BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) NUTARTIS
2011 m. balandžio 13 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga – Išankstinio įspėjimo sistema (EWS), pagal kurią galima nustatyti su įmone susijusį rizikos lygį – OLAF tyrimas dėl viešosios sutarties, susijusios su institucijų modernizavimo Sirijoje projektu, vykdymo – Sprendimai dėl prašymo paskelbti W1a ir W1b įspėjimus – Ginčo dalykas – Ginčytini aktai – Priimtinumas“
Byloje T‑320/09
Planet AE, įsteigta Atėnuose (Graikija), atstovaujama advokato V. Christianos,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą D. Triantafyllou ir F. Dintilhac,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) sprendimus, kuriais prašoma įtraukti ieškovę į išankstinio įspėjimo sistemą (EWS) atitinkamai paskelbiant W1a įspėjimą, o vėliau – W1b įspėjimą,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas E. Moavero Milanesi, teisėjai N. Wahl (pranešėjas) ir S. Soldevila Fragoso,
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Teisinis pagrindas
1 Siekdama kovoti su sukčiavimu ir kita Bendrijos finansiniams interesams kenkiančia neteisėta veika 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Bendrijų Komisija priėmė Sprendimą 2008/969/EB, Euratomas dėl išankstinio įspėjimo sistemos, skirtos Komisijos leidimus duodantiems pareigūnams ir vykdomosioms įstaigoms (OL L 344, p. 125). Išankstinio įspėjimo sistemos (EWS) tikslas – užtikrinti, kad Komisijoje ir jos vykdomosiose įstaigose būtų dalijamasi riboto naudojimo informacija apie trečiąsias šalis, kurios galėtų kelti grėsmę Bendrijų finansiniams interesams ir reputacijai arba visoms kitoms Bendrijų valdomoms lėšoms (Sprendimo 2008/969 4 konstatuojamoji dalis).
2 EWS yra pagrįsta įspėjimais, pagal kuriuos galima nustatyti su įmone susijusią riziką remiantis kategorijomis nuo W1, atitinkančios patį mažiausią rizikos laipsnį, iki W5, atitinkančios didžiausią rizikos laipsnį (Sprendimo 2008/969 9 straipsnis).
3 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), kuri naudojasi EWS vykdydama savo užduotis, susijusias su tyrimų atlikimu ir informacijos rinkimu kovai su sukčiavimu, kartu su atsakingu leidimus duodančiu pareigūnu ir vidaus audito tarnyba yra atsakingi už prašymų įvesti, pakeisti arba pašalinti EWS, kurios valdymą užtikrina Komisijos apskaitos pareigūnas arba jam pavaldūs tarnautojai, įspėjimus pateikimą (Sprendimo 2008/969 5–7 konstatuojamosios dalys ir 4–6 straipsniai).
4 Sprendimo 2008/969 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „apskaitos pareigūnas įveda, keičia arba šalina EWS perspėjimus [įspėjimus] vadovaudamasis atsakingo įgaliotojo leidimus duodančio pareigūno, OLAF ir Vidaus audito tarnybos prašymais“. 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Viešųjų pirkimų arba dotacijos skyrimo procedūrų atveju atsakingas įgaliotasis leidimus duodantis pareigūnas ne vėliau kaip iki sprendimo dėl sutarties sudarymo <...> patikrina, ar EWS nėra perspėjimo [įspėjimo]“.
5 Sprendimo 2008/969 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „OLAF prašo paskelbti W1a perspėjimą [įspėjimą], kai pradiniu OLAF tyrimų etapu yra pakankamai priežasčių manyti, kad gali būti užregistruotos su trečiosiomis šalimis, visų pirma tomis, kurios naudojasi arba naudojosi Bendrijos lėšomis, susijusios išvados dėl rimtų administracinių klaidų arba sukčiavimo“.
