Language of document : ECLI:EU:T:2021:537

BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. rugsėjo 8 d.(*)

„Viešoji tarnyba – Sutartininkai – Asmens duomenų atskleidimas – Pagalbos prašymas – Prašymo atmetimas – Asmens nenaudai priimto akto autoriaus kompetencijos nebuvimas – Išorės advokatų kontoros parengtas ir pasirašytas aktas – Atsakomybė – Neturtinė žala“

Byloje T‑52/19

AH, atstovaujamas advokatės N. de Montigny,

ieškovas,

prieš

Fondation européenne pour l’amélioration des conditions de vie ir de travail (Eurofound), atstovaujamą F. van Boven ir M. Jepsen, padedamų solisitoriaus C. Callanan,

atsakovą,

dėl pagal SESV 270 straipsnį pateikto prašymo, pirma, panaikinti 2018 m. kovo 22 d. sprendimą, kurį parengė ir pasirašė išorės advokatų kontora, susijusį su ieškovo pagalbos prašymu dėl jo asmens duomenų atskleidimo ir su prašymu atlyginti žalą, ir, antra, atlyginti neturtinę žalą, kurią ieškovas tariamai patyrė dėl šio sprendimo ir minėto atskleidimo,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen, teisėjos N. Półtorak ir M. Stancu (pranešėja),

posėdžio sekretorius L. Ramette, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. gruodžio 8 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės ir faktinės aplinkybės, susiklosčiusios po to, kai buvo pareikštas ieškinys

1        Ieškovas AH yra Fondation européenne pour l’amélioration des conditions de vie et de travail (Eurofound) (Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas) sutartininkas.

2        2017 m. birželio 13 d. ieškovas pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) 90 straipsnio 1 dalį pateikė prašymą atgaline data perkvalifikuoti jo pareigų grupę. 2017 m. liepos 11 d. sprendimu Eurofound atmetė šį prašymą.

3        2017 m. rugsėjo 8 d. ieškovas pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikė skundą dėl šio sprendimo (toliau – 2017 m. rugsėjo 8 d. skundas); šį skundą 2018 m. sausio 8 d. atmetė Eurofound sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba (toliau – STSĮT). Pastarojo sprendimo ieškovas neapskundė.

 Dėl rinkmenos „hrlink“ aptikimo

4        2018 m. sausio 12 d. ieškovas aptiko duomenų rinkmeną „hrlink“ (toliau – rinkmena „hrlink“), kurią Eurofound darbuotojai gali rasti viename iš jo serverių. Šioje rinkmenoje buvo kelios konfidencialios subrinkmenos dėl Eurofound darbuotojų, tarp kurių buvo su 2017 m. rugsėjo 8 d. skundu susijusi byla (toliau – aptariama byla). Šioje byloje buvo su šio skundo nagrinėjimu susiję dokumentai, įskaitant 2017 m. rugsėjo 9 d. el. laišką, kuriame [konfidencialu](1) ir [konfidencialu] aptarė, be kita ko, galimybę pradėti drausminę procedūrą prieš ieškovą, atsižvelgiant į jo 2017 m. rugsėjo 8 d. skunde pateiktus klaidingus teiginius.

5        Tai aptikęs ieškovas 2018 m. sausio 15 d. keliems kolegoms nusiuntė nuorodą į aptariamą bylą ir paprašė jų patikrinti, ar jie turi prieigą prie šios bylos. Gavęs jų patvirtinimą, tą pačią dieną ieškovas el. laišku pranešė apie šį įvykį Contrôleur européen de la protection des données (Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui) (toliau – EDAPP). Šis pradėjo šio klausimo tyrimą, užregistruotą numeriu [konfidencialu] (toliau – pirmasis EDAPP tyrimas).

6        2018 m. sausio 30 d. el. laišku profesinė sąjunga [konfidencialu] kreipėsi į vykdomąjį direktorių ir nurodė, kad buvo atskleisti vieno iš Eurofound darbuotojų, kuris kartu buvo minėtos profesinės sąjungos vykdomojo komiteto narys tame fonde, asmens duomenys.

 Dėl 2018 m. vasario 2 d. prašymo ir ginčijamo sprendimo

7        2018 m. vasario 2 d. ieškovas per savo advokatą išsiuntė el. laišką vykdomajam direktoriui ir tuometiniam žmogiškųjų išteklių vadovui (toliau – 2018 m. vasario 2 d. prašymas), kuriame paprašė, pirma, suteikti pagalbą siekiant, kad Eurofound ištirtų šiurkščius savo vadovybės pažeidimus, kurie buvo aptikti susipažinus su aptariama byla, be kita ko, susijusius su jo asmens duomenų atskleidimu ir teiginiais, kuriuos [konfidencialu] suformulavo 2017 m. rugsėjo 9 d. el. laiške, ir, antra, pateikė prašymą atlyginti žalą pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį, prašydamas jam preliminariai sumokėti 60 000 EUR sumą dėl šių pažeidimų patirtai žalai atlyginti.

8        2018 m. vasario 14 d. Airijos advokatų kontora (toliau – išorės advokatų kontora) Eurofound vardu patvirtino, kad gavo 2018 m. vasario 2 d. prašymą.

9        2018 m. kovo 22 d. sprendime (toliau – ginčijamas sprendimas) išorės advokatų kontora ieškovui nurodė, kad jo 2018 m. vasario 2 d. prašyme pateiktas reikalavimas atlyginti žalą buvo atmestas, nes nebuvo jokio tyčinio jo asmens duomenų atskleidimo, todėl jam neturi būti sumokėtas joks žalos atlyginimas. Šiame sprendime minėta kontora taip pat pažymėjo, kad Eurofound pripažįsta, jog rinkmena „hrlink“ nebuvo apsaugota, todėl pradės vidaus tyrimą dėl šio saugumo trūkumo. Šiuo tikslu ji paprašė ieškovo atsakyti į tam tikrus klausimus dėl to, kokiu būdu jis pats turėjo prieigą prie šios rinkmenos.

10      Priėmus ginčijamą sprendimą ieškovo advokatas išorės advokatų kontorai išsiuntė du 2018 m. balandžio 5 d. ir gegužės 9 d. el. laiškus, o ji į juos atsakė 2018 m. balandžio 26 d. ir birželio 1 d. el. laiškais. Šiais el. laiškais buvo siekiama paaiškinti to sprendimo turinį ir taikymo sritį, taip pat šio sprendimo 9 punkte nurodyto tyrimo apimtį.

