PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (penktoji kolegija)
SPRENDIMAS
2006 m. gruodžio 14 d.(*)
„Galimybė susipažinti su dokumentais − Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Valstybės pagalbos kontrolės procedūra − Išimtis, susijusi su tyrimų tikslų apsauga − Implicitinis atsisakymas − Pareiga atlikti konkretų ir individualų tyrimą − Įstojimas į bylą – Įstojusios į bylą šalies reikalavimai, pagrindai ir argumentai“
Byloje T‑237/02
Technische Glaswerke Ilmenau GmbH, įsteigta Ilmenau (Vokietija), atstovaujama iš pradžių advokatų G. Schohe ir C. Arhold, vėliau – C. Arhold ir N. Wimmer,
ieškovė,
palaikoma
Švedijos Karalystės, atstovaujamos A. Kruse ir K. Wistrand,
ir
Suomijos Respublikos, atstovaujamos T. Pynnä,
įstojusių į bylą šalių,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą V. Kreuschitz, V. Di Bucci ir P. Aalto,
atsakovę,
palaikomą
Schott Glas, įsteigtos Mainz (Vokietija), atstovaujamos advokato U. Soltész,
įstojusios į bylą šalies,
dėl prašymo panaikinti 2002 m. gegužės 28 d. Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakoma ieškovei leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su valstybės pagalbos kontrolės procedūromis,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Vilaras, teisėjai F. Dehousse ir D. Šváby,
posėdžio sekretorė K. Andová, administratorė,
atsižvelgęs i rašytinę proceso dalį ir įvykus 2006 m. birželio 15 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Faktinės aplinkybės ir procesas
1 Technische Glaswerke Ilmenau GmbH yra Vokietijos bendrovė, turinti savo buveinę Ilmenau mieste Tiuringijos žemėje (Freistaat Thüringen; toliau – Tiuringijos žemė). Ji buvo įsteigta 1994 m., siekiant perimti keturias iš dvylikos stiklo gamybos linijų (krosnis), anksčiau priklausiusių bendrovei Ilmenauer Glaswerke GmbH, likviduotai Treuhandanstalt (už buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos įmonių restruktūrizavimą atsakinga viešoji įstaiga, vėliau tapusi Bundesanstalt für vereinigungsbedingte Sonderaufgaben, toliau – BvS).
2 1998 m. gruodžio 1 d. laišku Vokietijos Federacinė Respublika informavo Komisiją apie įvairias priemones, kuriomis siekiama stabilizuoti ieškovės finansinę padėtį, kaip antai apie dalinį BvS suteiktą atleidimą nuo mokėjimo už krosnis ir apie Tiuringijos žemės per savo banką Thüringer Aufbaubank (toliau – TAB) suteiktą paskolą.
3 2000 m. balandžio 4 d. laišku SG (2000) D/102831 Komisija pradėjo EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą dėl atleidimo nuo mokėjimo ir TAB paskolos, kuriai suteiktas C 19/2000 referencinis numeris.
4 Oficialioje tyrimo procedūroje Komisija gavo papildomos informacijos iš Vokietijos Federacinės Respublikos bei ieškovės konkurentės įmonės Schott Glas pastabas.
5 2001 m. birželio 12 d. Komisija priėmė Sprendimą 2002/185/EB dėl Vokietijos suteiktos valstybės pagalbos Technische Glaswerke Ilmenau GmbH (OL L 62, 2002, p. 30), kuriame ji vertino tik atleidimą nuo mokėjimo. Ji nusprendė, kad pastarasis neatitinka privataus investuotojo elgesio ir yra valstybės pagalba nesuderinama su bendrąja rinka.
6 2001 m. liepos 3 d. laišku Komisija pradėjo antrą oficialią tyrimo procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį, kuriai suteiktas C 44/2001 referencinis numeris. Šioje procedūroje buvo nagrinėjamas nesumokėto kainos už krosnis likučio mokėjimo termino atidėjimas, šiam mokėjimui suteiktos banko garantijos pakeitimas bei TAB paskola.
7 2001 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateikė ieškinį dėl 2001 m. birželio 12 d. Komisijos sprendimo panaikinimo (byla T‑198/01).
8 2001 m. spalio 24 d. laišku ieškovė pateikė savo pastabas antroje oficialioje tyrimo procedūroje ir paprašė Komisijos jai leisti susipažinti su nekonfidencialia bylos medžiagos versija ir leisti vėliau pateikti naujas pastabas. 2001 m. lapkričio 23 d. laišku Komisija atmetė šį prašymą.
9 2002 m. kovo 1 d. laišku ieškovė, remdamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2002, p. 43) pateikė prašymą leisti susipažinti su:
– „visais Komisijos bylose esančiais dokumentais visose su (ja) susijusiose pagalbos bylose ir ypač pagalbos byloje C 44/2001;
– visais Komisijos bylose esančiais dokumentais dėl valstybės pagalbos įmonei Schott Glas, Jena, Vokietija, kurios savininkas yra Carl-Zeiss-Stiftung, Hessenweg 18, D‑89522 Heidenheim a.d. Brenz,
išskyrus komercines paslaptis, susijusias su kitomis įmonėmis“.
10 2002 m. kovo 27 d. laišku Komisija atmetė prašymą leisti susipažinti su dokumentais, būtent nurodydama, kad prašomi dokumentai patenka į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtį, kuri numato, jog nesuteikiama galimybė susipažinti su dokumentu, dėl kurio atskleidimo nukentėtų inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas. Komisija taip pat nurodė, kad ,,su (ieškove) susiję dokumentai yra vykdomos oficialios tyrimo procedūros C 44/2001 dalis“.
11 2002 m. balandžio 15 d. laišku ieškovė Komisijos generaliniam sekretoriui pakartotinai pateikė prašymą leisti susipažinti su dokumentais pagal Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 2 dalį.
12 2002 m. gegužės 28 d. laišku Komisijos generalinis sekretorius atmetė šį prašymą (toliau – sprendimas) nurodydamas:
„<...>
Dėkoju Jums už 2002 m. balandžio 15 d. laišką, įregistruotą 2002 m. balandžio 15 d., kuriuo Jūs manęs prašote dar kartą išnagrinėti Jūsų prašymą leisti susipažinti su šiais dokumentais:
– dokumentais dėl Technische Glaswerke Ilmenau suteiktos valstybės pagalbos <...>;
– dokumentais dėl Schott Glas tariamai suteiktos valstybės pagalbos.
Pirma Jūsų prašymo dalis apima laiškus, kuriais pasikeitė Vokietijos valdžios institucijos ir Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas (GD), bei valstybės pagalbos gavėjos (Technische Glaswerke Ilmenau) ir konkurentės Schott Glas komentarus.
Antra Jūsų prašymo dalis apima pirminį pranešimą apie daugiasektorinį didelių Schott Glas investicinių projektų Vokietijos rytuose projektą.
Išnagrinėjus Jūsų prašymą, apgailestauju, kad turiu patvirtinti atsisakymą, kurį Jums išsiuntė GD („Konkurencija“), leisti susipažinti su dokumentais, motyvuodamas tuo, kad dėl šių įvairių dokumentų atskleidimo nukentėtų inspekcijų ir tyrimų tikslų apsauga. Ši teisės susipažinti su dokumentais išimtis aiškiai numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio (2 dalies trečioje) įtraukoje.
