamos įstaigos įsipareigojimų sumai, atėmus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius (toliau – grynieji įsipareigojimai), ir visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, gryniesiems įsipareigojimams. Pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 5 straipsnio 1 dalį BPV išskaitė tam tikrų rūšių įsipareigojimus iš įstaigos grynųjų įsipareigojimų, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant šį įnašą.

13      Antrajame ex ante įnašo apskaičiavimo etape BPV atliko bazinio metinio įnašo koregavimą pagal atitinkamos įstaigos rizikos pobūdį, kaip numatyta Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punkte. Šį rizikos profilį ji įvertino remdamasi keturiais rizikos ramsčiais, nurodytais Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnyje, kuriuos sudaro rizikos rodikliai. Kad įstaigos būtų suskirstytos pagal jų rizikos lygį, visų pirma BPV kiekvienam rizikos rodikliui, taikomam 2021 m. įnašų laikotarpiui, nustatė intervalus (krepšelius), į kuriuos įstaigos buvo sugrupuotos pagal šio deleguotojo reglamento I priedo 2 žingsnio 3 punktą. Tam pačiam intervalui priklausančioms įstaigoms buvo suteikta bendra konkretaus rizikos rodiklio vertė, vadinamoji „diskretizuota vertė“. Derindama kiekvieno rizikos rodiklio diskretizuotas vertes BPV apskaičiavo atitinkamos įstaigos „koregavimo pagal rizikos profilį daugiklį“ (toliau – koregavimo daugiklis). Padauginusi šios įstaigos bazinį metinį įnašą iš jo koregavimo daugiklio, BPV gavo tos įstaigos „bazinį metinį įnašą, pakoreguotą atsižvelgiant į rizikos profilį“.

14      Paskui BPV sudėjo visus pagal rizikos profilius pakoreguotus bazinius metinius įnašus ir gavo „bendrą vardiklį“, naudojamą apskaičiuojant metinio tikslinio lygio dalį, kurią turi sumokėti kiekviena įstaiga.

15      Galiausiai BPV apskaičiavo kiekvienos įstaigos ex ante įnašą, paskirstydama metinį tikslinį lygį visoms įstaigoms, remdamasi santykiu tarp bazinio metinio įnašo, pakoreguoto pagal rizikos profilį, ir bendro vardiklio.

16      Ginčijamo sprendimo I priede dėl kiekvienos įstaigos, turinčios mokėti ex ante įnašus, įskaitant ieškovę, yra pateikta individuali suvestinė, kurioje pateikiami kiekvienos šios įstaigos ex ante įnašo apskaičiavimo rezultatai (toliau – individuali suvestinė). Kiekvienoje iš šių suvestinių nurodoma atitinkamos įstaigos bazinio metinio įnašo suma ir jos koregavimo daugiklio vertė tiek pagal sąjungos bazę, tiek pagal nacionalinę bazę, kiekvieno rizikos rodiklio atveju nurodant intervalo, prie kurio ta įstaiga buvo priskirta, numerį. Be to, individualioje suvestinėje pateikiami duomenys, kurie naudojami visų atitinkamų įstaigų ex ante įnašams apskaičiuoti ir kuriuos BPV nustatė sudėjusi arba suderinusi visų tų įstaigų individualius duomenis. Galiausiai šioje suvestinėje pateikiami atitinkamos įstaigos deklaracijos formoje nurodyti duomenys, naudoti apskaičiuojant jos ex ante įnašą.

17      Ginčijamo sprendimo II priede apibendrinta ir agreguota forma pateikta statistinė informacija, susijusi su ex ante įnašų apskaičiavimu kiekvienai dalyvaujančiai valstybei narei. Šiame priede, be kita ko, nurodyta bendra ex ante įnašų, kuriuos atitinkamos įstaigos turi sumokėti už kiekvieną iš šių valstybių narių, suma. Be to, minėtame priede dėl kiekvieno rizikos rodiklio pateikiamas intervalų skaičius, kiekvienam intervalui priklausančių įstaigų skaičius, taip pat mažiausios ir didžiausios šių intervalų vertės. Su nacionaline baze susijusių intervalų atveju šios vertės dėl konfidencialumo sumažinamos arba padidinamos atsitiktine suma, išlaikant pirminį įstaigų paskirstymą.

18      Ginčijamo sprendimo III priede „Komentarų, pateiktų per konsultacijas dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2021 m., vertinimas“ nagrinėjamos pastabos, kurias įstaigos pateikė per 2021 m. kovo 5–19 d. BPV vykdytą konsultavimosi procedūrą siekiant priimti ginčijamą sprendimą.

III. Šalių reikalavimai

19      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą, įskaitant jo priedus, tiek, kiek jis su ja susijęs,

–        subsidiariai, konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas teisės požiūriu yra neegzistuojantis tiek, kiek jis su ja susijęs;

–        priteisti iš BPV bylinėjimosi išlaidas.

20      BPV Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas,

–        subsidiariai, ginčijamo sprendimo panaikinimo atveju palikti galioti ginčijamo sprendimo padarinius, kol jis bus pakeistas, arba bent šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

21      Europos Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

IV.    Dėl teisės

22      Ieškiniui pagrįsti ieškovė iš pradžių nurodė šešis pagrindus:

–        pirmasis yra dėl Reglamento Nr. 806/2014 81 straipsnio 1 dalies, siejamos su 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958, p. 385; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 3), 3 straipsniu, pažeidimo,

–        antrasis grindžiamas SESV 296 straipsnio antros pastraipos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies c punkto pažeidimu dėl nepakankamo ginčijamo sprendimo motyvavimo,

–        trečiasis – Chartijos 47 straipsnio 1 dalyje garantuojamos teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu,

–        ketvirtasis susijęs su Deleguotojo reglamento 2015/63 4–9 straipsnių ir I priedo neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, kuris paremtas Chartijos 47 straipsnio 1 dalyje užtikrinamos teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir teisinio saugumo principo pažeidimu,

–        penktasis – su Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antros pastraipos neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, kuris paremtas Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalies h punkto, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013, p. 1) 113 straipsnio 7 dalies, „įnašų apskaičiavimo atsižvelgiant į riziką principo“, teisinės valstybės principu grindžiamo normų tikslumo principo ir pareigos atsižvelgti į visas faktines aplinkybes pažeidimu, nes toje nuostatoje negali būti numatyta, kad taikant rizikos rodiklį „narystė institucinėje užtikrinimo sistemoje“ (toliau – IUS rizikos rodiklis) atsižvelgiama į rizikos rodiklio „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ santykinį svorį;

–        šeštasis – su Reglamento Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalies, Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalies h punkto, Chartijos 16 ir 20 straipsnių, proporcingumo ir gero administravimo principų pažeidimu,

–        septintasis – su Deleguotojo reglamento 2015/63 6, 7, 9 straipsnių ir I priedo neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, kuris paremtas „įnašų apskaičiavimo atsižvelgiant į riziką principo“, Chartijos 16 ir 20 straipsnių, proporcingumo principo ir pareigos atsižvelgti į visas faktines aplinkybes pažeidimu,

–        aštuntasis – su Chartijos 16 ir 52 straipsnių pažeidimu, nes ieškovės ex ante įnašas buvo netinkamai pakoreguotas pagal jos rizikos profilį,

–        devintasis – su Chartijos 16, 20, 41 ir 52 straipsnių pažeidimu, nes ginčijamame sprendime padaryta daug akivaizdžių vertinimo klaidų,

–        dešimtasis – su Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalies pirmo ir antro sakinių neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, kuris paremtas Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalies ir „įnašų apskaičiavimo atsižvelgiant į riziką principo“ pažeidimu.

23      Be to, dublike ieškovė pateikė vienuoliktąjį pagrindą, grindžiamą, pirma, Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies ir Chartijos 16 ir 17 straipsnių pažeidimu ir, antra, Reglamento Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsnių neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, kuris paremtas „įnašų apskaičiavimo atsižvelgiant į riziką principo“, proporcingumo principo, Chartijos 16 ir 17 straipsnių, teisinės valstybės reikalavimų ir 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (10/56, EU:C:1958:8) nustatytų principų pažeidimu.

24      Pirmiausia reikia išnagrinėti pagrindus, kuriuose ieškovė remiasi Deleguotojo reglamento 2015/63 4–9 ir 20 straipsnių bei I priedo neteisėtumu, paskui – pagrindus, tiesiogiai susijusius su ginčijamo sprendimo teisėtumu.

A.      Dėl Deleguotojo reglamento 2015/63 4–9 ir 20 straipsnių bei I priedo neteisėtumu grindžiamų prieštaravimų

1.      Dėl ketvirtojo pagrindo, grindžiamo Deleguotojo reglamento 2015/63 4–9 straipsnių ir I priedo neteisėtumu, kiek jais pažeidžiami veiksmingos teisminės gynybos ir teisinio saugumo principai, grindžiamu prieštaravimu 

25      Ketvirtasis pagrindas susideda iš dviejų dalių.

26      Pirmiausia reikia pažymėti, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 4 straipsnyje numatyta, jog BPV apskaičiuoja ex ante įnašą, kurį turi sumokėti kiekviena įstaiga, proporcingą įstaigos rizikos profiliui, pagal įstaigos pateiktą informaciją ir taikydama šio deleguotojo reglamento 4–13 straipsniuose nustatytą metodiką.

27      Deleguotojo reglamento 2015/63 5 straipsnyje „Bazinio metinio įnašo rizikos koregavimas“, be kita ko, nurodyti įsipareigojimai, kurie neįtraukiami apskaičiuojant šiuos įnašus. Šio deleguotojo reglamento 6 straipsnyje išvardyti rizikos ramsčiai ir rodikliai, į kuriuos BPV turi atsižvelgti vertindama įstaigų rizikos pobūdį, o to deleguotojo reglamento 7 straipsnyje yra nurodytas kiekvieno rizikos ramsčio ir rizikos rodiklio santykinis svoris, kurį BPV turi taikyti vertindama kiekvienos įstaigos rizikos profilį.

28      Deleguotojo reglamento 2015/63 8 straipsnis susijęs su rizikos rodiklių taikymu konkrečiais atvejais.

29      Be to, Deleguotojo reglamento 2015/63 9 straipsnyje „Rizikos koregavimo taikymas baziniam metiniam įnašui“ numatyta, kad BPV apskaičiuoja koregavimo daugiklį remdamasi šio deleguotojo reglamento 6 straipsnyje nurodytais rizikos rodikliais pagal minėto deleguotojo reglamento I priede nustatytą formulę ir procedūras ir kad kiekvienos įstaigos metinį įnašą už kiekvieną įnašų mokėjimo laikotarpį ji apskaičiuoja padaugindama bazinį metinį įnašą iš šio koregavimo daugiklio pagal to paties deleguotojo reglamento I priede nustatytą formulę ir procedūras.

30      Galiausiai Deleguotojo reglamento 2015/63 I priede nustatyta įstaigų metinių įnašų apskaičiavimo procedūra, susidedanti iš kelių žingsnių.

a)      Dėl pirmos dalies, susijusios su tariamu veiksmingos teisminės gynybos principo pažeidimu

31      Ieškovė teigia, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 4–9 straipsniais ir I priedu pažeidžiamas Chartijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas veiksmingos teisminės gynybos principas. Visų pirma, šiomis nuostatomis sukuriama neskaidri ex ante įnašų apskaičiavimo sistema, nes jose numatyta, kad šiam apskaičiavimui naudojama informacija, kuriai taikoma komercinė paslaptis, o tai trukdo BPV pateikti pakankamus sprendimų, kuriais nustatomi minėti įnašai, motyvus. Iš tiesų, nors, kiekvienos įstaigos ex ante įnašo suma priklauso nuo kitų įstaigų duomenų, dėl šių duomenų konfidencialumo negalima jų atskleisti atitinkamai įstaigai.

32      Be to, minėtomis nuostatomis sukuriama ex ante įnašų nustatymo sistema, kuriai būdinga didelė BPV diskrecija, o tai dar padidina atitinkamų teisės normų neskaidrumą.

33      Galiausiai Bendrasis Teismas negali tikrinti ginčijamo sprendimo teisėtumo, nes neturi programinės įrangos, kurią BPV naudojo ex ante įnašams apskaičiuoti ir kuri būtina siekiant patikrinti šių įnašų apskaičiavimą.

34      ECB ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

35      Deleguotojo reglamento 2015/63 4–9 straipsniuose, kaip matyti iš šio sprendimo 26–30 punktų, nustatytos taisyklės, kurias BPV turi taikyti nustatydama bazinį metinį įnašą ir jį koreguodama pagal įstaigų rizikos profilį. Paskui šios taisyklės taikomos šio deleguotojo reglamento I priede.

36      Pagal šias nuostatas kiekvienos įstaigos bazinio metinio įnašo koregavimas atsižvelgiant į jos rizikos profilį grindžiamas visų atitinkamų įstaigų individualių duomenų palyginimu. Tačiau BPV mano, kad visiems šiems duomenims taikoma komercinė paslaptis, todėl ji negali jų pateikti įstaigoms, kurių ex ante įnašas apskaičiuojamas, sprendime, kuriuo nustatomas šių įnašų dydis.

37      Dėl Chartijos 47 straipsnyje garantuojamos teisminės kontrolės veiksmingumo reikalaujama, kad atitinkamas asmuo galėtų sužinoti dėl jo priimto sprendimo motyvus arba perskaitęs patį sprendimą, arba jo prašymu pranešus jam šiuos motyvus, nepažeidžiant kompetentingo teismo įgaliojimų reikalauti iš atitinkamos institucijos pranešti šiuos motyvus, kad šis atitinkamas asmuo galėtų ginti savo teises geriausiomis įmanomomis sąlygomis ir žinodamas visas aplinkybes nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į kompetentingą teismą, ir kad tas teismas galėtų atlikti visapusišką atitinkamo sprendimo teisėtumo kontrolę (žr. 2018 m. balandžio 26 d. Sprendimo Donnellan, C‑34/17, EU:C:2018:282, 55 punktą ir 2020 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Minister van Buitenlandse Zaken, C‑225/19 ir C‑226/19, EU:C:2020:951, 43 punktą).

38      Be to, atsižvelgiant į rungimosi principą, kuris yra Chartijos 47 straipsnyje nurodytos teisės į gynybą dalis, proceso šalys turi turėti teisę susipažinti su visais teismui pateiktais dokumentais ar pastabomis, kad galėtų daryti įtaką jo sprendimui ir pareikšti dėl jų nuomonę. Iš tiesų pagrindinė teisė į veiksmingą teisminę gynybą neleidžia teismo sprendimo grįsti faktinėmis aplinkybėmis ir dokumentais, su kuriais šalys ar viena iš jų negalėjo susipažinti ir dėl kurių jos negalėjo pareikšti savo nuomonės (žr. 2013 m. birželio 4 d. ZZ, C‑300/11, EU:C:2013:363, 55 ir 56 punktus ir 2014 m. spalio 23 d. Sprendimo Unitrading, C‑437/13, EU:C:2014:2318, 21 punktą).

39      Vis dėlto tam tikrais išimtiniais atvejais Sąjungos institucija gali nesutikti, kad suinteresuotajam asmeniui būtų atskleisti tikslūs ir išsamūs motyvai, kuriais grindžiamas dėl jo priimtas sprendimas, remdamasi konfidencialių duomenų apsaugos pagrindais. Tokiu atveju būtina taikyti priemones ir teisės normas, leidžiančias suderinti, pirma, teisėtus konfidencialių duomenų apsaugos pagrindus, į kuriuos buvo atsižvelgta priimant tokį sprendimą, ir, antra, būtinybę pakankamai užtikrinti, kad būtų paisoma teisės subjekto procesinių teisių, kaip antai teisės būti išklausytam ir rungimosi principo (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 115–120 punktus; šiuo klausimu pagal analogiją taip pat žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 125 punktą).

40      Atsižvelgiant į specifinį ex ante įnašų pobūdį, toks suderinimas taip pat turi būti atliekamas apskaičiuojant šiuos įnašus. Iš tiesų, kaip matyti iš Direktyvos 2014/59 105–107 konstatuojamųjų dalių ir Reglamento Nr. 806/2014 41 konstatuojamosios dalies, laikantis draudimo principais pagrįstos logikos minėtais įnašais siekiama užtikrinti, kad finansų sektorius skirtų pakankamai finansinių išteklių BPeM, kad šis galėtų atlikti savo funkcijas, ir kartu paskatinti atitinkamas įstaigas nustatyti mažiau rizikingus veikimo būdus. Taigi ex ante įnašų apskaičiavimas grindžiamas ne tarifo taikymu apmokestinimo bazei, bet, vadovaujantis Direktyvos 2014/59 102 ir 103 straipsniais ir Reglamento Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsniais, galutinio tikslinio lygio, kurį turi pasiekti minėtų įnašų, surinktų iki 2023 m. pabaigos, suma (toliau – galutinis tikslinis lygis), ir vėliau metinio tikslinio lygio, kuris turi būti paskirstytas įstaigoms, turinčioms veiklos leidimą dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, nustatymu (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 113 punktą).

41      Kadangi galutinis tikslinis lygis apibrėžiamas kaip turintis siekti bent 1 % visų šių įstaigų apdraustųjų indėlių sumos, o kiekvienos įstaigos bazinis metinis įnašas apskaičiuojamas proporcingai jos grynųjų įsipareigojimų sumos ir visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, bendrų grynųjų įsipareigojimų santykiui, pati ex ante įnašų apskaičiavimo metodika, kaip matyti iš Direktyvos 2014/59 ir Reglamento Nr. 806/2014, rodo, kad BPV naudoja duomenis, kuriems taikoma komercinė paslaptis (Žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 114 punktą).

42      Vis dėlto Sąjungos institucijos ir įstaigos, taikydami komercinių paslapčių apsaugos principą, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, sukonkretintas SESV 339 straipsnyje, iš esmės turi neatskleisti privataus veiklos vykdytojo konkurentams jo pateiktos konfidencialios informacijos (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 109 ir 114 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

43      Šiomis aplinkybėmis Deleguotuoju reglamentu 2015/63 ir Įgyvendinimo reglamentu 2015/81 nustatydamos ex ante įnašų apskaičiavimo sistemą Komisija ir Europos Sąjungos Taryba turėjo suderinti komercinės paslapties apsaugą su veiksmingos teisminės gynybos principu, kad duomenys, kuriems taikoma ši paslaptis, negalėtų būti atskleisti suinteresuotiesiems asmenims ir negalėtų būti įtraukti, be kita ko, į sprendimų, kuriais nustatomas ex ante įnašų dydis, motyvus.

44      Tačiau ši ex ante įnašų apskaičiavimo sistemos ypatybė netrukdo Sąjungos teismui vykdyti veiksmingos teisminės kontrolės.

45      Iš tiesų, viena vertus, nuostatose, kurių neteisėtumu remiasi ieškovė, nedraudžiama, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą BPV, priimdama sprendimą, kuriuo nustatomi ex ante įnašai, atskleistų vykdant savo veiklą gautą konfidencialią informaciją apibendrinta ar agreguota forma taip, kad nebūtų galima identifikuoti atitinkamų įstaigų (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 136 punktą).

46      Kita vertus, kai tokio sprendimo motyvai turi būti apriboti siekiant užtikrinti konfidencialių duomenų apsaugą, šį sprendimą priėmusi institucija turi pateikti pateisinimų Sąjungos teismams, atliekantiems tyrimą, kai juose pareiškiamas ieškinys dėl šių duomenų (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 110 punktą ir 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 145 punktą).

47      Tam tikrais atvejais siekdami atlikti veiksmingą teisminę kontrolę, atitinkančią Chartijos 47 straipsnio reikalavimus, Sąjungos teismai gali nurodyti BPV pateikti duomenis, galinčius pagrįsti skaičiavimus, kurių tikslumas ginčijamas šiuose teismuose, prireikus užtikrinant šių duomenų konfidencialumą (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 146 punktas).

48      Be to, nagrinėdamas visas BPV nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, Sąjungos teismas turi patikrinti priežasčių, kurias ji nurodė prieštaraudama, kad būtų perduoti duomenys, naudoti apskaičiuojant ex ante įnašą, pagrįstumą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 126 punktą).

49      Jeigu paaiškėtų, kad BPV nurodytos priežastys iš tikrųjų neleidžia perduoti Sąjungos teismui pateiktos informacijos ar įrodymų, būtina tinkamai suderinti reikalavimus, susijusius su teise į veiksmingą teisminę gynybą, visų pirma su rungimosi principo paisymu, ir reikalavimus, susijusius su komercinės paslapties apsauga (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 128 punktą).

50      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ex ante įnašų apskaičiavimas remiantis duomenimis, kurie laikomi komercine paslaptimi, kaip numatyta Deleguotojo reglamento 2015/63 4–9 straipsniuose ir I priede, kai su šiais duomenimis suinteresuotieji asmenys negali susipažinti, savaime nereiškia, kad šios nuostatos nesuderinamos su veiksmingos teisminės gynybos principu.

51      Dėl ieškovės argumento, susijusio su BPV turima diskrecija, iš jurisprudencijos matyti, kad nors srityse, kuriose atliekami sudėtingi ekonominiai vertinimai, Sąjungos institucija ar įstaiga turi diskreciją ekonominėje srityje, tai nereiškia, kad Sąjungos teismas turi susilaikyti nuo kontrolės, kaip ši institucija ar įstaiga vertino ekonominius duomenis. Sąjungos teismas turi, be kita ko, patikrinti ne tik teikiamų įrodymų faktinį teisingumą, jų patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą situaciją, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (žr. 2020 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Comune di Milano / Komisija, C‑160/19 P, EU:C:2020:1012, 115 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

52      Šiomis aplinkybėmis vien tai, kad BPV turi diskreciją, nereiškia, kad Bendrasis Teismas negali vykdyti veiksmingos ginčijamo sprendimo teisminės kontrolės.

53      Galiausiai reikia atmesti ieškovės argumentą, kad Deleguotuoju reglamentu 2015/63 pažeidžiamas veiksmingos teisminės gynybos principas, nes Sąjungos teismai negali tikrinti konkrečios įstaigos ex ante įnašo sumos apskaičiavimo tikslumo.

54      Šiuo klausimu ieškovė, konkrečiau nepatikslindama, tik teigia, kad toks patikrinimas suponuoja, jog Bendrasis Teismas turi turėti BPV naudotą programinę įrangą, tačiau ji nebuvo jam suteikta. Vis dėlto ši aplinkybė negali paneigti Deleguotojo reglamento 2015/63 4–9 straipsnių ir I priedo teisėtumo. Be to, šios nuostatos nekliudo Bendrajam Teismui imtis priemonių, numatytų, be kita ko, jo Procedūros reglamente, kurias jis laiko tinkamomis, kad galėtų patikrinti ex ante įnašo dydį.

55      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ketvirtojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

b)      Dėl antros dalies, susijusios su tariamu teisinio saugumo principo pažeidimu

56      Ketvirtojo pagrindo antra dalis susijusi su trimis prieštaravimais.

1)      Dėl pirmojo prieštaravimo, grindžiamo tuo, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 4–9 straipsniai ir I priedas neleidžia įstaigoms iš anksto apskaičiuoti savo „ex ante“ įnašų

57      Ieškovė teigia, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 4–9 straipsniais ir I priedu pažeidžiamas teisinio saugumo principas, kiek pagal juos jai neleidžiama iš anksto apskaičiuoti ex ante įnašo, kurį ji turi sumokėti įnašų mokėjimo laikotarpiu, nes šiomis nuostatomis BPV suteikta didelė diskrecija. Beje, BPV pasinaudojo šia diskrecija priimdama vidaus sprendimus, nustatančius metodiką, kurios reikia laikytis apskaičiuojant ex ante įnašus (toliau – tarpiniai sprendimai), tačiau jie nebuvo paskelbti ir ieškovei neleista su jais susipažinti. Tai įrodo, kad ginčijamų minėto deleguotojo reglamento nuostatų struktūra nėra „tinkamo tankio“, kuris neleistų bet kokio atitinkamų Sąjungos institucijų savavališko elgesio.

58      ECB ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

59      Pirmiausia reikia nustatyti tikslią šio neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo apimtį.

60      Šiuo klausimu, viena vertus, reikia konstatuoti, kad, nepaisant to, kaip ieškovė įvardija šį neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, jo argumentai daugiausia susiję su Deleguotojo reglamento 2015/63 6 ir 7 straipsnių atitiktimi teisinio saugumo principui. Tačiau ieškovė nepateikia jokių savarankiškų argumentų būtent dėl šio deleguotojo reglamento 4, 5, 8 ir 9 straipsnių ar jo I priedo teisėtumo, kurie apimtų daugiau nei jos argumentai, susiję su minėto deleguotojo reglamento 6 ir 7 straipsniais. Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad šis neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas iš tikrųjų susijęs su šio deleguotojo reglamento 6 ir 7 straipsniais.

61      Kita vertus, reikia pažymėti, kad pagal šias nuostatas BPV turi koreguoti įstaigų bazinį metinį įnašą atsižvelgdama į keturis rizikos ramsčius, kurių kiekvieną sudaro rizikos rodikliai, o juos savo ruožtu gali sudaryti rizikos subrodikliai.

62      Kalbant apie tris pirmuosius rizikos ramsčius, nurodytus Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 1 dalies a–c punktuose, pažymėtina, kad ieškovė nepateikė Bendrajam Teismui jokios konkrečios informacijos, kuria užginčytų jų teisėtumą dėl to, kad jie tariamai prieštarauja teisinio saugumo principui. Be to, kiek tai susiję su šio deleguotojo reglamento 6 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytu rizikos ramsčiu, vadinamu „papildomais rizikos rodikliais, kuriuos nustato pertvarkymo institucija“ (toliau – IV rizikos ramstis), ieškovė neteigė, kad rizikos rodiklis „ankstesnės nepaprastosios viešosios finansinės paramos mastas“ – vienas iš IV rizikos ramsčio rodiklių – yra neaiškus, todėl prieštarauja šiam principui.

63      Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad šis neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas susijęs su tariamu IV rizikos ramsčio rizikos rodiklių, išskyrus rizikos rodiklį „ankstesnės nepaprastosios viešosios finansinės paramos mastas“, ir teisinio saugumo principo nesuderinamumu.

64      Atsižvelgiant į tai, reikia priminti, kad remiantis suformuota jurisprudencija pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad, pirma, teisės normos būtų aiškios ir tikslios ir, antra, jų taikymas nuspėjamas teisės subjektams, visų pirma kai jos gali turėti neigiamų pasekmių. Konkrečiai kalbant, minėtas principas reikalauja, kad teisės norma leistų suinteresuotiesiems asmenims tiksliai sužinoti ja nustatytų pareigų apimtį, kad jie galėtų aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir imtis atitinkamų veiksmų (2021 m. balandžio 29 d. Sprendimo Banco de Portugal ir kt., C‑504/19, EU:C:2021:335, 51 punktas ir 2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 319 punktas).

