Language of document : ECLI:EU:T:2009:520

Byla T‑58/01

Solvay SA

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Bendrijos natrio karbonato rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuotas EB 81 straipsnio pažeidimas – Susitarimas, kuriuo įmonei užtikrinamas minimalus pardavimo kiekis tonomis valstybėje narėje ir jam pasiekti reikalingo kiekio tonomis pirkimas – Komisijos teisės skirti baudas ar sankcijas senatis – Protingas terminas – Esminiai procedūriniai reikalavimai – Poveikis prekybai tarp valstybių narių – Teisė susipažinti su byla – Bauda – Pažeidimo sunkumas ir trukmė – Sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės“

Sprendimo santrauka

1.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisinių procedūrų ir sankcijų taikymo terminai – Sustabdymas – Teisingumo Teisme nagrinėjamas Komisijos sprendimas – Taikymo sritis

(Tarybos reglamento Nr. 2988/74 3 straipsnis)

2.      Bendrijos teisė – Principai – Protingo termino laikymasis – Taikymo sritis – Konkurencija – Administracinė procedūra – Teismo procesas – Atribojimas siekiant įvertinti, ar laikytasi protingo termino

(Tarybos reglamentas Nr. 17)

3.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos pareigos – Protingo termino laikymasis

(Tarybos reglamentas Nr. 17)

4.      Komisija – Kolegialumo principas – Taikymo sritis – Sprendimas konkurencijos srityje

(Sujungimo sutarties 17 straipsnis)

5.      Prieštaravimas dėl teisėtumo – Taikymo sritis – Aktai, dėl kurių gali būti pareikštas prieštaravimas dėl teisėtumo – Institucijos vidaus reglamentas

(EB 241 straipsnis)

6.      Institucijų aktai – Priimtų aktų autentiškumo patvirtinimas – Taisyklės

(1999 m. Komisijos darbo tvarkos taisyklių 16 straipsnio pirma pastraipa)

7.      Bendrijos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Taikymo sritis – Konkurencija – Administracinė procedūra – Principo taikymo apimtis panaikinus pirmąjį Komisijos sprendimą

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

8.      Konkurencija – Karteliai – Poveikis prekybai tarp valstybių narių

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

9.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Galimybė susipažinti su byla – Taikymo sritis – Atsisakymas atsiųsti dokumentą – Pasekmės

10.    Konkurencija – Administracinė procedūra – Galimybė susipažinti su byla – Dalykas – Komisijos turimų dokumentų neatskleidimas – Bendrojo Teismo vertinimas teisės į gynybą atžvilgiu konkrečiu atveju

11.    Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą pažeidimas – Netinkamas susipažinimas su byla – Per teismo procesą užtikrinta galimybė susipažinti su byla

12.    Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas ir skiriama bauda – Panaikinimas dėl procesinio pažeidimo

(Tarybos reglamentas Nr. 17)

13.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Vertinimas – Rinkos pasidalijimas – Pažeidimas, kuris gali būti kvalifikuojamas kaip sunkus neatsižvelgiant į jo slaptumą

(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)

14.    Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga pateikti pažeidimo ir jo trukmės įrodymą

(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)

15.    Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Apibūdinimas, atsižvelgiant į labai didelę užimamos rinkos dalį

(EB 82 straipsnis)

16.    Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)

17.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Lengvinančios aplinkybės – Įmonės bendradarbiavimas per Komisijos pareigūnų patikrinimus – Netaikymas

(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 17 14 straipsnis)

18.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Atgrasomasis pobūdis

(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)

1.      Pagal Reglamento Nr. 2988/74 dėl teisinių procedūrų ir sankcijų, taikomų pagal Europos ekonominės bendrijos taisykles dėl konkurencijos, taikymo terminų 3 straipsnį teisinių procedūrų taikymo terminas sustabdomas tol, kol Komisijos sprendimas „bus pradėtas nagrinėti [nagrinėjamas] Europos Bendrijų Teisingumo Teisme“. Įsteigus Pirmosios instancijos teismą šią nuorodą visų pirma reikia suprasti kaip nurodančią procesą šiame teisme, nes ieškiniai dėl sankcijų ar baudų skyrimo konkurencijos teisės srityje priklauso jo jurisdikcijai.

