BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija)

SPRENDIMAS

2010 m. kovo 4 d.(*)

„Dempingas – Kinijos ir Vietnamo kilmės avalynės su odiniais batviršiais importas – Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusas – Atranka – Nebendradarbiavimas – Teisė į gynybą – Žala – Pareiga motyvuoti“

Byloje T‑409/06

Sun Sang Kong Yuen Shoes Factory (Hui Yang) Corp. Ltd, įsteigta Hui Yang City (Kinija), atstovaujama solisitoriaus I. MacVay, QC R. Thompson ir baristerio K. Beal,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą J.‑P. Hix, padedamo advokato G. Berrisch,

atsakovę,

palaikomą

Europos Komisijos, atstovaujamos H. van Vliet ir T. Scharf,

Europos avalynės pramonės konfederacijos (CEC), įsteigtos Briuselyje, iš pradžių atstovaujamos advokatų P. Vlaemminck, G. Zonnekeyn ir S. Verhulst, vėliau P. Vlaemminck ir A. Hubert,

ir

BA.LA. di Lanciotti Vittorio & C. Sas, įsteigtos Monte Urano (Italija), ir šešiolikos priede išvardytų į bylą įstojusių šalių, atstovaujamų advokatų G. Celona, P. Tabellini ir C. Cavaliere,

įstojusių į bylą šalių,

dėl prašymų iš dalies panaikinti 2006 m. spalio 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1472/2006, nustatantį galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės tam tikros avalynės su batviršiais iš odos importui, galutinį surinkimą (OL L 275, 2006, p. 1), tiek, kiek jis susijęs su ieškove,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas E. Martins Ribeiro, teisėjai S. Papasavvas (pranešėjas) ir A. Dittrich,

posėdžio sekretorė C. Kantza, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2009 m. vasario 18 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas

1        1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45) su pakeitimais (toliau – pagrindinis reglamentas) 1 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta:

„1. Antidempingo muitas gali būti taikomas bet kuriam importuojamam produktui dempingo kaina, kurį išleidus laisvai cirkuliuoti Bendrijoje būtų padaryta žala.

2. Produktu dempingo kaina yra laikomas produktas, jeigu jo eksporto į Bendriją kaina yra mažesnė nei palyginamoji panašaus produkto kaina įprastomis prekybos sąlygomis eksportuojančioje valstybėje.

<...>

4. Taikant šį reglamentą, sąvoka „panašus produktas“ yra identiškas produktas, t. y. produktas, visais atžvilgiais panašus į [nagrinėjamą] produktą, o jeigu identiško produkto nėra – kitas panašiomis [nagrinėjamo] produkto charakteristikomis pasižymintis produktas.“

2        Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančios valstybės vidaus rinkoje“.

3        Dėl rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso (toliau – RESVĮS) suteikimo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkte numatyta:

„Atliekant su importu iš <...> Kinijos Liaudies Respublikos <...> susijusius antidempingo tyrimus, normalioji vertė bus apskaičiuojama pagal straipsnio 1–6 dalis, jei remiantis vieno ar kelių gamintojų, kurių veikla turi būti tiriama, paduotais tinkamai pagrįstais skundais <...> įrodoma, kad minėtam gamintojui ar gamintojams dėl panašaus svarstomo gaminio gamybos ar pardavimo taikomos rinkos ekonomikos sąlygos. Kitais atvejais laikomasi a punkte išdėstytų taisyklių.“

4        Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą:

„Pagal [2 straipsnio 7 dalies] b punktą paduotas skundas turi būti išdėstomas raštu ir jame turi būti pateikta pakankamai įrodymų, jog gamintojas dirba rinkos ekonomikos sąlygomis, t. y.:

–        įmonių sprendimai dėl kainų, išlaidų ir sąnaudų, įskaitant, pavyzdžiui, išlaidas žaliavoms, technologijoms ir darbo jėgai apmokėti, gamybai, pardavimams ir investicijoms, priimami pagal rinkoje vyraujančią pasiūlą ir paklausą bei valstybei per daug nesikišant į šią sritį, o pagrindinės gamybos sąnaudos iš esmės atitinka rinkos kainą,

<...>

Po specialių konsultacijų su Patariamuoju komitetu ir Bendrijos pramonei suteikus galimybę pareikšti pastabas, per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios nustatoma, ar gamintojas atitinka minėtus kriterijus. Šis nustatytas statusas išlieka viso tyrimo metu.“

5        Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies antrąją pastraipą ir 9 straipsnio 6 dalį:

„5. <...>

Tačiau tais atvejais, kai yra taikytinas 2 straipsnio 7 dalies a punktas, individualus muitas gali būti nustatytas eksportuotojams, kurie, remdamiesi tinkamai pagrįstais reikalavimais, gali įrodyti, kad:

a)      jei įmonės yra visiškai ar dalinai užsienio kapitalo įmonės ar bendros įmonės, eksportuotojai gali nevaržomai grąžinti kapitalą bei pelną į savo šalį;

b)      eksporto kainos ir kiekiai, pardavimo sąlygos ir terminai yra nustatomi laisvai;

c)      akcijų dauguma priklauso privatiems asmenims. Direktorių valdyboje esantys ar svarbias vadovaujančias pareigas užimantys valstybės pareigūnai sudaro mažumą, arba įrodyti, kad įmonė vis dėlto yra pakankamai nepriklausoma nuo valstybės kišimosi;

d)      valiutų keitimo kurso perskaičiavimai yra atliekami pagal rinkoje nusistovėjusį valiutos kursą; ir

e)      valstybės kišimasis nėra toks, kad leistų išvengti nustatytų priemonių, jei atskiriems eksportuotojams nustatyti skirtingi muitų tarifai.

6. Jeigu pagal 17 straipsnį Komisija apribojo savo tyrimą, bet kuris antidempingo muitas importui, taikomas eksportuotojų ir gamintojų, pranešusių apie save pagal 17 straipsnį, bet netirtų, turi neviršyti dempingo skirtumų, nustatytų pagal tyrimui atrinktas valstybes, svertinio vidurkio <...> Individualaus dydžio muitai taikomi importui iš bet kurio eksportuotojo ar gamintojo, kuriam pagal 17 straipsnio nuostatas suteiktas individualus režimas.“

6        Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalyje ir 9 dalies antroje pastraipoje nustatyta:

„8. Eksporto kaina yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už produktą, jį parduodant eksportui iš eksportuojančios valstybės į Bendriją.

9. Tais atvejais, kai eksporto kainos nėra <...> [ji] gali būti apskaičiuota pagal kainą, už kurią importuoti produktai yra pirmą kartą perparduodami nepriklausomam pirkėjui arba − jeigu produktai nėra perparduodami nepriklausomam pirkėjui arba nėra perparduodami tokiomis sąlygomis, kokiomis buvo importuoti – bet kuriuo kitu priimtinu būdu.“

7        Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirmojoje pastraipoje nustatyta:

„10. Eksporto kaina ir normalioji vertė palyginamos teisingu būdu. Šis palyginimas turi būti atliktas tuo pačiu prekybos lygiu, lyginant per kiek galima artimesnį laiką darytus pardavimus, atsižvelgiant į kitus skirtumus, turinčius įtakos kainų palyginamumui. Jeigu nustatytos normalioji vertė ir eksporto kaina nėra vienodo palyginamojo pagrindo, jos turi būti koreguojamos kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į besiskiriančius veiksnius, kurie, kaip tvirtinama arba įrodyta, turi įtakos kainoms ir kainų palyginamumui <...>“

8        Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį:

„Laikantis kitų taikytinų nuostatų dėl teisingo palyginimo, dempingo skirtumas tiriamuoju laikotarpiu paprastai nustatomas palyginant normaliosios vertės svertinį vidurkį su visų eksporto į Bendriją sandorių kainų svertiniu vidurkiu arba palyginant individualias normaliąsias vertes su kiekvieno sandorio individualiomis eksporto į Bendriją kainomis. Tačiau normalioji vertė, nustatyta kaip svertinis vidurkis, gali būti palyginama su visų individualių eksporto į Bendriją sandorių kainomis, jeigu yra tam tikra eksporto kainų tendencija, kuri žymiai skiriasi priklausomai nuo pirkėjų, regionų ar laiko periodų, ir jeigu pirmame šios dalies sakinyje nurodyti metodai neatspindi viso vykstančio dempingo masto. Be šios dalies nuostatų, galima pasinaudoti ir 17 straipsnyje nurodytu atrankos metodu.“

9        Dėl žalos nustatymo pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse numatyta:

„2. Žala nustatoma, remiantis ją patvirtinančiais įrodymais ir objektyviai ištyrus: a) importo dempingo kaina kiekius ir poveikį panašių produktų kainoms Bendrijos rinkoje; ir b) tokio importo sąlygotą poveikį Bendrijos pramonei.

3. <...> Vertinant importo dempingo kaina poveikį kainoms, reikia nustatyti, ar produktai dempingo kaina yra importuojami žymiai mažesnėmis kainomis nei Bendrijos pramonės panašių produktų kainomis, arba tai, ar toks importas turėjo kitokį poveikį – ženkliai nusmukdė kainas arba smarkiai trukdė kainoms kilti, kaip būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis. Nė vienas šių veiksnių nėra būtinai lemiamas.

<...>

6. Pateikus visus šio straipsnio 2 dalyje minimus svarbius įrodymus turi būti akivaizdu, kad importas dempingo kaina sukelia žalą, kaip apibrėžta šiame reglamente. Ypač turi būti akivaizdu, kad šio straipsnio 3 dalyje apibrėžtas kiekis ir (arba) kainos sukėlė 5 dalyje nurodytą poveikį Bendrijos pramonei ir kad šį poveikį galima apibrėžti kaip materialinį.“

10      Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį „antidempingo muito dydis turi neviršyti nustatyto dempingo skirtumo, bet turi būti mažesnis už tokį skirtumą, jei tokio mažesnio muito dydžio pakaks pašalinti žalą Bendrijos pramonei“.

11      Dėl valstybių atrinkimo technikos pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta:

„1. Tais atvejais, kai skundo pateikėjų, eksportuotojų, importuotojų, produktų tipų ar sandorių yra labai daug, tyrimo mastas gali būti apribotas: arba tyrimui atrenkant tiktai pagrįstai nustatytą šalių, produktų ar sandorių pavyzdžių skaičių, kurie pagal atrankos metu turimą informaciją yra statistiškai tinkami, arba tiriant didžiausią [reprezentatyvų] produkcijos, pardavimo ar eksporto kiekį, kurį galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

<...>

3. Tais atvejais, kai tyrimo mastas yra ribojamas pagal šį straipsnį, individualus dempingo skirtumas vis dėlto nustatomas kiekvienam iš pradžių neatrinktam eksportuotojui ar importuotojui, kuris pateikia reikalingą informaciją per šiame reglamente nurodytą laiką, išskyrus atvejį, kai eksportuotojų ar importuotojų yra tiek daug, kad individualūs nagrinėjimai pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų užbaigti jį laiku.“

12      Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1, 3, 4 ir 6 dalis:

„1. Tais atvejais, kai kuri nors suinteresuota šalis atsisako suteikti informaciją ar kitokiu būdu nesuteikia reikalingos informacijos per šiame reglamente nurodytą laiką arba smarkiai kliudo atlikti tyrimą, preliminarios ar galutinės, teigiamos ar neigiamos išvados gali būti daromos remiantis turimais faktais. Išsiaiškinus, kad kuri suinteresuota šalis pateikė melagingą ar klaidingą informaciją, į tokią informaciją neatsižvelgiama, o remiamasi turimais faktais. Suinteresuotos šalys įspėjamos apie vengimo bendradarbiauti pasekmes.

<...>

3. Jeigu suinteresuotos šalies pateiktoje informacijoje yra tam tikrų netikslumų, bet juos galima patikrinti ir dėl to nesusidaro didelių sunkumų panaudoti informaciją pagrįstoms ir tikslioms išvadoms, taip pat jeigu tokia informacija buvo pateikta laiku, o suinteresuotoji šalis visais įmanomais būdais stengėsi pateikti tinkamą informaciją, pateiktoji informacija neatmetama.

4. Jeigu įrodymai ar informacija nepriimami, juos pateikusiai šaliai nedelsiant pranešamos priežastys ir sudaromos sąlygos per nurodytą laiką pateikti tolesnius paaiškinimus. Jei šie paaiškinimai laikomi nepakankamais, tokių įrodymų ar informacijos atmetimo priežastys turi būti nurodomos spausdinant išvadas.

<...>

6. Jeigu suinteresuota šalis vengia bendradarbiauti arba bendradarbiauja nepakankamai ir dėl to nuslepiama svarbi informacija, tyrimo išvados tai šaliai gali būti ne tokios palankios, kaip tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi tinkamai.“

13      Pagal 1994 m. Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos vi straipsnio įgyvendinimo (GATT) (OL L 336, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 189, toliau – 1994 m. antidempingo kodeksas), esančios Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Steigimo sutarties (OL L 336, 1994, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 82) 1A priede, II priedo 3 punktą

„3. Priimant sprendimus, reikėtų atsižvelgti į visą informaciją, kurią galima patikrinti, kuri tinkamai pateikta taip, jog tyrimui ją būtų galima naudoti be nereikalingų sunkumų, kuri pateikta laiku, ir, kur įmanoma, pateikta institucijų pageidautose laikmenose ar kompiuterio kalba <...>“

14      Pagrindinio reglamento 20 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse nustatyta:

„1. Skundo pateikėjai, importuotojai ir eksportuotojai bei jiems atstovaujančios asociacijos, taip pat eksportuojančios valstybės atstovai gali reikalauti, kad joms būtų atskleista išsami informacija, sąlygojusi esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu buvo pradėtos taikyti laikinosios priemonės. Tokie reikalavimai atskleisti informaciją pateikiami raštu iš karto po laikinųjų priemonių taikymo pradžios, o reikalaujama informacija nedelsiant atskleidžiama raštu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje minimos šalys gali reikalauti galutinai atskleisti esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu ketinama rekomenduoti pradėti taikyti galutines priemones, arba rekomenduoti nutraukti tyrimą ar nagrinėjimą nepradedant taikyti priemonių – ypatingas dėmesys teikiamas reikalavimui atskleisti bet kuriuos faktus ar motyvus, kurie skiriasi nuo laikinąsias priemones pagrindusiųjų faktų ar motyvų.