65      Vis dėlto šie reikalavimai negali būti suprantami kaip draudžiantys Sąjungos institucijai jos priimamame teisės akte pateikti abstrakčią teisės sąvoką, ar kaip įpareigojantys, kad tokioje abstrakčioje normoje būtų paminėti įvairūs konkretūs galimo šios normos taikymo atvejai, jeigu ta institucija negali iš anksto nustatyti visų šių atvejų (pagal analogiją žr. 2017 m. liepos 20 d. Sprendimo Marco Tronchetti Provera ir kt., C‑206/16, EU:C:2017:572, 39 ir 40 punktus ir 2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 320 punktą).

66      Taigi Sąjungos teisės akto nuostata dėl to, kad ji nepakankamai aiški, pažeidžia teisinio saugumo principą tik jeigu yra tokia neaiški, kad teisės subjektai negali pakankamai užtikrintai išsklaidyti galimų abejonių dėl šios nuostatos turinio ar prasmės (šiuo klausimu žr. 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑110/03, EU:C:2005:223, 31 punktą ir 2007 m. gegužės 22 d. Sprendimo Mebrom / Komisija, T‑216/05, EU:T:2007:148, 108 punktą).

67      Be to, tai, kad Sąjungos aktu valdžios institucijoms, atsakingoms už jo įgyvendinimą, suteikiama diskrecija, savaime nepažeidžia nuspėjamumo reikalavimo, jei, atsižvelgiant į atitinkamus teisėtus tikslus, yra pakankamai aiškiai nustatyta naudojimosi tokia diskrecija apimtis ir sąlygos, siekiant užtikrinti tinkamą apsaugą nuo savivalės (žr. 2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 321 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

68      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išnagrinėti, ar ex ante įnašų apskaičiavimo metodika tiek, kiek jai daro įtaką IV rizikos ramstis, yra pakankamai tiksliai suformuluota, kad teisės subjektai galėtų pakankamai užtikrintai išsklaidyti galimas abejones dėl nuostatų, susijusių su šiuo rizikos ramsčiu, apimties ar prasmės.

69      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovė neteigia, jog Deleguotojo reglamento 2015/63 6 ir 7 straipsniuose vartojamos sąvokos yra tokios neaiškios, kad ji negali pakankamai užtikrintai išsklaidyti galimų abejonių dėl jų apimties ar prasmės.

70      Konkrečiai dėl Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 6 dalyje vartojamų terminų ieškovė per posėdį iš esmės pripažino, kad suprato, ką turėtų reikšti tie terminai. Tiesa, ji nepritarė tam, kaip BPV aiškino kai kuriuos iš šių terminų, be kita ko, terminą „bendras verslo modelis“, tačiau neginčijo, kad jų reikšmė galėjo būti apibrėžta, todėl buvo galima pakankamai užtikrintai išsklaidyti galimas abejones dėl jų apimties ar prasmės.

71      Juo labiau kad dauguma Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 6 dalyje vartojamų terminų buvo apibrėžti ginčijamo sprendimo 98 konstatuojamojoje dalyje ir 36–40 išnašose, kuriose daromos nuorodos į įvairias taikytinų teisės aktų nuostatas. Ieškovė neteigė, kad šios apibrėžtys neišplaukia iš šių nuostatų.

72      Vis dėlto reikia pažymėti, kaip tai daro ieškovė, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 6 ir 7 straipsniais BPV suteikiama diskrecija.

73      Iš tiesų pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą IV rizikos ramstį sudaro trys rodikliai, t. y. pirma, „prekybos veikla, nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“, antra, „ narystė institucinėje užtikrinimo sistemoje [IUS]“ ir, trečia, „ankstesnės nepaprastosios viešosios finansinės paramos mastas“.

74      Pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą nustatydama šiuos rizikos rodiklius BPV turi atsižvelgti į „tikimybę, kad atitinkama įstaiga gali būti pertvarkoma, ir [į] paskesn[ę] pertvarkymo finansavimo struktūros panaudojimo tikimybę, jeigu įstaiga būtų pertvarkyta“.

75      Iš Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 5 dalies antros pastraipos formuluotės matyti, kad šia nuostata BPV suteikiama diskrecija, kiek tai susiję su tuo, kaip ji, nustatydama minėtus rizikos rodiklius, turi „atsižvelgti“ į „tikimybę, kad atitinkama įstaiga gali būti pertvarkoma, ir [į] paskesn[ę] pertvarkymo finansavimo struktūros panaudojimo tikimybę, jeigu įstaiga būtų pertvarkyta“, nes šioje nuostatoje nurodytus kriterijus BPV turi patikslinti, kad juos būtų galima taikyti konkrečiu atveju.

76      Dėl pirmojo rizikos rodiklio, priskiriamo prie IV rizikos ramsčio ir susijusio su prekybos veikla, nebalansinėmis pozicijomis, išvestinėmis priemonėmis, sudėtingumu ir pertvarkymo galimybe, Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 6 dalyje yra numatyti keli elementai, į kuriuos BPV turi atsižvelgti nustatydama šį rodiklį, iš kurių vieni gali padidinti atitinkamos įstaigos rizikos rizikingumą, o kiti – jį sumažinti.

77      Taigi veiksniai, dėl kurių šis rizikingumas gali padidėti, yra keturi, t. y., pirma, „prekybos veiklos svarba, palyginti su balanso dydžiu, nuosavų lėšų lygiu, pozicijų rizikingumu ir bendru verslo modeliu“, antra, „nebalansinių pozicijų svarba, palyginti su balanso dydžiu, nuosavų lėšų lygiu ir pozicijų rizikingumu“, trečia, „išvestinių finansinių priemonių sumos svarba, palyginti su balanso dydžiu, nuosavų lėšų lygiu, pozicijų rizikingumu ir bendru verslo modeliu“, ir, ketvirta, „mastas, kuriuo įstaigos verslo modelis ir organizacinė struktūra yra laikomi sudėtingais“.

78      Veiksniai, dėl kurių gali sumažėti minėtas rizikingumas, yra du, t. y. „santykinė išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaita atliekama per pagrindinę sandorio šalį, suma“, ir „mastas, kuriuo įstaiga gali būti greitai ir be teisinių kliūčių pertvarkyta“.

79      Iš Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 6 dalies formuluotės matyti, kad šia nuostata BPV suteikiama diskrecija, kiek tai susiję su „svarba“, kurią BPV turi teikti „prekybos veiklai“, „nebalansinėms pozicijoms“ ir „išvestinių finansinių priemonių sumai“, taip pat su įvairių šioje nuostatoje nurodytų elementų tarpusavio ryšiu.

80      Taigi, nors iš Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 6 dalies matyti, kad, remiantis šioje nuostatoje nurodytu pirmuoju rizikos subrodikliu, reikia palyginti „prekybos veiklos“ svarbą atsižvelgiant į balanso dydį, nuosavų lėšų lygį, pozicijų rizikos laipsnį ir bendrą įstaigos verslo modelį, šioje nuostatoje nėra paaiškinimų dėl konkretaus šio palyginimo įgyvendinimo.

81      Tas pats pasakytina apie antrąjį ir trečiąjį rizikos subrodiklius, numatytus Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 6 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose.

82      Be to, kiek tai susiję su IUS rizikos rodiklio nustatymu, iš Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 7 dalies matyti, kad BPV turi atsižvelgti į nedelsiant prieinamų lėšų sumos adekvatumą lėšoms, kurių reikia, „kad [atitinkamai] įstaigai būtų galima suteikti patikimą ir veiksmingą paramą“, ir į teisinio ar sutartinio saugumo, kad šios lėšos „bus visiškai panaudotos prieš tai, kai gali būti prašoma bet kokios nepaprastosios viešosios finansinės paramos“, lygį.

83      Iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad BPV turi diskreciją dėl to, kaip laikomasi minėtoje nuostatoje numatytų sąlygų, susijusių su atitinkamos IUS turimų lėšų adekvatumu lėšoms, kurių reikia atitinkamai įstaigai finansuoti, ir su teisinio ar sutartinio saugumo lygiu, kiek tai susiję su šiomis lėšomis.

84      Tas pats pasakytina apie įvairių IV rizikos ramsčio rizikos rodiklių santykinius svorius, numatytus Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalyje.

85      Iš tiesų, nors Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodytas trijų rizikos rodiklių, sudarančių IV rizikos ramstį ir nurodytų šio sprendimo 73 punkte, santykinis svoris, iš šios nuostatos nematyti, kaip turi būti nustatytas įvairių rizikos subrodiklių, priklausančių pirmiems dviem rizikos rodikliams, santykinis svoris. Konkrečiai kalbant, minėtoje nuostatoje nenurodyta, ar šis santykinis svoris turi būti proporcingai paskirstytas tokiems rizikos subrodikliams. Taigi Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalyje BPV suteikiama diskrecija nustatyti įvairių rizikos subrodiklių, sudarančių šiuos rizikos rodiklius, į kuriuos reikia atsižvelgti pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 5–7 dalis, santykinį svorį.

86      Šiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti, ar Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 5–7 dalys ir 7 straipsnio 4 dalis, remiantis šio sprendimo 67 punkte nurodyta jurisprudencija, gali būti laikomos nuostatomis, kuriose, atsižvelgiant į atitinkamą teisėtą tikslą, pakankamai aiškiai apibrėžiama BPV suteiktos diskrecijos įgyvendinimo apimtis ir sąlygos, kad jomis būtų užtikrinama tinkama apsauga nuo savivalės ir teisės subjektai galėtų pakankamai užtikrintai išsklaidyti galimas abejones dėl šių nuostatų apimties ar prasmės.

87      Kai nuostatoje Sąjungos institucijoms ar įstaigoms suteikiami įgaliojimai nustatyti pinigines prievoles, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes reikia nustatyti, ar joje pakankamai aiškiai apibrėžta naudojimosi tokia diskrecija apimtis ir sąlygos, kad teisės subjektai galėtų numatyti sąlygas, kuriomis tokia prievolė bus nustatyta (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2022 m. vasario 16 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑157/21, EU:C:2022:98, 319–321 punktus).

88      Konkrečiai kalbant, reikia įvertinti, ar apdairus veiklos vykdytojas, prireikus pasinaudodamas teisės ir ekonomikos konsultanto paslaugomis, gali pakankamai tiksliai numatyti tokių prievolių apskaičiavimo metodiką ir dydį, turint omenyje, kad tai, jog šis veiklos vykdytojas negali iš anksto tiksliai žinoti minėtų prievolių, kurias Sąjungos institucija ar įstaiga nustatys kiekvienu konkrečiu atveju, dydžio, negali reikšti teisinio saugumo principo pažeidimo (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2010 m. birželio 17 d. Sprendimo Lafarge / Komisija, C‑413/08 P, EU:C:2010:346, 95 punktą ir 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Schindler Holding ir kt. / Komisija, C‑501/11 P, EU:C:2013:522, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

89      Šiuo klausimu, be kita ko, reikia įvertinti, ar Sąjungos institucija ar įstaiga, įgyvendindama savo diskreciją, vadovaujasi tam tikrais objektyviais kriterijais, kurie leidžia teisės subjektams pakankamai tiksliai numatyti nustatytinų prievolių apskaičiavimo metodiką ir dydį. Tarp šių kriterijų, be kita ko, yra elgesio taisyklės, kurias pati Sąjungos institucija ar įstaiga nusistatė šioje srityje ir kurios apriboja jos diskreciją (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 17 d. Sprendimą Lafarge / Komisija (C‑413/08 P, EU:C:2010:346, 95 punktas). Beje, tokie kriterijai gali išplaukti ir iš šios institucijos ar įstaigos suformuotos administracinės praktikos, kuri yra žinoma ir prieinama (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Ecka Granulate ir non ferrum Metallpulver / Komisija, T‑400/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:675, 31 punktą).

90      Be to, aiškus rezultato, kurį reikia pasiekti, apibrėžimas taikomuose teisės aktuose gali būti svarbus kriterijus teisės subjektams, leidžiantis numatyti, kaip Sąjungos institucija ar įstaiga pasinaudos diskrecija (pagal analogiją žr. 2016 m. gegužės 4 d. Sprendimo Pillbox 38, C‑477/14, EU:C:2016:324, 100 punktą). Juo labiau taip yra tuo atveju, jei metodika ar konkretus procesas šiam rezultatui pasiekti yra nustatyti nagrinėjamose normose (šiuo klausimu žr. 2016 m. gegužės 4 d. Sprendimo Pillbox 38, C‑500/14, EU:C:2016:324, 101 punktą).

91      Nagrinėjamu atveju, pirma, reikia pažymėti, kad taikytinose normose yra numatytas siektinas rezultatas, pagal kurį BPF turimi finansiniai ištekliai turi pasiekti galutinį tikslinį lygį pradinio aštuonerių metų laikotarpio, prasidedančio 2016 m. sausio 1 d. (toliau – pradinis laikotarpis), pabaigoje, ir metodika šiam rezultatui pasiekti, o tai sumažina diskrecijos, kurią BPV turi nustatydama ex ante įnašus, poveikį. Viena vertus, kiekvienos įstaigos ex ante įnašo suma priklauso nuo metinio tikslinio lygio sumos, kurią nustato BPV, remdamasi savo nustatytu sumos įverčiu, kuris 2023 m. gruodžio 31 d. atitinka bent 1 % apdraustųjų indėlių visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, remiantis Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

92      Kita vertus, kaip matyti iš šio sprendimo 12 punkto, kiekvienos įstaigos ex ante įnašas nustatomas, be kita ko, remiantis baziniu metiniu įnašu, apskaičiuojamu remiantis atitinkamų įstaigų grynųjų įsipareigojimų sumomis. Tačiau BPV neturi jokios diskrecijos dėl šių sumų nustatymo. Be to, atitinkama įstaiga žino savo grynųjų įsipareigojimų sumą ir gali susipažinti su bendra kitų įstaigų grynųjų įsipareigojimų suma, o dėl komercinės paslapties apsaugos ji negali reikalauti galimybės susipažinti su kitų įstaigų konfidencialiais individualiais duomenimis, kad galėtų patikrinti tų sumų apskaičiavimą (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 114 ir 125 punktus).

93      Antra, bazinis metinis įnašas koreguojamas atsižvelgiant į atitinkamos įstaigos rizikos profilį, turint omenyje, kad pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 9 straipsnio 3 dalį koregavimo daugiklis yra nuo 0,8 iki 1,5.

94      Ši korekcija apskaičiuojama remiantis Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnyje numatytų keturių rizikos ramsčių vertinimu. Tačiau, kaip pažymėta šio sprendimo 62 punkte, ieškovė nepateikė Bendrajam Teismui jokių įrodymų dėl pirmųjų trijų rizikos ramsčių aiškumo stokos, o šie ramsčiai lemia 80 % kiekvienos įstaigos rizikos profilio, remiantis minėto deleguotojo reglamento 7 straipsnio 1 dalimi.

95      Be to, ieškovė neginčijo, kad rizikos rodiklis „ankstesnės nepaprastosios viešosios finansinės paramos mastas“, priklausantis IV rizikos ramsčiui ir pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos c punktą turintis 10 % santykinį svorį šiame ramstyje, yra nepakankamai aiškus.

96      Darytina išvada, kad rizikos rodiklių, kurių aiškumo stoką ginčija ieškovė ir dėl kurių BPV turi tam tikrą diskreciją, įtaka įstaigos rizikos profiliui yra mažesnė nei 20 %. Be to, šių rodiklių poveikį galutinei ex ante įnašo sumai dar labiau sumažina tai, kad BPV neturi jokios diskrecijos nustatyti bazinio metinio įnašo sumos ir kad šio įnašo koregavimas atsižvelgiant į įstaigos rizikos profilį yra aiškiai apribotas iš anksto nustatyta skale nuo 0,8 iki 1,5, kaip nurodyta šio sprendimo 93 punkte.

97      Šiomis aplinkybėmis diskrecijos, kuri BPV suteikta pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 5–7 dalis ir 7 straipsnio 4 dalį, įgyvendinimo apimtis ir būdai negali būti laikomi nepakankamai apibrėžtais ar nepakankamai aiškiai nustatytais, atsižvelgiant į susijusį teisėtą tikslą, todėl negali būti laikomi neužtikrinančiais tinkamos apsaugos nuo savivalės.

98      Juo labiau kad ieškovė yra apdairus veiklos vykdytojas, kuris, prireikus pasinaudodamas teisės ir ekonomikos konsultantų paslaugomis, gali pakankamai tiksliai numatyti savo ex ante įnašo apskaičiavimo metodiką ir dydį.

99      Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentas, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 6 ir 7 straipsniais pažeidžiamas teisinio saugumo principas, nes BPV pasinaudojo pagal šias nuostatas suteikta diskrecija priimdama tarpinius sprendimus, kurie nebuvo paskelbti arba kitaip padaryti prieinami.

100    Iš tiesų dėl galimo tokių sprendimų priėmimo ar neprieinamumo atsako BPV ir šie atvejai nenumatyti Deleguotojo reglamento 2015/63 6 ir 7 straipsniuose.

101    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog Deleguotojo reglamento 2015/63 6 ir 7 straipsniais pažeidžiamas teisinio saugumo principas.

102    Taigi ketvirtojo pagrindo antros dalies pirmasis prieštaravimas turi būti atmestas.

2)      Dėl antrojo prieštaravimo, grindžiamo tuo, kad Komisija galėjo nustatyti kitą „ex ante“ įnašų apskaičiavimo metodiką

103    Ieškovė teigia, kad Komisija galėjo nustatyti ex ante įnašų apskaičiavimo metodiką, pagal kurią atsižvelgiama tik į atitinkamos įstaigos duomenis, todėl nereikėtų naudoti konfidencialių kitų įstaigų duomenų. Tokia apskaičiavimo metodika leistų ieškovei geriau suprasti savo pareigų apimtį, todėl nepažeistų teisinio saugumo principo.

104    BPV ginčija šiuos argumentus.

105    Pirmiausia reikia priminti, kad deleguotųjų įgaliojimų, kaip jie suprantami pagal SESV 290 straipsnį, atveju Komisija, įgyvendindama jai patikėtą kompetenciją, turi didelę diskreciją, ypač kai turi atlikti sudėtingus vertinimus (šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Dyson / Komisija, C‑44/16 P, EU:C:2017:357, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

106    Taip yra, kiek tai susiję su ex ante įnašų koregavimo atsižvelgiant į rizikos profilį kriterijų nustatymu pagal Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalį.

107    Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad šie įnašai yra specifiniai dėl to, kad, kaip matyti iš Direktyvos 2014/59 105–107 konstatuojamųjų dalių ir Reglamento Nr. 806/2014 41 konstatuojamosios dalies, jais, laikantis draudimo principais pagrįstos logikos, siekiama užtikrinti, kad finansų sektorius skirtų pakankamai finansinių išteklių BPeM, kad šis galėtų atlikti savo funkcijas, ir kartu paskatinti atitinkamas įstaigas nustatyti mažiau rizikingus veikimo būdus (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 113 punktą).

108    Šiomis aplinkybėmis, kaip matyti iš Direktyvos 2014/59 114 konstatuojamosios dalies, Sąjungos teisės aktų leidėjas įpareigojo Komisiją deleguotuoju aktu patikslinti, kaip įstaigų įnašai į pertvarkymo finansavimo struktūras turi būti koreguojami proporcingai jų rizikos profiliui.

109    Tuo pačiu tikslu šios direktyvos 107 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad, siekiant užtikrinti teisingą ex ante įnašų į nacionalines finansavimo struktūras apskaičiavimą ir skatinti taikyti mažiau rizikingus veikimo būdus, tokie įnašai turėtų priklausyti nuo įstaigų patiriamos kredito, likvidumo ir rinkos rizikos.

110    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija turėjo parengti ex ante įnašų koregavimo atsižvelgiant į įstaigų rizikos profilį taisykles, siekdama dviejų susijusių tikslų, t. y. pirma, užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į įvairias rizikas, kurias kelia (bankų ar plačiau – finansų) įstaigų veikla, ir, antra, skatinti šias įstaigas taikyti mažiau rizikingus veikimo būdus.

111    Vis dėlto, kaip matyti iš dokumentų, susijusių su Deleguotojo reglamento 2015/63 priėmimu, be kita ko, iš dokumentų „JRC technical work supporting Commission second level legislation on risk based contributions to the (single) resolution fund“ (JTC techninė studija, kuria remiami Komisijos antrojo lygio teisės aktai dėl rizika grindžiamų įnašų į (bendrą) pertvarkymo fondą, toliau – JTC techninė studija) ir „Commission Staff Working Document: estimates of the application of the proposed methodology for the calculation of contributions to resolution financing arrangements“ (Komisijos tarnybų darbinis dokumentas: siūlomos metodikos dėl įnašų į pertvarkymo finansavimo struktūras apskaičiavimo numatomas taikymas), rengdama tokias taisykles Komisija turėjo atlikti sudėtingus vertinimus, kad išnagrinėtų įvairius duomenis, kurių atžvilgiu bankų ir finansų sektoriuose nustatytos įvairių rūšių rizikos.

112    Šiomis aplinkybėmis, kiek tai susiję su bazinių metinių įnašų koregavimo metodika pagal Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalį, Sąjungos teismo kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar naudodamasi jai suteikta diskrecija Komisija nepadarė akivaizdžios klaidos ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais arba ar ji akivaizdžiai neviršijo šios diskrecijos ribų (šiuo klausimu žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Etimine, C‑15/10, EU:C:2011:504, 60 punktą).

113    Nagrinėjamu atveju, viena vertus, reikia pažymėti, kad ieškovė nepaaiškina, kaip vien tai, kad Komisija galėjo nustatyti kitą ex ante įnašų apskaičiavimo metodiką nei nustatytoji Deleguotuoju reglamentu 2015/63, lemia, kad šiame deleguotajame reglamente yra padaryta tokia akivaizdi klaida arba taip piktnaudžiauta įgaliojimais, kad akivaizdžiai viršijamos Komisijai suteiktos diskrecijos ribos ar pažeidžiami teisinio saugumo principo reikalavimai, nurodyti šio sprendimo 64 punkte.

114    Kita vertus, tiesa, kad, nesant su kitomis įstaigomis susijusių duomenų, kurie laikomi komercine paslaptimi ir dėl to negali būti pateikti ieškovei, ji negali iš anksto apskaičiuoti tikslios ex ante įnašų sumos, kurią turi sumokėti.

115    Vis dėlto, kaip pažymėta šio sprendimo 41 punkte, pats ex ante įnašų apskaičiavimo metodikos principas, kaip matyti iš Direktyvos 2014/59 ir Reglamento Nr. 806/2014, kurių galiojimas nebuvo ginčijamas, rodo, kad BPV naudoja duomenis, kuriems taikoma komercinė paslaptis.

116    Šiomis aplinkybėmis vien tai, kad Komisija galėjo taikyti kitą ex ante įnašų apskaičiavimo metodiką, nėra teisinio saugumo principo pažeidimas.

117    Vadinasi, šį prieštaravimą reikia atmesti.

3)      Dėl trečiojo prieštaravimo, susijusio su Reglamento Nr. 2016/1011 12 straipsnio pažeidimu

118    Ieškovė teigia, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 6 ir 7 straipsniai neatitinka 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (OL L 171, 2016, p. 1), 12 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto reikalavimo. Pagal šią nuostatą, siekiant nustatyti lyginamąjį indeksą finansų rinkų reguliavimo srityje, būtina naudoti metodiką, kuri „grindžiama aiškiomis taisyklėmis, kuriose nurodoma, kaip ir kada nustatant tą lyginamąjį indeksą gali būti veikiama pagal savo diskreciją“.

119    BPV ginčija šiuos argumentus.

120    Reikia pažymėti, kad Reglamentas 2016/1011, kaip matyti iš jo pavadinimo, susijęs su indeksais, naudojamais kaip lyginamieji indeksai finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus.

121    Taigi Reglamentas 2016/1011 netaikomas nustatant ex ante įnašus. Todėl ieškovė negali teigti, kad Deleguotasis reglamentas 2015/63 nesuderinamas su skaidrumo ir tikslumo reikalavimais, kylančiais iš to 12 straipsnio.

122    Vadinasi, šį prieštaravimą reikia atmesti.

c)      Išvada dėl ketvirtojo pagrindo

123    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti.

2.      Dėl penktojo pagrindo, susijusio su Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antros pastraipos neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, nes pažeidžiamos kelios aukštesnės galios normos 

124    Penktasis pagrindas susideda iš keturių dalių.

a)      Dėl pirmos dalies, susijusios su Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antros pastraipos nesuderinamumu su Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalies h punktu ir Reglamento Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalimi

125    Ieškovė teigia, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antra pastraipa nesuderinama su Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalies h punktu ir Reglamento Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalimi, kiek joje numatytas IUS rizikos rodiklio santykinis svoris, pagal kurį diferencijuojamos tai pačiai IUS priklausančios įstaigos, nes taikydama šį santykinį svorį BPV turi atsižvelgti į rizikos rodiklio „prekybos veikla, nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ santykinį svorį.

126    Konkrečiai kalbant, IUS apsaugos poveikis pagal Reglamento Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalį yra platus ir vienodas visoms įstaigoms, kurios yra šios sistemos narės. Be to, egzistuoja garantija, kad bus panaudotos visos IUS lėšos, iki bus galima prašyti suteikti nepaprastąją finansinę paramą iš viešųjų išteklių, kaip numatyta Reglamento Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalies b punkte.

127    Šiomis aplinkybėmis tai pačiai IUS priklausančių įstaigų diferencijavimas remiantis rizikos rodikliu „prekybos veikla, nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą prieštarautų vienodam ir nuosekliam visų tokios IUS narių vertinimui, nustatytam Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalies h punkte ir Reglamento Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje.

128    ECB ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

129    Pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą, taikydama IUS rizikos rodiklį, BPV atsižvelgia į rizikos rodiklio „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ santykinį svorį.

130    Darytina išvada, kad kai tai pačiai IUS priklauso kelios įstaigos, įstaigoms, kurioms nustatomas geresnis rizikos rodiklio „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ santykinis svoris, palyginti su kitomis šios IUS narėmis, gali būti nustatytas palankesnis svoris, kiek tai susiję su IUS rizikos rodikliu, palyginti su kitomis narėmis.

131    Šiomis aplinkybėmis iš Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalies h punkto matyti, kad Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama „bazinių metinių įnašų koregavimo pagal įstaigų rizikos profilį“ sąvoka, „atsižvelg[iant]“ į tai, kad įstaiga priklauso IUS.

132    Vis dėlto Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalies h punkte ar kitur šiame straipsnyje nenurodyta, kaip Komisija turi atsižvelgti į šią narystę IUS. Taigi nenumatyta, kad Komisija turi nustatyti vienodą santykinį svorį visoms tai pačiai IUS priklausančioms įstaigoms.

133    Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 107–111 punktų, Komisija turi didelę diskreciją, kiek tai susiję su bazinių metinių įnašų koregavimo metodika pagal Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalį, įskaitant kriterijaus, susijusio su įstaigų naryste IUS, nustatymą. Todėl Sąjungos teismo kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar naudojantis šia diskrecija nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos, ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais ir ar Komisija akivaizdžiai neviršijo šios diskrecijos ribų.

