Byla T‑410/06

Foshan City Nanhai Golden Step Industrial Co., Ltd

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Dempingas – Kinijos ir Vietnamo kilmės avalynės su odiniais batviršiais importas – Sudarytos normaliosios vertės apskaičiavimas – Eksporto kaina – Teisė į gynybą – Žala – Pareiga motyvuoti“

Sprendimo santrauka

1.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės nustatymas – Rėmimasis sudaryta verte – Institucijų diskrecija nustatyti apskaičiavimo metodą

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 6 dalies c punktas)

2.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Antidempingo muito nustatymas – Apskaičiavimo metodas

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 9 straipsnio 4 dalis)

3.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Antidempingo procedūra – Teisė į gynybą – Komisijos galutinės informacijos pranešimas įmonėms

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 20 straipsnio 2 ir 4 dalys)

4.      Bendrijos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Užtikrinimas vykstant administracinėms procedūroms – Antidempingas – Institucijų pareiga informuoti atitinkamas įmones – Papildomas galutinės informacijos dokumentas

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 20 straipsnio 5 dalis)

5.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Žala – Laikotarpis, į kurį reikia atsižvelgti

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 3 straipsnio 2 dalis)

1.      Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 6 dalies c punktas apskaičiuojant sudarytą normaliąją vertę suteikia Bendrijų institucijoms didelę diskreciją renkantis pardavimo, administravimo ir kitų bendrųjų išlaidų bei pelno maržos apskaičiavimo metodą.

Tokiomis aplinkybėmis Bendrijos teismo kontrolė reikalinga tik patikrinti, ar laikytasi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nėra akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes arba ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais.

Be to, minėtame 2 straipsnio 6 dalies c punkte numatyta, kad šis metodas turi būti pagrįstas. Taigi Bendrijos teismas gali konstatuoti akivaizdžią vertinimo klaidą pasirenkant metodą, tik jei tas metodas yra nepagrįstas. Todėl kitų pagrįstų metodų, kuriais būtų galima remtis tokioje situacijoje, egzistavimas neturi reikšmės pasirinkto metodo teisėtumui, nes Bendrijos teismas negali institucijos vertinimo šiuo atveju pakeisti savu vertinimu.

Taip šiuo atžvilgiu institucijos gali nuspręsti, kad protingiau yra naudoti informaciją, susijusią su panašaus kaip ir tiriamo gamintojo dydžio įmonių, neturinčių labai didelių pardavimo ir kitų bendrų išlaidų, kurioms atlikus nesenus tyrimus, susijusius su kitais nei nagrinėjami produktais, buvo suteiktas rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusas ir apie kurias institucijos turėjo patikimus duomenis, gamybos valstybės vidaus rinkoje gautu pelnu, o ne informacija apie pelną iš nagrinėjamų produktų pardavimo visiškai skirtingose rinkose.

Iš pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punkto matyti, kad kai institucijos, norėdamos apskaičiuoti pagrįstą pelno maržą, taiko šią nuostatą, jos neprivalo naudoti duomenų, susijusių su tos pačios bendros kategorijos produktais, tačiau turi įsitikinti, kad remiantis pagrįstu metodu nustatyta pelno marža neviršytų tos pačios bendros kategorijos produktų pardavimo pelno maržos. Be to, šios nuostatos negalima aiškinti taip, kad institucijos negali nustatyti pelno maržos, jeigu neturi patikimo apskaičiavimo pagrindo, susijusio su pelnu, gautu iš tos pačios bendros kategorijos produktų pardavimo.

(žr. 64–67, 71, 74 punktus)

2.      Pagal Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 384/96 9 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį „antidempingo muito dydis neturi viršyti nustatyto dempingo skirtumo, bet turi būti mažesnis už tokį skirtumą, jei tokio mažesnio muito dydžio pakaks pašalinti žalą Bendrijos pramonei“. Šios taisyklės pasekmė yra tai, kad gamintojas, kuriam buvo nustatytas antidempingo muitas, negali jo ginčyti remdamasis tuo, kad per tyrimą buvo nustatyta per didelė žala tuo atveju, kai muito dydis yra lygus dempingo skirtumui, jei pastarasis yra mažesnis tiek už netinkamai nustatytą, tiek už realią žalą.

