Language of document : ECLI:EU:C:2016:105

GENERALINĖS ADVOKATĖS

JULIANE KOKOTT IŠVADA,

pateikta 2016 m. vasario 18 d.(1)

Byla C‑504/14

Europos Komisija

prieš

Graikijos Respubliką

„Gamtos apsauga – Direktyva 92/43/EEB – Natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsauga – Jūriniai vėžliai Caretta caretta Kiparisijos įlankoje – Bendrijos svarbos Kiparisijos kopų teritorija – Rūšių apsauga“





I –    Įvadas

1.        Palyginti su beveik katastrofiškai nykstančios populiacijos būkle, su kuria Teisingumo Teismas susidūrė spręsdamas paprastųjų žiurkėnų Elzase, Prancūzijoje, klausimą(2), šioje byloje situacija palankesnė. Kiparisijos įlankos paplūdimiai Peloponeso vakarų pakrantėje pastaraisiais metais tapo pagrindine Sąjungoje jūrinių vėžlių Caretta caretta perėjimo vieta, kurioje lizdų skaičius nuolat didėja(3). Šie pokyčiai galėjo prisidėti prie Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjungos (International Union for Conservation of Nature and Natural Resources, toliau – IUCN) vertinimo, kad vėžlių populiacija Viduržemio jūroje 2015 m. kėlė tik „nedidelį susirūpinimą“, t. y. jai kylančio pavojaus lygis pagal šios sąjungos vertinimo skalę yra mažiausias(4).

2.        Graikiją ir nevyriausybines organizacijas (NVO), kurios daugiau kaip 20 metų skyrė vėžlių apsaugai, galima tik pasveikinti su šia sėkme.

3.        Vis dėlto Komisija, atsižvelgdama į Buveinių direktyvą(5), ir Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos(6) nuolatinis komitetas reikalauja papildomų apsaugos priemonių(7). Komisijos kritika susijusi su, viena vertus, konkrečiomis siūlomomis apsaugos priemonėmis rūšių išsaugojimo srityje, kita vertus, su iš tikrųjų būtinomis apsaugos priemonėmis. Kadangi minėti paplūdimiai yra ir pagal Buveinių direktyvą saugomos teritorijos dalis, Komisija mano, kad taip pat pažeistos teritorijų apsaugos nuostatos tiek dėl tam tikrų planų ir projektų, tiek dėl bendro draudimo bloginti padėtį.

4.        Nors bendras vaizdas geras, manau, Komisijos kritika iš dalies pagrįsta. Graikijos valdžios institucijos leidžia šioje teritorijoje įvairių sričių veiklą, kuri yra nepalanki tiek vėžlių dauginimuisi, tiek saugomiems kopų buveinių tipams. Tai visų pirma susiję su tam tikromis paplūdimių ir tam tikrų kelių ir gatvių naudojimo turizmo tikslais rūšimis, taip pat su žuvininkyste ir namų statybos projektais.

II – Teisinis pagrindas

5.        Buveinių direktyvoje nustatytas saugomų teritorijų, vadinamųjų Bendrijos svarbos teritorijų, steigimas siekiant apsaugoti tam tikrus buveinių tipus (direktyvos I priedas) ir tam tikras gyvūnų ir augalų rūšis (II priedas).

6.        I priede išvardyti, be kita ko, įvairūs kopų buveinių tipai, o II priede nurodyti jūriniai vėžliai Caretta caretta. Jie netgi įtraukti į prioritetinių rūšių sąrašą, taigi yra itin saugotini.

7.        Buveinių direktyvos 4 straipsnio 5 dalyje reglamentuojamas teritorijos apsaugos nuostatų taikymas laiko atžvilgiu:

„Teritoriją įtraukus į 2 dalies trečiojoje pastraipoje minimą sąrašą, jai pradedamos taikyti 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.“

8.        2006 metais Komisija Graikijos siūlymu įtraukė Kiparisijos kopų teritoriją (gr. Θίνες Κυπαρισσίας) į Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą, numatytą Buveinių direktyvos 4 straipsnyje, ir suteikė numerį GR2550005(8). Įstatymu Nr. 3937/2011 Graikija paskelbė šią teritoriją specialia saugoma teritorija.

9.        Šių teritorijų apsauga nustatoma direktyvos 6 straipsnio 2–4 dalyse:

„2.      Valstybės narės imasi priemonių, siekdamos specialiose saugomose teritorijose išvengti natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, taip pat rūšių, kurių apsaugai buvo įsteigtos specialios saugomos teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti labai stiprus šios direktyvos tikslų atžvilgiu.

3.      Bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją labai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas. Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumo ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę.

4.      Jei, nepaisant poveikio teritorijai neigiamo įvertinimo ir nesant kitų alternatyvių sprendimų, šis planas ar projektas vis dėlto privalo būti įgyvendintas dėl įpareigojančių priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, neatsižvelgti į visuomenės interesus, valstybė narė imasi visų kompensacinių priemonių, būtinų bendram Natura 2000 vientisumui apsaugoti. Apie patvirtintas kompensacines priemones ji praneša Komisijai.

<…>“

10.      Buveinių direktyvoje nustatoma ne tik teritorijos apsauga, jos 12 straipsnyje įtvirtinti ir konkretūs su rūšių apsauga susiję draudimai dėl tam tikrų gyvūnų ir augalų rūšių, nurodytų IV priede, įskaitant jūrinius vėžlius Caretta caretta:

„1.      Valstybės narės imasi reikiamų priemonių sukurti į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių griežtos apsaugos jų paplitimo areale sistemą, draudžiančią:

a)      <…>;

b)      šias rūšis tyčia trikdyti, ypač jų perėjimo, jauniklių auginimo, žiemos miego ir migracijos metu;

c)      <…>;

d)      pažeisti ar naikinti perėjimo ar poilsio vietas.“

III – Faktinės aplinkybės, ikiteisminė procedūra ir reikalavimai

11.      Kiparisijos įlankoje šiaurės ir pietų kryptimis gana tiesiai driekiasi 80 km ilgio smėlio paplūdimiai. Maždaug 20 km užima saugomos Kiparisijos kopų teritorijos dalis.

12.      Saugoma teritorija apima apie 300–600 metrų pločio juostą nuo jūros į sausumą. Tai visų pirma smėlio paplūdimiai, toliau pereinantys į buveinės tipą 2110 – užuomazgines pustomas kopas. Teritorija iš dalies jungiasi su buveinės tipu 2260 – kopomis su kietalapių krūmų sąžalynais (Cisto‑Lavenduletalia). Į pietus nuo Vounaki už paplūdimio ir užuomazginių pustomų kopų yra net du prioritetiniai kopų buveinių tipai, t. y. 2270*, Pinus pinea ir (arba) Pinus pinaster pušų miškais apaugusios kopos, ir 2250*, pakrančių kopos, apaugusios Juniperus sp. krūmynais. Galiausiai už paplūdimio yra ir buveinės tipas 9540 – Viduržemio pajūrio srities miškai su endeminėmis Mesogean pušimis, kurių paviršiaus plotas siekia bendrą visų kopų buveinių tipų plotą, mažesnę teritoriją prie Vounaki užima buveinės tipas 5210 – sumedėjančių augalų matoralis su Juniperus spp.(9)

13.      Šiuo atveju pirmiausia nagrinėjama maždaug 10 km ilgio atkarpa tarp vietovių Elaia ir Kalo Nero. Remiantis standartine šios teritorijos duomenų forma(10), ten yra vienas iš pagrindinių Viduržemio jūros paplūdimių, kuriuose peri jūriniai vėžliai Caretta caretta. Šalys sutaria, kad šis paplūdimys dabar jau yra tapęs netgi svarbiausiu perėjimo paplūdimiu.

14.      Vėžlių apsaugos NVO prieštarauja dėl įvairios veiklos paplūdimiuose, todėl pateikė Komisijai skundą prieš Graikiją.

15.      Po neoficialių susitikimų su Graikijos valdžios institucijomis Komisija 2011 m. spalio 28 d. paragino Graikiją pateikti savo pastabas dėl kaltinimo Buveinių direktyvos 6 ir 12 straipsnių pažeidimu. Graikijai pateikus informaciją, Komisija toliau teigė, kad šalis pažeidė šias nuostatas, ir 2012 m. spalio 1 d. išsiuntė Graikijai pagrįstą nuomonę. Šioje nuomonėje ji nustatė galutinį pažeidimų panaikinimo terminą – jis baigėsi 2012 m. gruodžio 1 d.