11      2018 m. birželio 21 d. ieškovas, remdamasis Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalimi, pateikė skundą dėl ginčijamo sprendimo (toliau – 2018 m. birželio 21 d. skundas) ir paprašė Eurofound panaikinti tą sprendimą, atlikti tyrimą, kurio jis buvo prašęs prieš atmetant prašymą atlyginti žalą dėl jo asmens duomenų atskleidimo, ir patraukti atsakomybėn už šį atskleidimą atsakingus asmenis, remiantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t., p. 102)49 straipsniu, ir – subsidiariai – sumokėti jam 30 000 EUR kompensaciją jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

12      2018 m. spalio 18 d. sprendime išorės advokatų kontora nurodė ieškovui, kad jo skundas buvo atmestas. Šį sprendimą vienas iš šios kontoros advokatų pasirašė kaip „Eurofound teisinis atstovas“.

 Dėl priemonių, kurių „Eurofound“ ėmėsi ieškovui pateikus pagalbos prašymą ir aptikus rinkmenos „hrlink“ saugumo spragą

13      Dviem 2018 m. vasario 2 d. el. laiškais Eurofound, pirma, informavo darbuotojus apie nesaugios prieigos prie rinkmenos „hrlink“ buvimą ir apie tai, kad šiuo klausimu buvo imtasi korekcinių priemonių, ir, antra, pranešė EDAPP apie šią saugumo spragą. Gavęs šį laišką EDAPP pradėjo tyrimą; jis užregistruotas numeriu [konfidencialu] (toliau – antrasis EDAPP tyrimas).

14      2018 m. kovo 28 d. Eurofound duomenų apsaugos pareigūnas (toliau – DAP) parengė pirmą ataskaitą apie rinkmenos „hrlink“ saugumo spragą.

15      2018 m. balandžio 3 d. el. laišku EDAPP informavo Eurofound, kad, nepaisant susirūpinimą keliančio asmens duomenų atskleidimo dėl neapsaugotos prieigos prie šios rinkmenos, korekcinės priemonės, kurių buvo imtasi iki to laiko, yra pakankamos, todėl antrasis tyrimas bus užbaigtas.

16      2018 m. balandžio 13 d. el. laišku DAP paprašė ieškovo užpildyti klausimyną, reikalingą tyrimui, kurį jis vykdė siekdamas parengti EDAPP ir vykdomajam direktoriui skirtą ataskaitą dėl neleistinos prieigos prie rinkmenos „hrlink“. Tą pačią dieną ieškovas jam atsakė pasiūlydamas kreiptis į jo advokatę, o ji 2018 m. balandžio 20 d. nusiuntė raštą DAP, kuriame paaiškino ieškovo poziciją dėl šio tyrimo.

17      2018 m. gegužės 24 d. el. laišku DAP informavo EDAPP apie vidaus tyrimo dėl neleistinos prieigos prie rinkmenos „hrlink“ eigą. Gavęs šį el. laišką, 2018 m. gruodžio 14 d. EDAPP dar kartą pranešė Eurofound apie savo ketinimą užbaigti antrąjį tyrimą.

18      2018 m. liepos 4 d. el. laišku EDAPP, kaip Eurofound asmens duomenų tvarkytojas, nusiuntė raštą vykdomajam direktoriui informuodamas jį apie ieškovo EDAPP pateiktą skundą ir paklausė, ar jis turi pastabų dėl ieškovo per pirmąjį tyrimą pateiktų teiginių. Minėtas direktorius į šį el. laišką atsakė 2018 m. rugpjūčio 1 d.

19      2018 m. spalio 18 d. el. laišku DAP pranešė EDAPP, kad Eurofound paprašė išorės bendrovės atlikti IT ekspertizę dėl rinkmenos „hrlink“ saugumo spragos; galutinė šios bendrovės ataskaita patvirtino, kad ši rinkmena buvo prieinama bent nuo 2014 m. ir kad nebuvo padaryta jokių tyčinių jos saugumo parametrų pakeitimų, siekiant atskleisti aptariamą bylą.

20      2019 m. birželio 21 d. el. laišku vykdomasis direktorius informavo EDAPP apie paskutinius įvykius, susijusius su ieškovo byla, ir apie Bendrajam Teismui pateiktą ieškinį toje byloje. 2019 m. liepos 3 d. EDAPP atsakė Eurofound, kad jo pirmasis tyrimas sustabdomas, kol bus priimtas sprendimas, kuriuo bus užbaigta ši byla. Panašus el. laiškas ieškovui išsiųstas 2019 m. liepos 31 d.

 Procesas ir šalių reikalavimai

21      2019 m. sausio 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį. Atskiru tos pačios dienos dokumentu ieškovas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 66 straipsnį paprašė neatskleisti jo tapatybės; šis prašymas buvo patenkintas 2019 m. kovo 11 d.

22      2019 m. balandžio 26 d. Eurofound pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atskiru tos pačios dienos dokumentu Eurofound pagal Procedūros reglamento 66 straipsnį paprašė neatskleisti visuomenei tam tikrų ieškinyje nurodytų duomenų.

23      2019 m. liepos 10 d. ieškovas pateikė dubliką, kuriame taip pat buvo pateiktas prašymas taikyti proceso organizavimo priemones. Atskiru tos pačios dienos dokumentu jis paprašė neatskleisti visuomenei tam tikrų dublike nurodytų duomenų.

24      2019 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė pasiūlymą dėl įrodymų. 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu Bendrasis Teismas paprašė Eurofound triplike pateikti pastabas dėl šio pasiūlymo.

25      2019 m. rugsėjo 18 d. Eurofound pateikė tripliką. Atskiru tos pačios dienos dokumentu jis pakartojo savo prašymą neatskleisti visuomenei tam tikrų duomenų, kiek tai susiję su visais šios bylos dokumentais, įskaitant dubliką ir tripliką.

26      2019 m. rugsėjo 20 d. ieškovas, remdamasis Procedūros reglamento 68 straipsniu, paprašė bylą T‑630/19, AH / Eurofound, prijungti prie šios bylos ir subsidiariai, jei nebūtų pritarta bylų sujungimui, sustabdyti bylos T‑630/19 nagrinėjimą. 2019 m. spalio 29 d. Eurofound pateikė pastabas dėl šių prašymų.

27      2019 m. spalio 17 d. Bendrojo Teismo pirmininkas, siekdamas užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą, motyvuota nutartimi ir pasitaręs su atitinkamais teisėjais pagal Procedūros reglamento 27 straipsnio 3 dalį paskyrė naują teisėją pranešėją, posėdžiaujantį Bendrojo Teismo pirmojoje kolegijoje.

28      2019 m. lapkričio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija pranešė šalims, kad rašytinė proceso dalis baigta ir kad pirmosios kolegijos pirmininkas nusprendė šiame proceso etape neprijungti šios bylos prie bylos T‑630/19.