134    Šiuo klausimu BPV ir Komisija visų pirma paaiškino, ir joms šiuo klausimu nebuvo prieštarauta, kad tokios IUS, kokiai priklauso ieškovė, nariai neturi besąlyginės teisės iš tokios IUS gauti paramą, kuri apimtų visus jų įsipareigojimus, tačiau IUS turi tam tikrą diskreciją nuspręsti, ar reikia remti vieną iš jos narių.

135    Be to, BPV ir Komisija nurodė, kad įstaigos, kurios balansas yra didelės apimties ir sudėtingas, žlugimas galėtų visiškai išnaudoti tokios IUS lėšas. Ieškovė nepateikė įrodymų šiam teiginiui užginčyti.

136    Galiausiai ieškovė nepateikė Bendrajam Teismui jokios konkrečios informacijos, kuria būtų siekiama paneigti tai, kad rizikos rodiklis „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ leidžia įvertinti, ar įstaigos balansas yra didelės apimties ir sudėtingas.

137    Šiomis aplinkybėmis ieškovė neįrodė, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje padaryta akivaizdi klaida ar piktnaudžiauta įgaliojimais arba kad ja akivaizdžiai viršijamos Komisijai pagal Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalies h punktą suteiktos diskrecijos ribos.

138    Galiausiai, dėl neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo, kuris susijęs su Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antros pastraipos nesuderinamumu su Reglamento Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalimi, pirmiausia reikia konstatuoti, kad pastarojoje nuostatoje yra nustatomos IUS leidimo išdavimo rizikos ribojimo tikslais sąlygos, o ne ex ante įnašų apskaičiavimas.

139    Žinoma, pagal Direktyvos 2014/59 2 straipsnio 1 dalies 8 punktą BPV gali atsižvelgti tik į IUS, kurioms suteiktas leidimas pagal Reglamento Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalį. Vis dėlto šio 113 straipsnio 7 dalies formuluotėje nedraudžiama diferencijuoti įstaigų, kurios yra tos pačios IUS narės, apskaičiuojant ex ante įnašus.

140    Be to, nors Reglamento Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalies b punkte numatyta, jog tam, kad IUS būtų pripažinta rizikos ribojimo tikslais, ji turi galėti suteikti būtiną paramą savo nariams pagal jai tenkančias pareigas iš lengvai prieinamų lėšų, tačiau pagal šią nuostatą nereikalaujama, kad IUS turėtų pakankamai išteklių, kad išvengtų visų savo narių, įskaitant visas dideles įstaigas, pertvarkymo.

141    Šios išvados nepaneigia 2016 m. lapkričio 4 d. Europos Centrinio Banko (ECB) gairių (ES) 2016/1994 dėl nacionalinių kompetentingų institucijų taikytino riziką ribojančios priežiūros institucinių užtikrinimo sistemų pripažinimo metodo pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (OL L 306, 2016, p. 37), 5 straipsnis, kuriuo remiasi ieškovė. Šioje nuostatoje, kurioje įtvirtintos Reglamento Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalies b punkto įgyvendinimo gairės, taip pat nenumatyta, kad IUS turi turėti pakankamai išteklių, kad išvengtų visų savo narių pertvarkymo.

142    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, penktojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

b)      Dėl antros dalies, susijusios su Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antros pastraipos nesuderinamumu su „įnašų apskaičiavimo atsižvelgiant į riziką principu“ ir vienodo požiūrio principu 

143    Penktojo pagrindo antra dalis iš esmės susijusi su dviem prieštaravimais.

1)      Dėl pirmojo prieštaravimo, grindžiamo „įnašų apskaičiavimo atsižvelgiant į riziką principo“ pažeidimu

144    Ieškovė teigia, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antra pastraipa pažeidžiamas „įnašų apskaičiavimo atsižvelgiant į riziką principas“, kylantis iš Chartijos 16, 17 ir 52 straipsniuose, Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 2 ir 7 dalyse įtvirtinto proporcingumo principo.

145    Turint omenyje šį principą, nėra tiksliai aišku, kokiu būdu rizikos rodiklis „prekybos veikla, nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą rodo ieškovės pertvarkymo riziką.

146    Be to, nėra pakankamo objektyvaus ryšio tarp Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyto rizikos rodiklio „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ ir to paties deleguotojo reglamento 7 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punkte numatytos narystės IUS, kad būtų galima pateisinti santykinį svorį, siejamą su šiuo rizikos rodikliu.

147    Galiausiai Deleguotajame reglamente 2015/63 susiejant šiuos du rizikos rodiklius nustatytas dvigubas pirmojo rizikos rodiklio skaičiavimas, nes į šį rodiklį jau atsižvelgta apskaičiuojant ex ante įnašą pagal minėto deleguotojo reglamento 6 straipsnio 5 dalies a punktą.

148    ECB ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

149    Nesant reikalo nagrinėti, ar Direktyvoje 2014/59 arba kitoje Sąjungos teisės normoje įtvirtintas „įnašų apskaičiavimo atsižvelgiant į riziką principas“, ieškovės penktojo pagrindo antros dalies pirmasis prieštaravimas turi būti suprantamas taip, kad juo iš esmės teigiama, jog Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje yra padaryta akivaizdi vertinimo klaida, nes pagal ją BPV neleidžiama tinkamai koreguoti bazinių metinių įnašų atsižvelgiant į faktinį įstaigų rizikos profilį.

150    Šiuo klausimu visų pirma iš šio sprendimo 107–111 punktų matyti, kad Komisija turi didelę diskreciją, kiek tai susiję su Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalies h punkto įgyvendinimu.

151    Be to, ieškovė nepateikė Bendrajam Teismui jokios konkrečios informacijos, kuri paneigtų BPV teiginį, kad rodiklis „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ yra objektyvus kriterijus, leidžiantis pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą įvertinti tikimybę, kad įstaiga prašys IUS paramos, kurios ji negalėtų suteikti, todėl kiltų šios įstaigos pertvarkymo rizika. Taigi nėra jokių požymių, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antra pastraipa neleidžia koreguoti ex ante įnašo atsižvelgiant į faktinį atitinkamos įstaigos rizikos profilį.

152    Galiausiai, priešingai nei teigia ieškovė, Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje numatytas metodas nelemia rizikos rodiklio „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ dvigubo skaičiavimo.

153    Iš tiesų, viena vertus, rizikos rodiklis „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 5 dalies a punktą taikomas visoms įstaigoms, kurių ex ante įnašas yra koreguojamas atsižvelgiant į jų rizikos profilį. Tačiau šio deleguotojo reglamento 7 straipsnio 4 dalies antros pastraipos tikslais minėtas rizikos rodiklis taikomas tik toms iš šių įstaigų, kurios priklauso IUS. Kita vertus, pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 6 dalį rizikos rodiklio „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ tikslas – įvertinti atitinkamos įstaigos rizikas, be kita ko, dėl balanse turimo turto, dėl verslo modelio ir dėl organizacinės struktūros. Tačiau, kai šis rizikos rodiklis taikomas remiantis šio deleguotojo reglamento 7 straipsnio 4 dalies antra pastraipa, jis naudojamas nustatant IUS rizikos rodiklio santykinį svorį ir siekiant įvertinti IUS priklausančios įstaigos keliamas rizikas minėtos IUS pajėgumams suteikti paramą savo nariams. Iš tiesų, kaip matyti iš to, kas išdėstyta šio sprendimo 163 ir 164 punktuose, rizikos, vertinamos taikant minėtą rizikos rodiklį, gali skirtis priklausomai nuo įstaigos ir būti tokios didelės, kad IUS gali nepajėgti susidoroti su šiomis rizikomis įstaigos narės žlugimo atveju.

154    Šiomis aplinkybėmis Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nepadaryta akivaizdžios vertinimo klaidos, numatant, kad IUS rizikos rodiklio nustatymo procese atsižvelgiama į rizikos rodiklį „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“.

155    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, penktojo pagrindo antros dalies pirmąjį prieštaravimą reikia atmesti.

2)      Dėl antrojo prieštaravimo, susijusio su vienodo požiūrio principo pažeidimu

156    Ieškovė teigia, kad pats IUS pobūdis yra toks, kad apsaugomi visi jos nariai, neatsižvelgiant į jų konkrečią rizikos būklę, todėl jokia įstaiga negali būti individualiai pertvarkyta, kol IUS egzistuoja ir atlieka savo funkciją. Taigi narystė IUS yra aplinkybė, dėl kurios visos atitinkamos įstaigos tampa panašios.

157    Vis dėlto Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antra pastraipa, pagal kurią leidžiami skirtumai tarp šių įstaigų, pažeidžiamas vienodo požiūrio principas, įtvirtintas Chartijos 20 straipsnyje. Iš tiesų nėra jokio objektyvaus kriterijaus, kuris pateisintų šį skirtingą požiūrį. Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje numatytas kriterijus, t. y. „tikimybė, kad atitinkama įstaiga gali būti pertvarkoma“, neturi objektyvaus ryšio su kriterijumi, faktiškai taikomu pagal šio deleguotojo reglamento 7 straipsnio 4 dalį, siekiant nustatyti IUS rizikos rodiklio santykinį svorį, t. y. rizikos rodikliu „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“.

158    ECB ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

159    Chartijos 20 straipsnyje įtvirtintas vienodo požiūrio principas, pagal kurį reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pagrįstas (2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Fussl Modestraße Mayr, C‑555/19, EU:C:2021:89, 95 punktas).

160    Šiuo klausimu pirmiausia reikia išnagrinėti, ar IUS priklausanti įstaiga, kaip antai ieškovė, yra panašioje padėtyje, palyginti su kitomis tai pačiai IUS priklausančiomis įstaigomis.

161    Pagal suformuotą jurisprudenciją skirtingų situacijų panašumą reikia vertinti atsižvelgiant į visus jas apibūdinančius elementus. Šiuos elementus ir jų panašumą reikia nustatyti ir įvertinti atsižvelgiant visų pirma į akto, kuriame įtvirtintas atitinkamas skirtumas, objektą ir tikslą. Be to, reikia atsižvelgti į srities, kuriai šis aktas priklauso, principus ir tikslus (žr. 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Fussl Modestraße Mayr, C‑555/19, EU:C:2021:89, 99 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

162    Dėl srities, kuriai priklauso Deleguotasis reglamentas 2015/63, principų ir tikslų reikia priminti, kad šie įnašai yra specifiniai dėl to, kad, kaip matyti iš Direktyvos 2014/59 105–107 konstatuojamųjų dalių ir Reglamento Nr. 806/2014 41 konstatuojamosios dalies, jais, laikantis draudimo principais pagrįstos logikos, siekiama užtikrinti, kad finansų sektorius skirtų pakankamai finansinių išteklių BPeM, kad šis galėtų atlikti savo funkcijas, ir kartu paskatinti atitinkamas įstaigas nustatyti mažiau rizikingus veikimo būdus (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 113 punktą).

163    Atsižvelgiant į šiuos principus ir tikslus, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, ne visos IUS priklausančios įstaigos neišvengiamai ir vien dėl šios narystės yra panašioje padėtyje. Iš tiesų, kaip pažymėjo BPV, o ieškovė tam neprieštaravo, tokios IUS, kokiai priklauso ieškovė, nariai neturi besąlyginės teisės gauti IUS paramos, kuri padengtų visus jų įsipareigojimus, nes IUS turi tam tikrą diskreciją nuspręsti, ar teiks nariui paramą.

164    Be to, BPV ir Komisija nurodė, kad įstaigos, kurios balansas didelis ir sudėtingas, žlugimas galėtų visiškai išnaudoti IUS lėšas, kitaip nei įstaigų, kurių balansai mažesni ir paprastesni, atveju. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų šiam teiginiui užginčyti.

165    Galiausiai, kaip matyti iš šio sprendimo 151 punkto, rizikos rodiklis „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ yra objektyvus kriterijus siekiant įvertinti, kurioms IUS priklausančioms įstaigoms gali tekti prašyti IUS paramos, kurios ji negalėtų suteikti. Taigi šis rodiklis yra objektyvus kriterijus siekiant įvertinti, kurių įstaigų, susijusių su tokia rizika, padėtis yra panaši. Juo labiau kad minėtas kriterijus dera su vienu iš pagrindinių BPeM tikslų, t. y. skatinti įstaigas taikyti mažiau rizikingus veikimo būdus.

166    Todėl penktojo pagrindo antros dalies antras prieštaravimas turi būti atmestas, nes ieškovė nepagrįstai teigia, kad visų tos pačios IUS įstaigų padėtis yra panaši.

c)      Dėl trečios dalies, susijusios su Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antros pastraipos nesuderinamumu su teisinio saugumo principu

167    Ieškovė teigia, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antra pastraipa neatitinka teisinio saugumo principo reikalavimų. Konkrečiai kalbant, šioje nuostatoje aiškiai neišdėstyta, kaip BPV turi atsižvelgti į „rodiklio [„prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“] santykinį svorį“. Ši norma yra tokia neapibrėžta, kad BPV taip pat galėjo priskirti įstaigas prie dviejų arba daugiau kaip trijų intervalų.

168    Be to, pagal minėtą nuostatą BPV paliekama laisvė pasirinkti veiksnius, kurie, jos nuomone, yra tinkami siekiant paskirstyti įstaigas į skirtingus intervalus, todėl negalima atmesti savavališko elgesio galimybės.

169    ECB ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

170    Viena vertus, iš Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antros pastraipos pakankamai aiškiai matyti, kad, kiek tai susiję su IUS rizikos rodikliu, BPV turi priskirti įstaigas prie intervalų, taikydama santykinį svorį, pagal kurį atsižvelgiama į rizikos rodiklį „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ sudarančius rizikos subrodiklius.

171    Kita vertus, šio sprendimo 68–85 punktuose, žinoma, pažymėta, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 6 dalimi ir 7 straipsnio 4 dalimi BPV suteikiama diskrecija nustatyti rizikos rodiklį „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ ir IUS rizikos rodiklio santykinį svorį.

172    Vis dėlto, kaip konstatuota šio sprendimo 86–97 punktuose, iš Deleguotojo reglamento 2015/63 matyti, kad naudojimosi šia diskrecija apimtis ir sąlygos yra pakankamai aiškiai apibrėžtos, kad įstaigos galėtų pakankamai tiksliai numatyti rodiklio „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ nustatymo metodiką.

173    Taigi penktojo pagrindo trečia dalis turi būti atmesta.

d)      Dėl ketvirtos dalies, susijusios su Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antros pastraipos nesuderinamumu su atsižvelgimo į visas faktines aplinkybes principu

174    Ieškovė teigia, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antra pastraipa pažeidžiamas atsižvelgimo į visas faktines aplinkybes principas. Iš tiesų tikimybė, kad įstaiga, kuri yra IUS narė, bus pertvarkoma, negalėjo būti nustatyta remiantis vien rizikos rodikliu „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“. Taip pat turėjo būti atsižvelgta į kitus svarbius veiksnius, lemiančius rizikos profilį, kiek tai susiję su pertvarkymo tikimybe.

175    ECB ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

176    Kai ieškovė remiasi „atsižvelgimo į visas faktines aplinkybes principo“ pažeidimu, šį prieštaravimą reikia suprasti kaip nuorodą į gero administravimo principą, įtvirtintą Chartijos 41 straipsnyje, pagal kurį Sąjungos institucijos ir įstaigos privalo rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas konkretaus atvejo aplinkybes (šiuo klausimu žr. 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, EU:C:1991:438, 14 punktą ir 2009 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Estija / Komisija, T‑263/07, EU:T:2009:351, 99 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

177    Vis dėlto šiuo klausimu ieškovė tik teigia, kad priimdama Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalį Komisija neatsižvelgė į tam tikrus „esminius veiksnius“, kurie galėtų turėti įtakos IUS priklausančios įstaigos pertvarkymo tikimybei, tačiau nepatikslina, į kokius veiksnius ir kodėl Komisija turėjo atsižvelgti.

178    Todėl penktojo pagrindo ketvirta dalis turi būti atmesta.

e)      Išvada dėl penktojo pagrindo

179    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, penktąjį pagrindą reikia atmesti.

3.      Dėl septintojo pagrindo, susijusio su Deleguotojo reglamento 2015/63 6, 7, 9 straipsnių ir I priedo neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, nes jais pažeidžiamos kelios aukštesnės galios normos

180    Ieškovė teigia, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 6, 7, 9 straipsniai ir I priedas pažeidžia „įnašų apskaičiavimo atsižvelgiant į riziką principą“, Chartijos 16 ir 20 straipsnius, proporcingumo principą ir „atsižvelgimo į visas faktines aplinkybes principą“, kiek šiose nuostatose apibrėžiami rizikos ramsčiai ir rodikliai, taip pat jų derinimui taikoma procedūra ir formulės, vadovaujantis „idealizuotu įvaizdžiu, kuris neatitinka visų įstaigų [turinčių mokėti jų rizikos profilį atitinkančius ex ante įnašus] realios patirties ir faktinės situacijos“.

181    Iš tiesų rizikos rodiklių santykinis svoris ir jų taikymas Deleguotojo reglamento 2015/63 I priede lemia intervalų nustatymą ir įvairių įstaigų priskyrimą prie šių intervalų, sukuriant objektyviai nepagrįstą, neproporcingą ir diskriminuojančią naštą tokioms įstaigoms, kaip ieškovė.

182    Konkrečiai kalbant, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo II priedo, Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 2 žingsnio taikymas lemia pernelyg plačią verčių skalę pirmam ir paskutiniam intervalams. Pavyzdžiui, kalbant apie rizikos rodiklį „pagal rinkos riziką įvertintas turtas, padalytas iš bendro turto“, – kuris yra IV rizikos ramsčio dalis, – kiek tai susiję su pagal sąjungos bazę apskaičiuojama ex ante įnašo dalimi, ieškovė su savo verte [konfidencialu](1) % patektų į intervalą [konfidencialu], [konfidencialu], ir jos padėtis būtų tokia pati kaip įstaigos, kurios atveju vertė [konfidencialu] kartų didesnė, t. y. [konfidencialu] %, nors [konfidencialu]. Tas pats pasakytina apie šio rizikos rodiklio dalį, apskaičiuojamą remiantis nacionaline baze, ir apie kitus rizikos rodiklius, kaip antai rodiklį „išvestinių priemonių rizikos pozicija, padalyta iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo“.

183    Be to, iš ginčijamo sprendimo II priedo taip pat matyti, kad, kiek tai susiję su šešiais iš devynių rizikos rodiklių pagal IV rizikos ramstį, nurodytų Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos a punkte, keli intervalai nebuvo užpildyti, o pirmieji intervalai kiekvienu atveju apima labai daug įstaigų ir tai neatitinka šio deleguotojo reglamento I priedo teksto, pagal kurį BPV turi priskirti vienodą skaičių įstaigų prie kiekvieno intervalo. Tai rodo, kad Komisija sukūrė teisės normas, kurias taikant gaunami nenuoseklūs rezultatai, neatspindintys ex ante įnašus turinčių mokėti įstaigų rizikos profilio.

184    ECB ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

185    Pirmiausia reikia išnagrinėti Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 2 žingsnio suderinamumą su vienodo požiūrio principu, įtvirtintu Chartijos 20 straipsnyje.

186    Atsižvelgiant į šio sprendimo 159 punkte nurodytą jurisprudenciją, iš pradžių reikia įvertinti, ar šių įstaigų padėtis yra panaši.

187    Pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 2 žingsnį BPV, pirma, turi nustatyti intervalų skaičių, kad palygintų įstaigas, atsižvelgdama į įvairius rizikos rodiklius ir subrodiklius. Antra, BPV turi priskirti iš principo vienodą skaičių įstaigų prie kiekvieno intervalo, pradėdama nuo pirmojo intervalo, kuriam tenka įstaigos, kurių nekoreguoto rodiklio vertės yra mažiausios. Trečia, BPV turi visoms į tam tikrą intervalą patenkančioms įstaigoms skirti tą patį balą, vadinamą „diskretizuotu rodikliu“, į kurį ji turi atsižvelgti atlikdama likusią jų koregavimo daugiklio apskaičiavimo dalį.

188    Neatmestina, kad taikant šį skirstymo į intervalus (grupavimo) metodą, įtvirtintą Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 2 žingsnyje, faktiškai gali susiklostyti situacijų, kai įstaigos, kurių konkretaus rizikos rodiklio vertės yra artimos įstaigų, priskirtų prie pirmesnio intervalo, vertėms vis dėlto yra priskiriamos tolesniam intervalui, kuriame yra įstaigų, kurių to paties rizikos rodiklio vertės kartais gali būti daug didesnės. Ši pasekmė išplaukia iš Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 2 žingsnio 3 punkte numatytos taisyklės, pagal kurią BPV prie kiekvieno intervalo priskiria iš principo tą patį skaičių įstaigų.

189    Siekiant išnagrinėti, ar įstaigos, priskirtos prie to paties intervalo, tačiau turinčios labai skirtingas to paties rizikos rodiklio vertes, yra panašioje padėtyje, reikia, vadovaujantis šio sprendimo 161 ir 162 punktuose nurodyta jurisprudencija, atsižvelgti į BPeM tikslus, visų pirma tikslą skatinti įstaigas taikyti mažiau rizikingus veikimo būdus.

190    Reikia konstatuoti, kad atsižvelgiant į tai, jog vienas iš pagrindinių BPeM tikslų yra skatinti atitinkamas įstaigas taikyti mažiau rizikingus veikimo būdus, įstaigos, priskirtos prie to paties intervalo, tačiau turinčios labai skirtingas to paties rizikos rodiklio vertes, nėra panašioje padėtyje, nes turi skirtingas charakteristikas, kiek tai susiję su rizikos laipsniu, kuris matuojamas šiuo rodikliu.

191    Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 187 punkto, šios įstaigos vertinamos vienodai, nes priskiriamos prie to paties intervalo, susijusio su minėtu rizikos rodikliu, todėl joms priskiriamas tas pats diskretizuotas rodiklis, į kurį BPV atsižvelgs apskaičiuodama koregavimo daugiklį.

192    Vis dėlto, kai skirtingose situacijose esantys asmenys vertinami vienodai, vienodo požiūrio principas nepažeidžiamas, jeigu toks vertinimas yra tinkamai pagrįstas (žr. 2017 m. kovo 7 d. Sprendimą RPO, C‑390/15, EU:C:2017:174, 52 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

193    Taip yra, kai šis vertinimas yra susijęs su teisėtu tikslu, kurio siekiama priemone, lemiančia minėtą vertinimą, ir ši priemonė yra proporcinga šiam tikslui (žr. 2017 m. kovo 7 d. Sprendimą RPO, C‑390/15, EU:C:2017:174, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

194    Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pripažino Sąjungos institucijos tikslo nustatyti bendras taisykles, kurios galėtų būti lengvai taikomos ir kontroliuojamos kompetentingų institucijų, teisėtumą (šiuo klausimu žr. 2015 m. vasario 24 d. Sprendimo Sopora, C‑512/13, EU:C:2015:108, 33 punktą ir 2017 m. kovo 7 d. Sprendimo RPO, C‑390/15, EU:C:2017:174, 60 punktą).

195    Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad Deleguotasis reglamentas 2015/63 atitinka šį tikslą.

196    Iš tiesų Deleguotajame reglamente 2015/63 numatytas ex ante įnašų koregavimo atsižvelgiant į įstaigų rizikos profilį metodas, lyginant jų rizikos profilius pagal vertes, kurias šios įstaigos apskaičiuoja įvairiems rizikos rodikliams.

197    Skirstymo į intervalus metodas, aprašytas šio sprendimo 187 punkte, leidžia BPV veiksmingai tvarkyti didelį kiekį duomenų, į kuriuos ji turi atsižvelgti atlikdama šio sprendimo 196 punkte minėtą palyginimą, kartu kiek įmanoma vengiant palyginimų iškraipymo dėl vadinamųjų kraštutinių, t. y. labai besiskiriančių nuo vidurkio, verčių buvimo.

198    Iš tiesų, kaip matyti, be kita ko, iš JTC techninės studijos, susijusios su Deleguotuoju reglamentu 2015/63, vienas iš skirstymo į intervalus metodo tikslų yra numatyti paprastą metodą, kaip palyginti didelį kiekį duomenų, kuriuos pateikė įstaigos, kurių ex ante įnašas koreguojamas atsižvelgiant į jų rizikos profilį. Be to, šis metodas leidžia išvengti, kad įstaigos, kurių atveju tam tikrų rizikos rodiklių vertės yra ypač neigiamos, vis dėlto gautų balą, rodantį mažos rizikos profilį dėl šio rodiklio, nes yra įstaigų, turinčių kraštutines vertes.

199    Be to, kalbant apie skirstymo į intervalus metodo proporcingumą atsižvelgiant į nagrinėjamomis normomis siekiamą tikslą, reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 107–111 punktų, Komisija turi didelę diskreciją, kiek tai susiję su Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalies įgyvendinimu.

200    Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į jurisprudenciją (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 16 d. Sprendimo Gauweiler ir kt., C‑62/14, EU:C:2015:400, 80, 81 ir 91 punktus; 2022 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Trasta Komercbanka ir kt. / ECB, T‑698/16, nepaskelbtas Rink., pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2022:737, 221 ir 222 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Firearms United Network ir kt. / Komisija, T‑187/21, nepaskelbtas Rink., pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2022:848, 122 ir 123 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją), Bendrojo Teismo atliekama proporcingumo principo laikymosi kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar skirstymo į intervalus metodas yra akivaizdžiai netinkamas, atsižvelgiant į Komisijos siekiamą tikslą, ar jis akivaizdžiai neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti, arba ar nesukelia nepatogumų, akivaizdžiai neproporcingų, atsižvelgiant į siekiamą tikslą.

201    Dėl klausimo, ar skirstymo į intervalus metodas leidžia pasiekti siekiamą tikslą, nurodytą šio sprendimo 197 ir 198 punktuose, reikia pažymėti, kad šis metodas yra pripažintas statistinis metodas, kaip tai matyti, be kita ko, iš JTC techninės studijos. Be to, pagal šį metodą yra naudojami objektyvūs ex ante įnašų nustatymo kriterijai, t. y., be kita ko, Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 2 žingsnio 2 punkte numatyta matematinė formulė.

202    Be to, skirstymo į intervalus metodas leidžia lengvai palyginti didelio skaičiaus įstaigų duomenis ir veiksmingai bei objektyviai apskaičiuoti jų ex ante įnašus.

203    Šiomis aplinkybėmis šis metodas leidžia įgyvendinti siekiamą tikslą – nustatyti paprastą ir lengvai patikrinamą metodą, kad apskaičiuojant ex ante įnašus būtų galima palyginti daug duomenų.

204    Beje, ieškovė neįrodė, kad skirstymo į intervalus metodas akivaizdžiai viršija tai, kas būtina siekiamam tikslui įgyvendinti. Konkrečiai kalbant, ji neįrodė, kad kitas įstaigų rizikos profilių palyginimo metodas joms būtų akivaizdžiai mažiau nepatogus nei skirstymo į intervalus metodas ir kartu taip pat veiksmingai leistų pasiekti šį tikslą.

