BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. lapkričio 27 d.(*)
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Dokumentai ir informacija, susiję su Komisijos sprendimu nutraukti „susitarimą ir įtraukimą į Team Europe“ – Atsisakymas leisti susipažinti – Išimtis, susijusi su privataus gyvenimo ir asmenų apsauga – Asmens duomenų apsauga – Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 – Atsisakymas perduoti – Pagrindinių teisių chartijos 7, 47 ir 48 straipsniai – Deliktinė atsakomybė“
Sujungtose bylose T‑314/16 ir T‑435/16
VG, kaip viso MS turto paveldėtoja, iš pradžių atstovaujama advokatų L. Levi ir M. Vandenbussche, vėliau advokato L. Levi,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą F. Clotuche-Duvieusart ir A.‑C. Simon, vėliau – F. Clotuche-Duvieusart ir B. Mongin,
atsakovę,
dėl, pirma, SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2016 m. vasario 2 d. ir balandžio 19 d. Komisijos sprendimus, kuriais atmestas MS prašymas leisti susipažinti su dokumentais, kurie yra susiję su juo, ir 2016 m. birželio 16 d. sprendimą, kuriuo atmestas MS prašymas perduoti jam su juo susijusius asmens duomenis, esančius dokumentuose, su kuriais yra susijęs šis prašymas leisti susipažinti, ir, antra, SESV 268 straipsniu grindžiamo prašymo atlyginti žalą, kurią MS tariamai patyrė dėl šio atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais ir perduoti duomenis,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai V. Valančius ir U. Öberg (pranešėjas),
posėdžio sekretorė G. Predonzani, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. kovo 6 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
I. Faktinės aplinkybės
A. Iki ieškinio pareiškimo susiklosčiusios faktinės aplinkybės
1 Nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2013 m. balandžio 10 d. MS buvo Team Europe tinklo narys.
2 Team Europe tinklas yra vietos ryšių tinklas, kurio pagrindinis uždavinys – padėti Europos Komisijos atstovybėms palaikyti ryšius Europos politikos klausimais vietos lygmeniu, o jo nariai būna renginių pranešėjai, moderatoriai, organizatoriai ir komunikacijos ekspertai.
3 Team Europe tinklo nariai su Europos Sąjunga, kuriai atstovauja Europos Komisija, yra susiję pagal „susitarimą ir įtraukimą į Team Europe“ (toliau – susitarimas). Šiame susitarime kiekvienai šaliai numatyta galimybė bet kada raštu nutraukti šį susitarimą be jokių kitų nutraukimo sąlygų. Jame taip pat iš esmės nurodyta, kad Komisija nemoka šiems nariams darbo užmokesčio. Dar jame numatyta, kad šie nariai veikia kaip savanoriai, tačiau tam tikromis sąlygomis jie gali sutikti, kad renginių, kuriuose jie dalyvauja, organizatoriai grąžintų jiems išlaidas arba išmokėtų pagrįstą kompensaciją.
4 2013 m. balandžio 10 d. Komisijos atstovybės Prancūzijoje (toliau – atstovybė) vadovė telefonu susisiekė su MS dėl jo nepageidaujamo elgesio gavusi skundą iš moterų, dalyvavusių Team Europe tinklo konferencijoje ar praktiniame seminare. Po šio pokalbio ji laiške pranešė MS, kad pagal susitarimo nuostatas nedelsdama nutraukia bendradarbiavimą su juo šiame tinkle.
5 2013 m. birželio 6 d. MS pateikė skundą Europos ombudsmenui dėl Komisijos sprendimo nutraukti bendradarbiavimą su juo Team Europe tinkle.
6 Per Europos ombudsmeno surengtą procedūrą MS buvo pranešta apie tai, kad Komisija savo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su juo grindė trimis dokumentais, t. y. pirma, skundu asmens, dalyvavusio vienoje iš Team Europe surengtų konferencijų (toliau – X), antra, e. laišku, kurį jis išsiuntė X (ir kaip kopiją kitam asmeniui – Y), ir, trečia, jo susirašinėjimu socialiniame tinkle su X (toliau – ginčijami dokumentai). Be to, MS buvo pranešta apie tai, kad Komisija nurodė, jog bylos medžiagos patikimumą patvirtino per procedūrą gauti nauji įrodymai, nes keli atstovybės personalo nariai (toliau atitinkamai – atstovybės nariai) savo vadovybei patvirtino, kad keli šios institucijos Komunikacijos generalinio direktorato (GD) pareigūnai, iš kurių du dirbo atstovybėje, o kiti du – Briuselyje (Belgija) (toliau – Komisijos pareigūnai), nuo 2013 m. yra sulaukę netinkamų pastabų iš jo (toliau – ginčijami parodymai). Komisija nepateikė MS nei ginčijamų dokumentų, nei ginčijamų parodymų.
7 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu ombudsmenas užbaigė tyrimą, pradėtą pagal MS paduotą skundą. Savo sprendime ombudsmenas konstatavo, be kita ko, netinkamo administravimo atvejį, motyvuodamas tuo, kad Komisija, prieš priimdama 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su MS Team Europe tinkle, tinkamai neišklausė jo ir pakankamai išsamiai neįvertino nagrinėjamo atvejo. Po minėto skundo padavimo ir ombudsmeno sprendimo Komisija nesiėmė jokių priemonių dėl MS.
8 2015 m. gruodžio 18 d. laiške, remdamasis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 45; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331), MS pateikė atstovybės vadovui pirmąjį prašymą leisti susipažinti su ginčijamais dokumentais ir parodymais ir sužinoti šiuos parodymus davusių asmenų pavardes.
9 2016 m. vasario 2 d. laiške Komisijos Komunikacijos generalinio direktorato generalinis direktorius, pasitaręs su X, kuri buvo nurodyta kaip ginčijamų dokumentų autorė, atsisakė leisti MS susipažinti su šiais dokumentais (toliau – 2016 m. vasario 2 d. sprendimas). Šis atsisakymas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išimtimi ir buvo susijęs su asmens privataus gyvenimo ir neliečiamumo apsauga, nes ginčijamuose dokumentuose buvo pateikti tam tikri trečiųjų asmenų asmens duomenys ir nebuvo įrodyta, kad MS yra būtina susipažinti su šiais duomenimis ir kad šis susipažinimas nepažeistų šių trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Dėl prašymo leisti susipažinti su ginčijamais parodymais Komisija pridūrė, kad į šiuos parodymus nebuvo atsižvelgta priimant jos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su MS Team Europe tinkle.
10 2016 m. vasario 19 d. laiške MS pateikė kartotinį prašymą, kuriame siekė pateisinti būtinybę susipažinti su ginčijamais dokumentais ir tai, kad su jais susipažinus nebus pažeisti teisėti trečiųjų asmenų interesai. Kartotiniame prašyme MS taip pat prašė perduoti jam ginčijamuose dokumentuose esančius jo asmens duomenis (toliau – ginčijami asmens duomenys), remdamasis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t., p. 102) 13 straipsniu.
11 2016 m. balandžio 19 d. sprendime Komisijos Generalinis sekretorius atsakė į kartotinį prašymą (toliau – 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas). Pirma, jis patikslino, kad ginčijami parodymai negali būti pateikti MS, nes jie nėra užrašyti dokumente. Antra, jis atsisakė leisti MS susipažinti su ginčijamais dokumentais remdamasis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalies antroje įtraukoje numatytomis išimtimis, atitinkamai susijusiomis su asmens privataus gyvenimo ir neliečiamumo apsauga ir teismo procesų apsauga. Be to, šiame sprendime jis nurodė, kad prašymas perduoti ginčijamus asmens duomenis nepatenka į Reglamento Nr. 1049/2001 taikymo sritį ir kad jis bus perduotas Komunikacijos GD, tarnybai, kompetentingai į jį atsakyti.
