2011 m. gruodžio 2 d. pareikštas ieškinys byloje GFKL Financial Services prieš Komisiją
(Byla T-620/11)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Ieškovė: GFKL Financial Services AG (Esenas, Vokietija), atstovaujama advokatų M. Schweda, S. Schultes-Schnitzlein, J. Eggers ir M. Knebelsberger
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
Panaikinti 2011 m. sausio 26 d. Komisijos sprendimą C(2011)275 dėl Vokietijos valstybės pagalbos C 7/10 (ex CP 250/09 ir NN 5/10) "KStG, Sanierungsklausel", OL L 235, p. 26.
Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama ieškinį ieškovė iš esmės remiasi tokiais pagrindais:
SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas: sanavimo išlyga nėra selektyvi priemonė
Ieškovės nuomone, savo sprendimą atsakovė pagrindė klaidingu Vokietijos mokesčių teisės supratimu. Anot jos, atsakovė pirmiausia neteisingai nustatė referencinę sistemą. Ji neteisingai daro prielaidą, kad Vokietijos Körperschaftsteuergesetz (Pelno mokesčio įstatymas) 8c straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtinė nuostata, pagal kurią tam tikrais bendrovių dalių įgijimo atvejais išnyksta nuostoliai, kuriuos iš principo galima perkelti į kitus metus, yra referencinės sistemos dalis. Ieškovė teigia, kad iš tikrųjų ši nuostata - tai nukrypimas nuo referencinės sistemos. Referencinę sistemą sudaro principinė galimybė perkelti nuostolius į vėlesnius apmokestinimo metus. Tai išplaukia taip pat iš (konstitucinio) objektyvaus neto apmokestinimo principo.
Be to, ieškovės teigimu, sanavimo išlyga - tai bendroji mokesčių politikos priemonė, kuria nėra suteikiama selektyvios naudos, nes taip nėra suteikiamos privilegijos tam tikroms įmonėms ar gamybos šakoms, ir todėl pagal ją nėra skirtingai traktuojami ūkio subjektai, kurie mokesčių sistemos tikslo požiūriu yra panašioje faktinėje ar teisinėje situacijoje.
Galiausiai, anot ieškovės, sanavimo išlyga pateisinama Vokietijos mokesčių sistemos vidine struktūra, nes ji padeda laikytis pamatinių Vokietijos bendrovių pelno mokestį reglamentuojančių principų (be kita ko, nuostolių užskaitymo skirtingais laikotarpiais principo), kurie tiesiogiai išplaukia iš Vokietijos Konstitucijos.
SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas: subsidijų iš valstybės išteklių nesuteikimas
Šiuo klausimu ieškovė tvirtina, kad dėl sanavimo išlygos išlaikoma galimybė perkelti nuostolius nėra subsidija iš valstybinių išteklių, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, nes sanavimo išlyga nėra suteikiama turtinės naudos, o paprasčiausiai nėra panaikinama jau egzistuojanti turtinė situacija.
Pareigos motyvuoti pažeidimas
Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia esminius procedūrinius reikalavimus. Ieškovės nuomone, atsakovė nepakankamai pagrindė referencinės sistemos, kurią panaudojo kaip pagrindą, pasirinkimą. Be to, daugybė atsakovės padarytų klaidų vertinant pagrindines Vokietijos mokesčių teisės normas lėmė, kad nėra matyti pagrindinių atsakovė argumentų. Ieškovė tvirtina, kad iš ginčijamo sprendimo nėra įmanoma nustatyti faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis atsakovė grindžia savo nuomonę, jog sanavimo išlyga atitinka valstybės pagalbos sudėties sąlygas.
Teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas
Šiame kontekste ieškovė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas taip pat prieštarauja teisei, kiek jame reikalaujama nedelsiant ir iš tikrųjų susigrąžinti (tariamą) pagalbą, nesuteikiant Vokietijai leidimo atsižvelgti į esamą, teisėtą naudos gavėjų pasitikėjimą dėl tolesnio lengvatos galiojimo. Jos nuomone, šiuo klausimu ginčijamas sprendimas prieštarauja nerašytam Sąjungos teisės teisėtų lūkesčių apsaugos principui.
____________