Language of document : ECLI:EU:T:2021:102

BENDROJO TEISMO (trečioji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. vasario 24 d.(*)

„Ieškinys dėl panaikinimo – Valstybės pagalba – Banca Monte dei Paschi di Siena prevencinio restruktūrizavimo pagalba – Pirminio patikrinimo etapas – Sprendimas pripažinti pagalbą suderinama su vidaus rinka – Nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas – Suinteresuotojo asmens statusas – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Teisė pareikšti ieškinį – Priimtinumas“

Byloje T‑161/18

Anthony Braesch, gyvenantis Liuksemburge (Liuksemburgas),

Trinity Investments DAC, įsteigta Dubline (Airija),

Bybrook Capital Master Fund LP, įsteigtas Didžiajame Kaimane (Kaimanų salos),

Bybrook Capital Hazelton Master Fund LP, įsteigtas Didžiajame Kaimane,

Bybrook Capital Badminton Fund LP, įsteigtas Didžiajame Kaimane,

atstovaujami advokatų M. Siragusa, A. Champsaur, G. Faella ir L. Prosperetti,

ieškovai,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą K. Blanck ir A. Bouchagiar,

atsakovę,

dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2017 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimą C(2017) 4690 final dėl valstybės pagalbos SA.47677 (2017/N) – Italija, nauja pagalba ir iš dalies pakeistas Banca Monte dei Paschi di Siena restruktūrizavimo planas

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas A. M. Collins, teisėjai V. Kreuschitz, Z. Csehi, G. De Baere (pranešėjas) ir G. Steinfatt,

posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. liepos 9 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        Ieškovas Anthony Braesch yra „Floating Rate Equity-Linked Subordinated Hybrid-FRESH“ obligacijų (toliau – FRESH obligacijos) turėtojų atstovas, kiti ieškovai – Trinity Investments DAC, Bybrook Capital Master Fund LP, Bybrook Capital Hazelton Master Fund LP ir Bybrook Capital badminton Fund LP yra tų obligacijų turėtojai.

2        2008 m. balandžio mėn. Banca Monte dei Paschi di Siena (toliau – BMPS) įvykdė 950 mln. EUR kapitalo padidinimą, skirtą J. P. Morgan Securities Ltd (toliau – JPM), ji įsigijo BMPS akcijų, t. y. „FRESH akcijų“. 2008 m. balandžio 16 d. JPM sudarė su BMPS uzufrukto sutartį, pagal kurią JPM išlaiko nuosavybės teisę į akcijas, o BMPS turi uzufrukto teisę, ir bendrovių mainų susitarimą (toliau – FRESH sutartys). JPM gavo lėšų, reikalingų įsigyti Bank of New-York Mellon (Liuksemburgas) akcijų, jį pakeitė Mitsubishi UFJ Investor Services & Banking (Liuksemburgas) SA (toliau – MUFJ); 2008 m. balandžio 16 d. MUFJ išleido pagal Liuksemburgo teisę FRESH obligacijų už milijardo eurų sumą. JPM sudarė su MUFJ mainų susitarimą, kuriam taikoma Liuksemburgo teisė; MUFJ sudarė su FRESH obligacijų turėtojais patikos sutartį, kuriai taip pat taikoma Liuksemburgo teisė. Pagal šias įvairias sutartis, ieškovų laikomas „FRESH instrumentais“, iš BMPS pagal FRESH sutartis JPM gauti mokėjimai pervedami MUFJ, vėliau kuponų forma – FRESH obligacijų turėtojams.

3        2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu Europos Komisija patvirtino restruktūrizavimo pagalbą, kurią Italijos Respublika suteikė Italijos bankui BMPS, atsižvelgdama į restruktūrizavimo planą ir įsipareigojimus. 2015 m. birželio mėn. BMPS grąžino visą pagalbą.

4        2016 m. liepos 29 d. Europos bankininkystės institucija (EBI) paskelbė 2016 m. Europos lygiu atlikto atsparumo testo rezultatus ir nustatė BMPS nuosavų lėšų trūkumą nepalankaus scenarijaus atveju.

5        2016 m. gruodžio 16 d. Italijos valdžios institucijos priėmė decreto-legge n. 237 – Disposizioni urgenti per la tutela del risparmio nel settore creditizio (Dekretas įstatymas Nr. 237 dėl skubių nuostatų dėl taupomųjų indėlių apsaugos kredito sektoriuje; GURI, Nr. 299, 2016 m. gruodžio 23 d.); jis buvo pertvarkytas į įstatymą ir iš dalies pakeistas 2017 m. vasario 17 d. Legge di conversione (Pertvarkymo įstatymas; GURI, Nr. 43, 2017 m. vasario 21 d.), kuriuo nustatoma finansinės pagalbos ir prevencinio rekapitalizavimo teisinis pagrindas (toliau – Dekretas įstatymas 237/2016).