Senaties termino eiga sustabdoma ir visą apeliacinio proceso Teisingumo Teisme laiką. Kadangi Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio ir Reglamento Nr. 2988/74 3 straipsnio taikymo sritys skiriasi, tai, kad dėl apeliacinio skundo nesustabdomas sprendimo vykdymas, nereiškia, jog minėto reglamento 3 straipsnis, susijęs su situacijomis, kai Komisija privalo sulaukti Bendrijos teismo sprendimo, tampa neveiksmingas. Be to, Reglamento Nr. 2988/74 3 straipsniu Komisija yra apsaugoma nuo senaties pasekmių tokiose situacijose, kai ji turi laukti Bendrijos teismo sprendimo, vykstant procedūroms, kurių eigos ji nekontroliuoja, kad sužinotų, ar skundžiamas aktas yra teisėtas, ar ne. Taigi negalima pritarti argumentui, kad dvipakopės teismų sistemos sukūrimas neleidžia pratęsti senaties termino sustabdymo laikotarpio. Senaties termino sustabdymas tik suteikia Komisijai galimybę priimti naują sprendimą, jei dėl Komisijos sprendimą panaikinančio Pirmosios instancijos teismo sprendimo pateiktas apeliacinis skundas būtų atmestas. Toks senaties termino sustabdymas neturi jokios įtakos Pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikintam sprendimui. Pateikus apeliacinį skundą formaliai Komisijai tikrai nėra užkertamas kelias imtis veiksmų ir priimti naują sprendimą Pirmosios instancijos teismui panaikinus pirminį sprendimą. Tačiau dėl apeliacinio skundo dėl sprendimo, kuriuo skiriamos sankcijos, sustabdomas senaties terminas, kiek tai susiję su teisiniais veiksmais, kol Bendrijos teismas dėl šio ieškinio priima galutinį sprendimą. Jei, Pirmosios instancijos teismui panaikinus Komisijos sprendimą, ji turėtų priimti naują sprendimą nelaukdama Teisingumo Teismo sprendimo, kiltų rizika, kad šie du sprendimai dėl to paties dalyko galiotų kartu, jeigu Teisingumo Teismas panaikintų Pirmosios instancijos teismo sprendimą. Komisijos įpareigojimas priimti naują sprendimą prieš sužinant, ar ankstesnis sprendimas buvo teisėtas, tik siekiant išvengti senaties termino suėjimo, prieštarautų administracinės procedūros ekonomijos reikalavimams.

Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamento Nr. 2988/74 3 straipsnį senaties terminas sustabdomas visą apeliacinio proceso Teisingumo Teisme laiką, Komisija negali būti kaltinama pažeidusi protingo termino principą tik todėl, kad prieš priimdama naują sprendimą ji laukia Teisingumo Teismo sprendimo dėl šio apeliacinio skundo.

(žr. 73, 79–80, 83–84, 86–89, 102 punktus)

2.      Nagrinėjant kaltinimą, susijusį su protingo termino principo pažeidimu, reikia atriboti administracinę procedūrą, konkurencijos srityje vykdomą pagal Reglamentą Nr. 17, ir teismo procesą, kai skundžiamas Komisijos sprendimas. Nustatant Komisijos vykdytos procedūros trukmę negalima atsižvelgti į laikotarpį, kai Bendrijos teismas nagrinėja sprendimo teisėtumą, o jei dėl jo pateiktas apeliacinis skundas, – ir pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą.

(žr. 105 punktą)

3.      Konkurencijos srityje priimant sprendimą per administracinę procedūrą protingo termino principo pažeidimas pateisina Komisijos priimto sprendimo panaikinimą tik jeigu juo pažeista ir suinteresuotosios įmonės teisė į gynybą. Iš tikrųjų, jeigu nėra nustatyta, kad pernelyg ilgas terminas padarė poveikį suinteresuotųjų įmonių galimybei veiksmingai apsiginti, protingo termino principo nesilaikymas neturi poveikio administracinės procedūros teisėtumui.