<...>

4. Galutinai atskleidžiama informacija turi būti pateikta raštu. Tai turi būti padaryta deramai paisant konfidencialios informacijos apsaugos kuo skubiau, o paprastai ne vėliau kaip likus mėnesiui iki galutinio sprendimo priėmimo ar iki Komisijos pateikiamo pasiūlymo pagal 9 straipsnį imtis galutinių veiksmų. Kai dėl susiklosčiusių aplinkybių Komisija negali atskleisti tam tikrų faktų ar motyvų, jie atskleidžiami kaip galima skubiau galimybei atsiradus. Atskleidimas neturi pažeisti jokio vėlesnio sprendimo, kurį gali priimti Komisija ar Taryba, tačiau jeigu toks sprendimas grindžiamas bet kuriuo iš skirtingų faktų ar motyvų, šie atskleidžiami kaip galima skubiau.

5. Į pareiškimus, pateiktus po galutinio informacijos atskleidimo, atsižvelgiama tiktai tuomet, jeigu jie yra gaunami per Komisijos kiekvienu atveju atskirai pagal reikalo skubumą nustatytą laiką, kuris yra ne trumpesnis nei 10 dienų.“

 Ginčo aplinkybės ir ginčijamas reglamentas

15      Ieškovė Sun Sang Kong Yuen Shoes Factory (Hui Yang) Corp. Ltd yra 2000 m. Kinijoje įsteigta avalynės gamintoja ir eksportuotoja.

16      Tam tikrų Kombinuotosios nomenklatūros klasių Kinijos kilmės avalynės importui iki 2005 m. sausio 1 d. buvo taikoma kiekybinių kvotų sistema.

17      2005 m. gegužės 30 d. gavusi Europos avalynės pramonės konfederacijos (CEC) skundą, Europos Bendrijų Komisija pradėjo antidempingo procedūrą dėl tam tikros Kinijos ir Vietnamo kilmės avalynės su odiniais batviršiais importo. Pranešimas apie šios procedūros inicijavimą buvo paskelbtas 2005 m. liepos 7 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 153, p. 7, toliau – pranešimas apie procedūros inicijavimą).

18      Atsižvelgiant į didelį suinteresuotų šalių skaičių, pranešimo apie procedūros inicijavimą 5.1 punkto a papunktyje buvo numatyta remtis pavyzdžių atrinkimo technika pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Be to, pranešimo apie procedūros inicijavimą 5.1 punkto b papunktyje Komisija nurodė, kad norėdama gauti, jos nuomone, reikalingos informacijos, ji atsiųs atrinktiems Kinijos ir Vietnamo eksportuojantiems gamintojams ir šių šalių valdžios institucijoms klausimynus.

19      Ieškovė susisiekė su Komisija ir 2005 m. liepos 23 d. ir 25 d. pateikė informacijos, kurios, remiantis pranešimo apie procedūros inicijavimą 5.1 punkto a papunkčio i dalimi ir e papunkčiu, reikia norint būti šios institucijos pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį atrinktam eksportuojančiam gamintojui ir kad būtų suteiktas RESVĮS arba taikomas individualus režimas (toliau – IR).

20      Kadangi ieškovė buvo atrinkta iš Kinijos eksportuojančių gamintojų, Komisija jos paprašė atsakyti klausimyną iki 2005 m. rugsėjo 12 d.; ieškovė atsakymą į klausimyną pateikė minėtą dieną.

21      Komisija 2005 m. spalio 4–7 d. atliko patikrinimus ieškovės patalpose. 2005 m. spalio 21 d. elektroniniu laišku ieškovė pateikė Komisijai galutinį savo pardavimo Bendrijos rinkoje sąrašą, nurodydama kiekvieną sandorį.

22      2005 m. gruodžio 12 d. faksu Komisija ieškovei pateikė savo preliminarias išvadas dėl šios prašymo suteikti RESVĮS/IR. Dėl su įmonių sprendimais susijusio kriterijaus (žr. šio sprendimo 4 punktą) Komisija nurodė, kad, kalbant apie pardavimą, ieškovė dėl savo įstatų ir prekybos licencijos buvo priversta eksportuoti visą produkciją ir kad ji nesiėmė jokių veiksmų tokiai situacijai pakeisti. Iš to matyti, kad ieškovės elgesiui įtaką darė valstybė, kuri suteikdama prekybos licenciją ribojo jos veiklą, leisdama tik eksportą. Be to, kalbant apie tą patį kriterijų, Komisija nurodė, kad ieškovė negalėjo grąžinti pelno negavusi išankstinio administracijos leidimo. Tokiomis aplinkybėmis ir, nepaisant to, kad ieškovė atitiko kitus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodytus kriterijus, Komisija pasiūlė atmesti nagrinėjamą prašymą suteikti RESVĮS.

23      Komisija pasiūlė ieškovei dėl šio dokumento galimus komentarus pateikti iki 2005 m. gruodžio 19 d.; ieškovė savo pastabas pateikė minėtą dieną. Dėl visos savo produkcijos eksporto ieškovė pažymėjo, kad pati taip norėjo ir kad rėmėsi „administracinio patogumo“ pagrindais, susijusiais su PVM mokėtojo statusu ir su aplinkybe, kad jos produktai buvo skirti tik Bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoms. Be to, ieškovė pateikė Hui Yang apygardos Hui Zhou miesto (Kinijos Guangdong provincija) Išorinės prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo biuro pažymą, pagal kurią ji galėjo laisvai keisti įstatus dėl prekybos savo produkcija bet kur, be jokių Kinijos valdžios institucijų apribojimų šiuo atžvilgiu. Dėl pelno grąžinimo ieškovė pažymėjo, kad administracinė leidimo suteikimo procedūra buvo tik formalumas, nes ja siekta tik patikrinti atitinkamų dokumentų, t. y. susijusių su pelno buvimu, atitinkamų mokesčių sumokėjimu, su tuo, kad bendrovės valdyba iš tikrųjų nusprendė perduoti pelną ir kt., galiojimą. Grįsdama šiuos tvirtinimus ieškovė pateikė Kinijos administracijos aplinkraštį ir teisinę išvadą dėl minėto aplinkraščio taikymo.

24      Komisija 2006 m. vasario 23 d. faksu nurodė atsisakanti pakeisti savo pirminį vertinimą. Dėl produkcijos geografinės paskirties Komisija pažymi, jog pateiktos pastabos nepaneigia aplinkybės, kad tiriamuoju laikotarpiu ieškovei buvo uždrausta prekiauti Kinijos rinkoje ir kad bet kokiam šios situacijos pakeitimui reikėjo išankstinio valstybės leidimo. Dėl pelno grąžinimo Komisija, atsižvelgdama į ieškovės paaiškinimus šiuo klausimu, pripažino, kad su tuo susijusi administracinė procedūra vyko valstybei per daug nesikišant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies C punkto prasme. Vis dėlto, atsižvelgdama į išvadas dėl ieškovės produkcijos geografinės paskirties, Komisija nepakeitė nuomonės, kad ieškovė neatitiko aptariamo kriterijaus. Todėl jos prašymas suteikti RESVĮS buvo atmestas.

25      2006 m. vasario 24 d. faksu Komisija pranešė ieškovei, jog nebuvo įmanoma atrinkti reprezentatyvių sandorių, susijusių su pardavimu Bendrijos rinkoje, kad galėtų apskaičiuoti eksporto kainas ir CIF kainas prie Bendrijos sienos. Ši situacija susidarė dėl to, kad ieškovės pateikti visų pardavimo sandorių Bendrijos rinkoje sąrašo duomenys buvo padidinti, palyginti su realiais bendrais skaičiais, ir tai patvirtino pati ieškovė. Šiomis aplinkybėmis dempingo skirtumai buvo apskaičiuoti remiantis turimais duomenimis pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

26      Komisija pasiūlė ieškovei iki 2006 m. kovo 6 d. pateikti jai galimas pastabas dėl šio dokumento; ieškovė savo pastabas pateikė minėtą dieną. Šiuo klausimu ieškovė pažymėjo, kad Komisijos kaltinimai suformuluoti taip neaiškiai, jog nebuvo įmanoma suprasti, ką reiškia aptariamas skaičių padidinimas. Be to, ieškovė niekada nepatvirtino tokio padidinimo, keletą kartų paaiškino, kad ji eksportuodavo per nepriklausomas prekybos bendroves ir kad dėl to nebuvo įmanoma visais atvejais nustatyti galutinės produkto geografinės paskirties. Be to, visas ieškovės pardavimas vyko Franko laivo denyje (FOB) todėl ji neturinti duomenų apie CIF kainas prie Bendrijos sienos. Atlikdama patikrinimus ieškovės patalpose Komisija nenurodė netikslumų nei ginčijo surinktų duomenų tikslumą. Dėl šių priežasčių ieškovė prieštaravo, kad būtų taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis apskaičiuojant eksporto kainą ar dempingo maržą.

27      2006 m. kovo 23 d. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 553/2006, nustatantį laikinąjį antidempingo muitą Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės tam tikros avalynės su batviršiais iš odos importui (OL L 98, 2006, p. 3, toliau – laikinasis reglamentas).

28      Pagal laikinojo reglamento 9 konstatuojamąją dalį tyrimas dėl dempingo ir žalos vyko nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis). Su žalos įvertinimu susijusios tendencijos buvo nagrinėjamos nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d. (toliau – svarstomasis laikotarpis).

29      Kadangi Kinijos ir Vietnamo eksportuojantiems gamintojams, kuriems negalima suteikti RESVĮS, reikia nustatyti normaliąją vertę, trijų Brazilijos bendrovių patalpose pagal analogiškos šalies, šiuo atveju Brazilijos Federacinės Respublikos, pateiktus duomenis buvo atliktas patikrinimas normaliajai vertei nustatyti (laikinojo reglamento 8 konstatuojamoji dalis).

30      Iš laikinojo reglamento 10, 11, 40 ir 41 konstatuojamųjų dalių matyti, kad nagrinėjami produktai iš esmės yra sandalai, auliniai batai, sportinė avalynė ir batai bei bateliai su odos arba kompozicinės odos batviršiais. Be to, iš laikinojo reglamento 12–31 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Komisija į nagrinėjamų produktų apibrėžimą neįtraukė specialios technologijos sportinės avalynės (Special Technology Athletic Footwear), tačiau įtraukė vaikišką avalynę.

31      Dėl panašaus produkto Komisija laikinojo reglamento 46 konstatuojamojoje dalyje nusprendė, kad nagrinėjamas produktas ir avalynė su odiniais batviršiais, gaminama ir parduodama Kinijos ir Vietnamo vidaus rinkoje, bei avalynė su odiniais batviršiais, Bendrijos pramonės įmonių gaminama ir parduodama Bendrijoje, buvo panaši pagal pagrindines fizines ir technines savybes bei paskirtį, o vartotojai ją laikė pakaitalu. Todėl pagal laikinojo reglamento 52 konstatuojamąją dalį visų rūšių avalynė su odiniais arba kompozicinės odos batviršiais, gaminama ir parduodama tiriamosiose šalyse ir Brazilijoje, bei Bendrijos pramonės įmonių gaminama ir parduodama Bendrijos rinkoje, yra panaši į eksportuojamąją į Bendriją iš tiriamųjų šalių.

32      Iš laikinojo reglamento 57 konstatuojamosios dalies matyti, kad nustatydama dempingą Komisija rėmėsi pagrindinio reglamento 17 straipsnyje numatyta pavyzdžių atrankos technika. Taip ji atrinko 13 Kinijos eksportuojančių gamintojų, atstovaujančių daugiau kaip 20 % Kinijos eksporto į Europos bendriją apimties. Pagal laikinojo reglamento 8 konstatuojamosios dalies c punktą ieškovė yra vienuoliktoji bendrovė atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų sąraše.

33      Pagal laikinojo reglamento 69 konstatuojamąją dalį ieškovei buvo atsisakyta suteikti RESVĮS, nes ji neatitiko pirmojo kriterijaus, susijusio su sprendimų priėmimu per daug nesikišant valstybei (žr. šio sprendimo 22–24 punktus).

34      Dėl prašymo taikyti IR Komisija laikinojo reglamento 94 konstatuojamojoje dalyje nurodo, kad įmonės pareiga eksportuoti visą ar dalį savo produkcijos taip pat reiškia, kad ji neatitinka pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies penktos pastraipos b punkte nurodyto kriterijaus (žr. šio sprendimo 5 punktą).

35      Dėl eksporto kainos Komisija laikinojo reglamento 130 konstatuojamoje dalyje nurodė, kad kai prekės eksportui į Bendriją buvo parduodamos per nepriklausomas prekybos bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kainos buvo nustatomos remiantis tos prekės kainomis, kuriomis aptariami gamintojai ją parduodavo eksportui prekybos bendrovėms (žr. šio sprendimo 6 punktą).

36      Pagal laikinojo reglamento 131 punktą normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos pagal kainų iš įmonės lygį. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginimui (laikinojo reglamento 132 konstatuojamoji dalis).

37      Kalbant apie žalą, pažymėtina, kad Komisija išnagrinėjo importo kainų sumažinimą. Šiuo tikslu CIF importo kainos prie Bendrijos sienos atlikus muitinės formalumus buvo padidintos, siekiant atspindėti sąnaudas, kurių importuotojai patiria Bendrijoje, kaip antai dizainas, žaliavos pasirinkimas ir pan., ir palygintos su Bendrijos pramonės kainomis iš gamyklos ir to paties prekybos lygio kainomis. Remiantis šiuo palyginimu Kinijos kilmės avalynės kainos buvo sumažintos 12,8 % (laikinojo reglamento 167 ir 168 konstatuojamosios dalys).

38      2006 m. balandžio 7 d. laišku pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 2 dalį Komisija perdavė ieškovei laikinojo reglamento nuorašą ir pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnio 1 dalį – dokumentą, kuriame išdėstyti pagrindiniai faktai ir motyvai, kurių pagrindu buvo nustatyti laikinieji antidempingo muitai (toliau – tarpinės informacijos dokumentas). Komisija nurodė ieškovei iki 2006 m. gegužės 8 d. jai perduoti savo galimas pastabas dėl šių dokumentų.