29      2019 m. gruodžio 2 d. ieškovas pagal Procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalį pateikė motyvuotą prašymą jį išklausyti per žodinę proceso dalį.

30      2020 m. sausio 13 d. ieškovas pateikė naują pasiūlymą dėl įrodymų, o 2020 m. vasario 7 d. Eurofound dėl jo pateikė savo pastabas.

31      2020 m. spalio 1 d. sprendimu Bendrasis Teismas šią bylą sujungė su byla T‑630/19, AH / Eurofound, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis.

32      Tą pačią dieną Bendrasis Teismas pradėjo žodinę proceso dalį ir, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, nusprendė pateikti šalims klausimus, į kuriuos jos turėjo atsakyti raštu. Šalys į šiuos klausimus atsakė per nustatytą terminą.

33      2020 m. lapkričio 13 d. Bendrojo Teismo pirmoji kolegija, remdamasi Procedūros reglamento 89 straipsniu, nusprendė pateikti Eurofound naujus klausimus, į kuriuos jis turėjo atsakyti raštu; į šiuos klausimus buvo atsakyta per nustatytą terminą.

34      2020 m. lapkričio 25 d. Eurofound pateikė pasiūlymą dėl įrodymų. 2020 m. lapkričio 30 d. Bendrasis Teismas paprašė ieškovo per teismo posėdį žodžiu pateikti savo pastabas dėl šio pasiūlymo dėl įrodymų.

35      2020 m. gruodžio 1 d. Eurofound pateikė prašymą leisti nukrypti nuo kalbų vartojimo tvarkos, taikomos per žodinę proceso dalį, kad galėtų kalbėti anglų kalba. 2020 m. gruodžio 3 d. Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininkas nusprendė netenkinti Eurofound prašymo vartoti anglų kalbą per teismo posėdį, nes pagal Procedūros reglamento 1 straipsnio 2 dalies f punktą ir 45 straipsnio 1 dalies c punktą tokio prašymo taikyti išimtį negali pateikti viena iš Europos Sąjungos įstaigų ar organų.

36      Per 2020 m. gruodžio 8 d. posėdį šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.

37      Ieškinyje ieškovas Bendrojo Teismo iš esmės prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Eurofound 30 000 EUR neturtinei žalai, patirtai dėl jo asmens duomenų atskleidimo ir 2018 m. vasario 2 d. prašymo atmetimo, atlyginti,

–        priteisti iš Eurofound bylinėjimosi išlaidas.

38      Atsiliepime į ieškinį Eurofound Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti visą ieškinį dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo kaip nepriimtiną ir nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

39      Dublike ieškovas Bendrojo Teismo iš esmės prašo:

–        patenkinti jo prašymą dėl dokumentų pateikimo, reikalaudamas, kad Eurofound pateiktų visus įgaliojimus, jos atstovams suteiktus visais ikiteisminiais ir teisminiais etapais,

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Eurofound 200 000 EUR dydžio žalos atlyginimą kartu su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo sprendimo paskelbimo dienos, taikant Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą palūkanų normą,

–        priteisti iš Eurofound bylinėjimosi išlaidas.

40      Triplike Eurofound Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti kaip nepriimtinus arba bet kuriuo atveju kaip nepagrįstus visus dublike suformuluotus prašymus dėl dokumentų pateikimo, susijusius su jo atstovų įgaliojimais,

–        išnagrinėti tik ieškinyje pateiktus reikalavimus ir tik dėl jų priimti sprendimą, kaip to prašoma atsiliepime į ieškinį, ir atmesti naujus prašymus atlyginti žalą, taip pat atitinkamus pagrindus ir jiems pagrįsti pateiktus įrodymus, pirmą kartą pateiktus dublike, kiek tai susiję tiek su 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu EDAPP, tiek su dubliko 9, 10 ir 13 prieduose pateiktais dokumentais,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl reikalavimo panaikinti

41      Grįsdamas reikalavimą panaikinti ieškovas nurodo septynis pagrindus, susijusius su, pirma, asmens nenaudai priimto akto autoriaus kompetencijos nebuvimu, antra, pareigos suteikti pagalbą pažeidimu ir pirmalaikiu prašymo atlyginti žalą atmetimu, trečia, administracijos pozicijos prieštaringumu, pareigos motyvuoti ir teisės būti išklausytam pažeidimu, ketvirta, Tarnybos nuostatų 26 straipsnio ir nuostatų, taikomų teisei į asmens duomenų apsaugą, pažeidimu, penkta, interesų konfliktu ir administracijos objektyvumo, nešališkumo ir nepriklausomumo pareigų pažeidimu, šešta, piktnaudžiavimu įgaliojimais, septinta, Tarnybos nuostatų 17 straipsnio ir profesinių sąjungų veiklos konfidencialumo pažeidimu.

42      Kiek tai susiję su tuo, kad ginčijamu sprendimu atmestas jo prašymas atlyginti žalą, antrajame pagrinde ieškovas, be kita ko, teigia, kad tokio prašymo atmetimas buvo pirmalaikis. Remiantis suformuota jurisprudencija, institucijos sprendimas atmesti prašymą atlyginti žalą yra sudedamoji administracinės procedūros, vykdomos iki ieškinio dėl atsakomybės pareiškimo Bendrajame Teisme, dalis, todėl reikalavimas panaikinti šį sprendimą negali būti vertinamas atskirai nuo reikalavimų atlyginti žalą (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 6 d. Sprendimo Mauritsch / INEA, T‑271/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:286, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, siekdamas, kad būtų atlyginta neturtinė žala, kurią jis tariamai patyrė dėl jo asmens duomenų atskleidimo (žr. šio sprendimo 82 punktą), todėl nėra reikalo atskirai nuspręsti dėl reikalavimo panaikinti sprendimą atmesti šį prašymą atlyginti žalą.

 Dėl reikalavimo panaikinti priimtinumo

43      Formaliai nepateikdamas reikalavimo panaikinti nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, Eurofound tvirtina, kad šis reikalavimas nepriimtinas dėl to, kad ieškovas neturi aiškaus, realaus ir faktinio suinteresuotumo kreiptis į teismą, nes Eurofound neatsisakė atlikti tyrimo dėl jo asmens duomenų atskleidimo ir visada bendradarbiavo su EDAPP šiuo klausimu. Ieškovas ginčija šiuos argumentus ir iš esmės atsako, kad Eurofound atliekamu tyrimu niekada nebuvo siekiama patenkinti 2018 m. vasario 2 d. pateiktus prašymus, t. y. nustatyti jo asmens duomenų atskleidimo priežastį ir atsakingus asmenis.

