TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija)
SPRENDIMAS
2010 m. rugsėjo 30 d.(*)
„Socialinė politika – Vienodas požiūris į darbuotojus vyrus ir moteris – Direktyva 76/207/EEB – 2 ir 5 straipsniai – Pagal darbo sutartį dirbančių motinų teisė į atostogas – Pagal darbo sutartį dirbančių motinos arba tėvo galimybė jomis pasinaudoti – Savarankiškai dirbanti motina – Teisės į atostogas nesuteikimas pagal darbo sutartį dirbančiam tėvui“
Byloje C‑104/09
dėl Tribunal Superior de Justicia de Galicia (Ispanija) 2009 m. vasario 13 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2009 m. kovo 19 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Pedro Manuel Roca Álvarez
prieš
Sesa Start España ETT SA
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. N. Cunha Rodrigues, teisėjai P. Lindh (pranešėja), A. Rosas, U. Lõhmus, ir A. Ó Caoimh,
generalinė advokatė J. Kokott,
kancleris R. Grass,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos B. Plaza Cruz,
– Airijos, atstovaujamos D. O’Hagan,
– Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M. van Beek ir S. Pardo Quintillán,
susipažinęs su 2010 m. gegužės 6 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyvos dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu (OL L 39, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 187) 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių bei 5 straipsnio išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bylą tarp P. M. Roca Álvarez ir jo darbdavio, bendrovės Sesa Start España ETT SA, dėl pastarosios atsisakymo suteikti pirmajam „kūdikio maitinimo“ atostogas.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisės aktai
3 Direktyvos 76/207 1 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„Šios direktyvos tikslas – valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą įsidarbinimo, įskaitant pareigų paaukštinimą, profesinio mokymo ir darbo sąlygų, taip pat socialinės apsaugos pagal 2 dalyje nurodytas sąlygas atžvilgiu. Šis principas toliau vadinamas vienodo požiūrio principu.“
4 Šios direktyvos 2 straipsnyje nustatyta:
„1. Pagal toliau išdėstytas nuostatas, vienodo požiūrio principas reiškia, kad negali būti jokios tiesioginės arba netiesioginės diskriminacijos dėl lyties, ypač dėl santuokinės arba šeimyninės padėties.
<...>
3. Ši direktyva nepažeidžia nuostatų, susijusių su moterų apsauga, ypač dėl nėštumo ir motinystės.
4. Ši direktyva nepažeidžia priemonių, skatinančių vienodas vyrų ir moterų galimybes, ypač panaikinant nelygybę, kuri daro poveikį moterų galimybėms 1 straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse.“
5 Pagal minėtos direktyvos 5 straipsnį:
„1. Vienodo požiūrio principo taikymas darbo sąlygų, įskaitant nuostatas, reglamentuojančias atleidimą iš darbo, atžvilgiu reiškia, kad vyrams ir moterims garantuojamos vienodos sąlygos be jokios diskriminacijos dėl lyties.
2. Šiuo tikslu valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad:
a) būtų panaikinti įstatymai ir kiti teisės aktai, prieštaraujantys vienodo požiūrio principui;
b) būtų arba galėtų būti paskelbtos negaliojančiomis arba būtų pakeistos nuostatos, prieštaraujančios vienodo požiūrio principui, kurios yra įtrauktos į kolektyvines sutartis, individualias darbo sutartis, įmonių vidaus taisykles arba taisykles, reglamentuojančias savarankišką verslą ir profesijas;
c) būtų peržiūrėti įstatymai ir kiti teisės aktai, prieštaraujantys vienodo požiūrio principui, jeigu rūpinimasis apsauga, dėl kurio jie buvo priimti, nebėra pagrįstas; ir, kai tokios nuostatos yra įtrauktos į kolektyvines sutartis, darbuotojai ir administracija būtų paraginti pakeisti atitinkamas nuostatas.“
6 Direktyva 76/207 buvo iš dalies pakeista 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/73/EB (OL L 269, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 255) ir panaikinta 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (OL L 204, p. 23).