6 Sprendimo 2008/969 10 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad OLAF prašo paskelbti W1b įspėjimą, kai dėl jos tyrimų yra pakankamai priežasčių manyti, kad gali būti užregistruotos su trečiosiomis šalimis, visų pirma tomis, kurios naudojasi arba naudojosi Bendrijos lėšomis, susijusios galutinės išvados dėl rimtų administracinių klaidų arba sukčiavimo.
7 Sprendimo 2008/969 16 straipsnyje patikslinama, kad „W1 perspėjimas [įspėjimas] registruojamas tik informacijos tikslais, jis negali sukelti jokių pasekmių, išskyrus tai, kad gali būti pradėtos taikyti sustiprintos stebėsenos priemonės“.
Ginčo aplinkybės
8 Ieškovė Planet AE yra Graikijos bendrovė, teikianti konsultavimo paslaugas įmonių valdymo srityje. Nuo 2006 m. ji, kaip trijų konsorciumų narė, dalyvavo trijuose Komisijos finansuojamuose projektuose Sirijoje. Nuo 2007 m. spalio 16 d. OLAF pradėjo tyrimą dėl įtarimų, kad vykdant šiuos tris projektus padaryta pažeidimų.
9 Pasibaigus viešųjų pirkimų procedūrai, pradėtai įgyvendinant Septintąją tyrimų ir technologijų plėtros bendrąją programą, 2008 m. balandžio 18 d. raštu Komisija pakvietė ieškovę pradėti derybas, siekiant nustatyti galutines dotacijos susitarimo sąlygas dėl jos pasiūlymo prisiimti konsorciumo, susijusio su projektu „Advancing knowledge – intensive entrepreneurship and innovation for growth and social well-being in Europe“ (toliau – AEGIS projektas), koordinatorės vaidmenį. Komisijos rašte buvo nurodyta, kad galima Bendrijos dotacija negali viršyti 3 300 000 EUR sumos ir kad reikia baigti derybas iki 2008 m. birželio 30 d.
10 Atlikdama šio sprendimo 8 punkte minėtą tyrimą OLAF du kartus prašė įtraukti ieškovę į EWS. 2009 m. vasario 26 d. paprašė paskelbti W1a įspėjimą ir 2009 m. gegužės 19 d. – W1b įspėjimą. Šie įspėjimai buvo įvesti 2009 m. gegužės 10 d. ir 29 d.
11 2009 m. vasario 27 d. Komisija nusiuntė ieškovei subsidijos susitarimą, dėl kurio buvo susitarta (toliau – susitarimas), tam, kad kiti konsorciumo, kurio nare ji buvo, jį pasirašytų. 2009 m. gegužės 11 d. ieškovė grąžino Komisijai susitarimą, kad ji pati jį pasirašytų.
12 2009 m. birželio 4 d. Komisija elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad susitarimo pasirašymo procesas yra sustabdytas iki papildomos sąlygos įgyvendinimo, t. y. kol ieškovė atidarys užblokuotą sąskaitą, kurioje disponuos tik pagal susitarimą pervesto avanso dalimi, kuri jai priklausė, o likusią avanso dalį bankas perves tiesiogiai kitiems konsorciumo nariams. Elektroniniame laiške buvo nurodyta, kad ši nauja sąlyga nustatyta dėl nenumatyto įvykio, t. y. ieškovės įtraukimo į EWS paskelbiant W1a įspėjimą, o vėliau – W1b įspėjimą.
13 Ieškovei susitarus su savo banku, kad šis, gavęs Komisijos pervestą avansą, kiekvienam konsorciumo nariui pervestų jam priklausančią sumą, 2009 m. liepos 3 d. Komisija pasirašė susitarimą.
Procesas ir šalių reikalavimai
14 Ši byla buvo pradėta ieškovės ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2009 m. rugpjūčio 14 dieną.
15 Atskiru dokumentu Komisija, remdamasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalimi, pareiškė prieštaravimą dėl priimtinumo.