39      2006 m. balandžio 27 d. elektroniniu laišku ieškovė išreiškė nepasitenkinimą dėl informacijos, esančios tarpinės informacijos dokumente, nepakankamumo, pabrėždama duomenis, susijusius su kainų koregavimu apskaičiuojant dempingą ir jų sumažinimu. Ieškovė savo kaltinimus pakartojo ir 2006 m. gegužės 8 d. raštu pateiktose pastabose.

40      2006 m. gegužės 16 d. elektroniniame laiške ieškovė, be kita ko, pažymėjo, kad jos eksporto kainos pakoregavimas 15 % dėl išlaidų tyrimams ir vystymui buvo mažesnis už realias išlaidas šioje srityje, nes nebuvo atsižvelgta į dideles prekybos bendrovių, per kurias tam tikri Kinijos gamintojai platina savo produkciją Europos rinkoje, išlaidas ir maržas.

41      2007 m. liepos 7 d. faksu Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 20 straipsnio 2–4 dalimis, perdavė ieškovei galutinės informacijos dokumentą, apimantį pagrindinius faktus ir motyvus, kurių pagrindu rekomenduojama nustatyti galutinius antidempingo muitus.

42      Šio dokumento H skyriuje Komisija išdėstė savo pastabas dėl galutinių antidempingo priemonių, kurios bus siūlomos patvirtinti Europos Sąjungos Tarybai. Dėl priemonių pobūdžio Komisija nurodė, pirma, kad gamintojų įsipareigojimai neparduoti pigiau nei kaina, kuri pašalintų didelę žalą Bendrijos pramonei, nėra pakankamos priemonės, ir, antra, kad reikia taikyti atidėto muito sistemą (galutinės informacijos dokumento 278–291 punktai).

43      Dėl atidėto muito sistemos Komisija nurodė, kad importo apimtis darė didelę žalą Bendrijos pramonei nuo 2005 m. sausio 1 d., t. y. nuo tada, kai baigė galioti kiekybinių kvotų sistema (žr. šio sprendimo 16 punktą). Iš tikrųjų per pirmuosius tris 2005 m. mėnesius, kurie patenka į tiriamąjį laikotarpį (žr. šio sprendimo 28 punktą), Bendrijos pramonė išgyveno proporcingai didžiausią nuosmukį per svarstomąjį laikotarpį, kiek tai susiję su įvairiais ekonomikos rodikliais, pavyzdžiui, pelningumu, pardavimo kaina, rinkos dalimis, pardavimu, užimtumu ir gamyba. Tokiomis aplinkybėmis vertindama žalą Komisija ypatingą dėmesį skyrė dempingo kiekybiniam elementui. Ji taip pat nusprendė, kad tik importas, viršijantis tam tikrą apimtį, darė žalą, ir todėl ad valorem muitų nustatymas nebuvo būtinas, kad būtų atkurta sąžininga konkurencija. Taigi antidempingo muitus reikia taikyti tik tam importuojamų produktų kiekiui, kuris viršija tam tikrą metinę apimtį. Nagrinėjamu atveju tokia atidėtų muitų sistema būtų adekvati panaikinant žalą, nes remiantis ja būtų atsižvelgta į kiekybinę kvotų sistemą arba būtų subalansuoti suinteresuotųjų šalių interesai. Siūlomi antidempingo muitai turėtų būti taikomi importui iš Kinijos, viršijančiam 140 milijonų avalynės porų per metus. Ši apimtis atspindi Komisijos vertinimą dėl importo iš Kinijos 2005 m., atsižvelgiant į importuotus kiekius 2004 m. (galutinės informacijos dokumento 285–287 ir 291 punktai).

44      Taigi Komisija pasiūlė apmokestinti galutiniu antidempingo muitu, lygiu žalos panaikinimo skirtumui, importą, viršijantį 140 milijonų Kinijos kilmės avalynės porų. Šis skirtumas buvo lygus referencinių kainų sumažinimui, t. y. 23 % (galutinės informacijos dokumento 293 punktas).

45      Komisija pasiūlė ieškovei savo komentarus dėl galutinės informacijos dokumento pateikti iki 2006 m. liepos 17 dienos.

46      2006 m. liepos 13 d. laišku ieškovė pateikė Komisijai savo prekybos licencijos ir sprendimo, iš dalies keičiančio įstatus, pagal kurį jos produktus nuo šiol bus galima tiek eksportuoti, tiek prekiauti jais Kinijos rinkose, kopijas. 2006 m. rugpjūčio 22 d. laišku Komisija atsisakė grįžti prie klausimo dėl RESVĮS suteikimo, nes tam nustatytas terminas jau pasibaigė.

47      2006 m. liepos 28 d. laišku Komisija ieškovei pateikė papildomą galutinės informacijos dokumentą. Pagal dvi pirmas jo pastraipas šio dokumento tikslas buvo informuoti suinteresuotas šalis apie siūlytino galutinio antidempingo muito apskaičiavimo pakeitimus. Komisijos generalinis direktoratas „Prekyba“ išnagrinėjo tam tikrų suinteresuotų šalių pateiktas pastabas dėl iš pradžių numatytos atidėtų muitų sistemos (žr. šio sprendimo 42–44 punktus). Šiuo dokumentu Komisija atsisakė idėjos taikyti tokią sistemą. Grįsdama savo naują požiūrį Komisija pabrėžė, kad iš tikrųjų žalingas buvo importas 2004 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos ir kad 2005 m. buvo pirmi metai, per kuriuos Kinijos kilmės avalynės importui nebuvo taikoma kiekybinių kvotų sistema. Be to, Komisija nustatė nežalingą importo apimtį remdamasi importu iš Kinijos ir Vietnamo 2003 m., t. y. 109 milijonai avalynės porų. Remiantis šiuo nauju požiūriu, į šios apimties ekonominį poveikį reikėjo atsižvelgti nustatant žalos panaikinimo lygį. Taigi, viena vertus, žalos panaikinimo lygis sumažėjo atsižvelgiant į nežalingą importo apimtį, tačiau, kita vertus, galutiniai muitai buvo taikomi nuo pirmos importuotos avalynės poros. Remdamasi šiuo metodu, numatančiu keturis šiame dokumente nurodytus etapus, Komisija nusprendė, kad pagal „mažesnio muito taisyklę“ importas iš Kinijos turi būti apmokestinamas tokio dydžio galutiniu antidempingo muitu, kuris panaikintų žalą, šiuo atveju 16,5 %.

48      Įtvirtindama šį naują pasiūlymą prie 2006 m. liepos 28 d. laiško Komisija pridėjo punktus, kurie turėtų būti įterpti naujame galutinės informacijos dokumento H skyriuje, ir pakeitė atitinkamame skyriuje esančius punktus (žr. šio sprendimo 42 punktą). Komisija 278 ir 279 punktuose, kurie turėjo būti įterpti į naują galutinės informacijos dokumento H skyrių, nurodė, kad tik tam tikrą apimtį iki kiekybinių kvotų sistemos galiojimo pabaigos viršijęs importas galėjo padaryti didelę žalą, tačiau nustatant žalos išnykimo lygį remiantis tiriamojo laikotarpio rezultatais turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad tam tikras importuotų produktų kiekis nedarė žalos. Todėl į kiekį, kuris nedarė didelės žalos, reikėjo atsižvelgti nustatant žalos išnykimo lygį. To paties dokumento 280 punkte Komisija išdėstė metodą, kuris buvo taikomas.

49      Ieškovė pateikė savo pastabas dėl papildomo galutinės informacijos dokumento 2006 m. rugpjūčio 2 dieną.

50      2006 m. spalio 5 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1472/2006, nustatantį galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės tam tikros avalynės su batviršiais iš odos importui, galutinį surinkimą (OL L 275, p. 1, toliau – ginčijamas reglamentas). Ginčijamu reglamentu Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą Kinijos kilmės tam tikros avalynės su odos arba kompozicinės odos batviršiais, išskyrus sportinę avalynę, specialios technologijos sportinę avalynę, šlepetes ir kitą kambarinę avalynę bei avalynę su apsauginėmis nosimis, kuri klasifikuojama įvairiais Kombinuotosios nomenklatūros kodais, importui (ginčijamo reglamento 1 straipsnis). Galutinio antidempingo muito tarifas, taikomas produktų grynajai franko prie Bendrijos sienos kainai prieš atliekant muitinės formalumus, ieškovės gaminamai avalynei yra 16,5 %. Pagal 3 straipsnį ginčijamas reglamentas galioja dvejus metus.

51      Dėl panašaus produkto apibrėžimo Taryba ginčijamo reglamento 40 ir 41 konstatuojamosiose dalyse patvirtino Komisijos laikinojo reglamento 52 konstatuojamojoje dalyje pateiktą vertinimą (žr. šio sprendimo 31 punktą).

52      Pagal ginčijamo reglamento 77 konstatuojamąją dalį du atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai pakeistus bendrovės įstatus, kuriuose nebebuvo pardavimo apribojimų, pateikė per vėlai, kad pateiktą informaciją būtų galima persvarstyti. Nebuvo likę pakankamai laiko patikrinti pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnio 1 dalį. Bet kuriuo atveju šie apribojimai nebuvo vienintelė atsisakymo suteikti šioms dviem bendrovėms RESVĮS priežastis.

53      Laikinajame reglamente pateikta neigiama išvada dėl RESVĮS suteikimo ieškovei buvo patvirtinta ginčijamo reglamento 78 konstatuojamojoje dalyje.

54      Dėl prašymo taikyti IR, Taryba ginčijamo reglamento 83 konstatuojamojoje dalyje patvirtino Komisijos neigiamą išvadą, prie kurios ji priėjo laikinojo reglamento 94 konstatuojamojoje dalyje (žr. šio sprendimo 34 punktą).

55      Dėl eksporto kainos ir dėl jos palyginimo su normaliąja verte Taryba ginčijamo reglamento 123 ir 138 konstatuojamosiose dalyse patvirtino Komisijos vertinimus, išdėstytus laikinojo reglamento 128–133 konstatuojamosiose dalyse (žr. šio sprendimo 35 ir 36 punktus).

56      Dėl būtino muito dydžio, kad būtų panaikinta žala, atsiradusi dėl importo iš Kinijos, Taryba ginčijamo reglamento 296–301 konstatuojamosiose dalyse, pakartodama galutinės informacijos dokumento naujame H skyriuje esančius 275– 280 punktus, pridėtus prie papildomo galutinės informacijos dokumento (žr. šio sprendimo 47 punktą), nurodė, kad reikėjo atsižvelgti į šios procedūros ypatumus, konkrečiai kalbant, į tai, kad iki 2005 m. sausio 1 d. buvo taikoma kiekybinių kvotų sistema. Kadangi kiekybinių kvotų sistema neleido Bendrijos pramonei patirti didelės žalos, nors importo apimties išaugimas pasibaigus šios sistemos galiojimui buvo ypač žalingas, Taryba nusprendė, kad tik tam tikrą apimtį iki kiekybinių kvotų panaikinimo viršijęs importas galėjo padaryti didelę žalą. Todėl remiantis tiriamojo laikotarpio rezultatais nustatant žalos lygį reikėjo atsižvelgti į tai, kad tam tikros apimties importas nedarė didelės žalos. Šitaip, remiantis importo apimtimi 2003 m., buvo nustatyta, kad importas iš Kinijos padarė 16,5 %, o ne 23 % žalą, kuri pagal ginčijamo reglamento 295 konstatuojamąją dalį būtų buvusi nustatyta, jei Taryba nebūtų atsižvelgusi į šios bylos ypatumus.

 Procesas ir šalių reikalavimai

57      2006 m. gruodžio 21 dieną ieškovė pateikė šį ieškinį Teismo kanceliarijai.

58      2007 m. balandžio 2 d. Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Komisija paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Tarybos reikalavimus. 2007 m. spalio 4 d. laišku Komisija informavo Teismą, kad atsisako pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą, bet dalyvaus teismo posėdyje.

59      2007 m. balandžio 5 d. Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu CEC paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Tarybos reikalavimus.

60      2007 m. balandžio 13 d. Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Askoli Pičeno provincija (Italija), Monte Urano komuna (Italija), BA.LA. di Lanciotti Vittorio & C. Sas ir šešiolika kitų Italijos bendrovių, gaminančių avalynę, kurių pavadinimai nurodyti priede (toliau – Italijos gamintojai), paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Tarybos reikalavimus.

61      2007 m. rugsėjo 4 d. Nutartimi antrosios kolegijos pirmininkas patenkino Komisijos, CEC ir Italijos gamintojų prašymus įstoti į bylą. Tačiau Askoli Pičeno provincijos ir Monte Urano komunos prašymai buvo atmesti.

62      Pakeitus Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į aštuntąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.

63      2007 m. spalio 4 d. Askoli Pičeno provincija ir Monte Urano komuna, remdamosi Teisingumo Teismo statuto 57 straipsnio pirma pastraipa, pateikė apeliacinį skundą, prašydamos panaikinti 2007 m. rugsėjo 4 d. Nutarties dalį, kuria Teismas atmetė jų prašymus įstoti į bylas. 2008 m. sausio 25 d. Nutartimi [C–461/07 p(I), Provincia di Ascoli Piceno ir Comune di Monte Urano prieš Tarybą, Rink. p. I‑0000) Teisingumo Teismo pirmininkas atmetė šį apeliacinį skundą.

64      CEC ir Italijos gamintojai 2007 m. atitinkamai spalio 15 d. ir spalio 18 d. pateikė savo įstojimo į bylas paaiškinimus.

65      Išklausęs teisėjo pranešėjo pranešimą Pirmosios instancijos teismas nutarė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones, šalims nurodė raštu atsakyti į keletą klausimų.

66      Laiškais, gautais 2009 m. vasario 2 d., šios šalys įvykdė Teismo nustatytas proceso organizavimo priemones.

67      2009 m. vasario 17 d. laišku Taryba paprašė, kad tam tikros ieškovės atsakymų, susijusių su antruoju ieškinio pagrindu, dalys ir prie šių atsakymų pridėti dokumentai nebūtų įtraukti į bylos medžiagą, nes minėti atsakymai nesusiję su pateiktais klausimais ir yra naujas ieškinio pagrindas.

68      Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Teismo žodžiu pateiktus klausimus 2009 m. vasario 18 d. vykusiame posėdyje.