16.      Kadangi Komisijos neįtikino ir papildomi Graikijos atsakymai, 2014 m. lapkričio 12 d. ji pareiškė šį ieškinį.

17.      Europos Komisija prašo:

a)      pripažinti, kad Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų:

–        pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 ir 3 dalis, nes:

aa)      nesiėmė priemonių išvengti natūralių buveinių ir rūšių buveinių pažeidimo ir rūšių, kurioms buvo įsteigta ši teritorija, trikdymo ir

bb)      leido vykdyti intervencinę veiklą (neatlikusi reikiamo poveikio teritorijai vertinimo pagal 6 straipsnio 3 dalį), kuri gali labai paveikti tokią teritoriją atskirai arba kartu su kitais planais ar projektais, sumažinti ir sunaikinti ten aptinkamų prioritetinės rūšies Caretta caretta lizdų įsirengimo vietovę, trikdyti šią rūšį ir galiausiai sumažinti ir sunaikinti kopų buveines 2110, 2220 ir prioritetinę buveinę 2250, taip pat

–        nesiėmė pagal šios direktyvos 12 straipsnio 1 dalies b ir d punktus reikiamų priemonių sukurti ir taikyti veiksmingą griežtos jūrinių vėžlių Caretta caretta (prioritetinės rūšies) apsaugos sistemą Kiparisijos įlankoje, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam šios rūšies trikdymui perėjimo metu ir bet kokiai veiklai, galinčiai pažeisti ar naikinti perėjimo vietas;

b)      priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

18.      Graikijos Respublika prašo:

a)      atmesti ieškinį;

b)      priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

19.      Komisija ir Graikija pirmiausia po du kartus pateikė rašytines pastabas. Užbaigusi rašytinę procedūrą 2015 m. balandžio 29 d., 2015 m. birželio 16 d. Komisija paprašė leisti pateikti naują įrodymą, būtent – Graikijos Valstybės Tarybos nuomonę 32/2015 dėl prezidento dekreto, kuriuo įsteigiamas regioninis parkas prie Kiparisijos įlankos, projekto.

20.      Šalys buvo išklausytos 2016 m. sausio 13 d. posėdyje.

IV – Teisinis vertinimas

21.      Komisija tvirtina, kad Graikija Kiparisijos kopų teritorijoje neįvykdė įsipareigojimų pagal Buveinių direktyvą dėl teritorijos ir rūšių apsaugos. Nukrypdama nuo Komisijos pateiktų argumentų tvarkos, pirmiausia aptarsiu teritorijos apsaugos klausimą, nes šiuo klausimu galima visapusiškai išnagrinėti Komisijos nurodytą poveikį, kai rūšių apsauga vis dėlto susijusi tik su jūriniais vėžliais Caretta caretta.

22.      Dėl abiejų ieškinio pagrindų teigtina, kad įsipareigojimų neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į padėtį valstybėje narėje pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje, taigi 2012 m. gruodžio 1 d. Teisingumo Teismas negali atsižvelgti į jokius vėlesnius pokyčius(11).

23.      Pirmiausia reikia aptarti Komisijos ex post pateikto įrodymo priimtinumą.

A –    „Ex post“ pateiktos nuomonės priimtinumas

24.      Pagal Procedūros reglamento 128 straipsnio 2 dalies pirmą ir antrą sakinius šalys gali išimties tvarka pateikti įrodymų ar pasiūlymą pateikti įrodymų užbaigus rašytinę procedūrą. Tokiu atveju šalys turi nurodyti priežastis, dėl kurių uždelsė juos pateikti.

25.      Pagal Komisijos 2015 m. birželio 16 d. papildomai pateiktą nuomonę Graikijos Valstybės Taryba parengė prezidento dekreto, skirto kelių vietovių apsaugai Kiparisijos įlankoje, projektą. Joje, be kita ko, aptariamos grėsmės Kiparisijos kopų teritorijai.

26.      Nuomonėje nurodyta, kad ji pateikta 2015 m. balandžio 8 d. kopijoje, kurią Komisija pateikė Teisingumo Teismui, aiškiai matyti ranka įrašytas 2015 m. balandžio 15 d. patvirtinimas. Galiausiai Graikija paminėjo šią nuomonę savo triplike, kurį Teisingumo Teismas gavo 2015 m. balandžio 29 d.

27.      Komisija, niekam neprieštaraujant, tvirtina, kad apie šią nuomonę sužinojo tik pasibaigus rašytinei proceso daliai. Šis argumentas, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus duomenis, tikėtinas. Galima spręsti, kad Komisija apie šią nuomonę sužinojo ne vėliau, negu susipažino su tripliku. Tuomet ji dar turėjo gauti šį dokumentą ir įvertinti jo svarbą bylai. Taigi Komisija pakankamai pagrindė priežastį, kodėl pateikė šią nuomonę tik 2015 m. birželio 16 d. Be to, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šį įrodymą, procesas nėra vilkinamas.

28.      Graikijos teigimu, nuomonėje nėra jokios naujos informacijos, be to, jos manymu, į nuomonę negali būti atsižvelgiama ir todėl, kad ji parengta dar nesibaigus prezidento dekreto priėmimo procedūrai.

29.      Manęs abu šie argumentai neįtikino.

30.      Kokia informacija pateikiama nuomonėje ir ar ji yra nauja, sprendžiama ją įvertinus. Tačiau tai negali būti susiję su šio įrodymo priimtinumu. Be to, nuomonėje patvirtinami tam tikri Komisijos kaltinimai, ypač kiek tai susiję su vis didesniu poveikiu saugomai teritorijai.

31.      Tai, kad nuomonė pateikta dar nesibaigus procedūrai, nedaro įtakos jos įrodomajai galiai. Padėtis galbūt būtų kitokia, jeigu tai būtų nuomonės projektas, kurį dar reikėtų galutinai patvirtinti. Tačiau šiuo atveju taip nėra. Teisingumo Teismas atitinkamai ir anksčiau yra rėmęsis tokia nuomone(12).

32.      Papildomai nurodytina tai, kad nuomonėje neatsižvelgta nei į ikiteisminės procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo stadijos reikšmę, nei į terminą, reikšmingą nustatant pažeidimą, 2012 m. gruodžio 1 d. Nors proceso dalyką galima išplėsti ir laiko, ir turinio atžvilgiu, iš principo vis dėlto galima įrodyti Komisijos kaltinimus, kurie yra proceso dalykas.

33.      Todėl siūlau Teisingumo Teismui priimti nuomonę kaip įrodymą.

B –    Teritorijos apsauga

34.      Remiantis Buveinių direktyvos 4 straipsnio 5 dalimi, teritorija tampa saugoma pagal 6 straipsnio 2–4 dalis, kai valstybė narė pasiūlo atitinkamą vietovę, o Komisija įtraukia ją į saugomų teritorijų sąrašą. Taigi šioje byloje nagrinėjamai Kiparisijos kopų teritorijai apsaugos nuostatos taikomos nuo 2006 m. liepos 19 d., t. y. nuo dienos, kai gautas pranešimas apie atitinkamą Komisijos sprendimą(13).

35.      Komisija tvirtina, kad buvo pažeistas Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrasis draudimas bloginti buveines (žr. toliau skirsnio 1 dalį) ir 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas atlikti tam tikrų planų ir projektų poveikio teritorijai vertinimą (žr. toliau skirsnio 2 dalį).

1.      Dėl Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies

36.      Komisija kaltina Graikiją dėl įvairių rūšių veiklos paplūdimyje, esančiame tarp Elaia ir Kalo Nero Kiparisijos įlankoje, prieštaraujančios Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje numatytam draudimui bloginti buveines. Kadangi Komisija nepritaria daugeliui įvairių veiklos rūšių, visų pirma pateiksiu bendruosius reikalavimus, susijusius su draudimu bloginti buveines, o tuomet konkrečiai aptarsiu jūriniams vėžliams Caretta caretta keliamą pavojų jų perėjimo paplūdimiuose, prieš pradėdama nagrinėti atskirus Komisijos išsakytos kritikos aspektus.

a)      Dėl Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies taikymo kriterijų

37.      Veikla atitinka Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį tik jeigu garantuojama, jog ji nesukelia jokio trikdymo, galinčio daryti didelį poveikį minėtos direktyvos tikslams, ypač apsaugos tikslui(14). Todėl pažeidimo tyrimo procedūroje kaltinimas 6 straipsnio 2 dalies pažeidimu pagrįstas tik tuo atveju, jeigu Komisija teisiškai pakankamai įrodytų, jog valstybė narė nesiėmė tinkamų priemonių, kad projektinė veikla, jei tokia buvo vykdoma įsteigus atitinkamą apsaugos teritoriją, nesukeltų atitinkamų rūšių buveinių blogėjimo ir šių rūšių trikdymo, galinčio turėti didelį poveikį, atsižvelgiant į šios direktyvos tikslą užtikrinti minėtų rūšių apsaugą(15).

38.      Kad galėtų konstatuoti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pažeidimą, Komisija, beje, neturi įrodyti, kad egzistuoja priežastinis ryšis tarp projekto vykdymo ir didelio atitinkamų rūšių trikdymo. Priešingai, Komisijai pakanka nustatyti, jog egzistuoja tikimybė ar pavojus, kad vykdoma veikla labai sutrikdys šią rūšį(16).

39.      Nors Teisingumo Teismas tikimybės ar pavojaus kriterijumi vadovavosi tik vertindamas didelį rūšių trikdymą, nėra akivaizdžios priežasties, dėl kurios šis kriterijus negalėtų būti taikomas ir vertinant kitokį neigiamą poveikį, numatytą Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje, tai yra saugomų buveinių blogėjimą.