6        Gavusi 2016 m. gruodžio 23 d. Europos Centrinio Banko (ECB) pareiškimą, kad BMPS yra moki, 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu Komisija laikinai patvirtino 15 mlrd. EUR individualią finansinę pagalbą BMPS, remdamasi Italijos valdžios institucijų pasiūlytais įsipareigojimais. Italijos valdžios institucijos įsipareigojo pateikti restruktūrizavimo planą per du mėnesius nuo garantijų suteikimo, nebent per tą patį terminą pagalba būtų grąžinta.

7        Nepavykus pritraukti naujo privataus kapitalo 2016 m. gruodžio 30 d. BMPS pateikė prašymą suteikti išimtinę viešąją finansinę paramą kaip prevencinį rekapitalizavimą pagal Dekretą įstatymą 237/2016.

8        2017 m. birželio 28 d. Italijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie 5,4 mlrd. EUR BMPS rekapitalizavimo pagalbą, kartu pateikė naują restruktūrizavimo planą ir naujus įsipareigojimus.

9        Tą pačią dieną ECB išsiuntė Komisijai raštą, kuriame nurodė, kad BMPS tą dieną buvo moki.

10      2017 m. liepos 4 d. Sprendime C(2017) 4690 final dėl valstybės pagalbos SA.47677 (2017/N) – Italija, nauja pagalba ir iš dalies pakeistas Banca Monte dei Paschi di Siena restruktūrizavimo planas (toliau – ginčijamas sprendimas), priimtame pasibaigus preliminaraus tyrimo etapui, įvertintos dvi pagalbos priemonės. Pirmoji priemonė (toliau – 1 priemonė) yra šio sprendimo 6 punkte minėta 15 mlrd. EUR finansinė pagalba valstybės garantijomis pirmos eilės skoloms. Antroji priemonė (toliau – 2 priemonė) yra šio sprendimo 8 punkte minėta 5,4 mlrd. EUR BMPS prevencinio rekapitalizavimo pagalba.

11      Komisija nusprendė, kad 1 ir 2 priemonės yra valstybės pagalba, ir nurodė, kad jų suderinamumo vertinimo teisinis pagrindas yra SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas, susijęs su pagalba, skirta dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams atitaisyti. Ji nusprendė, kad 1 ir 2 priemonės yra BMPS restruktūrizavimo pagalba, ir išnagrinėjo jų suderinamumą, remdamasi restruktūrizavimo planu, atsižvelgdama į šešis komunikatus dėl pasaulinės finansų krizės, visų pirma Komisijos komunikatą dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis (OL C 195, 2009, p. 9), Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2012 m. sausio 1 d. bankų priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (OL C 356, 2011, p. 7) ir Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (Bankų komunikatas) (OL C 216, 2013, p. 1; toliau – Bankų komunikatas).

12      Pirma, dėl pagalbos priemonių suderinamumo su komunikatais dėl krizės Komisija nusprendė, kad restruktūrizavimo planas yra tinkamas ilgalaikiam BMPS gyvybingumui atkurti. Antra, ji nusprendė, kad akcijų ir subordinuotųjų priemonių savininkų našta buvo padalyta tinkamai, apribojant restruktūrizavimo išlaidas ir pagalbos dydį iki minimumo, kaip reikalaujama pagal Bankų komunikatą, ir padarė išvadą, kad restruktūrizavimo plane numatyta pakankamai naštos pasidalijimo priemonių. Trečia, ji nusprendė, kad restruktūrizavimo plane buvo pakankamai garantijų, kad būtų galima sumažinti nederamus konkurencijos iškraipymus. Ji taip pat pažymėjo, kad buvo užtikrinta tinkama restruktūrizavimo plano įgyvendinimo stebėsena. Todėl ji padarė išvadą, kad pagalbos priemonės yra proporcingos siekiant ištaisyti didelių Italijos ekonomikos sutrikimų pasekmes.

13      Tada Komisija nagrinėjo pagalbos priemonių suderinamumą su 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190). Ji nusprendė, kad sąlygos, kuriomis buvo suteiktos pagalbos priemonės (1 ir 2 priemonės), atitinka Direktyvos 2014/59 32 straipsnio 4 dalies d punkte numatytą išimtį.

14      Ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje Komisija padarė išvadą, pirma, kad 1 ir 2 priemonės yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ir, antra, kad šios priemonės atitinka SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto reikalavimus ir kad jos suderinamos su vidaus rinka dėl finansinio stabilumo motyvų.

 Procesas ir šalių reikalavimai

15      2018 m. kovo 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovų pareikštą ieškinį.

16      2018 m. gegužės 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atskirą dokumentą, kuriuo Komisija pareiškė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, remdamasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsniu. 2018 m. liepos 10 d. ieškovai pateikė savo pastabas dėl šio prieštaravimo.