12 2016 m. birželio 16 d. rašte atstovybės vadovas atmetė prašymą perduoti ginčijamus asmens duomenis (toliau – 2016 m. birželio 16 d. sprendimas). Šiuo klausimu jis nusprendė, kad, „atsižvelgiant į <…> [MS] ir [ginčijamuose] parodymuose nurodytų asmenų ginčą, atrodo, kad šie asmenys nurodė pagrįstas priežastis, dėl kurių baiminasi, kad bus pakenkta jų interesams ad personam“, ir kad, siekiant užtikrinti šių asmenų teises ir laisves, šie asmens duomenys negali būti perduoti MS.
13 MS taip pat kreipėsi į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną (EDAPP) pagal Reglamento Nr. 45/2001 20 straipsnio 3 ir 4 dalis. 2017 m. vasario 3 d. EDAPP sprendimu procedūra šioje byloje buvo sustabdyta, kol šiose bylose bus priimti sprendimai.
B. Po ieškinio pareiškimo susiklosčiusios faktinės aplinkybės
14 Ieškiniu, kuris 2016 m. liepos 19 d. užregistruotas Bendrajame Teisme, MS prašė priteisti iš Komisijos žalą, kurią jis patyrė dėl jos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo nutraukti bendradarbiavimą su MS Team Europe tinkle. Šis ieškinys įregistruotas numeriu T‑17/16.
15 2017 m. gegužės 31 d. Nutartimi MS / Komisija (T‑17/16, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:379) Bendrasis Teismas atmetė MS prašymą atlyginti žalą kaip akivaizdžiai nepriimtiną, nes ieškinio dalykas yra sutartinio pobūdžio ir, nesant arbitražinės išlygos, nepriklauso jo jurisdikcijai.
16 2018 m. sausio 5 d. MS apskundė šią nutartį.
II. Procesas ir šalių reikalavimai
17 2016 m. birželio 15 d. ir rugpjūčio 1 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje buvo užregistruoti MS prašymai suteikti teisinę pagalbą.
18 2016 m. rugsėjo 30 d. ir lapkričio 28 d. nutartimis Bendrojo Teismo pirmininkas atitinkamai patenkino MS prašymus suteikti teisinę pagalbą ir paskyrė advokatą.
19 2016 m. gruodžio 15 ir 22 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo MS ieškinius, įregistruotus numeriais T‑314/16 ir T‑435/16.
20 Byloje T‑314/16 2017 m. liepos 6 d. nutartimi Bendrasis Teismas įpareigojo Komisiją pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio c punktą, 92 straipsnio 1 dalį ir 104 straipsnį pateikti visus dokumentus, kuriais buvo grindžiamas jos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimas, kuriuo ji nutraukė MS dalyvavimą Team Europe tinkle.
21 2017 m. liepos 14 d. Komisija pateikė ginčijamus dokumentus, prašydama užtikrinti jų konfidencialumą MS atžvilgiu. Pagal Procedūros reglamento 104 straipsnį šie dokumentai nebuvo pateikti MS.
22 Remdamasis teisėjo pranešėjo siūlymu, Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė Komisijos atsakyti į tam tikrus klausimus. Komisija šį prašymą įvykdė per nustatytą terminą.
23 2018 m. sausio 30 d. nutartimi Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininkas nusprendė sujungti bylas T‑314/16 ir T‑435/16, kad pagal Procedūros reglamento 68 straipsnį būtų kartu vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas sprendimas.
24 2018 m. vasario 19 d. MS advokatas Bendrojo Teismo kanceliarijai pranešė, kad MS mirė. Vėliau Bendrajam Teismui buvo pranešta, kad ieškovė VG, kaip viso MS turto paveldėtoja, nusprendė toliau tęsti ieškinius.
25 Byloje T‑314/16 ieškovė, kaip viso MS turto paveldėtoja, Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti 2016 m. vasario 2 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas MS prašymas leisti susipažinti su ginčijamais dokumentais, ir 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą, kuriuo šis atmetimas patvirtintas,
– priteisti iš Komisijos neturtinę žalą, įvertintą 20 000 EUR, kurią MS patyrė dėl to, kad jam nebuvo leista susipažinti su ginčijamais dokumentais,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
26 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės, kaip viso MS turto paveldėtojos, bylinėjimosi išlaidas.
27 Byloje T‑435/16 ieškovė, kaip viso MS turto paveldėtoja, Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti 2016 m. birželio 16 d. sprendimą, kuriuo atmestas MS prašymas perduoti jam šiuos asmens duomenis,
– priteisti iš Komisijos neturtinę žalą, įvertintą 20 000 EUR, kurią MS patyrė dėl atsisakymo perduoti jam ginčijamus asmens duomenis,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
28 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės, kaip viso MS turto paveldėtojos, bylinėjimosi išlaidas.
III. Dėl teisės
A. Dėl byloje T‑435/16 Komisijos pateikto prašymo konstatuoti, kad nėra pagrindo priimti sprendimą
29 Per posėdį Komisija teigė, kad po MS mirties ieškinys byloje T‑435/16 neteko dalyko ir todėl nebėra pagrindo dėl jo priimti sprendimą. Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punkte duomenų subjektas buvo apibūdinamas kaip „fizinis asmuo, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti nustatyta“, todėl jis nebuvo taikomas mirusių asmenų duomenims, taigi teisės, kuriomis rėmėsi MS, buvo neperleidžiamos.
30 Savo prašyme Komisija iš esmės teigia, kad ieškovė, kaip viso MS turto paveldėtoja, prarado suinteresuotumą išspręsti ginčą, nes MS mirė.
31 Šiuo klausimu iš jurisprudencijos matyti, kad subjekto, dėl kurio priimtas sprendimas, ieškinys dėl jo panaikinimo gali būti tęsiamas visų teisių perėmėjo, visų pirma, mirus fiziniam asmeniui (žr. 2016 m. liepos 12 d. Nutarties Yanukovych / Taryba, T‑347/14, EU:T:2016:433, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, visų teisių perėmėjas gali tęsti ieškinį dėl mirusiojo tariamai patirtos neturtinės žalos atlyginimo, jeigu mirusysis prieš mirdamas pareiškė šį ieškinį ir todėl šis ieškinys paveldėjimo dieną buvo įtrauktas į jo palikimą.
32 Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį turi išlikti iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o tai reiškia, kad ieškinio rezultatas turėtų būti naudingas ieškinį pareiškusiai šaliai, antraip nebūtų pagrindo priimti sprendimo (žr. 2016 m. liepos 12 d. Nutarties Yanukovych / Taryba, T‑347/14, EU:T:2016:433, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
33 Šioje byloje, kaip buvo pažymėta šio sprendimo 24 punkte, MS mirė po to, kai pareiškė šį ieškinį, o jo atstovas nurodė, kad ieškovė nori šį ieškinį tęsti kaip savo mirusio sūnaus viso turto paveldėtoja, šiuo tikslu pateikdamas rašytinį jos pareiškimą, oficialų mirties liudijimą ir jos tapatybės kortelę.
34 Ieškiniu byloje T‑435/16 visų pirma buvo siekiama, kad MS būtų perduoti ginčijami asmens duomenys ir atlyginta neturtinė žala, kurią jis tariamai patyrė dėl to, kad Komisija atmetė jo prašymą perduoti asmens duomenis. Neginčijama, kad šie asmens duomenys buvo susiję su nepageidaujamu MS elgesiu, susijusiu su jo bendradarbiavimu Team Europe tinkle (žr. šio sprendimo 4 punktą), ir galėjo pakenkti, be kita ko, jo, kaip šio tinklo bendradarbio, reputacijai ir garbei. Be to, neginčijama, kad remiantis šiais duomenimis buvo priimtas 2013 m. balandžio 10 d. Komisijos sprendimas nutraukti bendradarbiavimą su MS šiame tinkle (žr. šio sprendimo 6 punktą).