Iš tiesų vykdant tyrimus dėl valstybės pagalbos suderinamumo su vieninga rinka, siekiant leisti įvairioms šalims laisvai pasisakyti, būtinas lojalus bendradarbiavimas ir abipusis pasitikėjimas tarp Komisijos, valstybių narių ir atitinkamų įmonių. Todėl dėl šio dokumento atskleidimo nukentėtų šio skundo nagrinėjimas ir kiltų pavojus šiam dialogui.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad pranešime apie Schott Glas projektą yra detalus projekto aprašymas, leidžiant susipažinti su šiuo dokumentu labai nukentėtų šios bendrovės komerciniai interesai. Šis interesas yra aiškiai apsaugotas teisės susipažinti su dokumentais išimtimi, kuri numatyta minėto reglamento 4 straipsnio 2 dalyje.
Be to, mes išnagrinėjome galimybę susipažinti su į šias išimtis nepatenkančiais dokumentais, dėl kurių pateiktas prašymas. Tačiau akivaizdu, kad šie dokumentai (negali) būti išskirti į konfidencialias ir nekonfidencialias dalis.
Be to, nėra viršesnio viešojo intereso, kuris šioje byloje pateisintų nagrinėjamų dokumentų atskleidimą <…>“
13 2002 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateikė šį ieškinį. Tą pačią dieną ieškovė, remdamasi Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 76a straipsniu, pateikė atskirą prašymą taikyti pagreitintą procedūrą. Šis prašymas 2002 m. rugsėjo 12 d. Sprendimu buvo atmestas.
14 2002 m. spalio 25 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu bendrovė Schott Glas pateikė prašymą įstoti į šią bylą palaikyti ieškovės reikalavimus. 2003 m. sausio 16 d. Pirmosios instancijos teismo ketvirtosios kolegijos pirmininko nutartimi buvo leista įstoti į bylą. 2003 m. vasario 19 d. Schott Glas pateikė įstojimo į bylą paaiškinimą.
15 2002 m. lapkričio 8 d. ir lapkričio 15 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Švedijos Karalystė ir Suomijos Respublika pateikė prašymus leisti įstoti į šią bylą palaikyti ieškovės reikalavimus. 2003 m. sausio 16 d. Pirmosios instancijos teismo ketvirtosios kolegijos pirmininko nutartimi buvo leista įstoti į bylą. 2003 m. kovo 3 d. Švedijos Karalystė pateikė įstojimo į bylą paaiškinimą. Suomijos Respublika atsisakė pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą.
16 2002 m. gruodžio 17 d. ieškovė Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateikė ieškinį dėl 2002 m. spalio 2 d. Komisijos sprendimo C (2002) 2147 galutinis, priimto pabaigus oficialią tyrimo procedūrą C 44/2001 dėl Vokietijos Federacinės Respublikos valstybės pagalbos suteiktos ieškovei (byla T‑378/02). Šiame sprendime Komisija nusprendė, kad TAB paskola ir banko garantijos pakeitimas yra valstybės pagalba, nesuderinama su bendrąja rinka (žr. 2 punktą).
17 2004 m. liepos 8 d. Sprendimu Technische Glaswerke Ilmenau prieš Komisiją (T‑198/01, Rink. p. II‑2717) Pirmosios instancijos teismas (penktoji išplėstinė kolegija) atmetė ieškovės ieškinį byloje T‑198/01.
18 Kadangi nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. Pirmosios instancijos teismo kolegijų sudėtis buvo pakeista, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas penktosios kolegijos pirmininku, kuriai dėl šios priežasties buvo priskirta ši byla.
19 2004 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismas nurodė ieškovei pateikti pastabas dėl ginčo šioje byloje dalyko, atsižvelgdamas į nagrinėjant bylas T‑198/01 ir T‑378/02 gautus dokumentus, susijusius su pagalbos tyrimo procedūromis C 19/2000 ir C 44/2001.
20 2005 m. sausio 20 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje gautame atsakyme ieškovė patvirtino, kad ji nagrinėjant bylas T‑198/01 ir T‑378/02 turėjo galimybę susipažinti su tam tikrais su minėtomis pagalbos procedūromis susijusiais dokumentais, kuriuos pateikė Vokietijos Federacinės Respublika ir Schott Glas, įskaitant su pastarosios 2001 m. sausio 23 d. pastabomis oficialioje tyrimo procedūroje C 19/2000. Vis dėlto ieškovė nurodė, kad ji nesusipažino su visais atsakovės turimais su šiomis procedūromis susijusiais dokumentais. Todėl jos interesas susipažinti su šiais dokumentais nepasikeitė.
21 2005 m. balandžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje gautu laišku, pasiūlius Pirmosios instancijos teismui, Komisija patikslino, kad ji turi kitus dokumentus, su kuriais ieškovei nebuvo leista susipažinti ir kurie jai nebuvo pateikti nagrinėjant bylas T‑198/01 ir T‑378/02.
22 Tarp šių datų 2005 m. kovo 3 d. nutartimi Ketvirtosios išplėstinės kolegijos pirmininkas sustabdė bylos T‑378/02 nagrinėjimą iki bus priimtas Teisingumo Teismo sprendimas byloje C‑404/04 P, kurioje ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo 17 punkte minėto sprendimo Technische Glaswerke Ilmenau prieš Komisiją.
23 Pirmosios instancijos teismo siūlymu 2006 m. gegužės 31 d. šio teismo kanceliarijoje gautu laišku Komisija pateikė svarstymui visų dokumentų, esančių administracinėje byloje dėl ieškovei suteiktos pagalbos tyrimo procedūrų, sąrašą.
24 2006 m. birželio 15 d. posėdyje šalys buvo išklausytos ir atsakė į Pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus. Komisijai buvo pasiūlyta pateikti savo pastabas dėl 2005 m. balandžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Verein für Konsumenteninformation prieš Komisiją (T 2/03, Rink. p. II‑1121, toliau – sprendimas VKI) poveikio šiai bylai.
Šalių reikalavimai
25 Ieškovė, palaikoma Švedijos Karalystės ir Suomijos Respublikos, Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti sprendimą, išskyrus tiek, kiek jis susijęs su atsisakymu leisti susipažinti su dokumentais, tiesiogiai susijusiais su vykdoma pagalbos Schott Glas tyrimo procedūra;
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
26 Komisija, palaikoma Schott Glas, Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą;
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl Reglamento Nr. 1049/2001 taikymo
Šalių argumentai
27 Ieškovė tvirtina, kad Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta teisė susipažinti su Komisijos turimais dokumentais nėra įprasta išvestinė teisė, o, priešingai, atsižvelgiant į „demokratiškumo principą“ yra pagrindinė teisė, todėl nukrypti leidžiančios nuostatos turi būti aiškinamos griežtai.
28 Ji nurodo, kad jos teisių apibrėžimas pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 turi būti atskirtas nuo „šalių“ teisių vykdant valstybės pagalbos procedūrą apibrėžimo. Ieškovės manymu, tai, kad teismų praktika nepripažįsta jai kaip pagalbos tyrimo procedūra suinteresuotajai šaliai teisės susipažinti su originaliais dokumentais, neturi daryti poveikio jos kaip Sąjungos piliečio teisėms.