17      2018 m. spalio 8 d., remdamasis Procedūros reglamento 69 straipsnio d punktu, Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas nutartimi nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo užbaigiamas procesas byloje BPC Lux 2 ir kt. / Komisija, C‑544/17 P.

18      2019 m. sausio 30 d. taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas paprašė šalių pateikti pastabų dėl šioje byloje darytinų išvadų, atsižvelgiant į 2018 m. lapkričio 7 d. Sprendimą BPC Lux 2 ir kt. / Komisija (C‑544/17 P, EU:C:2018:880), bei atsakyti į klausimus ir Komisijos – pateikti nekonfidencialią BMPS restruktūrizavimo plano versiją. Komisija ir ieškovai pateikė atsakymus atitinkamai 2019 m. kovo 7 ir 8 d.

19      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, remiantis Procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalimi, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į trečiąją kolegiją, todėl jai paskirta ši byla.

20      Atsižvelgdamas į trečiosios kolegijos siūlymą ir remdamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu Bendrasis Teismas nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

21      2020 m. vasario 3 d. taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas paprašė šalių atsakyti į klausimus. Komisija ir ieškovai pateikė atsakymus atitinkamai 2020 m. vasario 14 ir 19 d.

22      Teisėjui pranešėjui pasiūlius, Bendrasis Teismas (trečioji išplėstinė kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, raštu pateikė šalims klausimus ir paprašė į juos atsakyti per posėdį.

23      Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo raštu ir žodžiu pateiktus klausimus per 2020 m. liepos 9 d. posėdį.

24      Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        nepatenkinus minėto reikalavimo, panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis susijęs su FRESH priemonėmis,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas,

–        imtis bet kokių priemonių, kurios jam atrodo būtinos, įskaitant proceso organizavimo priemones pagal Procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalį, ir (arba) pateikti paklausimus pagal to paties reglamento 91 straipsnio b punktą.

25      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,

–        priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

26      Pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ieškovai taip pat prašo Bendrojo Teismo atmesti Komisijos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.

 Dėl teisės

27      Grįsdami ieškinį ieškovai nurodo penkis pagrindus.

28      Pateikdami pirmąjį ieškinio pagrindą ieškovai tvirtina, kad Komisija neteisėtai patvirtino naštos pasidalijimo priemones prevencinio rekapitalizavimo srityje, ir nurodo, kad buvo pažeisti 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1), 18 ir 21 straipsniai.

29      Pateikdami antrąjį ieškinio pagrindą ieškovai tvirtina, kad Komisija neteisėtai reikalavo panaikinti FRESH sutartis. Šiuo klausimu jie teigia, kad Komisija patvirtino naštos pasidalijimo priemones, kurios viršija Bankų komunikate nustatytas ribas ir yra su juo nesuderinamos, todėl pažeidė pagrindinius teisėtų lūkesčių apsaugos ir vienodo požiūrio principus. Taip pat trūksta ginčijamo sprendimo motyvų, nes Komisija nepateikė jokio FRESH sutarčių panaikinimo motyvo ar paaiškinimo.

30      Pateikdami trečiąjį ieškinio pagrindą ieškovai tvirtina, kad ginčijamu sprendimu diskriminuojami FRESH obligacijų turėtojai. Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes juo patvirtinamos naštos pasidalijimo priemonės, restruktūrizavimo plane numatytos pažeidžiant vienodo požiūrio principą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniuose ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje ir Protokole Nr. 12, tiek, kiek jomis FRESH obligacijų turėtojams taikomas diskriminacinis požiūris, palyginti su kitais BMPS kreditoriais.

31      Pateikdami ketvirtąjį ieškinio pagrindą ieškovai teigia, kad Komisija, patvirtinusi naštos pasidalijimo priemonių taikymą FRESH instrumentams, pažeidė FRESH obligacijų turėtojų teises į nuosavybę, garantuojamas Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje.

32      Pateikdami penktąjį ieškinio pagrindą ieškovai tvirtina, kad Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalis, 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias SESV 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9), 4 straipsnio 3 ir 4 dalis ir jų procesines teises nepradėjusi formalios tyrimo procedūros, nors buvo „rimtų abejonių“ dėl naštos pasidalijimo priemonių suderinamumo su Sąjungos teise.

33      Pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 ir 7 dalis, jeigu atsakovas prašo, Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl nepriimtinumo arba kompetencijos nebuvimo, nepradėjęs bylos nagrinėti iš esmės. Šiuo atveju pateikdama nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą Komisija tvirtina, kad ieškinys nepriimtinas, nes, pirma, ieškovai neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį ir, antra, jie neturi teisės pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.

