Byla T‑57/01
Solvay SA
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Bendrijos (išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airiją) natrio karbonato rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuotas EB 82 straipsnio pažeidimas – Tiekimo susitarimai pernelyg ilgam laikotarpiui – Nuolaida už lojalumą – Komisijos teisės skirti baudas ar sankcijas senatis – Protingas terminas – Esminiai procedūriniai reikalavimai – Atitinkama geografinė rinka – Dominuojančios padėties buvimas – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Teisė susipažinti su byla – Bauda – Pažeidimo sunkumas ir trukmė – Sunkinančios aplinkybės – Recidyvas – Lengvinančios aplinkybės“
Sprendimo santrauka
1. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisinių procedūrų ir sankcijų taikymo terminai – Sustabdymas – Teisingumo Teisme nagrinėjamas Komisijos sprendimas – Taikymo sritis
(Tarybos reglamento Nr. 2988/74 3 straipsnis)
2. Bendrijos teisė – Principai – Protingo termino laikymasis – Taikymo sritis – Konkurencija – Administracinė procedūra – Teismo procesas – Atribojimas siekiant įvertinti, ar laikytasi protingo termino
(Tarybos reglamentas Nr. 17)
3. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos pareigos – Protingo termino laikymasis
(Tarybos reglamentas Nr. 17)
4. Komisija – Kolegialumo principas – Taikymo sritis – Sprendimas konkurencijos srityje
(Sujungimo sutarties 17 straipsnis)
5. Prieštaravimas dėl teisėtumo – Taikymo sritis – Aktai, dėl kurių gali būti pareikštas prieštaravimas dėl teisėtumo – Institucijos vidaus reglamentas
(EB 241 straipsnis)
6. Institucijų aktai – Priimtų aktų autentiškumo patvirtinimas – Taisyklės
(1999 m. Komisijos darbo tvarkos taisyklių 16 straipsnio pirma pastraipa)
7. Bendrijos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Taikymo sritis – Konkurencija – Administracinė procedūra – Principo taikymo apimtis panaikinus pirmąjį Komisijos sprendimą
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
8. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos tyrimo įgaliojimai – Taikymo sritis – Patekimas į įmonių patalpas
(Tarybos reglamento Nr. 17 14 straipsnis)
9. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Atitinkama rinka – Geografinis apibrėžimas
(EB 82 straipsnis)
10. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Apibūdinimas, atsižvelgiant į labai didelę užimamos rinkos dalį
(EB 82 straipsnis)
11. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Nuolaidos, turinčios rinkos uždarymo poveikį – Nuolaidos už lojalumą
(EB 82 straipsnis)
12. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Nuolaidos už kiekį – Leistinumas – Sąlygos – Nuolaidų sistemos nesąžiningumas
(EB 82 straipsnis)
13. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Išimtinio tiekimo sutartys – Nuolaidos už lojalumą
(EB 82 straipsnis)
14. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Nuolaidos už kiekį – Leistinumas – Sąlygos – Apskaičiavimo taisyklės
(EB 82 straipsnio antra pastraipa)
15. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Galimybė susipažinti su byla – Taikymo sritis – Atsisakymas atsiųsti dokumentą – Pasekmės
16. Konkurencija – Administracinė procedūra – Galimybė susipažinti su byla – Dalykas – Komisijos turimų dokumentų neatskleidimas – Bendrojo Teismo vertinimas teisės į gynybą atžvilgiu konkrečiu atveju
17. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą pažeidimas – Netinkamas susipažinimas su byla – Per teismo procesą užtikrinta galimybė susipažinti su byla – Trūkumų pašalinimas – Netaikymas
18. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas ir skiriama bauda – Panaikinimas dėl procesinio pažeidimo
(Tarybos reglamentas Nr. 17)
19. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Labai sunkūs pažeidimai
(EB 82 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)
20. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Sunkinančios aplinkybės – Recidyvas – Tos pačios rūšies pažeidimų sąvoka – EB 81 ir 82 straipsnių pažeidimai – Netaikymas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)
21. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Lengvinančios aplinkybės – Recidyvo nebuvimas – Netaikymas
(EB 81 ir 82 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)
22. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Lengvinančios aplinkybės – Įmonės bendradarbiavimas per Komisijos pareigūnų patikrinimus – Netaikymas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 17 14 straipsnis)
23. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Apyvarta, į kurią atsižvelgta apskaičiuojant didžiausią baudos ribą
(Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)
24. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Atgrasomasis pobūdis
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis)
1. Pagal Reglamento Nr. 2988/74 dėl teisinių procedūrų ir sankcijų, taikomų pagal Europos ekonominės bendrijos taisykles dėl konkurencijos, taikymo terminų 3 straipsnį teisinių procedūrų taikymo terminas sustabdomas tol, kol Komisijos sprendimas „bus pradėtas nagrinėti [nagrinėjamas] Europos Bendrijų Teisingumo Teisme“. Įsteigus Pirmosios instancijos teismą šią nuorodą visų pirma reikia suprasti kaip nurodančią procesą šiame teisme, nes ieškiniai dėl sankcijų ar baudų skyrimo konkurencijos teisės srityje priklauso jo jurisdikcijai.