Nacionalinės teisės aktai
7 Pagal Darbuotojų statuto (Estatuto de los Trabajadores) su pakeitimais, padarytais 1995 m. kovo 24 d. Real Decreto Legislativo 1/1995 (BOE, Nr. 75, 1995 m. kovo 29 d., p. 9654; toliau – Darbuotojų statutas), 1 straipsnį numatyta, jog šis įstatymas taikomas darbuotojams, kurie laisva valia už atlyginimą atlieka tam tikrą darbą kito asmens pavedimu nustatytoje darbovietėje ir vadovaujami kito fizinio ar juridinio asmens, laikomo darbdaviu.
8 Pagal Darbuotojų statuto 1 straipsnio 3 dalį numatyta, kad veiklai, nepatenkančiai į 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos veiklos sampratą, Darbuotojų statuto nuostatos netaikomos.
9 Šio statuto 37 straipsnio 4 dalyje numatyta teisė į kūdikio maitinimo atostogas. Ieškinio pagrindinėje byloje pareiškimo dieną galiojusioje statuto redakcijoje ši nuostata buvo suformuluota taip:
„Darbuotojos turi teisę į vienos valandos kūdikiui iki devynių mėnesių maitinti skirtą pertrauką, kurią gali dalyti į dvi dalis. Tuo pačiu tikslu moteris gali vietoj šios teisės pasirinkti pusvalandžiu trumpesnę darbo dieną. Tuo atveju, kai dirba abu tėvai, šia pertrauka gali naudotis tėvas arba motina.“
10 Ši priemonė iš dalies pakeista 2007 m. kovo 22 d. Organiniu įstatymu Nr. 3/2007 dėl veiksmingos vyrų ir moterų lygybės (Ley orgánica de Igualdad efectiva de mujeres y hombres) (BOE, Nr. 71, 2007 m. kovo 23 d., p. 12611), t. y. jau susiklosčius pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms. Šiuo metu galiojančios redakcijos tekstas yra toks:
„Darbuotojos turi teisę į vienos valandos kūdikiui iki devynių mėnesių maitinti skirtą pertrauką, kurią gali dalyti į dvi dalis. Jei gimsta keli kūdikiai, pertraukos trukmė ilginama proporcingai.
Tuo pačiu tikslu vietoj šios teisės moteris gali pasirinkti pusvalandžiu trumpesnę darbo dieną arba sukaupti valandų skaičių laisvai dienai pagal kolektyvinėje sutartyje arba su darbdaviu sudarytame susitarime, prireikus laikantis tokios kolektyvinės sutarties nuostatų, numatytas sąlygas.
Tuo atveju, kai dirba abu tėvai, šiomis atostogomis gali naudotis tėvas arba motina.“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
11 P. M. Roca Álvarez nuo 2004 m. liepos mėnesio yra įmonės Sesa Start España ETT SA darbuotojas. 2005 m. kovo 7 d. jis darbdaviui pateikė prašymą pripažinti jo teisę pasinaudoti Darbuotojų statuto 37 straipsnio 4 dalyje numatytomis atostogomis. Šis prašymas buvo atmestas, nes P. M. Roca Álvarez vaiko motina dirbo savarankiškai, o ne pagal darbo sutartį. Motinos darbas pagal darbo sutartį yra būtina šių atostogų suteikimo sąlyga.
12 P. M. Roca Álvarez, ginčydamas darbdavio sprendimą, kreipėsi į Juzgado de lo Social de A Coruña. Šis teismas manė, kad šios atostogos suteikiamos „darbuotojoms“, todėl jos suteikiamos tik motinoms. Be to, ši teisė į atostogas suteikiama tik pagal darbo sutartį dirbančioms motinoms, o P. M. Roca Álvarez vaiko motina šios sąlygos netenkina. Todėl jo ieškinys buvo atmestas.
