BENDROJO TEISMO (dešimtoji kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. gegužės 24 d.(*)
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungoje galiojanti tarptautinė registracija – Žodinis prekių ženklas EMMENTALER – Absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas – Apibūdinamasis pobūdis – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktas – Kolektyvinis prekių ženklas – Reglamento 2017/1001 74 straipsnio 2 dalis – Pareiga motyvuoti – Reglamento 2017/1001 94 straipsnis“
Byloje T‑2/21
Emmentaler Switzerland, įsteigta Berne (Šveicarija), atstovaujama advokatų S. Völker ir M. Pemsel,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą A. Graul ir D. Hanf,
atsakovę,
palaikomą
Vokietijos Federacinė Respublikos, atstovaujamos J. Möller, M. Hellmann, U. Bartl ir J. Heitz,
Prancūzijos Respublikos, atstovaujamos A.-L. Desjonquères ir G. Bain,
ir
Centre national interprofessionnel de l’économie laitière (CNIEL), įsteigto Paryžiuje (Prancūzija), atstovaujamo advokatų E. Baud ir P. Marchiset,
įstojusių į bylą šalių,
BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji kolegija),
kurį per pasitarimus sudarė pirmininkas A. Kornezov, teisėjai K. Kowalik‑Bańczyk ir D. Petrlík (pranešėjas),
posėdžio sekretorė R. Ūkelytė, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
įvykus 2022 m. rugsėjo 14 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Emmentaler Switzerland prašo panaikinti 2020 m. spalio 28 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 2402/2019-2) (toliau – ginčijamas sprendimas).
Ginčo aplinkybės
2 2017 m. spalio 4 d. ieškovė Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) tarptautiniame biure atliko tarptautinę žodinio žymens EMMENTALER registraciją numeriu 1378524. 2017 m. gruodžio 7 d., remiantis 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1), apie šią tarptautinę registraciją buvo pranešta EUIPO.
3 Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 29 klasei ir atitinka šį aprašymą: „Sūriai su saugoma kilmės vietos nuoroda „emmentaler“.
4 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ekspertė, remdamasi Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 2 dalies b ir c punktais, atmetė registracijos paraišką.
5 2019 m. spalio 25 d. ieškovė pateikė EUIPO apeliaciją dėl ekspertės sprendimo.
6 Ginčijamu sprendimu Apeliacinė taryba, remdamasi Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktu, atmetė apeliaciją, motyvuodama tuo, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra apibūdinamasis.
Šalių reikalavimai
7 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas nagrinėjant bylą Apeliacinėje taryboje.
8 EUIPO, Vokietijos Federacinė Respublika, Prancūzijos Respublika ir Centre national interprofessionnel de l’économie laitière (CNIEL) Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
9 Grįsdama ieškinį ieškovė iš esmės nurodo du pagrindus, grindžiamus, pirma, Reglamento 2017/1001 74 straipsnio 2 dalies pažeidimu ir, antra, jo 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų pažeidimu.
10 Reglamento 2017/1001 74 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nukrypstant nuo šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto, Europos Sąjungos kolektyviniai ženklai gali būti žymenys arba nuorodos, kuriais prekyboje galima nurodyti atitinkamų prekių ar paslaugų geografinę kilmės vietą.
11 Vis dėlto ši nuostata, numatanti minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinto absoliutaus atsisakymo registruoti pagrindo išimtį, turi būti aiškinama siaurai ir apimti ne žymenis, laikomus nuorodomis atitinkamos prekės rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, pagaminimo laikui ar kitoms charakteristikoms žymėti, o tik žymenis, laikomus šių prekių geografinės kilmės nuorodomis (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 17 d. Sprendimo Consejo Regulador de la Denominación de Origen Txakoli de Álava ir kt. / VRDT (TXAKOLI), T‑341/09, EU:T:2011:220, 33 ir 35 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
12 Atsižvelgiant į šiuos principus, pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį ieškinio pagrindą, kuriuo ieškovė, be kita ko, teigia, kad nagrinėjamas žymuo nenurodo nagrinėjamos prekių charakteristikos, t. y. sūrio rūšies.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, grindžiamo Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų pažeidimu
13 Nurodydama antrąjį pagrindą ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktus. Šį pagrindą sudaro dvi dalys. Pirmoji dalis grindžiama tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamas Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktas, nes šis sprendimas paremtas tik šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktu. Antroji dalis grindžiama, tuo, kad Apeliacinė taryba klaidingai įvertino įrodymus, todėl atitinkamai padarė klaidingą išvadą, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas apibūdina nagrinėjamas prekes, ir tuo, kad ji pažeidė savo pareigą motyvuoti.
Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu
14 EUIPO ir Prancūzijos Respublikos teigimu, antrojo pagrindo pirma dalis yra nepriimtina, nes ieškovė teigia, kad ginčijamu sprendimu pažeistas Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktas, nors tas sprendimas grindžiamas tik šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktu.
15 Ieškovė mano, kad Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktas yra lex specialis jo 7 straipsnio 1 dalies b punkto atžvilgiu, todėl šiuo atveju neturi jokios reikšmės tai, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas tik pirmąja nuostata. Anot ieškovės, ginčijamas sprendimas negali būti grindžiamas vien analize remiantis Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktu, jame turėtų būti atsižvelgta ir į šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą.
16 Pagal suformuotą jurisprudenciją Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalyje išvardyti atsisakymo registruoti pagrindai yra nepriklausomi vieni nuo kitų ir privalo būti nagrinėjami atskirai (žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Henkel / VRDT, C‑456/01 P ir C‑457/01 P, EU:C:2004:258, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. sausio 31 d. Sprendimo Novartis / EUIPO – SK Chemicals (Transderminio pleistro vaizdas), T‑44/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:48, 20 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
17 Be, to, kaip matyti iš Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies, žymuo negali būti registruojamas kaip Europos Sąjungos prekių ženklas, jeigu taikomas bent vienas iš joje išvardytų absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų (žr. 2008 m. liepos 8 d. Sprendimo Lancôme / VRDT – CMS Hasche Sigle (COLOR EDITION), T‑160/07, EU:T:2008:261, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2013 m. balandžio 17 d. Sprendimo Continental Bulldog Club Deutschland / VRDT (CONTINENTAL), T‑383/10, EU:T:2013:193, 71 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
18 Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat išplaukia, kad prekių ženklas, kuris apibūdina atitinkamų prekių ir paslaugų charakteristikas, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktą, dėl šios aplinkybės tų prekių ar paslaugų atžvilgiu neturi jokio skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą (žr. 2013 m. balandžio 17 d. Sprendimo CONTINENTAL, T‑383/10, EU:T:2013:193, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
19 Tai reiškia, kad Apeliacinė taryba galėjo apsiriboti patikrinimu, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas yra apibūdinamasis, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktą, ir nespręsti dėl kitų absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų, numatytų šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte, taikymo.
20 Taigi, antrojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta, nesant reikalo spręsti dėl jos priimtinumo.
Dėl antros dalies, grindžiamos Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto ir pareigos motyvuoti pažeidimu
21 Pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktą neregistruojami prekių ženklai, sudaryti tik iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui ar kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms žymėti.
22 Šie žymenys ar nuorodos laikomi negalinčiais atlikti esminės prekių ženklo funkcijos, t. y. nurodyti prekės ar paslaugos komercinės kilmės (2003 m. spalio 23 d. Sprendimo VRDT / Wrigley, C‑191/01 P, EU:C:2003:579, 30 punktas; 2002 m. vasario 27 d. Sprendimo Eurocool Logistik / VRDT (EUROCOOL), T‑34/00, EU:T:2002:41, 37 punktas ir 2021 m. vasario 24 d. Sprendimo Liga Nacional de Fútbol Profesional / EUIPO (El Clasico), T‑809/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:100, 29 punktas).
23 Remiantis Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 2 dalimi, jo 7 straipsnio 1 dalies c punktas taikomas, net jeigu prekių ženklo neregistravimo pagrindai galioja tik dalyje Europos Sąjungos. Tokią dalį tam tikrais atvejais gali sudaryti viena valstybė narė (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 22 d. Sprendimo Storck / VRDT, C‑25/05 P, EU:C:2006:422, 81 ir 83 punktus).
24 Tam, kad žymeniui būtų taikomas Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas draudimas, tarp jo ir nagrinėjamų prekių ar paslaugų turi būti pakankamai tiesioginė ir konkreti sąsaja, leidžianti atitinkamai visuomenei iš karto ir nesvarstant atpažinti nagrinėjamų prekių ir paslaugų arba vienos iš jų charakteristikų apibūdinimą (žr. 2005 m. sausio 12 d. Sprendimo Deutsche Post EURO EXPRESS/OHMI (EUROPREMIUM), T‑334/03, EU:T:2005:4, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2005 m. birželio 22 d. Sprendimo Metso Paper Automation / VRDT (PAPERLAB), T‑19/04, EU:T:2005:247, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
25 Žymens apibūdinamasis pobūdis turi būti vertinamas, viena vertus, atsižvelgiant į atitinkamas prekes ar paslaugas ir, kita vertus, į tai, kaip jį suvokia atitinkama visuomenė (žr. 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Peek & Cloppenburg / VRDT (Cloppenburg), T‑379/03, EU:T:2005:373, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2015 m. spalio 7 d. Sprendimo Kipras / VRDT (XAΛΛOYMI ir HALLOUMI), T‑292/14 ir T‑293/14, EU:T:2015:752, 16 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
26 Nagrinėjamu atveju prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimos prekės, nurodytos šio sprendimo 3 punkte, yra skirtos visiems vartotojams. Todėl atitinkama visuomenė yra plačioji visuomenė, kaip teisingai nustatė Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 23 punkte, o ieškovė to neginčijo.