Senaties termino eiga sustabdoma ir visą apeliacinio proceso Teisingumo Teisme laiką. Kadangi Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio ir Reglamento Nr. 2988/74 3 straipsnio taikymo sritys skiriasi, tai, kad apeliacinis skundas nesustabdo sprendimo vykdymo, nereiškia, jog minėto reglamento 3 straipsnis, susijęs su situacijomis, kai Komisija privalo sulaukti Bendrijos teismo sprendimo, tampa neveiksmingas. Be to, Reglamento Nr. 2988/74 3 straipsniu Komisija yra apsaugoma nuo senaties pasekmių tokiose situacijose, kai ji turi laukti Bendrijos teismo sprendimo, vykstant procedūroms, kurių eigos ji nekontroliuoja, kad sužinotų, ar skundžiamas aktas yra teisėtas, ar ne. Taigi negalima pritarti argumentui, kad dvipakopės teismų sistemos sukūrimas neleidžia pratęsti senaties termino sustabdymo laikotarpio. Senaties termino sustabdymas tik suteikia Komisijai galimybę priimti naują sprendimą, jei dėl Komisijos sprendimą panaikinančio Pirmosios instancijos teismo sprendimo pateiktas apeliacinis skundas būtų atmestas. Toks senaties termino sustabdymas neturi jokios įtakos Pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikintam sprendimui. Pateikus apeliacinį skundą formaliai Komisijai tikrai nėra užkertamas kelias imtis veiksmų ir priimti naują sprendimą Pirmosios instancijos teismui panaikinus pirminį sprendimą. Tačiau apeliacinis skundas dėl sprendimo, kuriuo skiriamos sankcijos, sustabdo senaties terminą, kiek tai susiję su teisiniais veiksmais, kol Bendrijos teismas dėl minėto skundo priima galutinį sprendimą. Jei Pirmosios instancijos teismui panaikinus Komisijos sprendimą ji turėtų priimti naują sprendimą nelaukdama Teisingumo Teismo sprendimo, kiltų rizika, kad šie du sprendimai dėl to paties dalyko galiotų kartu, jeigu Teisingumo Teismas panaikintų Pirmosios instancijos teismo sprendimą. Komisijos įpareigojimas priimti naują sprendimą prieš sužinant, ar ankstesnis sprendimas buvo teisėtas, tik siekiant išvengti senaties termino suėjimo, prieštarautų administracinės procedūros ekonomijos reikalavimams.
Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamento Nr. 2988/74 3 straipsnį senaties terminas sustabdomas visą apeliacinio proceso Teisingumo Teisme laiką, Komisija negali būti kaltinama pažeidusi protingo termino principą tik todėl, kad prieš priimdama naują sprendimą ji laukia Teisingumo Teismo sprendimo dėl apeliacinio skundo.
(žr. 90, 97–98, 102–103, 105–108, 121 punktus)
2. Nagrinėjant kaltinimą, susijusį su protingo termino principo pažeidimu, reikia atriboti administracinę procedūrą, konkurencijos srityje vykdomą pagal Reglamentą Nr. 17, ir teismo procesą, kai skundžiamas Komisijos sprendimas. Nustatant Komisijos vykdytos procedūros trukmę negalima atsižvelgti į laikotarpį, kai Bendrijos teismas nagrinėja sprendimo teisėtumą, o jei dėl jo pateiktas apeliacinis skundas, – ir pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą.
(žr. 124 punktą)
3. Protingo termino principo pažeidimas pateisintų konkurencijos srityje vykdant administracinę procedūrą priimto sprendimo panaikinimą tik tuomet, jeigu juo būtų pažeista ir suinteresuotosios įmonės teisė į gynybą. Iš tikrųjų, jeigu nėra nustatyta, kad pernelyg ilgas terminas padarė poveikį suinteresuotųjų įmonių galimybei veiksmingai apsiginti, protingo termino principo nesilaikymas neturi poveikio administracinės procedūros teisėtumui.
(žr. 132 punktą)
4. Kolegialumo principas grindžiamas Komisijos narių lygybe priimant sprendimą ir pirmiausia reiškia, kad sprendimai svarstomi bendrai ir visi kolegijos nariai politiškai yra kartu atsakingi už visus priimtus sprendimus. Šio principo laikymasis ir ypač būtinybė, kad sprendimai būtų svarstomi bendrai, yra neabejotinai reikšmingi šių sprendimų teisinėmis pasekmėmis suinteresuotiems teisės subjektams, ir todėl jie turi būti užtikrinti, kad šie sprendimai iš tiesų buvo priimti kolegijos ir tiksliai atspindi jos valią. Tai ypač taikoma aktams, tiesiogiai vadinamiems sprendimais, kuriuos Komisija priima dėl įmonių arba įmonių asociacijų, siekdama užtikrinti konkurencijos taisyklių laikymąsi, ir kurių tikslas yra konstatuoti šių taisyklių pažeidimą, nustatyti įpareigojimus šioms įmonėms ir skirti joms pinigines sankcijas.
