Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
ATHANASIOS RANTOS IŠVADA,
pateikta 2024 m. kovo 7 d.(1)
Byla C‑701/22
SC AA SRL
prieš
MFE
(Curtea de Apel Cluj (Klužo apeliacinis teismas, Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda – Struktūriniai fondai – Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) – Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 – 60 straipsnis – Vadovaujančiosios institucijos funkcijos – Patikimo finansų valdymo principas – Pareiga atlyginti finansuoti tinkamas išlaidas – ERPF finansavimo sutarties nutraukimas dėl ją vykdant padarytų pažeidimų – Sutarties nutraukimo panaikinimas – Vėlavimas sumokėti – Delspinigiai – Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai – Pažeidimai, padaryti vykdant finansavimo sutartį – Pasekmės“
Įžanga
1. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas nagrinėjant pagal Rumunijos teisę įsteigtos ribotos atsakomybės bendrovės SC AA SRL (toliau – AA) ir Ministerul Fondurilor Europene (Europos fondų ministerija, Rumunija, toliau – MFE) ginčą dėl delspinigių mokėjimo už tai, kad MFE pavėluotai atlygino tinkamas finansuoti išlaidas pagal finansavimo sutartį, šios ministerijos sudarytą su AA vykdant Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) bendrai finansuojamą programą.
2. Šioje išvadoje bus susitelkta iš esmės į du klausimus. Pirma, keliamas klausimas, ar pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006(2) 60 straipsnyje įtvirtintą patikimo finansų valdymo principą, siejamą su lygiavertiškumo principu, reikalaujama, ar draudžiama, kad juridinis asmuo galėtų iš kompetentingos nacionalinės institucijos gauti delspinigius už išlaidų, tinkamų finansuoti iš Europos fondų, pavėluotą atlyginimą už laikotarpį, kai galiojo administracinis aktas, kuriuo buvo nutraukta finansavimo sutartis; šį aktą vėliau panaikino kompetentingas nacionalinis teismas. Antra, jeigu būtų pripažinta galimybė gauti tokius delspinigius, kyla klausimas, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali apriboti šių delspinigių sumą dėl finansavimo gavėjo vykdant finansavimo sutartį padarytų pažeidimų, kai kompetentinga nacionalinė institucija netaikė finansinio koregavimo.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006
3. Reglamento Nr. 1080/2006(3) 7 straipsnio „Reikalavimus atitinkančios išlaidos“ 1 dalies a punktas suformuluotas taip:
„Toliau išvardytoms išlaidoms padengti negali būti skiriama ERPF pagalba:
a) skolos palūkanos“.
Reglamentas Nr. 1083/2006
4. Reglamento Nr. 1083/2006 14 straipsnio „Bendras valdymas“ 1 dalyje nustatyta:
„Fondams skirtas Europos Sąjungos biudžetas įgyvendinamas valstybių narių ir Komisijos pasidalijamojo valdymo būdu pagal [Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(4)] 53 straipsnio b punktą, išskyrus šio reglamento 36a straipsnyje nurodytą priemonę ir šio reglamento 45 straipsnyje nurodytą techninę pagalbą.
Patikimo finansų valdymo principas taikomas laikantis [Reglamento Nr. 1605/2002] 48 straipsnio 2 dalies.“
5. Šio reglamento 60 straipsnyje „Vadovaujančios institucijos funkcijos“ numatyta:
„Vadovaujanti institucija atsako už veiksmų programos valdymą ir įgyvendinimą laikantis patikimo finansų valdymo principo, ir visų pirma:
a) užtikrina, kad veiksmai finansavimui būtų atrinkti vadovaujantis veiksmų programai taikytinais kriterijais ir kad visą įgyvendinimo laikotarpį jie atitiktų galiojančias Bendrijos ir nacionalines taisykles;
b) patvirtina, kad bendrai finansuojami produktai yra pateikti bei paslaugos suteiktos ir tai, ar paramos gavėjų deklaruotos su veiksmais susijusios išlaidos buvo faktiškai patirtos ir atitinka Bendrijos bei nacionalines taisykles; atskirų veiksmų patikrinimą vietoje galima atlikti atrankos būdu, laikantis išsamių taisyklių, kurias Komisija turi patvirtinti 103 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
<...>“
6. Minėto reglamento 70 straipsnyje „Valdymas ir kontrolė“ nustatyta:
„1. Valstybės narės yra atsakingos už veiksmų programų valdymą ir kontrolę, visų pirma įgyvendinant šias priemones:
a) užtikrinant, kad veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemos būtų nustatytos laikantis 58–62 straipsnių ir veiktų efektyviai;
b) užkertant kelią pažeidimams, juos nustatant ir ištaisant bei susigrąžinant neteisėtai sumokėtas sumas, tam tikrais atvejais su delspinigių palūkanomis. Jos apie tai praneša Komisijai ir nuolat informuoja Komisiją apie administracinio bei teisminio nagrinėjimo eigą.