44      Pagal suformuotą jurisprudenciją fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo yra priimtinas tik tuo atveju, jeigu ieškovas yra suinteresuotas ginčijamo akto panaikinimu. Toks suinteresuotumas reiškia, kad dėl savo baigties ieškinys gali turėti naudos jį pareiškusiai šaliai. Ši nauda gali būti susijusi su turtiniais ir neturtiniais suinteresuotojo asmens interesais ir jo ateities perspektyvomis (žr. 2009 m. spalio 20 d. Nutarties Lebard / Komisija, T‑89/06, nepaskelbta Rink., EU:T:2009:408, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

45      Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija sprendimą atmesti jo pagalbos prašymą, kiek juo siekta, kad prižiūrint išorės subjektui būtų atliktas administracinis tyrimas dėl tariamai neteisėto jo asmens duomenų atskleidimo trečiosioms šalims be išankstinio jo sutikimo ir dėl už tokį atskleidimą atsakingų asmenų tapatybės nustatymo. Šios išvados pakanka tam, kad būtų nuspręsta, jog šis ieškinys gali suteikti naudos ieškovui, nes ginčijamo sprendimo panaikinimas galėtų lemti tai, kad Eurofound turėtų atlikti tokį tyrimą.

46      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovo reikalavimas panaikinti turi būti laikomas priimtinu.

 Dėl reikalavimo panaikinti pagrįstumo

–       Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo asmens nenaudai priimto akto autoriaus kompetencijos nebuvimu

47      Pirmajame pagrinde ieškovas tvirtina, kad ginčijamas sprendimas ir sprendimas atmesti skundą buvo priimti neturint kompetencijos, nes juos priėmė išorės advokatų kontora, kuri negali būti laikoma institucija, kaip tai suprantama pagal Tarnybos nuostatus.

48      Eurofound prašo atmesti šį pagrindą kaip nepriimtiną, nes jis nebuvo nurodytas per ikiteisminę procedūrą, ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą. Pirma, ginčijamą sprendimą parengė ir pasirašė išorės advokatų kontora, kaip Eurofound atstovė, pastarojo nurodymu. Šiuo klausimu Eurofound pažymi, kad STSĮT įgaliojimai per visą ikiteisminį etapą priklausė išimtinei vykdomojo direktoriaus kompetencijai ir nebuvo suteikti išorės advokatų kontorai. Antra, Airijos teisėje numatyta, kad išorės advokatų kontora gali pasirašyti administracinės institucijos priimtą sprendimą. Trečia, pasirinkimą pasitelkti išorės advokatų kontorą lėmė tai, kad pats ieškovas prašė pagalbos teisės klausimais. Ketvirta, STSĮT sprendimams netaikomi jokie formos reikalavimai, nes patys pareigūnų ar tarnautojų prašymai neturi atitikti tokių reikalavimų.

49      Nesant reikalo nagrinėti, ar 2018 m. birželio 21 d. skunde iš esmės yra pateiktas prieštaravimas, kuris gali būti siejamas su šiuo pagrindu, reikia priminti, kad pagrindas, susijęs su asmens nenaudai priimto akto autoriaus kompetencijos nebuvimu, yra su viešąja tvarka susijęs pagrindas, kurį Bendrasis Teismas prireikus turi nagrinėti savo iniciatyva (šiuo klausimu žr. 2017 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Teeäär / ECB, T‑555/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:817, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

50      Taigi šį pagrindą reikia išnagrinėti iš esmės.

51      Pirmiausia reikia konstatuoti, kad išorės advokatų kontora buvo įgaliota parengti ir pasirašyti ginčijamą sprendimą. Tačiau, priešingai, nei teigia ieškovas, iš Bendrajam Teismui pateiktos bylos medžiagos nematyti, kad ši kontora neveikė pagal Eurofound nurodymus. Iš tiesų, viena vertus, neginčytina, kad minėta kontora visada nurodydavo, jog veikia Eurofound vardu ir sąskaita. Kita vertus, aplinkybės, kurias Eurofound nurodė Bendrajam Teismui ir kurios susijusios su jo susirašinėjimu su išorės advokatų kontora per ikiteisminį etapą, patvirtina, kad šios kontoros raštai buvo suderinti su Eurofound.

52      Antra, kiek tai susiję su įgaliojimais parengti ir pasirašyti ginčijamą sprendimą, kuriuos Eurofound suteikė išorės advokatų kontorai, jis iš esmės tvirtina, kad šiai kontorai buvo perduota parašo teisė ir kad šis perdavimas buvo teisėtas.

53      Šiuo klausimu, neatsižvelgiant į išorės advokatų kontoros įgaliojimų parengti ir pasirašyti ginčijamą sprendimą pobūdį, pirmiausia reikia pažymėti, kad dėl įgaliojimų perdavimo Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, jog Sąjungos institucija ar įstaiga turi teisę numatyti visas organizacines ir įgaliojimų perdavimo jos sprendimus priimančioms institucijoms priemones, be kita ko, kiek tai susiję su jos darbuotojų valdymu (šiuo klausimu žr. 2005 m. gegužės 26 d. Sprendimo Tralli / ECB, C‑301/02 P, EU:C:2005:306, 41–43 punktus).

54      Be to, reikia priminti, kad Tarnybos nuostatų 2 straipsnyje nustatyta, jog „kiekviena institucija nustato, kas joje įgyvendina paskyrimų tarnybos naudojimosi jai suteiktus Tarnybos nuostatų įgaliojimus“, ir kad „viena ar daugiau institucijų gali pavesti bet kuriai iš jų arba EB institucijų įstaigai vykdyti kai kuriuos arba visus įgaliojimus, suteiktus Paskyrimų tarnybai, išskyrus sprendimus dėl pareigūnų paskyrimų, pareigų paaukštinimo ar perkėlimo“. Taigi kompetentingas subjektas turi būti nustatytas minėtoje institucijoje, todėl šie įgaliojimai iš principo gali būti suteikti tik vienam ar keliems nuo jos priklausomiems asmenims. Vienintelė Tarnybos nuostatuose numatyta išimtis susijusi su atveju, kai viena ar kelios institucijos nusprendžia kuriai nors iš jų arba ES institucijų įstaigai pavesti šiuos įgaliojimus ir jie jokiu būdu negali būti taikomi sprendimams dėl pareigūnų paskyrimo, pareigų paaukštinimo ar perkėlimo.