40.      Šį kriterijų galima paaiškinti tuo, kad pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį turi būti atliekamas ir projekto ex ante vertinimas, jei egzistuoja toks pavojus(17). Tokiu atveju leidimas gali būti išduodamas tik jei atlikus vertinimą paaiškėja, kad projektas nedarys neigiamo poveikio nagrinėjamos teritorijos vientisumui arba kad projektas yra pateisinamas remiantis 6 straipsnio 4 dalimi. Šiuo klausimu svarbios ir saugomos rūšys, ir saugomos buveinės. Kadangi 6 straipsnio 2 ir 3 dalys turi užtikrinti to paties lygio apsaugą(18), siekiant įrodyti 6 straipsnio 2 dalies pažeidimą taip pat turi būti taikomi vienodi kriterijai.

41.      Remiantis šiuo kriterijumi pateikiamas įrodymas nebūtinai reiškia, kad tam tikra priemonė, pavyzdžiui, projektų vykdymas, yra neteisėta. Veikiau atvirkščiai, tinkamai patikrinus jos poveikį vietovei, toks įrodymas gali būti atmestas arba priemonė gali būti pateisinta remiantis Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalimi(19).

b)      Dėl jūriniams vėžliams Caretta caretta jų perėjimo paplūdimiuose keliamo pavojaus

42.      Abi šalys sutaria dėl jūrinių vėžlių Caretta caretta reprodukcinio elgesio. Sulaukę reprodukcinio amžiaus, maždaug 20 metų, kas dvejus ar trejus metus jie grįžta padėti kiaušinių į paplūdimį, kuriame išsirito. Graikijoje kiaušinių dėjimo laikotarpis prasideda gegužės pabaigoje ir baigiasi rugpjūčio pabaigoje. Vėžliai naktį išlenda iš vandens ir ieško sausiausios vietos paplūdimyje, ten iškasa 40–60 cm duobę ir padeda vidutiniškai 120 kiaušinių. Po dviejų mėnesių išsiritę vėžliukai išlenda iš smėlio ir šliaužia į jūrą.

43.      Bet kokie trikdžiai, pavyzdžiui, triukšmas arba šviesa, ypač kenkia kiaušinių dėjimui ir vėžliukų ritimuisi. Vėžliai yra labai pažeidžiami, daugelis jų žūva anksčiau, nei gali susilaukti jauniklių. Išsiritusius vėžliukus, ypač naktį, gali patraukti šviesos nuo kranto, ir jie gali nuklysti nuo kelio į jūrą. Be to, būtina užkirsti kelią veiksmams, pavyzdžiui, pastatų statybai, dėl kurių paplūdimiai tampa ne tokie tinkami perėti(20).

44.      Kadangi jūrinių vėžlių Caretta caretta lizdų skaičius ginčijamuose paplūdimiuose pastaraisiais metais padidėjo, Graikija mano, kad šie gyvūnai pakankamai apsaugoti.

45.      Tačiau Komisija pagrįstai tvirtina, kad dabartiniai duomenys apie padedamus kiaušinius atspindi maždaug prieš 20 metų buvusį sėkmingą dauginimąsi, taigi jie yra susiję su tuo metu taikytomis apsaugos priemonėmis. Beje, ir IUCN su tokia išlyga teigiamai vertina jūrinių vėžlių populiaciją Viduržemio jūroje(21).

46.      Be to, reikėtų pažymėti, kad, remiantis NVO „Archelon“ ataskaitomis, šiuo metu geri dauginimosi rezultatai, atrodo, labiausiai priklauso nuo aktyvių apsaugos priemonių, pavyzdžiui, lizdų ženklinimo arba atitvarų įrengimo. Tiesa, tai tik laikinos priemonės. Buveinių direktyvos įpareigojimu apsaugoti saugomas rūšis visų pirma siekiama užkirsti kelią trikdžiams ir galimam neigiamam poveikiui, kad šios rūšys galėtų daugintis natūralioje aplinkoje be žmogaus pagalbos.

47.      Be to, lizdų skaičiaus didėjimas nieko nesako apie neigiamą poveikį kitam šioje vietovėje saugotinam turtui – kopų buveinių tipams.

48.      Taigi Teisingumo Teismas paprastai atmeta argumentus dėl padarytos žalos įrodymų trūkumo kaip nereikšmingus, jei nustatoma, kad pažeisti apsaugos įpareigojimai(22).

49.      Todėl būtina ištirti atskiras ginčijamas veiklos rūšis.

c)      Dėl ginčijamų veiklos rūšių

50.      Reikia pripažinti, jog šio ieškinio pagrindo pristatymas nukenčia dėl to, kad Komisija ieškinyje užsimena apie tas pačias problemas įvairiose vietose, dažnai, grįsdama savo teiginius, apibendrintai remiasi didelės apimties priedais ir juose kartais labai prastai atspausdintomis nuotraukomis. Tiesa, Graikijai kaltinimai, matyt, žinomi, nes jos gynyba dėl to nenukenčia. Be to, šis argumentas susijęs su bendro Sąjungos gamtos paveldo(23) apsauga nuo nepataisomos žalos. Skaitant dokumentą ir dedant visas įmanomas pastangas matyti, kad kai kurie skundo aspektai iš tikrųjų kelia abejonių dėl veiksmingos teritorijos apsaugos. Todėl Teisingumo Teismas, nepaisydamas ieškinio trūkumų, turėtų išnagrinėti šį argumentą.

i)      Dėl namų statybos minėtoje teritorijoje

Dėl teritorijų prie Agiannaki ir Vounaki patvirtintų projektų

51.      Komisija teigia, kad 2006 ir 2010 metais buvo pastatyta namų teritorijoje prie Agiannaki, o 2012 metais išduotas leidimas statyti dar tris poilsio namus prie Vounaki(24), jie statomi nuo 2013 metų.

52.      Graikija neprieštarauja šiam argumentui, netgi pripažįsta, kad jau išduotais statybos leidimais pagal Graikijos įstatymus leidžiama ir toliau naudotis.

53.      Tokios statybos daro tiesioginį neigiamą poveikį kopų buveinių tipams saugomoje teritorijoje, kurioje jos vykdomos. Be to, statyba ir pastato naudojimas sukuria didelį pavojų, kad bus trikdomas jūrinių vėžlių Caretta caretta perėjimas, pavyzdžiui, dėl triukšmo arba šviesos. Graikijos nurodyta aplinkybė, jog saugomoje teritorijoje iki šiol vyko palyginti nedaug statybų, nereiškia, kad neigiamas poveikis nedaromas.

54.      Todėl iš esmės Graikija pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį turėjo imtis priemonių, kad užkirstų kelią tokiam kišimuisi į saugomą teritoriją.

55.      Tačiau dėl 2006 metų statinių reikia priminti, kad teritorijos apsauga taikoma tik nuo 2006 m. liepos 19 d. Kadangi Komisija tiksliai nenurodė, kada vyko statybos, šiuo atžvilgiu gali būti nustatytas tik Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pažeidimas leidžiant naudoti statinius.

56.      Kalbant apie statybos darbus nuo 2013 m., reikia pasakyti, kad jie nepatenka į šios bylos nagrinėjimo apimtį, nes buvo vykdomi jau pasibaigus pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui.

57.      Negalima visiškai atmesti galimybės, kad Graikijos priemonės siekiant užkirsti kelią likusiam neigiamam poveikiui bent jau iš dalies prieštaravo teisiniam tikrumui. Tiesa, šis principas negali pateisinti statybos leidimo, išduoto pažeidžiant teritorijos apsaugą. Kadangi Komisija nenurodo leidimų išdavimo datos, gali būti (o turint omenyje 2006 metų statinius – netgi tikėtina), kad leidimai buvo išduoti prieš įsigaliojant teritorijos apsaugai, t. y. iki 2006 m. liepos 19 d.(25)

58.      Vis dėlto, kaip Teisingumo Teismas neseniai dar kartą patvirtino, ir šiuo atveju minėtus leidimus įgyvendinančioms priemonėms būtų taikoma Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalis, jei nurodytų priemonių būtų imtasi po 2006 m. liepos 19 d.(26) Tiesa, teisinis tikrumas galėtų pateisinti teisėto leidimo įgyvendinimą atitinkamai taikant Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalį.(27) Tokiam pateisinimui būtų reikalingas atitinkamo statybos projekto suderinamumo su saugomos teritorijos apsaugos tikslais vertinimas, siekiant atlikti būtiną palyginimą(28).

59.      Nesiėmusi veiksmų nei nutraukti, nei pagrįsti nurodytus statybos projektus ar šių projektų statinių naudojimą, Graikija pažeidė Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį.

Dėl planuojamų 50 prabangių rezidencijų tarp Agiannaki ir Elaia ir keturių rezidencijų prie Elaia statybų

60.      Komisija taip pat prieštarauja 50 prabangių rezidencijų statybos paplūdimyje tarp Agiannaki ir Elaia projektui.

61.      Manytina, kad toks projektas taip pat darytų neigiamą poveikį kopų buveinėms ir labai trikdytų jūrinius vėžlius, todėl būtų nesuderinamas su Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalimi. Jei Graikijos valdžios institucijos išduotų leidimą ar jį toleruotų, tai taip pat galėtų pažeisti draudimą pabloginti padėtį.