16 2010 m. sausio 5 d. ieškovė pateikė savo pastabas dėl prieštaravimo dėl priimtinumo.
17 Ieškinyje, kuriuo pradėta byla, ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti du 2009 m. vasario 26 d. ir gegužės 19 d. priimtus OLAF sprendimus, apie kuriuos ji sužinojo 2009 m. birželio 4 d. ir kuriais prašoma įtraukti ją į EWS, paskelbiant W1a įspėjimą ir vėliau – W1b,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
18 Prieštaravime dėl priimtinumo Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį nepriimtinu,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
19 Pastabose dėl prieštaravimo dėl priimtinumo, ieškovė Bendrojo Teismo prašo atmesti prieštaravimą dėl priimtinumo ir pripažinti ieškinį priimtinu.
Dėl teisės
20 Pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 ir 4 dalis Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl priimtinumo, nepradėdamas bylos nagrinėjimo iš esmės, jeigu šalis to prašė. Pagal šio straipsnio 3 dalį, išskyrus atvejus, kai Bendrasis Teismas nusprendžia kitaip, likusi proceso dalis vyksta žodžiu. Bendrasis Teismas mano, kad šiuo atveju bylos medžiagoje yra užtektinai informacijos ir žodinė proceso dalis nebūtina.
Dėl ginčo dalyko
21 Pirmiausia reikia konstatuoti, kad nors ieškovė formaliai prašo panaikinti du 2009 m. vasario 26 d. ir gegužės 19 d. priimtus OLAF sprendimus, kuriais prašoma įtraukti ją į EWS, iš ieškinio turinio aiškiai matyti, jog ieškinys taip pat susijęs su sprendimais paskelbti W1a ir W1b įspėjimus.
22 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir Procedūros reglamento 44 straipsnį ieškinyje, kuriuo pradėta byla, turi būti, be kita ko, nurodytas ginčo dalykas ir ieškovo reikalavimai. Be to, pagal nusistovėjusią teismų praktiką reikalavimai turi būti išdėstyti aiškiai ir nedviprasmiškai, antraip kyla pavojus, kad Bendrasis Teismas priims sprendimą infra arba ultra petita ir kad bus pažeistos atsakovo teisės (pagal analogiją žr. 1962 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Meroni prieš Haute Autorité, 46/59 ir 47/59, Rink. p. 783, 801).
23 Vis dėlto ginčijamą aktą galima netiesiogiai nustatyti remiantis ieškinyje pateiktomis nuorodomis ir visais jame pateiktais argumentais (šiuo klausimu žr. 1994 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo nutarties PIA HiFi prieš Komisiją, C‑388/93, Rink. p. I‑387, 10 punktą). Taip pat buvo nuspręsta, kad ieškinys, formaliai pareikštas dėl vieno akto, kuris yra vieną visumą sudarančių aktų dalis, taip pat tiek, kiek reikia, gali būti laikomas pareikštu ir dėl kitų aktų (šiuo klausimu žr. 1967 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Simet ir Feram prieš Vyriausiąją Valdybą, 25/65 ir 26/65, Rink. p. 39, 53).
24 Nagrinėjamu atveju iš Sprendimo 2008/969 4 ir 5 konstatuojamųjų dalių matyti, kad, pirma, EWS skirtumas tarp prašymo paskelbti įspėjimą ir jo paskelbimo yra visiškai administracinis bei taip siekiama centralizuoti ir standartizuoti šios sistemos techninį valdymą ir, antra, šioje sistemoje po prašymų paskelbti įspėjimą jie yra faktiškai paskelbiami neatliekant tyrimo iš esmės.