34      Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia įvertinti, ar ieškovės yra „suinteresuotos šalys“, kaip tai suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, ar „suinteresuotosios šalys“, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktą, nes šiuo atveju toks kvalifikavimas lemia tiek jų suinteresuotumą pareikšti ieškinį, tiek jų teisę pareikšti ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti ginčijamą sprendimą kaip sprendimą nepateikti prieštaravimų pagal to paties reglamento 4 straipsnio 3 dalį.

 Dėl ieškovių pripažinimo „suinteresuotomis šalimis“

35      Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punkte „suinteresuotoji šalis“, kaip tai suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, yra „kiekviena valstybė narė ir bet kuris asmuo, įmonė arba įmonių asociacija, kurios interesams gali turėti įtakos pagalbos skyrimas, ypač pagalbos gavėjas, konkuruojančios įmonės ir prekybinės asociacijos“. Sąvokos „ypač“ vartojimas reiškia, kad šioje nuostatoje pateikiamas tik neišsamus asmenų, kurie gali būti laikomi suinteresuotosiomis šalimis, sąrašas, todėl ši sąvoka apima neapibrėžtą asmenų, kuriems skirtas sprendimas, grupę (šiuo klausimu žr. 1984 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Intermills / Komisija, 323/82, EU:C:1984:345, 16 punktą; 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 63 punktą ir 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo Copebi, C‑505/18, EU:C:2019:500, 34 punktą).

36      Atsižvelgdamas į šią apibrėžtį Sąjungos teismas suinteresuotosios šalies sąvoką aiškino plačiai. Iš jurisprudencijos matyti, kad pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktą negalima atmesti galimybės, kad įmonė, kuri tiesiogiai nekonkuruoja su pagalbos gavėja, bus pripažinta suinteresuotąja šalimi tiek, kiek ji tvirtins, kad pagalbos skyrimu gali būti padaryta įtaka jos interesams, ir kad šiuo tikslu jai užtenka teisės požiūriu pakankamai įrodyti, jog pagalba gali turėti konkrečios įtakos jos padėčiai (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 63–65 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Darbuotojų profesinė sąjunga taip pat gali būti pripažinta „suinteresuotąja šalimi“, kaip tai suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, jeigu ji įrodo, kad pagalbos suteikimas gali paveikti jos pačios ar jos narių interesus, su sąlyga, kad ši profesinė sąjunga teisės požiūriu pakankamai įrodo, kad pagalba gali daryti konkretų poveikį jos ar jos atstovaujamų narių padėčiai (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 9 d. Sprendimo 3F / Komisija, C‑319/07 P, EU:C:2009:435, 33 punktą).

37      Šiuo atveju ieškovai teisės požiūriu pakankamai įrodė, kad nagrinėjamų pagalbos priemonių suteikimas, taigi ir ginčijamo sprendimo priėmimas, gali daryti konkretų poveikį jų padėčiai, todėl jos turi būti laikomos „suinteresuotosiomis šalimis“, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktą.

38      Ieškovai tvirtina, kad, jei būtų panaikintas ginčijamas sprendimas ir pradėta formali tyrimo procedūra, jie galėtų pateikti pastabų kaip suinteresuotosios šalys, pasinaudodami pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį jiems suteikiamomis procesinėmis teisėmis, siekdami užtikrinti, kad Komisija išsamiau išnagrinėtų restruktūrizavimo plane numatytas naštos pasidalijimo priemones ir Italijos valdžios institucijų šiuo klausimu pateiktus įsipareigojimus. Jei būtų pradėta formali tyrimo procedūra, galėtų būti patvirtintos kitokios ir su Sąjungos teise suderinamos naštos pasidalijimo priemonės.

39      Konkrečiau kalbant, ieškovai mano, kad su naštos pasidalijimu susijusi ginčijamo sprendimo dalis daro poveikį jų interesams, nes Komisijos patvirtintame restruktūrizavimo plane numatyta galimybė panaikinti FRESH sutartis, o tai vėliau jų nenaudai buvo padaryta. Per posėdį ieškovai šiuo klausimu iš esmės patikslino, kad dėl įvairių sutartinių ryšių, kuriais grindžiamos FRESH priemonės, tarpusavio priklausomybės ilgainiui atsirandantis ekonominis nuostolis, atsižvelgiant į tai, kad jie netenka su turimomis FRESH obligacijomis susijusių kuponų mokėjimo, yra didelis, galintis siekti kelis šimtus milijonų eurų.

