TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. rugsėjo 30 d.

Byla F‑76/05

Javier Torijano Montero

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Paskyrimas — Kandidatai, įrašyti į konkurso, paskelbto prieš įsigaliojant naujiems Pareigūnų tarnybos nuostatams, rezervo sąrašą — Priskyrimas prie lygio taikant naujas, mažiau palankias, normas — Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnis — Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnis — Lygybės principas — Teisėtų lūkesčių principas — Rūpestingumo pareiga — Proporcingumas“

Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo J. Torijano Montero prašo: visų pirma panaikinti 2005 m. gegužės 17 d. Tarybos generalinio sekretoriaus pavaduotojo sprendimą atmesti ieškovo skundą ir 2004 m. spalio 20 d. sprendimą paskirti jį pareigūnu bandomajam laikotarpiui tiek, kiek juo jis priskiriamas A*6 lygio 2 pakopai; subsidiariai – įpareigoti Tarybą sumokėti jam žalos atlyginimą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai — Įdarbinimas — Priskyrimas lygiui — Reglamentu Nr. 723/2004 įvesta nauja karjeros sistema — Pereinamojo laikotarpio nuostatos, reglamentuojančios priskyrimą prie lygio

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio pirma pastraipa ir 29 straipsnio 1 dalis; XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)

2.      Pareigūnai — Įdarbinimas — Priskyrimas lygiui — Reglamentu Nr. 723/2004 įvesta nauja karjeros sistema — Pereinamojo laikotarpio nuostatos, reglamentuojančios priskyrimą prie lygio

(Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)

3.      Pareigūnai — Paskyrimas — Lygio ir pareigų atitiktis — Užimtinų pareigų lygio nustatymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 4 dalis, 7 straipsnio 1 dalis ir 62 straipsnio pirma pastraipa; I priedas; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)

4.      Pareigūnai — Principai — Administracijos rūpestingumo pareiga — Gero administravimo principas — Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis)

1.      Neužkertant kelio bet kokiai teisės evoliucijai, lygybės principu negalima apriboti teisės aktų leidėjo laisvės bet kuriuo momentu daryti Pareigūnų tarnybos nuostatų pakeitimus, kurie, jo manymu, atitinka tarnybos interesą, net ir tuomet, kai šios nuostatos atrodo esančios mažiau palankios negu ankstesnės.

Todėl teisės aktų leidėjas, vykdydamas Pareigūnų tarnybos nuostatų reformą, galėjo nustatyti, kad konkursus laimėję asmenys, kuriuos iki 2004 m. gegužės 1 d. buvo numatyta įdarbinti nustatant A 7 arba A 6 lygį, dabar turi būti įdarbinami nustatant A*6 lygį, ir kartu sumažinti šiems lygiams nustatytus atlyginimus.

Tai atlikdamas teisės aktų leidėjas nepažeidė lygybės principo ir ypač bet kokios diskriminacijos dėl amžiaus draudimo, nes Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies lygių atitikties lentelė ir mėnesinis bazinis darbo užmokestis akivaizdžiai neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio ryšio su suinteresuotųjų asmenų amžiumi.

Be to, remiantis taisykle, kuri išplaukia iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio pirmos pastraipos ir 29 straipsnio 1 dalies, pagal kurią pareigų lygis nustatomas atsižvelgiant į jų pobūdį, svarbą ir apimtį, kad ir kokia būtų suinteresuotųjų asmenų kvalifikacija, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies lygių atitikties lentelėje bazinis A*5 lygis atskiriamas nuo aukštesnio A*6 lygio siekiant atsižvelgti į šio lygio pareigoms užimti reikalaujamą patirtį.

Todėl negalima tvirtinti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalimi draudžiama atsižvelgti į profesinę patirtį; atvirkščiai, pagal ją Paskyrimų tarnyba, objektyviai nustatydama užimtinų pareigų lygį, įpareigojama atsižvelgti į šią patirtį dėl tarnybos intereso.

(žr. 55–59 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją, C‑443/07 P, Rink. p. I‑10945, 83 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Ryan prieš Audito Rūmus, T‑121/97, Rink. p. II‑3885, 98 ir 104 punktai; 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Campoli prieš Komisiją, T‑135/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑297 ir II‑A‑2‑1527, 105 punktas; 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją, T‑58/05, Rink. p. II‑2523, 86, 89 ir 113 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. birželio 19 d. Sprendimo Davis ir kt. prieš Tarybą, F‑54/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑165 ir II‑A‑1‑911, 81 punktas.

2.       To paties darbdavio darbuotojų, atliekančių lygiavertį darbą, teisė gauti tokį patį atlyginimą yra speciali bendrojo lygybės principo, kurio laikymąsi turi užtikrinti Tarnautojų teismas, išraiška. Be to, ši teisė įtvirtinta Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 7 straipsnyje ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 111.

Tačiau pagal vienodo vertinimo principą nedraudžiama skirtingai vertinti panašių situacijų, jeigu skirtingas vertinimas grindžiamas svarbiomis objektyviomis aplinkybėmis, kurias tikrina teismas.

Taigi teisės aktų leidėjas, vykdydamas Pareigūnų tarnybos nuostatų reformą, galėjo pakeisti lygių ir pareigų atitiktį, ypač priimdamas Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalį, nes pereinamojo laikotarpio nuostatoje paprastai nustatomos Pareigūnų tarnybos nuostatų, kurių taikymui sistemos pakeitimas neišvengimai turi įtakos, išimtys.