25 Iš tiesų, nors EWS valdymo užduotys, kaip antai įvesti EWS įspėjimus, juos pakeisti arba pašalinti, yra pavestos vienai Komisijos tarnybai, t. y. Komisijos apskaitos pareigūnui arba jam pavaldiems tarnautojams, Sprendime 2008/969 yra numatyta, kad sąlygas, dėl kurių imtasi šių priemonių, stebi ir nagrinėja įvairios Komisijos tarnybos (atsakingas įgaliotasis leidimus duodantis pareigūnas, OLAF generalinis direktorius arba direktorius, arba Vidaus audito tarnyba), kurios privalo perduoti savo išvadas dėl būtinybės imtis priemonės apskaitos pareigūnui, privalančiam įgyvendinti prašomą priemonę. Todėl į šią sistemą įtrauktos įmonės atžvilgiu prašymas paskelbti įspėjimą ir jo faktinis paskelbimas sudaro aktų visumą.
26 Be to, prieštaravime dėl priimtinumo Komisija remiasi prielaida, kad ginčijami sprendimai paskelbti W1a ir W1b įspėjimus yra ginčo dalykas, neatsižvelgdama į formalius ieškovės reikalavimus, susijusius su OLAF prašymais įtraukti ją į EWS. Iš tiesų šiame prieštaravime ji nurodo tik argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad minėti sprendimai nėra ginčytini aktai. Vadinasi, Komisija nesuklydo dėl ieškovės ketinimo prašyti panaikinti sprendimus paskelbti šiuos įspėjimus ir jos teisė į gynybą nepažeista tuo, kad šie sprendimai taip pat yra ginčo dalykas.
27 Taigi atsižvelgiant į šio sprendimo 22 ir 23 punktuose minėtą teismo praktiką ir turint omenyje ypatingas šio ginčo faktines aplinkybes reikia manyti, kad ieškinys, formaliai pareikštas dėl 2009 m. vasario 26 d. ir gegužės 19 d. OLAF sprendimų, kuriais buvo prašoma įtraukti ieškovę į EWS, tiek, kiek reikia, turi būti laikomas taip pat pareikštas dėl sprendimų paskelbti įspėjimus W1a ir W1b (toliau kartu – ginčijami aktai).
Dėl prieštaravimo dėl priimtinumo
Šalių argumentai
28 Ieškovė tiek ieškinyje, kuriuo pradėta byla, tiek pastabose dėl prieštaravimo dėl priimtinumo nurodo, kad ginčijami aktai sukėlė privalomų teisinių pasekmių ir šiais aktais buvo pažeisti jos interesai, nes pasikeitė jos faktinė ir teisinė padėtis.
29 Pirmiausia ieškovė tvirtina, kad dėl ginčijamų aktų buvo gerokai vėliau pasirašytas susitarimas. Dėl to ji patyrė papildomų išlaidų, nes turėjo pakeisti susitarimo įvykdymo tvarkaraštį ir sudaryti paskolos sutartį, kad įveiktų Komisijai nepervedus pažadėto avanso atsiradusias kliūtis. Ji taip pat teigia pradėjusi teikti paslaugas nuo 2009 m. sausio 1 d., kaip tai buvo numatyta per derybas ir Komisijos patvirtinta, ir dėl to turėjo vykdyti finansines prievoles.
30 Anot ieškovės, dėl ginčijamų aktų taip pat buvo reikalaujama įvykdyti užblokuotos banko sąskaitos sąlygą, o tai nebuvo numatyta per derybas, kurios vyko ir buvo baigtos prieš priimant minėtus aktus.
31 Be to, ieškovė teigia, kad ginčijami aktai yra ginčytini, nes jais buvo pakeista jos faktinė padėtis. Šiuo atžvilgiu ji tvirtina, kad atidėjus susitarimo pasirašymą ir nustačius apribojimą paskirstyti į jos sąskaitą pervestą avansą buvo pakenkta jos reputacijai, nes dėl to ieškovė pakliuvo į nepatogią padėtį ir jai teko kitiems konsorciumo, kuriam priklausė, nariams paaiškinti Komisijos elgesį. Anot jos, ginčijamais aktais taip pat padaryta įtaka padėčiai, kurią ji užėmė prieš priimant šiuos aktus, t. y. jos padėtis kaip projekto „laimėtojos“ ir konsorciumo koordinatorės pablogėjo – ji užėmė tik projekto „laimėtojos“ ir konsorciumo koordinatorės vaidmenį su tam tikromis sąlygomis.