(žr. 94 punktą)

3.      Įmonėms, susijusioms su tyrimo procedūra, vykdoma prieš priimant antidempingo reglamentą, turi būti suteikta galimybė per administracinę procedūrą veiksmingai išreikšti savo nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo, svarbos bei dėl įrodymų, kuriais rėmėsi Komisija, grįsdama dempingo praktikos ir iš jos kylančios žalos egzistavimą.

Šioje situacijoje reikia pažymėti, kad pagal Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 384/96 20 straipsnio 2 dalį šalių prašytos galutinės informacijos neišsamumas reglamento, nustatančio galutinius antidempingo muitus, neteisėtumą sąlygoja, tik jei dėl šių trūkumų suinteresuotosios šalys negalėjo tinkamai ginti savo interesų. Taip būtų, jei trūkumai būtų susiję su faktais ar motyvais, kurie skiriasi nuo naudotų laikinosioms priemonėms, kurioms pagal minėtą nuostatą galutinėje informacijoje turi būti teikiamas ypatingas dėmesys. Taip būtų ir tuomet, jei trūkumai būtų susiję su faktais ar motyvais, besiskiriančiais nuo tų, kuriais grindžiamas po galutinės informacijos dokumento pateikimo priimtas Komisijos ar Tarybos sprendimas, kaip tai matyti iš minėto pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 dalies paskutinio sakinio.

Tai, jog Komisija pakeitė savo analizę gavusi suinteresuotųjų šalių pateiktus komentarus dėl galutinės informacijos dokumento, savaime nėra teisės į gynybą pažeidimas. Iš tikrųjų, kaip matyti iš pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 dalies paskutinio sakinio, galutinės informacijos dokumentas netrukdo Komisijai ar Tarybai priimti bet kokį vėlesnį sprendimą. Ši nuostata tik įpareigoja Komisiją kuo skubiau atskleisti faktus ir motyvus, besiskiriančius nuo tų, kuriais grindžiamas pirminis požiūris, išdėstytas galutinės informacijos dokumente. Todėl norint nustatyti, ar Komisija nepažeidė susijusių šalių teisių, kylančių iš pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 dalies paskutinio sakinio, reikia taip pat patikrinti, ar Komisija joms atskleidė faktus ir motyvus, kuriais grindžiamas naujas požiūris į žalą ir į jai pašalinti reikalingų priemonių formą, jei šie faktai ir motyvai skiriasi nuo nurodytų galutinės informacijos dokumente.

(žr. 111–112, 117–118 punktus)

4.      Gamintojui, kurio atžvilgiu atliekamas antidempingo tyrimas, suteikdama trumpesnį nei dešimties dienų terminą pateikti pastabas dėl papildomo galutinės informacijos dokumento Komisija pažeidžia Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 384/96 20 straipsnio 5 dalį. Vis dėlto ginčijamas reglamentas dėl šios aplinkybės neturėtų būti panaikintas. Reikia dar įrodyti, jog aplinkybė, kad gamintojas turėjo trumpesnį nei nustatytas terminas, konkrečiai paveikė jo teisę į gynybą per ginčijamą procedūrą.

(žr. 124 punktą)

5.      Antidempingo muitų įvedimas yra ne sankcija už ankstesnius veiksmus, bet gynybos ir apsaugos nuo dempingu grindžiamos nesąžiningos konkurencijos priemonė. Taigi tyrimą būtina atlikti remiantis kuo naujesne informacija, kad būtų galima įvesti antidempingo muitus, galinčius apsaugoti Bendrijos pramonę nuo dempingo.

Kai Bendrijos institucijos konstatuoja, kad produkto, kuriam iki tol buvo taikomi kiekybiniai apribojimai, importas išauga pasibaigus tiems apribojimams, jos gali atsižvelgti į tai vertindamos Bendrijos pramonės patirtą žalą.

(žr. 133–134 punktus)