Byla T‑182/10

Associazione italiana delle società concessionarie per la costruzione e l’esercizio di autostrade e trafori stradali (Aiscat)

prieš

Europos Komisiją

„Valstybės pagalba – Tiesioginė greitkelio atkarpos statybos darbų ir paskesnio jos administravimo koncesija – Sprendimas nutraukti skundo nagrinėjimą – Ieškinys dėl panaikinimo – Aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį – Teisė pareikšti ieškinį – Konkreti sąsaja – Priimtinumas – Pagalbos sąvoka – Valstybės ištekliai“

Santrauka – 2013 m. sausio 15 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Aktai, kuriuos gali ginčyti asmuo, pateikęs skundą dėl valstybės pagalbos – Komisijos laiškas, kuriuo skundą pateikęs asmuo informuojamas apie tai, kad nėra pakankamo pagrindo sprendimui byloje priimti – Sprendimas pagal Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnį – Aktas, kurį galima ginčyti

(SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 263 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 4, 13 straipsniai ir 20 straipsnio 2 dalis)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Komisijos sprendimas, kuriuo nepradėjus formalios tyrimo procedūros pripažįstama, kad nacionalinė priemonė nėra valstybės pagalba – Suinteresuotųjų asmenų ieškinys pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį – Priimtinumas – Sąlygos – Ieškinio, kuriuo siekiama apginti procesines teises, ir ieškinio, kuriuo ginčijamas Komisijos sprendimo pagrįstumas, skirtumas

(SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

3.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Sprendimas valstybės pagalbos srityje – Bendrus įmonių interesus ginti įgaliotos asociacijos ieškinys – Priimtinumas – Sąlygos

(SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

4.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Sprendimas valstybės pagalbos srityje – Bendrus įmonių interesus ginti įgaliotos asociacijos ieškinys – Priimtinumas – Būtinybė, kad įmonės narės suteiktų specialų įgaliojimą – Nebuvimas

(SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

5.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Sprendimas valstybės pagalbos srityje – Pagalbą gavusios įmonės konkurentė – Teisė pareikšti ieškinį – Sąlygos – Asociacijos ieškinys, pareikštas ginant jos narių bendrus interesus – Konkreti asociacijos narių sąsaja – Teisminė kontrolė – Apimtis

(SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

6.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Sprendimas valstybės pagalbos srityje – Pagalbą gavusios įmonės konkurentė – Teisė pareikšti ieškinį – Sąlygos – Asociacijos ieškinys, pareikštas ginant jos narių bendrus interesus – Didelio poveikio jų konkurencinei padėčiai įrodymas – Vertinimas

(SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

7.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Iš valstybinių išteklių teikiama pagalba – Greitkelio ruožo statybos darbų finansavimas didinant rinkliavą kituose greitkelio ruožuose – Sumos pervedamos tiesiogiai ir tik tarp atitinkamus ruožus eksploatuojančių privačių bendrovių – Neįtraukimas

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

1.      Nagrinėjant skundą dėl valstybės pagalbos būtinai pradedamas pirminio patikrinimo etapas, kurį Komisija privalo užbaigti priimdama sprendimą pagal Reglamento Nr. 659/1999 dėl EB 88 straipsnio taikymo 4 straipsnį. Kai išnagrinėjusi skundą Komisija konstatuoja, kad tyrimas neleidžia daryti išvados dėl valstybės pagalbos buvimo, ji netiesiogiai atsisako pradėti formalią tyrimo procedūrą, t. y. patvirtina priemonę, kurios negalima kvalifikuoti kaip paprastos laikinos priemonės. Taigi, kai skundo pateikėja pateikia papildomų pastabų dėl pirmo Komisijos rašto, kuriuo jai pagal Reglamento Nr. 659/1999 20 straipsnio 2 dalies antrą sakinį pranešama, kad, šios nuomone, nėra pakankamo pagrindo sprendimui byloje priimti, Komisija pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 dalį privalo užbaigti pirminio patikrinimo etapą ir priimti sprendimą pagal šio reglamento 4 straipsnio 2, 3 arba 4 dalį, t. y. sprendimą, kuriuo konstatuojamas pagalbos nebuvimas, neteikti prieštaravimų arba pradėti formalią tyrimo procedūrą. Be to, siekiant nustatyti, ar Komisijos aktas yra toks sprendimas, reikia atsižvelgti tik į jo esmę, o ne į aplinkybę, kad jis atitinka arba neatitinka tam tikrus formalius reikalavimus, nes priešingu atveju Komisija galėtų išvengti Teismo kontrolės paprasčiausiai nesilaikydama tokių formalių reikalavimų.