55      Be to, parašo teisės perdavimas yra priemonė, susijusi su Sąjungos administracijos tarnybų vidaus organizavimu, ir tai yra įprastas būdas, kuriuo ji įgyvendina savo kompetencijas. Vadinasi, perduodant parašo teisę iš principo tik tarnautojai ir pareigūnai gali būti įgalioti administracijos vardu ir jos kontroliuojami imtis aiškiai apibrėžtų valdymo ar administravimo priemonių (šiuo klausimu žr. 1994 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Lisrestal ir kt. / Komisija, T‑450/93, EU:T:1994:290, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

56      Galiausiai tokio įgaliojimo, koks nagrinėjamas šioje byloje, teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į ikiteisminės procedūros, numatytos Tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose, tikslą. Šia procedūra siekiama užmegzti dialogą tarp institucijos ir jos pareigūno ar tarnautojo dėl problemų, kurių galėjo kilti dėl darbo santykių, ir taip suteikti jiems galimybę taikiai išspręsti ginčą (žr. 2019 m. kovo 12 d. Sprendimo TK / Parlamentas, T‑446/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:151, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Vadinasi, siekiant išsaugoti atvirumą ir dialogą, kurių reikia šiam etapui, per visą šią procedūrą institucija turi išlikti privilegijuota pareigūno ar tarnautojo partnerė.

57      Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pirma primintus principus, reikia daryti išvadą, kad nors Eurofound per pagal Tarnybos nuostatus vykdomą ikiteisminę procedūrą galėjo pasikonsultuoti su išorės advokatų kontora, ši teisė negali reikšti, kad jis gali įgalioti privatų išorės subjektą, kaip antai minėtą kontorą, parengti ir pasirašyti ginčijamą sprendimą.

58      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad vienintelis subjektas, su kuriuo ieškovas bendravo per visą ikiteisminį etapą, buvo išorės advokatų kontora, o ne Eurofound. Taigi lemiamas vaidmuo, kurį ši kontora atliko ikiteisminiu etapu, sutrukdė užmegzti tvirtą Eurofound ir ieškovo dialogą dėl darbo santykiuose galėjusių kilti problemų, kuris suteiktų jiems galimybę taikiai išspręsti ginčą. Beje, šią aplinkybę Eurofound patvirtino per teismo posėdį, kai teigė, jog sprendimas, kad jam atstovautų išorės advokatų kontora, buvo padarytas atsižvelgiant ir į tai, kad 2018 m. vasario 2 d. pateiktas prašymas atlyginti žalą reiškė „ginčą“.

59      Trečia, reikia priminti, kad administracinei procedūrai yra taikomos taisyklės ir principai, būdingi viešosios valdžios institucijų veiksmams. Taigi pagal gero administravimo principą reikalaujama, kad kompetencijos ir parašo įgaliojimų paskirstymas institucijose būtų aiškiai apibrėžtas ir paskelbtas (šiuo klausimu žr. 2017 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Teeäär /ECB, T‑555/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:817, 53 punktą ir 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo XG / Komisija, T‑504/18, EU:T:2019:883, 87 punktą). Iš tiesų teisinio saugumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad viešosios valdžios institucijos priimtu aktu nebūtų galima remtis prieš teisės subjektus, kol jie neturi galimybės su juo susipažinti, laikymasis reikalauja, kad sprendimai, susiję su naudojimusi įgaliojimais, kurie Tarnybos nuostatais suteikti Paskyrimų tarnybai, o Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygomis – STSĮT, būtų tinkamai paskelbti laikantis tvarkos ir formos, kurias turi nustatyti administracija, nors jokioje rašytinėje nuostatoje tai aiškiai nenumatyta (žr. 2009 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Wenig / Komisija, F‑80/08, EU:F:2009:160, 90 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

60      Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad net darant prielaidą, jog Eurofound galėjo įgalioti išorės advokatų kontorą parengti ir pasirašyti ginčijamą sprendimą, bylos medžiagoje nėra nieko, kas įrodytų, kad šis įgaliojimas buvo aiškiai apibrėžtas ar juo labiau paskelbtas.

61      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pažymėti, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes jį parengė ir pasirašė išorės advokatų kontora.

62      Šios išvados negali paneigti kiti Eurofound argumentai.

63      Pirma, reikia priminti, kad, kiek tai susiję su institucijos, kompetentingos atmesti Tarnybos nuostatų 24 straipsniu grindžiamą prašymą suteikti pagalbą ir pareigūno pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį pateiktą prašymą atlyginti žalą, nustatymu, Eurofound Airijos teisė netaikoma. Iš 1975 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1365/75 dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo įsteigimo (OL L 139, 1975, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 161), iš dalies pakeisto 2005 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1111/2005 (OL L 184, 2005, p. 1), paskutinės konstatuojamosios dalies ir 17 straipsnio matyti, kad, pirma, Eurofound yra įsteigtas Sąjungoje ir veikia pagal Europos Sąjungos teisę ir, antra, nuo 2005 m. rugpjūčio 4 d. įdarbintiems jo darbuotojams taikomi Tarnybos nuostatai. Taigi net darant prielaidą, kad išorės advokatų kontora pagal savo nacionalinę teisę gali parengti ir pasirašyti valdžios institucijos priimtą sprendimą, tokia taisyklė negali būti taikoma pagal Tarnybos nuostatus priimtiems sprendimams.

64      Antra, Eurofound negali pagrįstai tvirtinti, kad dėl to, jog ieškovui padeda advokatas, jis taip pat privalėjo naudotis išorės advokatų kontoros paslaugomis.

65      Šiuo klausimu pakanka priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją suinteresuotiesiems asmenims negalima uždrausti ikiteisminėje stadijoje konsultuotis su advokatu (šiuo klausimu žr. 1991 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Parlamentas / Virgili-Schettini, C‑348/90 P, EU:C:1991:413, 5 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šis principas paaiškinamas tuo, kad institucija, turinti daugiau išteklių nei pareigūnas ar tarnautojas, gali gauti teisines paslaugas ir savo tarnautojų pagalbą ar konsultacijas, o pareigūnas arba tarnautojas, kuris nebūtinai turi teisinių žinių, turi teisę prašyti išorės teisės konsultanto paslaugų. Be to, bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad, kaip Eurofound nurodė atsakydamas į proceso organizavimo priemones, jis neprivalėjo kreiptis į išorės advokatų kontorą, nes su Europos Komisijos Žmogiškųjų išteklių departamentu turėjo tarnybos lygio susitarimą dėl administracinių skundų nagrinėjimo.

66      Trečia, remdamasis, be kita ko, 1991 m. lapkričio 5 d. Sprendimu Parlamentas / Virgili-Schettini (C‑348/90 P, EU:C:1991:413), Eurofound neteisingai tvirtina, kad STSĮT sprendimams netaikomas joks konkrečios formos reikalavimas, todėl juos gali parengti ir pasirašyti išorės advokatų kontora.