27 Ginčijamo sprendimo 24 punkte Apeliacinė taryba iš esmės vadovavosi nuostata, kad žymenį EMMENTALER dalis bulgariškai, daniškai, vokiškai, estiškai, airiškai, prancūziškai, kroatiškai, vengriškai, nyderlandų k., lenkiškai, rumuniškai, slovakiškai, suomiškai, švediškai ir angliškai kalbančios atitinkamos visuomenės iš karto suvokia kaip nurodantį kietojo sūrio su skylutėmis rūšį.
28 Šią išvadą Apeliacinė taryba grindė įvairiais aspektais, visų pirma siejamais su vokiškai ir prancūziškai kalbančia atitinkamos visuomenės dalimi.
29 Ieškovė tvirtina, kad, grįsdama ginčijamą sprendimą šiais aspektais, Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktą.
30 Ginčijamo sprendimo 24 punkte kalbėdama apie atitinkamą Vokietijos visuomenę, Apeliacinė taryba rėmėsi įvairiais aspektais, kurių reikšmingumą ginčija ieškovė, siekdama pagrįsti savo išvadą, jog ši visuomenė žymenį EMMENTALER suvokia kaip nurodantį tam tikrą sūrio rūšį. Juos reikia išnagrinėti toliau.
– Dėl žodžio „emmentaler“ apibrėžties žodyne „Duden“
31 Siekdama įrodyti, kad žymuo EMMENTALER nurodo sūrio rūšį, Apeliacinė taryba rėmėsi atitinkamo žodžio apibrėžtimi žodyne Duden; pagal šį žodyną jis nusako „riebų šveicarišką sūrį su vyšnios dydžio skylutėmis, kurio skonis panašus į riešutų branduolių; Ementalio sūris“.
32 Ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba klaidingai rėmėsi šia apibrėžtimi, nes žodyne Duden nenurodyta, kad vokiečių kalboje šis žodis žymi sūrio rūšį, bet aiškiai pasakyta, kad tai yra šveicariškas sūris.
33 Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors minėtoje apibrėžtyje vartojamas žodžių junginys „šveicariškas sūris“, vis dėlto ją papildo antra apibrėžtis, t. y. „Ementalio sūris“. Šios apibrėžties, kurioje nėra jokių kitų patikslinimų, pavyzdžiui dėl atitinkamos prekės geografinės kilmės, glaustumas patvirtina išvadą, kad pagal šį žodyną „ementalis“ turi būti suprantamas kaip nurodantis specialią sūrio rūšį.
34 Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad minėtoje apibrėžtyje nurodytos paties sūrio charakteristikos patikslinant, kad šis žodis nusako sūrį „su vyšnios dydžio skylutėmis, kurio skonis panašus į riešutų branduolių“.
35 Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti ieškovės teiginį, kad Apeliacinė taryba negalėjo remtis žodyne Duden pateikta „ementalio“ apibrėžtimi kaip vienu iš požymių, rodančių, kad žymuo yra apibūdinamasis.
– Dėl ementalio gamybos
36 Siekdama konstatuoti, kad žymuo EMMENTALER nurodo sūrio rūšį, Apeliacinė taryba atsižvelgė į tai, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu „ementalis“ buvo gaminamas įvairiose valstybėse narėse, įskaitant Vokietiją.
37 Ieškovės teigimu, Apeliacinės tarybos konstatuotas faktas, kad ementalis yra įvairiose valstybėse narėse, įskaitant Vokietiją, gaminamas sūris, nėra įrodytas. Todėl šiuo teiginiu grįsdama savo išvadą dėl pavadinimo „Emmentaler“ apibūdinamojo pobūdžio, Apeliacinė taryba pažeidė savo pareigą motyvuoti.