205    Galiausiai, kaip pažymėta šio sprendimo 188 punkte, šis statistinis metodas išties faktiškai gali lemti tai, kad tam tikrais atvejais įstaigos, kurių vertės labai skiriasi, vis dėlto pateks į tą patį intervalą, kaip tai matyti iš ginčijamo sprendimo II priedo. Tačiau tokia aplinkybė negali būti laikoma akivaizdžiai neproporcingu nepatogumu, atsižvelgiant į nagrinėjamomis normomis siekiamą tikslą.

206    Iš tiesų, pirma, reikia pažymėti, kad ex ante įnašai gali būti koreguojami tik taikant koeficientą skalėje nuo 0,8 iki 1,5, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento 2015/63 9 straipsnio 3 dalyje. Taigi bazinis metinis įnašas tebėra lemiamas veiksnys nustatant ex ante įnašą pagal įstaigų rizikos profilį.

207    Antra, kaip matyti iš empirinio tyrimo, kuris atliktas prieš priimant Deleguotąjį reglamentą 2015/63 ir kurio rezultatai apibendrinti JTC techninėje studijoje, 188 ir 205 punktuose nurodytas statistinis reiškinys apibūdinamas taip, kad jis gali susidaryti visų pirma paskutiniuose intervaluose, o ne didžiojoje daugumoje jų.

208    Trečia, neginčijama, kad šiuose paskutiniuose intervaluose esančių įstaigų atitinkamo rizikos rodiklio vertės yra didesnės nei įstaigų, kurios priskirtos prie žemesnių intervalų.

209    Ketvirta, taikant ex ante įnašų koregavimo atsižvelgiant į rizikos profilį metodą atsižvelgiama į daugybę rizikos rodiklių, kaip tai matyti iš Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio. Taigi galiausiai įstaiga priskiriama prie daugelio intervalų, atsižvelgiant į jos ir kitų įstaigų vertes, atitinkančias kiekvieną rizikos rodiklį.

210    Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 207 punkte nurodytos JTC techninės studijos, dėl įvairių rizikos rodiklių įstaigos dažnai patenka į skirtingus intervalus. Todėl, nors įstaiga patenka į paskutinį tam tikro rizikos rodiklio intervalą, taigi yra vertinama taip pat kaip ir įstaigos, kurių vertės yra daug didesnės, paprastai kitaip yra kitų rizikos rodiklių atveju ir tai leidžia atlikti bendrą atitinkamų įstaigų palyginimą.

211    Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad ieškovė neįrodė, jog pagal Chartijos 20 straipsnį ir proporcingumo principą draudžiama naudoti skirstymo į intervalus metodą.

212    Be to, šio sprendimo 209 ir 210 punktuose aprašytą situaciją iliustruoja ieškovės ex ante įnašo už 2021 m. įnašų laikotarpį apskaičiavimas, kurį patvirtina jos individuali suvestinė. Iš tiesų, kiek tai susiję su jos ex ante įnašo dalimi, apskaičiuota pagal sąjungos bazę, ieškovė patenka į [konfidencialu] intervalą dėl [konfidencialu]. Tačiau dėl nė vieno iš rizikos rodiklių, priklausančių [konfidencialu] rizikos ramsčiams, ieškovė nėra [konfidencialu] intervale, nors [konfidencialu].

213    Beje, situacija panaši dėl ieškovės ex ante įnašo dalies, kuri apskaičiuota remiantis nacionaline baze. Iš ieškovės individualios suvestinės matyti, kad ji yra [konfidencialu] intervale dėl [konfidencialu]. Tačiau jos nėra [konfidencialu] intervale dėl nė vieno iš rizikos rodiklių, sudarančių [konfidencialu] rizikos ramsčius.

214    Toliau, kalbant apie prieštaravimą, grindžiamą „įnašų apskaičiavimo atsižvelgiant į riziką principo“ pažeidimu, nereikia priimti sprendimo dėl to, ar Sąjungos teisėje toks principas egzistuoja. Šį prieštaravimą galima suprasti taip, kad ieškovė iš tikrųjų priekaištauja Komisijai, kad ši padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai numatė skirstymo į intervalus metodą, nes jį taikydama BPV negali tinkamai pakoreguoti bazinių metinių įnašų pagal faktinį įstaigų rizikos profilį.

215    Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 201–211 punktuose, ieškovė negali teigti, kad nustatydama skirstymo į intervalus metodą Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

216    Dar, kalbant apie skirstymo į intervalus metodo suderinamumą su Chartijos 16 straipsniu ir atsižvelgimo į visas faktines aplinkybes principu, pažymėtina, kad ieškovė nepateikia jokių savarankiškų argumentų būtent dėl šio straipsnio ir šio principo pažeidimo, o tik nurodo jų pažeidimą.

217    Šiuo klausimu iš jurisprudencijos matyti, jog siekiant, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, kad svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, būtų aiškios, nors ir trumpai, bet nuosekliai ir suprantamai iš paties ieškinio teksto, kad būtų užtikrintas teisinis saugumas ir tinkamas teisingumo vykdymas. Taigi bet koks ieškinio pagrindas, kuris nėra pakankamai aiškiai suformuluotas ieškinyje, turi būti laikomas nepriimtinu. Analogiški reikalavimai taikomi tada, kai grindžiant ieškinio pagrindą pateikiamas prieštaravimas. Šį viešąja tvarka grindžiamą nepriimtinumo pagrindą Sąjungos teismas turi iškelti savo iniciatyva (žr. 2021 m. birželio 30 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑265/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:392, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. liepos 7 d. Sprendimo Bateni / Taryba, T‑455/17, EU:T:2021:411, 135 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

218    216 punkte nurodyti prieštaravimai neatitinka šių reikalavimų, todėl turi būti atmesti kaip nepriimtini.

219    Galiausiai ieškovė savo ieškinyje nepateikia jokių savarankiškų argumentų, būtent susijusių su tariamu Deleguotojo reglamento 2015/63 6, 7 ir 9 straipsnių ar kitų šio deleguotojo reglamento I priedo dalių (išskyrus 2 žingsnį) neteisėtumu, kurie viršytų pirma išnagrinėtus argumentus.

220    Taigi šių nuostatų neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas turi būti atmestas.

221    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, septintąjį pagrindą reikia atmesti.

4.      Dėl dešimtojo pagrindo, susijusio su Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalies pirmo ir antro sakinių neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, nes jais pažeidžiama Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalis ir „įnašų apskaičiavimo atsižvelgiant į riziką principas“

222    Ieškovė teigia, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalies pirmas ir antras sakiniai yra neteisėti, kiek pagal šias nuostatas BPV, apskaičiuodama ex ante įnašus, gali neribotą laikotarpį netaikyti vieno ar kelių rizikos rodiklių, jeigu nėra duomenų apie šiuos rodiklius, todėl Komisija nesilaikė Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalies, pagal kurią reikalaujama, kad priimdama Deleguotąjį reglamentą 2015/63 ji atsižvelgtų į visas toje nuostatoje numatytas aplinkybes.

223    Konkrečiau kalbant, Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalies pirmas ir antras sakiniai lėmė, kad 2021 m. įnašų mokėjimo laikotarpiu BPV neatsižvelgė: pagal rizikos ramstį „rizikos pozicija“ – į rizikos rodiklį „įstaigos turimos nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai, viršijantys minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą“, pagal rizikos ramstį „finansavimo šaltinių stabilumas ir įvairovė“ – į rizikos rodiklį „grynasis pastovus finansavimas“ ir pagal IV rizikos ramstį – į rizikos rodiklius „sudėtingumas“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybė“.

224    Dėl tų pačių priežasčių Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalies pirmas ir antras sakiniai taip pat prieštarauja „įnašų apskaičiavimo atsižvelgiant į riziką principui“.

225    BPV ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

226    Pirmiausia reikia patikslinti, kad, viena vertus, dešimtajame ieškinio pagrinde ieškovė tik pateikia Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalies neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą.

227    Kita vertus, nesant reikalo nagrinėti, ar Direktyvoje 2014/59 arba kitoje Sąjungos teisės normoje įtvirtintas „įnašų apskaičiavimo atsižvelgiant į riziką principas“, ieškovės prieštaravimas, grindžiamas šio principo pažeidimu, turi būti suprantamas taip, kad juo iš esmės teigiama, jog Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalyje yra padaryta akivaizdi vertinimo klaida, nes pagal šią nuostatą BPV neleidžiama tinkamai koreguoti bazinių metinių įnašų atsižvelgiant į faktinį įstaigų rizikos profilį.

228    Reikia pažymėti, kad pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio „Pereinamojo laikotarpio nuostatos“ 1 dalį rizikos rodiklis netaikomas, jeigu informacija, kurios reikalaujama pagal šio deleguotojo reglamento II priede nurodytą konkretų rizikos rodiklį, nepatenka į minėto deleguotojo reglamento 14 straipsnyje nurodytus priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimus, t. y. nustatytuosius 2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 680/2014, kuriuo pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014, p. 1), arba, prireikus, valstybių narių lygmeniu.

229    Šiuo klausimu reikia priminti, kad Deleguotasis reglamentas 2015/63 buvo priimtas remiantis Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalimi, pagal kurią Komisija, siekdama patikslinti „įnašų koregavimo pagal įstaigų rizikos pobūdį“ sąvoką, privalo atsižvelgti į visas šios nuostatos a–h punktuose išvardytas aplinkybes.

230    Nepaisant to, Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalimi BPV suteikiami įgaliojimai pereinamuoju laikotarpiu neatsižvelgti į kai kurias iš šių aplinkybių, kurias atspindi šiame deleguotajame reglamente numatyti rizikos rodikliai.

231    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nors Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalyje Komisija išties įpareigojama „atsižvelgti“ į visas Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalies a punkte nurodytas aplinkybes, šioje nuostatoje nepatikslinta, kaip ji turi į jas atsižvelgti. Šiuo tikslu, kaip priminta šio sprendimo 107–111 punktuose, įgyvendindama šią nuostatą Komisija turi didelę diskreciją.

232    Tam tikrais atvejais tokia diskrecija gali reikšti būtinybę numatyti pereinamuosius laikotarpius, kiek tai susiję su atsižvelgimu į Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalies a–h punktuose išvardytas aplinkybes, be kita ko, dėl to, kad nėra duomenų, būtinų šiomis aplinkybėmis grindžiamiems rizikos rodikliams apskaičiuoti.

233    Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas toks pereinamasis laikotarpis, nes pagal ją BPV leidžiama neatsižvelgti į kai kurias minėtas aplinkybes tik pereinamuoju laikotarpiu, o ne neribotą laiką, kaip tai matyti iš šio deleguotojo reglamento 20 straipsnio pavadinimo ir jo 1 dalies taikymo sąlygų.

234    Be to, reikia pažymėti, kaip tai daro BPV ir Komisija, kad šioje nuostatoje numatyto pereinamojo laikotarpio pateisinimas yra glaudžiai susijęs su laipsnišku rizikos ribojimu pagrįstų reikalavimų ir atitinkamų informavimo reikalavimų nustatymo proceso pobūdžiu. Iš tiesų, kaip matyti, be kita ko, iš Direktyvos 2014/59 6 konstatuojamosios dalies, Deleguotasis reglamentas 2015/63 buvo priimtas tuo metu, kai šie reikalavimai dar nebuvo galutinai priimti arba dar nebuvo patikslinti. Šiuo klausimu ieškovė rimtai neginčijo BPV teiginio, kad kompetentingos institucijos laipsniškai nustato kai kuriuos iš minėtų reikalavimų, o jie savo ruožtu turi įtakos duomenims, kurie turi būti prieinami Deleguotajame reglamente 2015/63 numatytiems rizikos rodikliams apskaičiuoti. Darytina išvada, kad tokie duomenys, būtini kai kuriems iš šių rodiklių apskaičiuoti, galėjo nebūti prieinami dėl visų atitinkamų įstaigų ar bent jau dėl visų įstaigų, turinčių buveinę valstybėje narėje, bent jau dalį pradinio laikotarpio, turint omenyje, kad šie duomenys galėjo nebūti deklaruoti priežiūros ataskaitose pagal Sąjungos ar tam tikrais atvejais nacionalinę teisę.

235    Šiomis aplinkybėmis Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalimi siekiama išvengti neproporcingos ar diskriminacinės naštos, kuri gali būti nustatyta įstaigoms, kai apskaičiuojami ex ante įnašai, būtent dėl šio laipsniško rizikos ribojimu pagrįstų reikalavimų ir su jais susijusių informavimo reikalavimų įgyvendinimo. Iš tiesų šis apskaičiavimas reiškia lyginamąją analizę. Šiuo klausimu BPV iš esmės paaiškino (ir jai nebuvo prieštarauta), kad nors duomenys, būtini kai kuriems rizikos rodikliams apskaičiuoti, nebuvo deklaruoti priežiūros ataskaitose visų atitinkamų įstaigų ar bent jau visų įstaigų, turinčių buveinę valstybėje narėje, BPV turėjo atsižvelgti į duomenis, susijusius su tokiais rodikliais, kurie vis dėlto nėra panašūs.

236    Galiausiai Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis iš tiesų gali lemti situaciją, kai tam tikri šio deleguotojo reglamento 6 straipsnyje numatyti rizikos rodikliai lieka netaikomi visą pradinį laikotarpį. Vis dėlto, viena vertus, tokia pasekmė yra rizikos ribojimu pagrįstų reikalavimų laipsniško įgyvendinimo, nurodyto šio sprendimo 234 punkte, rezultatas. Kita vertus, kaip matyti iš Reglamento Nr. 806/2014 71 straipsnio, minėti rizikos rodikliai taikomi ir pasibaigus pradiniam laikotarpiui.

237    Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 231 punkte, ieškovė neįrodė, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalyje buvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, piktnaudžiauta įgaliojimais arba kad ja akivaizdžiai viršijamos pagal Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalį Komisijai suteiktos didelės diskrecijos ribos.

238    Taigi dešimtąjį pagrindą reikia atmesti.

B.      Dėl ieškinio pagrindų, susijusių su ginčijamo sprendimo teisėtumu

1.      Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 806/2014 81 straipsnio 1 dalies, siejamos su Reglamento Nr. 1 3 straipsniu, pažeidimu

239    Iš bylos medžiagos matyti, kad prie 2021 m. balandžio 21 d. BaFin pranešimo apie mokėtiną sumą buvo pridėta ginčijamo sprendimo, įskaitant jo priedus, versija anglų kalba ir laisvas jų vertimas į vokiečių kalbą. Remiantis pranešimu apie mokėtiną sumą, tik ginčijamo sprendimo versija anglų kalba yra autentiška.  

240    Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja Reglamento Nr. 806/2014 81 straipsnio 1 daliai, siejamai su Reglamento Nr. 1 3 straipsniu, nes jame nurodyta, kad tik versija anglų kalba yra autentiška, nors ji aiškiai pasirinko vokiečių kalbą kaip oficialiąją kalbą, taikytiną per administracinę procedūrą. Kadangi ieškovė aiškiai neatsisakė teisės bendrauti su BPV vokiečių kalba, tai, kad BPV taip pat parengė neoficialią ginčijamo sprendimo versiją vokiečių kalba, negali ištaisyti šio trūkumo, juo labiau kad ši versija labai skiriasi nuo ginčijamo sprendimo versijos anglų kalba.

241    BPV ginčija šiuos argumentus.

242    Pagal Reglamento Nr. 806/2014 81 straipsnio 1 dalį Reglamentas Nr. 1 yra taikomas BPV.

243    Iš Reglamento Nr. 1 3 straipsnio matyti, kad Sąjungos institucijų ir įstaigų dokumentai, skirti valstybei narei ar jos jurisdikcijoje esančiam asmeniui, turi būti rengiami tos valstybės kalba.

244    Vis dėlto pagal Reglamento Nr. 806/2014 81 straipsnio 4 dalį BPV gali susitarti su NPI dėl kalbos, kuria bus rengiami joms perduotini arba jų perduodami dokumentai, taigi ši nuostata yra specialioji norma, palyginti su Reglamento Nr. 1 3 straipsniu.

245    Vis dėlto BPV įgyvendino šio 81 straipsnio 4 dalį, sudarydama su NPI susitarimą dėl praktinės bendradarbiavimo pagal BPeM tvarkos, kuris buvo patvirtintas 2018 m. gruodžio 17 d. BPV sprendimu SRB/PS/2018/15, kuriuo nustatomi praktinės BPV ir NPI bendradarbiavimo pagal BPeM tvarkos pagrindai (toliau – BPV ir NPI susitarimas).

246    Taigi reikia išnagrinėti, ar ginčijamame sprendime laikytasi šiame susitarime numatytos tvarkos.

247    Pagal BPV ir NPI susitarimo 4 straipsnio 6 dalį BPV teisės aktai, skiriami NPI, kad jie būtų įgyvendinti nacionalinėje teisėje, priimami anglų kalba ir šių aktų versija šia kalba yra teisiškai privaloma.

248    Šiuo klausimu iš Įgyvendinimo reglamento 2015/81 5 straipsnio 1 dalies matyti, kad BPV privalo atitinkamoms NPI pranešti apie savo sprendimus dėl ex ante įnašų apskaičiavimo.

249    Remdamasi šia nuostata ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 straipsnyje BPV pažymėjo, kad šis sprendimas bus perduotas adresatei Vokietijos NPI, kaip ir kitoms NPI.

250    Darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas patenka į BPV ir NPI susitarimo 4 straipsnio 6 dalies taikymo sritį.

251    Taigi pagal Reglamento Nr. 806/2014 81 straipsnio 4 dalį BPV galėjo ginčijamą sprendimą parengti anglų kalba. Tokiomis aplinkybėmis ieškovė negali BPV priekaištauti, kad ši pažeidė šio reglamento 81 straipsnio 1 dalį arba Reglamento Nr. 1 3 straipsnį.

252    Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentai.

253    Pirmiausia reikia atmesti ieškovės argumentą, kad ji pasirinko gauti BPV dokumentus per administracinį etapą vokiečių kalba, todėl BPV turėjo jai pateikti ginčijamą sprendimą šia kalba.

254    Nors iš ieškinio A.10 priede pateiktos formos matyti, kad ieškovė taip pasirinko, šis pasirinkimas susijęs tik su BPV ir ieškovės keitimusi dokumentais ir negali būti taikomas sprendimams dėl ex ante įnašų, nes tokius sprendimus BPV perduoda NPI.

255    Ieškovės argumentui, kad ginčijamas sprendimas yra tiesiogiai ir konkrečiai su ja susijęs, todėl ji turi teisę gauti oficialią jo kopiją vokiečių kalba, taip pat negalima pritarti.

256    Pirma, šiuo argumentu nepaisoma Reglamento Nr. 806/2014 81 straipsnio 4 dalies, siejamos su Įgyvendinimo reglamento 2015/81 5 straipsnio 1 dalimi ir BPV ir NPI susitarimo 4 straipsnio 6 dalimi, formuluotės.

257    Antra, iš jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos teisėje nėra bendrojo principo, pagal kurį kiekvienas asmuo turėtų teisę į tai, kad bet koks aktas, galintis paveikti jo interesus, visomis aplinkybėmis būtų parengtas jo kalba, ir Sąjungos įstaigos be jokių išlygų visais atvejais turėtų vartoti visas oficialiąsias kalbas (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo Ispanija / Parlamentas, C‑377/16, EU:C:2019:249, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

258    Taigi pirmąjį pagrindą reikia atmesti.

2.      Dėl antrojo pagrindo, susijusio su motyvavimo trūkumais

259    Antrasis pagrindas susideda iš septynių dalių.

a)      Įžanginės pastabos

260    SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad teisės aktai turi būti motyvuoti. Be to, Chartijos 41 straipsnyje įtvirtinta teisė į gerą administravimą numato Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų pareigą motyvuoti savo sprendimus.

261    Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo sprendimo motyvai yra ypač svarbūs, nes leidžia suinteresuotajam asmeniui visiškai susipažinus su informacija nuspręsti, ar jis ketina pareikšti ieškinį dėl šio sprendimo, o kompetentingam teismui – vykdyti kontrolę, todėl tai yra viena iš Chartijos 47 straipsnyje garantuojamos teisminės kontrolės veiksmingumo sąlygų (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 103 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

262    Motyvai turi būti pritaikyti prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas. Šiuo atžvilgiu nurodant motyvus nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvai yra pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei į visas nagrinėjamąją sritį reglamentuojančias teisės normas ir ypač į interesą gauti paaiškinimų, kurį asmenys, su kuriais aktas susijęs, gali turėti. Todėl asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis jam suprasti dėl jo priimtos priemonės esmę (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

263    Siekiant išnagrinėti, ar šie motyvai pakankami, kiek tai susiję su sprendimu, kuriuo nustatomi ex ante įnašai, reikia priminti, pirma, kad iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos negalima daryti išvados, jog bet kurio Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo sprendimo, kuriuo privačiam veiklos vykdytojui nurodoma sumokėti tam tikrą pinigų sumą, motyvai būtinai turi apimti visus duomenis, leidžiančius jo adresatui patikrinti šios pinigų sumos apskaičiavimo tikslumą (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 105 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

264    Antra, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, taikydami komercinių paslapčių apsaugos principą, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, sukonkretintas SESV 339 straipsnyje, iš esmės turi neatskleisti privataus veiklos vykdytojo konkurentams jo pateiktos konfidencialios informacijos (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 109 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

265    Trečia, jeigu būtų manoma, kad BPV sprendimo, kuriuo nustatomi ex ante įnašai, motyvai būtinai turi leisti įstaigoms patikrinti jų ex ante įnašų apskaičiavimo tikslumą, tai neišvengiamai reikštų, kad Sąjungos teisės aktų leidėjui uždraudžiama nustatyti šio įnašo apskaičiavimo būdą, apimantį duomenis, kurių konfidencialumas saugomas pagal Sąjungos teisę, taigi būtų pernelyg susiaurinama plati diskrecija, kurią šiuo klausimu turi turėti šis teisės aktų leidėjas, be kita ko, neleidžiant jam pasirinkti metodo, galinčio užtikrinti dinamišką BPF finansavimo pritaikymą prie finansinio sektoriaus pokyčių, konkrečiai atsižvelgiant į kiekvienos įstaigos, gavusios veiklos leidimą BPF dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, situaciją (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 118 punktas).

266    Ketvirta, nors iš to, kas išdėstyta, matyti, kad BPV tenkanti pareiga motyvuoti turi būti derinama, atsižvelgiant į BPF finansavimo sistemos logiką ir Sąjungos teisės aktų leidėjo nustatytą apskaičiavimo būdą, su BPV pareiga saugoti atitinkamų įstaigų komercinę paslaptį, vis dėlto pastaroji pareiga neturi būti aiškinama taip plačiai, kad netektų prasmės pareiga motyvuoti (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 120 punktas).

267    Tačiau, derinant pareigą motyvuoti su komercinės paslapties apsaugos principu, negalima daryti išvados, kad sprendimo, kuriuo privačiam veiklos vykdytojui nustatoma pareiga sumokėti tam tikrą pinigų sumą, motyvuose nepateikiant jam visos informacijos, leidžiančios tiksliai patikrinti šios pinigų sumos apskaičiavimą, visais atvejais neišvengiamai pažeidžiama pareigos motyvuoti esmė (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 121 punktas).

268    Kiek tai susiję su BPV sprendimu, kuriuo nustatomi ex ante įnašai, pareiga motyvuoti turi būti laikoma įvykdyta, kai asmenys, su kuriais susijęs šis sprendimas, nors jiems nebuvo perduoti duomenys, kuriems taikoma komercinė paslaptis, žino BPV naudotą apskaičiavimo metodą ir turi pakankamai informacijos, kad iš esmės galėtų suprasti, kaip į jų individualią padėtį buvo atsižvelgta apskaičiuojant jų ex ante įnašus, palyginti su visų kitų atitinkamų įstaigų padėtimi (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 122 punktą).

269    Tokiu atveju šie asmenys iš tiesų gali patikrinti, ar jų ex ante įnašas buvo nustatytas savavališkai, nepaisant realios jų ekonominės padėties, arba remiantis duomenimis apie likusį finansų sektorių, kurie nėra įtikinami. Taigi šie adresatai gali suprasti sprendimo, kuriuo nustatomas jų ex ante įnašas, motyvus ir įvertinti, ar naudinga pareikšti ieškinį dėl to sprendimo, todėl būtų neproporcinga reikalauti, kad BPV pateiktų kiekvieną skaičių, kuriuo grindžiamas kiekvienos atitinkamos įstaigos įnašo apskaičiavimas (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 123 punktas).

270    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad BPV, be kita ko, neprivalo pateikti įstaigai duomenų, kurie jai leistų išsamiai patikrinti koregavimo daugiklio vertės tikslumą, nes atliekant šį patikrinimą reikia duomenų, kuriems taikoma komercinė paslaptis ir kurie susiję su kiekvienos kitos atitinkamos įstaigos ekonomine padėtimi (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 135 punktą).

271    Vis dėlto BPV turi paskelbti arba perduoti atitinkamoms įstaigoms agreguotą ir anonimintą informaciją, susijusią su šiomis įstaigomis, naudotą apskaičiuojant šį įnašą, jeigu ši informacija gali būti pateikta neatskleidžiant komercinės paslapties (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 166 punktą).

272    Informacija, kuri turi būti pateikta įstaigoms, apima, be kita ko, kiekvieno intervalo ir su juo susijusių rizikos rodiklių ribines vertes, kuriomis remiantis įstaigų ex ante įnašas buvo pakoreguotas atsižvelgiant į jų rizikos profilį (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 167 punktą).

273    Būtent atsižvelgiant į šias pastabas turi būti nagrinėjami ieškovės antrajame ieškinio pagrinde išdėstyti argumentai.

b)      Dėl pirmos dalies, susijusios su autentiškos ginčijamo sprendimo versijos kalba

274    Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas neegzistuoja pagal Reglamento Nr. 806/2014 81 straipsnio 1 dalį jos aiškiai pasirinkta kalba – vokiečių. Be to, yra esminių skirtumų tarp ginčijamo sprendimo versijos anglų kalba, kuri yra autentiška, ir jos vertimo į vokiečių kalbą.

275    BPV ginčija šiuos argumentus.

276    Kiek tai susiję, pirma, su prieštaravimu, kad ginčijamas sprendimas neegzistuoja ieškovės pasirinkta kalba, pažymėtina, kad šis prieštaravimas iš esmės sutampa su pirmuoju ieškinio pagrindu, todėl jį reikia atmesti dėl šio sprendimo 242–257 punktuose nurodytų motyvų. Antra, dėl prieštaravimo, susijusio su šio sprendimo kalbinių versijų skirtumais, pažymėtina, kad ieškovė nurodo tik vieną vietą, kur autentiška versija anglų kalba skiriasi nuo jos vertimo į vokiečių kalbą, t. y. 114 konstatuojamąją dalį, kurioje kalbama apie trijų intervalų, susijusių su IUS rizikos rodikliu, sukūrimą. Darant prielaidą, kad toks kalbinis skirtumas yra, ieškovė nepaaiškina, kodėl šis skirtumas jai neleido suprasti motyvų, dėl kurių BPV sukūrė tris intervalus, susijusius su IUS rizikos rodikliu.