32 Grįsdama prieštaravimą dėl priimtinumo Komisija tvirtina, kad ginčijami aktai yra neginčytini ieškiniu dėl panaikinimo, nes jie yra paprasčiausios vidaus informacijos ir apdairumo priemonės. Šiuo atžvilgiu ji nurodo Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią vidaus tvarkos priemonės, dėl kurių neatsiranda teisinių pasekmių už Bendrijų administravimo klausimų ribų, negali būti kontrolės dėl teisėtumo dalykas pagal EB 230 straipsnį. Be to, ji nurodo, kad ginčijami aktai – tai tik paprastas apdairumas, kurio ji turi imtis prieš sutartimi skirdama Sąjungos finansinius išteklius.
33 Anot Komisijos, nors tiesa, kad įtraukus ieškovę į EWS atsakingam leidimus duodančiam pareigūnui atsirado papildomų priežiūros pareigų, ieškovė neįrodė, kad ginčijamais aktais jai buvo sukeltos teisinės pasekmės, pažeistos jos teisės ar jai numatytos naujos pareigos. Šiuo atžvilgiu ji atmeta mintį, kad vėliau pasirašius susitarimą kilo teisinių pasekmių. Anot jos, toks vėlavimas dažnai pasitaiko verslo pasaulyje, kur šalys pastebi būtinybę apsaugoti savo atitinkamus interesus ir tai kartais atsitinka reguliuojant kitus klausimus. Taigi dėl šio vėlavimo nei atsirado papildomų pareigų, nei buvo pažeistos ieškovės teisės teismų praktikoje, susijusioje su aktais, kurie gali būti ieškinio dalykas pagal EB 230 straipsnį, vartojama prasme.
34 Komisija taip pat nurodo, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp ginčijamų aktų ir to, kad ieškovė pasiėmė banko paskolą ir kad kilo kliūčių išmokėti avansus kitiems konsorciumo nariams. Anot jos, ieškovė pasiėmė banko paskolą veikiau dėl to, kad skubotai patyrė išlaidų dar prieš pasirašant susitarimą, o ne dėl ginčijamų aktų. Taip pat galiausiai pasiektas sprendimas, susijęs su avanso pervedimu kitiems konsorciumo nariams, buvo Komisijos, ieškovės ir jų bankų „konsultacijų‑svarstymų“ pasekmė, o ne ginčijamų aktų „automatinė pasekmė“.
35 Be to, Komisija nurodo, kad reikalavimu, dėl kurio ieškovė negalėjo valdyti avanso pervedimo kitiems konsorciumo nariams, ieškovė buvo atleista nuo pareigos ir todėl šis reikalavimas negali būti laikomas žalingas.
36 Galiausiai Komisija mano, kad dėl kitų konsorciumo narių užduotų klausimų ieškovei, susijusių su vėlavimu pasirašyti susitarimą, ir jos pateiktų atsakymų ieškovei nekilo teisinių pasekmių.
Bendrojo Teismo vertinimas
37 Primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką ieškinys dėl panaikinimo gali būti pareikštas dėl institucijų priimtų teisės aktų, neatsižvelgiant į jų pobūdį ar formą, kuriais siekiama sukelti teisinių pasekmių. Pagal EB 230 straipsnį galima ginčyti tik priemones, sukeliančias privalomų teisinių pasekmių, kurios turi įtakos ieškovo interesams, aiškiai pakeisdamos jo teisinę padėtį (Teisingumo Teismo sprendimai: 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM prieš Komisiją, 60/81, Rink. p. 2639, 9 punktas ir 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Athinaïki Techniki prieš Komisiją, C‑521/06 P, Rink. p. I‑5829, 29 punktas).