62.      Tačiau Komisija tokio pažeidimo neįrodė.

63.      Pateikdama savo argumentus, susijusius su šiuo projektu, ji nurodė tik vieną vienintelį pažeidimą, t. y. kad atlikti pirmieji statybos darbai. Vis dėlto, remiantis Graikijos tvirtinimu, kurio šalys neginčijo, statybos darbai prieš suteikiant statybos leidimą draudžiami. Todėl Komisija turėjo įrodyti, kad Graikija tinkamai neužtikrino šio draudimo laikymosi. Vis dėlto ji to nepadarė. Todėl šis ieškinio punktas nenagrinėtinas.

64.      Tas pats pasakytina dėl Komisijos tvirtinimo, kad dėl keturių rezidencijų prie Elaia statybų „būtinas leidimas“. Tariamu ketinimu, kuriam prieštarauja Graikija, teigdama, kad šiuo metu visos leidimo procedūros yra sustabdytos, draudimas bloginti padėtį negali būti pažeistas.

Tarpinė išvada

65.      Taigi Graikija pažeidė Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį leidusi 2010 metais statyti namus saugomoje teritorijoje prie Agiannaki ir eksploatuoti kitus, 2006 metais pastatytus namus, taip pat nepanaikinusi leidimo dėl trijų namų prie Vounaki.

ii)    Dėl kelių ir gatvių plėtojimo

66.      Toliau Komisija priekaištauja dėl įvairių kelių, t. y. penkių naujų privažiavimo prie paplūdimio kelių, naujo kelio, kuris lygiagrečiai su paplūdimiu palei geležinkelio liniją sujungia Kalo Nero su Elaia, už Kalo Nero paplūdimio esančio kelio, kuris naudojamas kaip automobilių stovėjimo aikštelė ir stovyklavietė, taip pat dėl esamų kelių ir gatvių padengimo bitumine danga.

Dėl penkių naujų privažiavimo prie paplūdimio kelių nutiesimo

67.      Nors Komisija palankiai vertina tai, kad Graikijos valdžios institucijos pripažino naujuosius kelius neteisėtais ir pareikalavo ne tik uždaryti juos, bet ir atkurti jų status quo ante, vis dėlto ji mano, jog tai nepakankama.

68.      Graikija savo atsiliepime į ieškinį teigia, kad privažiavimo prie paplūdimio keliai egzistuoja nuo XX a. 7‑ojo dešimtmečio pradžios ir įteisinti tuo metu. Vis dėlto iš bendros įvairių Graikijos valdžios institucijų ataskaitos matyti, kad nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų bent vieno iš penkių kelių buvimą iki 2009 metų, kad bent trys iš šių kelių neatitinka pirminių specifikacijų ir kad tuo metu buvo nustatyti tik keturi, o ne penki keliai(29).

69.      Toje pačioje ataskaitoje patvirtinta, kad šiuos kelius nutiesė privati įmonė ir kad šiai įmonei už tai skirtos baudos(30). Šį Graikijos argumentą suprantu taip, kad dėl šių baudų, atrodo, vis dar ginčijamasi teisme.

70.      Kadangi Graikijos valdžios institucijos pačios netiesė kelių, neišdavė leidimo ir jų netoleruoja, Graikija negali būti kaltinama jų tiesimu. Kadangi dėl šių kelių teisėtumo dar aiškinamasi teisme, (kol kas) negali būti reikalaujama, kad Graikija pasirūpintų jų panaikinimu.

71.      Komisija pagrįstai kaltina Graikiją neuždraudus naudotis šiais keliais.

72.      Graikija neįvertina to, kad draudimas bloginti padėtį reiškia ne tik uždrausti naują kenksmingą veiklą. Šiuo draudimu iš valstybės narės reikalaujama imtis tinkamų priemonių, kad vykdoma veikla nesukeltų atitinkamų rūšių buveinių blogėjimo ir šių rūšių trikdymo, galinčio turėti didelį poveikį, atsižvelgiant į šios direktyvos tikslą užtikrinti minėtų rūšių apsaugą(31).

73.      Todėl Graikija turėjo užtikrinti, kad naudojami keliai smarkiai netrikdytų vėžlių ir nedarytų neigiamo poveikio kopoms. Tačiau ji neįvykdė šio įpareigojimo.

74.      Šie keliai ir gatvės, sudarydami palankesnes sąlygas transporto priemonėms patekti į paplūdimius, sukelia didelę riziką, kad bus trikdomi vėžliai, visų pirma dėl triukšmo ir šviesos dedant kiaušinius, taip pat ritantis jaunikliams. Be to, jie didina pavojų, kad į paplūdimį įvažiuos transporto priemonės. Tam tikromis aplinkybėmis tai gali tiesiogiai sukelti vėžlių žūtį. Mažų mažiausiai suspaudžiamas smėlis, dėl to tampa sunkiau ar net neįmanoma iškasti lizdus. Netgi vėžės smėlyje gali sudaryti kliūtis ką tik išsiritusiems jaunikliams saugiai pasiekti jūrą.

75.      Dėl to, kad keliai savo atitinkamoje galutinėje atkarpoje kerta kopų buveinių tipus, tiesiogiai prarandamos Sąjungos teisės saugomos teritorijos. Net jei šie keliai egzistavo priskiriant vietovę prie saugomų teritorijų, galima daryti prielaidą, kad nereguliuojant paplūdimio lankytojų automobilių statymo kelių gale ir jų kelkraščiuose daroma papildoma žala kopų kraštovaizdžiui(32). Važinėjimas paplūdimyje taip pat gali daryti neigiamą įtaką kopų buveinėms(33). Be to, tokie keliai sudaro palankesnes sąlygas neteisėtoms stovyklavietėms kopose, o tai irgi gali sukelti dar didesnę žalą(34).

76.      Graikija negali paneigti kaltinimų bendro pobūdžio nuoroda į vykstantį teismo procesą. Nepaisant vykstančių procesų, iš esmės turi būti įmanoma imtis laikinųjų teritorijos apsaugos priemonių, pavyzdžiui, riboti naudojimąsi keliais.

77.      Tik nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Graikija būtų siekusi tokių apsaugos priemonių arba kad jos būtų neįmanomos dėl Sąjungos teisės lemiamų ar faktinių priežasčių.

78.      Atsižvelgiant į tai, ieškinys šiuo klausimu pagrįstas.

Dėl jungties tarp Kalo Nero ir Elaia

79.      Graikija taip pat teigia, kad jungtis tarp Kalo Nero ir Elaia palei geležinkelio liniją yra toli nuo paplūdimio ir neturi nieko bendra su keliais. Šį argumentą suprantu taip, kad Graikija prisiima atsakomybę už šį kelio ruožą, tačiau mano, jog jis suderinamas su draudimu bloginti padėtį.

80.      Akivaizdu, kad ši jungtis yra saugomoje teritorijoje. Tiesa, pagal Graikijos pateiktą žemėlapį(35) ji iš tikrųjų nesiekia paplūdimio, bet siekia įvairius saugomų buveinių tipus. Be to, privažiavimo prie paplūdimio keliai yra šio kelio atšakos, todėl šis kelias taip pat yra kelių sistemos dalis. Vadinasi, šis faktas pagrindžia bent jau tikimybę ar net pavojų, kad saugomai teritorijai bus daromas neigiamas poveikis.

81.      Siekdama, kad būtų atmesti kaltinimai šiuo klausimu, Graikija turėjo paneigti minėtas Komisijos prielaidas. Šiuo tikslu ši valstybė narė būtų galėjusi pateikti, pavyzdžiui, tinkamą poveikio vertinimą, kuriame būtų teigiama, kad nurodytas kelias nedaro minėtai vietovei jokio neigiamo poveikio. Tačiau to padaryta nebuvo.

82.      Tad ieškinys ir šiuo klausimu yra pagrįstas.

Dėl kai kurių gatvių ir kelių bituminės dangos

83.      Graikija taip pat teigia, kad kai kurių gatvių ir kelių padengimas bitumine danga ne palengvina patekimą į paplūdimį, o tik sumažina dulkių kiekį ir triukšmą. Šis argumentas manęs neįtikina. Net jei smėlio takas nepriskirtinas prie jokio saugomos buveinės tipo ir tiesiogiai nėra laikomas potencialia vėžlių lizdų vieta, smėlio tako padengimas tam tikra danga leidžia lengviau juo naudotis, taigi – lengviau patekti į paplūdimį. Todėl, taip pritaikius kelius, padidėjo pavojus, kad vėžliai bus trikdomi, o kopoms bus padarytas neigiamas poveikis.