35 Šiomis aplinkybėmis, kadangi, kaip buvo patikslinta šio sprendimo 31 punkte, visų MS teisių perėmėja turi teisę tęsti ieškinį, jos suinteresuotumas pareikšti ieškinį išlieka, nepaisant MS mirties, siekiant panaikinti 2016 m. birželio 16 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas MS prašymas perduoti jam ginčijamus asmens duomenis ir atlyginti neturtinę žalą, kurią MS patyrė dėl to, kad Komisija atmetė jo prašymą perduoti jam šiuos duomenis.
36 Šiomis aplinkybėmis ieškovės, kaip viso MS turto paveldėtojos, suinteresuotumas tęsti ieškinį byloje T‑435/16 išlieka, nepaisant to, kad MS mirė.
37 Taigi byloje T‑435/16 pateiktas Komisijos prašymas konstatuoti, kad nėra pagrindo priimti sprendimą, turi būti atmestas.
B. Dėl esmės
1. Dėl prašymų panaikinti
a) Dėl prašymo panaikinti 2016 m. vasario 2 d. ir balandžio 19 d. sprendimus tiek, kiek jie susiję su prašymo leisti MS susipažinti su ginčijamais parodymais atmetimu
38 Akivaizdu, kad Sąjungos institucijos galimybė patenkinti prašymą leisti susipažinti su institucijų dokumentais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 3 dalį, suponuoja, kad šiame prašyme nurodyti dokumentai egzistuoja (2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Strack / Komisija, C‑127/13 P, EU:C:2014:2250, 38 punktas; taip pat žr. 2015 m. birželio 11 d. Sprendimo McCullough / Cedefop, T‑496/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:374, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
39 Pagal suformuotą jurisprudenciją preziumuojama, kad visi institucijų pareiškimai dėl prašomų dokumentų nebuvimo yra teisėti. Vadinasi, preziumuojama, kad šie pareiškimai taip pat yra teisingi. Vis dėlto tai yra paprasta prezumpcija, kurią ieškovė, kaip viso MS turto paveldėtoja, gali paneigti bet kokiomis priemonėmis, remdamasi reikšmingais ir nuosekliais įrodymais (žr. 2015 m. birželio 11 d. Sprendimo McCullough / Cedefop, T‑496/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:374, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
40 Šioje byloje Komisija 2016 m. vasario 2 d. sprendime atsisakė leisti susipažinti su ginčijamais parodymais, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išimtimi ir paaiškinusi, kad neatsižvelgė į šiuos parodymus 2013 m. balandžio 10 d. sprendime nutraukti bendradarbiavimą su ieškovu Team Europe tinkle. Be to, 2016 m. balandžio 19 d. sprendime ji nurodė, kad ginčijami parodymai nebuvo užfiksuoti dokumente.
41 Atsakydama į Bendrojo Teismo pritaikytą proceso organizavimo priemonę, Komisija patvirtino, kad „neturi raštu užfiksavusi šių parodymų <…> taigi neturi dokumentų, kuriuose būtų užrašyti [ginčijami] parodymai“. Atsižvelgiant į šį pareiškimą ir kadangi ieškovė, kaip viso MS turto paveldėtoja, nepateikė įrodymų, kad paneigtų šio pareiškimo teisėtumą ir teisingumą, nagrinėjamu atveju nėra pakankamų priežasčių, kurios leistų suabejoti šiuo pareiškimu.
42 Taigi prašymas panaikinti 2016 m. vasario 2 d. ir balandžio 19 d. sprendimus tiek, kiek jie susiję su MS prašymo leisti susipažinti su ginčijamais parodymais atmetimu, turi būti atmestas, nesant reikalo priimti sprendimo dėl prašymo dėl panaikinimo priimtinumo, kiek jis susijęs su 2016 m. vasario 2 d. sprendimu.
b) Dėl prašymo panaikinti 2016 m. vasario 2 d. ir balandžio 19 d. sprendimus tiek, kiek jie susiję su MS prašymo leisti susipažinti su ginčijamais dokumentais atmetimu
43 Siekdama pagrįsti šį prašymą dėl panaikinimo, ieškovė, kaip viso MS turto paveldėtoja, iš esmės remiasi dviem pagrindais. Pirmasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio ir 4 straipsnio 1 dalies b punkto bei šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies antros įtraukos pažeidimais. Antrasis pagrindas grindžiamas pareigos motyvuoti, teisės į gynybą ir privataus gyvenimo gerbimo bei proporcingumo principų pažeidimais.
1) Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio ir 4 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu
44 Ieškovė teigia, kad nors ginčijamuose dokumentuose yra asmens duomenų, susijusių su X ir kitais trečiaisiais asmenimis, Komisija neįrodė, kad šių dokumentų atskleidimas konkrečiai ir iš tikrųjų pakenkė X ar kitų šiuose dokumentuose paminėtų trečiųjų asmenų privataus gyvenimo ir neliečiamumo apsaugai.
45 Be to, ieškovė, kaip viso MS turto paveldėtoja, rizikos trečiųjų asmenų teisėtiems interesams nebuvimą teisina „savo veiksmų, kuriais ji [siekia] atkurti tiesą ir MS garbę, tikslu“. Ji priduria, kad kaltinimai buvo susiję tik su MS, tad ginčijamų dokumentų atskleidimas negali pakenkti X ar kitų trečiųjų asmenų, kurie juose taip pat buvo paminėti, privataus gyvenimo ir neliečiamumo apsaugai.
46 Šiuo klausimu ieškovė, kaip viso MS turto paveldėtoja, nurodo tai, kad ombudsmenas savo pasiūlymo draugiškai išspręsti ginčą 32 punkte jau konstatavo, kad Komisija „nepateikė realios rizikos <…> teisėtiems [X] interesams įrodymų“.
47 Ieškovė, kaip viso MS turto paveldėtoja, taip pat teigia, kad įrodė ginčijamų asmens duomenų perdavimo būtinumą pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą. Jos teigimu, ginčijami dokumentai buvo būtini siekiant suprasti Komisijos pareikštus kaltinimus MS ir jos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su MS Team Europe tinkle, taip pat įrodyti pareikštų kaltinimų nepagrįstumą. Ieškovė paaiškino, kad MS jau turėjo jo ir X susirašinėjimą socialiniame tinkle ir elektroniniais laiškais, tačiau ginčijo ginčijamų dokumentų, su kuriais neturėjo galimybės susipažinti, autentiškumą.
48 Remdamasi 2012 m. gegužės 22 d. Sprendimu Internationaler Hilfsfonds / Komisija (T‑300/10, EU:T:2012:247, 107 punktas), ieškovė galiausiai teigia, kad ginčijami dokumentai netapo vieši, jeigu jie buvo atskleisti remiantis Reglamentu Nr. 1049/2001.
49 Pirmiausia Bendrasis Teismas primena, kad, kaip nustatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje, šiuo reglamentu siekiama užtikrinti visuomenei kuo platesnę galimybę susipažinti su institucijų dokumentais (žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, C‑506/08 P, EU:C:2011:496, 73 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
50 Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 3 dalį nuostatos, susijusios su visuomenės susipažinimu su Komisijos dokumentais, taikomos visiems šios institucijos turimiems dokumentams, tai yra jos parengtiems arba gautiems ir esantiems jos žinioje, susijusiems su visomis Europos Sąjungos veiklos sritimis.