69      Per posėdį Teismas paprašė ieškovės pateikti dokumentą ir paaiškinimus raštu. Į šį prašymą ieškovė atsakė 2009 m. vasario 25 d. laišku.

70      Ieškovė Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą reglamentą tiek, kiek jis yra su ja susijęs,

–        priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

71      Taryba Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepriimtiną ar nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

72      Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo atmesti ieškinį.

73      CEC ir Italijos gamintojai Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

74      Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo šešis pagrindus, susijusius atitinkamai su:

–        pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pažeidimu,

–        pagrindinio reglamento 18 straipsnio pažeidimu,

–        pagrindinio reglamento 3 straipsnio pažeidimu,

–        pagrindinio reglamento 20 straipsnio pažeidimu, teisės į gynybą ir pareigos motyvuoti pažeidimu, kiek tai susiję su žala Bendrijos pramonei,

–        teisės klaida ir akivaizdžia vertinimo klaida dėl žalos Bendrijos pramonei,

–        pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pažeidimu ir akivaizdžia vertinimo klaida lyginant eksporto kainą ir normaliąją vertę.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su 2 straipsnio 7 dalies c punkto pažeidimu

 Šalių argumentai

75      ieškovė ginčija Komisijos vertinimą, pagal kurį jos atveju nebuvo įvykdytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodytas kriterijus. Šiuo klausimu ji pabrėžia, kad per administracinę procedūrą pateikti dokumentiniai įrodymai patvirtina, kad ji laisvai galėjo nuspręsti savo produktus pardavinėti vidaus rinkoje ar eksportuoti. Iš tikrųjų pareiga pateikti prašymą prekybos licencijai gauti ar iš dalies ją keisti buvo nustatyta registravimo tikslais ir neįrodo valstybės per didelio kišimosi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto prasme. Be to, ieškovė paaiškino Komisijai, jog tai, kad visa jos produkcija eksportuojama, buvo jos pačios komercinis sprendimas žr. šio sprendimo 22 ir 23 punktus).

76      Be to, Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą kitai atrinktai bendrovei Foshan City Nanhai Golden Step Industrial Co., Ltd (toliau – Golden Step) suteikdama RESVĮS, nors tokio skirtingo vertinimo pagrindo nėra.

77      Ieškovė primena 2006 m. liepos 13 d., t. y. dar nepasibaigus pastaboms dėl galutinės informacijos dokumento pateikti nustatytam terminui, Komisijai pateikusi tuos pačius įrodymus kaip ir tuos, kuriuos pateikė Golden Step, t. y. prekybos licencijos ir savo iš dalies pakeistų įstatų kopijas, įrodančias, kad ji neturėjo pareigos tik eksportuoti (žr. šio sprendimo 46 punktą). Atsisakydama nagrinėti šiuos įrodymus Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalį ir gero administravimo bei vienodo požiūrio principus, nes Golden Step šiuos įrodymus taip pat pateikė pasibaigus terminui, nustatytam komentarams dėl tarpinės informacijos dokumento pateikti (žr. šio sprendimo 38 punktą). Be to, pagrindiniame reglamente nenumatytas terminas įrodymams apie pasikeitusias aplinkybes pateikti. Taip pat Komisija nesilaikė trijų mėnesių termino, numatyto pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte sprendimui dėl ieškovės prašymo suteikti RESVĮS priimti.

78      Ginčijamo reglamento 77 konstatuojamojoje dalyje pateiktas vertinimas, kad aptariamos informacijos nesvarstymas buvo susijęs su galimybės patikrinti pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnio 1 dalį nebuvimu (žr. šio sprendimo 52 punktą), yra klaidingas. Pirma, nuo 2006 m. liepos 13 d. (kada buvo pateikti papildomi įrodymai) iki spalio 5 d. (kada buvo priimtas ginčijamas reglamentas) praėjo daugiau nei trys mėnesiai, antra, nebuvo atliktas joks patikrinimas, susijęs su Golden Step pateiktais tokio paties pobūdžio įrodymais, trečia, apie tai, kad Komisija buvo nusiteikusi priimti papildomus įrodymus, ieškovė sužinojo tik 2006 m. liepos 7 d., ketvirta, būtent atsakydama į patikrinimų vietoje išvadas ieškovė pateikė aptariamus įrodymus. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad Komisija turi diskreciją spręsdama, ar atsižvelgti į įrodymus, pateiktus pasibaigus nustatytam terminui.

79      Argumentas, pagal kurį, jei būtų pripažinta, kad ieškovei turėjo būti suteiktas RESVĮS, Komisijos turėtas laikas buvo nepakankamas apskaičiuoti normaliąją vertę, negali būti priimtas. Iš tikrųjų toks argumentas, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą, negali pateisinti atsisakymo suteikti minėtą statusą. Be to, duomenys, susiję su ieškovės gamybos sąnaudomis jau buvo pateikti atsakymuose į antidempingo klausimyną ir Komisijos patikrinti vietoje. Be to, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 78 punkte, nuo paskutinio informacijos apie ieškovės produkcijos geografinę paskirtį pateikimo iki ginčijamo reglamento priėmimo praėjo trys mėnesiai.

80      Ieškovė ginčija Tarybos argumentus, pagal kuriuos antrojo ieškinio pagrindo atmetimas lemtų ir pirmojo atmetimą. Iš tikrųjų, net jei būtų nuspręsta, kad ji nebendradarbiavo apskaičiuojant eksporto kainą, normalioji vertė galėjo būti apskaičiuota remiantis jos buhalterijos duomenimis, taip nustatant ir individualų dempingo skirtumą. Be to, ieškovė neginčijamai pateikė visą prašomą informaciją, todėl 18 straipsnio 6 dalis negali būti taikoma. Šios nuostatos taikymas neleistų ūkio subjektui, kuris turi reikšmingos informacijos, skųstis, nes jo nebendradarbiavimas lėmė nepalankias sąlygas jo atžvilgiu. Todėl nei viena nuostata, nei veiksmai negali atimti iš ieškovės teisės gauti RESVĮS, jeigu ji atitinka tam reikalingas sąlygas.

81      Iš to matyti, kad Komisijos sprendimas atsisakyti ieškovei suteikti RESVĮS yra pagrįstas akivaizdžia vertinimo klaida ir todėl pažeidžia pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą.

82      Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija ieškovės argumentus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

83      Iš ginčijamo reglamento 125 konstatuojamosios dalies matyti, kad „atrinktoms bendrovėms, kurios neatitiko kriterijų [RESVĮS] gauti, buvo apskaičiuotas vienas svertinis vidutinis dempingo skirtumas“, kad „šis svertinis vidutinis dempingo skirtumas taikomas bendradarbiaujančioms neatrinktoms bendrovėms“ ir „kadangi bendrovės aktyviai bendradarbiavo, tas pats dempingo skirtumas buvo taikomas ir visiems kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams“. Be to, Taryba ginčijamo reglamento 146 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad „bendradarbiavo daug bendrovių, ir todėl, laikantis nuoseklios praktikos, buvo nuspręsta, kad visiems nebendradarbiavusiems gamintojams tikslinga nustatyti tokio dydžio dempingo skirtumą, kaip antai svertinis vidutinis dempingo skirtumas, nustatytas nebendradarbiaujantiems atrinktiems tiriamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams“. Iš šių nuostatų, kurių teisėtumas nėra ginčijamas Teisme, matyti, kad jei ieškovei būtų suteiktas RESVĮS, tačiau ji būtų buvusi pripažinta nebendradarbiavusia, institucijos bet kuriuo atveju būtų taikiusios atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytą dempingo skirtumų svertinį vidurkį dėl nebendradarbiavimo. Iš to matyti, kad net pripažinus, jog institucijos neteisingai atsisakė ieškovei suteikti RESVĮS, ši klaida negalėjo turėti lemiamos reikšmės galutiniam rezultatui tuo atveju, jei Teismas turėtų patvirtinti institucijų vertinimą, kad ieškovė nebendradarbiavo. Todėl jei Teismas atmestų antrąjį ieškinio pagrindą, kuriuo ginčijamas institucijų vertinimas šiuo klausimu, galima institucijų klaida dėl RESVĮS suteikimo neturėtų lemiamos reikšmės ieškovei taikytinam dempingo skirtumui, taigi ji negalėtų pateisinti ginčijamo reglamento panaikinimo (šiuo klausimu žr. 2002 m. gegužės 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Graphischer Maschinenbauprieš Komisiją, T‑126/99, Rink. p. II‑2427, 49 punktą).

84      Taigi reikia pirmiausia išnagrinėti antrąjį ieškinio pagrindą.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 18 straipsnio pažeidimu

 Šalių argumentai

85      Ieškovė tvirtina, kad Komisija neteisingai taikė pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį, skaitomą kartu su 1994 m. antidempingo kodekso II priedo 3 punktu (žr. šio sprendimo 12 ir 13 punktus). Iš tikrųjų, kaip ieškovė nurodė savo 2006 m. kovo 6 d. laiške (žr. šio sprendimo 26 punktą), Komisijos 2006 m. vasario 24 d. pranešime (žr. šio sprendimo 25 punktą) išdėstyti argumentai nepateisina minėtos nuostatos taikymo. Šiomis aplinkybėmis Komisija taip pat pažeidė pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 ir 4 dalis.

86      Dėl tų nuostatų ieškovė pažymi, kad informuodama ją praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po patikrinimo vietoje apie tai, kad jos visų pardavimo sandorių Bendrijos rinkoje sąrašas, kurį ieškovė pateikė per minėtą patikrinimą, yra nepatikimas, Komisija nesilaikė su šiuo patikrinimu susijusių reikalavimų.

87      Ieškovės 2005 m. rugsėjo 12 d. pateiktame pirminiame atsakyme į antidempingo klausimyną nurodomas eksportas į Bendrijos rinką tiriamuoju laikotarpiu sudarė [konfidencialu](1) avalynės porų. Tai teisingas skaičius, kurį Komisija pripažino per patikrinimą ieškovės patalpose. Skirtumas tarp šio skaičiaus ir [konfidencialu] eksportuotų avalynės porų skaičiaus, nurodyto ieškovės 2005 m. rugsėjo 19 d. pateiktame dokumente, susidarė, pirma, dėl įtraukimo į šį skaičių [konfidencialu] avalynės porų, skirtų ne Bendrijos rinkai, antra, dėl to, kad ieškovė nežinojo visos savo produkcijos geografinės paskirties, nes eksportavo tarpininkaujant nepriklausomoms prekybos bendrovėms, ir, trečia, dėl įtraukimo į minėtą sąrašą avalynės, nepatenkančios į nagrinėjamo produkto apibrėžimą, pardavimo.

88      Po kelių patikrinimų, skirtų įvertinant visas galimybes nustatyti nagrinėjamo eksporto galutinę kryptį ir atmesti kitų nei nagrinėjamas produktų pardavimą, ieškovė 2005 m. spalio 21 d., t. y. nepasibaigus po patikrinimo vietoje pataisytiems dokumentams pateikti nustatytam terminui, pateikė galutinį sąrašą.

89      Dėl šio patikrinimo vietoje pažymėtina, kad Komisijos pareigūnai pirmąją dieną atrinko 21 sandorį (iš kurių 12 buvo susiję su nagrinėjamu produktu) ir kitą dieną išnagrinėjo su jais susijusius dokumentus. Be to, jie atrinko 13 sandorių, susijusių su pardavimu eksportui į Bendrijos rinką, kad patikrintų eksporto kainas pagal su tuo susijusius dokumentus. Patikrinus eksporto kainas paaiškėjo, kad jos buvo teisingos. Todėl Taryba negali tvirtinti, kad Komisijos pareigūnai per patikrinimą ieškovės patalpose negalėjo atrinkti sandorių ir jų patikrinti. Be to, iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nereikėjo jokio patikrinimo po to, kai 2005 m. spalio 21 d. buvo pateiktas galutinis sąrašas (žr. šio sprendimo 21 ir 88 punktus), nes šiame dokumente nebuvo nurodytas tik Bendrijos rinkai neskirtas pardavimas ir į nagrinėjamo produkto apibrėžimą nepatenkantis produktų pardavimas, t. y. tyrimui nesvarbūs duomenys, nieko nepridedant. Todėl patikrinimas tikrai nebuvo neišsamus.

90      Bet kuriuo atveju, priešingai nei tvirtina Taryba, ieškovė, 2005 m. spalio 21 d. pateikdama galutinį sąrašą, nepažeidė jokios pagrindinio reglamento nuostatos. Net pripažinus, kad Tarybos nurodytos aplinkybės leidžia taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį (quod non), nebuvo jokios priežasties Komisijai nenaudoti vietoje patikrintų ir neginčytų eksporto kainų (vieninteliai reikšmingi duomenys), nes Komisijos kaltinimas yra susijęs tik su eksportuotos avalynės kiekiu. Minėtos kainos yra Komisijos turimi duomenys pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies prasme.

91      Be to, Komisija neatsakė į ieškovės pastabas, išdėstytas 2006 m. kovo 6 d. laiške, nei pateikė savo nuomonę dėl per patikrinimą vietoje duoto paaiškinimo, kuris leido išsiaiškinti visus skirtumus, patvirtinti duomenis apie kainas ir suvokti ieškovės produkcijos platinimo grandinės ypatumus. Taigi Komisija šio sąrašo neišnagrinėjo tinkamai ir nešališkai.

92      Ieškovei per patikrinimą jos patalpose nebuvo pranešta, kad Komisija nepriima naujų pataisymų, nors ieškovė šiai institucijai pateikė paaiškinimus dėl galutinio sąrašo parengimo sunkumų. Atvirkščiai, iš Komisijos elgesio aiškiai buvo matyti, kad ji neatmeta galimybės nagrinėti pataisytus sąrašus, nes tai ji, be kita ko, ir darė kitų duomenų atžvilgiu.