Šiomis sąlygomis įsigaliojus Pareigūnų tarnybos nuostatų reformai paskirti pareigūnai negali būti laikomi esantys tokioje pačioje teisinėje padėtyje kaip įdarbintieji prieš 2004 m. gegužės 1 d., kurių paskyrimas buvo reglamentuojamas ankstesniais Pareigūnų tarnybos nuostatais.

Todėl pagal lygių sistemos reformą teisės aktų leidėjas nepažeidė vienodo atlyginimo už lygiavertį darbą principo, suteikęs po šios reformos įdarbintiems pareigūnams atlyginimą, susijusį su lygiu, kuriam jie buvo priskirti pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalį, ir mažiau palankų už nustatytą ankstesniems lygiams, kuriems buvo priskirti iki 2004 m. gegužės 1 d. įdarbinti pareigūnai.

(žr. 67–71 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2001 m. birželio 26 d. Sprendimo Brunnhofer, C‑381/99, Rink. p. I‑4961, 28 punktas; minėto Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją 77–79 ir 105 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją 75–80, 114, 126 ir 129 punktai.

3.       Iš kartu skaitomų Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalies ir 62 straipsnio pirmos pastraipos, pagal kurias pareigūnas turi teisę į jo lygį ir pakopą atitinkantį atlyginimą, matyti, kad, nustačius lygį ir kartu pareigūno darbo užmokesčio dydį, jam negali būti patikėtos šio lygio neatitinkančios pareigos. Kitaip tariant, lygis ir darbo užmokestis, į kurį turi teisę pareigūnas, apibrėžia užduotis, kurios jam gali būti paskirtos. Todėl lygio ir pareigų atitikties principas taip pat suteikia teisę kiekvienam pareigūnui atsisakyti užimti jo lygio neatitinkančią darbo vietą ir dėl to galiausiai atsisakyti užimti jo atlyginimo neatitinkančias pareigas.

Tam, kas išdėstyta, neprieštarauja aplinkybė, kad Reglamentu Nr. 723/2004, iš dalies keičiančiu Pareigūnų tarnybos nuostatus ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, nustatytos redakcijos Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 4 dalyje ir I priede tiksliai nenustatyta tam tikrų pareigų ir tam tikro lygio atitiktis. Šiomis nuostatomis nekeičiamas iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalies išplaukiantis principas, pagal kurį užimtinų pareigų lygį reikia nustatyti atsižvelgiant į užduočių, susijusių su nagrinėjamomis pareigomis, svarbą ir vadovaujantis tik tarnybos interesais. Šios nuostatos tereiškia, kad Paskyrimų tarnyba negali nustatyti tikslaus užimsimų pareigų lygio pranešime apie laisvą darbo vietą. Tačiau ši institucija, naudodamasi didele diskrecija vertinti, lieka įpareigota užtikrinti, kad jos pranešime apie laisvą darbo vietą nurodomų lygių spektras pakankamai atspindėtų aptariamų užduočių svarbą ir kad paskyrimas į vieną šių lygių būtų objektyvus, ypač atsižvelgiant į prisiimtinų užduočių svarbą.

(žr. 72 ir 73 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1991 m. gegužės 7 d. Sprendimo Jongen prieš Komisiją, T‑18/90, Rink. p. II‑187, 27 punktas; 2008 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija prieš Economidis, T‑56/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑31 ir II‑B‑1‑213, 82–86 punktai; 2009 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija prieš Traore, T‑572/08 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑39 ir II‑B‑1‑223, 38, 40 ir 41 punktai.

4.       Gero administravimo principas nėra labiau privalomas nei reglamentas. Tas pats taikoma administracijos pareigai atsižvelgti į jos tarnautojų interesus, kuri atspindi priešpriešinių teisių ir pareigų pusiausvyrą, kuri Pareigūnų tarnybos nuostatuose sukurta nustatant viešosios valdžios institucijų ir viešosios tarnybos tarnautojų santykius ir kuri dėl to visuomet ribojama taikant galiojančias normas.

Todėl dėl vietos, kurią normų hierarchijoje užima gero administravimo principas ir rūpestingumo pareiga, pažymėtina, kad pareigūnas, paskirtas laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d., negali jais remtis, kad gautų kitokį nei iš Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies išplaukiantį rezultatą, nes institucijos kompetencija susijusi su šia nuostata.

(žr. 94 ir 95 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. kovo 27 d. Sprendimo Chomel prieš Komisiją, T‑123/89, Rink. p. II‑131, 32 punktas; 1993 m. birželio 17 d. Sprendimo Arauxo-Dumay prieš Komisiją, T‑65/92, Rink. p. II‑597, 37 punktas; 1994 m. birželio 22 d. Sprendimo Rijnoudt ir Hocken prieš Komisiją, T‑97/92 ir T‑111/92, Rink. VT p. I‑A‑159 ir II‑511, 104 punktas; 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Campoli prieš Komisiją, T‑135/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑297 ir II‑A‑2‑1527, 149 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. sausio 23 d. Sprendimo Chassagne prieš Komisiją, F‑43/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑27 ir II‑A‑1‑139, 111 punktas.