29 Švedijos Karalystė tvirtina, kad Reglamentas Nr. 1049/2001 yra visuotinio taikymo priemonė, kuri skirta apsaugoti visuomenės teisę susipažinti su Sąjungos veikla. Iš aiškaus ir tikslaus Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 1 dalyje pateikto asmenų, turinčių teisę susipažinti su dokumentais, apibrėžimo matyti, kad ieškovė neginčijamai yra toks asmuo ir kad ji teisėtai gali reikalauti, jog jos prašymas būtų nagrinėjamas pagal šio reglamento nuostatas.
30 Komisija tvirtina, kad pagalbos gavėjo teisė susipažinti su administraciniais dokumentais ir teisė susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 yra visiškai atskiros sritys. Iš ieškovės pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad ji remiasi šiuo reglamentu tik siekdama išvengti procedūros taisyklių valstybės pagalbos srityje taikymo ir kompensuoti procedūrinių teisių nebuvimą. Iš tiesų 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties (88) straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1), nenumato jokios teisės susipažinti su dokumentais ir bylų medžiaga, ir pagal teismų praktiką laikomasi pagalbos gavėjų procedūrinių teisių tuomet, jei jiems buvo pasiūlyta pateikti pastabas administracinėje procedūroje (2002 m. rugsėjo 24 d. Teisingumo Teismo sprendimas Falck ir Acciaierie di Bolzano prieš Komisiją, C‑74/00 P ir C‑75/00 P, Rink. p. I‑7869 ir 2002 m. kovo 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Diputación Foral de Álava ir kt. prieš Komisiją, T‑127/99, T‑129/99 ir T‑148/99, Rink. p. II‑1275). Taip yra ieškovės šioje byloje atveju.
31 Schott Glas tvirtina, kad ieškovė siekia pasinaudoti Reglamentu Nr. 1049/2001 kaip priemone susipažinti su jos įmonės vidaus dokumentais ir išvengti nusistovėjusios Bendrijos teismų praktikos dėl šalių teisių susipažinti su bylos medžiaga Komisijos administracinėse procedūrose. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja politiniam Reglamento Nr. 1049/2001 tikslui suteikti Bendrijos piliečiui kiek įmanoma platesnį supratimą apie Bendrijos institucijų sprendimų priėmimo procesus. Schott Glas priduria, kad Reglamento Nr. 1049/2001 nebuvo oficialios tyrimo procedūros C 58/91 (NN 144/91) dėl įmonės Jenaer Glaswerk privatizavimo metu, ir todėl ji negalėjo tikėtis, kad konkurentė vėliau gali siekti susipažinti su šios procedūros dokumentais.
32 Ji nurodo, kad 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1), nuostatos dėl susipažinimo su dokumentais parodo, kad šis reglamentas Reglamento Nr. 1049/2001 atžvilgiu yra lex specialis. Jeigu būtų kitaip, procedūros šalys ir kitos trečiosios šalys, paprasčiausiai remdamosi Reglamentu Nr. 1049/2001, galėtų išvengti Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnyje nustatytų teisės susipažinti su bylos medžiaga apribojimų. Tas pats pasakytina valstybės pagalbos procedūros atžvilgiu, kurioje trečiųjų šalių dalyvavimo apribojimai atsiranda iš Reglamento Nr. 659/1999 ir Bendrijos teismų praktikos.
33 Taigi iš Reglamento Nr. 1049/2001 matyti, kad „susipažinimas su bylos medžiaga“ ir „susipažinimas su dokumentu“ nėra vienodos sąvokos ir kad teisė susipažinti su dokumentu reikalauja, jog turi būti toks dokumentą, su kuriuo norima susipažinti, aprašantis prašymas, kad būtų galima jį nustatyti. Šis reglamentas nesukuria piliečiams teisės susipažinti su atitinkamos institucijos bylų medžiaga, siekiant atrasti juos dominančius dokumentus, tai taikoma juo labiau, jeigu prašymai susipažinti su dokumentais nėra pagrįsti. Tačiau, šioje byloje ieškovė pateikė tik trumpą prašymą leisti susipažinti su „visais dokumentais“ dėl ginčijamos minėtos valstybės pagalbos procedūros, o tai neturėtų stebinti, nes pati ieškovė pripažino, kad ji siekia susipažinti su iki šiol nežinomais dokumentais.
34 Schott Glas daro išvadą, kad ieškovė klaidingai remiasi Reglamentu Nr. 1049/2001 ir kad jos prašymas leisti susipažinti su dokumentais, koks bebūtų jo tikslas, turi būti vertinamas ne pagal šio reglamento nuostatas, o pagal taisykles dėl teisės susipažinti su bylos medžiaga pagalbos procedūrose.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
35 Akivaizdu, kad ieškovė pateikė prašymą susipažinti su dokumentais, remdamasi Reglamentu Nr. 1049/2001, ir kad Komisija savo sprendime atsisakė leisti susipažinti su dokumentais, dėl kurių pateiktas prašymas, aiškiai remdamasi šio reglamento 4 straipsnio 2 dalimi, kuri numato galimybės susipažinti su dokumentais išimtis, pagrįstas inspekcijų ir tyrimų tikslų apsauga bei komercinių juridinių asmenų interesų apsauga.
36 Posėdyje paklausus, kokia Komisijos argumentų, kad „neatrodo, jog ieškovės prašymas <...> patenka į Reglamento Nr. 1049/2001 taikymo sritį“, kurį ieškovė pateikė tik norėdama išvengti procedūros taisyklių valstybės pagalbos srityje taikymo, prasmė, ji aiškiai nurodė, kad šis aktas buvo pilnai taikomas šioje byloje, tačiau Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis jai suteikia teisę atsisakyti leisti susipažinti su vykdomų pagalbos procedūrų dokumentais, t. y su ieškovės prašomais dokumentais.
37 Šioje byloje keliamas klausimas, ar Komisija teisingai taikė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės susipažinti su dokumentais išimtį.
38 Savo įstojimo į bylą paaiškinime Schott Glas iš esmės tvirtino, kad Reglamentas Nr. 1049/2001 taikomas tik dokumentams, priimtiems Bendrijos teisės aktų priėmimo procese, todėl prašymas leisti susipažinti su dokumentais turi būti vertinamas ne pagal šio reglamento nuostatas, bet pagal taisykles dėl leidimo susipažinti su bylos medžiaga pagalbos procedūroje ir galiausiai, kad šis reglamentas neturėtų būti taikomas dokumentams, kuriuos institucijos turėjo iki jo įsigaliojimo 2001 m. gruodžio 3 dieną. Šiais argumentais taip pat siekiama parodyti, kad Reglamentas Nr. 1049/2001 nėra taikomas šioje byloje arba kad jis nėra teisėtas sprendimo priėmimo pagrindas.
39 Todėl darant prielaidą, kad Pirmosios instancijos teismas gali pritarti šiems argumentams, jie leistų konstatuoti, kad sprendimas yra neteisėtas. Be to, reikia priminti, kad Schott Glas buvo leista įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos, kuri prašo atmesti ieškinį dėl panaikinimo, reikalavimus.