277    Taigi antrojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

c)      Dėl antros dalies, susijusios su „ex ante“ įnašo apskaičiavimo motyvų sudėtingumu

278    Ieškovė pirmiausia teigia, kad ginčijamame sprendime BPV pateikti paaiškinimai, išdėstyti keturiuose atskiruose dokumentuose, yra pernelyg sudėtingi ir neskaidrūs.

279    Be to, apskaičiavimo priemonė, kurią BPV naudojo ex ante įnašams apskaičiuoti, nėra prieinama nei ieškovei, nei Bendrajam Teismui.

280    Galiausiai ginčijamo sprendimo motyvavimo trūkumus patvirtina ir tai, kad BPV papildė sprendimo, kuriuo nustatomi ex ante įnašai už 2022 m. įnašų mokėjimo laikotarpį, motyvus.

281    BPV ginčija šiuos argumentus.

282    Visų pirma ieškovė teisiškai pakankamai nepaaiškina, kodėl tai, kad ginčijamas sprendimas padalytas į keturis dokumentus, daro šį sprendimą nesuprantamą ir yra motyvavimo trūkumas.

283    Be to, nors ieškovė teigia, kad ginčijamą sprendimą sudarančius dokumentus sieja daug (kryžminių) nuorodų, todėl neįmanoma visiškai suprasti visų apskaičiavimo elementų, ji nepateikia nei vieno tokio elemento, kuris dėl šios priežasties taptų nesuprantamas, pavyzdžio.

284    Be to, kiek tai susiję su apskaičiavimo priemone, kurią BPV naudojo ex ante įnašams apskaičiuoti, reikia pažymėti, kad, remiantis ieškovės per teismo posėdį pateiktais paaiškinimais, jos prieštaravimas susijęs su apskaičiavimo priemone – programinė įranga, kuri BPV viduje naudojama visų įstaigų ex ante įnašams už 2021 m. įnašų laikotarpį apskaičiuoti.

285    Vis dėlto, ieškovė negali priekaištauti BPV, kad ši nesuteikė jai prieigos prie tokios priemonės, nes ieškovė nepateikė Bendrajam Teismui jokios konkrečios informacijos, kuri paaiškintų motyvus, dėl kurių ši prieiga buvo būtina, kad būtų įvykdyti reikalavimai, kylantys iš šio sprendimo 268, 271 ir 272 punktuose nurodytos jurisprudencijos.

286    Galiausiai vien tai, kad BPV tariamai papildė sprendimo, kuriuo nustatomi ex ante įnašai už 2022 m. įnašų laikotarpį, motyvus, neturi reikšmės vertinant, ar ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas. To sprendimo motyvai negali būti nagrinėjami atsižvelgiant į sprendimo, priimto praėjus maždaug metams po ginčijamo sprendimo, motyvus.

287    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti antrojo ieškinio pagrindo antrą dalį.

d)      Dėl šeštos dalies, susijusios su kitų įstaigų duomenų saugojimu

288    Ieškovės teigimu, ginčijamo sprendimo motyvai yra nepakankami, nes BPV neatskleidė kitų įstaigų duomenų, kuriais remiantis apskaičiuoti ex ante įnašai, todėl jai kyla abejonių dėl jos ex ante įnašo apskaičiavimo tikslumo. Taigi BPV neužtikrino tinkamos pusiausvyros tarp pareigos motyvuoti ir komercinės paslapties.

289    BPV ginčija šiuos argumentus.

290    Ginčijamo sprendimo 88 konstatuojamojoje dalyje BPV pažymėjo, kad „įstaigų komercinės paslaptys – t. y. visa su įstaigų profesionalia veikla susijusi informacija, kuri, ją atskleidus konkurentui ir (arba) platesnei visuomenei, galėtų labai pakenkti įstaigos interesams, – yra laikomos konfidencialia informacija“. Ji pridūrė, kad „apskaičiuojant ex ante įnašus <...>, įstaigų naudojant [deklaracijos] formą pateikta individuali informacija <...>, kuria [ji rėmėsi] apskaičiuodama jų ex ante įnašus, laikoma komercine paslaptimi“.

291    Be to, ginčijamo sprendimo 90–92 konstatuojamosiose dalyse BPV pažymėjo, kad jai draudžiama „atskleisti bet kurios įstaigos duomenų punktus, kuriais remiantis [buvo] atliekami skaičiavimai [minėtame sprendime]“, tačiau jai leidžiama „atskleisti agreguotus ir bendrus duomenų punktus, jei šie duomenys [buvo] subendrinti“. Vis dėlto, kaip nurodyta minėtame sprendime, įstaigoms buvo užtikrintas „visiškas skaidrumas apskaičiuojant jų [bazinį metinį įnašą] ir koregavimo daugiklį“ Deleguotojo reglamento 2015/63 I priede apibrėžtuose šių įnašų apskaičiavimo žingsniuose, susijusiuose su „nekoreguotų rodiklių apskaičiavimu“ (1 žingsnis), „rodiklių vertės koregavimu“ (3 žingsnis) ir „sudėtinio rodiklio apskaičiavimu“ (5 žingsnis). Be to, įstaigos galėjo gauti „bendrus duomenų punktus, kuriuos BPV vienodai naudoja visoms įstaigoms, pakoreguotus pagal jų rizikos profilį“, skaičiavimo etapuose, susijusiuose su „rodiklių diskretizavimu“ (2 žingsnis), „priskirto ženklo įtraukimu“ (4 žingsnis) ir „metinių įnašų apskaičiavimu“ (6 žingsnis).

292    Šiuo klausimu reikia priminti, pirma, kad pagal patį ex ante įnašų apskaičiavimo metodo principą, įtvirtintą Direktyvoje 2014/59 ir Reglamente Nr. 806/2014, BPV turi naudotis komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis, kurie negali būti nurodyti sprendimo dėl ex ante įnašų nustatymo motyvuose (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 114 punktas).

293    Antra, priešingai, nei teigia ieškovė, pareiga motyvuoti neįpareigoja BPV ginčijamame sprendime pateikti išsamių argumentų, kurie įrodytų įstaigų pateiktų kiekvienos kategorijos duomenų konfidencialumą.

294    Kaip matyti iš 262 punkte nurodytos jurisprudencijos, nurodant akto motyvus nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar motyvai yra pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei į visas nagrinėjamąją sritį reglamentuojančias teisės normas ir ypač į interesą gauti paaiškinimų, kurį asmenys, su kuriais aktas susijęs, gali turėti.

295    Vis dėlto, viena vertus, iš ginčijamo sprendimo 88 konstatuojamojoje dalyje pateiktų argumentų matyti, kad BPV nusprendė, jog visiems kiekvienos įstaigos deklaruotiems duomenims apskritai taikoma komercinė paslaptis, nes šių duomenų atskleidimas konkurentui ar platesnei visuomenei galėtų labai pakenkti atitinkamos įstaigos interesams.

296    Kita vertus, kadangi ieškovė pateikė savo duomenis ex ante įnašams apskaičiuoti pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 14 straipsnį, ji gerai žinojo kiekvienos šių duomenų kategorijos pobūdį ir bendras charakteristikas. Taigi ji, be kita ko, galėjo įvertinti, kiek kiekvienos iš šių kategorijų duomenyse galėjo būti konfidencialios informacijos.

297    Šiomis aplinkybėmis ieškovė turėjo pakankamai informacijos, kad suprastų ir prireikus galėtų ginčyti priežastis, dėl kurių BPV nusprendė, kad kitų įstaigų individualiems duomenims taikoma verslo paslaptis. Atsižvelgdama į kiekvienos šių duomenų kategorijos pobūdį ir bendras charakteristikas, ji, be kita ko, galėjo ginčyti ginčijamo sprendimo 88 konstatuojamojoje dalyje pateiktą BPV vertinimą, kad minėti duomenys yra slapti ir jų atskleidimas galėtų labai pakenkti atitinkamos įstaigos interesams. Vadinasi ji turėjo visą reikalingą informaciją, kad galėtų ginčyti tai, jog BPV nesilaikė Teisingumo Teismo nustatytų reikalavimų dėl pareigos motyvuoti ir komercinės paslapties apsaugos principo pusiausvyros užtikrinimo, primintų šio sprendimo 268, 271 ir 272 punktuose.

298    Vis dėlto ieškovė nepateikė įrodymų, galinčių paneigti BPV vertinimą, kad kitų įstaigų individualiems duomenims yra taikoma verslo paslaptis.

299    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė negali teigti, kad ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, nes jame nepateikiami kitų įstaigų individualūs duomenys, leidžiantys patikrinti jos ex ante įnašo apskaičiavimą.

300    Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentas, jog tam, kad įvykdytų savo pareigą motyvuoti, BPV turi jai pateikti tame pačiame intervale, kaip ir ji, esančių įstaigų visų duomenų anonimintą sąrašą.

301    Pirma, tokio reikalavimo BPV nustatymas viršytų jurisprudencijoje nustatytus reikalavimus, primintus šio sprendimo 268, 271 ir 272 punktuose.

302    Antra, BPV teigė, ir jai šiuo klausimu nebuvo rimtai prieštaraujama, kad net sąrašas, kuriame pateikti anoniminti duomenys dėl konkretaus intervalo, galėtų leisti bankų sektoriuje veikiantiems ekonominės veiklos vykdytojams (o jie yra apdairūs veiklos vykdytojai), sužinoti tam tikrų įstaigų verslo paslaptis. Šiuo klausimu ieškovė, be kita ko, neginčijo, kad tokie veiklos vykdytojai žino, kurios įstaigos yra linkusios turėti dideles tam tikrų rizikos rodiklių vertes. Kasmet gaudami sąrašus su tokiais duomenimis, jie galėtų stebėti, kaip kinta šių įstaigų rizikos rodikliai, nors juos sudaro neskelbtini komerciniai duomenys. Tokia rizika visų pirma kyla, kiek tai susiję su didelėmis įstaigomis ir tomis įstaigomis, kurios įsteigtos valstybėse narėse, kuriose ex ante įnašus moka tik nedidelis skaičius įstaigų. Iš tiesų negalima atmesti galimybės, kad tokiais atvejais apdairus veiklos vykdytojas galėtų nustatyti tokių įstaigų tapatybę, net jei jų pavadinimai būtų anoniminti. Taigi BPV negali būti priekaištaujama dėl to, kad ji neparengė tame pačiame intervale esančių įstaigų visų anonimintų duomenų sąrašo.

303    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrojo pagrindo šešta dalis turi būti atmesta.

e)      Dėl trečios dalies, susijusios su metinio tikslinio lygio motyvavimu

304    Ieškovės teigimu, metinio tikslinio lygio nustatymas ginčijamame sprendime nėra tinkamai motyvuotas. Konkrečiai kalbant, BPV turėjo paaiškinti, kaip atsižvelgė į galimą prociklinių įnašų poveikį atitinkamų įstaigų finansinei būklei. Be to, BPV nepranešė nei apie prognozuojamą galutinį tikslinį lygį, nei apie savo aiškinimą dėl Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytos viršutinės ribos. Kaip matyti iš sprendimo, kuriuo nustatomi ex ante įnašai už 2022 m. įnašų mokėjimo laikotarpį, BPV mano turinti teisę laisvai padidinti metinį tikslinį lygį, taikydama koeficientą, kuris nenumatytas taikytinuose teisės aktuose, ir taip nustatyti įstaigoms neproporcingą naštą.

305    BPV atsikerta, kad iš ginčijamo sprendimo 35–48 konstatuojamųjų dalių matyti, jog ji laikėsi pareigos motyvuoti, kiek tai susiję su 2021 m. įnašų laikotarpio metinio tikslinio lygio nustatymu.

306    Konkrečiai kalbant, iš ginčijamo sprendimo 43–48 konstatuojamųjų dalių matyti, kad BPV atsižvelgė į COVID-19 pandemiją, analizuodama ekonominio ciklo etapą ir galimą prociklinį įnašų poveikį juos mokančių įstaigų finansinei padėčiai. Šiuo klausimu BPV paaiškino, kad tikėjosi ekonomikos atsigavimo 2021 m., nors šį atsigavimą sunku numatyti.

307    Be to, BPV savo interneto svetainėje paskelbė prognozuojamą galutinį tikslinį lygį, o ieškovė žinojo apie šį paskelbimą. Tariamas BPV aiškinimo dėl Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalyje numatytos 12,5 % viršutinės ribos neatskleidimas negali turėti įtakos ginčijamo sprendimo motyvų teisėtumui.

308    Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalį pradinio laikotarpio pabaigoje BPF turimi finansiniai ištekliai turi pasiekti galutinį tikslinį lygį, atitinkantį bent 1 % visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, apdraustųjų indėlių sumos.

309    Pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 2 dalį pradiniu laikotarpiu ex ante įnašai turi būti laiko atžvilgiu paskirstyti kuo vienodžiau, kol bus pasiektas šio sprendimo 308 punkte nurodytas galutinis tikslinis lygis, tačiau tinkamai atsižvelgiant į veiklos ciklo etapą ir prociklinių įnašų galimą poveikį įstaigų finansinei būklei.

310    Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienais metais visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, mokėtini įnašai neviršija 12,5 % galutinio tikslinio lygio.

311    Dėl ex ante įnašų apskaičiavimo būdo Deleguotojo reglamento 2015/63 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad BPV nustato jų sumą remdamasi metiniu tiksliniu lygiu, atsižvelgdama į galutinį tikslinį lygį ir remdamasi visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, vidutine ankstesnių metų apdraustųjų indėlių suma, apskaičiuota kas ketvirtį.

312    Be to, pagal Įgyvendinimo reglamento 2015/81 4 straipsnį BPV apskaičiuoja ex ante įnašą kiekvienai įstaigai remdamasi metiniu tiksliniu lygiu, kuris turi būti nustatytas atsižvelgiant į galutinį tikslinį lygį ir pagal Deleguotajame reglamente 2015/63 nustatytą metodiką.

313    Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 48 konstatuojamosios dalies, BPV nustatė, kad 2021 m. įnašų laikotarpiu metinio tikslinio lygio suma yra 11 287 677 212,56 EUR.

314    Ginčijamo sprendimo 36 ir 37 konstatuojamosiose dalyse BPV iš esmės paaiškino, kad metinis tikslinis lygis turi būti nustatytas remiantis analize, susijusia su apdraustųjų indėlių raida ankstesniais metais ir visais reikšmingais ekonominės situacijos pokyčiais, taip pat analize, susijusia su veiklos ciklo etapo rodikliais ir prociklinių įnašų poveikiu įstaigų finansinei padėčiai. Paskui BPV nusprendė, kad tikslinga nustatyti koeficientą, grindžiamą šia analize ir BPF turimais finansiniais ištekliais (toliau – koeficientas). Siekdama apskaičiuoti metinį tikslinį lygį, BPV taikė šį koeficientą vienai aštuntajai vidutinės apdraustųjų indėlių sumos 2020 m.

315    Ginčijamo sprendimo 38–47 konstatuojamosiose dalyse BPV išdėstė veiksmus, kuriuos atliko nustatydama koeficientą.

316    Ginčijamo sprendimo 38 punkte BPV konstatavo pastovią apdraustųjų indėlių augimo tendenciją visose dalyvaujančių valstybių narių įstaigose. Konkrečiai kalbant, vidutinė kas ketvirtį apskaičiuota šių indėlių suma 2020 m. buvo 6,689 trln. EUR.

317    Ginčijamo sprendimo 40 ir 41 konstatuojamosiose dalyse BPV pristatė prognozuojamą apdraustųjų indėlių raidą per likusius trejus pradinio laikotarpio metus, t. y. nuo 2021 m. iki 2023 m. Ji laikėsi nuomonės, kad iki pradinio laikotarpio pabaigos metinis apdraustųjų indėlių augimo tempas bus 4–7 %.

318    Ginčijamo sprendimo 42–45 konstatuojamosiose dalyse BPV pateikė veiklos ciklo etapo ir galimo prociklinio poveikio, kurį ex ante įnašai gali turėti įstaigų finansinei padėčiai, vertinimą. Šiuo tikslu ji nurodė, kad atsižvelgė į kelis rodiklius, pavyzdžiui, Komisijos prognozę dėl bendrojo vidaus produkto augimo ir ECB prognozes šiuo klausimu ar privačiojo sektoriaus kredito srautą, išreikštą bendrojo vidaus produkto procentine dalimi.

319    Ginčijamo sprendimo 46 konstatuojamojoje dalyje BPV padarė išvadą, kad nors pagrįsta tikėtis tolesnio apdraustųjų indėlių augimo bankų sąjungoje, šio augimo tempas bus mažesnis nei 2020 m. Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 47 konstatuojamojoje dalyje BPV nurodė, kad laikėsi „atsargaus požiūrio“ dėl apdraustųjų indėlių augimo tempo ateinančiais metais iki 2023 m.

320    Atsižvelgdama į šias aplinkybes ginčijamo sprendimo 48 konstatuojamojoje dalyje BPV nustatė 1,35 % koeficientą. Tada ji apskaičiavo metinio tikslinio lygio sumą, 2020 m. vidutinę apdraustųjų indėlių sumą padauginusi iš šio koeficiento ir šią sandaugą padalijusi iš aštuonių pagal minėto sprendimo 48 punkte pateiktą matematinę formulę:

„Tikslas0 [metinio tikslinio lygio suma] = Apdraustųjų indėlių suma2020 * 0,0135 * ⅛ = 11 287 677 212,56 EUR“.

321    Tačiau per posėdį BPV nurodė, kad 2021 m. įnašų laikotarpio metinį tikslinį lygį nustatė, kaip nurodyta toliau.

322    Pirma, remdamasi perspektyvine analize, BPV nustatė, kad visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, apdraustųjų indėlių suma, prognozuojama pradinio laikotarpio pabaigoje, yra maždaug 7,5 trln. EUR. Apskaičiuodama šią sumą, BPV atsižvelgė į vidutinę apdraustųjų indėlių sumą 2020 m., t. y. 6,689 trln. EUR, 4 % metinį apdraustųjų indėlių augimo tempą ir iki pradinio laikotarpio pabaigos likusių įnašų mokėjimo laikotarpių skaičių (trys).

323    Antra, pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalį BPV apskaičiavo 1 % nuo šių 7,5 trln. EUR – numatomą galutinio tikslinio lygio sumą, kuri turi būti pasiekta 2023 m. gruodžio 31 d., t. y. apie 75 mlrd. EUR.

324    Trečia, BPV iš šios sumos atskaitė finansinius išteklius, kuriuos BPF jau buvo 2021 m., t. y. apie 42 mlrd. EUR, ir gavo sumą, kurią iki pradinio laikotarpio pabaigos likusiais įnašų mokėjimo laikotarpiais, t. y. 2021–2023 m., dar reikėjo surinkti. Ši suma sudarė apie 33 mlrd. EUR.

325    Ketvirta, ji padalijo šią sumą iš trijų, kad vienodai ją paskirstytų minėtiems likusiems trims įmokų mokėjimo laikotarpiams. Taigi 2021 m. įnašų laikotarpio metinis tikslinis lygis buvo tokio dydžio, koks nurodytas šio sprendimo 313 punkte, t. y. apie 11,287 mlrd. EUR.

326    Per teismo posėdį BPV taip pat tvirtino, kad viešai paskelbė informaciją, kuria grindžiama šio sprendimo 322–325 punktuose aprašyta metodika ir kuri leido ieškovei suprasti metodą, pagal kurį buvo nustatytas metinis tikslinis lygis. Konkrečiai kalbant, ji patikslino, kad savo interneto svetainėje 2021 m. gegužės mėn., t. y. po to, kai priimtas ginčijamas sprendimas, bet prieš šio ieškinio pareiškimą, paskelbė faktų suvestinę „Fact Sheet 2021“ (toliau – faktų suvestinė), kurioje buvo nurodyta numatoma galutinio tikslinio lygio suma. Be to, BPV tvirtino, kad BPF turimų finansinių išteklių suma taip pat buvo prieinama jos interneto svetainėje ir per kitus viešus šaltinius dar gerokai iki ginčijamo sprendimo priėmimo.

327    Siekiant išnagrinėti, ar BPV laikėsi pareigos motyvuoti, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu, pirmiausia reikia priminti, kad nemotyvavimas ar nepakankamas motyvavimas yra viešąja tvarka grindžiamas pagrindas, kurį Sąjungos teismas gali ar net turi iškelti savo iniciatyva (žr. 2009 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Komisija / Airija ir kt., C‑89/08 P, EU:C:2009:742, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi Bendrasis Teismas gali ar net turi atsižvelgti ir į kitus motyvavimo trūkumus nei tie, kuriais remiasi ieškovas, ypač kai jie išaiškėja vykstant procesui.

328    Šiuo tikslu per žodinę proceso dalį šalys buvo išklausytos dėl visų galimų ginčijamo sprendimo motyvavimo trūkumų, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu. Keliskart konkrečiai dėl to paklausta, BPV žingsnis po žingsnio aprašė metodiką, kurią faktiškai taikė nustatydama metinį tikslinį lygį 2021 m. įnašų laikotarpiui, kaip aprašyta šio sprendimo 321–325 punktuose.

329    Be to, kiek tai susiję su pareigos motyvuoti turiniu, iš jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos institucijos ar įstaigos priimto sprendimo motyvai, be kita ko, turi būti neprieštaringi, kad suinteresuotieji asmenys, siekdami apginti savo teises kompetentingame teisme, galėtų žinoti tikruosius šio sprendimo motyvus, o šis teismas – vykdyti kontrolę (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 169 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2005 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Suproco / Komisija, T‑101/03, EU:T:2005:336, 20 ir 45–47 punktus ir 2015 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑241/13, EU:T:2015:982, 56 punktą).

330    Be to, kai ginčijamo sprendimo rengėjas per procesą Sąjungos teisme pateikia savo motyvų paaiškinimų, jie turi atitikti tame sprendime išdėstytus argumentus (šiuo klausimu žr. 2005 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Suproco / Komisija, T‑101/03, EU:T:2005:336, 45–47 punktus ir 2016 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Printeos ir kt. / Komisija, T‑95/15, EU:T:2016:722, 54 ir 55 punktus).

331    Iš tiesų, jei ginčijamame sprendime pateikti argumentai neatitinka tokių paaiškinimų, pateiktų per teismo procesą, atitinkamo sprendimo motyvai neatlieka šio sprendimo 261 ir 262 punktuose nurodytų funkcijų. Konkrečiai kalbant, toks nenuoseklumas trukdo, pirma, suinteresuotiesiems asmenims prieš pareiškiant ieškinį sužinoti tikruosius ginčijamo sprendimo motyvus bei pasirengti gynybai jų atžvilgiu ir, antra, Sąjungos teismui nustatyti motyvus, kuriais teisiškai paremtas tas sprendimas, ir išnagrinėti jų atitiktį taikytinoms normoms.

332    Galiausiai reikia priminti: kai BPV priima sprendimą, kuriuo nustatomi ex ante įnašai, ji turi supažindinti atitinkamas įstaigas su šių įnašų apskaičiavimo metodu (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 122 punktas).

333    Tą patį reikia pasakyti apie metinio tikslinio lygio nustatymo metodą, nes ši suma turi esminę reikšmę tokio sprendimo struktūroje. Iš tiesų, kaip matyti iš Įgyvendinimo reglamento 2015/81 4 straipsnio, ex ante įnašai apskaičiuojami paskirstant minėtą sumą visoms atitinkamoms įstaigoms, todėl tos sumos padidinimas ar sumažinimas atitinkamai lemia kiekvienos iš šių įstaigų ex ante įnašo padidėjimą arba sumažėjimą.

334    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nors BPV ginčijamame sprendime turi pateikti įstaigoms paaiškinimus dėl metinio tikslinio lygio nustatymo metodo, šie paaiškinimai turi atitikti per teismo procesą BPV pateiktus paaiškinimus dėl faktiškai taikyto metodo.

335    Šiuo atveju taip nėra.

336    Iš tiesų pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 48 konstatuojamojoje dalyje yra pateikta matematinė formulė, kuria remiantis, kaip teigiama šiame sprendime, buvo nustatytas metinis tikslinis lygis. Vis dėlto matyti, kad ši formuluotė neapima BPV faktiškai taikyto metodo, paaiškinto per teismo posėdį, elementų. Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 322–325 punktų, pagal šį metodą BPV apskaičiavo metinio tikslinio lygio sumą, iš galutinio tikslinio lygio atėmusi BPF turimus finansinius išteklius ir gautą sumą, liekančią surinkti iki pradinio laikotarpio pabaigos, padalijusi iš trijų. Tačiau šių dviejų skaičiavimo etapų minėtoje matematinėje formulėje nėra.

337    Žinoma, iš ieškovės argumentų, susijusių su šiuo ieškinio pagrindu, matyti, kad ji žinojo apie faktų suvestinę, taigi ir apie galimas galutinio tikslinio lygio sumas, nurodytas skalėje, kuri į ją įtraukta. Vis dėlto, net darant prielaidą, kad ji žinojo ir BPF turimų finansinių išteklių sumą, vien šios aplinkybės neleido jai suprasti, kad BPV faktiškai taikė šio sprendimo 336 punkte nurodytas dvi operacijas, be to, ginčijamo sprendimo 48 konstatuojamojoje dalyje numatytoje matematinėje formulėje jos net neminimos.

338    Panašūs neatitikimai taip pat turi įtakos tam, kaip buvo nustatytas 1,35 % koeficientas, o jis šio sprendimo 337 punkte nurodytoje matematinėje formulėje yra itin svarbus. Iš tiesų šį koeficientą galima suprasti taip, kad jis, be kitų parametrų, grindžiamas prognozuojamu apdraustųjų indėlių augimu likusiais pradinio laikotarpio metais. Kaip per teismo posėdį pripažino BPV, šis koeficientas buvo nustatytas taip, kad būtų galima pagrįsti metinio tikslinio lygio sumos apskaičiavimo rezultatą, t. y. po to, kai BPV apskaičiavo šią sumą keturiais etapais, nurodytais šio sprendimo 322–325 punktuose, be kita ko, sumą, kuri gauta iš galutinio tikslinio lygio atėmus BPF turimus finansinius išteklius, padalijus iš trijų. Tačiau tokių veiksmų visiškai nematyti iš ginčijamo sprendimo.