Tarpinė išvada

84.      Apibendrinant pažymėtina, jog Graikija pažeidė Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį:

–        tinkamai neapribojusi galimybės naudotis keliais saugomoje teritorijoje, kad būtų užkirstas kelias neigiamam poveikiui šiai vietovei ir dideliam jūrinių vėžlių Caretta caretta dauginimosi trikdymui,

–        nutiesusi ar bent jau leidusi lygiagrečiai su geležinkelio linija nutiesti saugomoje teritorijoje kelią, jungiantį Kalo Nero ir Elaia, taip pat

–        leidusi saugomoje teritorijoje padengti kelius bitumine danga.

iii) Dėl laukinio stovyklavimo

85.      Komisija taip pat teigia, kad kopose esančiame viename pušyne prie Elaia paplūdimio nuolat stovyklaujama, dažnai su kemperiais. Tokia praktika visų pirma kelia kopų ir miško buveinių apsaugos problemų ir kartu padidina riziką, kad stovyklautojai trikdys vėžlius naktimis paplūdimyje.

86.      Nors Graikija pabrėžia, kad laukinės stovyklavietės griežtai draudžiamos, sutinka, jog praktikoje taip stovyklaujama jau ilgą laiką. Vis dėlto nuo 2013 metų tie plotai stebimi, todėl padėtis labai pagerėjo.

87.      Taip Graikija netiesiogiai pripažįsta, kad iki lemtingo momento, 2012 m. gruodžio 1 d., nebuvo pakankamai užtikrintas laukinių stovyklaviečių prie Elaia draudimas.

88.      Vadinasi, Graikija pažeidė Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį, nes pakankamai neįgyvendino laukinių stovyklaviečių draudimo saugomoje teritorijoje.

iv)    Dėl paplūdimio barų veiklos

89.      Komisija taip pat teigia, kad teritorijoje tarp Elaia ir Kalo Nero veikė bent trys paplūdimio barai, visų pirma – naktį. Šių barų veikla trikdė kiaušinius dedančius vėžlius savo šviesomis ir triukšmu, taip pat kėlė pavojų ką tik išsiritusiems jaunikliams.

90.      Graikija nurodo tik tai, kad 2013 ir 2014 m., t. y. tik pasibaigus nustatytam terminui, paplūdimio barų veikla buvo uždrausta, nuo to laiko jokie paplūdimio barai nebeveikia. Taigi ši valstybė narė netiesiogiai pripažįsta, kad anksčiau, t. y. prieš baigiantis minėtam terminui, nebuvo imtasi tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią vėžlių trikdymui dėl paplūdimio barų veiklos.

91.      Vadinasi, Graikija pažeidė Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį pakankamai neapribojusi saugomoje teritorijoje esančių paplūdimio barų veiklos jūrinių vėžlių Caretta caretta perėjimo vietose.

v)      Dėl naudojimosi paplūdimiu

92.      Kitas Komisijos kritikos aspektas susijęs su paplūdimio įrengimu, visų pirma saulės skėčiais ir gultais, kuriuos nuomotojai palikdavo paplūdimyje per naktį, taip pat su mediniais takais paplūdimyje. Komisijos teigimu, jie sumažina lizdams liekančią erdvę ir trukdo vėžliams.

93.      Graikija netiesiogiai pripažino šią kritiką, glaustai nurodžiusi, kad nuo 2013 m., t. y. pasibaigus nustatytam terminui, saulės skėčiai ir gultai nuomojami tik toliau nuo perėjimo paplūdimių prie Kalo Nero.

94.      Taigi Graikija pažeidė Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį pakankamai neapribojusi paplūdimio įrangos nuomos ir medinių takų tiesimo jūrinių vėžlių Caretta caretta perėjimo paplūdimiuose saugomoje teritorijoje.

vi)    Dėl paplūdimių valymo sunkiasvorėmis transporto priemonėmis

95.      Komisija taip pat nesutinka su tuo, kad paplūdimiai būtų iš dalies valomi sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Taip suspaudžiamas smėlis ir gali būti sunaikinti lizdai.

96.      Nors Graikija tvirtina, kad nuo 2013 m. vidurio pagal galiojančias paplūdimių valymo taisykles draudžiama valyti paplūdimį transporto priemonėmis vėžlių perėjimo laikotarpiu, smėlis naudojant tokias transporto priemones gali būti suspaudžiamas ir ne per dauginimosi sezoną.

97.      Vis dėlto šis ieškinio pagrindas turi būti atmestas, nes Graikija, niekam neprieštaraujant, tvirtina, kad tai vienas atvejis, nutikęs seniai, dar prieš pirmąjį kvietimą teikti pastabas. Taigi Komisija nenurodė pakankamai motyvų, leidžiančių tvirtinti, kad, baigiantis pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui, buvo būtina imtis daugiau priemonių siekiant užkirsti kelią tokiems valymo veiksmams.

vii) Dėl šviesos taršos

98.      Komisija teigia, kad ypač Kalo Nero vietovėje vėžlius trikdo šviesa, sklindanti iš šalia paplūdimio esančių restoranų, viešbučių, parduotuvių, taip pat nuo gatvių šviestuvų. Visų pirma ką tik išsiritę vėžliukai nukrypsta nuo kelio link jūros, o kartu šviesa trikdo kiaušinius dedančius vėžlius.

99.      Graikija atsiriboja nuo kaltinimo teigdama, kad apšvietimas buvo įprastas jau nuo seno, ir nurodo, kad ateityje bus imamasi priemonių siekiant išvengti tokių trikdžių.

100. Panašiai kaip dėl kelių šalia paplūdimio, šiuo atveju valstybės narės taip pat privalo imtis reikiamų priemonių, kad išvengtų vykdomos veiklos keliamų trikdžių(36). Kadangi iki šiol buvo pranešta tik apie ketinimą imtis šių priemonių, ieškinys pagrįstas ir šiuo klausimu.

101. Taigi Graikija pažeidė Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį pakankamai neapribojusi šviesos taršos jūrinių vėžlių Caretta caretta perėjimo paplūdimiuose saugomoje teritorijoje.

viii) Dėl smėlio gavybos teritorijoje tarp Agiannaki ir Elaia

102. Be to, Komisija kaltina Graikiją leidus smėlio gavybą teritorijoje tarp Agiannaki ir Elaia. Tačiau Graikija su tuo nesutinka. Kadangi Komisija savo kaltinimo nepatikslino, ieškinys dėl šio punkto turi būti atmestas.

ix)    Dėl žemės ūkio plėtros kopose

103. Toliau Komisija kaltina Graikiją dėl žemės ūkio plėtros kopose.

104. Vis dėlto Graikija teigia, kad per pastaruosius 20 metų teritorijos naudojimas žemės ūkio reikmėms tik sumažėjo. Taip pat iš Valstybės Tarybos nuomonės matyti, kad saugoma teritorija vis dar naudojama žemės ūkio paskirčiai, tik ši veikla nėra išplėsta(37).

105. Komisija savo kaltinimą grindžia tik viena nuotrauka, pateikta pagrįstoje nuomonėje, tačiau iš nuotraukos neaišku, ką ji turi atspindėti. Taigi ši nuotrauka negali paneigti Graikijos argumentų. Todėl šis ieškinio punktas atmestinas.

106. Komisija taip pat kritikuoja kopų arimą tarp Elaia ir Agiannaki nuo 2013 m. vasario 20 d. iki kovo 3 d. Tačiau šis įsikišimas įvyko tik pasibaigus Komisijos nustatytam terminui, todėl šiuo atveju neturi reikšmės.

107. Be to, Komisijos argumentai dėl paplūdimyje esančių avių keliamo pavojaus vėžliams sunkiai suprantami. Graikija pateikia įtikinamą paaiškinimą, kad avys negali būti laikomos paplūdimyje, nes ten neauga jokie augalai, kuriuos jos galėtų ėsti. Manytina, kad nuotraukoje esančios avys(38) buvo genamos per paplūdimį iš vienos ganyklos į kitą. Neįtikėtina, kad genamos avys galėtų pakenkti iki 50 cm gylio duobutėse padėtiems vėžlių kiaušiniams.

x)      Dėl trikdžių jūroje

108. Galiausiai Komisija priekaištauja dėl leidimo žvejoti pakrantės vandenyse. Ji remiasi NVO „Archelon“ ataskaitomis, kuriose nurodoma, kad vietos žvejai tiesiog paplūdimiuose reguliariai stato nakčiai kelių šimtų metrų ilgio dugninius statomuosius tinklus skersai paplūdimio. Be to, didesnieji laivai, vėžliams pradėjus dėti kiaušinius gegužės mėnesį ir baigus ristis vėžliukams spalio pabaigoje, kai kur žvejoja jūroje tralais likus mažiau nei kilometrui iki paplūdimio, nors reikalaujamas atstumas yra ne mažiau kaip 1,5 jūrmylės. Tokie pažeidimai nustatomi radiolokacinėmis priemonėmis ir už juos baudžiama, tačiau baudos nėra atgrasančios(39).

109. Komisijos teigimu, kyla didelė rizika, kad vėžliai, keliaudami dėti kiaušinių arba grįždami atgal, pateks į tinklus ir žus.