40 Pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirtąją pastraipą, taikomą Pirmosios instancijos teismui vadovaujantis šio statuto 53 straipsniu, prašyme įstoti į bylą nurodomi paaiškinimai gali būti pateikiami tik remti vienos iš šalių reikalavimus. Be to, pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 3 dalį įstojantis į bylą asmuo pripažįsta ginčą byloje tokį, koks jis yra jo įstojimo į bylą metu. Nors šios nuostatos nedraudžia, kad įstojęs į bylą asmuo pateiktų kitokius nei jo palaikoma šalis argumentus, tai įmanoma tik su sąlyga, kad jis nekeičia bylos dalyko ir kad įstojimu siekiama palaikyti šalies pateiktus reikalavimus (žr. šio sprendimo 24 punkte minėto sprendimo VKI 52 punktą ir jame nurodytą Bendrijos teismo praktiką).
41 Kadangi šioje byloje, pirma, darant prielaidą, kad Schott Glass argumentai yra pagrįsti, galima būtų konstatuoti sprendimo neteisėtumą ir, antra, Komisija savo reikalavimais siekia, kad ieškinys dėl panaikinimo būtų atmestas, ir jie nėra patvirtinti pagrindais, kuriais siekiama, kad sprendimas būtų pripažintas neteisėtu, matyti, kad šių argumentų nagrinėjimas pakeistų ginčo dalyką, kuris buvo nustatytas ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį. Todėl šie argumentai turi būti atmesti kaip nepriimtini (žr. šia prasme šio sprendimo 24 punkte minėto sprendimo VKI 53 ir 54 punktus).
Dėl ginčo dalyko
Šalių argumentai
42 Ieškovė pabrėžia, kad ji prašė leisti susipažinti su „visų“ su ja susijusių pagalbos procedūrų, būtent C 19/2000 ir C 44/2001, bei procedūrų, kurios susijusios su Schott Glas, įskaitant ir jos privatizavimo procedūrą, dokumentais.
43 Sprendime, be kita ko, atsisakoma leisti susipažinti su keturiomis skirtingomis dokumentų grupėmis, susijusiomis su:
– užbaigta pagalbos procedūra C 19/2000;
– vykdoma pagalbos procedūra C 44/2001;
– užbaigta (-omis) procedūra (-omis) dėl Jenaer Schott Glas privatizavimo;
– vykdoma pagalbos procedūra dėl naujų Schott Glas investicijų Tiuringijos žemėje.
44 Ieškovė nurodo, kad nors sprendimas turėtų būti aiškinamas ta prasme, kad jis susijęs tik su vykdomos procedūros C 44/2001 dokumentais ir vykdomos pagalbos tyrimo procedūros dėl Schott Glas dokumentais, Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 3 dalis turi būti taikoma. Todėl Komisijos atsakymo dėl prašymo leisti susipažinti su kitais dokumentais, dėl kurių pateiktas prašymas, nebuvimas prilygsta sprendimui dėl atmetimo, kurį galima ginčyti. Ieškovė pabrėžia, kad šiuo ieškiniu siekiama panaikinti atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais tik dėl pirmų trijų 43 punkte minėtų dokumentų grupių.
45 Ji ginčija Komisijos argumentus, kad prašymas leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su įmonei Schott Glas Jena suteikta valstybės pagalba, buvo per daug netikslus, ir kad jis negalėjo apimti dokumentų, susijusių su valstybės pagalbos skyrimu 1992 m. privatizuojant Jenaer Glaswerke. Ieškovės manymu, Komisijai turėtų būti aišku, kad prašymas leisti susipažinti su dokumentais taikomas ir šiems dokumentams, net jeigu nagrinėjama pagalbos procedūra nebuvo vykdoma pavadinimu Schott Glas Jena. Tai parodo faktas, kad Komisija bent jau atsiliepime į ieškinį nesusidūrė su sunkumais nustatant nagrinėjamą procedūrą.
46 Komisija patvirtina, kad ji neturi dokumentų, susijusių su bendrovei Schott Glas Jena suteikta valstybės pagalba, kurios pavadinimas aiškiai naudojamas prašymuose leisti susipažinti su dokumentais, tačiau turi bylos medžiagą dėl Schott Lithotec AG suteiktos valstybės pagalbos tyrimo procedūros. Ji nurodo maniusi, kad ieškovė šią įmonę pavadino Schott Glas ir kad ji atmetė prašymą leisti susipažinti su dokumentais, atsižvelgdama į vykdomą pagalbos procedūrą dėl Schott Lithotec AG. Bet kuriuo atveju šie svarstymai nesusiję su ieškinyje nurodyto ginčo dalyko apibrėžimu.
47 Atsakovė taip pat tvirtina, kad ji neturi bylos medžiagos, susijusios su užbaigta pagalbos procedūra „dėl Jenaer Schott Glas privatizavimo“ (ieškinyje pateikta formuluote), patikslinusi, kad įmonė Schott Glas jau 50 metų veikia privačiame sektoriuje ir kad ji nebuvo privatizuota. Ji nurodo, kad Schott Glas dalyvavo įmonės Jenaer Glaswerk privatizavime, už 1 DM įsigijusi dalį jos kapitalo. Užbaigus 1992 m. sausio mėn. pradėtą oficialią tyrimo procedūrą C 58/91 (NN 144/91), nuspręsta, kad šis sandoris neturi pagalbos požymių.
48 Tai, kad ieškovė taip pat siekia susipažinti su minėtos procedūros bylos medžiaga nebuvo netgi paminėta prašyme leisti susipažinti su dokumentais ir pirmą kartą nurodyta ieškinyje. Šiomis aplinkybėmis Komisija teisingai nusprendė, kad ieškovės prašymu buvo siekiama tik susipažinti su tyrimo procedūros dėl Schott Lithotec AG suteiktos pagalbos bylos medžiaga.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
49 Iš kartu skaitomų sprendimo ir atsakovės rašytinių pastabų matyti, kad, pirma, pastaroji atsisakė leisti susipažinti su dokumentais dėl ieškovei suteiktos valstybės pagalbos, nes jie yra susiję su C 19/2000 ir C 44/2001 referencinius numerius turinčiomis procedūromis. Komisija nurodo, kad iš tiesų ji negalėjo dviejų procedūrų dokumentus vertinti atskirai, nes procedūros susijusios su tomis pačiomis restruktūrizavimo priemonėmis ir remiasi tais pačiais dokumentais.
50 Antra, Komisija mano, kad prašymas leisti susipažinti su „visais Komisijos bylų dėl įmonei Schott Glas, Jena suteiktos valstybės pagalbos dokumentais“ apima „pirminį pranešimą apie daugiasektorinį didelių Schott Glas investicinių projektų Vokietijos rytuose projektą“. Ji atmetė šį prašymą, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatytomis galimybės susipažinti su dokumentais išimtimis, kurios susijusios, pirma, su inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga bei, antra, juridinių asmenų komercinių interesų apsauga.