67      Iš tikrųjų tame sprendime pakartotas 1978 m. kovo 9 d. Sprendime Herpels / Komisija (54/77, EU:C:1978:45) įtvirtintas principas, pagal kurį bet kokiam pareigūno pateiktam prašymui, kaip tai suprantama pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnį, netaikomi jokie formos reikalavimai, o administracija jo turinį turi aiškinti ir suprasti pasitelkdama visą rūpestingumą, kurį didelė ir gerai aprūpinta organizacija turi rodyti savo teisės subjektams, įskaitant darbuotojus. Tačiau, priešingai, nei teigia Eurofound, formos reikalavimų lankstumas taikomas tik pareigūnų ar tarnautojų prašymams, kurį jie gali pateikti net ir netarpininkaujami advokato, o ne formaliam sprendimui, kurį institucija turi priimti dėl šio prašymo ir kurio parengti ir pasirašyti negalima pavesti privačiam išorės subjektui, kaip matyti iš šio sprendimo 57 punkto.

68      Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas neturint kompetencijos ir taip, atsižvelgiant, be kita ko, į šio sprendimo 58 ir 60 punktuose išdėstytus argumentus, buvo pažeistos gero administravimo taisyklės personalo valdymo srityje. Dėl šios priežasties jis turi būti panaikintas (šiuo klausimu žr. 2017 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Teeäär / ECB, T‑555/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:817, 52 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

69      Vis dėlto, siekiant užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą, taip pat reikia išnagrinėti ieškovo nurodytą antrąjį pagrindą.

–       Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo, be kita ko, pareigos suteikti pagalbą pažeidimu

70      Ieškovas iš esmės teigia, kad Eurofound neįvykdė pareigos suteikti pagalbą, nes per anksti atmetė prašymą atlyginti žalą, neatlikdamas tyrimo, kurio jis prašė 2018 m. vasario 2 d. Ieškovo teigimu, šiuo tyrimu turėjo būti siekiama pašalinti saugumo spragą, t. y. nustatyti už šią spragą atsakingus asmenis, su aptariama byla susipažinusius asmenis ir priežastį, dėl kurios jie tai padarė, ir sudaryti jam galimybę pagrįsti žalą, kurią jis prašė atlyginti.

71      Eurofound nesutinka su šiais argumentais. Jis atsikerta, pirma, kad prašymas atlyginti žalą nebuvo atmestas per anksti, nes jo pateikimo momentu jis turėjo informacijos, reikšmingos sprendimui priimti, todėl ieškovas turėjo arba atsiimti savo prašymą atlyginti žalą, arba palaukti administracinio tyrimo dėl priekabiavimo ir EDAPP tyrimo rezultatų, o paskui pateikti prašymą atlyginti žalą, jei vieno ar kito iš šių tyrimų rezultatai tai būtų pateisinę. Antra, jis teigia, kad neturi pareigos nei atlikti tyrimo tam, kad ieškovas galėtų įvertinti žalos atlyginimą, į kurį turi teisę, nei jam pateikti įrodymų, būtinų tokiam prašymui pagrįsti.

72      Iš pradžių reikia priminti, kad iš Tarnybos nuostatų 24 straipsnyje išvardytų veiksmų pavyzdinio sąrašo, kuriame, be kita ko, minimi grasinimai, įžeidinėjimai, šmeižtas ar kenkimas pareigūnui ar jo turtui dėl jo statuso ar pareigų, matyti, kad pareiga suteikti pagalbą siekiama tik apsaugoti Sąjungos pareigūnus ir tarnautojus nuo trečiųjų asmenų arba Sąjungos pareigūnų ar tarnautojų nepagrįstų išpuolių, nederančių su tarnybos tvarka ir ramia eiga. Šiuo aspektu Bendrojo Teismo jurisprudencijoje patikslinama, kad pareiga suteikti pagalbą atsiranda tik dėl veiksmų, kurie, kaip įtariama, yra neteisėti ir kuriuos galima pagrįstai laikyti pažeidžiančiais pareigūnų teises (žr. 2016 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo De Esteban Alonso / Komisija, T‑557/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:456, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

73      Vadovaujantis iš Tarnybos nuostatų 24 straipsnio pirmos pastraipos nuostatų kylančia pareiga suteikti pagalbą, kai atsitinka įvykis, nesuderinamas su tarnybos tvarka ir ramia eiga, administracija turi įsikišti dėdama visas reikalingas pastangas ir greitai bei rūpestingai, kiek to reikalaujama pagal konkretaus atvejo aplinkybes, reaguoti, kad nustatytų faktines aplinkybes ir jomis remdamasi, gerai susipažinusi su situacija, imtųsi atitinkamų veiksmų. Tam pakanka, kad institucijos apsaugos prašantis pareigūnas pateiktų pirminių įrodymų apie priešišką elgesį jo atžvilgiu. Kai gauna tokią informaciją, atitinkama institucija turi imtis tinkamų priemonių, visų pirma atlikdama tyrimą, kad bendradarbiaudama su skundą pateikusiu asmeniu nustatytų tame skunde nurodytus faktus (žr. 2016 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo De Esteban Alonso / Komisija, T‑557/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:456, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

74      Atsižvelgiant į šią jurisprudenciją reikia išnagrinėti, ar Eurofound įvykdė pareigą suteikti pagalbą, ieškovui pateikus prašymą, kuriame nurodoma, kad buvo atskleisti jo asmens duomenys ir tai galima laikyti veiksmu, kuriuo buvo pažeistos pareigūnų teisės.

75      Iš pradžių reikia konstatuoti, kad gavęs ieškovo prašymą suteikti pagalbą Eurofound ėmėsi kelių priemonių, susijusių su saugumo spraga. Pirma, jis pašalino šią spragą ir įspėjo savo darbuotojus apie šį įvykį, antra, jis nedelsdamas pranešė apie šią spragą EDAPP, su kuriuo jis nuolat palaikė ryšius, kai buvo atliekamas antrasis EDAPP tyrimas, trečia, jis paprašė kitų agentūrų, visų pirma Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose agentūros (Eurojustas) ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolas), pagalbos siekiant išanalizuoti su saugumo spraga susijusius techninius aspektus, ketvirta, jis paprašė išorės bendrovės atlikti IT ekspertizę, penkta, jis visapusiškai peržiūrėjo esamą politiką ir procedūras informacinių technologijų srityje, taip pat asmens duomenų apsaugos aspektu.

76      Vis dėlto Bendrasis Teismas pažymi, kad, nepaisant pastangų imantis šių priemonių, kuriomis siekiama nustatyti rinkmenos „hrlink“ saugumo spragos poveikį, nebuvo atliktas joks administracinis tyrimas, siekiant patikrinti, ar dėl šios spragos ieškovo asmens duomenys iš tikrųjų buvo atskleisti, be kita ko, atsižvelgiant į pareigas, kylančias iš Reglamento Nr. 45/2001 (dabar – 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018, p. 39)).