(žr. 113 punktą)

4.      Kolegialumo principas grindžiamas Komisijos narių lygybe priimant sprendimą ir pirmiausia reiškia, kad sprendimai svarstomi bendrai ir visi kolegijos nariai politiškai yra kartu atsakingi už visus priimtus sprendimus. Šio principo laikymasis ir ypač būtinybė, kad sprendimai būtų svarstomi bendrai, yra neabejotinai reikšmingi šių sprendimų teisinėmis pasekmėmis suinteresuotiems teisės subjektams, todėl jie turi būti užtikrinti, kad šie sprendimai iš tiesų buvo priimti kolegijos ir tiksliai atspindi jos valią. Tai ypač taikoma aktams, tiesiogiai vadinamiems sprendimais, kuriuos Komisija priima dėl įmonių arba įmonių asociacijų, siekdama užtikrinti konkurencijos taisyklių laikymąsi, ir kurių tikslas konstatuoti šių taisyklių pažeidimą, nustatyti įpareigojimus šioms įmonėms ir skirti joms pinigines sankcijas.

Vien to, kad ne Komisijos parengtame ir jokio oficialaus pobūdžio neturinčiame pranešime spaudai minimas Komisijos atstovo spaudai pareiškimas, kuriame nurodyta data, kai bus priimtas sprendimas konkurencijos srityje, ir jo turinys, nepakanka norint pripažinti, jog Komisija pažeidė kolegialumo principą. Kadangi toks pareiškimas neįpareigoja komisarų kolegijos, kartu apsvarsčiusi, ji gali nuspręsti nepriimti tokio sprendimo.

(žr. 132–136 punktus)

5.      EB 241 straipsnio taikymo sritis, be kita ko, turi apimti ir institucijos vidaus reglamentą, kuris, nors ir nėra ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas bei nesukelia tokių pačių pasekmių kaip reglamentas šio Sutarties straipsnio prasme, įtvirtina esminius šiam sprendimui priimti reikalingus procedūrinius reikalavimus ir taip užtikrina asmenų, kuriems jis skirtas, teisinį saugumą. Iš tiesų svarbu, kad kiekvienas asmuo, kuriam skirtas sprendimas, galėtų papildomai ginčyti akto, nustatančio formalaus šio sprendimo galiojimo sąlygas, teisėtumą, nepaisant to, kad šis aktas nėra sprendimo teisinis pagrindas, nes jis negalėjo prašyti panaikinti šį aktą prieš gaudamas pranešimą apie ginčijamą sprendimą. Todėl Komisijos darbo tvarkos taisyklių nuostatos gali būti prieštaravimo dėl teisėtumo dalykas, kiek jos užtikrina asmenų apsaugą. Prieštaravimas dėl teisėtumo turi apimti tik tai, kas būtina ginčui išspręsti. Kadangi EB 241 straipsnio tikslas nėra leisti vienai šaliai ginčyti kokio nors bendro pobūdžio akto taikymo, kai tai yra naudinga kokiam nors ieškiniui, bendro pobūdžio aktas, kurio teisėtumas ginčijamas, turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai taikytinas byloje, kurioje nagrinėjamas ieškinys, ir turi būti tiesioginis teisinis ryšys tarp skundžiamo individualaus sprendimo bei atitinkamo bendro pobūdžio akto.

(žr. 146–148 punktus)

6.      1999 m. Komisijos darbo tvarkos taisyklių 16 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, kad per posėdį priimti dokumentai, pateikti autentiška jų kalba ar kalbomis, turi būti susegami taip, kad jų nebūtų galima atskirti, ir prisegami prie akto santraukos, kuri parengiama pasibaigus Komisijos posėdžiui, kuriame tie dokumentai buvo priimti, ir kad šių dokumentų autentiškumas patvirtinamas pirmininko ir generalinio sekretoriaus parašais paskutiniame akto santraukos puslapyje. Ši nuostata nėra neteisėta. Joje nustatyti autentiškumo patvirtinimo reikalavimai atitinka teisinio saugumo principo reikalavimus.