2. Kai neįmanoma susigrąžinti paramos gavėjui neteisėtai išmokėtų sumų, valstybė narė atsako už prarastų sumų grąžinimą į bendrą Europos Sąjungos biudžetą, nustačius, kad nuostoliai buvo patirti dėl jos klaidos ar aplaidumo.
3. 103 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka Komisija priima šio straipsnio 1 ir 2 dalių įgyvendinimo taisykles.“
7. To paties reglamento 80 straipsnis „Mokėjimo paramos gavėjams vientisumas“ suformuluotas taip:
„Valstybės narės įsitikina, kad už mokėjimus atsakingos įstaigos užtikrintų, jog paramos gavėjai kuo greičiau gautų visą valstybės finansinių įnašų sumą. Neatimamos ir neišskaičiuojamos jokios sumos ir neimamas joks papildomas specialus mokestis ar kitas lygiavertis mokestis, kuris sumažintų šias paramos gavėjams skirtas sumas.“
8. Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio „Valstybių narių atliekamas finansinis koregavimas“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. Valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų nagrinėjimą ir turi imtis priemonių, jei esama įrodymų, kad yra pokyčių, kurie daro poveikį veiksmų ar veiksmų programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui ar sąlygoms, ir jos atsako už reikiamą finansinį koregavimą.
2. Valstybė narė atlieka reikiamą finansinį koregavimą, susijusį su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais. Koregavimą valstybė narė atlieka panaikindama visą valstybės finansinį įnašą ar jo dalį veiksmų programai. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.
<...>“
Rumunijos teisė
Įstatymas Nr. 554/2004
9. Legea Nr. 554/2004(5) 28 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Šio įstatymo nuostatas papildo Civilinio proceso kodekso nuostatos, kiek jos nėra nesuderinamos su valdžios institucijų ir asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, valdžios santykių specifika ir su šiuo įstatymu reglamentuojama procedūra. Civilinio proceso kodekso nuostatų taikymo suderinamumą turi nustatyti teismas, priimdamas sprendimą dėl prieštaravimų.“
Civilinis kodeksas
10. Civilinio kodekso(6) 1535 straipsnyje „Piniginėms prievolėms taikomi delspinigiai“ nustatyta:
„1) Jeigu pinigų suma nesumokama laiku, kreditorius turi teisę į delspinigius, skaičiuojamus nuo mokėjimo termino pabaigos iki sumokėjimo dienos, taikant šalių sutartą delspinigių normą arba, jei dėl jos nesusitarta, teisės aktuose nustatytą delspinigių normą, nereikalaujant įrodyti jokios žalos. Tokiu atveju skolininkas neturi teisės įrodyti, kad dėl pavėluoto mokėjimo kreditoriaus patirta žala būtų mažesnė.
2) Jei iki mokėjimo termino pabaigos skolininkas turi mokėti didesnius nei teisės aktuose nustatyto dydžio delspinigius, delspinigiai skaičiuojami pagal iki mokėjimo termino pabaigos galiojusią delspinigių normą.
3) Jei mokėtinų delspinigių norma nėra didesnė už teisės aktuose nustatytą delspinigių normą, kreditorius turi teisę gauti ne tik teisės aktuose nustatyto dydžio delspinigius, bet ir visos patirtos žalos atlyginimą.“
OG Nr. 13/2011
11. OG Nr. 13/2011(7) 1 straipsnis suformuluotas taip:
„1) Šalys sutartyje gali laisvai nustatyti palūkanų normą tiek už grąžintiną paskolintą pinigų sumą, tiek už pavėluotą piniginės prievolės įvykdymą.
2) Skolininko mokėtinos palūkanos už per nustatytą terminą grąžintiną pinigų sumą, apskaičiuotos už laikotarpį iki prievolės įvykdymo termino pabaigos, vadinamos kompensacinėmis palūkanomis.
3) Skolininko mokėtinos palūkanos už piniginės prievolės nevykdymą suėjus jos įvykdymo terminui vadinamos baudinėmis palūkanomis.