13 P. M. Roca Álvarez dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą Tribunal Superior de Justicia de Galicia.
14 Šis teismas mano, kad nacionaliniai teisės aktai buvo išaiškinti teisingai. Tačiau jis pripažįsta, kad šiuose teisės aktuose numatytos atostogos nebesiejamos su biologiniu žindymo veiksniu ir jas galima laikyti paprastu laikotarpiu, skirtu vaiko priežiūrai. Be to, jis pažymi, kad „rizikos žindant“ atveju veikia kitas dirbančiosios pagal darbo sutartį apsaugos mechanizmas. Jis priduria, kad šiuo metu pagal teisės aktus pripažįstama, jog šiomis atostogomis gali naudotis ar turi į jas teisę tiek tėvas, tiek motina, bet tik tuo atveju, kai „dirba abu tėvai“, ir tik tada, kai motina dirba pagal darbo sutartį ir todėl turi teisę į kūdikio maitinimo atostogas, tėvas gali vietoj jos pasinaudoti šiomis atostogomis.
15 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar teisė į šias atostogas neturėtų būti suteikiama tiek vyrams, tiek moterims ir ar aplinkybė, kad ji suteikiama tik pagal darbo sutartį dirbančioms moterims ir jų vaikų tėvams, nėra diskriminacinė ir nepažeidžia vienodo požiūrio principo ir Direktyvos 76/207.
16 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, be kita ko, mano, kad Darbuotojų statuto 37 straipsnio 4 dalyje numatytos atostogos labiau nagrinėtinos kaip tėvystės atostogos pagal 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvą 96/34/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC (OL L 145, p. 4; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 285).
17 Šiomis aplinkybėmis Tribunal Superior de Justicia de Galicia nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Ar nacionalinis įstatymas (konkrečiai kalbant, Darbuotojų statuto 37 straipsnio 4 dalis), kuriuo tik pagal darbo sutartį dirbančioms motinoms suteikiama teisė į mokamas kūdikio maitinimo atostogas (pusvalandžiu sutrumpinant darbo dieną arba suteikiant į dvi dalis galimą dalyti valandos pertrauką), kurios yra pasirenkamos, už kurias moka darbdavys ir kuriomis galima naudotis, iki kūdikiui sukaks devyni mėnesiai, tačiau tokia teisė nesuteikiama pagal darbo sutartį dirbantiems tėvams, pažeidžia EB 13 straipsnyje, <...> Direktyvoje 76/207 ir <...> Direktyvoje 2002/73 įtvirtintą vienodo požiūrio principą, kuris draudžia bet kokią diskriminaciją dėl lyties?“
Dėl prejudicinio klausimo
Dėl Direktyvos 76/207
18 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyva 76/207 turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama tokia nacionalinė priemonė, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje numatyta, jog pagal darbo sutartį dirbančios motinos per devynis mėnesius po vaiko gimimo gali įvairiais būdais pasinaudoti atostogomis, nors pagal darbo sutartį dirbantys tėvai šiomis atostogomis gali pasinaudoti tik jeigu vaiko motina taip pat dirba pagal darbo sutartį.
19 Direktyvos 76/207 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šia direktyva siekiama valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą pirmiausia darbo sąlygų atžvilgiu.
20 Konkrečiai šis principas įtvirtintas direktyvos 2–5 straipsniuose. Minėto 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vienodo požiūrio principas reiškia, kad negali būti jokios tiesioginės arba netiesioginės diskriminacijos dėl lyties, ypač dėl santuokinės arba šeiminės padėties. Šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šio principo taikymas darbo sąlygų atžvilgiu reiškia, kad vyrams ir moterims garantuojamos vienodos sąlygos nediskriminuojant dėl lyties.
21 Reikia pažymėti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamoje priemonėje numatyta, jog kūdikio maitinimo atostogos suteikiamos leidžiant išvykti darbo dienos metu arba ją sutrumpinti. Šia priemone keičiamas darbo laikas. Vadinasi, ji turi poveikį „darbo sąlygoms“ Direktyvos 76/207 5 straipsnio prasme (šiuo klausimu žr. 2003 m. kovo 20 d. Sprendimo Kutz-Bauer, C‑187/00, Rink. p. I–2741, 44 ir 45 punktus).
22 Be kita ko, pagal šią priemonę, iš principo, teisė į pagrindinėje byloje nagrinėjamas atostogas suteikiama motinoms, o tėvai šiomis atostogomis gali pasinaudoti tik jeigu abu vaiko tėvai dirba pagal darbo sutartį.