Vien to, kad ne Komisijos parengtame ir jokio oficialaus pobūdžio neturinčiame pranešime spaudai minimas Komisijos atstovo spaudai pareiškimas, kuriame nurodyta data, kai bus priimtas sprendimas konkurencijos srityje, ir jo turinys, nepakanka norint pripažinti, jog Komisija pažeidė kolegialumo principą. Kadangi toks pareiškimas neįpareigoja komisarų kolegijos, kartu apsvarsčiusi, ji gali nuspręsti nepriimti tokio sprendimo.
(žr. 151–155 punktus)
5. EB 241 straipsnio taikymo sritis, be kita ko, turi apimti institucijos vidaus reglamentą, kuris, nors ir nėra ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas bei nesukelia tokių pačių pasekmių kaip reglamentas šio Sutarties straipsnio prasme, vis dėlto įtvirtina esminius šiam sprendimui priimti reikalingus procedūrinius reikalavimus ir taip užtikrina asmenų, kuriems jis skirtas, teisinį saugumą. Iš tiesų svarbu, kad kiekvienas asmuo, kuriam skirtas sprendimas, galėtų papildomai ginčyti akto, nustatančio formalaus šio sprendimo galiojimo sąlygas, teisėtumą, nepaisant to, kad nagrinėjamas aktas nėra sprendimo teisinis pagrindas, nes jis negalėjo prašyti panaikinti šį aktą prieš gaudamas pranešimą apie ginčijamą sprendimą. Todėl Komisijos darbo tvarkos taisyklių nuostatos gali būti prieštaravimo dėl teisėtumo dalykas, kiek jos užtikrina asmenų apsaugą. Prieštaravimas dėl teisėtumo turi apimti tik tai, kas būtina ginčui išspręsti. Kadangi EB 241 straipsnio tikslas nėra leisti vienai šaliai ginčyti kokio nors bendro pobūdžio akto taikymą, kai tai yra naudinga kokiam nors ieškiniui, bendro pobūdžio aktas, kurio teisėtumas ginčijamas, be to, turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai taikytinas byloje, kurioje nagrinėjamas ieškinys, ir turi būti tiesioginis teisinis ryšys tarp skundžiamo individualaus sprendimo bei atitinkamo bendro pobūdžio akto.
(žr. 165–167 punktus)
6. 1999 m. Komisijos darbo tvarkos taisyklių 16 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, kad per posėdį priimti dokumentai, pateikti autentiška jų kalba ar kalbomis, turi būti susegami taip, kad jų nebūtų galima atskirti, ir prisegami prie akto santraukos, kuri parengiama pasibaigus Komisijos posėdžiui, kur tie dokumentai buvo priimti, ir kad šių dokumentų autentiškumas patvirtinamas pirmininko ir Generalinio Sekretoriaus parašais paskutiniame akto santraukos puslapyje. Ši nuostata nėra neteisėta. Joje nustatyti autentiškumo patvirtinimo reikalavimai atitinka teisinio saugumo principo reikalavimus.
(žr. 170, 175–176 punktus)
7. Jei dėl procesinio trūkumo, susijusio tik su sprendimo galutinio priėmimo komisarų kolegijoje procedūromis, panaikinus sprendimą, kuriuo skiriamos sankcijos EB 81 straipsnio 1 dalį pažeidusioms įmonėms, Komisija priima naują iš esmės tokio paties turinio ir pagrįstą tais pačiais kaltinimais sprendimą, ji neprivalo iš naujo išklausyti suinteresuotųjų įmonių.
Taip pat ji neprivalo rengti naujų konsultacijų su Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominuojančių padėčių patariamuoju komitetu, netgi jei nuo konsultacijų su šiuo komitetu iki naujo sprendimo priėmimo į Europos bendriją įstojo kelios valstybės narės ir todėl pasikeitė jo sudėtis. Iš tikrųjų institucijos sudėties pasikeitimas neturi įtakos pačios institucijos tęstinumui ir galutiniai ar parengiamieji jos aktai iš esmės išlaiko visą savo galią. Be to, nėra jokio bendrojo Bendrijos teisės principo, pagal kurį turėtų būti užtikrintas administracinės institucijos, vykdančios procedūrą, kuri gali baigtis baudos paskyrimu, sudėties tęstinumas.
Dėl kitų klausimų, kurie gali kilti taikant EB 233 straipsnį, pavyzdžiui, susijusių su praėjusiu laiku, galimybe atnaujinti procedūrą, atnaujintai procedūrai taikytinu susipažinimu su bylos medžiaga, bylą nagrinėjančio pareigūno dalyvavimu ir galimomis Reglamento Nr. 17 20 straipsnio taikymo pasekmėmis, reikia pažymėti, kad jiems išspręsti nebūtina rengti naujo išklausymo, jeigu jie nepakeičia kaltinimų turinio, nes prireikus jie gali būti išspręsti tik vykdant vėlesnę teisminę kontrolę.