40      Vadinasi, ieškovai įrodė, kad visos nagrinėjamos pagalbos priemonės, apie kurias pranešta ir kurios ginčijamame sprendime pripažintos suderinamomis su vidaus rinka, gali daryti konkretų poveikį jų padėčiai, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 36 punkte nurodytą jurisprudenciją. Šiuo klausimu neturi reikšmės tai, kad ieškovai neginčija pačių minėtų priemonių suderinamumo su vidaus rinka, kuris pripažintas minėtame sprendime. Iš tiesų Italijos valdžios institucijų įsipareigojimai, susiję su restruktūrizavimo planu ir naštos pasidalijimu, yra sudėtinė pagalbos priemonių, apie kurias pranešta, dalis, todėl šis sprendimas susijęs su šiomis priemonėmis ir įsipareigojimais, kurie vertinami kaip visuma (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2015 m. gruodžio 1 d. Nutarties Banco Espírito Santo / Komisija, T‑814/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:936, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo FIH Holding ir FIH / Komisija, T‑386/14 RENV, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:623, 52 punktą). Atsižvelgiant į tai, kad pagalbos priemonės, apie kurias pranešta, ir Italijos valdžios institucijų pateikti įsipareigojimai, kuriuos įvertino Komisija, yra neatskiriami, nes pastarieji yra pagalbos suderinamumo pripažinimo sąlyga, ir į tai, kad ginčijamu sprendimu leista įgyvendinti šias pagalbos priemones, taip padarant įsipareigojimus privalomus, visi šie elementai neišvengiamai paveikia ieškovų padėtį ir jie gali ginti savo interesus, tik prašydami panaikinti visą šį sprendimą.

41      Vadinasi, nagrinėjamos pagalbos priemonės, apie kurias pranešta ir kurios ginčijamame sprendime pripažintos suderinamomis su vidaus rinka, gali turėti konkrečios įtakos ieškovų padėčiai, o tai pateisina jų pripažinimą „suinteresuotomis šalimis“.

42      Atsižvelgiant būtent į šiuos argumentus reikia įvertinti, ar ieškovai suinteresuoti pareikšti ieškinį ir turi teisę pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

 Dėl suinteresuotumo pateikti ieškinį

43      Komisija tvirtina, kad ieškovės neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį, siekiant, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas, priimtas pagal Reglamento 2015/1589 4 straipsnio 3 dalį, kuriame BMPS gauta valstybės pagalba pripažinta suderinama su bendrąja rinka, remiantis Italijos valdžios institucijų savanoriškai prisiimtais įsipareigojimais. Atsakydama į Bendrojo Teismo rašytinį klausimą dėl 2018 m. lapkričio 7 d. Sprendimo BPC Lux 2 ir kt. / Komisija (C‑544/17 P, EU:C:2018:880) pasekmių, ji iš esmės patikslino, kad ieškovai turi įrodyti savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį, grindžiamą procesu nacionaliniame teisme, pradėtu dėl Italijos valdžios institucijų ir BMPS įgyvendinamų naštos pasidalijimo priemonių, susijusių su jam suteikta valstybės pagalba. Tačiau ieškovai nepaaiškino, kaip ginčijamo sprendimo panaikinimas akivaizdžiai teigiamai paveiktų jų pradėtą procedūrą Liuksemburgo teisme, todėl neįrodė savo suinteresuotumo pareikšti ieškinį.

44      Ieškovai ginčija Komisijos argumentus.

45      Fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo yra priimtinas tik tuo atveju, jei ieškovas yra suinteresuotas, kad ginčijamas aktas būtų panaikintas. Toks suinteresuotumas reiškia, kad pats ginčijamo akto panaikinimas gali turėti teisinių pasekmių ir kad taip dėl ieškinio baigties gali atsirasti nauda jį pareiškusiai šaliai. Be to, šis suinteresuotumas turi būti atsiradęs ir esantis, ir vertinamas ieškinio pareiškimo dieną (žr. 2018 m. lapkričio 7 d. Sprendimo BPC Lux 2 ir kt. / Komisija, C‑544/17 P, EU:C:2018:880, 28 ir 29 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

46      Ieškovas privalo įrodyti savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį; tai yra esminė ir pirmoji bet kokio ieškinio teisme sąlyga. Konkrečiai kalbant, pažymėtina, kad fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl akto panaikinimo gali būti priimtinas, tik jei ieškovas tinkamai pagrindžia savo suinteresuotumą dėl tokio akto panaikinimo (žr. 2018 m. lapkričio 7 d. Sprendimo BPC Lux 2 ir kt. / Komisija, C‑544/17 P, EU:C:2018:880, 33 ir 34 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

47      Be to, suinteresuotumas pareikšti ieškinį gali kilti iš bet kurio nacionaliniuose teismuose pareikšto ieškinio, jeigu jį nagrinėjant ieškovui gali būti naudingas Sąjungos teisme ginčijamo teisės akto galimas panaikinimas (žr. 2018 m. lapkričio 7 d. Sprendimo BPC Lux 2 ir kt. / Komisija, C‑544/17 P, EU:C:2018:880, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