77      Per ikiteisminę procedūrą ir vykstant procesui Bendrajame Teisme Eurofound visuomet tvirtino, kad ieškovas niekada teisiškai neįrodė nei to, kad jo asmens duomenys buvo atskleisti tyčia, nei to, kad jis dėl šio atskleidimo patyrė žalos. Be to, kadangi klaida, lėmusi saugumo spragą, buvo techninio pobūdžio, o EDAPP užteko Eurofound taikytų priemonių, pastarasis neturėjo imtis jokių kitų veiksmų.

78      Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad Eurofound klaidingai tvirtina, jog tam, kad patirta žala būtų pagrįsta, toks atskleidimas turi būti tyčinis. Svarbu priminti, kad remiantis jurisprudencija asmeninio pobūdžio informacijos atskleidimas, netgi netyčinis, pažeidžiant Reglamento Nr. 45/2001 (dabar – Reglamentas Nr. 2018/1725) nuostatas, yra nusižengimas, galintis užtraukti atitinkamos institucijos atsakomybę (šiuo klausimu žr. 2019 m. sausio 15 d. Sprendimo HJ / EMA, T‑881/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:5, 54 ir 57 punktus).

79      Be to, Eurofound negali pagrįstai remtis aplinkybe, kad EDAPP užteko priimtų priemonių, nes šis pareigūnas baigė tik antrąjį tyrimą, pradėtą remiantis Eurofound pranešimu, o ne pirmąjį tyrimą, pradėtą gavus ieškovo skundą, kurio vykdymas buvo sustabdytas, kol bus priimtas sprendimas, kuriuo užbaigiamas šis procesas.

80      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Eurofound taip pat neįvykdė pareigos suteikti pagalbą.

81      Tokiomis aplinkybėmis reikia pritarti antrajam pagrindui ir panaikinti ginčijamą sprendimą, nesant reikalo nagrinėti kitų ieškovo nurodytų pagrindų, taip pat jo pasiūlymų dėl įrodymų ir ieškovo dublike pateikto prašymo taikyti proceso organizavimo priemonę, be kita ko, susijusią su Eurofound atstovų įgaliojimo ad litem pateikimu. Be to, kalbant apie Eurofound 2020 m. lapkričio 25 d. pateiktą pasiūlymą dėl įrodymų, susijusį su 2020 m. lapkričio 13 d. ieškovo rengiant jo vertinimo ataskaitą pateiktu skundu, kaip jis suprantamas pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, pakanka konstatuoti, kad jis nesusijęs nė su vienu iš pagrindų, kuriuos Bendrasis Teismas manė esant naudinga išnagrinėti sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, todėl jo nagrinėti nereikia. Tas pats pasakytina apie dubliko 9, 10 ir 13 priedus, kurių priimtinumą Eurofound ginčija triplike.

 Dėl reikalavimo atlyginti žalą

82      Ieškovas ieškinyje prašo atlyginti tariamą neturtinę žalą, patirtą dėl, pirma, jo asmens duomenų atskleidimo ir, antra, ginčijamo sprendimo. Dublike jis tvirtina, kad tai, jog susipažinus su atsiliepimu į ieškinį paaiškėjo, kad visas jo pagalbos prašymo, susijusio su priekabiavimu, turinys buvo atskleistas EDAPP, ir tai, kad tame atsiliepime Eurofound tonas buvo kaltinantis ir menkinantis, jam padarė dar didesnę neturtinę žalą ir ji turi būti padidinta iki 200 000 EUR.

83      Eurofound atsikerta, kad ieškinyje ir dublike suformuluoti reikalavimai atlyginti žalą yra nepriimtini ir bet kuriuo atveju nepagrįsti.

 Dėl ieškinyje suformuluoto reikalavimo atlyginti žalą priimtinumo

84      Eurofound teigia, kad, pirma, ieškinio dalykas neatitinka 2018 m. birželio 21 d. skundo dalyko, o tai yra atitikties taisyklės pažeidimas ir, antra, ieškovas nesilaikė taisyklės, kad turi būti išnaudotos administracinės teisių gynimo priemonės, kuriomis galima pasinaudoti iki teismo proceso. Eurofound, be kita ko, tvirtina, kad, pirma, ieškovas skunde neprašė panaikinti ginčijamo sprendimo tiek, kiek juo buvo atmestas jo prašymas atlyginti žalą, ir, antra, jo prašymas atlyginti žalą nebuvo pagrindinio šio skundo reikalavimo dalis, o buvo suformuluotas neaiškiai ir pateiktas subsidiariai. Be to, tik pareikšdamas ieškinį ieškovas pirmą kartą patikslino, kad 2018 m. vasario 2 d. pateiktas prašymas atlyginti žalą susijęs su neturtine žala, patirta tiek dėl jo asmens duomenų atskleidimo, tiek dėl tariamų priekabiavimo prie jo veiksmų, ir kad 60 000 EUR suma apėmė dvi 30 000 EUR sumas, susijusias su šiais dviem žalos pagrindais. Be to, kadangi ieškinys dėl žalos atlyginimo yra glaudžiai susijęs su ieškiniu dėl panaikinimo, jis turi būti atmestas kaip nepriimtinas, nes ieškinys dėl panaikinimo taip pat turi būti laikomas nepriimtinu arba bet kuriuo atveju nepagrįstu.

85      Ieškovas nesutinka su šiais argumentais.

86      Iš pradžių reikia pažymėti, kad 2018 m. birželio 21 d. skundo reikalavimai suformuluoti beveik taip pat kaip ieškovo ieškinyje pateikti reikalavimai (žr. šio sprendimo 11 punktą) ir tai, beje, Eurofoundpripažįsta atsiliepimo į ieškinį 1.2 punkte.

87      Be to, nors 2018 m. birželio 21 d. skunde ieškovas nepaaiškina, kodėl jis pakeitė žalos dydį, palyginti su 2018 m. vasario 2 d. prašymu, ši aplinkybė negali turėti poveikio reikalavimo atlyginti žalą priimtinumui. Remiantis jurisprudencija, tik administraciniame skunde ir ieškinyje nurodyti prieštaravimai turi atitikti vieni kitus tam, kad būtų išvengta, be kita ko, to, kad pareigūnas ar tarnautojas nurodys tam tikrus ar net visus prieštaravimus tik per teisminį etapą, dėl ko labai sumažės galimybė išspręsti ginčą ne teismine tvarka (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Wehrheim / ECB, T‑100/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:882, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

88      Galiausiai reikia priminti, kad ši atitikties taisyklė neturi griežtai ir galutinai apriboti galimo teisminio nagrinėjimo, kai Sąjungos teismui pateikti prašymai nekeičia nei skundo pagrindo, nei dalyko (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Wehrheim / ECB, T‑100/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:882, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kad 2018 m. vasario 2 d. prašymo, 2018 m. birželio 21 d. skundo ir ieškinio pagrindas yra tas pats, t. y. neturtinės žalos atlyginimas.