51 Savo ieškinyje ieškovė nurodė, kad jos prašymas leisti susipažinti su dokumentais dėl Schott Glas turėjo dvejopą prasmę, nes jame buvo numatyti dokumentai susiję su:
a) užbaigta (-omis) pagalbos procedūra (-omis) vykdant Jenaer Schott Glas privatizavimą;
b) vykdoma pagalbos procedūra dėl naujų Schott Glas investicijų Tiuringijos žemėje.
52 Ji taip pat patvirtino, kad šiuo ieškiniu nesiekiama panaikinti atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais numatytais pirmiau minėto punkto b punkte ir kad, jeigu sprendimas turėtų būti aiškinamas ta prasme, kad jis susijęs tik su pastaraisiais dokumentais, o ne su minėtais a punkte, turėtų būti taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 3 dalis. Tačiau Komisijai neatsakius dėl prašymo leisti susipažinti su pirmiau minėto punkto a punkte nurodytais dokumentais, konstatuotina, kad tai prilygsta numanomam atsisakymui leisti susipažinti su dokumentais, kuris gali būti ginčijamas Pirmosios instancijos teisme.
53 Akivaizdu, kad Komisija priėmė aiškų sprendimą atmesti pakartotinį prašymą leisti susipažinti su dokumentais dėl Schott Glas, bent jau tokį prašymą, iš kurio teksto ji suprato, kad tai yra prašymas leisti susipažinti su šio sprendimo 51 punkto b punkte numatytais dokumentais.
54 Kalbant apie numanomą atsisakymą leisti susipažinti su šio sprendimo 51 punkto a punkte numatytais dokumentais, reikia nustatyti, ar Komisija galėjo pagrįstai suprasti dvejopą pakartotinio prašymo leisti susipažinti su dokumentais dėl Schott Glas prasmę, kaip nurodyta šio sprendimo 51 punkte. Iš tiesų negali būti manoma, kad administracijos atsakymo nepateikimas yra sprendimas atmesti tik tuomet, jei ši administracija galėjo tinkamai pareikšti nuomonę ir suprasti, ko jos prašoma.
55 Reikia konstatuoti, kad šioje byloje tiek pirminis tiek pakartotinis prašymas leisti susipažinti su dokumentais yra suformuluoti bendrais terminais ir juose nėra jokios nuorodos į įmonę Jenaer Glaswerke, į jos privatizavimą ar į tam tikrą laikotarpį.
56 Tik ieškinyje ieškovė pirmą kartą pateikė prašymą leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su pagalbos procedūra dėl „Schott Glas privatizavimo“ ar „Jenaer Schott Glas“. Nors ir tvirtindama, kad Komisijai turėjo būti „aišku“, jog prašymas leisti susipažinti su dokumentais susijęs ir su dokumentais dėl valstybės pagalbos suteikimo 1992 m. vykdant Jenaer Glaswerke privatizavimą, ieškovė, atsakydama į Pirmosios instancijos teismo klausimus dėl ginčo dalyko, pripažino, kad jos prašymas nebuvo pakankamai tikslus, tačiau pakartojo Švedijos Karalystės argumentus dėl Komisijos pareigos padėti pagal Reglamento Nr. 1049/2001 6 straipsnio 2 dalį pažeidimo.
57 Be to, iš atsiliepimo į ieškinį akivaizdu, kad Komisija turėjo išaiškinti prašymą, norėdama jam suteikti tikrąją prasmę, nors tik iš dalies, atitinkančią ieškovės lūkesčius. Atsakovė nurodo, kad ieškovė „nepatikslino, kaip ji supranta „visus Komisijos bylų dėl įmonei Schott Glas, Jena suteiktos valstybės pagalbos dokumentus“ ir „padarė prielaidą“, kad ieškovė klaidingai naudojo Schott Glas pavadinimą, nes įmonės, kuriai buvo suteikta pagalba, dėl kurios sprendimo priėmimo metu buvo vykdoma oficiali tyrimo procedūra, pavadinimas buvo „Schott Lithotec AG“.
58 Reikia daryti išvadą, kad iš ieškovės prašymo leisti susipažinti su dokumentais formuluotės Komisija negalėjo suprasti jo dvejopos prasmės ir todėl negali būti manoma, jog Komisija numanomai atsisakė leisti susipažinti su šio sprendimo 51 punkto a punkte numatytais dokumentais.
59 Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad Komisija sprendime atsisakė leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais, pirma, su ieškovei suteiktos pagalbos tyrimo procedūromis ir, antra, su vykdoma pagalbos dėl „naujų Schott Glas investicijų Tiuringijos žemėje“ tyrimo procedūra, primenant, kad ši antra sprendimo dalis nėra ieškovės pateikto ieškinio dėl panaikinimo dalyku.
60 Šiomis aplinkybėmis ieškinys tiek, kiek juo siekiama panaikinti numanomą atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su „užbaigta pagalbos procedūra vykdant Jenaer Schott Glas privatizavimą“ yra nepriimtinas.
Dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio, susijusio su teisės susipažinti su dokumentais išimtimi pagrįsta inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga
61 Ieškovė, palaikoma Švedijos Karalystės, minėtam pagrindui dėl panaikinimo pagrįsti nurodo kelis kaltinimus. Pirma, Komisija atsisakė leisti susipažinti su dokumentais, dėl kurių pateiktas prašymas, su kuriais ji norėjo susipažinti, neatlikusi kiekvieno iš jų konkretaus tyrimo. Antra, atsakovė klaidingai rėmėsi teismų praktikos sprendimais, susijusiais su atsisakymu leisti susipažinti su dokumentais dėl valstybės narės įsipareigojimų neįvykdymo procedūrų, kurios negali būti lyginamos su pagalbos tyrimo procedūromis. Trečia, Komisija pažeidė susipažinimo su dokumentais iš dalies teisę. Ketvirta, dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatyto interesų derinimo dokumentai, dėl kurių pateiktas prašymas, turėtų būti atskleisti.
62 Pirmosios instancijos teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti kaltinimą, pagrįstą tuo, kad nebuvo atliktas konkretus ir individualus dokumentų, numatytų prašyme leisti susipažinti su dokumentais, tyrimas.
Šalių argumentai
63 Ieškovė tvirtina, kad sprendimo motyvai parodo, jog, Komisijos manymu, dėl jų pobūdžio iš viso negalima leisti susipažinti su dokumentais, kurie susiję su vykdomomis pagalbos procedūromis. Todėl ieškovė nurodo, kad atsakovė atsisakė leisti susipažinti su prašomais dokumentais, neatsižvelgdama į nagrinėjamą pagalbos procedūrą ir atitinkamus dokumentus.
64 Be to, tiek iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio formuluotės, tiek iš teismų praktikos matyti, kad Komisija, priešingai, kiekvienu individualiu atveju turi konkrečiai išnagrinėti, ar leidimas susipažinti su nagrinėjamu dokumentu galėtų pakenkti tyrimo procedūrai. Ieškovė primena, kad „vien tai, jog nagrinėjamas dokumentas susijęs su inspekcija, negali pateisinti nurodytos išimties taikymo“ (2000 m. rugsėjo 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Denkavit Nederland prieš Komisiją, T‑20/99, Rink. p. II‑3011, 45 punktas).