(žr. 184–185, 202, 207–209 punktus)
8. Tiek Reglamento Nr. 17 tikslas, tiek jo 14 straipsnyje išvardyti Komisijos pareigūnams suteikti įgaliojimai įrodo, kad tyrimų apimtis gali būti labai plati.
Šiuo atžvilgiu teisė patekti į visas įmonių patalpas, teritorijas ar transporto priemones turi ypatingą svarbą, nes ji skirta tam, kad būtų leista Komisijai surinkti įrodymus apie konkurencijos taisyklių pažeidimus ten, kur tokie įrodymai paprastai randami, t. y. įmonių komercinei veiklai skirtose patalpose.
Ši teisė patekti į tokius objektus būtų beprasmė, jei Komisijos pareigūnai galėtų paprašyti pateikti tik tuos dokumentus ir bylas, kuriuos sugebėtų iš anksto tiksliai identifikuoti. Priešingai, ši teisė reiškia galimybę ieškoti įvairios informacijos, kuri dar nėra žinoma arba nėra visiškai identifikuota. Neturėdama tokios galimybės, Komisija negalėtų surinkti tyrimui atlikti reikalingos informacijos, jei tikrinamos įmonės atsisakytų bendradarbiauti arba kliudytų tyrimui.
Vis dėlto Komisijos naudojimuisi suteiktais dideliais įgaliojimais atliekant tyrimus taikytinos tam tikros sąlygos, skirtos atitinkamų įmonių teisėms apsaugoti. Šiuo atžvilgiu Komisijos pareiga nurodyti tyrimo dalyką ir tikslą yra esminis reikalavimas ne tik siekiant parodyti, kad tyrimas, kuris bus atliekamas atitinkamos įmonės patalpose, yra pagrįstas, bet ir siekiant leisti šioms įmonėms įvertinti savo pareigos bendradarbiauti apimtį, kartu užtikrinant teisę į gynybą.
Vadinasi, įpareigojimo pateikti sprendimų atlikti tyrimą motyvus, kuriais tokie sprendimai grindžiami, apimtis negali būti siaurinama dėl priežasčių, susijusių su tyrimo veiksmingumu. Šiuo klausimu, nors tiesa, kad Komisija neprivalo nei pranešti asmeniui, kuriam yra skirtas sprendimas atlikti tyrimą, visos turimos informacijos apie įtariamus pažeidimus, nei tiksliai teisiškai įvertinti tų pažeidimų, ji turi aiškiai nurodyti numanomus faktus, kuriuos ketina tirti.
Atsižvelgiant į tai, kad Komisija neprivalo tiksliai teisiškai įvertinti pažeidimų, aplinkybė, kad sprendime dėl tyrimo nurodytas tik EB 81 straipsnis ir konkrečiai nenurodytas EB 82 straipsnis, savaime nereiškia, jog Komisija pažeidė Reglamento Nr. 17 14 straipsnį. Iš tikrųjų, nors iš sprendimo dėl tyrimo teksto matyti, jog Komisija konkrečiai siekia tik patikrinti, ar įmonė dalyvavo karteliuose ir (arba) suderintuose veiksmuose, ir jokia aplinkybė neleido manyti, kad įtariamas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, dokumentų paėmimas neperžengia teisėtumo ribų, nustatytų sprendime dėl tyrimo, nes dalis faktinių aplinkybių, dėl kurių Komisijos pareigūnai turėjo įgaliojimą paimti EB 81 straipsnio pažeidimo įrodymus, yra tos pačios kaip ir tos, kuriomis grindžiami atitinkamai įmonei pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, ir sprendime dėl tyrimo yra visi esminiai elementai, kurių reikalaujama pagal Reglamento Nr. 17 14 straipsnio 3 dalį.
(žr. 218–222, 225–226 punktus)
9. Pagal EB 82 straipsnio struktūrą geografinė rinka gali būti apibrėžta kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai konkuruoja panašiomis sąlygomis, kiek tai susiję su atitinkamais produktais. Todėl visai nebūtina, kad objektyvios konkurencijos sąlygos tarp ūkio subjektų būtų absoliučiai vienodos. Pakanka, kad jos būtų panašios arba pakankamai vienodos. Todėl tik tos zonos, kuriose objektyvios konkurencijos sąlygos skirtingos, negali būti laikomos vienoda rinka.
Nors Bendrijos teismas paprastai neribotai kontroliuoja, ar įvykdytos konkurencijos taisyklių taikymo sąlygos, vis dėlto jo vykdoma Komisijos atliktų sudėtingų ekonominių vertinimų kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikomasi procedūrinių taisyklių ir pareigos motyvuoti, ar buvo nustatytos teisingos faktinės aplinkybės ir nepadaryta akivaizdžių vertinimo klaidų arba nepiktnaudžiauta įgaliojimais.