48      Galiausiai nustatydamas suinteresuotumą pareikšti ieškinį Sąjungos teismas neturi vertinti, ar pagal nacionalinę teisę nacionaliniuose teismuose pareikštas ieškinys yra pakankamai pagrįstas, ir taip atlikti tokį vertinimą vietoj tų teismų. Vis dėlto būtina (bet pakanka), kad Sąjungos teisme pareikšto ieškinio dėl panaikinimo baigtis galėtų būti naudinga jį pareiškusiai šaliai (žr. 2018 m. lapkričio 7 d. Sprendimo BPC Lux 2 ir kt. / Komisija, C‑544/17 P, EU:C:2018:880, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

49      Grįsdami savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį ieškovai iš esmės tvirtina, kad, pirma, panaikinus ginčijamą sprendimą būtų panaikinta Italijos valdžios institucijų pareiga užtikrinti naštos pasidalijimo priemonių laikymąsi. Antra, tokiu atveju restruktūrizavimo planas, kuriuo remiantis buvo priimtas minėtas sprendimas, nebebūtų privalomas BMPS, o tai jiems, kaip FRESH obligacijų turėtojams, leistų pasiekti, kad būtų atkurtos jų teisės arba atlyginta žala. Trečia, panaikinus ginčijamą sprendimą būtų pradėta formali tyrimo procedūra, kuriai vykstant naudodamiesi procesinėmis teisėmis jie galėtų pateikti pastabas, Italijos valdžios institucijos arba BMPS galėtų pakeisti naštos pasidalijimo priemones, kad užtikrintų jų atitiktį Sąjungos teisei, o Komisija – nustatyti sąlygas ir pareigas, kurios būtų kitokios ir mažiau apsunkinančios nei naštos pasidalijimo priemonės, į kurias ji atsižvelgė. Galiausiai, ieškovų teigimu, pripažinimas, kad BMPS neteisėtai atėmė iš jų teises, sustiprintų jų poziciją civilinėje byloje, kurią BMPS Tribunal d’arrondissement de Luxembourg (Liuksemburgo apygardos teismas) iškėlė A. Braesch, kaip FRESH obligacijų turėtojų atstovas, dėl BMPS, MUFJ, JPM ir pagal Amerikos teisę įsteigtos bendrovės JP Morgan Chase Bank, siekdamas, kad FRESH sutarčių, ypač bendrovių mainų susitarimo, nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu.

50      Šiuo klausimu ieškovai, be kita ko, pažymi, kad BMPS sprendimas nutraukti FRESH sutartis, ginčijamas Liuksemburgo teisme, yra neatskiriamai susijęs su ginčijamu sprendimu. Pati BMPS teigia, kad restruktūrizavimo planas grindžiamas principu, jog FRESH sutartys turi būti nutrauktos, o ginčijamame sprendime Komisijos pateiktas vertinimas, kad pakanka pasidalyti naštą, grindžiamas tuo, kad BMPS nutraukė FRESH sutartis. Todėl jie daro išvadą, kad, jei ginčijamas sprendimas būtų panaikintas, Liuksemburgo teismas galėtų atkurti FRESH sutartis.

51      Reikia konstatuoti, kad, kaip suinteresuotosios šalys pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktą, ieškovai pagrindžia suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo, kurio turinys negali būti atsietas nuo Italijos valdžios institucijų įsipareigojimų, susijusių su BMPS restruktūrizavimo planu, įskaitant naštos pasidalijimo priemones, panaikinimo (žr. šio sprendimo 37–41 punktus). Šį suinteresuotumą pareikšti ieškinį visų pirma lemia tai, kad po tokio panaikinimo Komisija turėtų pradėti formalią tyrimo procedūrą, per kurią jie galėtų pasinaudoti savo procedūrinėmis teisėmis pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, kad galėtų daryti įtaką šios institucijos vertinimui pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, taigi, ir jos sprendimo turiniui. Pateikdami penktąjį ieškinio pagrindą ieškovai nurodo, kad pažeistos jų procedūrinės garantijos, kurių laikymosi jie gali pasiekti, tik galėdami ginčijamą sprendimą ginčyti Sąjungos teisme (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:437, 41 punktą). Juo labiau kad šiuo atveju po ilgai trukusio etapo iki pranešimo, apimančio intensyvų susirašinėjimą su Italijos valdžios institucijomis ir pranešimą apie nagrinėjamas priemones, 2017 m. birželio 28 d. Komisija nusprendė atlikti pirminį patikrinimą vos šešios dienos prieš priimdama ginčijamą sprendimą 2017 m. liepos 4 d., o suinteresuotosios šalys neturėjo galimybės pateikti savo pastabų.