23 Darytina išvada, kad pagal darbo sutartį dirbančios motinos visada gali pasinaudoti kūdikio maitinimo atostogomis, o pagal sutartį dirbantys tėvai gali jomis pasinaudoti tik jeigu pagal darbo sutartį dirba jų vaiko motina. Vadinasi, nepakanka būti tėvu, kad pagal darbo sutartį dirbantiems vyrams būtų leista pasinaudoti atostogomis, nors tai leidžiama tokį patį statusą turinčioms moterims.
24 Tačiau darbuotojo vyro ir darbuotojos moters, taigi mažamečių tėvo ir motinos, situacija, atsižvelgiant į būtinybę sutrumpinti darbo dienos laiką, kad galėtų pasirūpinti vaiku, panaši (pagal analogiją, kiek tai susiję su vaikus auginančių darbuotojų vyrų ir moterų padėtimi, žr. 2001 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Griesmar, C‑366/99, Rink. p. I–9383, 56 punktą ir, kiek tai susiję su šių darbuotojų naudojimusi vaiko priežiūros įstaigomis, 2002 m. kovo 19 d. Sprendimo Lommers, C‑476/99, Rink. p. I‑2891, 30 punktą).
25 Todėl pažymėtina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamoje priemonėje įtvirtinta pagal darbo sutartį dirbančių motinų ir pagal darbo sutartį dirbančių tėvų diskriminacija dėl lyties Direktyvos 76/207 2 straipsnio 1 dalies prasme.
26 Dėl šios diskriminacijos pagrindimo Direktyvos 76/207 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse pažymima, kad ši direktyva nepažeidžia nuostatų, susijusių su moterų apsauga, ypač dėl nėštumo ir motinystės, bei priemonių, skatinančių vienodas vyrų ir moterų galimybes, ypač panaikinant nelygybę, kuri daro poveikį moterų galimybėms, susijusioms su darbo sąlygomis.
27 Visų pirma, dėl nėštumo ir motinystės apsaugos Teisingumo Teismas ne kartą buvo nusprendęs, kad Direktyvos 76/207 2 straipsnio 3 dalis, išsaugodama valstybių narių teisę palikti galioti arba priimti naujus moterų apsaugai skirtus teisės aktus, kiek tai susiję su „nėštumu ir motinyste“, pagal vienodo požiūrio į abi lytis principą pripažįsta, pirma, moters biologinės būklės apsaugos per nėštumą ir po jo ir, antra, moters bei jos vaiko ypatingo ryšio po gimdymo apsaugos teisėtumą (žr. 1984 m. liepos 12 d. Sprendimo Hofmann, 184/83, Rink. p. 3047, 25 punktą; 1994 m. liepos 14 d. Sprendimo Webb, C‑32/93, Rink. p. I‑3567, 20 punktą; 1998 m. birželio 30 d. Sprendimo Brown, C‑394/96, Rink. p. I–4185, 17 punktą ir 2005 m. vasario 1 d. Sprendimo Komisija prieš Austriją, C‑203/03, Rink. p. I‑935, 43 punktą).
28 Kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, iš pradžių 1900 m. Darbuotojų statuto 37 straipsnio 4 dalyje atostogos buvo numatytos, siekiant palengvinti žindymą. Dėl teisės aktų raidos šios atostogos buvo atskirtos nuo šio tikslo ir nebenurodomas žindymas. Be kita ko, Ispanijos teismų praktikoje jau daugelį metų teisė naudotis šiomis atostogomis pripažįstama ir nenatūralaus maitinimo atveju. Šis teismas pažymi, kad šios atostogos nebesiejamos su biologiniu gimimo veiksniu ir laikomos paprastu laikotarpiu, skirtu rūpintis vaiku, bei priemone, padedančia po motinystės atostogų derinti darbą ir šeiminį gyvenimą.
29 Aplinkybė, kad nacionalinės teisės aktuose ir juos aiškinant teismo praktikoje kūdikio maitinimo atostogos pamažu buvo atskirtos nuo biologinio žindymo, nebeleidžia šios priemonės laikyti apsaugančia moters biologinę būklę po nėštumo šio sprendimo 27 punkte nurodytos teismo praktikos prasme. Iš tikrųjų, kaip matyti iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimo, pagrindinėje byloje nagrinėjamomis atostogomis gali pasinaudoti tiek motina, tiek tėvas, taikant vienintelę sąlygą – kad pastarasis taip pat dirbtų pagal darbo sutartį.
