Byla T‑411/06

Sogelma – Societá generale lavori manutenzioni appalti Srl

prieš

Europos rekonstrukcijos agentūrą (ERA)

„Viešieji darbų pirkimai – Europos rekonstrukcijos agentūros paskelbtas konkursas – Sprendimas panaikinti konkursą ir paskelbti naują konkursą – Ieškinys dėl panaikinimo – Pirmosios instancijos teismo kompetencija – Išankstinio administracinio skundo būtinumas – Ieškinio pareiškimo terminas – Įgaliojimai – Pareiga motyvuoti – Prašymas atlyginti nuostolius“

Sprendimo santrauka

1.      Bendrijos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę apsaugą

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių – Europos rekonstrukcijos agentūros aktai, priimti Komisijai perleidus įgaliojimus

(EB 230 straipsnis; Tarybos reglamentų Nr. 2666/2000 1 straipsnis ir Nr. 2667/2000 1, 2 ir 3 straipsniai)

3.      Procesas – Ieškinių priimtinumas

(Tarybos reglamento 2667/2000 1, 2 straipsniai, 13 straipsnio 2 dalis ir 13a straipsnio 3 dalis)

4.      Ieškinys dėl panaikinimo – Terminai – Pradžios momentas

(EB 230 straipsnio penktoji pastraipa)

5.      Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių padarinių

6.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys

(EB 288 straipsnio antroji pastraipa)

7.      Procesas – Tyrimo priemonės – Prašymas pateikti dokumentus

1.      Europos bendrija yra teisinė bendrija ir Sutartis nustatė išsamią ieškinių ir procedūrų sistemą, skirtą Teisingumo Teismui patikėti institucijų teisės aktų teisėtumo kontrolę. Pagal Sutarties sistemą leidžiama pareikšti tiesioginį ieškinį dėl visų nuostatų, kurias priėmė institucijos ir kuriomis siekiama sukurti teisinių padarinių. Iš to kyla bendrasis principas, kad bet kuriam Bendrijos organų aktui, kuriuo siekiama sukurti teisinių padarinių tretiesiems asmenims, turi būti galima taikyti teisminę kontrolę.

Vadinasi, negalima toleruoti, kad pagal antrinę Bendrijos teisę įsteigtų Bendrijos organų, kaip antai Europos rekonstrukcijos agentūra, priimti aktai, skirti teisiniams padariniams tretiesiems asmenims sukurti, išvengtų teisminės kontrolės.

(žr. 36–37 punktus)

2.      Konkurso panaikinimas yra aktas, kuris iš principo gali būti ieškinio pagal EB 230 straipsnį objektas. Tai yra konkurso dalyviams nepalankus aktas, kuriuo aiškiai pakeista jų teisinė padėtis, nes jis reiškia, kad su jais nebegalės būti sudaryta sutartis, dėl kurios jie pateikė pasiūlymą.

Pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 2667/2000 dėl Europos rekonstrukcijos agentūros (ERA) 1 ir 2 straipsnius Komisija gali, be kita ko, pavesti ERA įgyvendinti Reglamento Nr. 2666/2000 dėl pagalbos Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Kroatijai, Jugoslavijos Federacinei Respublikai ir Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai 1 straipsnyje numatytą Bendrijos pagalbą Serbijai ir Juodkalnijai. Pagal Reglamento Nr. 2667/2000 2 straipsnio 1 dalies c punktą Komisija gali įpareigoti ERA vykdyti visą Serbijos ir Juodkalnijos atkūrimo programų įgyvendinimo veiklą, visų pirma paruošti ir vertinti kvietimus dalyvauti konkurse bei sudaryti sutartis.

Vien dėl to, kad Komisija perdavė ERA įgaliojimus, sprendimai, kuriuos būtų priėmusi Komisija, negali prarasti akto, kurio teisėtumą galima užginčyti, statuso, nes kitaip gali atsirasti teisinė spraga. Iš to darytina išvada, kad sprendimai, kuriuos ERA priėmė vykdydama viešojo pirkimo procedūras ir kuriais siekiama sukurti teisinių padarinių tretiesiems asmenims, yra aktai, kuriuos galima užginčyti Bendrijos teisme.

(žr. 38–40, 43 punktus)

3.      Ieškiniai iš pricipo turi būti pareikšti ginčijamo akto autoriui, t. y. sprendimą priėmusiems institucijai arba organui.

Europos rekonstrukcijos agentūra (ERA) yra Bendrijos organas, turintis juridinio asmens statusą ir įsteigtas reglamentu, kurio tikslas įgyvendinti Bendrijos pagalbą, be kita ko, Serbijai ir Juodkalnijai. Šiuo tikslu pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 2667/2000 dėl ERA 1 ir 2 straipsnius Komisijai aiškiai leidžiama pavesti ERA įgyvendinti šią pagalbą, visų pirma rengti ir vertinti konkursus ir sudaryti sutartis. Taigi į ERA kompetenciją įeina įgyvendinti Bendrijos pagalbos programas po to, kai Komisija jai paveda tai daryti.

Kadangi sprendimą panaikinti konkursą priėmė ERA, vadovaudamasi Komisijos pagal Reglamentą Nr. 2667/2000 perleista kompetencija, o Komisija sprendimo priėmimo procese nedalyvavo, ERA yra ginčijamo akto autorė. Todėl ieškovė gali jai pareikšti ieškinį Pirmosios instancijos teisme.