110. Vis dėlto Graikija tvirtina, kad čia beveik nežvejojama. Ši rizika labai ribota, juo labiau kad retsykiais atplukdomi negyvi vėžliai neturi tokį teiginį patvirtinančių sužalojimų. Jei vėžliai patektų į tinklus, žvejai juos iškart paleistų.

111. Tačiau Graikijos argumentas neįtikinamas.

112. Kiek tai susiję su argumentu dėl žvejybos apimties, jis yra pernelyg bendro pobūdžio, jame nenagrinėjami konkretūs „Archelon“ pareiškimai.

113. Pačių skundžiamų veiksmų Graikija neginčija.

114. Akivaizdu, kad žvejyba tinklais šalia paplūdimio kelia didelę grėsmę vėžliams, nes kur deda kiaušinius, ten jie ir koncentruojasi. Todėl vietinė žvejyba, ypač dugniniais statomaisiais tinklais, tiesiog paplūdimyje yra nepriimtina.

115. Vis dėlto žvejyba tralais kelia pavojų vėžliams net ir didesniu atstumu. Atrodo, sankcijos už per mažą atstumą iki pakrantės nėra pakankamos, kad būtų išvengta pavojaus vėžliams.

116. Taigi Graikija pažeidė Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį, pakankamai neapribojusi žvejybos jūrinių vėžlių Caretta caretta perėjimo paplūdimiuose saugomoje teritorijoje.

117. Be to, Komisija priekaištauja dėl pramoginių laivų ir pedalais varomų laivų naudojimo priešais paplūdimį, tačiau NVO „Archelon“ ataskaitose, kuriomis nekonkretinant remiamasi šiuo klausimu, apie tai nepateikiama jokios informacijos. Todėl ši ieškinio dalis atmestina.

xi)    Tarpinė išvada

118. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, reikia pasakyti, kad Graikija pažeidė Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį saugomoje teritorijoje:

–        leidusi 2010 metais pastatyti namus prie Agiannaki ir eksploatuoti kitus namus, pastatytus 2006 metais, taip pat nepanaikinusi leidimo dėl trijų namų prie Vounaki,

–        tinkamai neapribojusi galimybės naudotis keliais, kad būtų užkirstas kelias neigiamam poveikiui šiai vietovei ir dideliam jūrinių vėžlių Caretta caretta dauginimosi trikdymui, nutiesusi ar bent jau leidusi lygiagrečiai su geležinkelio linija nutiesti kelią, jungiantį Kalo Nero ir Elaia, taip pat leidusi padengti kelius bitumine danga,

–        pakankamai neįgyvendinusi laukinių stovyklaviečių draudimo,

–        pakankamai neapribojusi paplūdimio barų veiklos jūrinių vėžlių Caretta caretta perėjimo paplūdimiuose,

–        pakankamai neapribojusi paplūdimio įrangos nuomos ir medinių takų tiesimo jūrinių vėžlių Caretta caretta perėjimo paplūdimiuose,

–        pakankamai neapribojusi šviesos taršos jūrinių vėžlių Caretta caretta perėjimo paplūdimiuose ir

–        pakankamai neapribojusi žvejybos jūrinių vėžlių Caretta caretta perėjimo paplūdimiuose.

2.      Dėl poveikio teritorijai vertinimo

119. Toliau Komisija kaltina Graikiją nereikalavus atlikti tam tikros veiklos poveikio vertinimo pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį. Šia nuostata įtvirtinama procedūra, kuria siekiama atliekant išankstinį vertinimą užtikrinti, kad planui arba projektui, tiesiogiai nesusijusiam su konkrečios teritorijos tvarkymu arba nebūtinam teritorijai tvarkyti, bet galinčiam ją stipriai paveikti, būtų pritarta tik jeigu jis neigiamai nepaveiks tokios teritorijos vientisumo(40).

120. IV skyriaus B skirsnio 1 dalies c punkte nurodyta veikla, be abejonės, buvo vykdoma pradėjus taikyti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą bloginti padėtį, t. y. po 2006 m. liepos 19 d.(41), o įpareigojimo atlikti poveikio vertinimą pagal 6 straipsnio 3 dalį pažeidimas reiškia, kad Graikijos valdžios institucijos išdavė leidimą vykdyti atitinkamą veiklą po šios datos. Be to, Komisija taip pat galėtų skųsti tai, kad tam tikra veikla gali būti vykdoma be jokio leidimo, nors, atsižvelgiant į tos veiklos pobūdį, turėtų būti atliktas jos poveikio vertinimas(42).

121. Vis dėlto Komisija, ginčydama daugelį priemonių, nepateikia jokių argumentų šiais klausimais. Visų pirma ji nenurodo leidimų, jei tokie buvo suteikti, datos; dažniausiai netgi nepateikia jokios informacijos apie tai, ar leidimas apskritai buvo išduotas.

122. Iš bylos medžiagos matyti tik tai, kad 2012 metais išduotas trijų poilsio namų statybos prie Vounaki projekto leidimas(43). Kaip paaiškinta pirmiau, dėl šio projekto galėtų sumažėti kopų plotas ir atsirasti trikdymų jūriniams vėžliams Caretta caretta. Tad leidimas galėjo būti išduotas tik atlikus poveikio teritorijai vertinimą.

123. Taigi Graikija pažeidė Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį 2012 metais išdavusi leidimą statyti tris poilsio namus prie Vounaki, Kiparisijos kopų teritorijoje, ir prieš tai nepareikalavusi tinkamo šio projekto poveikio teritorijai vertinimo atsižvelgiant į šios teritorijos apsaugos tikslus. Dėl likusios dalies ieškinys šiuo klausimu turi būti atmestas.

C –    Dėl rūšių apsaugos

124. Komisija kaltina Graikiją pažeidus Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies b ir d punktus, nes ši nesiėmė visų reikiamų priemonių sukurti ir taikyti veiksmingą griežtos jūrinių vėžlių Caretta caretta apsaugos sistemą Kiparisijos įlankoje, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam šios rūšies trikdymui perėjimo metu ir bet kokiai veiklai, galinčiai pažeisti ar sunaikinti perėjimo vietas.

125. Pagal Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalį valstybės narės imasi reikiamų priemonių sukurti į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių griežtos apsaugos jų paplitimo areale sistemą, draudžiančią šias rūšis tyčia trikdyti, ypač jų perėjimo, jauniklių auginimo, žiemos miego ir migracijos metu (12 straipsnio 1 dalies b punktas), taip pat pažeisti ar naikinti perėjimo ar poilsio vietas (12 straipsnio 1 dalies d punktas). Šie reikalavimai įsigaliojo pasibaigus Buveinių direktyvos perkėlimo terminui, t. y. nuo 1994 metų.

126. Tokia griežtos apsaugos sistema turi suteikti galimybę tam, kad būtų veiksmingai neleidžiama tyčia trikdyti šias rūšis, ypač jų perėjimo metu, tyčia pažeisti ar naikinti Buveinių direktyvos IV priedo a dalyje nurodytų gyvūnų rūšių veisimosi vietas(44). Kalbant apie sąlygą dėl tyčinio veikos pobūdžio, reikia pasakyti, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog tam, kad ji būtų įvykdyta, turi būti įrodyta, jog veiką įvykdęs asmuo norėjo Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punkte draudžiamo neigiamo poveikio saugomai gyvūnų rūšiai ar bent jau pripažino, kad yra tokio neigiamo poveikio galimybė(45).

127. Kad įgyvendintų šį įpareigojimą, valstybės narės turi ne tik priimti visus teisės aktus, bet ir imtis konkrečių ir specialių apsaugos priemonių(46). Šios prevencinio pobūdžio priemonės turi būti nuoseklios ir suderintos(47).

128. Tiek konsoliduota teisinė sistema, tiek nuoseklios, suderintos prevencinio pobūdžio priemonės privalo atitikti konkrečius jūrinių vėžlių Caretta caretta poreikius jų perėjimo metu. Todėl reikėtų priminti, kad vėžliams, dedantiems kiaušinius, ir besiritantiems vėžliukams ypač kenkia bet kokie trikdžiai, pavyzdžiui, triukšmas arba šviesa. Ką tik išsiritę vėžliukai yra labai pažeidžiami, daugelis jų žūva anksčiau, nei gali susilaukti jauniklių. Išsiritusius vėžliukus, ypač naktį, gali pritraukti apšvietimas nuo kranto ir jie gali nuklysti nuo kelio į jūrą. Be to, būtina užkirsti kelią veiksmams, pavyzdžiui, pastatų statybai(48), dėl kurių paplūdimiai tampa ne tokie tinkami perėti.

1.      Dėl konsoliduotos teisinės sistemos

129. Komisija pirmiausia tvirtina, jog nėra konsoliduotos teisinės sistemos, ir iš esmės remiasi tuo, kad Graikija šį išsamumo trūkumą pripažino per ikiteisminę procedūrą.

130. Graikija nesutinka su šiuo teiginiu ir remiasi daugybe nuostatų, kuriomis siekiama padėti apsaugoti jūrinius vėžlius Caretta caretta. Šiuo metu rengiamu prezidento dekretu dėl teritorijos apsaugos siekiama tik apžvelgti ir konsoliduoti esamas taisykles.