(žr. 249–250 punktus)
10. EB 82 straipsnyje nurodyta dominuojanti padėtis yra susijusi su įmonės turima ekonomine galia, leidžiančia jai sudaryti kliūtis išsaugoti veiksmingą konkurenciją atitinkamoje rinkoje ir suteikiančia galimybę elgtis neatsižvelgiant į savo konkurentus, klientus ir galiausiai vartotojus. Tokia padėtis, kitaip nei monopolinė ar kvazimonopolinė padėtis, nereiškia, kad nėra tam tikros konkurencijos, bet dominuojanti bendrovė gali, jei ne nulemti, tai bent jau daryti didelę įtaką konkurencijos sąlygoms ir bet kuriuo atveju veikti neatsižvelgdama į jas ir dėl to nepatirdama jokios žalos.
Paprastai dominuojančios padėties egzistavimą lemia keletas veiksnių, kurie, vertinami atskirai, nebūtinai būtų lemiami. Dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje buvimas nagrinėjamas pirmiausia nagrinėjant jos struktūrą, paskui – konkurencijos padėtį toje rinkoje.
Itin didelės rinkos dalys pačios savaime yra dominuojančios padėties rinkoje egzistavimo įrodymas, išskyrus ypatingas aplinkybes. Iš tikrųjų įmonė, užimanti itin didelę rinkos dalį tam tikrą laikotarpį, dėl savo gamybos apimčių ir pasiūlos masto, kol daug smulkesni rinkos dalyviai negali operatyviai patenkinti rinkos dalyvių, norinčių veikti savarankiškai nuo didžiausią rinkos dalį užimančios įmonės, paklausos, įgyja tokią galią, kuri ją paverčia neišvengiamu partneriu ir dėl to jai užtikrina, bent jau sąlyginai ilgą laikotarpį, veiksmų laisvę, kuri yra dominuojančios padėties požymis.
Todėl rinkos dalis nuo 70 % iki 80 % savaime yra aiškus dominuojančios padėties egzistavimo rodiklis. Be to, 50 % rinkos dalis, išskyrus ypatingas aplinkybes, pati savaime yra dominuojančios padėties įrodymas.
(žr. 275–279 punktus)
11. Nuolaidų sistema, kuri turi rinkos uždarymo poveikį, laikoma prieštaraujančia EB 82 straipsniui, jeigų ją taiko dominuojančią padėtį užimanti įmonė. Taip yra nuolaidos už lojalumą atveju, kuri skiriama kaip atlygis už kliento įsipareigojimą įsigyti produkciją tik ar beveik tik iš dominuojančioje padėtyje esančios įmonės. Iš tikrųjų tokia nuolaida, suteikiant finansinę naudą, siekiama klientams sukliudyti įsigyti produkciją iš konkuruojančių gamintojų.
(žr. 316–317 punktus)
12. Nuolaidų už kiekį sistema, susijusi išimtinai su pirkimo apimtimi iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės, paprastai laikoma neturinčia EB 82 straipsnyje uždrausto rinkos uždarymo poveikio. Jei didesnis tiekiamas kiekis pasireiškia mažesnėmis tiekėjo sąnaudomis, tai šis iš tikrųjų turi teisę savo klientui suteikti nuolaidą nustatydamas palankesnį tarifą. Taigi nuolaidos už kiekį turi atspindėti dominuojančią padėtį užimančios įmonės efektyvumo ir masto ekonomijos teikiamą naudą.
Iš to darytina išvada, kad nuolaidų sistema, pagal kurią nuolaidos suma didėja atsižvelgiant į nupirktą kiekį, nepažeidžia EB 82 straipsnio, nebent iš nuolaidos skyrimo kriterijų ir tvarkos matyti, kad sistema grindžiama ne ekonomiškai pateisinamu atlygiu, o ja siekiama, kaip ir nuolaidos už lojalumą ar tikslinės nuolaidos atveju, sukliudyti klientams įsigyti produkciją iš konkuruojančių gamintojų.
Taigi siekiant nustatyti galimą piktnaudžiavimą nuolaidų už kiekį sistema reikia įvertinti aplinkybių visumą, visų pirma nuolaidos suteikimo kriterijus ir sąlygas, bei patikrinti, ar šia nuolaida, suteikiant ekonomiškai nepagrįstą naudą, siekiama atimti iš pirkėjo tiekimo šaltinių pasirinkimo galimybę arba ją apriboti, sukurti savo konkurentams patekimo į rinką kliūtis, taikyti nevienodas sąlygas lygiaverčiams sandoriams su prekybos partneriais ar iškraipant konkurenciją sustiprinti savo dominuojančią padėtį.