38 Tačiau ieškiniai, pareikšti dėl aktų, kurie yra tik administracijos vidaus tvarkos priemonės ir kuriais dėl to nesukeliamos jokios pasekmės išorėje, yra nepriimtini (žr. 1986 m. birželio 4 d. Teisingumo Teismo nutarties Groupe des droites européennes prieš Parlamentą, 78/85, Rink. p. 1753, 10 ir 11 punktus ir 1990 m. spalio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C‑366/88, Rink. p. I‑3571, 9 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Grįsdama prieštaravimą dėl priimtinumo Komisija remiasi šia teismo praktika ir nurodo, kad ginčijami aktai negali būti ginčijami, nes yra vidaus tvarkos informavimo priemonė.
39 Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad tuo, jog administracija tvarko duomenis išimtinai vidaus tikslams, be kita ko, renka šiuos duomenis, juos valdo ir jais naudojasi, jokiu būdu nepašalinama galimybė, kad šiais veiksmais gali būti pažeisti pagal šio sprendimo 37 punkte minėtą teismo praktiką administruojamųjų interesai. Ar iš tiesų yra toks pažeidimas, sprendžiama atsižvelgiant į daugelį aplinkybių, pavyzdžiui, tvarkomų duomenų pobūdį, specialų tvarkymo tikslą, konkrečias pasekmes, kurias šis tvarkymas gali sukelti, ir tai, kaip nagrinėjamo tvarkymo tikslai ir pasekmės atitinka taikomas nuostatas, kuriomis apribojama administracijos kompetencija.
40 Kalbant apie paskutinę aplinkybę, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad Sprendime 2008/969, kuriuo grindžiami ginčijami aktai, nėra nurodyta jokia pirminės ar antrinės teisės nuostata, kurioje būtų aiškiai suteikta kompetencija Komisijai sukurti, sudaryti ir valdyti duomenų bazę, susijusią su fiziniais ir juridiniais asmenimis, kurie galėtų kelti grėsmę Sąjungos finansiniams interesams. Nors Sprendimo 2008/969 3 konstatuojamojoje dalyje nurodytas 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74, toliau – Finansinis reglamentas), reikia konstatuoti, kad šio nagrinėjamoms faktinėms aplinkybėms taikytinos redakcijos reglamento 95 straipsnyje numatytas tik centrinių duomenų bazių, kur nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie negali būti finansuojami iš Sąjungos lėšų dėl nemokumo, sunkaus profesinio nusižengimo ar baudžiamojo nusikaltimo, dėl ko pažeisti Sąjungos finansiniai interesai, sudarymas.
41 Nors ieškovė nenurodė su tuo susijusio pagrindo, ginčijamų aktų autoriaus kompetencijos neturėjimas yra viešosios tvarkos išlyga pagrįstas klausimas, kuris turi būti nagrinėjamas ex officio (šiuo klausimu žr. Pirmosios instancijos teismo sprendimus: 2003 m. sausio 28 d. Sprendimo Laboratoires Servier prieš Komisiją, T‑147/00, Rink. p. II‑85, 45 punktą ir 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija prieš Putterie-De-Beukelaer, T‑160/08 P, Rink. p. II‑0000, 61 punktą).
42 Todėl tam, kad būtų išnagrinėta, ar ginčijami aktai priimti neturint kompetencijos ratione materiae, jau vien dėl šios priežasties reikia išnagrinėti jų turinį (šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo sprendimus: 1991 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C‑303/90, Rink. p. I‑5315, 10 punktą ir 1997 m. kovo 20 d. Sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C‑57/95, Rink. p. I‑1627, 9 punktą).
43 Vis dėlto siekiant priimti sprendimą dėl Komisijos pateikto prieštaravimo dėl priimtinumo ir šiame etape manant, kad Komisija turi teisę tvarkyti duomenis, kurie nurodyti ginčijamuose aktuose, reikia patikrinti, ar įspėjimo dėl įmonės paskelbimas EWS ir, konkrečiai kalbant, paskelbimas W1 kategorijoje, yra veiksmas, susijęs vien su santykiais tarp viršininko ir pavaldžių tarnautojų, dėl kurio pasekmės kyla tik Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų vidaus santykiams.