339    Be to, reikia priminti, kad, remiantis faktų suvestine, numatoma galutinio tikslinio lygio suma svyravo nuo 70 iki 75 mlrd. EUR. Vis dėlto ši skalė neatitinka ginčijamo sprendimo 41 konstatuojamojoje dalyje nurodytos apdraustųjų indėlių augimo tempo skalės – nuo 4 % iki 7 %. Iš tiesų per teismo posėdį BPV nurodė, kad, siekdama nustatyti metinį tikslinį lygį, ji atsižvelgė į apdraustųjų indėlių augimo tempą (4 %), kuris buvo mažiausias antrosios skalės dydis, ir taip apskaičiavo galutinį tikslinį lygį (75 mlrd. EUR), kuris buvo didžiausia pirmosios skalės vertė. Taigi matyti, kad egzistuoja neatitiktis tarp šių dviejų skalių. Iš tiesų, viena vertus, skalė, susijusi su apdraustųjų indėlių raidos rodikliu, taip pat apima 4 % viršijančias vertes, kurias taikant apskaičiuota galutinio tikslinio lygio suma būtų didesnė už sumą, kurią apima su šiuo tiksliniu lygiu susijusi skalė. Kita vertus, ieškovė negali suprasti priežasties, dėl kurios BPV į su minėtu tiksliniu lygiu susijusią skalę įtraukė mažesnes nei 75 mlrd. EUR sumas. Iš tiesų tam reikėjo taikyti mažesnį nei 4 % dydį, kurio neapima su apdraustųjų indėlių augimo tempu susijusi skalė. Šiomis aplinkybėmis ieškovė negalėjo nustatyti, kaip BPV naudojo skalę, susijusią su šių indėlių raidos rodikliu, numatomam galutiniam tiksliniam lygiui apskaičiuoti.

340    Darytina išvada, kad, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu, BPV faktiškai taikytas metodas, paaiškintas per teismo posėdį, neatitinka ginčijamame sprendime aprašyto metodo, taigi nei įstaigos, nei Bendrasis Teismas negalėjo iš ginčijamo sprendimo nustatyti tikrųjų motyvų, dėl kurių buvo nustatytas šis tikslinis lygis.

341    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas turi motyvavimo trūkumų, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu.

342    Todėl antrojo pagrindo trečią dalį reikia pripažinti pagrįsta. Vis dėlto, turint omenyje teisines ir ekonomines šios bylos pasekmes, siekiant tinkamo teisingumo vykdymo reikia toliau išnagrinėti kitus ieškinio pagrindus.

f)      Dėl ketvirtos dalies, susijusios su nepakankamu bazinio metinio įnašo motyvavimu

343    Ieškovė teigia, kad BPV nenurodė visų konkrečių bazinio metinio įnašo apskaičiavimo elementų, susijusių su ieškove. Individualioje suvestinėje, be kita ko, nėra nei vardiklio, kuris turi būti taikomas šiam įnašui, t. y. visų atitinkamų įstaigų grynųjų įsipareigojimų sumos, pakoreguotos pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 5 straipsnį, nei „ieškovės bazinio įnašo sumos <...> pritaikius [ginčijamame] sprendime nustatytą formulę“.

344    BPV ginčija šiuos argumentus.

345    Pirmiausia reikia priminti, kad, kiek tai susiję su įstaigomis, kurios turi mokėti pagal jų rizikos profilį pakoreguotą ex ante įnašą, šis įnašas iš esmės apskaičiuojamas dviem etapais.

346    Pirmajame etape BPV pagal Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnio 2 dalį apskaičiuoja atitinkamos įstaigos grynųjų įsipareigojimų sumai proporcingą bazinį metinį įnašą. Remiantis Deleguotojo reglamento 2015/63 5 straipsniu, iš šių grynųjų įsipareigojimų išskaitomi tam tikrų rūšių įsipareigojimai.

347    Antrajame etape BPV pakoreguoja bazinį metinį įnašą pagal atitinkamos įstaigos rizikos profilį, kaip numatyta Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punkte ir Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje.

348    Antrojo pagrindo ketvirta dalis susijusi su pirmuoju ex ante įnašų apskaičiavimo etapu.

349    Ginčijamo sprendimo 62–65 konstatuojamosiose dalyse BPV paaiškino skaitiklio ir vardiklio nustatymo metodą, kuriuo grindžiamas šis skaičiavimas.

350    Be to, individualios suvestinės 1 puslapyje po antrašte „Bazinis metinis įnašas (BMĮ): skaitiklis“ BPV nurodė skaitiklio vertę, naudotą apskaičiuojant ieškovės bazinį metinį įnašą, ir duomenis, kuriais remiantis jis buvo apskaičiuotas.

351    Individualios suvestinės 2 puslapyje po antrašte „Bruto įnašo apskaičiavimas ([Deleguotasis reglamentas 2015/63], 1 priedas, 6 žingsnis)“ ginčijamame sprendime yra nurodyta vardiklio vertė, kuri naudota atliekant šį skaičiavimą.

352    Darytina išvada, kad ieškovė turėjo pakankamai informacijos, kad iš esmės suprastų, kaip buvo atsižvelgta į jos individualią padėtį pagal šio sprendimo 268 punkte nurodytą jurisprudenciją.

353    Tiesa, nei ginčijamo sprendimo pagrindiniame tekste, nei to sprendimo prieduose BPV neskaidė bazinio metinio įnašo vardiklio pagal jį sudarančius elementus, t. y. visų atitinkamų įstaigų grynųjų įsipareigojimų sumą, pakoreguotą pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 5 straipsnį.

354    Vis dėlto, kaip ieškovė pripažino per posėdį, šie elementai apima individualizuotus visų atitinkamų įstaigų duomenis.

355    Tokie duomenys nėra būtini, kad ieškovė galėtų iš esmės suprasti, kaip apskaičiuojant jos ex ante įnašą buvo atsižvelgta į jos individualią padėtį, palyginti su visų kitų atitinkamų įstaigų padėtimi.

356    Todėl nustačius BPV reikalavimą pateikti minėtus elementus būtų viršyti šio sprendimo 268, 271 ir 272 punktuose nurodytoje jurisprudencijoje numatyti reikalavimai.

357    Taigi antrojo pagrindo ketvirtą dalį reikia atmesti.

g)      Dėl penktos dalies, susijusios su nepakankamu bazinio metinio įnašo koregavimo motyvavimu

358    Antrojo pagrindo penkta dalis iš esmės susijusi su trimis prieštaravimais.

1)      Dėl pirmojo prieštaravimo, susijusio su negalėjimu patikrinti visų atitinkamų įstaigų apmokestinimo pagal rizikos profilį pakoreguotu įnašu

359    Ieškovės teigimu, neįmanoma patikrinti, ar visoms įstaigoms iš tikrųjų buvo taikomas rizikos koregavimas, nes skiriasi, pirma, BPV interneto svetainėje skelbiamuose statistiniuose duomenyse nurodytų įstaigų skaičius ir, antra, faktų suvestinėje nurodytas jų skaičius.

360    BPV ginčija šiuos argumentus.

361    Pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 9 straipsnio 1 dalį BPV apskaičiuoja koregavimo daugiklį visoms įstaigoms, išskyrus tas, kurios turi teisę į fiksuoto įnašo mokėjimą pagal šio deleguotojo reglamento 10 straipsnį, ir tas, kurios nurodytos minėto deleguotojo reglamento 11 straipsnyje, derindama Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnyje nurodytus rizikos rodiklius pagal šio deleguotojo reglamento I priede pateiktą matematinę formulę ir procedūras.

362    Toliau, kiek ieškovės argumentai turėtų būti suprantami taip, kad jais BPV priekaištaujama, kad ginčijamame sprendime ji nenurodė visų BPeM dalyvaujančių įstaigų, kurių ex ante įnašas buvo pakoreguotas atsižvelgiant į jų rizikos profilį, pavadinimų, reikia pažymėti, kad ieškovė nepateikė Bendrajam Teismui įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad ši informacija buvo svarbi siekiant suprasti, kaip apskaičiuojant ieškovės ex ante įnašą buvo atsižvelgta į jos individualią padėtį, palyginti su visų kitų atitinkamų įstaigų padėtimi, remiantis šio sprendimo 268 punkte nurodyta jurisprudencija.

363    Galiausiai, kiek ieškovės argumentus reikėtų suprasti kaip reikalaujančius, kad BPV tik nurodytų įstaigų, kurioms ex ante įnašas dėl 2021 m. įnašų mokėjimo laikotarpio buvo pakoreguotas atsižvelgiant į jų rizikos profilį, skaičių, reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo II priedas leidžia nustatyti tokių įstaigų skaičių. Iš tiesų, kiek tai susiję remiantis nacionaline baze apskaičiuota ex ante įnašų dalimi, šis skaičius dėl kiekvienos valstybės narės gali būti patikrintas ginčijamo sprendimo II priedo 6–131 puslapiuose kategorijoje „N“. Tas pats pasakytina apie remiantis sąjungos baze apskaičiuotą ex ante įnašų dalį, kurios statistika pateikta to sprendimo II priedo 132–137 puslapiuose. Taigi iš šių statistinių duomenų matyti, kad 2021 m. įnašų laikotarpiu iš viso 1 627 įstaigos buvo apmokestintos ex ante įnašu, pakoreguotu pagal jų rizikos profilį.

364    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrojo pagrindo penktos dalies pirmąjį prieštaravimą reikia atmesti.

2)      Dėl antrojo prieštaravimo, susijusio su atsižvelgimu į rizikos rodiklį „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“

365    Ieškovė teigia, kad BPV nepateikė pakankamų motyvų dėl rizikos rodiklio „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ nustatymo, nes, be kita ko, nepateikė savo analizės dėl elementų, kurie lėmė įstaigų rizikingumo padidėjimą, nurodytų Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 6 dalies a punkto i–iv papunkčiuose. Vis dėlto, BPV pateikė tokią analizę, susijusią su elementais, dėl kurių sumažėja įstaigų rizikingumas ir kurie apibrėžti šio deleguotojo reglamento 6 straipsnio 6 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose.

366    BPV ginčija šiuos argumentus.

367    Pirmiausia reikia pažymėti, kad su rizikos rodikliu „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ susijusius subrodiklius nustato BPV, laikydamasi Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų.

368    Toliau ginčijamo sprendimo 98–100 konstatuojamosiose dalyse BPV paaiškino, kaip nustatė su rizikos rodikliu „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ susijusius subrodiklius. BPV, be kita ko, įtraukė jų sąrašą kartu su apibrėžtimis ir paaiškino, pirma, konkrečius duomenis, kurie sudarė šiuos subrodiklius, ir, antra, tai, kaip ji nustatė minėtų subrodiklių svorį, kad apskaičiuotų šį rizikos ramstį.

369    Toks motyvavimas leidžia ieškovei suprasti, kaip BPV taikė rizikos rodiklį „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“, taigi atitinka šio sprendimo 268, 271 ir 272 punktuose nurodytoje jurisprudencijoje nustatytus reikalavimus.

370    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrojo pagrindo penktos dalies antrąjį prieštaravimą reikia atmesti.

3)      Dėl trečiojo prieštaravimo, susijusio su bazinio metinio įnašo koregavimo atsižvelgiant į ieškovės rizikos profilį 1–6 žingsnių motyvavimu

371    Ieškovė teigia, kad bazinio metinio įnašo koregavimo, atsižvelgiant į jos rizikos profilį, 1–6 žingsnių motyvai, aprašyti individualioje suvestinėje, yra nepakankami.

372    BPV ginčija šiuos argumentus.

373    Siekiant įvertinti šį prieštaravimą, reikia išnagrinėti, ar ieškovė žinojo BPV naudotą apskaičiavimo metodą ir turėjo pakankamai informacijos, kad iš esmės suprastų, kaip apskaičiuojant jos ex ante įnašą buvo atsižvelgta į jos individualią padėtį, palyginti su visų kitų atitinkamų įstaigų padėtimi, įvairiais šio apskaičiavimo žingsniais, nustatytais Deleguotojo reglamento 2015/63 I priede.

i)      1 žingsnis

374    1 žingsnyje BPV apskaičiuoja kiekvieno rizikos rodiklio ir subrodiklio „nekoreguotą rodiklį“. Kalbant apie pirmus tris rizikos ramsčius, pažymėtina, kad nekoreguotas rodiklis apskaičiuojamas remiantis Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 1 žingsnyje pateiktoje lentelėje nurodytomis apibrėžtimis ir operacijomis. IV rizikos ramsčio atveju nekoreguotas rodiklis apskaičiuojamas remiantis ginčijamo sprendimo 98–101 konstatuojamosiose dalyse pateiktomis apibrėžtimis ir operacijomis. Visi nekoreguoti rodikliai apskaičiuojami atsižvelgiant į kiekvienos įstaigos pateiktą informaciją. Šie nekoreguoti rodikliai, kuriuos BPV nustatė kiekvienos įstaigos ex ante įnašo apskaičiavimo tikslais, vėliau buvo pateikti individualioje suvestinėje.

375    Kadangi individuali suvestinė buvo pateikta ieškovei, ji turėjo pakankamai informacijos, kad galėtų iš esmės patikrinti su ja susijusių nekoreguotų rodiklių apskaičiavimą.

376    Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentas, kad, kiek tai susiję su rizikos ramsčiu „įstaigos svarba finansų sistemos stabilumui arba ekonomikai“, BPV nenurodė vardiklio, reikalingo apskaičiuojant rizikos rodiklį „tarpbankinių paskolų ir indėlių ES dalis“, nurodytą Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 1 žingsnio septintoje eilutėje.

377    Šiuo klausimu ieškovė nepateikė Bendrajam Teismui jokios informacijos, kuri paaiškintų, kodėl tokių duomenų žinojimas leistų jai iš esmės suprasti, kaip apskaičiuojant jos ex ante įnašą buvo atsižvelgta į jos individualią padėtį, palyginti su visų kitų atitinkamų įstaigų padėtimi. Kalbant apie šį rizikos rodiklį, ieškovė gali patikrinti savo padėtį, palyginti su kitomis įstaigomis, remdamasi jai tenkančia tarpbankinių paskolų ir indėlių dalimi, kuri nurodyta individualios suvestinės 3 puslapyje – kategorijose 4C6 ir 4C7 po antrašte „Kiti deklaruojami duomenys, naudojami atliekant apskaičiavimą“. Paskui ji gali palyginti šią vertę su intervalo, prie kurio ji priskirta dėl minėto rizikos rodiklio, ribinėmis vertėmis, apie kurias jai pranešta ginčijamo sprendimo II priedo 31 puslapyje (dėl nacionalinės bazės) ir 133 puslapyje (dėl sąjungos bazės).

378    Be to, ieškovė bet kuriuo atveju galėjo sužinoti formulės vardiklio dydį, kurį BPV minėtam rizikos rodikliui apskaičiuoti, t. y. visų tarpbankinių paskolų ir indėlių, kuriuos turi įstaigos kiekvienoje valstybėje narėje arba bankų sąjungoje, sumą, padaugindama bendrą įstaigų skaičių (N) iš šio rodiklio vidutinės vertės (Moy. ()). Šiai sandaugai reikalingi duomenys taip pat pateikti ginčijamo sprendimo II priedo 31 ir 133 puslapiuose.

ii)    2 žingsnis

379    2 žingsnyje kiekvienam pagal 1 žingsnį gautam nekoreguotam rodikliui dėl kiekvieno rizikos rodiklio ir subrodiklio, išskyrus rodiklį „ankstesnės nepaprastosios viešosios finansinės paramos mastas“, BPV atlieka šias operacijas. Pirma, ji apskaičiuoja intervalų skaičių, kad būtų galima palyginti įstaigų nekoreguotus rodiklius. Antra, BPV priskiria vienodą skaičių įstaigų prie kiekvieno intervalo, pradėdama nuo pirmojo intervalo, kuriam tenka įstaigos, kurių nekoreguoto rodiklio vertės yra mažiausios. Taigi kiekvienas intervalas turi ribines vertes, kurias lemia mažiausias nekoreguotas rodiklis ir didžiausias nekoreguotas rodiklis. Trečia, BPV visoms įstaigoms, esančioms konkrečiame intervale, priskiria „diskretizuotą rodiklį“ dėl šio intervalo, vadinamą , kuris atitinka šio intervalo eilės vertę, skaičiuojamą iš kairės į dešinę, kad diskretizuoto rodiklio vertė būtų nustatyta kaip lygi 1, 2, 3 ir iki paskutinio intervalo skaičiaus.

380    Pirma, intervalų skaičiaus apskaičiavimas grindžiamas Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 2 žingsnio 2 punkte numatyta matematine formule. Šią formulę sudaro trys elementai:

–        įstaigų, mokančių įnašus į BPF, skaičius N;

–        vertė , kuri apskaičiuojama remiantis šiuo įstaigų skaičiumi N;

–        vertė , kuri apskaičiuojama remiantis tuo pačiu įstaigų skaičiumi N, atitinkamų nekoreguotų rodiklių vidutine verte, vadinama , ir kiekvienos įstaigos nekoreguotais rodikliais, apibrėžiamais .

381    Kaip matyti iš šio sprendimo 363 punkto, ieškovė galėjo sužinoti įstaigų, mokančių įnašus BPF, skaičių N.

382    Be to, ginčijamo sprendimo II priedo 30–34 ir 132–136 puslapiuose BPV nurodė vertes ir , taip pat nekoreguotų rodiklių vidutinę vertę  dėl kiekvieno rizikos rodiklio ir subrodiklio.

383    Galiausiai iš šio sprendimo 292–302 punktuose išdėstytų argumentų matyti, kad BPV neprivalėjo pranešti įstaigoms apie visų kitų atitinkamų įstaigų nekoreguotus rodiklius.

384    Dėl šios priežasties, kiek tai susiję su intervalų skaičiaus apskaičiavimu, BPV įstaigoms užtikrino didžiausią skaidrumą, kiek tai leido jos pareiga saugoti šių įstaigų komercinę paslaptį, taigi ieškovė turėjo pakankamai informacijos, kad iš esmės suprastų, kaip BPV atliko šį apskaičiavimą.

385    Antra, ieškovė, viena vertus, turėjo galimybę susipažinti su mažiausiomis ir didžiausiomis kiekvieno intervalo vertėmis dėl kiekvieno rizikos rodiklio ar subrodiklio, nes jos nurodytos ginčijamo sprendimo II priedo 30–34 ir 132–136 puslapiuose. Kita vertus, ji žinojo nekoreguotus rodiklius, kuriais BPV rėmėsi apskaičiuodama jos ex ante įnašą, nes šie rodikliai nurodyti jos individualioje suvestinėje. Taigi ieškovė galėjo patikrinti, ar jai priskirti nekoreguoti rodikliai yra tarp intervalų, prie kurių ji priskirta, mažiausių ir didžiausių verčių.

386    Trečia, įstaigos individualioje suvestinėje gali patikrinti diskretizuotą rodiklį, kuris joms buvo priskirtas dėl konkretaus rizikos rodiklio ar subrodiklio.

387    Šiomis aplinkybėmis ieškovė turėjo pakankamai informacijos, kad iš esmės suprastų 2 žingsnyje atliktas operacijas.

388    Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentai.

389    Ieškovė visų pirma teigia, kad taikant Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 2 žingsnio 3 punktą neįmanoma patikrinti, ar įstaigos, kurioms nustatytas tas pats nekoreguotas rodiklis, buvo priskirtos prie to paties intervalo. Taigi BPV turėjo pateikti visų įstaigų klasifikavimo sąrašą, kad ieškovė galėtų patikrinti, ar jos teisingai paskirstytos įvairiuose intervaluose. Be to, kadangi ginčijamame sprendime nėra išsamios informacijos apie 2 žingsnio trečiąją stadiją, t. y. apie diskretizuoto rodiklio priskyrimą įstaigoms, ieškovė negalėjo patikrinti diskretizuoto rodiklio, kuris jai buvo priskirtas dėl įvairių rizikos rodiklių.

390    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal šio sprendimo 265 punkte nurodytą jurisprudenciją pareiga motyvuoti nereikalauja, kad ieškovė turėtų galimybę susipažinti su visomis aplinkybėmis, kurios leistų jai patikrinti savo ex ante įnašo apskaičiavimo tikslumą.

391    Konkrečiai kalbant, kaip matyti iš šio sprendimo 270 punkte nurodytos jurisprudencijos, BPV neprivalo pateikti ieškovei duomenų, kuriems taikoma komercinė paslaptis, susijusių su kiekvienos kitos atitinkamos įstaigos ekonomine padėtimi.

392    BPV galėjo teisėtai nuspręsti, kad įstaigai priskirtam diskretizuotam rodikliui taikoma verslo paslaptis. Iš tiesų BPV galėjo nuspręsti, kad atskleidus šią informaciją kiltų rizika atskleisti tokios įstaigos ekonominę padėtį ir, be kita ko, rizikos, kurią ji patiria dėl tam tikros finansinės veiklos, lygį, nes būtų sudaryta galimybė tiesiogiai palyginti šį rizikos lygį su kitų įstaigų patiriamu rizikos lygiu.

iii) 3 žingsnis

393    3 žingsnyje BPV dėl kiekvieno rizikos rodiklio ir subrodiklio koreguoja pagal 2 žingsnį gautų diskretizuotų rodiklių vertę pagal skalę nuo 1 iki 1 000, kad gautų „pakoreguotos vertės rodiklį“, vadinamą .

394    Šiam pakoreguotos vertės rodikliui apskaičiuoti BPV taiko formulę, pagal kurią atsižvelgiama į šiuos tris elementus:

–        2 žingsnyje atitinkamai įstaigai priskirtą diskretizuotą rodiklį;

–        maksimalios funkcijos argumento reikšmę, kuri atitinka skaičių paskutiniame intervale dėl atitinkamo rizikos rodiklio ar subrodiklio;

–        minimalios funkcijos argumento reikšmę, kuri atitinka skaičių pirmajame intervale dėl atitinkamo rizikos rodiklio ar subrodiklio.

395    Ieškovė turėjo galimybę susipažinti su šiais elementais. Viena vertus, diskretizuotas rodiklis yra 2 žingsnio operacijos, aprašytos šio sprendimo 379 punkte, rezultatas. Kita vertus, šio sprendimo 394 punkte minėtos minimalios ir maksimalios funkcijų argumentų reikšmės yra nurodytos ginčijamo sprendimo II priedo 30–34 ir 132–136 puslapiuose eilutėse „Bin min.“ ir „Bin max.“.

396    Taigi ieškovė turėjo pakankamai informacijos, kad suprastų 3 žingsnyje įvykdytą operaciją ir taip gautų pakoreguotos vertės rodiklį.

iv)    4 žingsnis

397    4 žingsnyje BPV kiekvienam rizikos rodikliui ir subrodikliui apskaičiuoja „transformuotą pakoreguotos vertės rodiklį“, vadinamą .

398    Šiuo klausimu pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 4 žingsnio 1 punktą kiekvienam rizikos rodikliui priskiriamas teigiamas arba neigiamas ženklas. Kalbant apie teigiamo ženklo rizikos rodiklius, kuo didesnės vertės, tuo didesnis įstaigos rizikingumas. Rodiklių su neigiamu ženklu atveju kuo didesnės vertės, tuo mažesnis įstaigos rizikingumas.

399    Priskyrusi žymenį, BPV apskaičiuoja transformuotus pakoreguotos vertės rodiklius pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 4 žingsnio 2 punkte tam numatytą formulę.

400    Transformuoto pakoreguotos vertės rodiklio apskaičiavimas atliekamas naudojant 3 žingsnyje gautą pakoreguotos vertės rodiklį. Taigi, jei atitinkamam rizikos rodikliui taikomas ženklas yra neigiamas, transformuotas pakoreguotos vertės rodiklis turi tokią pačią vertę kaip ir pakoreguotos vertės rodiklis. Tačiau, jei nagrinėjamam rizikos rodikliui taikomas teigiamas ženklas, pagal formulę pakoreguotos vertės rodiklį reikia atimti iš skaičiaus 1001.

401    Visų pirma, atsižvelgiant į šio sprendimo 400 punkte nurodytų operacijų, kurios arba nesusijusios su jokiais skaičiavimais, arba apima tik paprastus skaičiavimus nenaudojant papildomų duomenų, pobūdį, ieškovė negali teigti, kad neturėjo pakankamai informacijos, kad patikrintų minėtas BPV atliktas operacijas.

402    Toliau reikia atmesti ieškovės argumentą, kad 4 žingsnyje BPV nepaaiškino priežasčių, dėl kurių IV rizikos ramsčio rizikos rodikliams sistemingai taikė teigiamą ženklą.

403    Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 112 konstatuojamojoje dalyje BPV patikslino, kad neigiamo arba teigiamo ženklo taikymas priklauso nuo konkretaus rizikos rodiklio pobūdžio. Paskui ji priminė, kad, kalbant apie rodiklius, kuriems priskirtas teigiamas ženklas, kuo didesnės vertės – tuo didesnis įstaigos rizikos profilis. Taigi visiems rizikos rodikliams, kurie sudarė IV rizikos ramstį, išskyrus IUS rizikos rodiklį, BPV taikė teigiamą ženklą, nes kuo didesnės šių rodiklių vertės, tuo didesnis įstaigos rizikingumas.

404    Be to, ieškovė klaidingai teigia, kad negali patikrinti 4 žingsnyje įvykdytų operacijų, nes jos grindžiamos 3 žingsnyje gautomis vertėmis, kurių ji negali sužinoti.

405    Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 393–395 punktuose, ieškovė gali pati apskaičiuoti jai taikytus pakoreguotos vertės rodiklius, todėl taip pat gali patikrinti, ar jų transformavimo 4 žingsnyje rezultatas – kuris nurodytas jos individualios suvestinės skiltyje „Score du bin (TRI)“ – yra teisingas.

406    Galiausiai ieškovė mano, kad 4 žingsnyje BPV nemotyvavo savo sprendimo dėl IUS rizikos rodiklio santykinio svorio. BPV, be kita ko, nenurodė, kaip pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą ji atsižvelgė į rizikos rodiklio „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ santykinį svorį, taikydama IUS rizikos rodiklį. Be to, ji nepaaiškino priežasčių, dėl kurių įstaigos buvo suskirstytos į tris intervalus, 7/9 ir 5/9 koregavimo koeficientų taikymo dviem iš šių intervalų, kriterijų, kuriais remiantis įstaigos buvo priskirtos prie tų intervalų, ir priežasčių, dėl kurių ieškovė priskirta prie vieno iš nurodytų intervalų.

407    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, viena vertus, ginčijamo sprendimo 114 konstatuojamojoje dalyje BPV paaiškino, kad, nors pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą BPV įpareigojama nustatyti IUS rizikos rodiklio santykinį svorį pagal ten nurodytus rizikos rodiklius, ji turėjo įsitikinti, kad net ir didžiausio rizikingumo įstaigos dar galėtų pasinaudoti jų naryste IUS apskaičiuojant ex ante įnašus. Atsižvelgdama į tai, ginčijamo sprendimo 114–116 konstatuojamosiose dalyse ir to sprendimo III priedo 131 punkte BPV nurodė, kad, siekdama šio tikslo, ji nustatė tris intervalus IUS rizikos rodiklio santykiniam svoriui nustatyti, ir priskyrė įstaigas, kurių rizikingumas buvo mažiausias, prie trečiojo intervalo, kuriam nebuvo numatytas joks šio rodiklio koregavimas. Iš šių paaiškinimų taip pat matyti, kad remdamasi ta pačia logika BPV priskyrė įstaigas, kurių rizikingumas buvo vidutinis, ir įstaigas, kurių rizikingumas buvo didžiausias, atitinkamai antram ir pirmam intervalams, taikydama jiems 7/9 ir 5/9 koregavimo koeficientą dėl minėto rodiklio.