<...>“
12. Šio iš dalies pakeisto nutarimo 3 straipsnis suformuluotas taip:
„1) Teisės aktuose numatytų kompensacinių palūkanų norma nustatoma pagal Rumunijos nacionalinio banko orientacinę palūkanų normą, kuri yra Rumunijos nacionalinio banko direktorių valdybos sprendimu nustatyta pagrindinė palūkanų norma.
2) Teisės aktuose numatytų baudinių palūkanų norma nustatoma taikant orientacinę palūkanų normą, padidintą keturiais procentiniais punktais.
2a) Verslininkų tarpusavio santykiuose ir verslininkų bei perkančiųjų organizacijų tarpusavio santykiuose teisės aktuose numatytos baudinės palūkanos apskaičiuojamos taikant orientacinę palūkanų normą, padidintą aštuoniais procentiniais punktais.
3) Teisiniuose santykiuose, atsirandančiuose ne dėl įmonės veiklos, kuria siekiama pelno, kaip tai suprantama pagal [Civilinio kodekso] 3 straipsnio 3 dalį <...>, teisės aktuose numatytų palūkanų norma nustatoma atitinkamai pagal 1 ir 2 dalies nuostatas, ją sumažinant 20 %.
<...>“
13. Pagal minėto nutarimo 10 straipsnį „baudinėms palūkanoms taikomos [Civilinio kodekso] 1535 straipsnio ir 1538–1543 straipsnių nuostatos“.
OUG Nr. 66/2011
14. Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos OUG Nr. 66/2011(8) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo nustatyta:
„1) Dėl pažeidimų atsirandančios skolos biudžetui tampa išieškotinos pasibaigus skolos dokumente nustatytam mokėjimo terminui arba per 30 dienų nuo pranešimo apie skolos dokumentą dienos.
2) Jeigu skolininkas nesumoka per skolos dokumente numatytų įsipareigojimų įvykdymo terminą, jis turi mokėti palūkanas, apskaičiuojamas taikant mokėtinų palūkanų normą skolos biudžetui likučiui, išreikštam [Rumunijos lėjomis] [RON], taikomas nuo pirmos dienos, einančios po tos dienos, kai pasibaigia pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas mokėjimo terminas, iki skolos sumokėjimo dienos, išskyrus atvejus, kai Europos Sąjungos taisyklėse arba tarptautinio viešojo paramos teikėjo taisyklėse numatyta kitaip.“
Ginčas pagrindinėje byloje, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme
15. 2015 m. balandžio 22 d. MFE, kaip ERPF sektorinės veiksmų programos „Ekonomikos konkurencingumo didinimas 2007–2013 m.“ vadovaujančioji institucija, ir pagal Rumunijos teisę įsteigta ribotos atsakomybės bendrovė AA pagal šią programą sudarė finansavimo sutartį (toliau – finansavimo sutartis) dėl projekto „Įrangos, skirtos bendrovės AA gamybos pajėgumams didinti, pirkimas“ (toliau – aptariamas projektas) įgyvendinimo. Pagal šią sutartį MFE įsipareigojo suteikti AA negrąžinamą 3 334 257,20 Rumunijos lėjos (RON) (apie 753 000 EUR) finansavimą aptariamam projektui įgyvendinti(9).
16. Tam, kad pradėtų įrangos pirkimo pagal minėtą projektą procedūras, AA su banku sudarė sutartį dėl finansavimo sumą atitinkančios paskolos, skirtos tinkamoms atlyginti išlaidoms padengti.
17. Dėl finansavimo sutarties vykdymo buvo pareikšti du ieškiniai, ir nagrinėjant pirmąjį iš jų buvo pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, kuris dabar nagrinėjamas šioje byloje.
18. Pirmasis ieškinys grindžiamas tuo, kad užbaigus aptariamą projektą AA pateikė prašymą grąžinti tinkamas finansuoti išlaidas, tačiau jis liko nepatenkintas(10), o dėl to buvo patirta papildomų išlaidų, susijusių su paskolos termino pratęsimu(11). Todėl 2016 m. balandžio 18 d. AA kreipėsi į Curtea de Apel Cluj (Klužo apeliacinis teismas, Rumunija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, prašydama įpareigoti MFE, pirma, priimti sprendimą patenkinti prašymą atlyginti išlaidas, antra, atlyginti tinkamas finansuoti išlaidas, kurių suma lygi negrąžintinai finansinei paramai pagal finansavimo sutartį, trečia, sumokėti teisės aktuose nustatytas palūkanas nuo šios sumos, skaičiuojamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, ir, ketvirta, papildomai – atlyginti patirtą turtinę žalą.