51 Kadangi Reglamentu Nr. 1049/2001 siekiama užtikrinti kiekvieno asmens galimybę susipažinti su dokumentais, pagal jo nuostatas atskleistas dokumentas tampa viešai prieinamas (2014 m. gegužės 21 d. Sprendimo Catinis / Komisija, T‑447/11, EU:T:2014:267, 62 punktas ir 2015 m. liepos 15 d. Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, T‑115/13, EU:T:2015:497, 67 punktas).
52 Šiuo klausimu Bendrasis Teismas iš tikrųjų yra konstatavęs, kad asmens duomenis, susijusius tik su prašymą leisti susipažinti pateikusiu asmeniu, negali būti atsisakoma atskleisti motyvuojant tuo, kad atskleidus būtų padaryta žala asmens privataus gyvenimo ir neliečiamumo apsaugai (šiuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 22 d. Sprendimo Internationaler Hilfsfonds / Komisija, T‑300/10, EU:T:2012:247, 107–109 punktus ir 2015 m. gegužės 12 d. Sprendimo Unión de Almacenistas de Hierros de España / Komisija, T‑623/13, EU:T:2015:268, 91 punktą).
53 Vis dėlto, priešingai ieškovės argumentams, ši jurisprudencija netaikoma šioje byloje nagrinėjamam atvejui, nes ginčijamuose dokumentuose yra asmens duomenų, susijusių ne tik su MS.
54 Iš tiesų iš 2012 m. gegužės 22 d. Sprendimo Internationaler Hilfsfonds / Komisija (T‑300/10, EU:T:2012:247, 109 punktas) aiškiai matyti, kad, nors prašymą leisti susipažinti su dokumentais pateikusio asmens atžvilgiu nereikia apsaugoti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto intereso, vis dėlto pagal Reglamento Nr. 45/2001 nuostatas tokia apsauga turi būti užtikrinta trečiųjų asmenų atžvilgiu.
55 Antra, reikia konstatuoti, kad teisė susipažinti su dokumentais nepriklauso nuo to, kokio pobūdžio konkretų interesą gauti prašomos informacijos gali turėti prašymą leisti su ja susipažinti prašantis asmuo (2014 m. gegužės 21 d. Sprendimo Catinis / Komisija, T‑447/11, EU:T:2014:267, 61 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 43 punktą).
56 Be to, kadangi prašymą leisti susipažinti su dokumentais pateikęs asmuo kaip visuomenės narys neturi pagrįsti tokio prašymo, tikrasis interesas, kuriuo vadovaudamasis šį prašymą pateikęs asmuo prašo atskleisti dokumentus, pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 taip pat neturi reikšmės (žr. 2016 m. balandžio 26 d. Sprendimo Strack / Komisija, T‑221/08, EU:T:2016:242, 252 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
57 Trečia, reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje, remiantis jo 11 konstatuojamąja dalimi, numatyta išimčių sistema, pagal kurią institucijoms leidžiama nesuteikti galimybės susipažinti su dokumentu, jei jį atskleidus būtų pakenkta kuriam nors iš šiame straipsnyje saugomų interesų (žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, C‑506/08 P, EU:C:2011:496, 74 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2017 m. sausio 13 d. Sprendimo Deza / ECHA, T‑189/14, EU:T:2017:4, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
58 Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad institucijos atsisako leisti susipažinti su dokumentu, kai tokio dokumento atskleidimas padarytų žalos individo privatumo ir neliečiamumo apsaugai, ypač pagal asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus. Šioje nuostatoje, kurioje nustatytas specialus režimas ir sustiprinama asmenų, kurių asmeniniai duomenys tam tikrais atvejais gali būti atskleisti visuomenei, apsauga, reikalaujama, kad galimas jų privataus gyvenimo ir neliečiamumo pažeidimas visada būtų nagrinėjamas ir vertinamas visų pirma pagal Reglamentą Nr. 45/2001 (žr. 2015 m. liepos 7 d. Sprendimo Axa Versicherung / Komisija, T‑677/13, EU:T:2015:473, 138 ir 139 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
59 Taigi, jei atitinkama institucija nusprendžia neleisti susipažinti su prašomu atskleisti dokumentu, iš principo ji privalo paaiškinti, kaip susipažinimas su šiuo dokumentu gali konkrečiai ir realiai pakenkti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatyta išimtimi, kuria remiasi institucija, saugomam interesui. Be to, tokia rizika turi būti pagrįstai nuspėjama, o ne tik hipotetinė (2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, C‑506/08 P, EU:C:2011:496, 76 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
60 Ši išimčių sistema pagrįsta konkrečioje situacijoje tarpusavyje prieštaraujančių interesų pusiausvyra, t. y. viena vertus, interesų, kuriems būtų palankus atitinkamų dokumentų atskleidimas, ir, kita vertus, interesų, kuriems šis atskleidimas pakenktų. Sprendimas dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais priklauso nuo to, koks interesas yra svarbesnis konkrečiu atveju (2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo LPN ir Suomija / Komisija, C‑514/11 P ir C‑605/11 P, EU:C:2013:738, 42 punktas).
61 Šioje byloje neginčijama, kad ginčijamuose dokumentuose yra asmens duomenų, susijusių su MS, su X ir su kitais trečiaisiais asmenimis.
62 Kaip nurodyta Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punkte, „asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu <…> kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienu ar keliais asmeniui būdingais fizinio, fiziologinio, protinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiais“.
63 Iš Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punkto ir Teisingumo Teismo jurisprudencijos (2010 m. birželio 29 d. Sprendimo Komisija / Bavarian Lager, C‑28/08 P, EU:C:2010:378, 68 punktas ir 2011 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, T‑82/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:688, 27 punktas) matyti, kad vardai ir pavardės gali būti laikomi asmens duomenimis.
64 Be su vardu (pavarde) susijusių duomenų, informacija apie asmens vykdomą profesinę veiklą taip pat gali būti laikoma asmens duomenimis, kai, viena vertus, tokia informacija susijusi su šių asmenų darbo sąlygomis ir, antra, ja remiantis galima netiesiogiai nustatyti, kai ji gali būti susieta su tam tikra data ar tiksliu kalendoriniu laikotarpiu, fizinį asmenį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punktą (žr. 2012 m. gegužės 22 d. Sprendimo Internationaler Hilfsfonds / Komisija, T‑300/10, EU:T:2012:247, 117 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
65 Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad frazės „bet kuri informacija“ vartojimas apibrėžiant sąvoką „asmens duomenys“ atspindi Sąjungos teisės akto leidėjo tikslą šiai sąvokai suteikti plačią reikšmę, kuri neapribojama neskelbtina arba asmeninio pobūdžio informacija, o galimai apima bet kokią informaciją, tiek objektyvią, tiek subjektyvią, pranešimo ar vertinimo forma su sąlyga, kad ji „susijusi“ su suinteresuotuoju asmeniu (2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Nowak, C‑434/16, EU:C:2017:994, 34 punktas).
66 Pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą asmens duomenys iš esmės gali būti perduodami tik jeigu duomenų gavėjas įrodo būtinybę juos gauti ir nėra priežasties manyti, kad gali būti pažeisti teisėti duomenų subjekto interesai.