(žr. 318–320 punktus)
13. Tai, kad rinkoje dominuojančią padėtį užimanti įmonė nustato pirkėjams pareigą arba reikalauja pasižadėti visiškai arba didele dalimi tenkinti savo poreikius išskirtinai įsigyjant produkciją iš tos įmonės – nors ji tai daro pirkėjų prašymu – yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi EB 82 straipsnio prasme, nepaisant to, ar atitinkama pareiga yra nustatyta be kitų sąlygų, ar už ją suteikiama nuolaida. Tas pats galioja, jei tokia įmonė, nesaistydama pirkėjų formalia pareiga, pagal su tais pirkėjais sudarytų susitarimų sąlygas arba vienašališkai taiko nuolaidų už lojalumą sistemą, t. y. taiko nuolaidas su sąlyga, kad pirkėjas visą arba didelę dalį jam reikalingos produkcijos įsigis tik iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės. Iš tikrųjų tokie išimtinio tiekimo įsipareigojimai, suteikiant ar nesuteikiant nuolaidas arba nuolaidas už lojalumą, siekiant skatinti pirkėją apsirūpinti tik iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės, yra nesuderinami su neiškraipytos konkurencijos bendrojoje rinkoje tikslu todėl, kad šie įpareigojimai negrindžiami ekonomine paslauga, kuri pateisina šią naštą ar privalumą, o jais iš pirkėjo siekiama atimti ar apriboti su tiekimo šaltiniais susijusią galimybę pasirinkti ir neleisti gamintojams patekti į rinką.
(žr. 365 punktą)
14. Dominuojančią padėtį užimanti įmonė turi teisę savo klientams suteikti nuolaidas už kiekį, kurios siejamos išimtinai su iš šios įmonės nupirktu kiekiu. Vis dėlto pagal šių nuolaidų apskaičiavimo taisykles komerciniams partneriams negali būti taikomos nevienodos sąlygos teikiant lygiavertes paslaugas pažeidžiant EB 82 straipsnio antros pastraipos c punktą.
Šiuo atžvilgiu pačios nuolaidų už kiekį sistemos esmė yra tokia, kad didžiausiems produkto ar paslaugos pirkėjams arba vartotojams nustatomos mažesnės vidutinės vieneto kainos arba, o tai reiškia tą patį, didesnės nuolaidos procentinės išraiškos nei tos, kurios nustatytos mažesniems šio produkto ar paslaugos pirkėjams arba vartotojams. Netgi tuo atveju, kai nuolaidos procentinė išraiška linijine progresija didėja maksimalios nuolaidos atžvilgiu, vidutinė nuolaidos procentinė išraiška didėja arba vidutinė kaina matematiškai mažėja iš pradžių didesne proporcija, nei didėja pirkimo apimtis, paskui – mažesne proporcija, nei didėja pirkimo apimtis, prieš stabilizuodamasi prie maksimalios nuolaidos procentinės išraiškos ar netoli jos. Vien remiantis tuo, jog šiai sistemai būdingas toks nuolaidų už kiekį sistemos rezultatas, kad už atitinkamus kiekius tam tikriems klientams taikoma proporcingai didesnė vidutinė nuolaidos procentinė išraiška nei ta, kuri taikoma kitiems klientams, atsižvelgiant į atitinkamo jų nupirkto kiekio skirtumą, negalima daryti išvados, kad sistema yra diskriminacinė.
Vis dėlto, jeigu ribos, nuo kurių pradedamos mokėti skirtingo dydžio nuolaidos, susijusios su nustatomomis procentinėmis išraiškomis, tam tikriems komerciniams partneriams leidžia skirti nuolaidas ar papildomas nuolaidas jiems suteikiant ekonominę naudą, kuri nepateisinama klientų suteiktos veiklos apimtimi ir galima masto ekonomija, kurią dėl jų įgyvendina tiekėjas, palyginti su savo konkurentais, nuolaidų už kiekį sistema lemia nevienodų sąlygų vienodoms paslaugoms taikymą.
Nesant objektyvaus pateisinimo, šio diskriminacinio požiūrio rodikliai gali būti tokia aukšta sistemos taikymo pradžios riba, kad ji prieinama tik keliems dominuojančią padėtį užimančios įmonės ypač stambiems partneriams, arba nuolaidos procentinės išraiškos proporcingumo kiekiui nebuvimas.
(žr. 396 punktą)
15. Iš teisės į gynybą principo laikymosi kylanti teisė susipažinti su byla reiškia, kad per administracinę procedūrą konkurencijos taisyklių taikymo srityje Komisija atitinkamai įmonei suteikia galimybę išnagrinėti visus tyrimo medžiagoje esančius dokumentus, kurie gali būti svarbūs jos gynybai. Tai yra ir kaltę, ir nekaltumą įrodantys dokumentai, išskyrus kitų įmonių verslo paslaptis, Komisijos vidaus dokumentus ir kitą konfidencialią informaciją.