19. Antrasis ieškinys grindžiamas tuo, kad per tą laikotarpį 2016 m. rugpjūčio 29 d. MFE dėl tam tikrų pažeidimų nutraukė finansavimo sutartį(12). Todėl 2017 m. balandžio 27 d. AA pareiškė ieškinį Curtea de Apel Cluj (Klužo apeliacinis teismas) prieš MFE, šį kartą prašydama panaikinti finansavimo sutarties nutraukimą. Sprendimu, kuris įsiteisėjo 2021 m. kovo 10 d.(13), tas teismas patenkino ieškinį, motyvuodamas tuo, kad, nepaisant tam tikrų pažeidimų, kuriuos AA padarė vykdydama finansavimo sutartį, šios sutarties nutraukimas buvo neproporcingas, atsižvelgiant į pažeidimų mažareikšmiškumą. Minėtas teismas mano, kad MFE galėjo taikyti švelnesnes priemones, t. y. finansinį koregavimą(14).
20. Teismui priėmus tokį sprendimą ir MFE išmokėjus tinkamų finansuoti išlaidų sumą(15), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme nagrinėjant pirmąjį ieškinį buvo palikti tik tie reikalavimai, kurie susiję, pirma, su delspinigių sumokėjimu nuo sumos, kurią MFE išmokėjo vykdydama minėtą teismo sprendimą, ir, antra, su turtinės žalos atlyginimo sumokėjimu(16).
21. Konkrečiai kalbant, minėtam teismui kyla klausimas, ar pagal Sąjungos teisę, visų pirma patikimo finansų valdymo principą ir siekiant Sąjungos finansinių interesų apsaugos, nacionalinėje teisėje draudžiama numatyti delspinigių mokėjimą finansavimo sutartyje nurodytam finansavimo gavėjui už tinkamas finansuoti išlaidas, atlygintinas iš ERPF, kurias vadovaujančioji institucija per vėlai grąžino panaikinus aptariamos finansavimo sutarties nutraukimą, už laikotarpį, kai dar galiojo šis nutraukimas, kurį vėliau panaikino teismas.
22. Nesant konkrečių Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės nuostatų ir turint omenyje, kad nacionalinių teismų praktika šioje srityje yra prieštaringa, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė, kad pagal procesinės autonomijos principą palūkanoms taikytina tvarka ir sąlygos turi būti numatytos nacionalinėje teisėje(17). Vis dėlto jam kyla klausimas, ar tokiu atveju pagal lygiavertiškumo principą delspinigių mokėjimas taikant nacionalines taisykles yra suderinamas su Sąjungos finansinių interesų apsauga ir, be kita ko, su patikimo finansų valdymo principu, o gal yra priešingai ir pagal šį principą tas teismas privalo pagal analogiją taikyti nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis reglamentuojamas finansinės naudos panaikinimas pažeidimų atveju ir kuriose nenumatytas palūkanų mokėjimas(18). Be to, šiam teismui kyla klausimas, ar nacionalinis teismas gali apriboti galimai mokėtinų delspinigių sumą, kad atsižvelgtų į finansavimo gavėjo padarytus pažeidimus vykdant finansavimo sutartį, jeigu, kaip šioje byloje nagrinėjamu atveju, ši institucija šiuo tikslu netaiko jokios finansinės korekcijos.
23. Šiomis aplinkybėmis Curtea de Apel Cluj (Klužo apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui keturis prejudicinius klausimus, iš kurių šioje išvadoje bus tikslingai nagrinėjami toliau nurodyti trys klausimai:
„1. Ar patikimo finansų valdymo principas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį, kartu taikant lygiavertiškumo principą, draudžiama juridiniam asmeniui, valdančiam pelno siekiančią įmonę ir gavusiam negrąžintiną ERPF subsidiją, reikalauti iš valstybės narės valdžios institucijos delspinigių (baudinių palūkanų) už pavėluotą tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimą už laikotarpį, kai galiojo administracinis aktas, kuriuo nebuvo numatytas jų kompensavimas ir kuris vėliau buvo panaikintas teismo sprendimu?
2. Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar tokiu teismo sprendimu nustatyta finansavimo gavėjo kaltė yra svarbi apskaičiuojant delspinigių sumą, atsižvelgiant į tai, kad už Europos Sąjungos lėšų valdymą atsakinga valdžios institucija galiausiai pripažino visas išlaidas tinkamomis finansuoti po šio sprendimo priėmimo?