67 Šiuo atveju pirmiausia tas, kas prašo perduoti duomenis, turi įrodyti tokio perdavimo būtinybę. Jei tokių įrodymų pateikiama, atitinkama institucija turi patikrinti, ar nėra priežasties manyti, jog atitinkamas perdavimas galėtų pažeisti teisėtus duomenų subjekto interesus. Jei tokios priežasties nėra, prašomi duomenys turi būti perduodami, o jeigu tokia priežastis yra, institucija turi palyginti esamus skirtingus interesus, kad priimtų sprendimą dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais. Sprendimas dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais priimamas atsižvelgiant į tai, kuris interesas konkrečiu atveju yra viršesnis (žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo ClientEarth ir PAN Europe / EFSA, C‑615/13 P, EU:C:2015:489, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2017 m. sausio 13 d. Sprendimo Deza / ECHA, T‑189/14, EU:T:2017:4, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
68 Šioje byloje Komisija teisingai nusprendė, kad, kiek tai susiję su informacija ir vertinimais, susijusiais su MS, X ir kitų trečiųjų asmenų privačiu gyvenimu ir leidžiančiais nustatyti šių asmenų tapatybę, ginčijamų dokumentų turinys patenka į asmens duomenų sąvoką.
69 Pažymėtina, kad ginčijamų dokumentų atskleidimas visuomenei remiantis Reglamentu Nr. 1049/2001 pakenktų MS, X ir kitų dokumentuose nurodytų trečiųjų asmenų privataus gyvenimo ir neliečiamumo apsaugai.
70 Iš tiesų, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ginčijamų dokumentų paviešinimas neatitinka nei MS, nei X, nei kitų nurodytų trečiųjų asmenų interesų.
71 Todėl Komisija turėjo palyginti įvairius esamus interesus, kad priimtų sprendimą dėl prašymo leisti susipažinti su X skundu ir X bei MS susirašinėjimu elektroniniais laiškais ir socialiniuose tinkluose, atsižvelgdama į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą išimtį, susijusią su asmens privataus gyvenimo ir neliečiamumo apsauga, kaip numatyta Reglamente Nr. 45/2001.
72 Šiuo klausimu Komisija taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį, jeigu viena ar kelios tokios išimtys taikomos tik daliai dokumento, su kuriuo prašoma leisti susipažinti, kitos dokumento dalys turi būti atskleistos (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 27 d. Nutarties Steinberg / Komisija, T‑17/10, nepaskelbta Rink., EU:T:2012:625, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
73 Vis dėlto Komisija nusprendė, kad šioje byloje tam tikrų ginčijamų dokumentų dalių neįmanoma atskirti ir laikyti, jog šioms dalims Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išimtis netaikoma, ar nuo šių dokumentų atskirti dokumentų, kuriuose yra nurodomų ginčijamų asmens duomenų, susijusių su MS, X ir kitais trečiaisiais asmenimis.
74 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad net ir asmens duomenys, kurie buvo anonimizuoti, turėtų būti laikomi asmens duomenimis, susijusiais su trečiaisiais asmenimis, jeigu juos galima priskirti fiziniam asmeniui, kurio tapatybė gali būti nustatyta remiantis papildoma informacija.
75 Reikia pažymėti, kad šioje byloje galimybė susipažinti su X skunde arba jo ir MS susirašinėjime esančios informacijos dalimi būtų leidusi visuomenei nustatyti ginčijamuose dokumentuose paminėtų asmenų tapatybę.
76 Taigi Komisija negalėjo suteikti galimybės susipažinti su ginčijamų dokumentų dalimi, neatskleisdama, be kita ko, kitų juose nurodytų trečiųjų asmenų tapatybės.
77 Be to, kadangi ginčijamuose dokumentuose buvo asmens duomenų, kurie buvo susiję ne tik su MS ir kurie būtų tapę vieši, jeigu šie dokumentai būtų buvę pateikti šiam asmeniui, Komisija pagrįstai, palyginusi esamus interesus, suteikė pirmenybę X ir kitų trečiųjų asmenų interesui, kad jų tapatybė nebūtų viešai atskleista, prieš MS interesą, kad jų tapatybė būtų paviešinta, ir neleido MS susipažinti su šiais duomenimis, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išimtimi.
78 Remiantis tuo, darytina išvada, kad ieškovės šiuo klausimu pateikti argumentai turi būti atmesti.
79 Todėl pirmojo ieškinio pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.
2) Dėl pirmojo pagrindo antros dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio ir 4 straipsnio 2 dalies antros įtraukos pažeidimu
80 Ieškovė teigia, kad ginčijami dokumentai buvo parengti ne teismo procesui ir kad todėl MS prašymo leisti susipažinti su šiais dokumentais atmetimas, kiek jis yra grindžiamas teismo procesų apsauga, nėra pateisinamas. Ji pažymi, kad pagrindinės teisės, visų pirma teisė į gynybą, yra viršesnis viešasis interesas, pateisinantis šių dokumentų atskleidimą.
81 Vis dėlto iš šio sprendimo 44–78 punktuose nurodytų motyvų matyti, kad 2016 m. vasario 2 d. ir balandžio 19 d. sprendimų teisėtumu negalima abejoti, nes Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išimtis taikoma visiems ginčijamiems dokumentams.
82 Dėl šios priežasties pirmojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta kaip nereikšminga, todėl pirmas pagrindas atmetamas visas.
3) Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti, gero administravimo principo, privataus gyvenimo gerbimo principo, teisės į gynybą ir proporcingumo principo pažeidimu
83 Ieškovė teigia, kad, neleisdama jai susipažinti su ginčijamais dokumentais, Komisija užkirto kelią MS pasinaudoti jo teise į gynybą ir, be kita ko, teise susipažinti su byla, kuri yra susijusi su juo, užtikrinama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 2 dalies b punkte, teise į teisingą bylos nagrinėjimą, užtikrinama Chartijos 47 straipsnyje, ir pažeidė privataus gyvenimo gerbimo principą, užtikrinamą Chartijos 7 straipsnyje, ir proporcingumo principą.
84 Dėl Komisijos argumento, kad Komisija galėjo bet kada nutraukti bendradarbiavimą su MS Team Europe tinkle, ieškovė teigia, kad, Komisijai pareiškus sunkius kaltinimus dėl nederamo MS elgesio X ir kitų trečiųjų asmenų atžvilgiu, siekiant užtikrinti MS teisę į gynybą ir nekaltumo prezumpciją, su ginčijamais dokumentais buvo būtina leisti susipažinti.
85 Ieškovė taip pat teigia, kad Komisija nurodė tik visiškai bendro pobūdžio motyvus, nes nepaaiškino, kodėl susipažinimas su ginčijamais dokumentais, pavyzdžiui, užtušuojant juose esančius vardus ir pavardes, keltų grėsmę duomenų subjektų asmens duomenų ir privataus gyvenimo apsaugos interesui. Ji priduria, kad Komisijos nešališkumo nagrinėjant X skundą negalima preziumuoti.
86 Pirmiausia pažymėtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas ir jį reikia skirti nuo klausimo dėl motyvų pagrįstumo, kuris susijęs su materialiniu ginčijamo akto teisėtumu (2001 m. kovo 22 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑17/99, EU:C:2001:178, 35 punktas ir 2012 m. gegužės 22 d. Sprendimo Internationaler Hilfsfonds / Komisija, T‑300/10, EU:T:2012:247, 180 punktas).
87 Šiuo klausimu Komisija 2016 m. balandžio 19 d. sprendime aiškiai nurodė išimtis, kuriomis buvo grindžiamas MS prašymo leisti susipažinti su ginčijamais dokumentais atmetimas, visų šių dokumentų atžvilgiu iš esmės remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išimtimi, susijusia su asmens privataus gyvenimo ir neliečiamumo apsauga.
88 Iš tiesų iš 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo matyti, jog Komisija nusprendė, kad asmens duomenų sąvoka apima visą ginčijamų dokumentų turinį, kalbant apie informaciją, susijusią ir su MS, ir su kitų asmenų privačiu gyvenimu ir leidusią nustatyti šių asmenų tapatybę, jeigu šie dokumentai būtų viešai atskleisti remiantis Reglamentu Nr. 1049/2001, kad todėl šių duomenų atskleidimas būtų asmens duomenų perdavimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą, ir kad nebuvo įvykdyta nė viena iš kumuliatyvių šio perdavimo sąlygų.
