Byla C-11/07

Hans Eckelkamp ir kt.

prieš

Belgische Staat

(Hof van beroep te Gent prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Laisvas kapitalo judėjimas − EB 56 ir 58 straipsniai – Paveldimo turto mokestis − Nacionalinės teisės aktai dėl mokesčio už nekilnojamojo turto perleidimą apskaičiavimo, pagal kuriuos iš nekilnojamojo turto vertės neleidžiama atskaityti šio turto įkeitimo išlaidų dėl to, kad mirties momentu palikėjo gyvenamoji vieta buvo kitoje valstybėje narėje − Apribojimas − Pateisinimas − Nebuvimas“

Sprendimo santrauka

1.        Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Nacionalinio teismo kompetencija

(EB 234 straipsnis)

2.        Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Akivaizdžiai su byla nesusiję klausimai ir hipotetiniai klausimai, užduoti aplinkybėmis, kuriomis naudingas atsakymas yra neįmanomas

(EB 234 straipsnis)

3.        Laisvas kapitalo judėjimas – Apribojimai – Paveldimo turto mokestis

(EB 56 ir 58 straipsniai)

1.        Vykstant EB 234 straipsnyje numatytam procesui, grindžiamam aiškiu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo kompetencijos atskyrimu, bet koks nagrinėjamų faktinių aplinkybių vertinimas yra nacionalinio teismo kompetencija. Taigi Teisingumo Teismas gali priimti sprendimą dėl Bendrijos teksto išaiškinimo ir galiojimo tik remdamasis nacionalinio teismo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti prejudicinio sprendimo reikalingumą, kad galėtų priimti savo sprendimą, bei Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikiami klausimai susiję su Bendrijos teisės išaiškinimu

(žr. 27 ir 52 punktus)

2.        Vykstant EB 234 straipsnyje numatytam procesui atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo galima, tik jeigu yra akivaizdu, kad prašomas Bendrijos teisės išaiškinimas neturi jokio ryšio su pagrindinės bylos aplinkybėmis arba dalyku, jeigu problema yra hipotetinė arba jeigu Teisingumo Teismas neturi būtinos faktinės ir teisinės informacijos, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus.

(žr. 28 punktą)

3.        EB 56 straipsnį kartu su 58 straipsniu reikia aiškinti taip, kad jie draudžia nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius šios valstybės narės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto paveldimo turto ir perleidžiamo turto mokesčius, kurie nenumato galimybės apskaičiuojant šį mokestį atskaityti šį nekilnojamąjį turtą apsunkinančias skolas, jei palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta jo mirties momentu buvo ne šitoje valstybėje narėje, o kitoje valstybėje narėje, nors tokia atskaita leidžiama, jei tokio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta jo mirties momentu buvo valstybėje, kurioje yra šis nekilnojamasis turtas.

Iš tiesų, kadangi pagal šiuos teisės aktus kai kurių nekilnojamąjį turtą apsunkinančių skolų atskaita priklauso nuo turto palikėjo gyvenamosios vietos mirties momentu, ne rezidentų palikimui nustatoma didesnė mokesčių našta, kuri riboja laisvą kapitalo judėjimą.

Tokio nevienodo vertinimo negalima pagrįsti objektyviu situacijų nepanašumu. Kai pagal nacionalinės teisės aktus asmens, kuris mirties momentu buvo rezidentas, įpėdiniai ir asmens, kuris mirties momentu buvo ne rezidentas, įpėdiniai nekilnojamojo turto, įgyto paveldint bei esančio atitinkamoje valstybėje narėje, mokesčio atžvilgiu vertinami vienodai, negalima nediskriminuojant jų vertinti nevienodai šį nekilnojamąjį turtą apsunkinančių skolų atskaitos atžvilgiu, nes jie apmokestinami tuo pačiu mokesčiu. Vienodai vertindamas šių dviejų kategorijų asmenis paveldimo turto apmokestinimo klausimu, bet ne skolų atskaitos klausimu, nacionalinis teisės aktų leidėjas iš tiesų pripažino, kad šių apmokestinimo tvarkos ir sąlygų atžvilgiu tarp jų nėra jokio objektyvaus padėties skirtumo, galinčio pateisinti nevienodą vertinimą.

Be to valstybė narė, kurioje yra paveldimas nekilnojamasis turtas, negali jos teisės aktuose nustatyto laisvo kapitalo judėjimo apribojimo pateisinti tuo, kad, nesvarbu, kokia yra jos valia, kita valstybė narė, kaip antai valstybė narė, kurioje palikėjo gyvenamoji vieta buvo mirties momentu, gali suteikti mokestinį kreditą, kuriuo iš dalies ar visiškai būtų kompensuota šio asmens įpėdinių patirta žala dėl to, kad paveldimo nekilnojamojo turto buvimo valstybėje narėje apskaičiuojant mokestį už turto perleidimą neatskaitomos šį nekilnojamąjį turtą apsunkinančios skolos.

(žr. 46, 60, 63, 68 ir 71 punktą bei rezoliucinę dalį)