(žr. 151, 156–157 punktus)

7.      Jei dėl procesinio trūkumo, susijusio tik su sprendimo galutinio priėmimo komisarų kolegijoje procedūromis, panaikinus sprendimą, kuriuo skiriamos sankcijos EB 81 straipsnio 1 dalį pažeidusioms įmonėms, Komisija priima naują iš esmės tokio paties turinio ir pagrįstą tais pačiais kaltinimais sprendimą, ji neprivalo iš naujo išklausyti suinteresuotųjų įmonių.

Taip pat ji neprivalo rengti naujų konsultacijų su Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominuojančių padėčių patariamuoju komitetu, netgi jei nuo konsultacijų su minėtu komitetu iki naujo sprendimo priėmimo į Europos bendriją įstojo kelios valstybės narės ir todėl pasikeitė jo sudėtis. Iš tikrųjų institucijos sudėties pasikeitimas neturi įtakos pačios institucijos tęstinumui ir galutiniai ar parengiamieji šių institucijų aktai iš esmės išlaiko visą savo galią. Be to, nėra jokio bendrojo Bendrijos teisės principo, pagal kurį turėtų būti užtikrintas administracinės institucijos, vykdančios procedūrą, kuri gali baigtis baudos paskyrimu, sudėties tęstinumas.

Siekiant išspręsti kitus klausimus, kurių gali kilti taikant EB 233 straipsnį, pavyzdžiui, susijusius su praėjusiu laiku, galimybe atnaujinti procedūrą, atnaujintai procedūrai taikytinu susipažinimu su bylos medžiaga, bylą nagrinėjančio pareigūno dalyvavimu ir galimomis Reglamento Nr. 17 20 straipsnio taikymo pasekmėmis, nebūtina rengti naujo išklausymo, jeigu jais nepakeičiamas kaltinimų turinys, nes prireikus jie gali būti išspręsti tik vykdant vėlesnę teisminę kontrolę.

(žr. 165–166, 183, 188–190 punktus)

8.      Įmonių susitarimas gali paveikti Bendrijos vidaus prekybą, jei remiantis objektyvių teisinių ir faktinių aplinkybių visuma galima pakankamai užtikrintai numatyti, kad jis galės tiesiogiai arba netiesiogiai, iš tikrųjų arba potencialiai paveikti prekybą tarp valstybių narių taip, kad tai trukdytų pasiekti vieningos tarpvalstybinės rinkos tikslus. Taigi Bendrijos vidaus prekybai poveikis paprastai daromas, kai tenkinama keletas veiksnių, kurie, nagrinėjami atskirai, nebūtinai yra lemiami.

Šiuo klausimu nėra labai svarbu, ar kartelio poveikis prekybai yra nepalankus, neutralus ar palankus. Konkurencijos apribojimas veikia valstybių narių tarpusavio prekybą, kai jis prekybos srautus gali nukreipti kita linkme, nei jie paprastai būtų nukreipti.

Be to, kartelio galimo poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai, t. y. jo potencialaus poveikio, pakanka, kad būtų taikomas EB 81 straipsnis, ir nereikia įrodyti faktinio neigiamo poveikio prekybai. Vis dėlto potencialus kartelio poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai turi būti reikšmingas, t. y. jis negali būti tik nedidelis.

Tačiau garantijų susitarimas, susijęs su minimaliu metiniu pardavimų nacionalinėje rinkoje kiekiu tonomis, savaime gali prekybos srautus nukreipti kita linkme, nei jie paprastai būtų nukreipti. Iš tiesų tokiu susitarimu iš rinkos pašalinama dalis produkcijos, kurią būtų buvę galima eksportuoti į kitas valstybes nares.