89 Iš to darytina išvada, kad MS galėjo sužinoti 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo motyvus ir kad Bendrasis Teismas galėjo patikrinti šio sprendimo teisėtumą, kaip tai matyti, be kita ko, iš šio sprendimo 44–78 punktų. Remiantis jurisprudencija, pagal SESV 296 straipsnį reikalaujami nurodyti motyvai turi atitikti nagrinėjamo teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyti institucijos, priėmusios teisės aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų žinoti, dėl kokių priežasčių priimta priemonė, o Sąjungos teismas – vykdyti kontrolę (žr. 2008 m. balandžio 22 d. Sprendimo Komisija / Salzgitter, C‑408/04 P, EU:C:2008:236, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl, kiek tai susiję su ginčijamais dokumentais, Komisija įvykdė jai tenkančią pareigą motyvuoti.
90 Ieškovės argumentas, kad dėl to, jog MS nebuvo leista susipažinti su ginčijamais dokumentais, buvo pažeista jo teisė į gynybą ir, be kita ko, jo teisė susipažinti su bylos medžiaga, susijusia su juo, taip pat nekaltumo prezumpcijos principas ir kad tai prieštaravo Chartijai, taip pat negali būti pripažintas pagrįstu, nes prašymas leisti susipažinti su ginčijamais dokumentais buvo pateiktas ne per administracinę procedūrą ar teismo procesą, per kuriuos būtų taikomos šios teisės ir principai, o esant MS ir Komisijos sutartiniams santykiams, kurie buvo reglamentuojami susitarimo ir jam taikytinos teisės.
91 Iš to, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad antrasis pagrindas, taigi ir prašymas panaikinti 2016 m. vasario 2 d. ir balandžio 19 d. sprendimus tiek, kiek jie susiję su MS prašymo leisti susipažinti su ginčijamais dokumentais atmetimu, turi būti atmestas, ir nėra reikalo priimti sprendimo dėl prašymo dėl panaikinimo priimtinumo tiek, kiek jis yra susijęs su 2016 m. vasario 2 d. sprendimu.
c) Dėl prašymo panaikinti 2016 m. birželio 16 d. sprendimą, susijusį su MS prašymo perduoti jam ginčijamus asmens duomenis atmetimu
92 Siekdama pagrįsti šį prašymą dėl panaikinimo, ieškovė pateikia vienintelį pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 45/2001 8, 13 ir 20 straipsnių pažeidimu.
93 Kaip teigia ieškovė, Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnyje nustatytos taisyklės nepriskiriamos prie šio reglamento 13 straipsnyje numatytos bendrosios teisės susipažinti sąlygų ar apribojimų. Nėra jokio pagrindo manyti, kad ginčijamų asmens duomenų perdavimas galėjo pakenkti teisėtiems trečiųjų asmenų interesams. Visų pirma, kaip ombudsmenas konstatavo savo pasiūlymo draugiškai išspręsti ginčą 32 punkte, Komisija neįrodė, kad ginčijamų dokumentų atskleidimas būtų konkrečiai ir iš tikrųjų pažeidęs X ar kitų šiuose duomenyse paminėtų asmenų privatų gyvenimą ir neliečiamumą. Papildomai ieškovė teigia, kad šioje byloje yra įvykdytos kumuliacinės Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkto sąlygos.
94 Ieškovė taip pat nurodo, kad vienintelis MS prašymų tikslas buvo suprasti jam pareikštus kaltinimus ir įrodyti, kad šie kaltinimai yra nepagrįsti, siekiant atkurti tiesą ir susigrąžinti garbę. Be to, ginčijamus asmens duomenis buvo būtina perduoti siekiant suprasti 2013 m. balandžio 10 d. Komisijos sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su MS Team Europe tinkle. MS prašymo perduoti jam šiuos asmens duomenis atmetimas taip pat nebuvo pateisinamas pagal Reglamento Nr. 45/2001 20 straipsnį, ir tai konstatavo ombudsmenas.
95 Komisija dėl tariamai neteisingo Reglamento Nr. 45/2001 13 ir 20 straipsnių taikymo tvirtina, kad ginčijami asmens duomenys nebuvo susiję tik su MS ir kad MS negalėjo prašyti patikrinti jų tikslumą, juos ištaisyti, ištrinti ar sustabdyti jų tvarkymą. Reglamentu Nr. 45/2001 nesiekiama ir nenumatyta leisti susipažinti su visiškai subjektyviu apibūdinimu, kurį Komisijai pateikė konferencijoje dalyvavusi ir su MS vakarieniavusi skundo pateikėja, su kuria MS susirašinėjo socialiniame tinkle ir elektroniniais laiškais, jo ginčyti ar prašyti jį ištaisyti.
96 Be to, kalbant apie Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkto taikymą, Komisija teigia, kad asmens duomenys gali būti perduodami trečiajam asmeniui tik jeigu šis perdavimas, pirma, atitinka šio reglamento 8 straipsnio a arba b punktuose numatytas sąlygas ir, antra, yra teisėtas duomenų tvarkymas, atitinkantis to paties reglamento 5 straipsnio reikalavimus. Ieškovė savo ieškinyje byloje T‑435/16 nenurodė, kodėl trečiųjų asmenų asmens duomenų perdavimas MS galėtų būti laikomas teisėtu. Taigi Komisija teigia, kad būtinybė perduoti asmens duomenis, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 8 straipsnio b punktą, nebuvo įrodyta. Ji taip pat teigia, kad MS puikiai žinojo priežastis, dėl kurių buvo priimtas jos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimas nutraukti bendradarbiavimą su juo Team Europe tinkle.
97 Kalbant apie ieškovės argumentą, kuriuo ji siekia ginčyti Reglamento Nr. 45/2001 20 straipsnio taikymą ir pagal kurį ji nepateikė realios grėsmės trečiųjų asmenų pagrindinėms teisėms ar teisėtiems interesams įrodymų, Komisija nurodė pasitarusi su X ir kad X baiminosi, jog MS kerštaus jai ar jos draugams. Komisijos nuomone, atsižvelgiant į šiuos nuogąstavimus ir jos turimus ginčijamus dokumentus, tokia grėsmė buvo.
98 Galiausiai Komisija teigia, kad tam tikrų ginčijamuose dokumentuose esančių duomenų nebuvo galima atskirti ir teigti, kad jiems netaikoma asmens duomenų sąvoka. Taigi ji negalėjo leisti susipažinti su dalimi ginčijamų dokumentų (išskyrus esminio turinio neturinčią informaciją), neatskleisdama asmens duomenų, informacijos apie atitinkamų trečiųjų asmenų privatų gyvenimą ar leidžiančios nustatyti šių asmenų tapatybę.
99 Pirmiausia reikia pažymėti, kad Reglamentu Nr. 45/2001 siekiama kitokio tikslo nei Reglamentu Nr. 1049/2001. Pastaruoju reglamentu siekiama užtikrinti kuo didžiausią Sąjungos viešųjų institucijų sprendimų priėmimo ir informacijos, kuria yra grindžiami jų sprendimai, skaidrumą, o Reglamentu Nr. 45/2001, kaip nurodyta jo 1 straipsnyje, siekiama užtikrinti fizinių asmenų pagrindinių laisvių ir teisių, visų pirma, jų privataus gyvenimo tvarkant asmens duomenis, apsaugą (2010 m. birželio 29 d. Sprendimo Komisija / Bavarian Lager, C‑28/08 P, EU:C:2010:378, 49 punktas ir 2016 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Secolux / Komisija, T‑363/14, EU:T:2016:521, 26 punktas).
