2010 m. rugpjūčio 11 d. pareikštas ieškinys byloje Van Parys prieš Komisiją

(Byla T-324/10)

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovė: Léon Van Parys NV (Antverpenas, Belgija), atstovaujama advokatų P. Vlaemminck ir A. Hubert

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

Panaikinti 2010 m. gegužės 6 d. Komisijos sprendimą byloje REC 07/07, kuriame konstatuojama, kad konkrečiu atveju paskesnis importo muitų įtraukimas į apskaitą yra pagrįstas ir kad atsisakymas išieškoti šiuos muitus yra pagrįstas vieno skolininko atžvilgiu, bet nepagrįstas kito skolininko atžvilgiu;

Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinyje teigiama, kad laikotarpyje nuo 1998 m. birželio 22 d. iki 1999 m. lapkričio 8 d. ieškovė ir jos muitinės tarpininkas pateikė Antverpeno muitinės įstaigoms neteisėtas Ispanijos AGRIM licencijas importuoti bananus iš Ekvadoro. Dėl to buvo neteisingai prašoma taikyti lengvatinį muitų tarifą.

Visas tariamai neteisėtas Ispanijos licencijas, dėl kurių buvo galima išieškoti muitus išleidus prekes, ieškovė gavo iš Portugalijos tarpininko, kaip savo atstovo mokesčių klausimais, su kuriuo jau daug metų ieškovės dukterinė įmonė Italijoje bendradarbiavo pirkdama Ispanijos ir Portugalijos licencijas.

Belgijos muitų ir akcizų tarnyba pateikė Europos Komisijai prašymą neišieškoti muitų išleidus prekes ir (arba) atsisakyti išieškoti muitus, kurie išieškoti po prekių išleidimo. Atsižvelgdama į 1999 m. prekių importą, Europos Komisija priėmė sprendimą atmesti prašymą, o dėl šio sprendimo ieškovė pareiškė šį ieškinį dėl panaikinimo.

Ieškovė nurodo šešis ieškinio pagrindus dėl minėto sprendimo panaikinimo.

Pirma, ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė Bendrijos muitinės kodekso 239 straipsnį, Reglamento (EEB) Nr. 1442/93 ir Reglamento (EB) Nr. 2362/98 nuostatas bei pripažintus prekybos papročius, kuriuos apibūdina Pasaulio prekybos organizacija. Neteisingai nuspręsdama, kad ieškovė veikė aplaidžiai, Komisija pažeidė nurodytas nuostatas, kurios leido naudoti licencijas remiantis ieškovės taikoma prekybos metodika.

Antra, ieškovė nurodo Bendrijos muitinės kodekso 239 straipsnio ir proporcingumo principo pažeidimus. Komisija konstatavo, kad dėl nustatyto Ispanijos licencijų suklastojimo buvo viršyta įprasta prekybos rizika ir kad tai turi būti laikoma ypatinga situacija. Tačiau ieškovė ginčija teiginį, kad ji neveikė kaip apdairus ūkio subjektas ir kad dėl to nebuvo įvykdytos Bendrijos muitinės kodekso 239 straipsnyje nurodytos sąlygos.

Trečia, Komisija pažeidė Bendrijos muitinės kodekso 239 straipsnį, EB sutarties 211 straipsnį, teisėtų lūkesčių principą ir bendrąjį teisės principą patere legem quam ipse fecisti. Ieškovė tvirtina, kad Komisija nustatė jai griežtesnius rūpestingumo reikalavimus, nei buvo nurodyta teisės aktuose ir buvo įprasta šiame sektoriuje, nepaisydama to, jog Komisija ir Ispanijos valdžios institucijos nesilaikė teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų.

Ketvirta, neteisingai vertindama 1998 m. prekių importą, t. y. kitaip nei 1999 m. prekių importą, Komisija pažeidė Bendrijos muitinės kodekso 239 straipsnį ir vienodo požiūrio principą.

Penkta, ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė Bendrijos muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktą. Jos nuomone, negalima automatiškai konstatuoti, kad nėra Ispanijos muitinių klaidos, kaip apibrėžta 220 straipsnio 2 dalies b punkte.

Šešta, ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė esminius procedūrinius reikalavimus ir pirmiausia ieškovės teises į gynybą.

____________