TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2008 m. rugsėjo 11 d.
Byla F‑121/06
David Spee
prieš
Europos policijos biurą (Europolą)
„Viešoji tarnyba – Europolo personalas – Darbo užmokestis – Europolo tarnybos nuostatų 28 ir 29 straipsniai – Įvertinimo pagrindu suteiktos pakopos – Taikytinų normų galiojimas atgaline data – Apskaičiavimo metodas“
Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal Konvencijos, grindžiamos Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencija) 40 straipsnio 3 dalį ir Europolo tarnybos nuostatų 93 straipsnio 1 dalį, kuriuo D. Spee prašo panaikinti 2006 m. liepos 5 d. Europolo direktoriaus sprendimą atmesti ieškovo skundą dėl direktoriaus sprendimo paaukštinti jo pareigas tik viena pakopa ir nurodyti Europolui paaukštinti jo pareigas dviem pakopom nuo 2005 m. lapkričio 1 d.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Europolo tarnautojai – Ieškinys – Priimtinumo sąlygos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai; Europolo tarnybos nuostatų 92 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 93 straipsnis)
2. Pareigūnai – Europolo tarnautojai – Pakopos paaukštinimas kas antri metai
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis; Europolo tarnybos nuostatų 28 ir 29 straipsniai)
1. Europolo darbuotojo ieškinys dėl jo direktoriaus sprendimo yra priimtinas, tik jei suinteresuotasis asmuo prieš tai minėtam direktoriui buvo pateikęs skundą, o skundas buvo atmestas priimant formalų sprendimą arba apie tai nepranešant, kaip tai numatyta Europolo tarnybos nuostatų 92 ir 93 straipsniuose, kurių formuluotės atitinka Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnių formuluotes. Visus prieštaravimo pagrindus, nenurodytus išankstiniame administraciniame skunde, reikia atmesti kaip nepriimtinus. Minėtas skundas laikomas paduotu ne nuo tada, kai jis išsiunčiamas Europolui, bet nuo tada, kai šis jį gauna.
(žr. 30, 31 ir 55 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1981 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Michel prieš Parlamentą, 195/80, Rink. p. 2861, 8 ir 13 punktai; 1989 m. sausio 17 d. Sprendimo Vainker prieš Parlamentą, 293/87, Rink. p. 23, 7 punktas; 1989 m. sausio 26 d. Sprendimo Koutchoumoff prieš Komisiją, 224/87, Rink. p. 99, 7 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. kovo 29 d. Sprendimo Alexandrakis prieš Komisiją, T‑57/89, Rink. p. II‑143, 8 ir 9 punktai; 1990 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Kobor prieš Komisiją, T‑7/90, Rink. p. II‑721, 34 ir 35 punktai; 1997 m. gegužės 28 d. Sprendimo Burban prieš Parlamentą, T‑59/96, Rink. VT p. I‑A‑109 ir II‑331, 31 ir 33 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. gegužės 15 d. Sprendimo Schmit prieš Komisiją, F‑3/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑19 ir II‑A‑1‑33, 28 punktas; 2007 m. liepos 17 d. Nutarties Hartwig prieš Parlamentą ir Komisiją, F‑141/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 28 punktas.
2. Pagal Europole įgyvendinamą lygių ir pakopų nustatymo sistemą numatytos dvi skirtingos paaukštinimo procedūros, kurioms taikomas skirtingas reglamentavimas: vertinimas, atliekamas pagal Europolo pareigūnų tarybos nuostatų 28 straipsnį, ir pakopų paaukštinimas, numatytas tų pačių nuostatų 29 straipsnyje, kuris panašus į paaukštinimą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį. Nė vienoje nuostatoje nereikalaujama, kad pakopų paaukštinimas būtų reglamentuojamas pagal vertinimo taisykles, kurios buvo taikomos tuo metu, kai buvo atliekamas vertinimas. Todėl jeigu Europolo vidaus nuostatos dėl pakopų paaukštinimo pakeičiamos po to, kai buvo atliktas vertinimas, priimant sprendimą dėl pakopų paaukštinimo svarbios yra, nesant pereinamojo laikotarpio nuostatų, jo priėmimo dieną galiojančios vidaus nuostatos.
(žr. 40, 44 ir 46 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. kovo 22 d. Sprendimo Mausolf prieš Europolą, T‑209/02 ir T‑210/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑79 ir II‑A‑2‑335, 63 ir 64 punktai.