38 Be to, ieškovės nuomone, net jei teisinga tai, kad pateikiant paraišką įregistruoti prašomą prekių ženklą ementalis buvo gaminamas šiose valstybėse narėse, jo nebuvo galima teisėtai pateikti rinkai vien pavadinimu „Emmentaler“, t. y. kartu nenurodant gamybos vietos. Konkrečiau kalbant apie Vokietiją, ši aplinkybė išplaukia iš to, kad minėtą valstybę narę saisto 1967 m. kovo 7 d. su Šveicarija sudaryta sutartis dėl kilmės nuorodų ir kitų geografinių pavadinimų apsaugos (toliau – Šveicarijos ir Vokietijos susitarimas). Pagal šį susitarimą toks pavadinimas vartojamas tik kalbant apie Šveicarijoje pagamintą sūrį, o Vokietijos teritorijoje pagamintam sūriui pavadinti leidžiama vartoti pavadinimą „Emmentaler“ tik jeigu kartu su pavadinimu tokio paties šrifto, dydžio ir spalvos rašmenimis nurodoma pagaminimo šalis.
39 Pirma, dėl motyvavimo stoka grindžiamo teiginio pasakytina, kad, kaip matyti iš Reglamento 2017/1001 94 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio, EUIPO sprendimuose turi būti nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. Vis dėlto iš jurisprudencijos išplaukia, kad motyvavimas gali būti numanomas su sąlyga, kad jis leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti Apeliacinės tarybos sprendimo priėmimo priežastis ir suteikia kompetentingam teismui pakankamai informacijos, kad šis galėtų vykdyti jam priklausančią kontrolę (žr. 2009 m. kovo 25 d. Sprendimo Anheuser-Busch / VRDT – Budějovický Budvar (BUDWEISER), T‑191/07, EU:T:2009:83, 128 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2011 m. balandžio 13 d. Sprendimo Safariland / VRDT – DEF-TEC Defense Technology (FIRST DEFENSE AEROSOL PEPPER PROJECTOR), T‑262/09, EU:T:2011:171, 92 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
40 Atsižvelgiant į tai, motyvuoti gali būti leidžiama pateikiant nuorodą į kitą dokumentą, jeigu ji leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti atitinkamo sprendimo priėmimo priežastis ir suteikia kompetentingam teismui pakankamai informacijos, kad šis galėtų vykdyti jam priklausančią kontrolę (šiuo klausimu žr. 2000 m. kovo 30 d. Sprendimo Kish Glass / Komisija, T‑65/96, EU:T:2000:93, 51 punktą; 2016 m. gegužės 12 d. Sprendimo Zuffa / EUIPO (ULTIMATE FIGHTING CHAMPIONSHIP), T‑590/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:295, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. vasario 5 d. Sprendimo Edeka-Handelsgesellschaft Hessenring / Komisija, T‑611/15, EU:T:2018:63, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
41 Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba aiškiai nenurodė įrodymų, kuriais grindė savo išvadą dėl ementalio gamybos atitinkamose valstybėse narėse.
42 Vis dėlto ginčijamo sprendimo 25 punkte ji šiuo klausimu pateikė nuorodą „į trečiųjų asmenų pastabas, išdėstytas [minėto sprendimo 4 punkte]“.
43 Viena vertus, ieškovė turėjo galimybę su jomis susipažinti ir dėl jų pateikti savo pastabas per procedūrą EUIPO ir Bendrajame Teisme. Kita vertus, šiose pastabose pateikta pakankamai tikslių, skaitinių ir nuoseklių duomenų apie ementalio gamybą atitinkamose valstybėse narėse, leidžiančių ieškovei sužinoti priežastis, dėl kurių Apeliacinė taryba priėjo prie atitinkamos išvados, o Bendrajam Teismui suteikiančių pakankamai informacijos, kad šis galėtų atlikti jam priklausančią kontrolę.
44 Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad Apeliacinė taryba nepažeidė pareigos motyvuoti.
45 Antra, kalbant apie ementalio gamybą Vokietijoje, visų pirma iš Bundesministerium für Ernährung und Landwirtschaft (Federalinė maisto ir žemės ūkio ministerija, Vokietija), Milchwirtschaftlicher Verein Bayern eV (Bavarijos pienininkystės asociacija, Vokietija) ir MIV Milchindustrie-Verband eV (pieno pramonės asociacija, Vokietija) pastabų, kurias Apeliacinė taryba nurodė ginčijamo sprendimo 25 punkte, matyti, kad 2016 m. Vokietija pagamino 135 000 tonų ementalio.