408    Šiuo atžvilgiu ginčijamo sprendimo III priedo 131 punkte BPV pridūrė, kad, taikant šio sprendimo 407 punkte nurodytus koregavimo koeficientus, net ir didžiausio rizikingumo įstaigos dar gauna daugiau nei 50 % maksimalios naudos, kurią jos gali gauti dėl narystės IUS, kiek tai susiję su ex ante įnašų apskaičiavimu.

409    Tokie paaiškinimai leidžia ieškovei suprasti motyvus, kuriais BPV vadovavosi nustatydama SPI rizikos rodiklio santykinį svorį, o Bendrajam Teismui – vykdyti teisminę kontrolę.

410    Kita vertus, kalbant apie priežastis, dėl kurių ieškovė buvo priskirta prie konkretaus intervalo dėl IUS rizikos rodiklio, pakanka konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 115 konstatuojamojoje dalyje BPV paaiškino, kad suskirstė atitinkamas įstaigas pagal devynių IV rizikos ramsčio rizikos subrodiklių transformuotų pakoreguotos vertės rodiklių aritmetinį vidurkį, kuriam teisingai nustatytas santykinis svoris.

411    Toks motyvavimas yra pakankamas, todėl ieškovės argumentams negalima pritarti.

v)      5 žingsnis

412    5 žingsnyje BPV atlieka toliau nurodytus veiksmus.

413    Pirma, BPV agreguoja kiekvieno rizikos ramsčio j rizikos rodiklius i pagal svertinį aritmetinį vidurkį, taikydama Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 5 žingsnio 1 punkte tam numatytą formulę.

414    Ši formulė sudaryta iš atitinkamo rizikos rodiklio svorio konkrečiame ramstyje, vadinamo , ir transformuoto pakoreguotos vertės rodiklio. Tačiau tokie svoriai nurodyti ne tik Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 2–4 dalyse, bet ieškovės individualioje suvestinėje bei ginčijamo sprendimo II priedo 5 puslapyje. Be to, transformuotas pakoreguotos vertės rodiklis buvo gautas 4 žingsnyje.

415    Tokiomis aplinkybėmis ieškovė negali teigti, kad neturėjo prieigos prie šiai formulei taikyti reikalingų duomenų.

416    Antra, BPV agreguoja rizikos ramsčius j, kad gautų „sudėtinį rodiklį“, vadinamą , pagal svertinį geometrinį vidurkį, taikydama Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 5 žingsnio 2 punktą.

417    Ši formulė sudaryta iš rizikos ramsčių svorio, vadinamo ir numatyto Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 1 dalyje, ir verčių, gautų agregavus rizikos rodiklius kiekviename rizikos ramstyje, atliekant šio sprendimo 413 ir 414 punktuose aprašytą operaciją. Apie šias vertes ieškovei pranešta jos individualioje suvestinėje.

418    Trečia, BPV pakoreguoja sudėtinį rodiklį , taikydama Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 5 žingsnio 3 punkte tam numatytą formulę, t. y. 1 000 – , kad gautų „galutinį sudėtinį rodiklį, vadinamą . Taigi didesnio rizikingumo įstaigoms gaunamas didesnis galutinis sudėtinis rodiklis.

419    Šiomis aplinkybėmis ieškovė teigia, kad 5 žingsnyje BPV turėjo paaiškinti, viena vertus, rizikos rodiklių agregavimo kiekviename rizikos ramstyje procedūrą, atsižvelgdama, be kita ko, į Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnyje nustatytus santykinius rodiklių svorius ir nurodydama, kaip agregavo minėtus rodiklius, ir, kita vertus, tai, kaip buvo gautas sudėtinis rodiklis. Juo labiau kad 2021 m. įnašų laikotarpiu BPV netaikė kai kurių iš šių rodiklių, todėl jų svoris turėjo būti paskirstytas.

420    Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 412–418 punktų, rizikos rodiklių agregavimo procesas grindžiamas Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 5 žingsnio 1–3 punktuose numatytomis formulėmis.

421    Be to, iš tų pačių punktų matyti, kad ieškovė turėjo visus elementus, reikalingus minėtoms formulėms taikyti.

422    Galiausiai ginčijamo sprendimo 94 konstatuojamojoje dalyje BPV paaiškino: kadangi tam tikri rizikos rodikliai nebuvo taikomi 2021 m. įnašų laikotarpiu, turimų rizikos rodiklių svoriai buvo proporcingai pakoreguoti, kad šių svorių suma siektų 100 %, turint omenyje, kad toks perskaičiavimas numatytas Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalyje.

423    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė turėjo pakankamai informacijos, kad suprastų 5 žingsnyje numatytas ir BPV atliktas operacijas.

vi)    6 žingsnis

424    6 žingsnyje BPV atlieka dvi toliau nurodytas operacijas.

425    Pirma, BPV apskaičiuoja koregavimo daugiklį, vadinamą , koreguodama 5 žingsnyje gauto galutinio sudėtinio rodiklio vertę skalėje nuo 0,8 iki 1,5 pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 6 žingsnio 1 punktą.

426    Taikydama šią formulę, BPV remiasi šiais trijų rūšių duomenimis:

–        atitinkamos įstaigos galutinis sudėtinis rodiklis;

–        minimalios galutinio sudėtinio rodiklio funkcijos argumento reikšmė, vadinama , atitinkanti minimalią šio rodiklio vertę dėl visų įstaigų, mokančių įnašus į BPF, kurioms apskaičiuojamas toks rodiklis;

–        maksimalios galutinio sudėtinio rodiklio funkcijos argumento reikšmė, vadinama , kuri atitinka maksimalią to paties rodiklio vertę dėl minėtų įstaigų.

427    Galutinis sudėtinis atitinkamos įstaigos rodiklis gaunamas 5 žingsnyje. Be to, minimali ir maksimali funkcijos, nurodytos šio sprendimo 426 punkte, yra duomenys, identiški visoms įstaigoms, kurių bazinis metinis įnašas koreguojamas atsižvelgiant į jų rizikos profilį. Šie duomenys pateikti kiekvienos įstaigos individualioje suvestinėje, taip pat ginčijamo sprendimo II priedo 4 puslapyje, jame pateiktos lentelės ketvirtoje ir penktoje skiltyse, atitinkamai pažymėtose „k“ ir „l“. Todėl ieškovė galėjo susipažinti su duomenimis, reikalingais Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 6 žingsnio 1 punkte numatytai formulei taikyti.

428    Antra, BPV apskaičiuoja atitinkamos įstaigos galutinį įnašą, vadinamą , pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 6 žingsnio 2 punkte pateiktą formulę.

429    Šis skaičiavimas grindžiamas penkiais duomenimis:

–        metinis tikslinis lygis, pakoreguotas pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 6 žingsnio 2 punktą, vadinamas „Tikslu“;

–        konkrečios įstaigos grynieji įsipareigojimai, pakoreguoti pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 5 straipsnį, sudarantys bazinio metinio įnašo skaitiklį, vadinami ;

–        bazinių metinių įnašų, pakoreguotų pagal visų atitinkamų įstaigų riziką, suma, vadinama ;

–        visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, grynųjų įsipareigojimų suma, kuri sudaro bazinio metinio įnašo vardiklį, vadinama ;

–        konkrečios įstaigos koregavimo daugiklis.

430    Ieškovės grynieji įsipareigojimai, pakoreguoti pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 5 straipsnį, ir jų koregavimo daugiklis, taip pat visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, grynųjų įsipareigojimų suma buvo nurodyti ieškovei jos individualioje suvestinėje. Be to, ginčijamo sprendimo II priedo 4 puslapyje buvo nurodytas pakoreguotas metinis tikslinis lygis (ten esančios lentelės pirmame skiltyje, pažymėtoje „h“) ir bazinių metinių įnašų, pakoreguotų atsižvelgiant į visų atitinkamų įstaigų riziką, suma (tos pačios lentelės trečioje skiltyje „j“).

431    Galiausiai ginčijamo sprendimo 118–121 konstatuojamosiose dalyse BPV pateikė papildomų paaiškinimų dėl 6 žingsnio.

432    Šiomis aplinkybėmis ieškovė turėjo pakankamai informacijos, kad suprastų 6 žingsnio skaičiavimus.

433    Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentai.

434    Dėl koregavimo daugiklio apskaičiavimo 6 žingsnyje, minėto šio sprendimo 425 ir 426 punktuose, ieškovė klaidingai teigia, kad, negavusi informacijos apie visų įstaigų galutinius sudėtinius rodiklius, ji negali žinoti, ar šio sprendimo 426 punkte nurodytos galutinių sudėtinių rodiklių minimalios ir maksimalios funkcijų argumentų vertės nėra išimtys, dėl kurių būtų iškreipti koregavimo daugikliai.

435    Šiuo klausimu iš šio sprendimo 263 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, kad pareiga motyvuoti nereikalauja, kad ieškovė turėtų galimybę susipažinti su visomis aplinkybėmis, kurios leistų jai patikrinti savo ex ante įnašo apskaičiavimo tikslumą. Tarp aplinkybių, kurių BPV neprivalo pranešti ieškovei, taip pat yra visų įstaigų galutiniai sudėtiniai rodikliai. Iš tiesų jų vertės gali reikšti informaciją apie atitinkamų įstaigų ekonominę padėtį ir, be kita ko, apie jų patiriamos rizikos rinkose lygį, turint omenyje, kad didesnio rizikingumo įstaigoms nustatomas didesnis galutinis sudėtinis rodiklis. Šiomis aplinkybėmis BPV galėjo teisėtai nuspręsti, kad visų įstaigų galutinių sudėtinių rodiklių atskleidimas pakenktų jos pareigai saugoti atitinkamų įstaigų komercinę paslaptį. Todėl, atsižvelgiant į šio sprendimo 265 punkte nurodytą jurisprudenciją, ginčijamo sprendimo 118 konstatuojamojoje dalyje BPV pateikti paaiškinimai ir individualioje suvestinėje bei to sprendimo II priedo 4 puslapyje pateikti duomenys gali būti laikomi pakankamais.

436    Be to, dėl galutinio įnašo apskaičiavimo 6 žingsnyje, nurodyto šio sprendimo 428 ir 429 punktuose, ieškovė negali teigti, kad, nepaisant šiam apskaičiavimui naudotos formulės ir įvairių jos sudedamųjų dalių paaiškinimo ginčijamame sprendime, BPV nepaaiškino, kaip, kiek tai susiję su ieškove, ji gavo individualioje suvestinėje nurodytą skaičiavimo rezultatą.

437    Viena vertus, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 119–121 konstatuojamųjų dalių, galutinis ieškovės įnašas buvo apskaičiuotas pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 6 žingsnio 2 punkte pateiktą formulę. Kita vertus, kaip pažymėta šio sprendimo 430 punkte, ieškovė savo individualioje suvestinėje ir ginčijamo sprendimo II priedo 4 puslapyje pateiktos lentelės h ir j skiltyse galėjo rasti duomenis, reikalingus šiai formulei taikyti.

438    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad naudodama, pirma, Deleguotojo reglamento 2015/63 I priede numatytas formules ir, antra, ginčijamo sprendimo I ir II prieduose pateiktus duomenis ieškovė iš tikrųjų gali žingsnis po žingsnio patikrinti, kaip BPV apskaičiavo jos ex ante įnašą.

439    Taigi antrojo pagrindo penktos dalies trečiasis prieštaravimas turi būti atmestas.

h)      Dėl septintos dalies, susijusios su nepaskelbtų tarpinių sprendimų egzistavimu 

440    Ieškovė teigia, kad ginčijamo sprendimo motyvai nepakankami, nes BPV priėmė tarpinius sprendimus, kurie nebuvo paskelbti ir apie kuriuos jai nebuvo pranešta.

441    BPV ginčija šiuos argumentus.

442    Iš jurisprudencijos matyti, kad sprendime, kuriuo nustatomi ex ante įnašai, pateikti motyvai turi būti laikomi nepakankamais, kai šie motyvai, kiek tai susiję su tam tikrais duomenimis, kuriuos BPV turi motyvuoti, grindžiami tik kitais teisės aktais, kaip antai tarpiniais sprendimais, kuriuos BPV priėmė siekdama patikslinti ir tam tikrais atvejais papildyti tam tikrus tų įnašų nustatymo aspektus, tačiau minėtų sprendimų nepaskelbė arba kitaip apie juos nepranešė įstaigoms (žr. 2019 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Hypo Vorarlberg Bank / BPV, T‑377/16, T‑645/16 ir T‑809/16, EU:T:2019:823, 194 ir 199 punktus ir 2019 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Portigon / BPV, T‑365/16, EU:T:2019:824, 171 ir 176 punktus).

443    Nagrinėjamu atveju BPV, atsakydama į 2022 m. lapkričio 9 d. Bendrojo Teismo pasirengimo nagrinėti bylą priemonę, pateikė tarpinius sprendimus, kurie buvo reikšmingi apskaičiuojant ex ante įnašus už 2021 m. įnašų mokėjimo laikotarpį. Šiuose sprendimuose, kurių nekonfidenciali versija vėliau buvo įteikta ieškovei, be kita ko, pateiktos vidaus pozicijos, skirtos BPV darbuotojams vadovautis ex ante įnašų apskaičiavimo procese.

444    Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 5–18 punktuose pateiktos ginčijamo sprendimo santraukos, jame yra motyvai dėl ex ante įnašų nustatymo už 2021 m. įnašų mokėjimo laikotarpį.

445    Be to, ieškovė nenurodė jokios tarpiniuose sprendimuose esančios informacijos, kuri nebuvo pakartota pačiame ginčijamame sprendime ir į kurią būtų atsižvelgta nustatant ex ante įnašus už 2021 m. įnašų mokėjimo laikotarpį.

446    Taigi niekas nerodo, kad tarpinių sprendimų egzistavimas turėjo kokios nors įtakos informacijos, kurią ieškovė turėjo, kad galėtų patikrinti savo ex ante įnašo nustatymo teisėtumą ir jį ginčyti Sąjungos teisme, apimčiai. Konkrečiai kalbant, kaip matyti iš antrojo pagrindo pirmos–šeštos dalių nagrinėjimo, ieškovė, remdamasi vien ginčijamu sprendimu, galėjo suprasti visus ex ante įnašo apskaičiavimo elementus, išskyrus metinio tikslinio lygio nustatymą.

447    Todėl ginčijamas sprendimas skiriasi nuo BPV sprendimo, kuriuo nustatomi ex ante įnašai ir kuris buvo nagrinėjamas bylose, kuriose priimti 2019 m. lapkričio 28 d. Sprendimas Hypo Vorarlberg Bank / BPV (T‑377/16, T‑645/16 ir T‑809/16, EU:T:2019:823) ir 2019 m. lapkričio 28 d. Sprendimas Portigon / BPV (T‑365/16, EU:T:2019:824). Iš tiesų pastarajame sprendime, be kita ko, nebuvo informacijos apie tai, kaip BPV nustatė IV rizikos ramstį – tokia informacija pateikta tik šiose bylose nagrinėjamuose tarpiniuose sprendimuose (2019 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Hypo Vorarlberg Bank / BPV, T‑377/16, T‑645/16 ir T‑809/16, EU:T:2019:823, 195 punktas ir 2019 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Portigon / BPV, T‑365/16, EU:T:2019:824, 172 punktas).

448    Galiausiai ieškovė nepaaiškino, kaip – atsižvelgiant į šio sprendimo 444–466 punktuose išdėstytus argumentus – tarpinių sprendimų paskelbimas būtų leidęs jai geriau įgyvendinti savo teises Sąjungos teismuose ir kaip toks paskelbimas būtų leidęs šiems teismams veiksmingiau vykdyti kontrolę.

449    Tokiomis aplinkybėmis vien tai, kad tarpiniai sprendimai nebuvo paskelbti ar apie juos nepranešta, savaime negali lemti ginčijamo sprendimo nemotyvavimo.

450    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrojo pagrindo septintą dalį reikia atmesti.

i)      Išvada dėl antrojo pagrindo

451    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pritarti antrojo pagrindo trečiai daliai. Kitos šio pagrindo dalys turi būti atmestos.

3.      Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu dėl to, kad neįmanoma patikrinti ginčijamo sprendimo 

452    Ieškovė teigia, kad BPV pažeidė veiksmingos teisminės gynybos principą, nes ginčijamo sprendimo teisminė kontrolė praktiškai neįmanoma. Viena vertus, nei Bendrasis Teismas, nei ieškovė neturi duomenų apie kitas įstaigas nei ieškovė, nors šie duomenys yra būtini ieškovės sumokėto ex ante įnašo apskaičiavimui patikrinti. Kita vertus, net jei Bendrasis Teismas gautų prieigą prie aptariamų duomenų, jis negalėtų jais pasinaudoti, nes neturi programinės įrangos, kurią BPV naudojo ex ante įnašams apskaičiuoti, kad pereitų įvairius apskaičiavimo žingsnius pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedą.

453    BPV ginčija šiuos argumentus.

454    Kaip pažymėta šio sprendimo 43 punkte, Deleguotuoju reglamentu 2015/63 ir Įgyvendinimo reglamentu 2015/81 nustatydamos ex ante įnašų apskaičiavimo sistemą, Taryba ir Komisija turėjo suderinti komercinės paslapties apsaugą su veiksmingos teisminės gynybos principu, kad duomenys, kuriems taikoma ši paslaptis, negalėtų būti atskleisti suinteresuotiesiems asmenims ir negalėtų būti įtraukti, be kita ko, į sprendimų, kuriais nustatomas ex ante įnašų dydis, motyvus.

455    Be to, pagal SESV 339 straipsnį ir Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnį BPV, pateikdama ginčijamą sprendimą, taip pat privalėjo užtikrinti, kad įstaigoms neatskleistų duomenų, kuriems taikoma komercinė paslaptis.

456    Nepaisant to, Sąjungos teismas turi patikrinti motyvų, kuriuos BPV nurodė nesutikdama pateikti duomenis, naudotus apskaičiuojant minėtus įnašus, pagrįstumą, kaip pažymėta šio sprendimo 48 punkte.

457    Nagrinėjamu atveju iš šio sprendimo 292–302 punktuose atliktos analizės matyti, kad BPV pagrįstai prieštaravo dėl individualių duomenų, susijusių su kitomis įstaigomis, perdavimo ieškovei.

458    Be to, dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos šio sprendimo 54 punkte, reikia atmesti argumentą, kad tai, jog BPV naudoja programinę įrangą ex ante įnašams apskaičiuoti, trukdo vykdyti vėlesnę teisminę kontrolę.

459    Šiomis aplinkybėmis trečiasis pagrindas turi būti atmestas.

4.      Dėl šeštojo pagrindo, susijusio su kelių pirminės ir antrinės teisės nuostatų pažeidimu, nes ieškovei taikomas IUS rizikos rodiklio koeficiento daugiklis

460    Šeštasis pagrindas susideda iš keturių dalių.

a)      Dėl pirmos dalies, susijusios su Reglamento Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalies ir Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalies h punkto pažeidimu

461    Ieškovė primena, kad, kiek tai susiję su IUS rizikos rodikliu, ginčijamame sprendime jai buvo pritaikytas [konfidencialu] koregavimo koeficientas. Vis dėlto, tokio koregavimo koeficiento taikymas neatitinka Reglamento Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalies ir Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalies h punkto reikalavimų. Iš tiesų IUS, kurios narė yra ieškovė, vienodai apsaugo visas įstaigas, kurios jai priklauso, todėl šių įstaigų diferencijavimas pagal IUS rizikos rodiklį prieštarautų šių nuostatų tekstui ir esmei.

462    BPV ginčija šiuos argumentus.

463    Viena vertus, kaip, beje, matyti iš šio sprendimo 132 ir 139 punktų, Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalies ar Reglamento Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalies tekste Komisijai nedraudžiama Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje numatyti, kad BPV, taikydama IUS rizikos rodiklį, turi atsižvelgti į rizikos rodiklio „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ santykinį svorį.

464    Kita vertus, iš ginčijamo sprendimo 114–116 konstatuojamųjų dalių ir to sprendimo III priedo 131 punkto matyti, kad BPV įvykdė pareigas pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalį, kurios neteisėtumas, beje, nebuvo įrodytas.

465    Todėl šeštojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

b)      Dėl antros dalies, susijusios su Chartijos 16 straipsnio ir proporcingumo principo pažeidimu

466    Ieškovė teigia, kad, kiek tai susiję su IUS rizikos rodikliu, jos klasifikavimas [konfidencialu], taigi ir koregavimo koeficiento [konfidencialu] – dėl kurio [konfidencialu], – priskyrimas jai yra neproporcingi ir pažeidžia jos laisvę užsiimti verslu, įtvirtintą Chartijos 16 straipsnyje, ir proporcingumo principą, įtvirtintą Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje.

467    Tokio koregavimo koeficiento IUS rizikos rodikliui priskyrimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir savavališkas, nes ieškovės kapitalizacija gera ir ji turi teigiamą rizikos profilį, todėl jos pertvarkymo tikimybė yra maža. Tai matyti, be kita ko, iš pačios ieškovės atliktos rizikos rodiklių analizės rezultatų ir ECB statistikos, grindžiamos 2019 m. turėta informacija.

468    BPV ginčija šiuos argumentus.  

469    Pirmiausia reikia konstatuoti, kad ieškovė tik nurodo laisvės užsiimti verslu, įtvirtintos Chartijos 16 straipsnyje, ir proporcingumo principo pažeidimą, tačiau nepateikia argumentų būtent dėl šių principų.

470    Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 217 punkte nurodytą jurisprudenciją, ieškovės prieštaravimus reikia atmesti tiek, kiek jie susiję su šių principų pažeidimu.

471    Be to, jeigu ieškovės argumentai turi būti suprantami taip, kad iš tikrųjų ji teigia, jog BPV padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai jai priskyrė [konfidencialu] dėl IUS rizikos rodiklio, reikia pažymėti tai, kas nurodyta toliau.

472    Kiek tai susiję su IUS rizikos rodikliu, BPV ir Komisija nurodė, kad tokios įstaigos kaip ieškovė, kurios balansas didelis ir sudėtingas, žlugimas galėtų visiškai išnaudoti IUS lėšas, kitaip nei įstaigos, kurios balansas mažesnis ir paprastesnis, atveju. Todėl riziką, kad ieškovė turės pasinaudoti BPF, nebūtinai padengia jos narystė IUS. Ieškovė nepateikė įrodymų šiam teiginiui užginčyti.

473    Be to, ieškovė negali remtis savo pačios atlikta rizikos rodiklių analize ar ECB statistika, kad užginčytų BPV atliktą IUS rizikos rodiklio vertinimą.

474    Viena vertus, ši analizė ir ši statistika neapima visų įstaigų, į kurių duomenis buvo atsižvelgta apskaičiuojant ieškovės IUS rizikos rodiklį. Iš tiesų savo analizėje ieškovė lyginasi tik su šešiomis kitomis Vokietijos įstaigomis. Vis dėlto, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo II priedo, BPV atsižvelgė į 1 627 įstaigų duomenis, kad sudarytų su IUS rizikos rodikliu susijusius intervalus pagal sąjungos bazę, ir į 776 įstaigų duomenis, kad sudarytų su IUS rizikos rodikliu susijusius intervalus pagal nacionalinę bazę.

475    Tas pats pasakytina apie ECB statistiką. Ji susijusi tik su 113 įstaigų, t. y. dalimi įstaigų, į kurių duomenis BPV atsižvelgė formuodama intervalus, susijusius su IUS rizikos rodikliu.

476    Kita vertus, pačios ieškovės analizė ir ECB statistiniai duomenys yra susiję su veiksniais, kurie nėra svarbūs nustatant IUS rizikos rodiklio santykinį svorį.

477    Iš tiesų pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalį, kai BPV nustato IUS rizikos rodiklio santykinį svorį, ji turi atsižvelgti į rizikos rodiklį „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“, taikomą atitinkamai įstaigai, kaip tai suprantama pagal šio deleguotojo reglamento 6 straipsnio 5 dalies a punktą.

478    Vis dėlto, nei pačios ieškovės atliktoje rizikos rodiklių analizėje nurodyti įvairūs veiksniai, t. y. bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas, bendras nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas, 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas, neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykis (non-performing loan quote (NPL)), lengvatinio laikotarpio (forbearance) rodiklis ir neveiksnių pozicijų (non-performing exposures (NPE)) santykis, nei ECB statistiniuose duomenyse nurodyti veiksniai, t. y. bendras nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas, 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas ir sverto koeficientas, nėra įtraukti į Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalį ar į šio deleguotojo reglamento 6 straipsnio 5 dalies a punktą.

479    Taigi šeštojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta.

c)      Dėl trečios dalies, susijusios su Chartijos 20 straipsnio ir vienodo požiūrio principo pažeidimu

480    Ieškovė teigia, kad jai pritaikius koregavimo koeficientą [konfidencialu] dėl IUS rizikos rodiklio atsiranda nepagrįstas skirtingas vertinimas įstaigų, kurios gauna [konfidencialu] dėl IUS rizikos rodiklio, atžvilgiu, todėl ginčijamu sprendimu pažeidžiamas Chartijos 20 straipsnis ir vienodo požiūrio principas.

481    Visų pirma narystė IUS yra aplinkybė, dėl kurios visos atitinkamos įstaigos tampa panašios, ir nėra objektyvių kriterijų, galinčių pateisinti skirtingą įvairių IUS priklausančių įstaigų vertinimą. Rizikos rodiklis „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ nėra tinkamas kriterijus, kaip nurodyta penktajame ieškinio pagrinde.

482    Be to, [konfidencialu] koregavimo koeficiento nustatymas ieškovei yra akivaizdžiai netinkamas diferencijavimas, atsižvelgiant į jos žlugimo, pertvarkymo ir naudojimosi BPF tikimybes.

483    BPV ginčija šiuos argumentus.

484    Viena vertus, kaip pažymėta šio sprendimo 160–163 punktuose, ieškovė negali teigti, kad visų IUS priklausančių įstaigų padėtis yra panaši.

485    Kita vertus, kaip konstatuota šio sprendimo 165 punkte, su rizikos rodikliu „prekybos veikla, nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“ susiję elementai, naudojami įvairių IUS priklausančių įstaigų IUS rizikos rodiklio santykiniam svoriui nustatyti, yra objektyvūs kriterijai, kurie, be kita ko, atitinka vieną iš BPeM tikslų, t. y. skatinti įstaigas taikyti mažiau rizikingus veikimo būdus.

