EUROPOS SĄJUNGOS

TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. kovo 18 d.

Byla F‑24/14

Tuula Rajala

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Bendras atlikto darbo įvertinimas – Nuoseklumas“

Dalykas:      Ieškinys, pareikštas pagal SESV 270 straipsnį, kuriuo T. Rajala prašo panaikinti jos 2011 m. spalio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio vertinimo ataskaitą (toliau – 2011–2012 m. vertinimo ataskaita arba skundžiama vertinimo ataskaita) ir priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT arba toliau – Tarnyba) sumokėti 500 eurų nuostolių atlyginimą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. T. Rajala padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) padengia savo ir pusę T. Rajala patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Vertintojų diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos – Akivaizdi vertinimo klaida – Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

Vertintojams pripažįstama didelė diskrecija spręsti dėl jų vertinamų asmenų darbo. Todėl Sąjungos teismo vykdoma teisminė vertinimo ataskaitų turinio kontrolė apribojama patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar tiksliai nustatytos faktinės aplinkybės, ar nebuvo padaryta akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiauta įgaliojimais. Taigi Tarnautojų teismas negali tikrinti administracijos atlikto pareigūno profesinių gebėjimų vertinimo pagrįstumo, jeigu jame yra kompleksinių kokybinių vertinimų, kurių dėl jų pobūdžio negalima objektyviai patikrinti.

Šiuo klausimu klaida gali būti laikoma akivaizdžia, kai ją galima lengvai nustatyti atsižvelgiant į kriterijus, kuriuos teisės aktų leidėjas numatė taikyti naudojantis sprendimų priėmimo įgaliojimais.

Todėl akivaizdžia vertinimo klaida pagrįstas pagrindas turi būti atmestas, jei, nepaisant ieškovės pateiktų įrodymų, nagrinėjamas vertinimas bet kuriuo atveju atrodo esąs tinkamas.

Taip ypač yra tuo atveju, kai ginčijamame sprendime padaryta vertinimo klaidų, kurios, vertinamos kartu, yra labai menkos ir nelėmė administracijos sprendimo.

(žr. 41–44 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Adia Interim / Komisija, T‑19/95, EU:T:1996:59, 49 punktas; Sprendimo AIUFFASS ir AKT / Komisija, T‑380/94, EU:T:1996:195, 59 punktas; Sprendimo BUPA ir kt. / Komisija, T‑289/03, EU:T:2008:29, 221 punktas ir Sprendimo Belfass / Taryba, T‑495/04, EU:T:2008:160, 63 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Wenning /Europolas, F‑114/07, EU:F:2009:130, 111 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; Sprendimo Faria /VRDT, F‑7/09, EU:F:2010:9, 44 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; Sprendimo AJ /Komisija, F‑80/10, EU:F:2011:172, 36 punktas ir Sprendimo CW /Parlamentas, F‑48/13, EU:F:2014:186, 70, 72, 73 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.