3. Ar, aiškinant lygiavertiškumo principą, kuris susijęs su momentu, kai negrąžintinų ERPF lėšų gavėjui priteisiami delspinigiai, yra svarbi nacionalinės teisės norma, kurioje numatyta, kad nustačius pažeidimą vienintelė pasekmė yra ta, kad atitinkama finansinė išmoka neskiriama arba, priklausomai nuo konkretaus atvejo, panaikinama (grąžinamos sumos, kurios neturėjo būti išmokėtos) tokio dydžio, kokio ji buvo skirta, be palūkanų, nors šių sumų gavėjas pasinaudojo jų teikiama nauda iki pat grąžinimo momento, ir tik tuo atveju, jeigu šios sumos negrąžinamos per įstatymo nustatytą terminą, t. y. 30 dienų nuo pranešimo apie reikalavimą dienos, pagal taikomas [OUG Nr. 66/2011) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas suteikiama galimybė gauti palūkanas pasibaigus minėtam laikotarpiui?“(19)
24. Rašytines pastabas Teisingumo Teismui pateikė MFE, Rumunijos ir Portugalijos vyriausybės bei Europos Komisija.
Analizė
25. Pirmuoju–trečiuoju prejudiciniais klausimais, kurie yra šios tikslinės išvados dalykas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar nagrinėjamu atveju AA turi teisę į delspinigius (pirmasis ir trečiasis klausimai) ir ar šių delspinigių suma gali būti apribota dėl šios bendrovės padarytų pažeidimų (antrasis klausimas).
26. Taigi pirmiausia nagrinėsiu pirmąjį ir trečiąjį prejudicinius klausimus kartu, o tada – antrąjį prejudicinį klausimą.
Dėl 1 ir 3 klausimų
27. Pirmuoju ir trečiuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar pagal Sąjungos principus, konkrečiai kalbant – patikimo finansų valdymo bei lygiavertiškumo principus, juridinis asmuo turi teisę į delspinigius už pavėluotą tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimą iš Sąjungos fondų už laikotarpį, kai galiojo šios naudos panaikinimo aktas, kurį vėliau panaikino kompetentingas nacionalinis teismas.
28. Nesant aiškių Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatų, šis teismas numato du galimus sprendimus:
– pirma (pirmasis prejudicinis klausimas), delspinigių mokėjimas galėtų būti pateisinamas pagal bendrąsias teisės normas(20), jeigu šios teisės normos atitinka Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir patikimo finansų valdymo principus;
– antra (trečiasis prejudicinis klausimas), šių delspinigių mokėjimas gali būti neįmanomas pagal analogiją taikant specialiąsias nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis reglamentuojamas finansinės naudos panaikinimas pažeidimų atveju(21) ir kuriose delspinigių mokėjimas numatytas tik pasibaigus nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimo terminui(22).
29. Šiuo klausimu MFE pabrėžia, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju pareigos mokėti delspinigius negalima grįsti lygiavertiškumo principu iš esmės dėl situacijos, kuriai būdinga šalių nelygybė(23), juo labiau kad AA neįvykdė savo įsipareigojimų(24), ir kad patikimo finansų valdymo principas taip pat negali pateisinti tokios pareigos, dėl kurios be jokio sutartinio ar teisinio pagrindo atitinkamos valstybės narės biudžetui būtų padaryta didelė žala finansavimo gavėjų naudai. Taigi MFE siekia, kad būtų taikoma nacionalinės teisės nuostata, kuria reglamentuojamas finansinės naudos panaikinimas pažeidimų atveju(25). Analogiškai Rumunijos ir Portugalijos vyriausybės, remdamosi patikimo finansų valdymo principu ir lygiavertiškumo principu(26), šiuo atveju atmeta delspinigių mokėjimo galimybę, nes nėra panašias situacijas reglamentuojančių nacionalinių nuostatų(27), ir pabrėžia, kad esant tokiai situacijai valstybės narės turi didelę diskreciją.
30. Komisija mano, kad, nesant konkrečių nuostatų(28), šis klausimas pagal procesinės autonomijos principą turi būti reglamentuojamas atitinkamos valstybės narės teisės sistemoje, laikantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų, suprantant, kad šių delspinigių mokėjimas nepažeistų patikimo finansų valdymo principo(29). Konkrečiai kalbant, dėl lygiavertiškumo principo Komisija mano, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti panašias procedūras nacionalinėje teisėje, ir kartu patikslina, kad nacionalinės teisės nuostata, kuria reglamentuojamas finansinės naudos panaikinimas pažeidimų atveju(30), šiuo tikslu neturi reikšmės, kiek tai susiję su tam tikra kategorija ieškinių, kurie taip pat grindžiami Sąjungos teise.
