2021 m. kovo 30 d. Bundesfinanzgericht (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje DN / Finanzamt Österreich

(Byla C-199/21)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: DN

Atsakovė: Finanzamt Österreich

Prejudiciniai klausimai

Pirmasis klausimas, kuris kyla kartu su antruoju klausimu:

Ar formuluotė „valstybės narės, atsakingos už [jo] pensijos mokėjimą“, įtvirtinta Reglamento (EB) Nr. 883/2004¹ su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 465/2012² , 67 straipsnio antrame sakinyje, turi būti aiškinama taip, kad čia turima omenyje ta valstybė narė, kuri anksčiau, kaip darbo vietos valstybė, buvo atsakinga už išmokas šeimai, o dabar privalo mokėti senatvės pensiją, teisė į kurią grindžiama pasinaudojimu darbuotojų judėjimo laisve jos teritorijoje?

Antrasis klausimas:

Ar formuluotė „teisės į išmokas įgytos pensijos mokėjimo pagrindu“, įtvirtinta Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje, turi būti aiškinama taip, kad teisė gauti išmokas šeimai laikoma įgyta gaunamos pensijos pagrindu, jei, pirma, pagal Sąjungos teisės ARBA nacionalinės teisės aktų nuostatas teisei į išmokas šeimai taikoma sąlyga yra pensijos gavimas, antra, pensijos gavimo sąlyga įvykdyta faktiškai, todėl „tiesiog gaunama pensija“ nepatenka į Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio taikymo sritį ir atitinkama valstybė narė Sąjungos teisės požiūriu nėra laikytina „pensiją mokančia valstybe“?

Trečiasis klausimas, kuris kyla kaip alternatyva pirmajam ir antrajam klausimams, jei sąvokai „pensiją mokanti valstybė“ išaiškinti pakanka tiesiog gaunamos pensijos:

Ar senatvės pensijos gavimo atveju, jei teisei į šią pensiją buvo taikomi reglamentai dėl darbuotojų migrantų, o anksčiau tokia teisė įgyta dirbant valstybėje narėje laikotarpiu, kai arba vien gyvenamosios vietos valstybė narė, arba abi valstybės dar nebuvo Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybės narės, formuluotė „už ją viršijančią sumą prireikus mokamas diferencinis priedas“, įtvirtinta Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 2 dalies antro sakinio antroje dalyje, atsižvelgiant į 1980 m. birželio 12 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Laterza (733/79), turi būti aiškinama taip, kad išmokos šeimai pagal Sąjungos teisę kuo didesne apimtimi garantuojamos ir gaunant pensiją?

Ketvirtasis klausimas:

Ar Reglamento Nr. 987/2009³ 60 straipsnio 1 dalies trečią sakinį reikia aiškinti taip, kad su šia nuostata nesuderinama FLAG 1967 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią teisė į šeimos pašalpą ir mokesčio kreditą santuokos nutraukimo atveju suteikiama namų ūkį tvarkančiam, bet prašymo nei gyvenamosios vietos valstybėje, nei pensiją mokančioje valstybėje nepateikusiam vienam iš tėvų tol, kol pilnametis ir studijuojantis vaikas priklauso jo namų ūkiui, todėl kitas iš tėvų, kuris Austrijoje gyvena kaip pensiją gaunantis asmuo ir faktiškai vienintelis finansiškai išlaiko vaiką, teisę į šeimos pašalpą ir mokesčio kreditą valstybės narės, kurios teisės aktai turi būti taikomi pirmumo tvarka, įstaigoje gali pareikšti tiesiogiai remdamasis Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalies trečiu sakiniu?

Penktasis klausimas, kuris kyla kartu su ketvirtuoju klausimu:

Ar Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalies trečias sakinys taip pat turi būti aiškinamas taip, jog tam, kad būtų pripažintas Sąjungos darbuotojo, kaip valstybės narės išmokų šeimai procedūros šalies, statusas, taip pat būtina, kad jis būtų daugiausia išlaikantis asmuo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 1 straipsnio i punkto 3 papunktį?

Šeštasis klausimas:

Ar nuostatos dėl dialogo procedūros pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009, p. 1) (toliau – Reglamentas 987/2009 arba įgyvendinimo reglamentas), 60 straipsnį turi būti aiškinamos taip, kad tokią procedūrą dalyvaujančių valstybių narių įstaigos turi taikyti ne tik išmokų šeimai skyrimo, bet ir išmokų šeimai susigrąžinimo atveju?

____________

¹     2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t.; klaidų ištaisymas OL L 188, 2013, p. 10).

²         2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (OL L 149, 2012, p. 4).

³     2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009, p. 1).