65 Komisija taip pat neįrodė, kad leidimas susipažinti su dokumentais sukliudytų pagalbos ieškovei procedūrai, kuri prašymo suteikti tokią galimybę metu, jau buvo užbaigta. Tokio įrodymo, ieškovės manymu, negalima pateikti. Ji nurodo, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 7 dalis aiškiai numato, jog 2 dalyje numatytos išimtys taikomos tik tiek, kiek yra pagrįstas apsaugos tikslas. Kalbant apie inspekcijas ir tyrimus, pažymėtina, kad vien iš jų pobūdžio akivaizdu, kad užbaigus tyrimą, negali būti jokio atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais pateisinimo.
66 Ieškovė pastebi, kad Komisija atsisakė leisti susipažinti iš dalies su dokumentais, remdamasi bendro pobūdžio motyvais, kad „negalima išskirti dokumentų į konfidencialius ir nekonfidencialius“, remdamasi principu, kad visais su pagalbos procedūra susijusiais dokumentais buvo pasikeista tik tarp Komisijos ir valstybės narės, ir kad kitas asmuo, netgi užbaigus procedūrą, negali su jais susipažinti.
67 Švedijos Karalystė tvirtina, kad iš sprendimo ir atsakovės pozicijos šioje instancijoje matyti, jog Komisija konkrečiai neįvertino dokumentuose, dėl kurių pateiktas prašymas, esančios informacijos. Teisingumo Teismas ir Pirmosios instancijos teismas, remdamiesi ankstesniais teisės aktais, kelis kartus pabrėžė, kad bet koks prašymo atskleisti dokumentus tyrimas turi būti vykdomas remiantis informacija, esančia dokumente, dėl kurio pateiktas prašymas. Toks principas dar taikomas įgyvendinant Reglamentą Nr. 1049/2001. Neatlikus tokio tyrimo, neįmanoma nustatyti, ar egzistuoja saugomi interesai, pateisinantys dokumento neatskleidimą, arba įvertinti interesus laikantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies. Konkretus vertinimas taip pat būtinas siekiant nustatyti susipažinimo iš dalies galimybę. Daroma tokia išvada, nepaisant kokią išimtį bebūtų galima taikyti.
68 Komisija tvirtina, kad 2001 m. gruodžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendime Petrie ir kt. prieš Komisiją (T‑191/99, Rink. p. II‑3677) išdėstyta prielaida, kuria remiasi sprendimas, be jokių apribojimų yra taikoma pagalbos tyrimo procedūroms, kurios, be jokių abejonių, yra „tyrimas“ Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies prasme.
69 Ji nurodo, kad kaip ir procedūroje dėl įsipareigojimų neįvykdymo, reikia, jog pagalbos tyrimo procedūrose Komisijos ir valstybės narės nuoširdžiai ir lojaliai bendradarbiautų, o tai atmeta galimybę trečiosioms šalims susipažinti su šiomis procedūromis susijusiais dokumentais, kol jos nebus užbaigtos. Tol, kol neužbaigta pagalbos tyrimo procedūra, jos manymu, negalima leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, jei suinteresuotosios šalys šioje procedūroje, kurios neturi teisės į gynybą, neturi tokios teisės.
70 Ji patvirtina, kad ieškovės prašymas leisti susipažinti su dokumentais, susijęs su vykdomos pagalbos tyrimo procedūros dokumentais. Komisija priėmė du sprendimus dėl dviejų bendro restruktūrizavimo projekto, taip pačios ieškovės apibūdinamo jos rašytinėse pastabose, dalių. Atsakovė nurodo, kad vykdoma pagalbos procedūra C 44/2001 yra susijusi su tomis pačiomis restruktūrizavimo priemonėmis ir pagrįsta tais pačiais dokumentais kaip ir pagalbos procedūra C 19/2000, todėl ji padarė išvadą, kad prašymai leisti susipažinti su bylos medžiaga, susijusia su dviejomis nagrinėjamomis procedūromis, turi būti nagrinėjami kartu.
71 Komisija tvirtina, kad šis ginčas skiriasi nuo vykusio šio sprendimo 24 punkte minėtoje byloje, kurioje priimtas Sprendimas VKI, kuris susijęs su atsisakymu leisti susipažinti su dokumentais dėl jau užbaigtos procedūros kartelio srityje. Šioje byloje kalbant apie prašymą leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su vykdoma valstybės pagalbos tyrimo procedūra, pažymėtina, kad šio sprendimo 68 punkte minėtame sprendime Petrie ir kt. prieš Komisiją įtvirtinti principai, jos manymu, leidžia bendro pobūdžio atsakymą, ir todėl nebuvo būtina konkrečiai ir individualiai nagrinėti šiame prašyme nurodytus dokumentus.
72 Schott Glas nurodo, kad tuo metu, kai ieškovė pateikė prašymą leisti susipažinti su dokumentais su ja susijusiose dviejose bylose, procedūra C 44/2001 dar buvo vykdoma. Be to, pati ieškovė ne vieną kartą pabrėžė materialinį ryšį tarp dviejų pagalbos procedūrų C 19/2000 ir C 44/2001. Šiuo klausimu Schott Glas daro išvadą, kad ieškovė paprašė leisti susipažinti su dokumentais, nors dar buvo vykdomas procedūros, kurioje Komisija dar nepriėmė sprendimo, tyrimas.
73 Ji mano, kad Komisija šioje byloje Reglamento Nr. 1049/2001 išimtis turėtų aiškinti remdamasi nusistovėjusiais principais dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo pagalbos procedūrose, ir kad pastaroji teisingai nusprendė, jog dokumentų, su kuriais ieškovė norėjo susipažinti, atskleidimas keltų didelę grėsmę tyrimo tikslui (Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka) ir Komisijos sprendimų priėmimo procesui byloje C 44/2001 (Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalis).
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
74 Iš Reglamento Nr. 1049/2001 2, 4 ir 6–8 straipsnių matyti, kad institucija, kuriai remiantis šiuo reglamentu pateiktas prašymas susipažinti su dokumentais, turi pareigą jį ištirti ir į jį atsakyti, ir ypač nustatyti, ar nagrinėjamiems dokumentams taikytina bent viena iš šio reglamento 4 straipsnyje numatytų išimčių (šio sprendimo 24 punkte minėto sprendimo VKI 67–68 punktai).
75 Šioje byloje Komisija atsisakė perduoti dokumentus, susijusius su ieškovei suteiktos valstybės pagalbos tyrimo procedūromis, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta teisės susipažinti su dokumentais išimtimi, pagrįsta inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga.
76 Reikia pastebėti, kaip nurodė Komisija, neprieštaraujant ieškovei bei Švedijos Karalystei, kad prašyme leisti susipažinti su dokumentais numatyti dokumentai susiję su „tyrimu“ Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos prasme.