52      Be to, negalima paneigti, kad galimas ginčijamo sprendimo panaikinimas gali turėti įtakos, be kita ko, Liuksemburgo teisme nagrinėjamos bylos baigčiai. Šiomis aplinkybėmis taikydamas proceso organizavimo priemonę Bendrasis Teismas paprašė šalių nurodyti, ar FRESH sutartys buvo panaikintos pagal BMPS restruktūrizavimo planą. Atsakydama Komisija nurodė, kad minėtų sutarčių panaikinimą lėmė restruktūrizavimo planas kartu su Dekretu įstatymu 237/2016 ir kad Italijos valdžios institucijos ir BMPS glaudžiai bendradarbiavo rengdamos minėtą planą, kuris buvo vienas iš Italijos valdžios institucijų įsipareigojimų, pateiktų Komisijai nagrinėjant pagalbos priemones. Tačiau atsakydami į šį klausimą ieškovai nurodė, kad šis restruktūrizavimo planas aiškiai reiškia, jog FRESH sutartys yra neveiksmingos ir jomis negalima remtis.

53      Šiuo klausimu pakanka priminti, kad ginčijamame sprendime pateiktas Komisijos vertinimas grindžiamas pagalbos BMPS restruktūrizavimui suderinamumo tyrimu remiantis restruktūrizavimo planu, kurio turinys ir įgyvendinimas yra glaudžiai susiję su Italijos valdžios institucijų bendrai pateiktais įsipareigojimais, pridėtais prie minėto sprendimo (žr. šio sprendimo 39–41 punktus). Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas neturi nacionalinio teismo vertinimo pakeisti savuoju, o gal net iš anksto nuspręsti dėl jam pateikto ieškinio pagrįstumo pagal taikytiną vidaus teisę, atsižvelgdamas į ginčijamo sprendimo teisinių padarinių išnykimą galimai jį panaikinus (žr. šio sprendimo 48 punkte nurodytą jurisprudenciją).

54      Taigi ieškovai teisės požiūriu pakankamai įrodė, kad jiems gali būti naudingas galimas ginčijamo sprendimo panaikinimas.

55      Vadinasi, Komisija klaidingai tvirtina, kad ieškovai neįrodė savo suinteresuotumo pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, siekdami, kad ginčijamas sprendimas būtų panaikintas.

 Dėl teisės pareikšti ieškinį

56      Komisija teigia, kad ieškovai neturi teisės pareikšti ieškinio. Ji, be kita ko, tvirtina, jog pateikdami penktąjį pagrindą ieškovai ginčija ginčijamą sprendimą dėl to, kad nebuvo pradėta formali tyrimo procedūra, ir nurodo, jog jie turi įrodyti, kad yra „suinteresuotosios šalys“, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktą. Tačiau ji pažymi, kad ieškovai nėra nagrinėjamų pagalbos priemonių gavėjai, kad jų, kaip obligacijų turėtojų, statuso negali pakakti tam, kad juos būtų galima laikyti turinčiais suinteresuotosios šalies statusą, ir kad niekas nerodo, jog jie galėjo būti gavėjo konkurentai.

57      Ieškovai ginčija Komisijos argumentus.

58      Užtenka priminti šio sprendimo 35–41 punktuose išdėstytus argumentus, kad būtų atmestas pagrindinis Komisijos argumentas, jog ieškovai neįrodė savo, kaip „suinteresuotųjų šalių“, statuso. Todėl Komisija per teismo posėdį be reikalo teigė, kad, remiantis 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimu BPC Lux 2 ir kt. / Komisija (T‑812/14 RENV, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:885), ginčijamas sprendimas daro poveikį tik jų ekonominei padėčiai ir netiesiogiai veikia jų teisinę padėtį, be kita ko, dėl to, kad tik JPM palaikė sutartinius santykius su BMPS, buvo jos kreditorius ir sudarė atskirą sutartį su MUFJ, o šis sudarė kitą sutartį su ieškovais, FRESH obligacijų turėtojais. Tas pats pasakytina apie jos argumentą, kad FRESH sutarčių panaikinimą lėmė Dekretas įstatymas 237/2016 ir jis buvo numatytas restruktūrizavimo plane. Bet kuriuo atveju iš šio sprendimo 37–41 punktuose nurodytų argumentų matyti, kad ieškovai teisingai nurodo, jog nagrinėjamos pagalbos priemonės daro konkretų poveikį jų padėčiai, ir tai pateisina jų kvalifikavimą kaip „suinteresuotųjų šalių“.