131. Nors Komisija mano, kad Graikija taip prieštarauja savo pačios argumentams, pateiktiems per ikiteisminę procedūrą, tačiau iš jos cituojamų ištraukų matyti, jog Graikija nelaikė papildomų taisyklių būtinomis, o tik ketino priimti jas dėl tam tikrų pranašumų.

132. Taigi šis ieškinys gali būti patenkintas su sąlyga, kad bus įrodytos Graikijos teisės aktų spragos. Deja, Komisija tik nurodo, kad kai kurių taisyklių nepakanka arba kad jos yra pernelyg bendro pobūdžio. Vis dėlto toks teiginys nereiškia, jog visi Graikijos nurodyti teisės aktai yra neišsamūs.

133. Vis dėlto išsamiai išnagrinėjus bylos medžiagą matyti, kad Graikijos teisės aktuose bent jau bylai svarbiu laikotarpiu buvo spragų. Taip galima teigti remiantis vėžlių poreikiais, su jų apsauga susijusiais, jau nustatytais Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo bloginti padėtį pažeidimais ir naujesnėmis Graikijos nuostatomis.

134. Būtų gana paprasta užtikrinti reikiamą apsaugą visiškai uždarant ginčijamus paplūdimius nuo gegužės iki spalio mėnesio ir sustabdant visus projektus, pavyzdžiui, statybas arba smėlio gavybą, kurie galėtų daryti ilgalaikį neigiamą poveikį.

135. Tiesa, yra ir kita galimybė – susieti paplūdimių naudojimą, ypač turizmo tikslais, su vėžlių apsauga, to greičiausiai ir siekia Graikija. Tik tokiam siekiui būtinos daug sudėtingesnės taisyklės: tokios, kuriomis būtų tiksliai nustatyta, kokia veikla yra leidžiama, o kokia – draudžiama(49).

136. Tokius teisės aktus Graikija kaip tik jau priėmė, būtent – ministrų įsakymus dėl draudimo išduoti statybos leidimus ir naudoti šiuos paplūdimius. Nepaisant to, ar juose įtvirtintomis nuostatomis iš tikrųjų pašalinamos teisinės sistemos spragos, ar jos vis dar neišsamios, tai negali paneigti Komisijos kaltinimų. Šios nuostatos pirmą kartą priimtos 2013 m. gegužę ir liepą, t. y. po nustatyto termino. Atsižvelgiant į tai, kad panašių nuostatų 2012 m. gruodžio 1 d. dar nebuvo, teisinė sistema tuo metu buvo nepakankama.

137. Be to, priemonės, kurias reikia periodiškai atnaujinti, nėra tinkamos siekiant konsoliduoti teisinę sistemą. Visuomet išlieka rizika, kad vieną dieną jos nebus laiku atnaujintos(50).

138. Be to, iš nustatytų Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo bloginti padėtį pažeidimų matyti, jog trūksta veiksmingų taisyklių, kuriomis būtų pakankamai ribojamas privažiavimas prie pakrančių ir pajūrio apšvietimas siekiant apsaugoti nuo trikdymo kiaušinius dedančius vėžlius ir išsiritusius jauniklius.

139. Šią išvadą patvirtina Valstybės Tarybos nuomonė, kurioje konstatuojama, kad dėl Graikijos įsipareigojimų Europos Sąjungai reikia neatidėliotino teisės aktų dėl teritorijų apsaugos konsolidavimo(51).

140. Taigi Graikija pažeidė Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies b ir d punktus nesukūrusi konsoliduotos teisinės sistemos, skirtos jūrinių vėžlių Caretta caretta apsaugai saugomoje Kiparisijos kopų teritorijoje.

2.      Dėl konkrečių apsaugos priemonių

141. Komisija kritikuoja ne tik neišsamų teisinį pagrindą, bet ir tai, kad trūksta konkrečių apsaugos priemonių.

142. Šiuo atžvilgiu visi jau nustatyti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pažeidimai taip pat yra 12 straipsnio 1 dalies b punkte numatyto draudimo trikdyti rūšis pažeidimai. Visais šiais pažeidimais trikdomi jūriniai vėžliai Caretta caretta. Be to, šie trikdžiai, kaip tai suprantama remiantis Teisingumo Teismo praktika, yra tyčiniai(52). Paplūdimių reikšmė vėžlių perėjimui šioje vietovėje visiems žinoma. Todėl turi būti bent jau pripažinta, kad atitinkama veikla gali trikdyti minėtą rūšį.

143. Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo laiko atžvilgiu skirtumai matyti iš pastatų statybos 2006 metais pavyzdžio. 6 straipsnio 2 dalies pažeidimo, kiek tai susiję su šia priemone, nustatyti negalima, nes neaišku, ar pastatyta iki šios nuostatos įsigaliojimo ar vėliau(53), o 12 straipsnis taikytinas jau nuo 1994 metų. Todėl statyba prieštaravo draudimui trikdyti jūrinius vėžlius Caretta caretta.

144. Nustačius tokius pažeidimus tampa aišku, kad konkrečios apsaugos priemonės nėra pakankamos ir Graikija šiuo atžvilgiu pažeidė Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies b punktą.

145. Vis dėlto neįrodyta, kad visa minėta veikla daro žalą perėjimo ir poilsio vietoms. Komisija neparodo, kad būtų padarytas poveikis paplūdimio teritorijai, kur jūriniai vėžliai Caretta caretta įsirengia lizdus. Taigi šiuo atžvilgiu 12 straipsnio 1 dalies d punkto pažeidimas negali būti nustatytas.

V –    Dėl bylinėjimosi išlaidų

146. Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai, jei laimėjusi šalis to reikalavo, nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas. Kita vertus, jeigu dalis kiekvienos šalies reikalavimų patenkinama, o dalis – ne, pagal 138 straipsnio 3 dalį kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Nors Graikija daugiausia pralaimi, tačiau kai kurie reikšmingi Komisijos ieškinio pagrindai turi būti visiškai arba iš dalies atmesti. Taigi kiekviena iš šalių turi padengti savo išlaidas.

VI – Išvada

147. Todėl siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti taip:

1.      Komisijos 2015 m. birželio 16 d. pateiktą 2015 m. balandžio 8 d. Graikijos Valstybės Tarybos nuomonę priimti kaip įrodymą.

2.      Graikijos Respublika pažeidė Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 1 dalies b punktą Kiparisijos kopų (gr. Θίνες Κυπαρισσίας, „Natura‑2000“ kodas GR2550005) teritorijoje:

–        leidusi 2010 metais statyti namus prie Agiannaki ir eksploatuoti kitus namus, pastatytus 2006 metais, taip pat nepanaikinusi leidimo dėl trijų namų prie Vounaki,

–        tinkamai neapribojusi galimybės naudotis keliais, kad būtų užkirstas kelias neigiamam poveikiui šiai vietovei ir dideliam jūrinių vėžlių Caretta caretta dauginimosi trikdymui, saugomoje teritorijoje nutiesusi ar bent jau leidusi lygiagrečiai su geležinkelio linija nutiesti kelią, jungiantį Kalo Nero ir Elaia, taip pat leidusi saugomoje teritorijoje padengti kelius bitumine danga,

–        pakankamai neįgyvendinusi laukinių stovyklaviečių draudimo,

–        pakankamai neapribojusi paplūdimio barų veiklos jūrinių vėžlių Caretta caretta perėjimo paplūdimiuose,

–        pakankamai neapribojusi paplūdimio įrangos nuomos ir medinių takų tiesimo jūrinių vėžlių Caretta caretta perėjimo paplūdimiuose,

–        pakankamai neapribojusi šviesos taršos jūrinių vėžlių Caretta caretta perėjimo paplūdimiuose ir

–        pakankamai neapribojusi žvejybos jūrinių vėžlių Caretta caretta perėjimo paplūdimiuose.

3.      Graikijos Respublika pažeidė Direktyvos 92/43 6 straipsnio 3 dalį, išdavusi leidimą 2012 metais statyti tris poilsio namus prie Vounaki, Kiparisijos kopų teritorijoje, ir prieš tai nepareikalavusi tinkamo šio projekto poveikio teritorijai vertinimo atsižvelgiant į šios teritorijos apsaugos tikslus.

4.      Graikijos Respublika pažeidė Direktyvos 92/43 12 straipsnio 1 dalies b punktą, leidusi 2006 metais prie Agiannaki statyti šalia jūrinių vėžlių Caretta caretta perėjimo paplūdimių.

5.      Graikijos Respublika pažeidė Direktyvos 92/43 12 straipsnio 1 dalies b ir d punktus, nesukūrusi konsoliduotos teisinės jūrinių vėžlių Caretta caretta apsaugos saugomoje Kiparisijos kopų teritorijoje sistemos.

6.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

7.      Europos Komisija ir Graikijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.


1 – Originalo kalba: vokiečių.