(žr. 208–210, 215 punktus)

9.      Vykstant administracinei procedūrai konkurencijos taisyklių taikymo srityje iš teisės į gynybą principo laikymosi kylanti teisė susipažinti su bylos medžiaga reiškia, kad Komisija atitinkamai įmonei suteikia galimybę išnagrinėti visus tyrimo medžiagoje esančius dokumentus, kurie gali būti svarbūs jos gynybai. Tai yra ir kaltę įrodantys dokumentai, ir nekaltumą įrodantys dokumentai, išskyrus kitų įmonių verslo paslaptis, Komisijos vidaus dokumentus ir kitą konfidencialią informaciją.

Kalbant apie kaltę įrodančius dokumentus, pažymėtina, kad atitinkama įmonė turi įrodyti, kad išvada, kurią Komisija padarė savo sprendime, būtų buvusi kitokia, jei nepateiktas dokumentas, kuriuo Komisija parėmė savo kaltinimus, būtų atmestas kaip kaltę įrodantis pagrindas. Dėl nekaltumą įrodančių dokumentų pažymėtina, kad atitinkama įmonė turi įrodyti, kad jų neatskleidimas galėjo turėti įtakos procedūros eigai ir Komisijos sprendimo turiniui jos nenaudai. Įmonei pakanka įrodyti, kad ji būtų galėjusi šiuos nekaltumą įrodančius dokumentus panaudoti gynybai taip, kad jeigu būtų galėjusi jais remtis per administracinę procedūrą, būtų galėjusi nurodyti aplinkybes, kurios nesutampa su Komisijos tame etape padarytomis išvadomis, ir todėl būtų galėjusi padaryti kokią nors įtaką Komisijos sprendime pateiktiems vertinimams bent jau dėl elgesio, kuriuo ji kaltinama, sunkumo ir trukmės bei galiausiai dėl baudos dydžio. Galimybė, kad neatskleistas dokumentas būtų turėjęs įtakos procedūros eigai ir Komisijos sprendimo turiniui, gali būti įrodyta tik atlikus išankstinį kai kurių įrodinėjimo pagrindų vertinimą, kuris parodytų, kad neatskleisti dokumentai dėl šių įrodymų galėjo turėti reikšmės, į kurią buvo būtina atsižvelgti.

Teisės susipažinti su bylos medžiaga pažeidimas gali lemti viso ar dalies Komisijos sprendimo panaikinimą tik tada, jei netinkamai suteikta galimybė susipažinti su tyrimo byla per administracinę procedūrą sutrukdė atitinkamai įmonei arba atitinkamoms įmonėms susipažinti su dokumentais, kurie galėjo būti naudingi jų gynybai, ir todėl buvo pažeista jų teisė į gynybą. Taip būtų buvę, jei atskleidus dokumentą būtų galimybė, nors ir nedidelė, kad administracinė procedūra pasibaigtų kitaip, jei atitinkama įmonė būtų galėjusi juo remtis per šią procedūrą.

(žr. 224–226, 237 punktus)

10.    Susipažinimas su bylos medžiaga yra viena iš proceso garantijų, skirtų teisei į gynybą apsaugoti, ir teisės susipažinti su Komisijos bylos medžiaga pažeidimas per procedūrą, per kurią priimamas sprendimas, iš esmės gali būti pagrindas panaikinti tokį sprendimą, kai juo buvo pažeista atitinkamos įmonės teisė į gynybą.

Teisės į gynybą pažeidimą reikia nagrinėti atsižvelgiant į kiekvienai bylai būdingas aplinkybes, nes įrodymas, kad atitinkama įmonė padarė pažeidimą, kuriuo kaltinama, iš esmės priklauso nuo Komisijos pateiktų kaltinimų. Taigi reikia trumpai apžvelgti pranešime apie kaltinimus ir ginčijamame sprendime Komisijos pateiktus kaltinimus dėl esmės ir atsižvelgti į konkrečius atitinkamos įmonės dėl ginčijamo sprendimo pateiktus argumentus.