89      Todėl, kadangi ieškovas Bendrajame Teisme pateikia reikalavimus, kurių dalykas toks pats kaip ir skunde nurodytų prieštaravimų, reikalavimai atlyginti žalą yra priimtini.

90      Šios išvados negali paneigti argumentas, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas, nes jis glaudžiai susijęs su ieškiniu dėl panaikinimo, kuris pats turi būti atmestas. Iš tiesų šiuo klausimu reikia priminti, kad išnagrinėjus pirmąjį ir antrąjį pagrindus matyti, jog ieškinys yra pagrįstas.

91      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti Eurofound nurodytą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.

 Dėl dublike suformuluoto reikalavimo atlyginti žalą priimtinumo

92      Eurofound tvirtina, kad dublike suformuluotas reikalavimais atlyginti žalą turi būti pripažintas nepriimtinu, nes, pirma, jis grindžiamas naujais žalos pagrindais, kurie pirmą kartą nurodyti dublike, ir, antra, ieškovas neišnaudojo administracinių teisių gynimo priemonių prieš pradėdamas teismo procesą dėl šių žalos pagrindų.

93      Ieškovas nesutinka su šiais argumentais.

94      Pagal Procedūros reglamento 76 straipsnio e punktą ieškovas savo reikalavimus turi nurodyti ieškinyje. Taigi iš principo galima atsižvelgti tik į ieškinyje nurodytus reikalavimus, o ieškinio pagrįstumas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant tik į ieškinyje pateiktus reikalavimus. Pagal procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį leidžiama pateikti naujus pagrindus, jeigu jie grindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos per procesą. Iš jurisprudencijos matyti, kad ši sąlyga juo labiau taikoma reikalavimų pakeitimui ir kad nesant teisinių ir faktinių aplinkybių, kurios tapo žinomos per rašytinę proceso dalį, galima atsižvelgti tik į ieškinio reikalavimus (žr. 2017 m. kovo 27 d. Nutarties Frank / Komisija, T‑603/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:228, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, argumentai, kuriais pakeičiamas pats Sąjungos atsakomybės pagrindas, turi būti laikomi nauju pagrindu, kuriuo negalima remtis vykstant procesui (žr. 2019 m. birželio 11 d. Sprendimo TO / EA, T‑462/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:397, 236 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

95      Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad dublike pateikti nauji reikalavimai atlyginti žalą grindžiami naujais žalos pagrindais, kurie keičia patį Sąjungos atsakomybės pagrindą, visų pirma ieškovo ieškinyje nurodytą neturtinę žalą sukėlusiais veiksniais. Iš tiesų ieškovas teigia, kad būtent viso jo bylos turinio atskleidimas EDAPP, išsiunčiant 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštą, ir Eurofound atsiliepime į ieškinį naudotas kaltinantis ir menkinantis tonas pateisina sumos, reikalaujamos dėl jo tariamai patirtos neturtinės žalos, padidinimą.

96      Kadangi ši nauja žala atsirado dėl administracijos tariamai padarytų nusižengimų, dėl jos turi būti pradėta nauja ikiteisminė procedūra. Šiuo aspektu reikia priminti, kad tokiu atveju ši procedūra būtinai turi būti pradėta pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį pateikiant prašymą STSĮT atlyginti tariamai patirtą žalą ir prireikus tęsiama paduodant skundą dėl sprendimo atmesti prašymą (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 25 d. Nutarties Lucaccioni / Komisija, T‑507/19, nepaskelbta Rink., EU:T:2020:118, 54 ir 55 punktus).

97      Todėl, kadangi ieškovas nevykdė ir netgi nepradėjo tinkamos ikiteisminės procedūros dėl šių nusižengimų, dublike pateikti reikalavimai atlyginti žalą yra nepriimtini, o priimtini tik tie, kurie suformuluoti ieškinyje.

 Dėl prašymo atlyginti tariamą neturtinę žalą pagrįstumo

98      Pirma, dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl ginčijamo sprendimo, reikia pažymėti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją neteisėto akto panaikinimas savaime yra tinkamas ir iš esmės pakankamas bet kokios neturtinės žalos, kurią galėjo sukelti šis aktas, atlyginimas. Vis dėlto taip nėra, kai ieškovas įrodo, kad patyrė neturtinę žalą, kurią galima atsieti nuo pažeidimo, kuriuo grindžiamas panaikinimas, ir kuri negali būti visiškai atlyginta šiuo panaikinimu (žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo BZ / Komisija, T‑336/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:21, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

99      Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad ieškovas neįrodė, kad ši žala negali būti visiškai atlyginta panaikinant ginčijamą sprendimą, dėl kurio ji atsirado.

100    Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad ši žala yra tinkamai ir pakankamai atlyginama panaikinant ginčijamą sprendimą, todėl reikalavimus atlyginti šią žalą reikia atmesti.

101    Antra, dėl neturtinės žalos, padarytos atskleidus ieškovo asmens duomenis, reikia priminti, kad pagal SESV 266 straipsnį Eurofound turės imtis priemonių teismo sprendimui įvykdyti. Be to, pirmasis EDAPP tyrimas, pradėtas gavus ieškovo skundą, buvo sustabdytas, kol bus priimtas sprendimas, kuriuo užbaigiama ši byla.

102    Taigi, kadangi Bendrasis Teismas negali daryti įtakos nei šio tyrimo išvadoms, nei teismo sprendimui įvykdyti priimamoms priemonėms, į kurias atsižvelgdamas ieškovas galės nuspręsti pateikti naują prašymą atlyginti žalą, reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl šio atskleidimo, reikia atmesti kaip pateiktą per anksti.

103    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atmetamas ieškovo prašymas suteikti pagalbą, o likusią ieškinio dalį atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

104    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

105    Kadangi šioje byloje ieškinys buvo iš esmės patenkintas, įvertinus bylos aplinkybes būtų teisinga nuspręsti, kad Eurofound turi padengti savo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2018 m. kovo 22 d. sprendimą, kurį parengė ir pasirašė išorės advokatų kontora, susijusį su AH prašymu suteikti pagalbą dėl jo asmens duomenų atskleidimo.

2.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.      Fondation européenne pour l’amélioration des conditions de vie et de travail (Eurofound) padengia savo ir AH patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kanninen

Półtorak

Stancu

Paskelbta 2021 m. rugsėjo 8 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: prancūzų.


1 Konfidencialūs duomenys neskelbiami.