Komisijos pareiga priimti sprendimą pasibaigus pirminio patikrinimo etapui arba teisinis jos reakcijos į skundą kvalifikavimas nepriklauso nuo sąlygos dėl skundo pateikėjo pateiktos informacijos kokybės, būtent jos svarbos ar išsamumo. Todėl Komisija negali remtis prasta informacijos, pateiktos grindžiant skundą, kokybe, kad išvengtų pareigos pradėti pirminio patikrinimo etapą arba užbaigti šį patikrinimą priimant sprendimą pagal Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnį. Toks aiškinimas nenustato jai pareigos atlikti neproporcingą tyrimą tais atvejais, kai skundo pateikėjo informacija yra neaiški arba susijusi su labai plačia sritimi.

Darytina išvada, kad tokiu atveju, kai Komisija aiškiai laikėsi požiūrio, kad skundo pateikėjos skunde nurodytos priemonės, jos nuomone, nėra valstybės pagalba, tokį sprendimą reikia pripažinti sprendimu, priimtu pagal Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, „jeigu po pirminio patikrinimo Komisija nustato, kad pranešime nurodyta priemonė nėra pagalba, ji savo išvadą pateikia priimtame sprendime“. Toks sprendimas yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį.

(žr. 27–31, 33 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 40–43 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 48 punktą)

4.      Nebūtina, kad asociacija, kurios įstatuose nustatytos užduotys apima jos narių interesų gynybą, be to, būtų dar specialiai įgaliota narių, kurių interesus gina, kad būtų pripažinta jos teisė pareikšti ieškinį Sąjungos teismuose. Maža to, kadangi tokios asociacijos įstatuose numatytos užduotys apima ieškinio pareiškimą Sąjungos teismuose, aplinkybė, kad kai kurie jos nariai paskui galėtų atsisakyti pareikšti atskirą ieškinį, nepanaikina jos suinteresuotumo pareikšti ieškinį.

(žr. 53, 54 punktus)

5.      Nagrinėdamas asociacijos ieškinį dėl sprendimo valstybės pagalbos srityje panaikinimo, pareikštą ginant jos narių bendrus interesus, Sąjungos teismas, nagrinėdamas priimtinumo klausimą, kiek tai susiję su konkrečia asociacijos narių sąsaja, neturi galutinai nuspręsti dėl šios asociacijos narių ir subsidiją gavusios įmonės konkurencinių santykių. Šiomis aplinkybėmis tik asociacija turi tinkamai nurodyti priežastis, dėl kurių įtariama pagalba gali pažeisti vieno arba kelių jos narių teisėtus interesus, iš esmės paveikdama jų padėtį nagrinėjamoje rinkoje.

(žr. 60 punktą)

6.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 61, 64–66, 69, 78, 79 punktus)

7.      Tik iš valstybinių išteklių tiesiogiai ar netiesiogiai suteiktas pranašumas gali būti laikomas valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Ši nuostata apima visus piniginius išteklius, kurias valdžios institucijos gali realiai panaudoti įmonėms remti, nesvarbu, ar tie ištekliai yra nuolatinio valstybės turto dalis. Todėl, net jei sumos, susijusios su nagrinėjama priemone, ne nuolat yra viešosios valdžios institucijų žinioje, aplinkybė, kad jos yra nuolatos valstybės kontroliuojamos, taigi yra kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų dispozicijoje, yra pakankamas pagrindas laikyti jas valstybės ištekliais.

Tuo atveju, kai aptariamos sumos pervedamos tiesiogiai ir tik tarp privačių bendrovių, jokia viešosios valdžios institucija jomis nedisponuoja ir jų nekontroliuoja, net laikinai, tai nėra valstybės ištekliai. Taip yra tuo atveju, kai finansuojant greitkelio ruožo statybos darbus didinant rinkliavą kituose ruožuose įplaukas, gautas padidinus rinkliavą, atitinkančias sumas tiesiogiai atitinkamo greitkelio ruožo koncesininkei perveda kitos koncesininkės, kaip privačios bendrovės.

(žr. 103–105 punktus)