46 Be to, nebuvo ginčyta, kad didelė šios produkcijos dalis buvo pateikta Vokietijos rinkai. Šiuo klausimu iš Bavarijos pienininkystės asociacijos pastabų išplaukia, kad iš 2016 m. Vokietijoje pagamintų 135 000 tonų ementalio eksportuota tik 80 000 tonų. Tai reiškia, kad didelė dalis Vokietijoje pagaminto ementalio buvo pateikta tiesiogiai Vokietijos rinkai.
47 Galiausiai iš minėtų pastabų matyti, kad šio sprendimo 45 ir 46 punktuose nurodyta sūrio gamyba ir pardavimas vykdyti vartojant vien pavadinimą „Emmentaler“. Šį konstatuotą faktą patvirtina įvairūs ementalio pavyzdžiai, išvardyti ginčijamo sprendimo 25 punkte paminėtose pastabose. Šiems įvairių ūkio subjektų sūriams, pagamintiems ir pateiktiems Vokietijos rinkai, suteiktas minėtas pavadinimas, bet kartu nenurodyta pagaminimo šalis ar vieta.
48 Be to, kiek tai susiję su pavadinimu, kuriuo minėtos prekės buvo parduodamos Vokietijoje, ieškovė per teismo posėdį ginčijo, kad prekės Vokietijos rinkai buvo pateiktos vien pavadinimu „Emmentaler“. Nors taikant proceso organizavimo priemonę ieškovė buvo paraginta pareikšti poziciją dėl šio sprendimo 45–47 punktuose nurodytos informacijos, ji tik tvirtino, kad tokių prekių pateikimas rinkai prieštarautų Šveicarijos ir Vokietijos susitarimui. Vis dėlto Bendrajam Teismui ji nenurodė nieko konkretaus, kad galėtų paneigti tuose punktuose pateiktus duomenis.
49 Dėl ementalio gamybos Vokietijoje poveikio tam, kaip atitinkama visuomenė suvokia žymens EMMENTALER apibūdinamąjį pobūdį, pažymėtina, kad, kaip matyti iš jurisprudencijos, prekės gamyba ir prekyba ja tam tikru pavadinimu, kurį vartojant nenurodoma jos kilmė, gali būti reikšmingas požymis nustatant, ar šis pavadinimas yra tapęs bendriniu (šiuo klausimu žr. 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Vokietija ir Danija / Komisija, C‑465/02 ir C‑466/02, EU:C:2005:636, 75–100 punktus ir 2008 m. vasario 26 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑132/05, EU:C:2008:117, 53–57 punktus).
50 Šioje jurisprudencijoje padarytos išvados, nors ir susijusios su pavadinimo bendriniu pobūdžiu, yra svarbios ir vertinant žymenų apibūdinamąjį pobūdį. Žymens kvalifikavimas kaip bendrinio arba apibūdinamojo yra glaudžiai tarpusavyje susijęs, nes abiem atvejais žymuo neturi skiriamojo požymio (šiuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 24 d. Sprendimo Formula One Licensing / VRDT, C‑196/11 P, EU:C:2012:314, 41 punktą).
51 Taigi, ypač tuomet, kai keli ūkio subjektai gamina ir parduoda prekes valstybėje narėje su tam tikru žymeniu, kuris vis dėlto nenurodo šių prekių komercinės ar geografinės kilmės, tai gali reikšti, kad atitinkama visuomenė šį žymenį suvokia kaip žymintį šių prekių charakteristiką, taigi kaip apibūdinamąjį.
52 Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, pirma, kad ieškovei nepavyko paneigti aplinkybės, jog, kaip matyti iš šio sprendimo 45–47 punktuose pateiktų duomenų, didelis Vokietijoje pagaminto sūrio kiekis šioje valstybėje narėje buvo parduodamas vien pavadinimu „Emmentaler“. Antra, kaip nurodyta šio sprendimo 49–51 punktuose, tokia aplinkybė yra svarus požymis, kad atitinkama visuomenė šį pavadinimą suvokia kaip žymintį šių prekių charakteristiką, taigi kaip apibūdinamąjį.
53 Tokiomis aplinkybėmis klausimas, ar Vokietijoje pagamintų sūrių pateikimas Vokietijos rinkai vien pavadinimu „Emmentaler“ yra suderinamas su Šveicarijos ir Vokietijos susitarimu, neturi reikšmės, nes atitinkamos visuomenės suvokimą, į kurį reikia atsižvelgti vertinant nagrinėjamo žymens apibūdinamąjį pobūdį pagal šio sprendimo 25 punkte nurodytą jurisprudenciją, lemia, be kita ko, tai, kad visuomenė susiduria su tokiu žymeniu, kokiu žymima rinkoje parduodama prekė. Atitinkama visuomenė paprastai vadovausis prielaida, kad valstybėje narėje parduodami produktai buvo pateikti rinkai teisėtai, ir nebūtinai suabejos, ar nekyla tariamų teisės normų prieštaravimų.