31. Pirmiausia pažymiu, kad pagal Reglamentą Nr. 1083/2006 Sąjungos biudžetas vykdomas(31) taikant pasidalijamąjį valdymą, pagal kurį, pirma, Komisija yra atsakinga, be kita ko, už programų planavimą ir patvirtinimą ir, antra, valstybės narės per savo vadovaujančiąsias institucijas atsako už veiksmų programų valdymą ir įgyvendinimą(32), be kita ko, finansavimo gavėjų, turinčių teisę kuo greičiau gauti visą viešojo įnašo sumą, atžvilgiu(33). Taigi atitinkama valstybė narė yra atsakinga už veiksmų programos valdymą ir kontrolę, visų pirma už pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir ištaisymą, taip pat už nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimą, prireikus kartu su delspinigiais(34).
32. Kalbant konkrečiai, vadovaujančioji institucija yra atsakinga už veiksmų programos valdymą ir įgyvendinimą laikantis patikimo finansų valdymo principo(35). Pagal šį principą biudžetas turi būti vykdomas laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų(36), o tai reiškia, kad valstybės narės turi naudoti Europos struktūrinius ir investicinius fondus laikydamosi teisinių principų ir reikalavimų, kuriais grindžiamos Sąjungos konkretiems sektoriams taikomos taisyklės(37).
33. Vis dėlto konkretiems sektoriams skirtuose Sąjungos reglamentuose, aiškinamuose atsižvelgiant į patikimo finansų valdymo principą, nėra jokio principo, pagal kurį būtų numatyta, kad, be nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimo ar išieškojimo, už pavėluotai grąžinamas lėšas ar pavėluotą lėšų išieškojimą santykiuose tarp valstybių narių ir finansavimo gavėjų dar turi arba neturi būti mokami delspinigiai(38). Šiais reglamentais ir pagal gero finansų valdymo principą valstybėms narėms tik suteikiama teisė reikalauti palūkanų nuo sumų, susigrąžintų pagal nacionalinę teisę, tačiau neapibrėžiamas šių palūkanų gavimo pobūdis ir tvarka(39).
34. Šiomis aplinkybėmis pagal procesinės autonomijos principą ieškinių ir skundų, skirtų iš Sąjungos teisės asmenims kylančių teisių apsaugai užtikrinti, nagrinėjimo procesinės taisyklės turi būti nustatytos kiekvienos valstybės narės vidaus teisės sistemoje, tačiau šios taisyklės neturi būti mažiau palankios nei taikomos panašioms vidaus teisės reglamentuojamoms situacijoms (lygiavertiškumo principas) ir dėl jų neturi tapti praktiškai neįmanoma ar pernelyg sunku pasinaudoti Sąjungos teisės suteikiamomis teisėmis(40).
35. Nagrinėjamu atveju, kalbant, pirma, apie lygiavertiškumo principą, mano nuomone, pagal Sąjungos teisę nedraudžiama, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas priimtų vieną iš dviejų šios išvados 28punkte nurodytų sprendimų, turint omenyje, kad jis turi patikrinti, kokia nuostata pagal nacionalinę teisę taikoma panašiai situacijai. Konkrečiai kalbant, būtent šiomis aplinkybėmis minėtas teismas turi įvertinti nacionalinės teisės normos, kurią jis nurodė 3 prejudiciniame klausime(41) ir pagal kurią palūkanos mokėtinos tik tuo atveju, kai nepagrįstai suteikta finansinė nauda negrąžinama per teisės aktuose nustatytą terminą, svarbą.
36. Tai patikslinęs ir nedarydamas poveikio prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo atliktiniems patikrinimams, pažymiu, kad valstybių narių teisėje delspinigiai paprastai skirti kompensuoti už vėlavimą įvykdyti prievolę ir stricto sensu neatlieka „kompensavimo“ funkcijos(42), paprastai jie taikomi po to, kai kreditorius įspėja skolininką(43). Vis dėlto esama atvejų, kai delspinigiai taikomi net ir nesant realaus vėlavimo sumokėti ir jais iš esmės siekiama kompensuoti tiesiog galimybės naudotis neteisėtai sumokėta suma netekimą(44).
37. Antra, kiek tai susiję su veiksmingumo principu, kadangi Sąjungos teisės aktuose ir Sąjungos bei valstybių narių jurisprudencijoje nėra bendros pozicijos, manau, kad, iš esmės, tuo atveju, jeigu iš Sąjungos lėšų būtų vėluojama atlyginti tinkamas finansuoti išlaidas, tai, kad vadovaujančioji institucija mokėtų delspinigius, nors tai ir nėra aiškiai numatyta Sąjungos teisės aktuose, neprieštarautų taikytinų teisės aktų tikslams ir principams bei teisiniams reikalavimams, kuriais grindžiami konkretiems sektoriams skirti Sąjungos reglamentai, ir, be kita ko, patikimo finansų valdymo principui(45).