93      Dėl duomenų apie CIF kainą prie Bendrijos sienos (žr. šio sprendimo 25 ir 26 punktus) ieškovė nurodo vykstant tyrimui paaiškinusi, kad su šiuo pardavimu susijusiose sąskaitose faktūrose buvo nurodoma kaina Franko laivo denyje, o ne CIF kaina prie Bendrijos sienos. Taigi ieškovė negalėjo pateikti duomenų apie sąnaudas, patirtas nuo prekės išvežimo iš gamyklos iki Bendrijos sienos, apimančias nepriklausomų prekybos bendrovių gauto pelno maržą, kurios dydžio ieškovė nežino. Dėl to, kad ieškovė negalėjo žinoti CIF vertės prie Bendrijos sienos, ji pasiūlė Komisijai taikyti nepriklausomų prekybos bendrovių pateiktus patikimus duomenis apie sąnaudas, patirtas nuo pardavimo Franko laivo denyje iki Bendrijos sienos. Iš to matyti, kad ieškovė darė „viską, kas įmanoma“, kad pateiktų turimą informaciją, t. y. informaciją, kurią Komisija galėjo papildyti, kad prieitų prie „pagrįstos ir teisingos išvados“.

94      Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija ieškovės argumentus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

95      Reikia pažymėti, kad šalys nesutaria dėl šio ieškinio pagrindo faktinių aplinkybių. Konkrečiai kalbant, nors ieškovė tvirtina, kad Komisijos pareigūnai galėjo atrinkti nagrinėjamų produktų pardavimo eksportui į Bendrijos rinką sandorius, išnagrinėti su tuo susijusius dokumentus ir galiausiai patikrinti eksporto kainas, Taryba tai iš esmės ginčija. Ši institucija tvirtina, kad Komisijos pareigūnai per patikrinimą ieškovės patalpose negalėjo išnagrinėti jokių dokumentų, susijusių su nagrinėjamų produktų eksportu į Bendrijos rinką, taigi ir patikrinti eksporto kainų.

96      Šiuo klausimu reikia pastebėti, jog Taryba neginčija, kad Komisijos pareigūnai iš tikrųjų pirmąją patikrinimo ieškovės patalpose dieną atrinko nagrinėjamų produktų pardavimo eksportui į Bendrijos rinką sandorius. Tarybos nuomone, tai gali būti paaiškinama tuo, kad šiame etape Komisijos pareigūnai dar nebuvo nustatę, kuri iš ieškovės atitinkamai 2005 m. rugsėjo 12 d. ir rugsėjo 19 d. pateiktų lentelių yra teisinga. Todėl, nors paaiškėjo, kad 2005 m. rugsėjo 19 d. lentelėje pateiktas sąrašas, kuriuo remiantis atliktas patikrinimas, buvo teisingas, kitą dieną Komisijos pareigūnai atliko atrinktų sandorių patikrinimą, nes ieškovė iki to laiko buvo surinkusi visus su atrinktais sandoriais susijusius dokumentus.

97      Vis dėlto reikia pažymėti, kad, kaip nurodo Taryba, atrinktų sandorių patikrinimas norint apskaičiuoti eksporto kainą, remiantis visais į pardavimo eksportui į Bendrijos rinką sąrašą įtrauktais sandoriais, neturi prasmės, jei nustatoma, kad į šį sąrašą įtrauktas ir pardavimas eksportui, kuris neturėtų būti į jį įtrauktas. Nustačius, kad tokiame sąraše yra nurodyta daug neįvardytų pardavimo atvejų, kurie susiję arba su į nagrinėjamo produkto apibrėžimą nepatenkančiais produktais, arba tai nėra eksportas į Bendrijos rinką, atrinktų pardavimo atvejų patikrinimas, net jei jis būtų įtikinamas, nepanaikina draudimo naudoti visų sąraše nurodytų sandorių, nes šis sąrašas yra nepatikimas.

98      Nagrinėjamu atveju, pirma, šalys neginčija, kad per patikrinimą vietoje Komisijos pareigūnai sutarė su ieškovės atstovais dėl bendros nagrinėjamo produkto eksporto į Bendriją apimties ([konfidencialu] avalynės porų). Šalys taip pat neginčija aplinkybės, kad ši apimtis matyti ieškovės didžiojoje knygoje. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad 2005 m. rugsėjo 19 d. Komisijai pateikti duomenys ([konfidencialu] avalynės porų; žr. šio sprendimo 87 punktą) rodė apie 60 % padidintą eksporto apimtį, palyginti su realia nagrinėjamo eksporto į Bendrijos rinką apimtimi, o patikrinimo vietoje metu nebuvo įmanoma nustatyti tyrimui nereikšmingo eksporto. Be to, reikia priminti, kad ieškovė 2005 m. rugsėjo 12 d. buvo nurodžiusi trečią skaičių ([konfidencialu] avalynės porų). Taigi, nepaisant to, kad ieškovė turėjo duomenis apie bendrą savo eksporto į Bendrijos rinką apimtį, sąrašai, kuriuos ji pateikė vykstant administracinei procedūrai, buvo prieštaringi, be to, juose esanti informacija neleido išsklaidyti nustatytų prieštaravimų. Galiausiai ieškovės per administracinę procedūrą pateiktos pastabos įtikinamai nepaaiškina nustatytų skirtumų.

99      Antra, atsakydama į Teismo raštu pateiktą klausimą Komisija nurodė, kad jei pardavimo į Bendrijos rinką sandorių sąraše, kurį ieškovė būtų pateikusi prieš ar per patikrinimą vietoje, nebūtų buvę nustatytų prieštaravimų, ji eksporto kainą būtų apskaičiavusi atsižvelgdama į visus minėtame sąraše nurodytus sandorius. Būtų buvę preziumuojama, kad šis sąrašas yra patikimas, jeigu be jo atitikties realiam bendram nagrinėjamo produkto eksportui, nurodytam ieškovės didžiojoje knygoje, atrinktų sandorių patikrinimas būtų baigęsis sėkmingai.

100    Trečia, reikia pažymėti, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Komisijos pareigūnai iš tikrųjų patikrino duomenis, susijusius su per patikrinimą atrinktais pardavimo sandoriais. Įrodymai, kuriais remiasi ieškovė, yra Komisijos pareigūnų rankraštinės pastabos tam tikrų sandorių, įtrauktų į ieškovės visų pardavimo sandorių Bendrijos rinkoje sąrašą, paraštėse, įrodančios nebent tai, kad šie pareigūnai buvo atrinkę šiuos sandorius, o ne tai, kad jie patikrino su kiekvienu jų susijusius dokumentus.

101    Ketvirta, iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad Komisija per patikrinimą vietoje ar vėliau būtų gavusi ir patikrinusi visų pardavimo sandorių Bendrijos rinkoje sąrašą, kuris būtų atitikęs bendrą teisingą nagrinėjamų produktų eksporto į Bendrijos rinką apimtį. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovės grindžiant savo tvirtinimus nurodytas pranešimas yra 2005 m. spalio 13 d. valdybos elektroninis laiškas personalo nariui. Šiame laiške nurodyta, pirma, kad Komisijos pareigūnas iki 2005 m. spalio 21 d. pratęsė terminą, skirtą pateikti tam tikrus duomenis, susijusius su normaliosios vertės apskaičiavimu (gamybos sąnaudos), ir, antra, kad tas pats pareigūnas norėjo sužinoti, ar ieškovės visų pardavimo sandorių Bendrijos rinkoje sąrašas, kurį turėjo Komisija, yra galutinis.

102    Be to, kad šį laišką parašė ne Komisija, o ieškovė, reikia konstatuoti, kad jis nepatvirtina, jog Komisija iki 2005 m. spalio 21 d. suteikė terminą pataisytai visų pardavimo sandorių Bendrijos rinkoje sąrašo versijai pateikti. Be to, aplinkybė, kad Komisija priėmė pataisytus po patikrinimo vietoje pateiktus duomenis, susijusius su normaliąja verte, kaip antai gamybos sąnaudos, nereiškia, kad ši institucija buvo pasirengusi po patikrinimo vietoje priimti visus pataisytus duomenis bet kuriuo klausimu. Iš tikrųjų, kaip matyti iš per patikrinimą vietoje padarytų rankraštinių pastabų ant ieškovės atsakant į antidempingo klausimyną pateiktos gamybos sąnaudų lentelės, Komisijos pareigūnai ieškovės prašė ištaisyti konkretų netikslumą, t. y. pridėti sumą, apskaičiuotą kaip Sun Sang Kong Yuen (Honkongas) išlaidos.

103    Penkta, reikia pažymėti, kad pagrindinio reglamento 18 straipsnis yra 1994 m. antidempingo kodekso 6.8 punkto ir II priedo turinio perkėlimas į Bendrijos teisę, todėl jis turi būti aiškinamas kuo labiau atsižvelgiant į minėtas nuostatas (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Reliance Industries prieš Tarybą ir Komisiją, T‑45/06, Rink. p. II‑0000, 91 punktą). Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad rėmimasis turimais duomenimis pateisinamas, kai įmonė atsisako bendradarbiauti arba pateikia klaidingą ar klaidinančią informaciją, o pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies antras sakinys nereikalauja tyčios.

104    Iš tikrųjų suinteresuotos šalies pastangų pateikti tam tikrą informaciją apimtis nebūtinai yra susijusi su pateiktos informacijos kokybe ir bet kuriuo atveju tai nėra vienintelis lemiamas veiksnys. Jei prašoma informacija galiausiai nebuvo gauta, Komisija gali remtis turimais duomenimis, susijusiais su prašoma informacija (dėl 1994 m. antidempingo kodekso 6.8 punkto žr. 2002 m. spalio 1 d. specialios PPO ataskaitos „Egiptas – Galutinės antidempingo priemonės Turkijos kilmės plieno armatūros strypų importui“ 7.242 punktą).

105    Šį vertinimą patvirtina pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalis, pagal kurią jeigu pateiktoje informacijoje yra tam tikrų netikslumų, bet juos galima patikrinti ir dėl to nesusidaro didelių sunkumų panaudoti informaciją pagrįstoms ir tikslioms išvadoms, taip pat jeigu tokia informacija buvo pateikta laiku, o suinteresuotoji šalis visais įmanomais būdais stengėsi pateikti tinkamą informaciją, pateiktoji informacija neatmetama. Taigi pastangos visais įmanomais būdais yra sąlyga, kuri turi būti įvykdyta, kad Komisija atsižvelgtų į ne visą informaciją. Tačiau, kaip matyti iš šio sprendimo 98 punkto, nepaisant to, kad ieškovė turėjo duomenis apie bendrą savo eksporto į Bendrijos rinką apimtį, informacija apie jos pardavimą eksportui, kurią ji pateikė vykstant administracinei procedūrai, buvo prieštaringa, todėl negali būti laikoma, kad ji stengėsi visais įmanomais būdais.

106    Tokiomis aplinkybėmis Komisija, apskaičiuodama eksporto kainą, neprivalėjo atsižvelgti į ieškovės prieš patikrinimą vietoje pateiktus visų pardavimo sandorių Bendrijos rinkoje sąrašus, nes visų juose esančių duomenų panaudojimas neišvengiamai būtų lėmęs klaidingą rezultatą (žr. šio sprendimo 97–99 punktus).

107    Dėl 2005 m. spalio 21 d. pateikto sąrašo reikia pažymėti, kad nors institucijos gali atsižvelgti į informaciją, kuri joms buvo pateikta pasibaigus jos nustatytam terminui (šiuo klausimu žr. 2006 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo Shandong Reipu Biochemicals prieš Tarybą, T‑413/03, Rink. p. II‑2243, 67 punktą), Komisija galėjo atsisakyti atsižvelgti į šį sąrašą, nes jis negalėjo būti patikrintas neatlikus antro patikrinimo vietoje.

108    Šiuo klausimu reikia pridurti, kad Komisija neperžengė savo diskrecijos ribų nuspręsdama, kad eksporto kainos apskaičiavimas negalėjo būti pagrįstas per patikrinimą vietoje turėtais duomenimis (žr. šio sprendimo 97–99 punktus). Dėl šio vertinimo Komisija nusprendė, kad po minėto patikrinimo vietoje pateiktas sąrašas negali būti panaudotas apskaičiuojant eksporto kainą, jai nepatikrinus vietoje atrinktų sandorių. Tokiomis aplinkybėmis tai, kad atrinkti sandoriai yra nurodyti ir 2005 m. spalio 21 d. pateiktame sąraše, neturi reikšmės.

109    Atsižvelgiant į nustatytus didelius ieškovės per administracinę procedūra pateiktų visų pardavimo sandorių Bendrijos rinkoje sąrašų neatitikimus, reikia konstatuoti, kad ieškovė nebendradarbiavo pagrindinio reglamento 18 straipsnio prasme apskaičiuojant jos eksporto kainą. Todėl antrasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

110    Tokiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad ieškovės grindžiant pirmąjį ieškinio pagrindą nurodyta klaida negali turėti reikšmės ginčijamo reglamento teisėtumui, nes net jeigu ieškovei būtų suteiktas RESVĮS, institucijos jai bet kuriuo atveju būtų nustačiusios svertinį atrinktų bendrovių dempingo skirtumų vidurkį. Todėl pirmasis ieškinio pagrindas taip pat turi būti atmestas.

111    Atsižvelgiant į tai, kad buvo atmestas antrasis ieškinio pagrindas, nereikia nagrinėti Tarybos prašymo pašalinti iš bylos medžiagos tam tikrų ieškovės atsakymų į Teismo raštu pateiktus klausimus elementų (žr. šio sprendimo 67 punktą).

 Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 3 straipsnio pažeidimu

 Šalių argumentai

112    Dėl eksporto kainos nustatymo ieškovė tvirtina, kad Taryba ginčijamame reglamente neatsižvelgė į tai, kad ji parduodavo savo produktus nepriklausomoms prekybos bendrovėms, kurios tarpininkavo tarp Kinijos gamintojų ir Bendrijos rinkoje veikiančių platintojų.

113    Ieškovės nuomone, nepriklausomos prekybos bendrovės, kaip antai Pagoda, kuri yra tarpininkė ieškovei tiekiant produkciją Bendrijos rinkai, padengia didelę dalį gamybos ir prekybos išlaidų, būtent pardavimo vadybos, eksporto organizavimo ir tyrimų bei vystymo srityse. Į šias išlaidas, kaip, beje, ir į prekybos bendrovių pelno maržą, turėjo būti atsižvelgta apskaičiuojant CIF kainą prie Bendrijos sienos, taigi apskaičiuojant kainos sumažinimą ir ieškovės eksporto padarytą žalą.