54 Taigi reikia atmesti ieškovės teiginį, kad Apeliacinė taryba negalėjo remtis „Emmentaler“ vadinamo sūrio gamyba Vokietijoje kaip vienu iš požymių, rodančių apibūdinamąjį šio žymens pobūdį.
– Dėl Vokietijos sūrių reglamentavimo tvarkos
55 Siekdama įrodyti, kad žymuo EMMENTALER žymi sūrio rūšį, Apeliacinė taryba rėmėsi, be kita ko, Vokietijos sūrių reglamentavimo tvarka, pagal kurį ementalis klasifikuojamas kaip standartinė sūrio rūšis.
56 Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas negalėjo būti grindžiamas šia reglamentavimo tvarka, nes ji nesuderinama su už ją viršesniu Šveicarijos ir Vokietijos susitarimu.
57 Šiuo atžvilgiu iš Vokietijos sūrių reglamentavimo tvarkos 7 punkto ir 1 priedo matyti, kad ementalis joje klasifikuojamas kaip „Standardsorte“, t. y. kaip standartinė sūrio rūšis.
58 Tokia klasifikacija gali atspindėti atitinkamos visuomenės suvokimą apie tokio žymens apibūdinamąjį pobūdį.
59 Tokiomis aplinkybėmis ieškovės argumentas, kad Vokietijos reglamentavimo tvarka yra tariamai nesuderinama su Šveicarijos ir Vokietijos susitarimu, neturi reikšmės dėl priežasčių, analogiškų išdėstytoms šio sprendimo 53 punkte.
60 Taigi reikia atmesti ieškovės teiginį, kad Apeliacinė taryba negalėjo remtis Vokietijos sūrių reglamentavimo tvarka kaip vienu iš požymių, rodančių apibūdinamąjį žymens pobūdį.
– Dėl Sąjungos pozicijos derybose dėl Šveicarijos ir Sąjungos susitarimo
61 Siekdama konstatuoti, kad žymuo EMMENTALER žymi sūrio rūšį, Apeliacinė taryba atsižvelgė į tai, kad derėdamasi dėl 2011 m. gegužės 17 d. Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl prekybos žemės ūkio produktais (OL L 297, 2011, p. 3) (toliau – Šveicarijos ir Sąjungos susitarimas), Sąjunga prieštaravo, kad pavadinimas „Emmentaler“ būtų įtrauktas į pagal šį susitarimą saugomų geografinių nuorodų sąrašą.
62 Ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos išvadą, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo apibūdinamasis pobūdis taip pat gali būti kildinamas iš aplinkybės, jog Sąjunga prieštaravo paties pavadinimo „Emmentaler“ įtraukimui į kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, saugomų pagal Šveicarijos ir Sąjungos susitarimą, sąrašą.
63 Anot ieškovės, Sąjunga tikrai nesutiko įtraukti šio pavadinimo į geografinių nuorodų, saugomų pagal Šveicarijos ir Sąjungos susitarimą, sąrašą. Tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad atskiro pavadinimo „Emmentaler“ negalima apsaugoti pasitelkiant kolektyvinį Europos Sąjungos prekių ženklą.
64 Šiuo klausimu pažymėtina, pirma, kad Šveicarijos ir Sąjungos susitarimo 1 priedėlyje pateiktas sūrių pavadinimų, kuriuos susitariančiosios šalys abipusiškai saugo kaip kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas, sąrašas.
65 Pavadinimas „Emmentaler“ vis dėlto nebuvo įtrauktas į šį sąrašą.
66 Antra, šio neįtraukimo priežastys buvo aprašytos 2009 m. gruodžio 17 d. Šveicarijos federalinės žemės ūkio tarnybos pranešime spaudai, kurį Apeliacinė taryba nurodė ginčijamo sprendimo 24 punkte.
67 Pranešime spaudai Federalinė žemės ūkio tarnyba pažymėjo, kad derybas dėl Šveicarijos ir Sąjungos susitarimo ilgą laiką sunkino skirtingos jų pozicijos dėl pavadinimo „Emmentaler“ įtraukimo į kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų sąrašą pagal šį susitarimą, nes „[Sąjunga laikė] pavadinimą „Emmentaler“ bendriniu“ ir „[reikalavo], kad šį pavadinimą būtų galima naudoti visose valstybėse narėse“. Kaip teigiame tame pranešime spaudai, būtent dėl šių skirtumų Šveicarija ir Sąjunga nusprendė neįtraukti pavadinimo „Emmentaler“ į minėtą sąrašą.