Kai per administracinę procedūrą prieš priimdama sprendimą, kuriuo nubausta įmonė, Komisija neparengė bylos medžiagą sudarančių dokumentų išsamaus sąrašo ir atitinkamai įmonei nepateikė visų bylos medžiagą sudarančių prieinamų dokumentų, o pateikė tik kaltinamuosius dokumentus, ir nepakvietė įmonės atvykti į patalpas susipažinti su visais dokumentais, administracinė procedūra yra neteisėta. Tačiau nereikia panaikinti galutinio sprendimo, jeigu neįrodyta, kad įmonė neturėjo galimybės išnagrinėti visų bylos medžiagoje esančių dokumentų, kurie galėjo būti naudingi jos gynybai, netgi jeigu teismui nagrinėjant dėl šio sprendimo pareikštą ieškinį, pritaikius proceso organizavimo priemones, skirtas galimybei susipažinti su visa bylos medžiaga užtikrinti, paaiškėja, kad trūksta dalies bylos medžiagos.

(žr. 242, 246, 248, 250, 257, 259–260, 263–264 punktus)

11.    Bendrasis Teismas, nagrinėdamas dėl Komisijos sprendimo, kuriuo įmonė nubausta už Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą, pareikštą ieškinį, gali nurodyti taikyti proceso organizavimo priemones, skirtas galimybei susipažinti su visa bylos medžiaga užtikrinti, kad įvertintų, ar Komisijos atsisakymas atskleisti dokumentą arba nusiųsti įrodymą galėjo pakenkti kaltinamos įmonės gynybai. Kadangi šis patikrinimas apsiriboja pateiktų pagrindų teismine kontrole, jo tikslas ir rezultatas nėra pakeisti išsamaus bylos tyrimo, atliekamo per administracinę procedūrą. Pavėluotas susipažinimas su tam tikrais bylos medžiagos dokumentais ieškinį pareiškusios įmonės negrąžina į padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jei pateikdama šiai institucijai pastabas raštu ir žodžiu būtų galėjusi remtis tais pačiais dokumentais. Be to, kai galimybė susipažinti su bylos medžiaga yra užtikrinta vykstant teismo procesui, suinteresuotoji įmonė turi įrodyti ne tai, kad jeigu ji būtų turėjusi galimybę susipažinti su neatsiųstais dokumentais, Komisijos sprendimas būtų buvęs kitoks, o tik tai, kad minėti dokumentai galėjo būti naudingi jos gynybai.

(žr. 250–251 punktus)

12.    Kai Komisijos sprendimas konkurencijos srityje panaikintas dėl procesinio pažeidimo, Komisija turi teisę priimti naują sprendimą pakartotinai nepradėdama administracinės procedūros. Kadangi naujo sprendimo turinys beveik sutampa su ankstesnio sprendimo turiniu ir šie du sprendimai pagrįsti tais pačiais motyvais, nustatant baudos dydį naujam sprendimui taikomos ankstesnio sprendimo priėmimo metu galiojusios taisyklės. Komisija atnaujina procedūrą nuo etapo, kai buvo padarytas procedūros pažeidimas, ir priima naują sprendimą pakartotinai nevertindama šio atvejo pagal pirmojo sprendimo priėmimo metu negaliojusias taisykles.

(žr. 270–272 punktus)

13.    Susitarimas, kuriuo įmonės susitaria reguliuoti jų gaminamos produkcijos tiekimą į rinką valstybės narės teritorijoje, yra rinkos pasidalijimo susitarimas. Šios rūšies karteliai yra vienas iš EB 81 straipsnio 1 dalies c punkte tiesiogiai pripažintų nesuderinamais su bendrąja rinka kartelių pavyzdžių ir jie yra akivaizdūs konkurencijos ribojimai, kuriuos Komisija bet kuriuo atveju gali pripažinti sunkiais nustatydama baudų dydį. Nors Komisija negali daryti išvados dėl tokio susitarimo slaptumo vien iš aplinkybės, kad nėra oficialaus susirinkimo protokolo, tačiau tokį pažeidimą ji gali kvalifikuoti kaip sunkų, atsižvelgdama į tai, kad toks susitarimas akivaizdžiai riboja konkurenciją.