44 Šiuo atžvilgiu iš Sprendimo 2008/969 6 straipsnio matyti, kad biudžetinių įsipareigojimų ir viešųjų pirkimų arba dotacijos skyrimo procedūrų atveju atsakingas leidimus duodantis pareigūnas Komisijoje privalo patikrinti, ar dėl įmonių kandidačių yra įspėjimas EWS. Jei taip, Sprendimo 2008/969 15‑17 ir 19–22 straipsniuose leidžiama ar net įpareigojama, kad apskaitos pareigūnas ir atitinkami leidimus duodantys pareigūnai imtųsi specialių priemonių dėl šios įmonės ar atitinkamo projekto. Todėl atsižvelgiant į Sprendimo 2008/969 tikslą, t. y. apsaugoti Sąjungos finansinius interesus vykdant biudžetines priemones, įspėjimo dėl įmonės paskelbimo EWS, net ir W1 kategorijoje, poveikis negali būti apribotas vien Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų vidumi, ir toks įspėjimas būtinai veikia santykius tarp leidimus duodančių pareigūnų ir šios įmonės.
45 Nors Sprendimo 2008/969 16 straipsnis, pagal kurį „W1 įspėjimas registruojamas tik informacijos tikslais, jis negali sukelti jokių pasekmių, išskyrus tai, kad gali būti pradėtos taikyti sustiprintos stebėsenos priemonės“, yra mažiau ribojantis nei šio sprendimo 15–17 ir 19–22 straipsniai, iš 16 straipsnio teksto ir šio sprendimo struktūros matyti, kad nustačius W1 įspėjimą atitinkamas leidimus duodantis pareigūnas praktiškai gauna užduotį imtis sustiprintų stebėsenos priemonių, kaip tai pripažįsta Komisija prieštaravime dėl priimtinumo. Iš tiesų įspėjimas W1 netektų bet kokios reikšmės, jei atitinkamas leidimus duodantis pareigūnas, kuris buvo informuotas apie įtarimus dėl sukčiavimo ar rimtų administracinių klaidų (žr. Sprendimo 2008/969 10 straipsnį), nebūtų įpareigotas užtikrinti stebėsenos priemonių sustiprinimo.
46 Nagrinėjamu atveju pagal ginčijamus aktus kilusi atitinkamo leidimus duodančio pareigūno pareiga imtis priemonių dėl ieškovės gali būti aiškiai nustatyta iš 2009 m. birželio 4 d. ieškovei Komisijos nusiųsto elektroninio laiško turinio. Šiame laiške tarnautojas, atsakingas už dokumentus, susijusius su sutarties dėl AEGIS projekto pasirašymu, informavo iškovę, kad susitarimo pasirašymas atidėtas ir numatyta papildoma sąlyga dėl su ieškove susijusio įspėjimo bei kad jo tarnyba nėra už tai atsakinga.
47 Kadangi buvo nustatyta, kad ginčijamais aktais realiai sukeltos pasekmės už Komisijos vidaus klausimų srities ribų, reikia išnagrinėti, ar juos galima laikyti sukeliančiais privalomų teisinių pasekmių, kurios turi įtakos ieškovės interesams, aiškiai pakeisdamos jos teisinę padėtį .
48 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad įspėjimas EWS daro įtaką įmonėms, prašančioms skirti Sąjungos finansinių išteklių, nes kad galėtų patenkinti savo finansinius interesus, jos privalo prisitaikyti prie leidimus duodančių pareigūnų numatytų specialių sąlygų ar papildomo apdairumo priemonių. Dėl šių sąlygų ir apdairumo priemonių gali būti nustatytos naujos sutartinės prievolės ir atsirasti nenumatyta ekonominė našta ar, kaip nagrinėjamu atveju, poveikis konsorciumo, kuriam jos priklauso, vidiniam organizavimui.