68 Tikėtina, kad šią Sąjungos poziciją lėmė aplinkybė, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 48 punkto, prekės, pažymėtos vien pavadinimu „Emmentaler“, pateikiamos rinkai bent keliose valstybėse narėse, pavyzdžiui Vokietijoje, todėl ši pozicija gali atspindėti atitinkamos valstybių narių visuomenės, įskaitant Vokietijos visuomenę, suvokimą.
69 Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti ieškovės teiginį, kad Apeliacinė taryba negalėjo remtis šia pozicija kaip vienu iš požymiu, kad žodį „emmentaler“ Vokietijos visuomenė suvoks kaip apibūdinantį tam tikrą sūrio rūšį.
– Dėl Maisto kodekso komisijos parengto ementalio bendrojo standarto
70 Ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba atsižvelgė į Maisto kodekso komisijos parengtą ementalio bendrąjį standartą. Šiame standarte nėra įtvirtinta privalomų taisyklių prekių ženklų procedūroms Sąjungoje, todėl jis negali būti viršesnis už Šveicarijos ir Vokietijos susitarimą, pagal kurį pavadinimui „Emmentaler“ suteikta apsauga, kaip aprašyta šio sprendimo 38 punkte.
71 Šiuo atžvilgiu visų pirma iš jurisprudencijos išplaukia, kad pavadinimo apibrėžimas Maisto kodekse kaip bendrinio yra reikšmingas aspektas vertinant, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas gali apibūdinti tam tikrą sūrio rūšį (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Consorzio per la tutela del formaggio Grana Padano / VRDT – Biraghi (GRANA BIRAGHI), T‑291/03, EU:T:2007:255, 67 punktą ir 2017 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Consejo Regulador „Torta del Casar“ /EUIPO – Consejo Regulador „Queso de La Serena“ (QUESO Y TORTA DE LA SERENA), T‑828/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:918, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
72 Pagal Maisto kodekso komisijos parengtą ementalio bendrąjį standartą (CXS 269-1967) žodis „emmentaler“ nusako subrandintą kietąjį sūrį, atitinkantį šiame standarte išvardytus reikalavimus. Remiantis šio standarto 7.1 straipsniu, žymuo EMMENTALER gali būti naudojamas pagal bendrąjį fasuotų maisto produktų ženklinimo standartą, jeigu produktas atitinka ementaliui skirtą standartą.
73 Tai reiškia, kad Maisto kodekse žymuo EMMENTALER suvokiamas kaip sūrio rūšies, pasižyminčios šiame standarte nurodytomis savybėmis, žymuo.
74 Šios išvados nepaneigia to paties ementaliui skirto standarto 7.2 straipsnis, pagal kurį produkto etiketėje turi būti nurodytas kilmės šalies pavadinimas. Maisto kodekso komisijos Maisto produktų ženklinimo komiteto 35-ojo posėdžio protokole, gavus Europos Komisijos ir visų Sąjungos valstybių narių sutikimą, buvo aiškiai nurodyta, kad šia pavadinimo reglamentavimo taisykle siekiama išlaikyti bendrinį sūrio pavadinimo pobūdį.
75 Dėl priežasčių, analogiškų nurodytoms šio sprendimo 53 punkte, minėto ementalio bendrojo standarto reikšmės nepaneigia ir ieškovės nurodytas Šveicarijos ir Vokietijos susitarimas.
76 Šiomis aplinkybėmis Apeliacinė taryba galėjo remtis Maisto kodekso komisijos parengtu ementalio bendruoju standartu kaip vienu iš požymių, leidžiančiu padaryti išvadą, kad žodis „emmentaler“ apibūdina nagrinėjamas prekes.
– Dėl 2000 m. gruodžio 5 d. Sprendimo „Guimont“ (C‑448/98)
77 Ieškovė tvirtina, kad bendrinis žodžio „emmentaler“ pobūdis neišplaukia iš 2000 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Guimont (C‑448/98, EU:C:2000:663). Jame Teisingumo Teismas pažymėjo, kad ementalis yra sūris, kuris neabejotinai teisėtai gaminamas ir parduodamas kitose valstybėse narėse nei Prancūzija. Tačiau ši aplinkybė yra tik vienas iš kriterijų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vertinant žodžio „emmentaler“ tinkamumą būti įregistruotam.