100 Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, susijusios su 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio taikymu, matyti, kad asmens teisė į jo reputacijos apsaugą yra teisės į privataus gyvenimo gerbimą dalis (2010 m. rugsėjo 21 d. EŽTT sprendimo Polanco Torres ir Movilla Polanco / Ispanija, CE:ECHR:2010:0921JUD 003414706, 40 punktas ir 2012 m. vasario 7 d. Sprendimo Axel Springer AG / Vokietija, CE:ECHR:2012:0207JUD 003995408, 83 punktas). Asmens reputacija yra jo asmens tapatybės ir psichinio neliečiamumo, priskiriamų jo privačiam gyvenimui, sudedamoji dalis (1992 m. vasario 25 d. EŽTT sprendimo Pfeifer ir Plankl / Austrija, CE:ECHR:1992:0225JUD001080284, 35 punktas). Tie patys argumentai taikomi asmens garbei (2007 m. spalio 4 d. EŽTT sprendimo Sanchez Cardenas / Norvegija, CE:ECHR:2007:1004JUD 001214803, 38 punktas ir 2009 m. balandžio 9 d. Sprendimo A. / Norvegija, CE:ECHR:2009:0409JUD 002807006, 64 punktas).
101 Pagal Reglamento Nr. 45/2001 13 straipsnio c punktą duomenų subjektas, kurio asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę gauti pranešimą suprantamu pavidalu apie tvarkomus asmens duomenis ir visą prieinamą informaciją apie jų šaltinius. Šiuo klausimu Reglamentas Nr. 45/2001 turi būti aiškinamas laikantis Chartijos 41 straipsnio, kuriame pripažįstama teisė į gerą administravimą ir, be kita ko, kiekvieno asmens teisė susipažinti su bylos medžiaga, kuri yra su juo susijusi (2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo CN / Taryba, F‑84/12, EU:F:2013:128, 39 ir 40 punktai).
102 Šiomis aplinkybėmis pagrindinės teisės į privataus gyvenimo gerbimą apsauga, be kita ko, apima kiekvieno fizinio asmens galimybę įsitikinti, kad jo asmens duomenys yra tikslūs ir tvarkomi teisėtai. Tam, kad toks asmuo galėtų atlikti reikalingus patikrinimus, jam turi būti suteikta teisė susipažinti su tvarkomais jo asmens duomenimis. Ši teisė susipažinti yra būtina, be kita ko, tam, kad duomenų subjektas prireikus galėtų iš duomenų valdytojo pareikalauti ištaisyti, ištrinti arba blokuoti šiuos duomenis ir pasinaudoti teise reikalauti, kad su juo susiję vertinimai po tam tikro laiko būtų ištrinti, t. y. sunaikinti (pagal analogiją žr. 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Nowak, C‑434/16, EU:C:2017:994, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
103 Atsižvelgiant, be kita ko, į šio sprendimo 94 punkte nurodytus motyvus, kuriais rėmėsi ieškovė, ji pakankamai teisiškai įrodė būtinybę turėti teisę susipažinti su ginčijamais asmens duomenimis, susijusiais su MS, kad prireikus būtų galima reikalauti juos ištaisyti arba ištrinti. Iš tiesų MS neturėjo galimybės susipažinti su X skunde jam pateiktais kaltinimais nepageidaujamu elgesiu, nors Komisija aiškiai nurodė, kad šie kaltinimai buvo pagrindas priimti jos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su MS Team Europe tinkle (žr. šio sprendimo 6 punktą), taigi jie galėjo pakenkti jo, kaip šio tinklo bendradarbio, reputacijai ir garbei.
104 Vis dėlto Reglamento Nr. 45/2001 20 straipsnyje numatytos duomenų subjekto teisės susipažinti išimtys ir apribojimai ir, be kita ko, tai, kad Sąjungos institucijos ir organai gali apriboti šio reglamento 13 straipsnio taikymą, jeigu šis apribojimas yra būtina priemonė duomenų subjekto ar kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti.
105 Be to, asmens duomenų perdavimas kitiems duomenų gavėjams nei Sąjungos institucijos ir organai ir duomenų subjektai reglamentuojamas Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnyje, kuriame nurodyta, be kita ko, kad asmens duomenys gali būti perduodami tokiam duomenų gavėjui tik tuo atveju, jei jis įrodo būtinybę gauti perduotus duomenis ir nėra priežasties manyti, kad gali būti pažeisti teisėti duomenų subjekto interesai.
106 Kadangi ginčijami asmens duomenys yra asmens duomenys, susiję su MS, X ir kitais ginčijamuose dokumentuose nurodytais trečiaisiais asmenimis, reikia palyginti šioje byloje nagrinėjamus įvairių asmenų teisėtus interesus, siekiant išsiaiškinti, ar buvo viršesnis interesas, kuris pateisino atsisakymą suteikti MS teisę susipažinti su šiais asmens duomenimis.
107 Vis dėlto, net ir sutikus su Komisijos argumentu, kad apsaugos poreikis galioja visiems ginčijamiems dokumentams, 2016 m. birželio 16 d. sprendime ji nepagrindė, kaip šių dokumentų ir konkrečiai dviejų dokumentų, kuriame buvo X ir MS susirašinėjimas, su kuriais MS jau buvo susipažinęs kaip jų autorius arba gavėjas, atskleidimas galėjo konkrečiai ir realiai pažeisti teisėtus X ar kitų šiuose dokumentuose nurodytų trečiųjų asmenų interesus.
108 Šiuo klausimu Komisija negali 2016 m. balandžio 19 d. sprendime papildomai remtis tuo, kad skundą padavęs asmuo nenorėjo, kad apie ginčijamus asmens duomenis sužinotų MS, baimindamasis atsakomųjų veiksmų. Nors per posėdį Komisija teigė, kad vienas iš ginčijamuose dokumentuose nurodytų asmenų gyveno tame pačiame mieste kaip ir MS, jokia byloje esanti informacija neleidžia teigti, kad MS, kuris jau turėjo pakankamą informaciją, kad nustatytų X ir Y kaip asmenis, galėjusius paduoti skundą, buvo numatęs imtis atsakomųjų veiksmų prieš jas, viršydamas tai, kas būtina jo teisėtiems interesams apginti.
109 Pasiūlymo draugiškai išspręsti ginčą 32 punkte ombudsmenas pats pažymėjo, kad „[MS] teisės į gynybą požiūriu [atsisakymo atskleisti ginčijamus dokumentus priežastis, susijusi su būtinybe saugoti X konfidencialumą, buvo] nepakankama, nes Komisijos atstovybė nepateikė realios grėsmės pagrindinėms [X] teisėms ar teisėtiems interesams, ir kad [jos] teiginiai ir pateikti įrodymai buvo lemiami arba vieninteliai įrodymai prieš [MS]“.
110 Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad pagal jurisprudenciją vien tos aplinkybės, kad dokumentas susijęs su išimties saugomu interesu, nepakanka tokios išimties taikymui pagrįsti. Atitinkama institucija taip pat privalo pateikti paaiškinimų, kaip susipažinimas su šiuo dokumentu galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti šiame straipsnyje numatyta išimtimi saugomam interesui (žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑612/13 P, EU:C:2015:486, 68 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2009 m. kovo 11 d. Sprendimo Borax Europe / Komisija, T‑121/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:64, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2009 m. kovo 11 d. Sprendimo Borax Europe / Komisija, T‑166/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:65, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
111 Šioje byloje iš 2016 m. birželio 16 d. sprendimo negalima daryti išvados, kad ši institucija tinkamai palygino skirtingus esamus teisėtus interesus, kaip ji privalėjo tai padaryti, kartu taikydama Reglamento Nr. 45/2001 8, 13 ir 20 straipsnius.