49 Nagrinėjamu atveju nuo tada, kai ieškovė buvo įtraukta į EWS paskelbiant W1a įspėjimą, ji atsidūrė mažiau palankioje padėtyje, palyginti su ta, kurioje ji buvo prieš priimant ginčijamus aktus, nes Komisija, kaip tai buvo konstatuota šio sprendimo 45 punkte, turėjo nustatyti sustiprintos stebėsenos sąlygas. Šis ieškovės teisinės padėties pasikeitimas yra įrodytas 2009 m. birželio 4 d. Komisijos elektroniniu laišku ir po jo pasikeistais laiškais, iš kurių matyti, jog tam, kad ieškovė galėtų sudaryti sutartį dėl AEGIS projekto, ji turėjo atsisakyti avanso paskirstymo konsorciumo, kuriam priklausė, nariams valdymo.
50 Konkrečiau kalbant, 2009 m. birželio 4 d. laiške Komisija nurodė, kad dėl nenumatytos problemos, t. y. įspėjimo dėl ieškovės įtraukimo į EWS, buvo atidėtas susitarimo pasirašymas, ir smulkiai išdėstė priemones, kurių ieškovė turėjo imtis siekdama įvykdyti jai numatytą naują sąlygą, kad būtų pasirašytas susitarimas.
51 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamais aktais buvo paveiktos ieškovės derėjimosi ribos, konsorciumo vidinis organizavimas ir jos galėjimas veiksmingai įgyvendinti AEGIS projektą. Paneigti ieškovės galimybę pasinaudoti ginčijamų aktų pagrindo teismine kontrole būtų nesuderinama su Sąjungos teise.
52 Juo labiau taip yra, jei atsižvelgiama į tai, kad Sprendime 2008/969 nenumatytos jokios fizinių ar juridinių asmenų teisės būti informuotiems ir juo labiau išklausytiems, prieš juos įtraukiant į EWS paskelbiant W1, W2, W3, W4 ir W5b įspėjimus. Žinoma, asmuo, kuris dėl vienos ar kitos priežasties yra informuojamas, kad yra įtrauktas į šią sistemą, gali prašyti peržiūrėti su juo susijusius duomenis pagal Sprendimo 2008/969 8 straipsnio 2 dalies b punktą. Tačiau sprendimas peržiūrėti visiškai priklauso nuo administracijos, t. y. paprašiusios įrašyti šį asmenį į šią sistemą tarnybos, diskrecijos.
53 Galiausiai reikia pabrėžti, kad ginčijami aktai negali būti laikomi tarpiniais ir parengiamais neginčytinais aktais. Iš tiesų jie ne tik turi ginčytinų aktų teisinių požymių (žr. šio sprendimo 44–48 punktus), bet juose taip pat nurodyta specialios procedūros sąlyga, t. y. įrašyti įmonę į „pavojaus“ sąrašą jos neišklausius dėl šio įrašymo sąlygų, kuri yra nepriklausoma nuo sprendimų, kuriais įgyvendinami Sprendime 2008/969 numatyti įvairūs specialūs reikalavimai (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo IBM prieš Komisiją 11 punktą).
54 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija nepagrįstai teigė, jog ieškinys buvo nepriimtinas.
55 Todėl reikia atmesti Komisijos pateiktą prieštaravimą dėl priimtinumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį išlaidų klausimas sprendžiamas galutiniame sprendime arba nutartyje, kuria užbaigiamas procesas.
57 Šiuo bylos nagrinėjimo etapu bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimas turi būti atidėtas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nutaria:
1. Atmesti prieštaravimą dėl priimtinumo.
2. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Priimta 2011 m. balandžio 13 d. Liuksemburge.
E. Coulon | | E. Moavero Milanesi |