114    Nepaisant aplinkybės, kad Komisija turėjo duomenų apie prekybos bendrovių vaidmenį ir pelno maržą, ji neįvykdė savo pareigos atlikti objektyvų visų reikšmingų įrodymų tyrimą, kad būtų nustatytas žalos buvimas pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį ir pagal 1994 m. antidempingo kodekso 3 straipsnį. Viena vertus, neatsižvelgdama į visas išlaidas, patirtas tarp ieškovės FOB kainos ir kainos prie Bendrijos sienos, ir, kita vertus neatsižvelgdama į nepriklausomų prekybos bendrovių, kaip antai Pagoda, pelno maržą Komisija klaidingai apskaičiavo ieškovei taikytiną kainos sumažinimo skirtumą. Jei ši suma būtų apskaičiuota teisingai, ieškovei būtų buvęs nustatytas mažesnis muitas arba ji būtų visiškai nuo jo atleista.

115    Iš to matyti, kad jei ieškovei būtų suteiktas RESVĮS, atsižvelgimas į minėtus veiksnius būtų lėmęs tai, kad žala būtų buvusi mažesnė už jai nustatytą dempingo skirtumą.

116    Taryba pirmiausia ginčija šio ieškinio pagrindo priimtinumą tvirtindama, kad šis ieškinio pagrindas neatitinka Procedūros reglamento 44 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes jame aiškiai neišdėstomos faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas. Tai adekvačių argumentų neturintis ieškinio pagrindas ir grindžiant jį nurodyti tvirtinimai nepaneigia institucijų nustatytų faktinių aplinkybių ir neįrodo kas šios institucijos būtų padariusios klaidą.

117    Antra, Taryba pažymi, kad ieškovė nenurodė, jog priežastis, dėl kurios jai nebuvo nustatyta eksporto kaina, yra susijusi su patikimo visų pardavimo sandorių Bendrijos rinkoje sąrašo nepateikimu. Todėl jos eksporto kaina nebuvo naudojama apskaičiuojant Kinijos importo kainų sumažinimo skirtumus. Šie skirtumai buvo apskaičiuoti remiantis atrinktų ir visiškai bendradarbiavusių bendrovių eksporto kainomis. Todėl net jei institucijos būtų turėjusios padidinti ieškovės eksporto kainas tarpininkaujančių prekybos įmonių pelno marža, tai nebūtų turėję reikšmės galutiniam rezultatui.

 Bendrojo Teismo vertinimas

118    Pirmiausia reikia atmesti Tarybos šio sprendimo 116 punkte nurodytą prašymą nepriimti šio ieškinio pagrindo. Iš tikrųjų ieškovė aiškiai nurodo, kad neatsižvelgimas į prekybos bendrovių, kaip antai bendrovė Pagoda, buvimą, taigi ir į šių bendrovių pelno maržas apskaičiuojant žalą, yra pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies pažeidimas, nes šioje nuostatoje reikalaujama objektyvaus kainų sumažinimo tyrimo. Be to, paaiškindama, kad nepriklausomos prekybos bendrovės gauna pelną dar prieš patenkant produktams į Bendrijos teritoriją, ieškovė nurodė priežastį, kodėl mano, kad institucijos, norėdamos objektyviai apskaičiuoti kainų sumažinimą, turėjo atsižvelgti į minėtus pelnus nustatydamos jos eksporto kainas. Taigi ieškovė savo kaltinimus išdėstė pakankamai tiksliai, kad Taryba galėtų suprasti trūkumus, kuriais kaltinama, ir jų svarbą apskaičiuojant žalą, o Teismas galėtų įvertinti šių tvirtinimų pagrįstumą.

119    Dėl ieškinio pagrindo pagrįstumo iš šio sprendimo 112–115 punkto matyti, kad ieškovė kaltina Tarybą apskaičiuojant ieškovės CIF eksporto kainą prie Bendrijos sienos, kad būtų nustatytas kainų sumažinimas, neatsižvelgus į prekybos bendrovių, būtent į bendrovės Pagoda, pelno maržą.

120    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš antrojo ieškinio pagrindo nagrinėjimo (žr. šio sprendimo 95–110 punktus), institucijos neperžengė savo diskrecijos ribų nuspręsdamos, kad ieškovės pateiktas visų pardavimo sandorių Bendrijos rinkoje sąrašas negalėjo būti panaudotas apskaičiuojant jos gaminamų produktų eksporto kainas. Todėl net pripažinus, kad institucijos kainų sumažinimo skirtumą turėjo apskaičiuoti atsižvelgdamos į prekybos bendrovės Pagoda įtaką ieškovės CIF kainai prie Bendrijos sienos, tai nebūtų turėję jokios reikšmės apskaičiuojant kainų sumažinimo skirtumą. Iš tikrųjų, kadangi ieškovės produktų eksporto kaina nebuvo naudojama apskaičiuojant kainų sumažinimą, atsižvelgimas į bendrovės Pagoda pelno maržą tiekiant minėtus produktus Bendrijos rinkai negali turėti jokio poveikio kainų sumažinimo skirtumui, apskaičiuotam remiantis kitų atrinktų ir visiškai bendradarbiavusių bendrovių eksporto kainomis.

121    Iš to išplaukia, kad trečiasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

 Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 20 straipsnio ir teisės į gynybą pažeidimu bei pareigos motyvuoti nesilaikymu

 Šalių argumentai

122    Ieškovė tvirtina, kad institucijos jai nepateikė tinkamo pranešimo apie naują faktų nagrinėjimą, susijusį su Bendrijos pramonės patirta žala, ir nesuteikė galimybės pateikti savo komentarus dėl šio naujo vertinimo, susijusio su galutinio muito pakeitimu (žr. šio sprendimo 41–48 punktus). Be to, Komisija nepakankamai paaiškino priežastis, dėl kurių reikėjo padaryti jos tyrimo pakeitimus, ir kitų duomenų nei tie, kurie buvo nurodyti jos pirmame pasiūlyme, panaudojimą.

123    Nors galutinės informacijos dokumente Komisija nurodė, kad 140 milijonų porų avalynės importas per metus nedaro žalos Bendrijos pramonei, savo papildomame galutinės informacijos dokumente ji gerokai sumažino minėtą skaičių iki 41,5 milijono porų, nepaaiškindama priežasčių, pateisinančių tokį pakeitimą, kuris „netoleruotinai“ manipuliuojant referenciniais metais sukeitė taikytinus muitų lygius tarp Kinijos ir Vietnamo. Kalbant apie kiekybinių kvotų, nustatytų pagal atidėtų muitų sistemą, ekonominį naudingumą, pažymėtina, kad jų tikslas buvo atlaikyti dėl importo apimties kylantį spaudimą, kuris vis dėlto nebuvo laikomas nesąžininga praktika, o antidempingo priemonės yra skirtos reaguoti į nesąžiningą dempingo praktiką. Atsižvelgiant į šiuos skirtumus, Komisijos ieškovei suteiktas penkių dienų terminas pateikti savo pastabas dėl naujo pasiūlymo buvo nepakankamas ir dėl to ieškovė skundėsi per visą administracinę procedūrą.

124    Ginčijamo reglamento 301 konstatuojamoji dalis, kurioje laikomasi paskutinio Komijos pasiūlymo, nėra pakankamai motyvuota atsižvelgiant į nesutarimus ir joje nenurodomos priežastys, pateisinančios naujo metodo taikymą. Ginčijamo reglamento 301 konstatuojamojoje dalyje tik pakartojamas papildomo galutinės informacijos dokumento 280 punkto tekstas, kuriame nebuvo pateikta daugiau paaiškinimų. Be to, papildomame galutinės informacijos dokumente nėra jokių skaičių ar skaičiavimų, lėmusių ginčijamo reglamento 301 konstatuojamojoje dalyje aprašytą metodą, taip pat minėtas dokumentas neleidžia paaiškinti rėmimosi kitais metais, dydžiais ir apimtimis nei tie, kuriais buvo remiamasi pirmame pasiūlyme. Be to, institucijos pažeidė pagrindinio reglamento 20 straipsnį, kuris reikalauja pateikti išsamią informaciją, lėmusią esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu Komisija ketina siūlyti nustatyti galutines priemones. Faktų vertinimas, lėmęs naują Komisijos poziciją, nebuvo nei paaiškintas, nei pagrįstas.

125    Be to, Komisija, neleisdama ieškovei veiksmingai pareikšti savo nuomonės dėl tam tikrų svarbių klausimų, pavyzdžiui, dėl naujo pasiūlymo pagrįstumo, nurodytų faktinių aplinkybių tikslumo ir reikšmingumo, atliktų skaičiavimų ir Komisijos grindžiant savo išvadas dėl dempingo ir Bendrijos pramonės patirtos žalos pateiktų įrodymų, pažeidė jos teisę į gynybą. Dviem sistemoms būdingi esminiai faktų nagrinėjimo, kuriuo jos grindžiamos, skirtumai. Dėl šių skirtumų galutinės išvados, susijusios su Kinijos ir Vietnamo gamintojais, buvo visiškai priešingos, tačiau Komisija nepaaiškino, nei kaip ji gavo tokį rezultatą, nei suteikė suinteresuotiems asmenims galimybę įgyvendinti teisę į gynybą.

126    Tarybos mėginimas sumažinti skirtumus tarp dviejų pasiūlymų nurodant, jog nustatyta sistema atsižvelgiama į tai, kad tik didesnis nei tam tikros apimties importas daro žalą, patvirtina apmokestinamą antidempingo muitu importą, kuris nedaro žalos, o tai prieštarauja pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 daliai. Tai, kad ieškovė galėjo pateikti keletą pastabų dėl sistemos per mažesnį nei dešimties dienų terminą, numatytą pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalyje, negali būti panaudota prieš ją ir pateisinti faktą, kad Komisija pateikė nepakankamai informacijos. Iš tikrųjų klausimas, ar Komisijos suteiktas terminas buvo adekvatus ieškovės teisės į gynybą atžvilgiu, turi būti vertinamas atsižvelgiant į Komisijos nustatyto metodo pakeitimų apimtį ir į duomenų bei paaiškinimų dėl naujo teisinio ir faktinio vertinimo nebuvimą. Šiuo klausimu ieškovė nurodo, kad jei institucijos nepateikia adekvačių paaiškinimų dėl pasirinkto metodo ir faktinių aplinkybių vertinimo, aplinkybė, kad galėjo būti pateikti keli komentarai, yra ribotos reikšmės ir nereiškia, kad nepažeisti pagrindinio reglamento 20 straipsnio reikalavimai, pagrindiniai Bendrijos teisės principai ar PPO teisė. Be to, Komisija pati nustatė labai griežtą kalendorių ir tai neleido prailginti termino pastaboms dėl papildomo galutinės informacijos dokumento pateikti. Be to, kelis mėnesius trukusios diskusijos buvo susijusios su atidėtų muitų sistema, o ne su galiausiai nustatyta sistema.

127    Ieškovė mano, kad dėl papildomo galutinės informacijos dokumento neapibrėžtumo ir duoto termino nepakankamumo ji neturėjo galimybės Komisijai išdėstyti priežasčių, dėl kurių priimta pozicija buvo netinkama ir nepagrįsta, nei pateikti savo nuomonės dėl šiame dokumente esantį pasiūlymą lėmusių metodo ir skaičių.

128    Galiausiai ieškovė priduria, kad jeigu būtų galėjusi adekvačiai pateikti pastabas dėl papildomo galutinės informacijos dokumento, būtų nurodžiusi, pirma, kad siūloma sistema pažeidžia pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 dalį, nes pagal minėtą sistemą antidempingo muitu apmokestinamas importas, kuris nedaro žalos, antra, kad individualus žalos skirtumas turėjo būti skaičiuojamas jai, ir, trečia, kad paskutinis Komisijos pasiūlymas yra nepagrįstas bei neproporcingas, nes naujas faktų vertinimas, kuris nebuvo nei paaiškintas, nei pagrįstas, „netoleruotinai“ sukeitė atitinkamų antidempingo priemonių poveikį Kinijai ir Vietnamui.

129    Taryba, palaikoma Komisijos ir CEC, ginčija ieškovės argumentus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

130    Pirmiausia savo ketvirtuoju ieškinio pagrindu ieškovė tvirtina, kad institucijos pažeidė pagrindinio reglamento 20 straipsnį, nes Komisija, pirma, nepateikė jai dokumentų, kuriais remdamasi atliko skaičiavimus papildomame galutinės informacijos dokumente, ir, antra, nesuteikė pakankamo ir minėto straipsnio 5 dalį atitinkančio termino pateikti išsamias pastabas dėl naujo metodo.

131    Antra, ieškovė nurodo, kad institucijos nei galutinės informacijos dokumente ar papildomame galutinės informacijos dokumente, nei ginčijamame sprendime nenurodė motyvų, galinčių pagrįsti metodą, taikytą siekiant atsižvelgti į nežalingos importo apimties egzistavimą ir pagal kurį sumažinamas žalos skirtumas, užuot nežalingą importą atleidus nuo antidempingo muito. Šios aplinkybės tariamai reiškia ieškovės teisės į gynybą pažeidimą ir pareigos motyvuoti nesilaikymą.

132    Visų pirma reikia pažymėti, kad pagrindinio reglamento 20 straipsnyje numatytos priemonės, susijusios su atitinkamų šalių, būtent eksportuotojų, teisės būti išklausytiems, kuri yra viena pagrindinių Bendrijos teisėje pripažįstamų teisių ir apima teisę būti informuotiems apie esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus, įgyvendinimu (1991 m. birželio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Al-Jubail Fertilizer prieš Tarybą C‑49/88, Rink. p. I‑3187, 15 punktas ir 1998 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Champion Stationery ir kt. prieš Tarybą T‑147/97, Rink. p. II‑4137, 55 punktas).

133    Tokiomis aplinkybėmis ieškovės argumentus dėl pagrindinio reglamento 20 straipsnio pažeidimo reikia aiškinti kaip susijusius su jos teisės į gynybą, numatytos Bendrijos teisėje ir šioje nuostatoje, pažeidimu (šiuo klausimu žr. 2002 m. lapkričio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kundan ir Tata prieš Tarybą, T‑88/98, Rink. p. II‑4897 131 punktą).