(žr. 279–280, 284–286 punktus)

14.    Apskaičiuojant pažeidimo, kurio tikslas riboti konkurenciją, trukmę, pakanka nustatyti šio susitarimo galiojimo trukmę, t. y. laikotarpį nuo jo sudarymo dienos iki jo galiojimo pabaigos dienos. Pažeidimo trukmė yra vienas iš elementų, kuriuos apima pažeidimo sąvoka EB 81 straipsnio 1 dalies prasme ir kurį iš esmės turi įrodyti Komisija. Šiuo klausimu nesant įrodymų, tiesiogiai pagrindžiančių pažeidimo trukmę, Komisija turi remtis bent įrodymais dėl faktinių aplinkybių, pakankamai artimų laiko atžvilgiu, kurie leistų pagrįstai manyti, kad pažeidimas nepertraukiamai tęsėsi tarp dviejų konkrečių datų. Vis dėlto šis įrodinėjimo pareigos paskirstymas gali keistis, jei vienos iš šalių nurodytos faktinės aplinkybės įpareigoja kitą šalį pateikti paaiškinimus ar pagrindimus – to nepadarius gali būti nuspręsta, kad įrodymai buvo pateikti. Net darant prielaidą, kad galimos ypatingos aplinkybės, kai galėtų būti perkelta įrodinėjimo pareiga dėl pažeidimo trukmės, negalima teigti, kad sprendime, kuriuo konstatuotas EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimas, Komisija gali atsisakyti pagrįstai nurodyti, kada baigėsi pažeidimas, ir jei reikia pateikti turimą informaciją apie pažeidimo trukmę.

(žr. 293–295, 302 punktus)

15.    Dominuojančios padėties sąvoka apibūdina situaciją, kai subjektas turi ekonominę galią, kuri jį įgalina sukliudyti atitinkamoje rinkoje išlaikyti veiksmingą konkurenciją, jam suteikdama galimybę reikšmingu mastu veikti nepriklausomai nuo jo konkurentų, klientų ir galiausiai vartotojų. Subjektas, kuriam priklauso daugiau nei 50 % rinkos, nepaisant to, ar jis individualus, ar kolektyvinis, gali veikti taip nepriklausomai.

Todėl turi būti atmestas kaltinimas, susijęs su Komisijos sprendime nepateiktais motyvais dėl įmonės dominuojančios padėties, jeigu šiame sprendime būtent nurodyta, kad įmonė užima beveik 60 % visos Bendrijos rinkos.

(žr. 314–316 punktus)

16.    Ieškinio pagrindas, kuriuo Bendrajam Teismui nurodomas tą pačią dieną to paties ieškovo pareikštas kitas ieškinys, kurio atitinkami puslapiai pateikti pareiškimo priede, yra nepriimtinas, nes svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, nenurodytos paties ieškinio tekste. Nors ieškinys konkrečiais klausimais gali būti paremtas ir papildytas pateikiant nuorodą į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendroji nuoroda į kitus dokumentus, netgi ieškinio priedus, negali kompensuoti pagrindinių elementų nebuvimo ieškinyje.

(žr. 317–318 punktus)

17.    Įmonės bendradarbiavimas su Komisija per vizitus į jos patalpas yra įmonės pareiga ir todėl negali būti lengvinanti aplinkybė, pateisinanti už Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą skiriamos baudos sumažinimą.

(žr. 331, 333 punktus)

18.    Nustatydama už Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą skiriamos baudos dydį, Komisija turi atsižvelgti ne tik į pažeidimo sunkumą ir konkrečias atvejo aplinkybes, bet ir į pažeidimo kontekstą bei užtikrinti, kad jos veiksmai turėtų atgrasomąjį poveikį ypač Bendrijos tikslų įgyvendinimą apsunkinančių pažeidimų atveju. Todėl bauda, net jei sprendimas ją skirti priimtas iš naujo po tam tikro laiko, kai buvo panaikintas pirmasis sprendimas, negali prarasti savo baudžiamojo ir atgrasomojo poveikio, jeigu įrodyta, kad atitinkama įmonė pažeidė konkurencijos teisę, būtent padarydama sunkų pažeidimą.

(žr. 344–345 punktus)