77 Tačiau tos aplinkybės, kad dokumentas yra susijęs su išimtimi saugomu interesu, nepakanka pateisinti tokios išimties taikymo (šiuo atžvilgiu žr. šio sprendimo 64 punkte minėto sprendimo Denkavit Nederland prieš Komisiją 45 punktą). Toks taikymas gali būti pateisinamas, tik jei visų pirma institucija iš anksto įvertino, ar dėl susipažinimo su dokumentu konkrečiai ir realiai nukentėtų saugomas interesas ir, antra,− Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais − ar nėra viršesnio viešojo intereso, pateisinančio prašomo dokumento atskleidimą. Be to, rizika pakenkti saugomam interesui turi būti pagrįstai numatoma, o ne tik hipotetiška (šiuo atžvilgiu žr. 2002 m. vasario 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kuijer prieš Tarybą, T‑211/00, Rink. p. II‑485, 56 punktą). Todėl siekdama taikyti išimtį institucija privalo atlikti konkretų tyrimą, kuris turi atsispindėti sprendimo motyvuose (šiuo atžvilgiu žr. 1999 m. liepos 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hautala prieš Tarybą, T‑14/98, Rink. p. II‑2489, 67 punktą; 2000 m. balandžio 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kuijer prieš Tarybą, T‑188/98, Rink. p. II‑1595, 38 punktą ir šio sprendimo 24 punkte minėto sprendimo VKI 69 ir 74 punktus).
78 Be to, iš Reglamento Nr. 1049/2001 matyti, kad visos jo 4 straipsnio 1–3 dalyse minimos išimtys yra suformuluotos taip lyg turėtų būti taikomos „dokumentui“. Taigi šis konkretus tyrimas turi būti atliktas kiekvieno iš prašyme numatytų dokumentų atžvilgiu (šio sprendimo 24 punkte minėto sprendimo VKI 70 punktas).
79 Taip pat reikia pabrėžti, kad tik konkretus ir individualus tyrimas, o ne abstraktus ar bendro pobūdžio tyrimas, gali institucijai leisti įvertinti pareiškėjo susipažinimo su dokumentais iš dalies galimybę pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį (šio sprendimo 24 punkte minėto sprendimo VKI 73 ir 75 punktai), o kalbant apie teisės susipažinti su dokumentais išimčių taikymą ratione temporis, konstatuotina, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 7 dalis numato, kad šio reglamento 1–3 dalyse numatytos išimtys yra taikomos tiktai tokiam laikotarpiui, kai apsauga yra pateisinama, atsižvelgiant „į dokumento turinį“.
80 Šioje byloje iš sprendimo motyvų nėra aišku, kad Komisija atliko konkretų ir individualų dokumentų, numatytų prašyme susipažinti su dokumentais, vertinimą. Be to, Komisija nei atsiliepime į ieškinį, nei savo 2005 m. balandžio 13 d. pastabose, nei posėdyje nenurodė atlikusi tokį tyrimą. Sprendimo tekstas parodo, kad atsakovė jį pagrindė ne atsižvelgdama į nagrinėjamuose dokumentuose pateiktą informaciją, o remdamasi bendra dokumentų atskiros kategorijos analize, išskirdama, pirma, korespondenciją, kuria buvo pasikeista su atitinkama valstybe nare ir, antra, oficialioje tyrimo procedūroje suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas.
81 Be to, iš sprendimo nematyti, kad Komisija konkrečiai patikrino, ar prašyme numatytas atskiras dokumentas pateko į šias dvi kategorijas.
82 Iš procedūros organizavimo priemonės, kuria buvo siekiama paraginti Komisiją Pirmosios instancijos teismui pateikti pilną administracinės bylos dėl ieškovei suteiktos valstybės pagalbos tyrimo procedūrų dokumentų sąrašą, gali būti daroma priešinga išvada.
83 Išnagrinėjus šį sąrašą, matyti, kad iš tiesų keli sprendimo priėmimo metu Komisijos turėti dokumentai nepriskirtini nei prie korespondencijos, kuria buvo pasikeista su atitinkama valstybe nare, nei prie suinteresuotųjų šalių pastabų, būtent:
– 2000 m. gruodžio 28 d. Komisijos laiškas, kuriuo ji prašė Schott Glas atsakyti į keletą klausimų dėl oficialios tyrimo procedūros C 19/2000 (39 dokumentas),
– GD „Konkurencija“ memorandumai, kuriais įvairių Komisijos tarnybų prašoma pateikti informaciją arba nuomones dėl jos parengtų sprendimo projektų (3, 18, 45 ir 54 dokumentai) ir šių tarnybų atsakymai (4, 19, 20, 46‑49 dokumentai),
– GD „Konkurencija“ memorandumai atsakingam Komisijos nariui (12, 17, 44 ir 79 dokumentai),
– GD „Konkurencija“ vidaus raštai dėl bylos medžiagos (8, 13, 33 ir 36 dokumentai).
84 Posėdyje klausinėjama dėl pareigos atlikti ieškovės prašyme susipažinti su dokumentais numatytų dokumentų konkretų ir individualų tyrimą nesilaikymo Komisija savo atsakyme nurodė šio ginčo ir bylos, kurioje buvo priimtas šio sprendimo 24 punkte minėtas sprendimas VKI, faktinės situacijos skirtumą. Atsakovės manymu, šios bylos aplinkybėmis, kai prašymas susipažinti su dokumentais yra susijęs su vykdomos pagalbos tyrimo procedūros dokumentais, konkretus ir individualus tyrimas nebūtinas ir bendro pobūdžio atsakymas dėl šių dokumentų konfidencialumo turi būti pateiktas taikant teisės susipažinti su dokumentais išimtį, pagrįstą tyrimų apsauga.
85 Reikia nurodyti, kad institucijos pareiga atlikti konkretų ir individualų prašyme leisti susipažinti numatytų dokumentų turinio tyrimą yra principinis sprendimas (šio sprendimo 24 punkte minėto sprendimo VKI 75 punktas), kuris taikomas visoms Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 dalyse numatytoms išimtims, nepaisant srities, kuriai priskiriami dokumentai, dėl kurių pateiktas prašymas, t. y., ar jie konkrečiai susiję su karteliais, kaip byloje, kurioje priimtas šio sprendimo 24 punkte minėtas sprendimas VKI, ar valstybės pagalbos kontrole.
86 Šis tyrimas gali būti ir nebūtinas, jei dėl tam tikrų bylos aplinkybių aišku, kad galimybė susipažinti turi būti nesuteikta arba atvirkščiai. Tai galėtų būti toks atvejis, kai tam tikri dokumentai visi aiškiai patenka į teisės susipažinti su dokumentais išimtį arba, atvirkščiai, su visais jais galima susipažinti, arba galiausiai jau buvo Komisijos konkrečiai ir individualiai įvertinti panašiomis aplinkybėmis (24 punkte minėto sprendimo VKI 75 punktas).
87 Taigi reikia išnagrinėti, ar ieškovės prašymas susijęs su dokumentais, kurių dėl tam tikrų bylos aplinkybių nereikia konkrečiai ir individuliai įvertinti.
88 Sprendime Komisija pateisino išimties pagrįstos inspekcijų ir tyrimų tikslų apsauga taikymą, tvirtindama, kad vykdomuose tyrimuose dėl valstybės pagalbos atitikties vieningai rinkai, būtinas lojalus ir apibusiu pasitikėjimu pagrįstas Komisijos, valstybės narės ir atitinkamų įmonių bendradarbiavimas, siekiant leisti įvairioms „šalims“ laisvai pasisakyti, ir kad su šiais tyrimais susijusių dokumentų atskleidimas „galėtų pakenkti skundo nagrinėjimui ir sužlugdytų šį dialogą“.