78 Šiuo klausimu primintina, kad 2000 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Guimont (C‑448/98, EU:C:2000:663) 32 punkte Teisingumo Teismas patvirtino, kaip matyti iš šio sprendimo 45–53punktų, kad ementalio sūris teisėtai gaminamas ir parduodamas kitose valstybėse narėse nei Prancūzija.
79 Kaip pripažįsta pati ieškovė, ši aplinkybė yra vienas iš kriterijų, į kurį reikia atsižvelgti vertinant, ar žodis „emmentaler“ yra tinkamas registruoti. Tai reiškia, kad ieškovė nepatvirtino ir juo labiau neįrodė, jog ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra nereikšminga, net jeigu ji yra tik vienas iš požymių, į kuriuos, be kita ko, reikia atsižvelgti vertinant pavadinimo „Emmentaler“ apibūdinamąjį pobūdį.
80 Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti ieškovės teiginį, kad Apeliacinė taryba negalėjo remtis 2000 m. gruodžio 5 d. Sprendimu Guimont (C‑448/98, EU:C:2000:663) kaip vienu iš požymių, rodančių apibūdinamąjį prašomo įregistruoti prekių ženklo pobūdį.
– Išvada dėl apibūdinamojo pobūdžio
81 Atsižvelgdama į šio sprendimo 31–80 punktuose išnagrinėtus požymius, Apeliacinė taryba, nepadarydama vertinimo klaidos, ginčijamo sprendimo 24 punkte galėjo konstatuoti, kad atitinkama Vokietijos visuomenė iš karto suvokia žymenį EMMENTALER kaip nurodantį sūrio rūšį.
82 Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 23 punkte primintą jurisprudenciją, Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad šis žymuo yra apibūdinamojo pobūdžio, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktą ir 7 straipsnio 2 dalį, nes pakanka, kad toks atsisakymo registruoti pagrindas egzistuotų tam tikroje Sąjungos dalyje, kurią tam tikrais atvejais gali sudaryti viena valstybė narė.
83 Galiausiai, kadangi šio sprendimo 31–76 punktuose išnagrinėti požymiai teisiškai pakankamai įrodo, kad žymuo EMMENTALER Vokietijoje yra apibūdinamojo pobūdžio, nereikia nagrinėti kitų antrajame ieškinio pagrinde išdėstytų teiginių dėl kitų aspektų, kuriais Apeliacinė taryba rėmėsi ginčijamo sprendimo 24 punkte, pagrįstumo, nes jie nesusiję su atitinkamos Vokietijos visuomenės suvokimu.
84 Remiantis tuo, kas išdėstyta, antrąjį pagrindą reikia atmesti.
Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo Reglamento 2017/1001 74 straipsnio 2 dalies pažeidimu
85 Ieškovė teigia, kad jau pačiam pavadinimui „Emmentaler“ turėtų būti taikoma apsauga kaip kolektyviniam prekių ženklui pagal Reglamento 2017/1001 74 straipsnio 2 dalį, nes jis nurodo nagrinėjamų prekių geografinę kilmę.
86 EUIPO, Vokietijos Federacinė Respublika ir Prancūzijos Respublika ginčija šį argumentą.
87 Kaip matyti iš šio sprendimo 10 ir 11 punktų, Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto išimtis, numatyta šio reglamento 74 straipsnio 2 dalyje, turi būti aiškinama siaurai. Visų pirma, ji negali apimti žymenų, laikomų nuorodomis atitinkamos prekės rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, pagaminimo laikui ar kitoms charakteristikoms žymėti, ir apima tik žymenis, laikomus šių prekių geografinės kilmės nuorodomis.
88 Nagrinėjamu atveju iš šio sprendimo 31–82 punktų matyti, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog žodis „emmentaler“ atitinkamai Vokietijos visuomenei reiškia sūrio rūšies apibūdinimą ir nėra suvokiama kaip šio sūrio geografinės kilmės nuoroda.
89 Be to, ieškovė Bendrajam Teismui nepateikė jokių kitų konkrečių įrodymų, kad minėta visuomenė šį žymenį supranta būtent taip.
90 Šiomis aplinkybėmis ji negali teigti, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas turi būti saugomas pagal Reglamento 2017/1001 74 straipsnio 2 dalį.
91 Taigi reikia atmesti pirmąjį pagrindą, taigi ir visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
92 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
93 Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal EUIPO, Vokietijos Federacinės Respublikos, Prancūzijos Respublikos ir CNIEL pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Emmentaler Switzerland bylinėjimosi išlaidas.
Kornezov | Kowalik-Bańczyk | Petrlík |
Paskelbta 2023 m. gegužės 24 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.