BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS

2012 m. kovo 8 d.

Byla T‑126/11 P

Luigi Marcuccio

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Socialinė apsauga – Medicininių išlaidų atlyginimas – Asmens nenaudai priimtas aktas – Implicitinis atmetimas – Pareiga motyvuoti – Iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas ir iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas apeliacinis skundas“

Dalykas:      Apeliacinis skundas, kuriuo prašoma iš dalies panaikinti 2010 m. gruodžio 14 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (vienas teisėjas) sprendimą Marcuccio prieš Komisiją (F‑1/10).

Sprendimas:      Atmesti apeliacinį skundą kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai teisiškai nepagrįstą. Atmesti priešpriešinį apeliacinį skundą kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai teisiškai nepagrįstą. Luigi Marcuccio padengia savo ir Europos Komisijos apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su priešpriešiniu apeliaciniu skundu.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Bendrojo Teismo vykdoma Tarnautojų teismo atlikto aktų teisinio kvalifikavimo kontrolė – Leistinumas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis)

2.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Pagrindas, pateiktas dėl Tarnautojų teismo sprendimo, susijusio su bylinėjimosi išlaidomis – Nepriimtinumas tuo atveju, kai visi kiti pagrindai yra atmesti

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 2 dalis)

3.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Bendrojo Teismo vykdoma Tarnautojų teismo atlikto įrodymo vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis)

4.      Pareigūnai – Asmens nenaudai priimtas sprendimas – Pareiga motyvuoti – Visiškas nemotyvavimas – Trūkumų ištaisymas pateikus ieškinį – Nepriimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio 2 dalis)

1.      Tarnautojų teismo atliekamas akto teisinis kvalifikavimas, kaip antai klausimas, ar Komisijos rašytinis dokumentas, parengtas atsakant į prašymą dėl papildomo medicininių išlaidų atlyginimo, laikytinas asmens nenaudai priimtu aktu, yra teisės klausimas, kuris gali būti keliamas apeliaciniame procese.

(žr. 27 ir 29 punktus)

Nuoroda:

1994 m. birželio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Brazzelli Lualdi ir kt., C‑136/92 P, Rink. p. I‑1981, 49 punktas; 2007 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Alcon prieš VRDT, C‑412/05 P, Rink. p. I‑3569, 38–40 punktai.

2008 m. spalio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Neophytou prieš Komisiją, T‑43/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑53 ir II‑B‑1‑373, 45 punktas.

2.      Iš Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 2 dalies matyti, kad apeliacinis skundas negali būti paduotas vien dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ar šalies, kuriai buvo priteista jas atlyginti. Iš to išplaukia, kad tuo atveju, kai visi kiti apeliacinio skundo dėl Tarnautojų teismo sprendimo pagrindai buvo atmesti, reikalavimai dėl tariamo šio teismo sprendimo neteisėtumo, susijusio su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, turi būti atmesti kaip nepriimtini.

(žr. 37 punktą)

Nuoroda:

2009 m. rugsėjo 9 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Nijs prieš Audito Rūmus, T‑375/08 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑65 ir II‑B‑1‑413, 71 punktas ir nurodyta teismo praktika.

3.      Procesinių dokumentų įrodomąją galią nustato Tarnautojų teismas, atlikdamas griežtą faktinių aplinkybių vertinimą, kurio Bendrasis Teismas netikrina nagrinėdamas apeliacinį skundą, nebent Tarnautojų teismui pateikti įrodymai buvo iškraipyti arba jeigu iš bylos dokumentų matyti, kad minėto teismo konstatavimai materialiniu požiūriu yra netikslūs.

(žr. 41 punktą)

Nuoroda:

2001 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ismeri Europa prieš Audito Rūmus, C‑315/99 P, Rink. p. I‑5281, 19 punktas ir nurodyta teismo praktika.

2011 m. birželio 21 d. Bendrojo Teismo nutarties Rosenbaum prieš Komisiją, T‑452/09 P, 41 punktas.

4.      Jeigu, prieš pareiškiant ieškinį Tarnautojų teisme, sprendime visiškai nėra motyvų, jie negali būti pakeisti paaiškinimais, pateiktais pareiškus ieškinį. Iš tikrųjų galimybė pareiškus ieškinį ištaisyti visišką motyvų nebuvimą pažeistų teisę į gynybą, nes argumentus dėl motyvų, su kuriais ieškovas susipažino tik pareiškus ieškinį, jis galėtų pateikti tik dublike.

(žr. 47 punktą)

Nuoroda:

1990 m. rugsėjo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hanning priešParlamentą, T‑37/89, Rink. p. II‑463, 41 ir 44 punktai; 1992 m. vasario 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vogler prieš Parlamentą, T‑52/90, Rink. p. II‑121, 40 ir 41 punktai; 2006 m. liepos 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tzirani prieš Komisiją, T‑88/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑149 ir II‑A‑2‑703, 46 punktas; 2010 m. kovo 2 d. Bendrojo Teismo sprendimo Doktorprieš Tarybą, T‑248/08 P, neskelbiamo Rinkinyje, 93 punktas.