38. Be to, delspinigių priteisimas nagrinėjamu atveju negalėtų turėti įtakos Sąjungos finansiniams interesams, nes tokios išlaidos negali būti tinkamos atlyginti valstybei narei iš Komisijos(46).
39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau į pirmąjį ir trečiąjį prejudicinius klausimus atsakyti taip: patikimo finansų valdymo principas, siejamas su lygiavertiškumo principu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias negrąžintino ERPF finansavimo gavėjas gali iš valstybės narės vadovaujančiosios institucijos gauti delspinigius už pavėluotą tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimą už laikotarpį, kai galiojo administracinis aktas, pagal kurį tokių išlaidų nebuvo galima atlyginti ir kuris vėliau buvo panaikintas teismo sprendimu, ir kad šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis lygiavertiškumo principu, turi įvertinti tokios nacionalinės teisės normos, pagal kurią delspinigiai mokėtini tik tuo atveju, kai nepagrįstai suteikta finansinė nauda negrąžinama per teisės aktuose nustatytą terminą, svarbą.
Dėl antrojo klausimo
40. Antruoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar delspinigių suma gali būti ribojama dėl finansavimo gavėjo padarytų pažeidimų vykdant finansavimo sutartį, nors kompetentinga institucija šiuo klausimu netaikė jokio finansinio koregavimo.
41. MFE ir Rumunijos vyriausybė iš esmės teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendime, kuriuo buvo panaikintas finansavimo sutarties nutraukimas, taip pat konstatuota, kad AA padarė finansavimo sutarties vykdymo pažeidimų, šie pažeidimai neleidžia mokėti bent jau dalies delspinigių. Komisijos teigimu, nacionalinis teismas turi nustatyti, ar į šiuos pažeidimus, kiek tai susiję su delspinigių suma, gali būti atsižvelgta pagal panašiems nacionaliniams ginčams taikomą nacionalinę teisę, laikantis bendrųjų Sąjungos teisės principų, visų pirma proporcingumo principo.
42. Mano nuomone, nesant nagrinėjamu atveju taikytinų Sąjungos teisės normų, ieškinių, skirtų iš Sąjungos teisės asmenims kylančių teisių apsaugai užtikrinti, nagrinėjimo procesinės taisyklės turi būti nustatomos kiekvienos valstybės narės vidaus teisės sistemoje, laikantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų(47). Be to, kadangi pagrindinėje byloje procesas susijęs su finansavimo iš Sąjungos biudžeto suteikimu ir dėl to tai yra Sąjungos teisės įgyvendinimo priemonė, ji turi atitikti bendruosius Sąjungos teisės principus, tarp jų, be kita ko, proporcingumo principą(48).
43. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis lygiavertiškumo principu, visų pirma turi įvertinti, ar nagrinėjant panašius nacionalinius ginčus reikia atsižvelgti į finansavimo gavėjo padarytus pažeidimus ir ar nacionalinėje teisėje numatyta tvarka atitinka Sąjungos teisę.
44. Šiuo klausimu, nenorėdamas kištis į vertinimus, kuriuos turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, manau, kad reikėtų atskirti, viena vertus, klausimą dėl galimo finansinių korekcijų taikymo atsižvelgiant į finansavimo gavėjo padarytus sutartinių įsipareigojimų pažeidimus, vertinamą pagal Sąjungos ir nacionalines taisykles, susijusias su Sąjungos lėšų skyrimu, ir, kita vertus, klausimą dėl delspinigių mokėjimo už vėlavimą skirti lėšas, vertinamą pagal nacionalines nuostatas, kuriomis reglamentuojamas delspinigių mokėjimas panašiomis aplinkybėmis. Taigi šis teismas turės patikrinti, kiek pagal nacionalinę teisę jis gali atsižvelgti į vykdant projektą padarytus pažeidimus, kad pateisintų atsisakymą taikyti arba sumažinti tik delspinigius(49).
45. Be to, dėl veiksmingumo principo reikia priminti, kad atitinkama valstybė narė turi atsižvelgti į tai, ar laikomasi Sąjungos taisyklių, ir nustatyti bei ištaisyti galimus pažeidimus, panaikindama visą viešąjį įnašą ar jo dalį pagal veiksmų programą, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį ir sunkumą bei fondo finansinius nuostolius(50).