Be to, iš minėto reglamento 13 straipsnio 2 dalies ir 13a straipsnio 3 dalies matyti, kad atsakyti teisme nagrinėjant bylas dėl ERA deliktinės atsakomybės ir dėl jos pagal Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnį priimtų sprendimų turi ERA. Šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo manyti, kad ERA neturėtų atsakyti teisme ir dėl kitų jos priimtų sprendimų.

(žr. 49–53 punktus)

4.      Jeigu neįmanoma tiksliai nustatyti pranešimo apie sprendimą datos, dėl to kylančios abejonės aiškinamos ieškovo naudai ir jo ieškinys yra laikomas pareikštu laikantis terminų, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, neatrodo visiškai neįmanoma, jog laiškas, kuriuo pranešama apie sprendimą, galėjo būti gautas pernelyg vėlai, kad ieškinys būtų pareikštas per tam nustatytą terminą. Be to, abejonės aiškinamos ieškovo naudai, kai kalbama ne apie pranešimo datos nustatymą, o apie datą, kada ieškovas sužinojo apie aktą. Šalis, nurodanti ieškinio pareiškimo termino praleidimą, turi pateikti įrodymų dėl įvykio, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas, datos.

El. laiško išsiuntimas negarantuoja, kad jo adresatas tikrai jį gaus. Iš tiesų el. laiškas gali nepasiekti adresato dėl techninių priežasčių. Jeigu siuntėjas negavo pranešimo apie „laiško negavimą“, tai nebūtinai reiškia, kad el. laiškas iš tiesų pasiekė adresatą. Be to, net ir tuo atveju, kai el. laiškas iš tiesų pasiekia savo adresatą, yra tikimybė, kad laiškas gautas ne išsiuntimo dieną. Jeigu laiško siuntėjas, negavęs jokio patvirtinimo apie gavimą, nesiima jokių tolesnių veiksmų, paprastai jis negali įrodyti, kad šis laiškas buvo gautas ir, jei prireiktų, kada gautas.

(žr. 75–78 punktus)

5.      Ieškinį dėl panaikinimo pagal EB 230 straipsnį galima reikšti tik dėl aktų arba sprendimų, sukeliančių privalomų teisinių padarinių, kurie gali turėti įtakos ieškovų interesams aiškiai pakeisdami jų teisinę padėtį. Paprastai sprendimas surengti konkursą nėra nepalankus, nes jis tik suteikia suinteresuotiesiems asmenims galimybę dalyvauti procedūroje ir pateikti pasiūlymą.

(žr. 85–86 punktus)

6.      Bendrijos deliktinė atsakomybė pagal EB 288 straipsnio antrąją pastraipą kyla, jeigu tenkinamos visos sąlygos, būtent: veiksmų, kuriais kaltinamos institucijos, neteisėtumas, žalos realumas ir priežastinio ryšio tarp veiksmų, kuriais kaltinama, bei nurodytos žalos buvimas.

Kadangi šios trys atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės, vienos iš jų nebuvimo pakanka ieškiniui dėl žalos atlyginimo atmesti.

Šiuo klausimu ir dėl Europos rekonstrukcijos agentūros (ERA) sprendimo panaikinti viešojo darbų pirkimo konkursą reikia konstatuoti, jog vien aplinkybė, kad nuo paskutinio prašymo pateikti paaiškinimus išsiuntimo konkurso dalyviams iki pranešimo apie sprendimą panaikinti konkursą praėjo daugiau nei šeši mėnesiai, negali būti vertinama kaip neteisėti ERA veiksmai. Beje, negali būti jokio priežastinio ryšio tarp ERA sugaišto laiko sprendimui panaikinti konkursą priimti bei pranešti apie jį ir dalyvio patirtų išlaidų pasiūlymui parengti.

(žr. 146–147, 149–150 punktus)

7.      Kad Pirmosios instancijos teismas galėtų nustatyti, ar dėl tinkamos proceso eigos tikslinga nurodyti pateikti tam tikrus dokumentus, juos prašanti pateikti šalis turi nurodyti, kokių dokumentų ji prašo, ir pateikti Pirmosios instancijos teismui bent minimalią informaciją, rodančią tokių dokumentų naudą bylai.

Prašymas, kuriuo siekiama, kad būtų pateikti visi su aptariama pirkimo procedūra susiję dokumentai, prilygsta prašymui pateikti vidaus dokumentus. Reikia konstatuoti, kad Bendrijos teismo teisė išnagrinėti Bendrijos įstaigos vidaus dokumentus siekiant patikrinti, ar jos sprendimui turėjo įtakos ne motyvuose nurodyti, o kiti veiksniai, yra išskirtinio pobūdžio tyrimo priemonė. Ji reikalauja, kad su nagrinėjamu sprendimu susijusios aplinkybės keltų rimtų abejonių dėl tikrųjų motyvų, visų pirma – įtarimų, jog šie motyvai prieštarauja Bendrijos teisės siekiamiems tikslams, taigi, kad buvo piktnaudžiaujama įgaliojimais.

(žr. 152, 157 punktus)