2021 m. birželio 2 d. Europos Komisijos apeliacinis skundas dėl 2021 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) sprendimo byloje T-374/20 KM / Europos Komisija

(Byla C-341/20 P)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama T. S. Bohr ir B. Mongin

Kitos proceso šalys: KM, Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

Apeliantės reikalavimai

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti 2021 m. kovo 24 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) sprendimą byloje T-374/20, KM / Komisija,

atmesti ieškinį,

priteisti iš atsakovės apeliaciniame procese bylinėjimosi pirmojoje instancijoje išlaidas,

priteisti iš atsakovės apeliaciniame procese bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo apeliacinį skundą, Komisija nurodo tris pagrindus.

Kaip pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą Komisija nurodo teisės klaidą, susijusią su kriterijais, taikytinais vertinant teisės aktų leidėjo sprendimų teisėtumą, ir motyvavimo pareigos pažeidimą. Anot jos, Bendrasis Teismas nukrypo nuo principo, kad vertinant Sąjungos teisės akto teisėtumą pagrindinių teisių požiūriu negalima remtis teiginiais, grindžiamais teisės akto sukeltais vienkartiniais padariniais; Pareigūnų tarnybos nuostatų normos neteisėtumo negalima grįsti teisės akto leidėjo sprendimo „nepagrįstumu“; Bendrasis Teismas, pažeisdamas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje C-460/18 P¹ , nustatytus principus, neatsižvelgė į visus aspektus, būdingus abiem lygintinoms situacijoms.

Kaip antrąjį apeliacinio skundo pagrindą Komisija nurodo teisės klaidą, padarytą aiškinant draudimą diskriminuoti, nes Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 18 ir 20 straipsniuose reglamentuojamos situacijos pripažintos panašiomis. Santuokos sudarymo momentas nėra vienintelis kriterijus, lemiantis VIII priedo 18 ir 20 straipsnių skirtumą. Šis skirtumas pasireiškia keliais aspektais, į kuriuos Bendrasis Teismas neatsižvelgė; Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti į VIII priedo 18 ir 20 straipsniuose įtvirtintą sąlyga dėl minimalios santuokos trukmės, tuomet išryškėtų jų skirtumas; tokia pati išvada darytina kalbant apie diskriminaciją dėl amžiaus.

Galiausiai kaip trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą Komisija nurodo teisės klaidą, padarytą aiškinant Pagrindinių teisių chartijos² 52 straipsnio 1 dalį, ir kelis pareigos motyvuoti pažeidimus. Pirma, teigiama, kad teisės klaida padaryta išaiškinus Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalį taip, kad dėl pareigūno mirties jo sutuoktiniui kylančios pasekmės negali skirtis dėl to, ar santuoka sudaryta prieš tarnybos nutraukimą ar po jo; antra, Bendrasis Teismas tariamai klaidingai išaiškino tikslą užkirsti kelią sukčiavimui ir pažeidė pareigą motyvuoti.

____________

¹     2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimas HK / Komisija, ECLI:EU:C:2019:1119.

²     Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (OL C 326, 2012, p. 391).