Byla T‑284/15

(Ištraukų skelbimas)

AlzChem AG

prieš

Europos Komisiją

„Valstybės pagalba – Chemijos pramonė – Sprendimas tęsti įmonės veiklą vykdant bankroto procedūrą – Sprendimas, konstatuojantis valstybės pagalbos nebuvimą – Ieškinys dėl panaikinimo – Konkreti sąsaja – Priimtinumas – Valstybės pagalbos sąvoka – Pranašumas – Privataus kreditoriaus kriterijus – Priskyrimas valstybei – Pareiga motyvuoti“

Santrauka – 2018 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas

1.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Valstybei priskiriamas pranašumo suteikimas –Nacionalinio teismo dalyvavimas nustatant priemonę – Įtraukimas

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

2.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Vertinimas remiantis privataus kreditoriaus kriterijumi –Kiekvieno suinteresuoto viešojo kreditoriaus konkretaus atvejo tyrimas

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

1.      Negalima atmesti galimybės, kad priemonė, kai nacionalinis teismas priima sprendimą, gali būti laikoma valstybei priskirtinu sprendimu, kaip tai suprantama pagal SEVS 107 straipsnio 1 dalį.

Šiuo klausimu Komisija, kai ji konstatuoja, kad bankrutuojančio subjekto veiklai tęsti nebuvo suteikta valstybės pagalbos, nurodydama, jog šis tęsimas grindžiamas privačių kreditorių sprendimu, nepaisant to, kad į kompetentingo komiteto, kuris sprendė, ar atitinkamam subjektui tęsti veiklą, sudėtį įėjo nacionalinis teismas, savo sprendime turi nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasi ji padarė išvadą, jog sprendimas tęsti veiklą negali būti priskiriamas minėtam nacionaliniam teismui.

(žr. 104, 107 ir 108 punktus)

2.      Taikydama privataus kreditoriaus kriterijų Komisija turi atlikti kiekvieno svarstomo viešojo kreditoriaus atvejo tyrimą, pirmiausia atsižvelgiant į užtikrinimo priemonių neturinčio arba jas turinčio kreditoriaus statusą, siekiant iš esmės nustatyti, ar jų pasirinkimas viršijo tai, ką pateisino komerciniai reikalavimai, ir ar tai buvo galima paaiškinti tikslu suteikti atitinkamai įmonei pranašumą. Taigi viešieji kreditoriai neturi būti laikomi vienu vienetu ir reikia atsižvelgti į jų individualias savybes.

Šiuo klausimu, jeigu valstybė būtų suvokiama kaip vienas kreditorius, reikėtų pripažinti, kad tam tikri viešieji kreditoriai turėtų priimti sprendimą, pažeidžiantį jų interesus, ir veikti kitaip negu tokioje pat padėtyje esantis privatus kreditorius.

(žr. 188 ir 196 punktus)