134    Šiuo klausimu reikia priminti, kad įmonėms, susijusioms su tyrimo procedūra, prieš priimant antidempingo reglamentą turi būti suteikta galimybė per administracinę procedūrą veiksmingai išreikšti savo nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo, svarbos bei dėl įrodymų, kuriais rėmėsi Komisija, grįsdama dempingo praktikos ir iš jos kylančios žalos egzistavimą (šio sprendimo 132 punkte minėto Sprendimo Al-Jubail Fertilizer prieš Tarybą 17 punktas ir 2000 m. spalio 3 d. Sprendimo Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą, C‑458/98 P, Rink. p. I‑8147, 99 punktas; 132 punkte minėto Sprendimo Champion Stationery ir kt. prieš Tarybą 55 punktas ir 133 punkte minėto Sprendimo Kundan ir Tata prieš Tarybą punktą 132 punktas).

135    Taip pat šioje situacijoje reikia pažymėti, kad neišsami galutinė informacija reglamento, nustatančio galutinius antidempingo muitus, neteisėtumą sąlygoja, tik jei dėl šių trūkumų suinteresuotosios šalys negalėjo tinkamai ginti savo interesų. Taip būtų, jei trūkumai būtų susiję su faktais ir motyvais, kurie skiriasi nuo naudotų laikinosioms priemonėms, kurioms pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnio 2 dalį galutinėje informacijoje turi būti teikiamas ypatingas dėmesys. Dėl tų pačių priežasčių taip būtų ir tuomet, jei trūkumai būtų susiję su faktais ir argumentais, besiskiriančiais nuo tų, kuriais grindžiamas po galutinės informacijos dokumento pateikimo priimtas Komisijos ar Tarybos sprendimas, kaip tai matyti iš pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 dalies paskutinio sakinio.

136    Nagrinėjamu atveju, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 42–44 punktuose, Komisija galutinės informacijos dokumente pirmiausia teikė pirmenybę atidėtų muitų sistemai, pagrįstai aplinkybe, kad 140 milijonų porų avalynės per metus viršijantis importas daro žalą pagrindinio reglamento 3 straipsnio prasme. Toks vertinimas rėmėsi kiekybinių kvotų egzistavimu iki 2005 m. sausio 1 d., kurios neleido tokiai žalai atsirasti, ir 2005 m. importuoto kiekio iš Kinijos apskaičiavimu. Pagal šį pasiūlymą galutinis antidempingo muitas turėjo būti taikomas importui iš Kinijos, viršijančiam 140 milijonų porų avalynės per metus. Šis muitas buvo lygus referencinių kainų sumažinimui, t. y. 23 %.

137    Vis dėlto, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 47 ir 48 punktuose, Komisija papildomu galutinės informacijos dokumentu pakeitė savo pasiūlymą dėl žalą panaikinančių muitų formos. Naujasis požiūris taip pat grindžiamas nežalingo importo apimties egzistavimu pagrindinio reglamento 3 straipsnio prasme. Vis dėlto pagal šį papildomą galutinės informacijos dokumentą tiek šios nežalingos importo apimties apskaičiavimo metodas, tiek šios apimties poveikis galutinių siūlomų muitų formai skyrėsi nuo nurodytų galutinės informacijos dokumente.

138    Būtent papildomame galutinės informacijos dokumente Komisija pirmiausia nurodė, kad importo iš Kinijos referencinių kainų sumažinimo skirtumas sudarė 23 %. Antra, ji nustatė, kad importo iš šios šalies apimtis tiriamuoju laikotarpiu sudarė 38 % importo iš dviejų nagrinėjamų šalių. Šis procentinis dydis, taikytas visam importui iš Kinijos ir Vietnamo 2003 m. (109 milijonai porų batų), sudarė apie 41,5 milijono avalynės porų, t. y. apimtis, kuri buvo laikoma nežalinga Bendrijos pramonei. Trečia, Komisija nurodė, kad 28,26 % šios apimties sudarė importas iš Kinijos 2005 metais. Galiausiai, ketvirta, ji iš pradžių nustatytą žalos skirtumą (23 %) sumažino 28,26 %, šitaip „svertinis“ žalos skirtumas sumažėjo iki 16,5 %.

139    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad galutinės informacijos dokumente ir papildomame galutinės informacijos dokumente aprašytų metodų skirtumai yra tokie. Pirma, užuot nustačiusi nežalingo importo metinę apimtį remdamasi importu iš Kinijos 2005 m., Komisija šią metinę apimtį nustatė 109 milijonus avalynės porų, importuotų iš Kinijos 2003 m., padaugindama iš 38 %. Tai procentinis dydis, kuris rodė importo iš šios šalies dalį importo iš dviejų nagrinėjamų šalių tiriamuoju laikotarpiu atžvilgiu. Antra, užuot atleidusi metinę apimtį, kuri, remiantis papildomo galutinės informacijos dokumento 278–280 punktais, buvo pripažinta nežalinga, nuo antidempingo muito, Komisija į šią apimtį atsižvelgė sumažindama žalos išnykimo lygį ir jai taikė antidempingo muitą nuo pirmosios importuotos poros.

140    Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad tai, jog Komisija pakeitė savo analizę gavusi suinteresuotųjų šalių pateiktus komentarus dėl galutinės informacijos dokumento, savaime nėra teisės į gynybą pažeidimas. Iš tikrųjų, kaip matyti iš pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 dalies paskutinio sakinio, galutinės informacijos dokumentas netrukdo Komisijai ar Tarybai priimti bet kokį vėlesnį sprendimą. Ši nuostata tik įpareigoja Komisiją kuo skubiau atskleisti faktus ir motyvus, besiskiriančius nuo tų, kuriais grindžiamas pirminis požiūris, išdėstytas galutinės informacijos dokumente. Iš tikrųjų remdamiesi šiuo paaiškinimu suinteresuotieji asmenys gali suprasti priežastis, dėl kurių institucijos priėmė kitokią poziciją.

141    Todėl norint nustatyti, ar Komisija nepažeidė ieškovės teisės, kylančios iš pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 dalies paskutinio sakinio, reikia taip pat patikrinti, ar Komisija jai atskleidė faktus ir motyvus, kuriais grindžiamas naujas požiūris į žalą ir į jai pašalinti reikalingų priemonių formą, nes šie faktai ir motyvai skiriasi nuo nurodytų galutinės informacijos dokumente (žr. šio sprendimo 135 punktą).

142    Šiuo klausimu Komisija pirmiausia papildomame galutinės informacijos dokumente nurodė, kad jos naujas pasiūlymas leis neskirti atskirų importuotojų kategorijų.

143    Dėl dokumentų, kuriais remdamasi Komisija žalos skirtumą sumažino nuo 23 iki 16,5 %, ieškovė neteisingai tvirtina, kad negalėjo su jais susipažinti. Iš tikrųjų šio sprendimo 115 punkte aprašytas metodas, susijęs su žalos skirtumo pakoregavimu atsižvelgiant į nežalingo importo apimtį, yra išdėstytas papildomame galutinės informacijos dokumente. Tiesa, kad šis dokumentas nepateikia informacijos apie tikslią importo apimtį iš Kinijos 2005 m., kuri leistų patikrinti, ar 28,26 % atitinka realybę. Vis dėlto, jei 41,5 milijono avalynės porų, kaip nurodo Komisija, sudaro 28,26 % visos importo apimties iš Kinijos 2005 m., galima daryti išvadą, kad šis importas išaugo iki 146,85 milijono avalynės porų. Be to, tokius skaičius savo 2006 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniame laiške pateikia pati ieškovė (žr. šio sprendimo 49 punktą).

144    Iš šių argumentų matyti, kad Komisija atskleidė ieškovėms savo samprotavimus, kuriais rėmėsi apskaičiuodama žalos skirtumą, atsižvelgiant į nežalingo importo apimtį. Ji taip pat nurodė visus skaičiais išreikštus duomenis, kuriuos manė esant reikšmingus šiuo atveju, todėl ieškovės teisė į gynybą šiuo klausimu nebuvo pažeista.

145    Taip pat reikia pabrėžti, kad, kaip nurodo Taryba, ieškovės ieškinio pagrindas, koks buvo išdėstytas pačiame ieškininiame pareiškime, yra susijęs su jos teisės į gynybą pažeidimu, o ne su pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Todėl klausimas, ar ginčijamu reglamentu nustatyta sistema, pagal kurią apmokestinamas ir mažesnis už nežalingu laikomą metinį importo lygį importas, neprieštarauja pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 daliai, nebuvo pateiktas Teismo kontrolei.

146    Dėl nustatyto termino šalys sutaria, kad jis baigėsi 2006 m. rugpjūčio 2 dieną.

147    Suteikdama ieškovei trumpesnį nei dešimties dienų terminą pateikti pastabas dėl papildomo galutinės informacijos dokumento Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalį (šiuo klausimu žr. 132 punkte minėto Sprendimo Champion Stationery ir kt. prieš Tarybą 80 punktą). Vis dėlto ginčijamas reglamentas dėl šios aplinkybės neturėtų būti panaikintas. Reikia dar įrodyti, ar aplinkybė, kad Bendrijos institucijos nesuteikė ieškovei pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino galimiems komentarams dėl pirma nurodytos papildomos informacijos pateikti, konkrečiai paveikė jos teisę į gynybą per ginčijamą procedūrą (šiuo klausimu žr. 2004 m. spalio 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Shanghai Teraoka Electronic prieš Tarybą, T‑35/01, Rink. p. II‑3663, 331 punktą).

148    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovė savo 2006 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniame laiške priminė Komisijos skaičiavimus ir kad pateikė savo alternatyvius skaičiavimus, kurie duotų kitokį, jos nuomone, teisingą, rezultatą. Todėl ieškovė suprato Komisijos samprotavimus ir galėjo jai pasiūlyti kitokį metodą. Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad ji galėjo tinkamai išdėstyti savo požiūrį.

149    Iš to matyti, kad ieškovės teisė į gynybą nebuvo pažeista.

150    Dėl tų pačių priežasčių reikia atmesti ieškovės argumentus, susijusius su nepakankamu metodo, taikyto apskaičiuojant žalos panaikinimo lygį, motyvavimu. Ginčijamo reglamento motyvavimas turi būti vertinamas atsižvelgiant, be kita ko, į informaciją, kuri buvo pateikta ieškovei, ir į jos per administracinę procedūrą pateiktas pastabas (1999 m. gruodžio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Petrotub ir Republica prieš Tarybą, T‑33/98 ir T‑34/98, Rink. p. II‑3837, 107 punktą).

151    Nagrinėjamu atveju, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 56 punkte, ginčijamo reglamento 296–301 konstatuojamosiose dalyse pateikiami vertinimai, dėl kurių Taryba nustatė galiausiai taikytą sistemą. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog Komisija ieškovei atskleidė argumentus, kuriais remdamasi apskaičiavo žalos skirtumą pagal nežalingo importo apimtį, ir į tai, kad jai nurodė visus skaičiais išreikštus duomenis, kurie, jos manymu, buvo reikšmingi šiuo atveju (žr. šio sprendimo 166–168 punktus), reikia konstatuoti, kad ginčijamas reglamentas yra tinkamai motyvuotas.

152    Todėl ketvirtasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

 Dėl penktojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės klaida ir akivaizdžia vertinimo klaida, kalbant apie Bendrijos pramonės patirtą žalą

 Šalių argumentai

153    Ieškovė mano, kad sprendimas dėl žalos grindžiamas nepakankamos trukmės normalaus importo laikotarpiu, todėl duomenys, kuriais jis grindžiamas, yra nepatikimi ir neobjektyvūs. Nors tiriamasis laikotarpis buvo nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d., Komisija nustatė, kad nustojus galioti kiekybinių kvotų sistemai išaugęs importas padarė didelę žalą Bendrijos pramonei, atsižvelgdama tik į pirmąjį 2005 m. trimestrą. Akivaizdūs duomenys apie didelės žalos buvimą 2004 m., į kuriuos daro nuorodą Komisija papildomo galutinės informacijos dokumento naujo H skyriaus 277 punkte, nereiškia, kad didelė žala iš tikrųjų buvo padaryta 2004 metais. Didelės žalos nebuvimą 2004 m patvirtina tai, kad importas, palyginti su 2003 m., tais metais išaugo nedaug, ir galutinės informacijos dokumento 285 punktas.

154    Trys pirmi 2005 m. mėnesiai yra pradinis rinkos, kurioje daugiau nei dvylika metų veikė griežta kiekybinių kvotų sistema, atvėrimo laikotarpis. Kaip galutinės informacijos dokumente nurodė Komisija, šis laikotarpis po kiekybinių kvotų sistemos galiojimo pabaigos buvo dirbtinai iškraipytas lūkesčių, susijusių su šiuo įvykiu. Taigi ginčijamas reglamentas yra pagrįstas trumpo laikotarpio, per kurį nebuvo galima pateikti patikimų skaičių dėl kiekybinių kvotų panaikinimo, duomenimis. Iš to galima daryti išvadą, kad Taryba pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį. Be to, nėra jokių įrodymų, kad Komisija žalos faktorius nagrinėjo atsižvelgdama į visą svarstomąjį laikotarpį.

155    Galiausiai ieškovė primena, kad kiekybinių kvotų sistema nebuvo skirta dempingo importo pasekmėms sušvelninti.

156    Taryba, palaikoma Komisijos ir CEC, ginčija ieškovės argumentus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

157    Pirmiausia reikia pastebėti, kad antidempingo muitų įvedimas yra ne sankcija už ankstesnius veiksmus, bet gynybos ir apsaugos nuo dempingu grindžiamos nesąžiningos konkurencijos priemonė. Taigi tyrimą būtina atlikti remiantis kuo naujesne informacija, kad būtų galima įvesti antidempingo muitus, galinčius apsaugoti Bendrijos pramonę nuo dempingo (šio sprendimo 134 punkte minėto Sprendimo Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą 91 ir 92 punktai bei 2006 m. lapkričio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Nanjing Metalink prieš Tarybą, T‑138/02, Rink. p. II‑4347, 60 punktas).

158    Taigi, kai institucijos konstatuoja, kad produkto, kuriam iki tol buvo taikomi kiekybiniai apribojimai, importas išauga pasibaigus tiems apribojimams, jos gali atsižvelgti į tai vertindamos Bendrijos pramonės patirtą žalą.

159    Antra, kaip nurodo Taryba, Komisijos vertinimas, pateiktas galutinės informacijos dokumento 283 punkte, pagal kurį importuotų produktų kiekis išaugo pasibaigus kiekybinių kvotų sistemos galiojimui, neįrodo, kad institucijos, spręsdamos dėl žalos egzistavimo, rėmėsi tik kiekybiniu veiksniu.