59      Be to, šiuo atveju reikia konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas yra sprendimas nepateikti prieštaravimų, pagrįstas Reglamento 2015/1589 4 straipsnio 3 dalimi, kurio teisėtumas priklauso nuo to, ar kyla abejonių dėl pagalbos suderinamumo su vidaus rinka. Kadangi esant tokių abejonių turi būti pradėta oficiali tyrimo procedūra, kurioje gali dalyvauti Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punkte nurodytos suinteresuotosios šalys, reikia pripažinti, kad kiekviena suinteresuotoji šalis, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, yra tiesiogiai ir konkrečiai susijusi su tokiu sprendimu. Asmenys, kurie turi SESV 108 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento 2015/1589 6 straipsnio 1 dalyje numatytas procedūrines garantijas, gali jomis pasinaudoti tik tuomet, kai turi galimybę Sąjungos teisme ginčyti sprendimą nepateikti prieštaravimų. Vadinasi, konkretaus „suinteresuotos šalies“, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktą, statuso, susijusio su konkrečiu ieškinio dalyku, užtenka, kad, ieškovą, kuris ginčija sprendimą nepateikti prieštaravimų, būtų galima individualizuoti pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 47 ir 48 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; 2011 m. spalio 27 d. Sprendimo Austrija / Scheucher-Fleisch ir kt., C‑47/10 P, EU:C:2011:698, 43 ir 44 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:437, 41 punktą).

60      Be to, reikia priminti, kad pateikdami penktąjį pagrindą ieškovai teigia, jog Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalis, Reglamento 2015/1589 4 straipsnio 3 ir 4 dalis ir jų procesines teises, nors buvo „rimtų abejonių“ dėl naštos pasidalijimo priemonių suderinamumo su Sąjungos teise, dėl kurių Komisija turėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą, atsižvelgdama, be kita ko, į pažeidimus, kuriais ieškovai kaltina Komisiją, pateikdami pirmuosius keturis pagrindus, būtent Direktyvos 2014/59 pažeidimą, patvirtinant ir padarant privalomą FRESH sutarčių panaikinimą, ir Reglamento 806/2014, Bankų komunikato ir vienodo požiūrio, draudimo diskriminuoti, proporcingumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimą.

61      Iš tiesų iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad, kai ieškovas prašo panaikinti sprendimą, priimtą pagal Reglamento 2015/1589 4 straipsnio 3 dalį, jis iš esmės ginčija šio sprendimo priėmimą šiai institucijai nepradėjus formalios tyrimo procedūros, taip pažeidžiant jo procesines teises. Grįsdamas tokį ieškinį ieškovas gali remtis bet kokiu pagrindu, kad įrodytų, jog informacijos ir įrodymų, kuriuos Komisija turėjo ar galėjo turėti per pirminį patikrinimą, vertinimas turėjo sukelti didelių sunkumų nustatant valstybės pagalbos buvimą ar abejones dėl tokios pagalbos suderinamumo su vidaus rinka, nepakeisdamas ieškinio dalyko ar jo priimtinumo sąlygų. Atvirkščiai, pagal šią jurisprudenciją tokių sunkumų buvimas yra būtent toks įrodymas, kurį reikia pateikti, siekiant įrodyti, kad Komisija privalėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą, numatytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento 2015/1589 6 straipsnio 1 dalyje (žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:437, 45 ir 46 punktus).

62      Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad, panašiai, kaip jau buvo pažymėta jurisprudencijoje (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, T‑388/02, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:556, 85 punktą ir 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:437, 44 punktą), ieškinio 141 punkte ieškovai aiškiai tvirtina, kad pirmieji keturi pagrindai įrodo, jog Komisijai bent jau turėjo kilti rimtų abejonių dėl naštos pasidalijimo priemonių suderinamumo su Sąjungos teise. Kadangi šiuo atveju kalbama apie ieškinį, kuriuo ginčijamas pagal Reglamento 2015/1589 4 straipsnio 3 dalį priimto sprendimo teisėtumas nepradėjus formalios tyrimo procedūros, nagrinėjant ieškinį iš esmės reikės išnagrinėti visus kaltinimus ir argumentus, kuriuos ieškovai pateikė minėtuose pagrinduose, kad būtų galima įvertinti, ar jie leidžia nustatyti dideles abejones dėl nagrinėjamų pagalbos priemonių suderinamumo, kurių kilus Komisija turėjo pradėti minėtą procedūrą (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:437, 45, 46 ir 49 punktus).

63      Vadinasi, reikia daryti išvadą, kad pagalbos priemonių pagal restruktūrizavimo planą patvirtinimas ginčijamame sprendime yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su ieškovais kaip su „suinteresuotosiomis šalimis“, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktą.

64      Taigi ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį.

65      Iš to, kas pasakyta, matyti, kad nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą reikia atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

66      Pagal Procedūros reglamento 133 straipsnį bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas sprendime arba nutartyje, kuria užbaigiamas procesas. Šia nutartimi procesas neužbaigiamas, todėl reikia atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.

2.      Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

Collins

Kreuschitz

Csehi

De Baere

 

      Steinfatt

Paskelbta 2021 m. vasario 24 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: anglų.