Kalbant apie kaltę įrodančius dokumentus, pažymėtina, kad atitinkama įmonė turi įrodyti, jog išvada, kurią Komisija padarė savo sprendime, būtų buvusi kitokia, jei nepateiktas dokumentas, kuriuo Komisija rėmėsi kaltindama, būtų atmestas kaip kaltę įrodantis pagrindas. Kalbant apie nekaltumą įrodančius dokumentus, pažymėtina, jog atitinkama įmonė turi įrodyti, kad jų neatskleidimas galėjo turėti įtakos procedūros eigai ir Komisijos sprendimo turiniui jos nenaudai. Įmonei pakanka įrodyti, kad ji būtų galėjusi šiuos nekaltumą įrodančius dokumentus panaudoti gynybai taip, kad jeigu būtų galėjusi jais remtis per administracinę procedūrą, būtų nurodžiusi aplinkybes, kurios nesutampa su Komisijos tame etape padarytomis išvadomis, ir todėl būtų galėjusi padaryti kokią nors įtaką jos galimame sprendime pateiktiems vertinimams bent jau dėl elgesio, kuriuo ji kaltinama, sunkumo ir trukmės bei galiausiai dėl baudos dydžio. Galimybė, kad neatskleistas dokumentas būtų turėjęs įtakos procedūros eigai ir Komisijos sprendimo turiniui, gali būti įrodyta tik atlikus išankstinį kai kurių įrodinėjimo pagrindų vertinimą, kuris parodytų, kad neatskleisti dokumentai dėl šių įrodymų galėjo turėti reikšmės, į kurią buvo būtina atsižvelgti.
Teisės susipažinti su byla pažeidimas gali lemti viso ar dalies Komisijos sprendimo panaikinimą tik tada, jei netinkamai suteikta galimybė susipažinti su tyrimo byla per administracinę procedūrą sutrukdė atitinkamai įmonei arba atitinkamoms įmonėms susipažinti su dokumentais, kurie galėjo būti naudingi jų gynybai, ir todėl buvo pažeista jų teisė į gynybą. Taip būtų buvę, jei atskleidus dokumentą būtų galimybė, nors ir nedidelė, kad administracinė procedūra pasibaigtų kitaip, jei atitinkama įmonė būtų galėjusi juo remtis per šią procedūrą.
(žr. 405–407 punktus)
16. Susipažinimas su bylos medžiaga yra viena iš proceso garantijų, skirtų apsaugoti teisę į gynybą, ir teisės susipažinti su Komisijos bylos medžiaga pažeidimas per procedūrą, per kurią priimamas sprendimas, iš esmės gali būti pagrindas panaikinti tokį sprendimą, kai juo buvo pažeista atitinkamos įmonės teisė į gynybą.
Teisės į gynybą pažeidimą reikia nagrinėti atsižvelgiant į kiekvienai bylai būdingas aplinkybes, nes įrodymas, kad atitinkama įmonė padarė pažeidimą, kuriuo yra kaltinama, iš esmės priklauso nuo Komisijos pateiktų kaltinimų. Taigi reikia trumpai išnagrinėti pranešime apie kaltinimus ir ginčijamame sprendime Komisijos pateiktus kaltinimus dėl esmės ir atsižvelgti į konkrečius atitinkamos įmonės dėl ginčijamo sprendimo pateiktus argumentus.
Kai per administracinę procedūrą prieš priimdama sprendimą, kuriuo nubausta įmonė, Komisija neparengė bylos medžiagą sudarančių dokumentų išsamaus sąrašo ir atitinkamai įmonei neatsiuntė visų jos turimų bylos medžiagos dokumentų, o tik kaltę įrodančius dokumentus, nepakvietė jos atvykti į Komisijos patalpas susipažinti su visais dokumentais, administracinė procedūra yra neteisėta. Vis dėlto nereikia panaikinti galutinio sprendimo, jeigu nebuvo įrodyta, kad įmonė neturėjo galimybės išnagrinėti visų bylos medžiagoje esančių dokumentų, kurie galėjo būti reikšmingi jos gynybai, netgi jei teismui nagrinėjant dėl šio sprendimo pareikštą ieškinį pritaikius proceso organizavimo priemones, skirtas užtikrinti galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga, paaiškėja, kad trūksta dalies bylos medžiagos.
(žr. 450, 454, 456, 458, 465, 467–468, 481–482 punktus)
17. Bendrasis Teismas, nagrinėdamas dėl Komisijos sprendimo, kuriuo įmonė nubausta už Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą, pareikštą ieškinį, gali nurodyti taikyti proceso organizavimo priemones, skirtas užtikrinti galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga, tam, kad įvertintų, ar Komisijos atsisakymas atskleisti dokumentą arba nusiųsti įrodymą galėjo pakenkti kaltinamos įmonės gynybai. Kadangi šis patikrinimas apsiriboja pateiktų pagrindų teismine kontrole, jo tikslas ir rezultatas nėra pakeisti išsamaus bylos tyrimo, atliekamo per administracinę procedūrą. Pavėluotas susipažinimas su tam tikrais bylos medžiagos dokumentais ieškinį pareiškusios įmonės negrąžina į padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jei pateikdama šiai institucijai pastabas raštu ir žodžiu būtų galėjusi remtis tais pačiais dokumentais. Be to, kai galimybė susipažinti su bylos medžiaga yra užtikrinta vykstant teismo procesui, suinteresuotoji įmonė turi įrodyti ne tai, kad jeigu ji būtų turėjusi galimybę susipažinti su neatsiųstais dokumentais, Komisijos sprendimo turinys būtų buvęs kitoks, o tik tai, kad minėti dokumentai galėjo būti naudingi jos gynybai.