160    Galiausiai, kaip matyti iš ginčijamo reglamento 162, 168– 170, 187– 206 ir 216–240 konstatuojamųjų dalių, institucijos atsižvelgė į įvairius veiksnius, susijusius su žala ir priežastiniu ryšiu, apimančius ne tik paskutinį tiriamojo laikotarpio trimestrą, bet ir svarstomąjį laikotarpį.

161    Iš to išplaukia, kad penktasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

 Dėl šeštojo ieškinio pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pažeidimu ir akivaizdžia vertinimo klaida lyginant eksporto kainą ir normaliąją vertę

 Šalių argumentai

162    Ieškovė tvirtina, kad tinkamai nepalyginusi eksporto kainos ir normaliosios vertės Taryba pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Iš tikrųjų Komisijos panaudotas skirtingų avalynės modelių palyginimo metodas iškraipė rezultatus.

163    Konkrečiai ieškovė nurodo, kad Komisija tam pačiam kontrolės numeriui priskyrė įvairius avalynės tipus, kurių gamybos sąnaudos ir kaina iš gamyklos iš esmės skiriasi. Todėl palyginus eksporto kainas ir nacionalinėje rinkoje mokėtas kainas buvo gauti „labai iškraipyti dempingo skirtumai“.

164    Vykstant tyrimui Komisija nurodė vieno kontrolės numerio produkto pavyzdžius, apimančius labai skirtingų stilių avalynę, kaip antai, viena vertus, „vakarinę avalynę“ ir, kita vertus, „mokasinus“. Akivaizdu, kad šie avalynės tipai skiriasi naudojama oda, gamybos procesu ir kokybe, todėl ir kainos yra skirtingos. Naudotos palyginimo sistemos mažas patikslinimas būtų leidęs tinkamai palyginti, nesumažinant metodo efektyvumo. Komisija per administracinę procedūrą gavo detalių įrodymų, patvirtinančių, kad įvairūs skirtingų kainų avalynės tipams yra priskirtas tas pats produkto kontrolės numeris. Tokiomis aplinkybėmis Komisija turėjo patikslinti savo sistemą, ir ne ieškovė turi jai siūlyti taikyti kitą sistemą.

165    Dėl Tarybos šiuo klausimu ginčijamo reglamento 143 konstatuojamojoje dalyje ginamo tvirtinimo, kad svarbiausia buvo adekvačiai taikyti produkto kontrolės numerių sistemą, ieškovė atsako, kad netinkamo metodo adekvatus taikymas nepanaikina jo netinkamumo, susijusio su vartotojo požiūriu nepalyginamų produktų lyginimu. Be to, šiuo atžvilgiu nebuvo taikoma jokia tinkama kontrolės sistema.

166    Argumentas, susijęs su tariamai padarytomis korekcijomis, yra nereikšmingas, nes šios korekcijos nepanaikino minėtų trūkumų pasekmių.

167    Ieškovė taip pat tvirtina, kad Tarybos išvados ginčijamo reglamento 143 konstatuojamojoje dalyje yra nemotyvuotos, nes nustatyti kainų skirtumai buvo pagrįsti tik hipotetiškai, nenurodant konkrečių įrodymų.

168    Be to, informacija, kuria grindžiamos šios išvados, nebuvo pateikta ieškovei, o tai yra teisės į gynybą pažeidimas.

169    Ieškovė priduria, kad Komisija taip pat taikė produkto kontrolės numerių sistemą apskaičiuodama kainų sumažinimą ir antidempingo muito dydį, leidžiantį pašalinti žalą. Todėl Komisijos požiūris yra akivaizdžiai klaidingas, nes remiantis juo gali būti lyginamos, pavyzdžiui, Kinijos „mokasinų“ tipo avalynės CIF kaina ir itališkos „vakarinės avalynės“ kaina iš gamyklos. Toks metodas neleistų „objektyviai ir teisingai įvertinti“ faktinių aplinkybių, reikšmingų nustatant žalą.

170    Taryba, palaikoma Komisijos ir CEC, ginčija ieškovės argumentus kaip iš dalies nepriimtinus ir iš dalies nepagrįstus. Dėl ieškovės argumentų priimtinumo ji nurodo, kad pagrindas, grindžiamas bendra nuoroda į ieškinio priedus, yra nepriimtinas. Tas pats pasakytina ir apie argumentus, susijusius su Komisijai per administracinę procedūrą pateiktomis pastabomis.

 Bendrojo Teismo vertinimas

171    Dėl Tarybos prašymo nepriimti šio ieškinio pagrindo reikia pažymėti, jog ieškovė savo kaltinimus išdėstė pakankamai tiksliai, kad Taryba galėtų suprasti trūkumus, kuriais ji kaltinama, ir jų svarbą apskaičiuojant žalą, o Teismas galėtų įvertinti šių tvirtinimų pagrįstumą. Be to, tokia nuoroda į priedus, kaip šioje byloje, siekiama įrodyti ieškinyje išdėstytų tvirtinimų pagrįstumą, o tai yra esminė priedų funkcija.

172    Kai nagrinėjamas produktas apima daug iš esmės besiskiriančių tiek dėl savo požymių, tiek dėl kainos daiktų, gali reikėti juos sugrupuoti į daugiau ar mažiau vienodas kategorijas. Šios operacijos tikslas, kaip nurodo šalys, yra leisti tinkamai palyginti panašius produktus ir taip išvengti klaidingo dempingo skirtumo bei žalos apskaičiavimo dėl netinkamo palyginimo.

173    Nagrinėjamu atveju Komisija Kinijos, Brazilijos ir Bendrijos ūkio subjektų paprašė sudaryti jų produktų kontrolės numerius atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas savybes:

Sričių apibūdinimas		Reikšmės
Avalynės kategorijos		Nurodykite avalynės kategoriją. Pasirinkite tarp šių kategorijų :
		- batai ir bateliai							A
		- basutės							B
		- šlepetės su tarpupirščiais							C
		- klumpės							D
		- kita : šeimos avalynė, mokasinai, pinta avalyne, kt.							E
Vartotojai		Nurodykite vartotojus. Pasirinkite:
		- vyrai							A
		- moterys							B
		- vyrai ir moterys							C
		- vaikai							D
Avalynės tipas		Nurodykite produkto tipą. Pasirinkite iš šių tipų:
		- nedengiantys kulkšnies							A
		- dengiantys kulkšnį, tačiau nedengiantys kojų							B
		- dengiantys ir kulkšnį ir kojas							C
Išorinio pado medžiaga		Nurodykite išorinio pado medžiagą. Pasirinkite iš šių medžiagų:
		- oda arba odos derinimas su kita medžiaga							1
		- kaučiukas, krepas ar kamštinė žievė							2
		- PU (poliuretanas) – PVC (polivinilchloridas)							3
		- medis							4
		- kita							5
Avalynės pamušalas		Nurodykite, ar avalynė su pamušalu. pasirinkite:
		- su pamušalu							1
		- be pamušalo							2

174    Taigi vyrams ir moterims skirtiems kulkšnies nedengiantiems batams ir bateliams su kaučiuko išoriniu padu ir pamušalu buvo suteiktas ACA21 produkto kontrolės numeris.

175    Dėl dempingo skirtumo apskaičiavimo iš lentelės, pridėtos prie galutinės informacijos dokumento, esančios 303 bylos puslapyje, matyti, kad Komisija normaliąją vertę kiekvienam produkto kontrolės numeriui apskaičiavo remdamasi iš Brazilijos gautais duomenimis. Be to, iš bylos 302 puslapyje esančios lentelės matyti, kad Komisija kiekvieno produkto kontrolės numerio atveju palygino normaliąją vertę su eksporto kaina ir apskaičiavo 28,95 % dempingo skirtumą.

176    Dėl eksporto iš Kinijos padarytos žalos apskaičiavimo pažymėtina, jog iš bylos 299 puslapyje esančios lentelės matyti, kad Komisija apskaičiavo kiekvieną produkto kontrolės numeriui priklausančios avalynės vidutinę vienos poros kainą, kad galėtų palyginti su referencine kaina, kurią būtų taikiusi Bendrijos pramonė gaudama 6 % pelną (žr. ginčijamo reglamento 292 konstatuojamąją dalį). Teigiamas skirtumas tarp šių dviejų kainų yra referencinių kainų sumažinimas, taigi ir Bendrijos pramonės patirta žala, sudaranti 23 % (žr. šio sprendimo 56 punktą).

177    Šiuo atveju ieškovė tvirtina, jog nagrinėjamoms kategorijoms sudaryti taikyti kriterijai buvo tokie neaiškūs, kad dėl jų tas pats produkto kontrolės numeris buvo priskirtas savo savybėmis ir kaina labai besiskiriančiai avalynei. Dėl to buvo iškraipytas tiek dempingo, tiek žalos skirtumų apskaičiavimas. Grįsdama šiuos kaltinimus ieškovė pateikė lentelę, pagal kurią keliems produkto kontrolės numeriams priskirta avalynė taip skyrėsi kainos atžvilgiu, kad atitinkami tam pačiam numeriui priskirti produktai nebebuvo panašūs. Tai duomenys, kuriuos pateikė penki Kinijos ūkio subjektai, iš kurių trys buvo atrinkti Komisijos. Pavyzdžiui produkto kontrolės numeris AAB21, remiantis gamintojo Nr. 4 pateikta informacija, apėmė avalynę, kurios kaina iš gamyklos sudarė 26,30 JAV dolerius (USD), ir avalynė, kurios kaina iš gamyklos sudarė 112,09 USD.

178    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad produkto kontrolės numeriai yra nustatomi remiantis kiekvienos į nagrinėjamo produkto apibrėžimą patenkančios avalynės subkategorijos savybėmis, o ne pagal šios avalynės kainą. Taigi aplinkybė, kad vienas produkto kontrolės numeris apima įvairių kainų produktus, savaime neįrodo netinkamo kriterijų šiai sistemai įgyvendinti pasirinkimo.

179    Kaip nurodo Taryba, ieškovė nepaaiškina, kokie buvo fiziniai skirtumai tarp brangesnės ir pigesnės avalynių, nei kaip į šiuos skirtumus būtų buvę galima atsižvelgti taikant kitą sistemą. Be to, kaip nurodė Taryba ginčijamo reglamento 143 konstatuojamojoje dalyje, kainų skirtumus galėjo lemti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, mada ir rinkos psichologija, kurie nebūtinai turi reikšmės produktų, priklausančių tam pačiam produkto kontrolės numeriui, panašumui. Taigi ieškovė neįrodė, kad Komisijos nustatyta sistema, pagrįsta penkiomis savybėmis, buvo akivaizdžiai netinkama.

180    Dėl ieškovės argumento, susijusio su aplinkybe, kad avalynės kategorija „E“ (kita) apima tiek „vakarinę avalynę“, tiek „mokasinus“ (žr. šio sprendimo 164 punktą), reikia pažymėti, kaip tai nurodo ir Taryba, kad minėtos kategorijos apimtis buvo susijusi su penkiais kriterijais, naudotais rengiant produkto kontrolės numerių sistemą, ir kad ieškovė neįrodė, jog skirtumai buvo pakankamai dideli, kad pateisintų naujų avalynės kategorijų sukūrimą, siekiant užtikrinti teisingą palyginimą.

181    Galiausiai dėl kaltinimų, susijusių su nemotyvavimu (žr. šio sprendimo 167 punktą), reikia pažymėti, jog nesant įrodymų, kad kainų skirtumai buvo susiję su fiziniais skirtumais, į kuriuos nebuvo pakankamai atsižvelgta taikant produkto kontrolės numerių sistemą, institucijos neprivalėjo detaliau paaiškinti galimas šių skirtumų priežastis.

182    Todėl turi būti atmestas šeštasis ieškinio pagrindas ir visas ieškinys.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

183    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Tarybos pateiktus reikalavimus.

184    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalį Komisija, CEC ir Italijos gamintojai padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Nurodyti Sun Sang Kong Yuen Shoes Factory (Hui Yang) Corp. Ltd padengti savo ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

3.      Nurodyti Europos Komisijai, Europos avalynės pramonės konfederacijai (CEC), BA.LA. di Lanciotti Vittorio & C. Sas ir šešiolikai priede išvardytų į bylą įstojusių šalių padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Martins Ribeiro Papasavvas Dittrich

Paskelbta 2010 m. kovo 4 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Priedas

Calzaturificio Elisabet Srl, įsteigta Monte Urano (Italija),

Calzaturificio Iacovelli di Iacovelli Giuseppe & C. Snc, įsteigta Monte Urano,

Calzaturificio Leopamy Srl, įsteigta Monte Urano,

Calzaturificio Lunella Srl, įsteigta Monte Urano,

Calzaturificio Mia Shoe Snc di Gattafoni Carlo & C., įsteigta Monte Urano,

Calzaturificio Primitempi di Monaldi Geri, įsteigta Monte Urano,

Calzaturificio R.G. di Rossi & Galiè Srl, įsteigta Monte Urano,

Calz. S.G. di Seghetta Giampiero e Sergio Snc, įsteigta Monte Urano,

Carim Srl, įsteigta Monte Urano,

Florens Shoes SpA, įsteigta Monte Urano,

Gattafoni Shoe Snc di Gattafoni Giampaolo & C., įsteigta Monte Urano,

Grif Srl, įsteigta Monte Urano,

Missouri Srl, įsteigta Monte Urano,

New Swing Srl, įsteigta Monte Urano,

Podosan Medical Shoes di Cirilli Michela, įsteigta Monte Urano,

Viviane Sas, įsteigta Monte Urano.

Turinys

Teisinis pagrindas

Ginčo aplinkybės ir ginčijamas reglamentas

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su 2 straipsnio 7 dalies c punkto pa˛eidimu

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 18 straipsnio pažeidimu

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 3 straipsnio pažeidimu

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 20 straipsnio ir teisės į gynybą pažeidimu bei pareigos motyvuoti nesilaikymu

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl penktojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės klaida ir akivaizdžia vertinimo klaida, kalbant apie Bendrijos pramonės patirtą žalą

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl šeštojo ieškinio pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pažeidimu ir akivaizdžia vertinimo klaida lyginant eksporto kainą ir normaliąją vertę

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: anglų.

1 – Konfidencialūs duomenys neskelbiami.