112 Iš visų pirmiau pateiktų vertinimų darytina išvada, kad 2016 m. birželio 16 d. sprendimas atmesti MS prašymą perduoti jam ginčijamus asmens duomenis pažeidžia Reglamento Nr. 45/2001 8, 13 ir 20 straipsnius ir dėl šios priežasties turi būti panaikintas, ir nėra reikalo nagrinėti kito ieškovės nurodyto pagrindo.
2. Dėl prašymų atlyginti žalą
113 Ieškovė prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią MS patyrė dėl to, kad Komisija atmetė jo prašymą leisti susipažinti su ginčijamais dokumentais ir perduoti jam ginčijamus asmens duomenis.
114 Ieškovė teigia, kad, atsisakydama suteikti MS galimybę susipažinti su ginčijamais dokumentais ir parodymais ir perduoti jam ginčijamus asmens duomenis, Komisija pasielgė netinkamai ir pažeidė pagrindines MS teises, t. y. teisę į gynybą ir teisę į privataus gyvenimo gerbimą, todėl MS patyrė neteisybės jausmą ir prarado pasitikėjimą šia institucija. Dėl šių priežasčių ieškovė mano, kad prašymą atlyginti žalą galima atskirti nuo prašymo dėl panaikinimo ir jis liktų galioti net ir tada, jei ieškinys dėl panaikinimo būtų atmestas. Šiuo pagrindu ieškovė vertina, kad kiekvienoje byloje MS patyrė 20 000 EUR neturtinę žalą, taigi iš viso 40 000 EUR.
115 Pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos deliktinės atsakomybės, kaip ji suprantama pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, atsiradimas siejamas su tam tikrų sąlygų įvykdymu, t. y. veiksmų, kuriais kaltinama Sąjungos institucija, neteisėtumu, žalos realumu ir priežastinio ryšio tarp institucijos veiksmų ir nurodytos žalos buvimu. Jeigu viena iš šių sąlygų nėra įvykdyta, ieškinys turi būti atmestas visas ir nėra reikalo nagrinėti kitų deliktinės atsakomybės sąlygų (2014 m. spalio 14 d. Sprendimo Giordano / Komisija, C‑611/12 P, EU:C:2014:2282, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 1999 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lucaccioni / Komisija, C‑257/98 P,EU:C:1999:402, 14 punktas).
116 Be to, reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmesti, jeigu jie glaudžiai susiję su reikalavimais dėl panaikinimo, kurie buvo atmesti kaip nepriimtini arba nepagrįsti (šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Komisija / Fernández Gómez, C‑417/05 P, EU:C:2006:582, 51 punktą).
117 Šioje byloje nagrinėjamu atveju prašymas atlyginti neturtinę žalą, kurią MS patyrė dėl tariamai neteisėto atsisakymo leisti jam susipažinti su ginčijamais dokumentais, yra glaudžiai susijęs su prašymu panaikinti 2016 m. vasario 2 d. ir balandžio 19 d. sprendimus tiek, kiek jie susiję su MS prašymo leisti susipažinti su ginčijamais dokumentais atmetimu. Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 43–91 punktų, išnagrinėjus šiam prašymui dėl panaikinimo pagrįsti pateiktus pagrindus nebuvo nustatytas joks Komisijos veiksmų neteisėtumas, taigi ir jokios kaltės, kuri užtrauktų jos atsakomybę. Todėl prašymas atlyginti žalą, kurią MS tariamai patyrė dėl šių neteisėtų veiksmų, taip pat turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
118 Kalbant apie prašymą atlyginti neturtinę žalą, kurią MS patyrė dėl tariamai neteisėto atsisakymo perduoti jam ginčijamus asmens duomenis, iš šio sprendimo 112 punkto matyti, kad 2016 m. birželio 16 d. sprendimas atmesti MS prašymą perduoti šiuos asmens duomenis pažeidžia Reglamento Nr. 45/2001 8, 13 ir 20 straipsnius ir dėl šios priežasties turi būti panaikintas. Remiantis suformuota jurisprudencija, pats neteisėto akto panaikinimas gali būti tinkamas ir iš esmės pakankamas bet kokios neturtinės žalos, kuri galėjo būti padaryta šiuo aktu, atlyginimas (žr. 2004 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Montalto / Taryba, T‑116/03, EU:T:2004:325, 127 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), nebent ieškovas įrodo patyręs neturtinę žalą, kurią galima atskirti nuo neteisėtumo, kuriuo yra grindžiamas panaikinimas, ir kuri negali būti visiškai atlyginta šiuo panaikinimu (žr. 2006 m. birželio 6 d. Sprendimo Girardot / Komisija, T‑10/02, EU:T:2006:148, 131 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
119 Neteisybės jausmas ir kančios, kurių asmeniui sukelia tai, kad jis turi pradėti teismo procesą, kad būtų pripažintos jo teisės, yra žala, kuri gali būti kildinama vien iš tos aplinkybės, kad administracija padarė pažeidimų. Ši žala gali būti atlyginama, jeigu jos nekompensuoja pasitenkinimas dėl ginčijamo akto panaikinimo (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 10 d. Sprendimo CG / EIB, F‑115/11, EU:F:2014:187, 132 punktą).
120 Be to, vien neteisėto akto panaikinimas negali būti tinkamas žalos atlyginimas, jeigu ginčijamame akte pateikiamas akivaizdžiai neigiamas ieškovo gebėjimų vertinimas, galintis jį įžeisti (šiuo klausimu žr. 1990 m. vasario 7 d. Sprendimo Culin / Komisija, C‑343/87, EU:C:1990:49, 27–29 punktus; 2000 m. kovo 23 d. Sprendimo Rudolph / Komisija, T‑197/98, EU:T:2000:86, 98 punktą ir 2005 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Cwik / Komisija, T‑155/03, T‑157/03 ir T‑331/03, EU:T:2005:447, 205 ir 206 punktus).
121 Šioje byloje 2016 m. birželio 16 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas MS prašymas perduoti jam ginčijamus asmens duomenis, tinkamai nepalyginus skirtingų esamų teisėtų interesų, galėjo sukelti MS neteisybės jausmą ir jis galėjo prarasti pasitikėjimą Komisija. Be to, kaip matyti iš argumentų, kuriuos Komisija pateikė ombudsmenui ir Bendrajame Teisme, šis sprendimas buvo grindžiamas „nuogąstavimu, kad [MS] imsis atsakomųjų veiksmų prieš [X] ar kitus jos skunde nurodytus asmenis“, t. y. tam tikros formos neigiamu MS vertinimu, kuris galėjo jį įžeisti.
122 Šiomis aplinkybėmis vien 2016 m. birželio 16 d. sprendimo panaikinimo savaime negali pakakti siekiant tinkamai atlyginti neturtinę žalą, kurią MS patyrė dėl šio sprendimo.
123 Taigi MS prašymas atlyginti neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl neteisėto atsisakymo perduoti jam ginčijamus asmens duomenis, turi būti patenkintas iš dalies, priteisiant 5 000 EUR sumą, o likusi šio prašymo dalis turi būti atmesta.
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų
124 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama.
125 Šioje byloje atmesta dalis ieškovės ir dalis Komisijos reikalavimų, todėl jos kiekviena turi padengti savo išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2016 m. birželio 16 d. Europos Komisijos sprendimą atmesti MS prašymą perduoti jam tam tikrus asmens duomenis.
2. Priteisti iš Komisijos 5 000 EUR sumą VG, kaip viso MS turto paveldėtojai.
3. Atmesti likusią ieškinio dalį.
4. VG ir Komisija kiekviena padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2018 m. lapkričio 27 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.