2 – Žr. mano išvadą byloje Komisija / Prancūzija (Cricetus cricetus, C‑383/09, EU:C:2011:23, 73–76 punktai), taip pat apie labai nedidelę pažangą nuo to laiko – 2015 m. Prancūzijos vyriausybės ataskaitą Berno konvencijos nuolatiniam komitetui, T‑PVS / Files (2015) 46.


3 – Žr. naujausią 2015 m. NVO „Archelon“ ataskaitą Berno konvencijos nuolatiniam komitetui, T‑PVS / Files (2015) 53, p. 4.


4 – http://www.iucnredlist.org / details/83644804/0.


5 – 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, p. 7, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102), iš dalies pakeista 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL L 363, p. 368).


6 – Pateikta pasirašyti 1979 m. rugsėjo 19 d. Berne, Europos sutarties serija Nr. 104; taip pat žr. OL L 38, 1982, p. 3.


7 – Dėl Nuolatinio komiteto pozicijos žr. „Recommendation No 174 (2014) on the Conservation of the Loggerhead Sea Turtle (Caretta caretta) and of Sand Dunes and other Coastal Habitats in Southern Kyparissia Bay (Natura 2000 – GR 2550005 „Thynes Kyparissias“, Peloponnesos, Greece)“.


8 – 2006 m. liepos 19 d. Komisijos sprendimas 2006/613/EB, patvirtinantis Bendrijos svarbos teritorijų Viduržemio jūros biogeografiniame regione sąrašą pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB (OL L 259, p. 1).


9 – Pagal 2014 m. liepos mėn. žemėlapį atsiliepimo į ieškinį 1 priedo 1 punktas.


10 – http://natura2000.eea.europa.eu / Natura2000/SDF.aspx?site=GR2550005.


11 – Sprendimas Komisija / Prancūzija (Cricetus cricetus, C‑383/09, EU:C:2011:369, 22 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).


12 – Žr. Sprendimą Komisija / Graikija (Caretta caretta, C‑103/00, EU:C:2002:60, 28 punktas).


13 – Šiuo klausimu žr. Sprendimą Nomarchiaki Aftodioikisi Aitoloakarnanias ir kt. (C‑43/10, EU:C:2012:560, 100 ir 102 punktai).


14 – Sprendimai Komisija / Prancūzija (C‑241/08, EU:C:2010:114, 32 punktas), Komisija / Ispanija (Ispanijos rudasis lokys, C‑404/09, EU:C:2011:768, 126 punktas) ir Komisija / Bulgarija (Kaliakra, C‑141/14, EU:C:2016:8, 56 punktas).


15 – Sprendimai Komisija / Ispanija (Ispanijos rudasis lokys, C‑404/09, EU:C:2011:768, 128 punktas) ir Komisija / Bulgarija (Kaliakra, C‑141/14, EU:C:2016:8, 57 punktas).


16 – Sprendimai Komisija / Ispanija (Ispanijos rudasis lokys, C‑404/09, EU:C:2011:768, 142 punktas) ir Komisija / Bulgarija (Kaliakra, C‑141/14, EU:C:2016:8, 58 punktas).


17 – Sprendimai Waddenvereniging ir Vogelbeschermingsvereniging (C‑127/02, EU:C:2004:482, 43 punktas), Komisija / Italija (C‑179/06, EU:C:2007:578, 33 punktas) ir Azienda Agro-Zootecnica Franchini ir Eolica di Altamura (C‑2/10, EU:C:2011:502, 41 punktas).


18 – Sprendimai Waddenvereniging ir Vogelbeschermingsvereniging (C‑127/02, EU:C:2004:482, 36 punktas), Komisija / Prancūzija (C‑241/08, EU:C:2010:114, 30 punktas) ir Komisija / Ispanija (Ispanijos rudasis lokys, C‑404/09, EU:C:2011:768, 142 punktas).


19 – Sprendimas Komisija / Ispanija (Ispanijos rudasis lokys, C‑404/09, EU:C:2011:768, 156 ir 192 punktai).


20 – Sprendimas Komisija / Graikija (Caretta caretta, C‑103/00, EU:C:2002:60, 38 punktas).


21 – http://www.iucnredlist.org / details/83644804/0.


22 – Sprendimai Komisija / Graikija (Caretta caretta, C‑103/00, EU:C:2002:60, 31 punktas), Komisija / Graikija (Vipera schweizeri, C‑518/04, EU:C:2006:183, 21 punktas) ir Komisija / Bulgarija (Kaliakra, C‑141/14, EU:C:2016:8, 76 punktas).


23 – Sprendimas Komisija / Jungtinė Karalystė (C‑6/04, EU:C:2005:626, 25 punktas).


24 – Ieškinio 17k priedas (priedo p. 449 ir paskesni).


25 – Žr. šios išvados 34 punktą.


26 – Sprendimai Komisija / Ispanija (Ispanijos rudasis lokys, C‑404/09, EU:C:2011:768, 124 ir 125 punktai), Grüne Liga Sachsen (C‑399/14, EU:C:2016:10, 33 punktas) ir Komisija / Bulgarija (Kaliakra, C‑141/14, EU:C:2016:8, 51 ir 52 punktai).


27 – Žr. mano išvadą byloje Komisija / Bulgarija (Kaliakra, C‑141/14, EU:C:2015:528, 87 punktą).


28 – Sprendimai Komisija / Ispanija (Ispanijos rudasis lokys, C‑404/09, EU:C:2011:768, 157 punktas) ir Grüne Liga Sachsen (C‑399/14, EU:C:2016:10, 56 ir 57 punktai).


29 – 2013 m. gruodžio mėn. ataskaita, ieškinio priedų 357 ir paskesni puslapiai (ataskaitos 28 ir paskesni puslapiai); be to, Valstybės Tarybos nuomonėje, p. 37 ir 38, paminėti neteisėtai nutiesti keliai.


30 – 2013 m. gruodžio mėn. ataskaita, ieškinio priedų 357 ir paskesni puslapiai (ataskaitos p. 26 ir 27).


31 – Sprendimas Komisija / Ispanija (Ispanijos rudasis lokys, C‑404/09, EU:C:2011:768, 128 punktas).


32 – Žr. Valstybės Tarybos nuomonę, p. 33.


33 – Žr. Valstybės Tarybos nuomonę, p. 33.


34 – Žr. toliau, 85 ir paskesnius punktus.


35 – Atsiliepimo į ieškinį 1 priedas, „Χ.08a COMPARATIVE MAP HABITAT SEA 2014 & SEA 2002.jpg“.


36 – Žr. 71–73 punktus.


37 – Valstybės Tarybos nuomonė, p. 33.


38 – Žr. ieškinio priedų 16 ir 17 nuotraukas, p. 60 ir 61.


39 – Ieškinio 18 priedas, p. 495 ir 496.


40 – Sprendimai Waddenvereniging ir Vogelbeschermingsvereniging (C‑127/02, EU:C:2004:482, 34 punktas) ir Nomarchiaki Aftodioikisi Aitoloakarnanias ir kt. (C‑43/10, EU:C:2012:560, 110 punktas).


41 –      Žr. šios išvados 34 punktą.


42 – Žr. mano išvadą byloje Waddenvereniging ir Vogelbeschermingsvereniging (C‑127/02, EU:C:2004:60, 30–37 punktai).


43 – Ieškinio 17k priedas (priedo p. 449 ir paskesni).


44 – Sprendimas Komisija / Prancūzija (Cricetus cricetus, C‑383/09, EU:C:2011:369, 19–21 punktai ir juose nurodyta teismo praktika) ir Sprendimas Komisija / Kipras (Natrix n. cypriaca, C‑340/10, EU:C:2012:143, 62 punktas).


45 – Sprendimas Komisija / Ispanija (Lutra lutra, C‑221/04, EU:C:2006:329, 71 punktas).


46 – Sprendimai Komisija /Airija (C‑183/05, EU:C:2007:14, 29 punktas) ir Komisija / Kipras (Natrix n. cypriaca, C‑340/10, EU:C:2012:143, 60 punktas).


47 – Sprendimai Komisija / Graikija (Vipera schweizeri, C‑518/04, EU:C:2006:183, 16 punktas), Komisija /Airija (C‑183/05, EU:C:2007:14, 30 punktas) ir Komisija / Kipras (Natrix n. cypriaca, C‑340/10, EU:C:2012:143, 61 punktas).


48 – Žr. šios išvados 43 punktą.


49 – Tai patvirtina kaltinimai Sprendime Komisija / Graikija (Caretta caretta, C‑103/00, EU:C:2002:60, 34–38 punktai).


50 – NVO „Archelon“ (cituota 3 išnašoje, p. 8 ir 9) Berno konvencijos nuolatiniam komitetui netgi pareiškė, kad statybos leidimo procedūros sustabdymas galimas ne daugiau nei trejiems metams, todėl baigsis 2016 metais, jei laiku nebus priimtos atitinkamos ilgalaikės teritorijos apsaugą reglamentuojančios nuostatos.


51 – Nuomonės p. 39–40.


52 – Žr. šios išvados 126 punktą.


53 – Žr. šios išvados 55 punktą.