486    Atsižvelgiant į šio sprendimo 159 punkte nurodytą jurisprudenciją, šeštojo pagrindo trečia dalis turi būti atmesta.

d)      Dėl ketvirtos dalies, susijusios su gero administravimo principo pažeidimu

487    Ketvirta dalis susideda iš dviejų prieštaravimų.

1)      Dėl pirmojo prieštaravimo, kad BPV tinkamai nemotyvavo ginčijamo sprendimo

488    Ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime BPV pakankamai teisiškai nepaaiškina, pirma, priežasčių, dėl kurių tikslinga sukurti tris intervalus IUS rizikos rodiklio santykiniam svoriui nustatyti, o ne, pavyzdžiui, du ar penkis intervalus, ir, antra, kodėl pirmojo intervalo koregavimo koeficientas turi būti 5/9, o antrojo – 7/9, siekiant „diversifikuoti dalyvavimo [IUS] poveikį, atsižvelgiant į papildomus veiksnius, susijusius su įstaigų rizikos laipsniu“.

489    BPV ginčija šiuos argumentus.

490    Reikia pažymėti, kad ieškovė iš esmės pakartoja dalį argumentų, kuriuos pateikė dėl 4 žingsnio, grįsdama antrojo pagrindo penktos dalies trečiąjį prieštaravimą.

491    Taigi, dėl tų pačių motyvų, kurie išdėstyti šio sprendimo 407–409 punktuose, šeštojo pagrindo ketvirtos dalies pirmasis prieštaravimas turi būti atmestas.

2)      Dėl antrojo prieštaravimo, kad BPV pažeidė pareigą atlikti tyrimą

492    Ieškovė teigia, kad, ją priskirdama prie [konfidencialu] intervalo dėl IUS rizikos rodiklio, BPV visapusiškai, kruopščiai ir nešališkai neatsižvelgė į visas reikšmingas faktines aplinkybes. Iš tiesų ji nenagrinėjo, kaip IUS, kurios narė yra ieškovė, suteikiama apsauga yra naudinga jos nariams. Be to, ji nepatikrino, ar ir kiek Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalimi galima pateisinti intervalo sudarymą ir rizika grindžiamą diferencijavimą kitų IUS, kuriai priklauso ieškovė, narių atžvilgiu. Tas pats pasakytina apie nagrinėjimą, ar ir kiek ieškovės rizikos profilis ir kitos šios bylos aplinkybės nepateisina jai palankesnio priskyrimo.

493    Šiame kontekste BPV taip pat padarė vertinimo klaidų. Iš tiesų priskyrimo prie intervalų procesas lemia klaidingus rezultatus, be kita ko, dviejų IUS priklausančių įstaigų susijungimo atveju. Tokiu atveju kitų įstaigų priskyrimas prie intervalų pakeičiamas, nes yra mažiau įstaigų, kurias reikia paskirstyti skirtinguose intervaluose, o lemiami kriterijai, kuriais remiantis pripažįstamas IUS rizikos rodiklis, nurodyti Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 7 dalyje, lieka nepakitę.

494    BPV ginčija šiuos argumentus.

495    Pagal gero administravimo principą, įtvirtintą Chartijos 41 straipsnyje, Sąjungos institucijos ir įstaigos privalo rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas konkretaus atvejo aplinkybes (šiuo klausimu žr. 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, EU:C:1991:438, 14 punktą ir 2009 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Estija / Komisija, T‑263/07, EU:T:2009:351, 99 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

496    Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, pirma, kad BPV, nustatydama IUS rizikos rodiklio santykinį svorį, gali atsižvelgti tik į Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalyje nurodytus elementus, t. y. į rizikos rodiklį „prekybos veikla, nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“, kaip tai suprantama pagal šio deleguotojo reglamento 6 straipsnio 5 dalies a punktą.

497    Antra, BPV turi apskaičiuoti IUS rizikos rodiklį remdamasi duomenimis, kuriuos įstaigos pateikė pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 14 straipsnį.

498    Šiomis aplinkybėmis BPV negali būti kaltinama tuo, kad apskaičiuodama ieškovės ex ante įnašą neatsižvelgė į jos nurodytas aplinkybes, kaip antai nurodytas šio sprendimo 492 punkte, kurios nėra numatytos Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalyje ar 14 straipsnyje.

499    Trečia, reikia atmesti prieštaravimą, grindžiamą tuo, kad BPV padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nustatydama IUS rizikos rodiklio santykinį svorį.

500    Visų pirma iš šio sprendimo 159–165 punktų matyti, kad BPV gali diferencijuoti IUS narius, siekdama įvertinti įvairių įstaigų rizikos pobūdį, kad apskaičiuotų jų ex ante įnašus.

501    Be to, kaip matyti iš penktojo pagrindo analizės, BPV galėjo taip diferencijuoti remdamasi Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalyje nustatytu kriterijumi, pagal kurį ji koreguoja IUS rizikos rodiklį pagal rizikos rodiklį „prekybos veikla, nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“.

502    Galiausiai ieškovė nepateikė Bendrajam Teismui jokių konkrečių įrodymų, kuriais būtų ginčijamas šio kriterijaus taikymas.

503    Ketvirta, kaip iš esmės paaiškino BPV, o ieškovė to neginčijo, jeigu susijungia dvi IUS priklausančios įstaigos, dėl šios aplinkybės sumažėja įstaigų, kurios turi būti priskirtos prie intervalų, sudaromų IUS rizikos rodiklio santykiniam svoriui nustatyti, skaičius, ir į šį elementą bus automatiškai atsižvelgta galutinai apskaičiuojant šį rizikos rodiklį, su sąlyga, kad šis susijungimas įvyko iki Deleguotojo reglamento 2015/63 14 straipsnyje nurodytų referencinių metų pabaigos.

504    Taigi šeštojo pagrindo ketvirta dalis turi būti atmesta.

e)      Išvada dėl šeštojo pagrindo

505    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šeštąjį pagrindą reikia atmesti.

5.      Dėl aštuntojo pagrindo, grindžiamo Chartijos 16 ir 52 straipsnių pažeidimu dėl koregavimo daugiklio netinkamumo 

506    Ieškovė teigia, kad jai taikyti koregavimo daugikliai – t. y. daugiklis, taikytas apskaičiuojant jos ex ante įnašą pagal sąjungos bazę, ir daugiklis, taikytas apskaičiuojant šį įnašą pagal nacionalinę bazę – neatitinka jos rizikos profilio, todėl ginčijamu sprendimu pažeidžiamas Chartijos 16 straipsnis ir jos 52 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proporcingumo principas.

507    Ieškovė visų pirma teigia, kad jos kapitalizacija gera ir rizikos profilis teigiamas. Taigi jos pertvarkymo tikimybė yra maža. Tai matyti, be kita ko, iš pačios ieškovės analizės rezultatų ir ECB statistikos, grindžiamos 2019 m. turėta informacija.

508    Be to, kiek tai susiję su IUS rizikos rodikliu, BPV nenurodė ieškovei jokios objektyvios priežasties, kuri pateisintų jos priskyrimą prie [konfidencialu] intervalo, nepaisant IUS, kuriai ieškovė priklauso, suteikiamos visiškos apsaugos. Tai lemia [konfidencialu] ex ante įnašą, todėl ginčijamu sprendimu pažeidžiamas Chartijos 16 straipsnis, proporcingumo principas ir Chartijos 20 straipsnis.

509    BPV ginčija šiuos argumentus.

510    Pirmiausia reikia konstatuoti, kad ieškovė tik nurodo Chartijos 16 ir 20 straipsniuose įtvirtintų principų ir proporcingumo principo pažeidimus, tačiau nepateikia jokių argumentų būtent dėl šių principų.

511    Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 217 punkte nurodytą jurisprudenciją, ieškovės argumentai turi būti atmesti, kiek jie susiję su minėtų principų pažeidimu.

512    Be to, bet kuriuo atveju, jeigu šie argumentai turi būti suprantami taip, kad ieškovė iš tikrųjų teigia, jog apskaičiuodama koregavimo daugiklius BPV padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, reikia pažymėti tai, kas nurodyta toliau.

513    Pirma, prieštaravimą, susijusį su tuo, kad BPV priskyrė ieškovę prie neteisingo intervalo dėl IUS rizikos rodiklio, reikia atmesti dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos šio sprendimo 500–502 punktuose.

514    Antra, ieškovė negali remtis savo pačios atlikta rizikos rodiklių analize, siekdama užginčyti jos koregavimo daugiklių apskaičiavimą. Viena vertus, iš ginčijamo sprendimo 112 konstatuojamosios dalies matyti, kad apskaičiuodama ex ante įnašus BPV atsižvelgė į 16 rizikos rodiklių. Vis dėlto, ieškovės analizė susijusi tik su vienu iš šių 16 rodiklių, t. y. bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientu. Kita vertus, šioje analizėje ieškovė lyginasi su šešiomis kitomis Vokietijos įstaigomis. Tačiau, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo II priedo, BPV atsižvelgė į 1 627 įstaigų duomenis apskaičiuodama ieškovės ex ante įnašą pagal sąjungos bazę ir į 776 įstaigų duomenis, apskaičiuodama šį įnašą pagal nacionalinę bazę.

515    Be to, ginčydama savo koregavimo daugiklių apskaičiavimą, ieškovė negali remtis ECB statistika. Viena vertus, šie statistiniai duomenys yra susiję tik su dviem iš 16 rizikos rodiklių, į kuriuos BPV atsižvelgė apskaičiuodama ex ante įnašus, t. y. su „bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientu“ ir sverto koeficientu. Kita vertus, minėti statistiniai duomenys yra susiję tik su 113 įstaigų, t. y. dalimi įstaigų, į kurių duomenis BPV atsižvelgė atlikdama šį skaičiavimą.

516    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aštuntąjį pagrindą reikia atmesti.

6.      Dėl devintojo pagrindo, grindžiamo Chartijos 16, 20, 41 ir 52 straipsnių pažeidimu dėl akivaizdžių vertinimo klaidų

517    Ieškovė teigia, kad BPV netinkamai pasinaudojo diskrecija, todėl pažeidė Chartijos 16, 20 ir 41 straipsnius ir jos 52 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, nes apskaičiuodama ieškovės ex ante įnašą padarė įvairių akivaizdžių vertinimo klaidų.

518    Pirma, BPV tinkamai neatsižvelgė į toliau nurodytus dalykus ir jų nenustatė:

–        poveikis, kurį procikliniai įnašai galėjo turėti įstaigų finansinei būklei nustatant Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 2 dalyje numatytą metinį tikslinį lygį;

–        rizikos rodiklis „prekybos veikla, nebalansinės pozicijos, išvestinės finansinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“;

–        IUS rizikos rodiklis;

–        rizikos rodiklių santykinių svorių koregavimas rizikos ramstyje tuo atveju, kai netaikomi tam tikri rizikos rodikliai.

519    Antra, rizikos rodikliai ir santykiniai svoriai pagal Deleguotąjį reglamentą 2015/63 leidžia sudaryti intervalus ir grupuoti į juos taip, kad ieškovei atsiranda našta, kuri yra akivaizdžiai iš esmės nepagrįsta, neproporcinga ir diskriminacinė. Kaip nurodyta septintajame pagrinde, dėl šio deleguotojo reglamento I priedo susiklosto situacija, kai didžiausių ir mažiausių verčių skalė pirmojo ir paskutiniojo intervalų atveju yra neproporcingai didelė, keli intervalai yra tušti, o kituose intervaluose yra akivaizdžiai per daug įstaigų. Šiuo atžvilgiu BPV netinkamai naudosi diskrecija ir neatliko ex ante įnašų koregavimų, kurių reikia pagal vienodo požiūrio ir proporcingumo principus.

520    BPV ginčija šiuos argumentus.

521    Pirmiausia reikia konstatuoti, kad ieškovė tik nurodo Chartijos 16, 20 ir 41 straipsniuose įtvirtintų principų ir jos 52 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo pažeidimus, tačiau nepateikia savarankiškų argumentų būtent dėl šių principų.

522    Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 217 punkte nurodytą jurisprudenciją, ieškovės argumentai turi būti atmesti, kiek jie susiję su minėtų principų pažeidimu.

523    Be to, kiek ieškovė teigia, kad BPV padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, sudarydama intervalus ir priskirdama įstaigas prie šių intervalų, šis prieštaravimas nepagrįstas konkrečiais argumentais. Konkrečiai kalbant, ieškovė nenurodo, kaip BPV suteikta diskrecija susijusi su šio sprendimo 518 punkte nurodytais veiksniais ir kaip konkrečiai BPV turėjo į juos atsižvelgti.

524    Be to, nors ieškovė priekaištauja, kad dėl rezultatų, kurie gauti taikant Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo 2 žingsnio 2 punkte pateiktą matematinę formulę, BPV neatliko „būtinų individualių koregavimų“, atitinkančių vienodo požiūrio ir proporcingumo principus, ji nepatikslina tokių koregavimų pobūdžio.

525    Galiausiai ieškovė pateikė dviprasmiškus argumentus dėl skirstymo į intervalus metodo. Viena vertus, darydama nuorodą į savo argumentus, pateiktus septintajame pagrinde, ji priekaištauja, jog BPV nepripažino, kad 2 žingsnio taikymas lemia neproporcingai plačią pirmojo ir paskutiniojo intervalų verčių skalę, kad įvairūs intervalai yra tušti, o pirmuosiuose intervaluose yra akivaizdžiai per daug įstaigų. Taigi savo prieštaravimu ieškovė leidžia suprasti, kad, jos nuomone, skirstymo į intervalus metodas neatitinka aukštesnės galios teisės normų, tačiau šiame pagrinde nenurodo neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo. Vis dėlto toks neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas turi būti aiškiai nurodytas, kad akto rengėjas galėtų ginti jo teisėtumą (šiuo klausimu žr. 2009 m. sausio 20 d. Nutarties Sack / Komisija, C‑38/08 P, EU:C:2009:21, 21 ir 22 punktus). Kita vertus, ieškovė priekaištauja, kad BPV dėl tų pačių priežasčių pažeidė Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo reikalavimus. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas negali tiksliai nustatyti šiuo atžvilgiu ieškovės išdėstytų argumentų apimties ir nuspręsti dėl jų pagrįstumo.

526    Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, devintąjį pagrindą reikia atmesti.

7.      Dėl vienuoliktojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pažeidimu ir Reglamento Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsnių nesuderinamumu su viršesnėmis normomis

527    Neginčijama, kad vienuoliktąjį pagrindą ieškovė pirmą kartą nurodė dublike. Nepaisant to, ji mano, kad šis pagrindas yra priimtinas, nes grindžiamas faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurios paaiškėjo vykstant teismo procesui. Iš tiesų, apie elementą, kuris būtinas siekiant suprasti, ar metinis tikslinis lygis viršija Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalyje numatytą 12,5 % galutinio tikslinio lygio viršutinę ribą, ieškovei buvo pranešta 2022 m. balandžio 11 d. BPV sprendimu SRB/ES/2022/18 dėl ex ante įnašų į BPF už 2022 m. apskaičiavimo.

528    BPV prašo, pirma, pripažinti šį pagrindą nepriimtinu dėl to, kad jis pateiktas pavėluotai, ir, antra, atmesti jį iš esmės.

529    Pagal Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, nebent jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui, arba jais tiesiogiai ar netiesiogiai išplėtojamas anksčiau ieškinyje nurodytas pagrindas ir jie yra glaudžiai su juo susiję (šiuo klausimu žr. 2020 m. spalio 5 d. Sprendimo HeidelbergCement ir Schwenk Zement / Komisija, T‑380/17, EU:C:2020:471, 87 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

530    Vis dėlto, viena vertus, neginčijama, kad šio sprendimo 326 punkte nurodytoje faktų suvestinėje ex ante įnašų už 2021 m. įnašų mokėjimo laikotarpį nustatymo tikslais BPV nurodė jos prognozuojamą galutinio tikslinio lygio sumą – nuo 70 iki 75 mlrd. EUR. Kita vertus, iš ieškinio matyti, kad ieškovė galėjo susipažinti su šia faktų suvestine prieš pareikšdama ieškinį, nes ja rėmėsi argumentuose, kuriais grindžiamas antrasis ieškinio pagrindas.

531    Tokiomis aplinkybėmis ieškovė negali teigti, kad vienuoliktajam ieškinio pagrindui pagrįsti jos nurodytos faktinės aplinkybės, kurios pateisintų šio pagrindo pateikimą dublike, dar nebuvo jai žinomos pareiškiant ieškinį.

532    Be to, ieškovė netvirtino, kad šiuo pagrindu išplečiamas anksčiau nurodytas pagrindas.

533    Šiomis aplinkybėmis vienuoliktąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtiną.

534    Be to, darant prielaidą, kad vienuoliktasis pagrindas yra priimtinas, Bendrasis Teismas negalėtų įvertinti jo pagrįstumo. Kaip matyti iš šio sprendimo 308–340 punktų, ginčijamame sprendime trūksta motyvų, susijusių su 2021 m. įnašų laikotarpio metinio tikslinio lygio nustatymu, todėl ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas dėl šios priežasties. Toks motyvų trūkumas neleidžia Bendrajam Teismui nagrinėti vienuoliktojo pagrindo pagrįstumo.

C.      Išvada

535    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad antrojo pagrindo trečia dalis yra pagrįsta, o kitos šio pagrindo dalys ir visi kiti nurodyti pagrindai turi būti atmesti. Kadangi vien antrojo pagrindo trečia dalimi galima pagrįsti ginčijamo sprendimo panaikinimą, reikia jį panaikinti, kiek jis susijęs su ieškove.

V.      Dėl Bendrojo Teismo sprendimo padarinių ribojimo laiko atžvilgiu

536    Ginčijamo sprendimo panaikinimo atveju BPV prašo Bendrojo Teismo palikti galioti to sprendimo padarinius, kol jis bus pakeistas, arba bent šešis mėnesius nuo Bendrojo Teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

537    Per posėdį ieškovė iš esmės nurodė, kad neprieštarautų šiam prašymui, jeigu ginčijamas sprendimas būtų panaikintas dėl esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo.

538    Reikia priminti, kad pagal SESV 264 straipsnio antrą pastraipą Sąjungos teismas gali, jei mano, kad tai reikalinga, nurodyti, kurie panaikinto akto padariniai turi būti laikomi galutiniais.

539    Šiuo klausimu iš jurisprudencijos matyti, kad, atsižvelgiant į su teisiniu saugumu susijusius motyvus, tokio akto padariniai gali būti palikti galioti, be kita ko, jeigu jo panaikinimo įsigaliojimas nedelsiant lemtų dideles neigiamas pasekmes ir jei ginčijamo akto teisėtumas ginčijamas ne dėl jo tikslo ar turinio, bet dėl esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 175 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

540    Šiuo atveju ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant esminius procedūrinius reikalavimus. Tačiau Bendrasis Teismas šioje byloje nekonstatavo klaidos, kuri turėtų įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui iš esmės.

541    Be to, kaip Teisingumo Teismas nurodė 2021 m. liepos 15 d. Sprendime Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV (C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 177 punktas), reikia konstatuoti, kad panaikinus ginčijamą sprendimą nenumatant, kad jo padariniai lieka galioti, kol jis bus pakeistas nauju aktu, būtų pakenkta Direktyvos 2014/59, Reglamento Nr. 806/2014 ir Deleguotojo reglamento 2015/63, kurie yra pagrindinė bankų sąjungos, prisidedančios prie euro zonos stabilumo, dalis, įgyvendinimui.

542    Šiomis aplinkybėmis reikia palikti galioti ginčijamo sprendimo padarinius, kiek jis susijęs su ieškove, kol per protingą terminą, kuris negali viršyti šešių mėnesių nuo šio Bendrojo Teismo sprendimo paskelbimo dienos, įsigalios naujas BPV sprendimas, kuriuo nustatomas ieškovės ex ante įnašas į BPF už 2021 m. įnašų mokėjimo laikotarpį.

VI.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

543    Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi BPV pralaimėjo bylą, ji privalo padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal pastarosios reikalavimus.

544    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2021 m. balandžio 14 d. Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimą SRB/ES/2021/22 dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2021 m. apskaičiavimo, kiek tas sprendimas susijęs su Landesbank Baden-Württemberg.

2.      Palikti galioti Sprendimo SRB/ES/2021/22 padarinius, kiek jis susijęs su Landesbank Baden-Württemberg, kol per protingą terminą, kuris negali viršyti šešių mėnesių nuo šio Bendrojo Teismo sprendimo paskelbimo dienos, įsigalios naujas BPV sprendimas, kuriuo nustatomas šios įstaigos ex ante įnašas į Bendrą pertvarkymo fondą už 2021 m. įnašų mokėjimo laikotarpį.

3.      BPV padengia savo ir Landesbank Baden-Württemberg patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.      Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Kornezov De Baere Petrlík

Kecsmár       Kingston

Paskelbtas 2023 m. gruodžio 20 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai

Turinys

I. Ginčo aplinkybės

II. Ginčijamas sprendimas

III. Šalių reikalavimai

IV. Dėl teisės

A. Dėl Deleguotojo reglamento 2015/63 4–9 ir 20 straipsnių bei I priedo neteisėtumu grindžiamų prieštaravimų

1. Dėl ketvirtojo pagrindo, grindžiamo Deleguotojo reglamento 2015/63 4–9 straipsnių ir I priedo neteisėtumu, kiek jais pažeidžiami veiksmingos teisminės gynybos ir teisinio saugumo principai, grindžiamu prieštaravimu

a) Dėl pirmos dalies, susijusios su tariamu veiksmingos teisminės gynybos principo pažeidimu

b) Dėl antros dalies, susijusios su tariamu teisinio saugumo principo pažeidimu

1) Dėl pirmojo prieštaravimo, grindžiamo tuo, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 4–9 straipsniai ir I priedas neleidžia įstaigoms iš anksto apskaičiuoti savo „ex ante“ įnašų

2) Dėl antrojo prieštaravimo, grindžiamo tuo, kad Komisija galėjo nustatyti kitą „ex ante“ įnašų apskaičiavimo metodiką

3) Dėl trečiojo prieštaravimo, susijusio su Reglamento Nr. 2016/1011 12 straipsnio pažeidimu

c) Išvada dėl ketvirtojo pagrindo

2. Dėl penktojo pagrindo, susijusio su Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antros pastraipos neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, nes pažeidžiamos kelios aukštesnės galios normos

a) Dėl pirmos dalies, susijusios su Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antros pastraipos nesuderinamumu su Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalies h punktu ir Reglamento Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalimi

b) Dėl antros dalies, susijusios su Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antros pastraipos nesuderinamumu su „įnašų apskaičiavimo atsižvelgiant į riziką principu“ ir vienodo požiūrio principu

1) Dėl pirmojo prieštaravimo, grindžiamo „įnašų apskaičiavimo atsižvelgiant į riziką principo“ pažeidimu

2) Dėl antrojo prieštaravimo, susijusio su vienodo požiūrio principo pažeidimu

c) Dėl trečios dalies, susijusios su Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antros pastraipos nesuderinamumu su teisinio saugumo principu

d) Dėl ketvirtos dalies, susijusios su Deleguotojo reglamento 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antros pastraipos nesuderinamumu su atsižvelgimo į visas faktines aplinkybes principu

e) Išvada dėl penktojo pagrindo

3. Dėl septintojo pagrindo, susijusio su Deleguotojo reglamento 2015/63 6, 7, 9 straipsnių ir I priedo neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, nes jais pažeidžiamos kelios aukštesnės galios normos

4. Dėl dešimtojo pagrindo, susijusio su Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalies pirmo ir antro sakinių neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, nes jais pažeidžiama Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalis ir „įnašų apskaičiavimo atsižvelgiant į riziką principas“

B. Dėl ieškinio pagrindų, susijusių su ginčijamo sprendimo teisėtumu

1. Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 806/2014 81 straipsnio 1 dalies, siejamos su Reglamento Nr. 1 3 straipsniu, pažeidimu

2. Dėl antrojo pagrindo, susijusio su motyvavimo trūkumais

a) Įžanginės pastabos

b) Dėl pirmos dalies, susijusios su autentiškos ginčijamo sprendimo versijos kalba

c) Dėl antros dalies, susijusios su „ex ante“ įnašo apskaičiavimo motyvų sudėtingumu

d) Dėl šeštos dalies, susijusios su kitų įstaigų duomenų saugojimu

e) Dėl trečios dalies, susijusios su metinio tikslinio lygio motyvavimu

f) Dėl ketvirtos dalies, susijusios su nepakankamu bazinio metinio įnašo motyvavimu

g) Dėl penktos dalies, susijusios su nepakankamu bazinio metinio įnašo koregavimo motyvavimu

1) Dėl pirmojo prieštaravimo, susijusio su negalėjimu patikrinti visų atitinkamų įstaigų apmokestinimo pagal rizikos profilį pakoreguotu įnašu

2) Dėl antrojo prieštaravimo, susijusio su atsižvelgimu į rizikos rodiklį „prekybos veikla ir nebalansinės pozicijos, išvestinės priemonės, sudėtingumas ir sėkmingo pertvarkymo galimybė“

3) Dėl trečiojo prieštaravimo, susijusio su bazinio metinio įnašo koregavimo atsižvelgiant į ieškovės rizikos profilį 1–6 žingsnių motyvavimu

i) 1 žingsnis

ii) 2 žingsnis

iii) 3 žingsnis

iv) 4 žingsnis

v) 5 žingsnis

vi) 6 žingsnis

h) Dėl septintos dalies, susijusios su nepaskelbtų tarpinių sprendimų egzistavimu

i) Išvada dėl antrojo pagrindo

3. Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu dėl to, kad neįmanoma patikrinti ginčijamo sprendimo

4. Dėl šeštojo pagrindo, susijusio su kelių pirminės ir antrinės teisės nuostatų pažeidimu, nes ieškovei taikomas IUS rizikos rodiklio koeficiento daugiklis

a) Dėl pirmos dalies, susijusios su Reglamento Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalies ir Direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalies h punkto pažeidimu

b) Dėl antros dalies, susijusios su Chartijos 16 straipsnio ir proporcingumo principo pažeidimu

c) Dėl trečios dalies, susijusios su Chartijos 20 straipsnio ir vienodo požiūrio principo pažeidimu

d) Dėl ketvirtos dalies, susijusios su gero administravimo principo pažeidimu

1) Dėl pirmojo prieštaravimo, kad BPV tinkamai nemotyvavo ginčijamo sprendimo

2) Dėl antrojo prieštaravimo, kad BPV pažeidė pareigą atlikti tyrimą

e) Išvada dėl šeštojo pagrindo

5. Dėl aštuntojo pagrindo, grindžiamo Chartijos 16 ir 52 straipsnių pažeidimu dėl koregavimo daugiklio netinkamumo

6. Dėl devintojo pagrindo, grindžiamo Chartijos 16, 20, 41 ir 52 straipsnių pažeidimu dėl akivaizdžių vertinimo klaidų

7. Dėl vienuoliktojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pažeidimu ir Reglamento Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsnių nesuderinamumu su viršesnėmis normomis

C. Išvada

V. Dėl Bendrojo Teismo sprendimo padarinių ribojimo laiko atžvilgiu

VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų

*      Proceso kalba: vokiečių.

1 Neskelbiami konfidencialūs duomenys.