(žr. 458–459 punktus)
18. Kai Komisijos sprendimas konkurencijos srityje panaikintas dėl procesinio pažeidimo, Komisija turi teisę priimti naują sprendimą iš naujo nepradėdama administracinės procedūros. Kadangi naujo sprendimo turinys beveik sutampa su ankstesnio sprendimo turiniu ir šie du sprendimai pagrįsti tais pačiais motyvais, nustatant baudos dydį naujam sprendimui taikomos ankstesnio sprendimo priėmimo metu galiojusios taisyklės. Komisija atnaujina procedūrą nuo etapo, kai buvo padarytas procesinis pažeidimas, ir priima naują sprendimą pakartotinai nevertindama šio atvejo pagal pirmojo sprendimo priėmimo metu negaliojusias taisykles.
(žr. 492–494 punktus)
19. Vertindama Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimų, kuriais kaltinama įmonė, sunkumą, kad nustatytų jiems proporcingą baudos sumą, Komisija gali atsižvelgti į ypač ilgą tam tikrų pažeidimų trukmę; į pažeidimų, susijusių su visais ar beveik visais nagrinėjamos įmonės produktais, kai kai kurie jų padarė įtaką visoms valstybėms narėms, skaičių ir įvairovę; į pažeidimų, susijusių su apgalvota ir nuoseklia strategija atliekant įvairius veiksmus, kuriais siekiama pašalinti konkurentus ir, įgyvendinant klientų lojalumo politiką, dirbtinai išlaikyti ar sustiprinti įmonės dominuojančią padėtį rinkoje, kur konkurencija jau apribota, ypatingą sunkumą; į ypač žalingas piktnaudžiavimo pasekmes konkurencijai ir į dėl šių pažeidimų įmonės gautą naudą.
Dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiksmus, kuriais savo klientams suteikdama nuolaidas už ribinį kiekį viršijantį kiekį tonomis ir su jais sudarydama susitarimus dėl lojalumo įmonė dirbtinai išlaiko ar sustiprina savo dominuojančią padėtį nagrinėjamoje rinkoje, kur konkurencija jau apribota, Komisija teisėtai gali kvalifikuoti kaip labai sunkų pažeidimą.
(žr. 498–500 punktus)
20. Vertinant Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimo sunkumą reikia atsižvelgti į galimą recidyvą. Recidyvo sąvoka, kaip ji suprantama tam tikrose nacionalinės teisės sistemose, reiškia, jog asmuo naujų pažeidimų padarė jau būdamas baustas už panašaus pobūdžio pažeidimus. Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalį, nustatymo metodo gairėse taip pat nurodomas „to paties pobūdžio pažeidimas“. Taigi Komisija negali taikyti sunkinančios aplinkybės dėl recidyvo įmonei, kuri piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi rinkoje EB 82 straipsnio prasme, nes sudarė slaptus susitarimus, susijusius su EB 81 straipsniu, kurie, be to, labai skiriasi nuo veiksmų, kuriais pažeidžiamas EB 82 straipsnis.
(žr. 507–511 punktus)
21. Vertinant Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimo sunkumą reikia atsižvelgti į galimą recidyvą, kuris pateisina baudos padidinimą, tačiau recidyvo nebuvimas nėra lengvinanti aplinkybė, nes iš esmės įmonė turi pareigą nepažeisti Bendrijos konkurencijos taisyklių.
(žr. 522–523 punktus)
22. Įmonės bendradarbiavimas su Komisija per vizitus jos patalpose yra įmonės pareiga ir todėl negali būti lengvinanti aplinkybė, pateisinanti už Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą skiriamos baudos sumažinimą.
(žr. 527, 529 punktus)
23. Nustatant baudų dydį konkurencijos bylose Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalyje minima apyvarta, nurodant aukščiausią baudos, kuri gali būti skirta, ribą, turi būti suprantama kaip visa atitinkamos įmonės apyvarta, kuri vienintelė gali būti šios įmonės svarbos ir įtakos rinkoje apytikris rodiklis. Kiek tai susiję su apyvarta, minėtoje Reglamento Nr. 17 nuostatoje nėra jokio teritorinio apribojimo. Laikydamasi šioje nuostatoje nurodytos ribos, Komisija gali nustatyti baudą pagal laisvai savo pasirinktą apyvartą, remdamasi geografine teritorija ar atitinkamais produktais.
(žr. 548 punktą)
24. Nustatydama už Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą skiriamos baudos dydį Komisija turi atsižvelgti ne tik į pažeidimo sunkumą ir konkrečias atvejo aplinkybes, bet ir į aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, bei užtikrinti, kad jos veiksmai turėtų atgrasomąjį poveikį ypač Bendrijos tikslų įgyvendinimą apsunkinančių pažeidimų atveju. Todėl bauda, net jei sprendimas ją skirti priimtas iš naujo po tam tikro laiko, po to, kai buvo panaikintas pirmasis sprendimas, negali prarasti savo baudžiamojo ir atgrasomojo poveikio, jeigu įrodyta, kad atitinkama įmonė pažeidė konkurencijos teisę, ypač padarydama sunkų pažeidimą.
(žr. 554–555 punktus)