30 Ši situacija skiriasi nuo tos, kuri buvo nagrinėjam byloje, kurioje buvo priimtas minėtas Sprendimas Hofmann, kurioje pagal nagrinėtus nacionalinės teisės aktus tik motinoms, o ne kitiems asmenims buvo numatyta teisė pasibaigus apsaugos laikotarpiui pasinaudoti papildomomis motinystės atostogomis (žr. minėto Sprendimo Hofmann 26 punktą).
31 Aplinkybė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamomis atostogomis gali pasinaudoti darbuotojas tėvas arba motina, reiškia, kad pamaitinti vaiką ir juo pasirūpinti gali tiek tėvas, tiek motina. Todėl atrodo, kad šios atostogos darbuotojams suteikiamos dėl to, kad jie yra vaiko tėvai. Vadinasi, jos negali būti laikomos leidžiančiomis užtikrinti moters biologinės būklės apsaugą po nėštumo arba motinos ir vaiko ypatingo ryšio apsaugą.
32 Antra, dėl lygių moterų ir vyrų galimybių skatinimo bei faktinės nelygybės, darančios įtaką moterų galimybėms, darbo sąlygų srityje mažinimo Ispanijos vyriausybė pastabose nurodė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamomis atostogomis, kuriomis pasinaudoti gali tik motinos, siekiama kompensuoti realiai blogesnę moterų, palyginti su vyrais, padėtį darbo vietos išsaugojimo gimus vaikui atžvilgiu. Šios vyriausybės nuomone, mažamečių vaikų motinoms sunkiau integruotis į darbo rinką arba joje pasilikti.
33 Iš nusistovėjusios teismo praktikos išplaukia, kad Direktyvos 76/207 2 straipsnio 4 dalimi siekiama konkretaus ir riboto tikslo leisti taikyti priemones, kurios atrodo diskriminacinės, tačiau iš tikrųjų turi pašalinti ar sumažinti socialiniame gyvenime galinčią egzistuoti faktinę nelygybę. Vadovaujantis šia nuostata, įsidarbinimo, įskaitant pareigų paaukštinimą, srityje leidžiama taikyti nacionalines priemones, kuriomis, būtent moterims suteikiant privalumų, siekiama pagerinti jų galimybes konkuruoti darbo rinkoje arba siekti karjeros tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vyrų (žr. 1995 m. spalio 17 d. Sprendimo Kalanke, C‑450/93, Rink. p. I‑3051, 18 ir 19 punktus; 1997 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Marschall, C‑409/95, Rink. p. I‑6363, 26 ir 27 punktus; 2000 m. kovo 28 d. Sprendimo Badeck ir kt., C‑158/97, Rink. p. I‑1875, 19 punktą ir minėto Sprendimo Lommers 32 punktą).
34 Minėta 2 straipsnio 4 dalimi siekiama užtikrinti faktinį, o ne tik formalų vienodą požiūrį, sumažinant socialiniame gyvenime galinčią egzistuoti faktinę nelygybę ir taip pagal SESV 157 straipsnio 4 dalį pašalinant ar kompensuojant blogesnę atitinkamų asmenų padėtį, kiek tai susiję su profesine karjera (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Kalanke 19 punktą; 2000 m. liepos 6 d. Sprendimo Abrahamsson ir Anderson, C‑407/98, Rink. p. I‑5539, 48 punktą ir 2004 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Briheche, C‑319/03, Rink. p. I‑8807, 25 punktą).
35 Kaip buvo pažymėta šio sprendimo 21 punkte, pagrindinėje byloje nagrinėjamos atostogos suteikiamos leidžiant išvykti darbo dienos metu arba ją sutrumpinti. Žinoma, kad dėl šios priemonės leidžiant pagal darbo sutartį dirbančioms motinoms išsaugoti darbo vietą ir skirti laiko vaikui, moterims gali būti suteikiama privalumų. Toks poveikis dar sustiprinamas aplinkybe, kai pagal darbo sutartį dirbantis vaiko tėvas turi galimybę pasinaudoti šiomis atostogomis vietoj motinos, kuri dėl to, kad prižiūri ir rūpinasi savo vaiku, nepatirtų neigiamų pasekmių darbe.