46. Nagrinėjamu atveju MFE apmokėjo visas tinkamas finansuoti išlaidas ir netaikė korekcijų(51). Šiomis konkrečiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagal nacionalinę teisę pagrindinėje byloje, susijusioje su prašymu priteisti delspinigius, jam leidžiama, o jeigu taip – kiek, prireikus savo iniciatyva(52) atsižvelgti į pažeidimus, nustatytus teismo sprendime dėl antrojo ieškinio, taip pat turint omenyje tai, kad MFE grąžino išlaidas vykdydama galutinį teismo sprendimą, priimtą dėl antrojo ieškinio(53). Iš tikrųjų nėra aišku, ar nacionalinė institucija, grąžindama tinkamų finansuoti išlaidų sumą, turėjo galimybę taikyti finansines korekcijas, o jeigu taip, kokiu mastu, nes iš pradžių ji nesėkmingai mėgino pritaikyti griežtesnę priemonę – finansavimo sutarties nutraukimą(54). Taigi pagal Sąjungos teisę nedraudžiama, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, jeigu tai leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus, suabejotų galimai mokėtinų delspinigių suma remdamasis konstatuotais pažeidimais. Priešingu atveju šie pažeidimai nesukeltų jokių pasekmių ir tai būtų finansavimo gavėjo naudai.
47. Galiausiai, kiek tai susiję su proporcingumo principu, pažymėtina, kad, Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nesant informacijos apie AA galbūt priskirtinus pažeidimus vykdant finansavimo sutartį, reikia konstatuoti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pripažinęs savo jurisdikciją atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, turi įvertinti, ar šioje byloje nagrinėjamu atveju šie pažeidimai, jei padaryti, pateisina galimų palūkanų panaikinimą arba sumažinimą, atsižvelgiant į tai, kad, kai galima rinktis iš kelių vienodai tinkamų priemonių, pagal proporcingumo principą reikia taikyti mažiausiai varžančią priemonę(55).
48. Šiomis aplinkybėmis siūlau į antrąjį prejudicinį klausimą atsakyti taip: kai negrąžintino ERPF finansavimo gavėjas turi gauti iš valstybės narės viešosios valdžios institucijos delspinigius už pavėluotą tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimą už laikotarpį, per kurį galiojo administracinis aktas, pagal kurį nebuvo leidžiama atlyginti išlaidų ir kuris vėliau buvo panaikintas teismo sprendimu, nacionalinis teismas, vadovaudamasis procesinės autonomijos principu, turi nustatyti, ar pagal panašiems nacionaliniams ginčams taikomą nacionalinę teisę apskaičiuojant delspinigių sumą galima atsižvelgti į finansavimo gavėjo padarytus pažeidimus, jeigu laikomasi lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų, taip pat bendrųjų Sąjungos teisės principų, visų pirma proporcingumo principo.
Išvada
49. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Curtea de Apel Cluj (Klužo apeliacinis teismas, Rumunija) pateiktus 1–3 prejudicinius klausimus:
1. Patikimo finansų valdymo principas, siejamas su lygiavertiškumo principu, turi būti aiškinamas taip: pagal jį nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos negrąžintino Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) finansavimo gavėjas gali iš valstybės narės vadovaujančiosios institucijos reikalauti delspinigių už pavėluotą tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimą už laikotarpį, kai galiojo administracinis aktas, pagal kurį šios išlaidos negalėjo būti atlyginamos ir kuris vėliau buvo panaikintas teismo sprendimu, ir šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis lygiavertiškumo principu, turi įvertinti tokios nacionalinės teisės normos, pagal kurią delspinigiai mokėtini tik tuo atveju, jeigu nepagrįstai gauta finansinė nauda negrąžinama per teisės aktuose numatytą terminą, svarbą.
2. Kai negrąžintino ERPF finansavimo gavėjas turi gauti iš valstybės narės viešosios valdžios institucijos delspinigius už pavėluotą tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimą už laikotarpį, per kurį galiojo administracinis aktas, pagal kurį nebuvo leidžiama atlyginti išlaidų ir kuris vėliau buvo panaikintas teismo sprendimu, nacionalinis teismas, vadovaudamasis procesinės autonomijos principu, turi nustatyti, ar pagal panašiems nacionaliniams ginčams taikomą nacionalinę teisę apskaičiuojant delspinigių sumą galima atsižvelgti į finansavimo gavėjo padarytus pažeidimus, jeigu laikomasi lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų, taip pat bendrųjų Sąjungos teisės principų, visų pirma proporcingumo principo.