36 Vis dėlto manyti, kaip Ispanijos vyriausybė, kad vien pagal darbo sutartį dirbanti motina turi turėti teisę pasinaudoti pagrindinėje byloje aptariamomis atostogomis, o pagal darbo sutartį dirbantis tėvas jomis gali pasinaudoti, tik kai jomis nesinaudoja motina, reiškia tęsti tradicinį vyrų ir moterų vaidmenų paskirstymą, vyrams paliekant šalutinį, palyginti su moterimis, vaidmenį vykdant tėvų pareigas (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Lommers 41 punktą).
37 Kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 47 punkte, tai, jog vien todėl, kad vaiko motina nedirba pagal darbo sutartį, atmetama pagal darbo sutartį dirbančių kūdikių tėvų galimybė pasinaudoti pagrindinėje byloje nagrinėjamomis atostogomis, gali lemti, jog tokia savarankiškai dirbanti moteris, kaip antai P. M. Roca Álvarez vaiko motina, bus priversta apriboti profesinę veiklą ir viena prisiimti dėl vaiko gimimo atsiradusius rūpesčius, nes vaiko tėvas negalės jai padėti.
38 Todėl tokia priemonė, kaip aptariama pagrindinėje byloje, nenagrinėtina nei kaip priemonė, kuria siekiama pašalinti ar sumažinti socialiniame gyvenime galinčią egzistuoti faktinę nelygybę moterų atžvilgiu Direktyvos 76/207 2 straipsnio 4 dalies prasme, nei kaip priemonė, kuria siekiama užtikrinti faktinį, o ne tik formalų vienodą požiūrį, norint sumažinti socialiniame gyvenime galinčią egzistuoti faktinę nelygybę ir taip pagal SESV 157 straipsnio 4 dalį pašalinti ar kompensuoti blogesnę atitinkamų asmenų padėtį, kiek tai susiję su jų profesine karjera.
39 Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad direktyvos 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys ir 5 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama tokia priemonė, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje numatyta, jog pagal darbo sutartį dirbančios motinos per devynis mėnesius po vaiko gimimo gali įvairiais būdais pasinaudoti atostogomis, nors pagal darbo sutartį dirbantys tėvai šiomis atostogomis gali pasinaudoti tik jeigu vaiko motina taip pat dirba pagal darbo sutartį.
Dėl direktyvų 2002/73 ir 96/34
40 Dėl Direktyvos 2002/73 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar ši direktyva, iš dalies pakeitusi Direktyvą 76/207, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama pagrindinėje byloje nagrinėjama priemonė.
41 Direktyva 2002/73, nors ir įsigaliojo jos paskelbimo dieną, į nacionalinę teisę turėjo būti perkelta iki 2005 m. spalio 5 d., t. y. jau susiklosčius pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms. Vadinasi, šioms aplinkybėms ji netaikoma ratione temporis. Bet kuriuo atveju, net ir darant prielaidą, kad Direktyva 2002/73 iš dalies pakeista Direktyva 76/207 būtų taikoma ratione temporis, tai nepakeistų šio sprendimo 39 punkte pateikto išaiškinimo.
42 Dėl Direktyvos 96/34 pažymėtina, kad Europos Bendrijų Komisija savo pastabose mano, jog pagrindinėje byloje nagrinėjama priemonė prieštarauja šiai direktyvai.
43 Vis dėlto, kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendime tiksliau nepaaiškinamas su vaiko priežiūros atostogomis susijusių nacionalinės teisės aktų turinys ir tiesiogiai neprašoma išaiškinti Direktyvos 96/34, to daryti nereikia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyvos 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys ir 5 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama tokia priemonė, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje numatyta, jog pagal darbo sutartį dirbančios motinos per devynis mėnesius po vaiko gimimo gali įvairiais būdais pasinaudoti atostogomis, nors pagal darbo sutartį dirbantys tėvai šiomis atostogomis gali pasinaudoti tik jeigu vaiko motina taip pat dirba pagal darbo sutartį.
Parašai.