89 Pirmosios instancijos teismas mano, kad toks bendro pobūdžio vertinimas, taikomas visai administracinės bylos medžiagai, susijusiai su ieškovei suteiktos pagalbos tyrimo procedūromis, neįrodo ypatingų šios bylos aplinkybių, leidžiančių manyti, kad nebuvo būtina atlikti konkretaus ir individualaus ją sudarančių dokumentų tyrimo. Konkrečiai jis neįrodė, kad visi šie dokumentai akivaizdžiai patenka į teisės susipažinti išimtį.
90 Kaip nurodyta šio sprendimo 81 punkte, remiantis sprendimu nėra aišku, kad Komisija konkrečiai patikrino, ar prašyme numatytas atskiras dokumentas patenka į vieną iš dviejų numatytų kategorijų. Iš šio sprendimo 82 punkte numatytos procedūros organizavimo priemonės gali būti daroma priešinga išvada, kad keli Komisijos dokumentai nepatenka nei į vieną iš šių kategorijų, todėl šių dokumentų skirstymas į dvi kategorijas nėra tikslus. Be to, akivaizdu, kad dėl netikslaus suskirstymo į kategorijas bet kuriuo atveju negalima nuspręsti, kad visi prašyme numatyti dokumentai aiškiai patenka į sprendime nurodytą išimtį (šiuo klausimu žr. 24 punkte minėto sprendimo VKI 83 punktą).
91 Reikia nurodyti, kad sprendime, kaip ir atsiliepime į ieškinį, Komisijos pateikti svarstymai yra neaiškūs ir bendro pobūdžio. Nesant individualaus tyrimo, t. y. netiriant kiekvieno dokumento atskirai, jie neleidžia pakankamai įtikinamai ir detaliai nustatyti, ar Komisijos argumentai, darant prielaidą, kad iš principo jie yra pagrįsti, gali būti taikomi visiems ieškovei suteiktos pagalbos tyrimo procedūrų administracinės bylos medžiagos dokumentams. Komisijos pareikštos dvejonės lieka paprastais ir net pernelyg hipotetiniais teiginiais (24 punkte minėto sprendimo VKI 84 punktas).
92 Šiuo atžvilgiu nurodymas, kad būtinas laisvas ir tiesioginis dialogas tarp Komisijos, valstybės narės ir „susijusių įmonių“ lojalaus ir abipusiu pasitikėjimu grįsto bendradarbiavimo atmosferoje, būtent vienai iš susijusių „šalių“ atsisakant leisti susipažinti su visa informacija, tiesiogiai susijusia su diskusijų objektu, gali atrodyti paradoksaliu.
93 Be to, kalbėdama apie laikiną nurodytos išimties taikymą, Komisija daro nuorodą į dokumentus, susijusius su „vykdomais tyrimais“. Pastaroji sąvoka yra bendro pobūdžio ir neleidžia daryti pakankamai tikslios išvados, jog visiems prašyme numatytiems dokumentams sprendimo priėmimo dieną buvo galima taikyti šią išimtį, primenant, kad 2002 m. gegužės 28 d. pagalbos procedūra C 19/2000 buvo užbaigta.
94 Be to, primintina, kad šios tyrimo pareigos išimtis yra priimtina išimtiniais atvejais, kai dokumentų konkretaus ir individualaus tyrimo administracinis krūvis yra ypač didelis, viršijantis tai, kas yra pagrįstai būtina (24 punkte minėto sprendimo VKI 112 punktas).
95 Šioje byloje akivaizdu, kad Komisija nei sprendime, nei rašytinėse pastabose, nei posėdyje nenurodė ypač didelio dėl ieškovės prašymo susipažinti su dokumentais nagrinėjimo atsiradusio darbo krūvio.
96 Šiomis aplinkybėmis Schott Glas argumentai, kad negalima iš Komisijos tikėtis, jog ji „skirs dideles administracines pajėgas“ išnagrinėti visą valstybės pagalbos bylos medžiagą, siekiant atskirti konfidencialią ir nekonfidencialią informaciją, jei ieškovė neturėjo tinkamos teisės į gynybą tam, kad susipažintų su nagrinėjamais dokumentais, turi būti pripažinti nepriimtini.
97 Reikia nurodyti, kad Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirtoji pastraipa ir Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 4 dalis įstojančiai į bylą šaliai suteikia teisę savarankiškai nurodyti ne tik argumentus, bet ir pagrindus, tiek, kiek jie palaiko vienos iš pagrindinių bylos šalių reikalavimus ir iš esmės nesiskiria nuo reikalavimų, kuriais pagrįstas ginčas tarp ieškovo ir atsakovo, dėl ko galėtų būtų pakeistas bylos dalykas (2005 m. birželio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Regione autonoma della Sardegna prieš Komisiją, T‑171/02, Rink. p. II‑2123, 152 punktas).
98 Šioje byloje, kaip jau buvo išdėstyta, ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį turinys bei ieškovės ir Komisijos pateiktos pastabos atsakant į Pirmosios instancijos teismo klausimą dėl ginčo dalyko, neparodo jokios problemos dėl darbo krūvio tenkančio nagrinėjant prašymą. Šiomis aplinkybėmis Schott Glas argumentai dėl „ypač didelio krūvio“ tenkančio nagrinėjant prašymą susipažinti su dokumentais neturi būti laikomi susijusiais su šio ginčo dalyku.
99 Galiausiai reikia nurodyti, kad Schott Glas savo įstojimo į bylą paaiškinime remiasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies išimtimi. Schott Glas tvirtina, kad Komisija teisingai padarė išvadą, jog dokumentų, dėl kurių ieškovė pateikė prašymą, atskleidimas smarkiai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui procedūroje C 44/2001. Vis dėlto kadangi šia išimtimi Komisija nesirėmė sprendime, Pirmosios instancijos teismas negali pakeisti šios institucijos, siekdamas nustatyti, ar iš tiesų ji taikoma šiame prašyme numatytiems dokumentams (šia prasme žr. 24 punkte minėto sprendimo VKI 91 punktą).
100 Iš to, kas pasakyta, matyti, kad kaltinimas pagrįstas tuo, jog prašyme numatyti dokumentai nebuvo konkrečiai ir individualiai išnagrinėti, turi būti patenkintas, ir kad visiškas Komisijos atsisakymas leisti ieškovei susipažinti su dokumentais yra teisės požiūriu klaidingas. Todėl reikia pripažinti, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį, todėl sprendimas turi būti panaikintas, nesant reikalo nagrinėti kitų ieškovės ir Švedijos Karalystės nurodytų panaikinimo pagrindų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
101 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Pirmosios instancijos teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas. Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir tris ketvirtadalius ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pastaroji padengia vieną ketvirtadalį savo bylinėjimosi išlaidų.
102 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies trečiąją pastraipą Pirmosios instancijos teismas gali nurodyti, kad į bylą įstojusi šalis turi pati padengti savo bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje įstojusi į bylą šalis Schott Glas pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
103 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmąją pastraipą Švedijos Karalystė ir Suomijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. 2002 m. gegužės 28 d. Komisijos sprendimas yra panaikinamas tiek, kiek juo atsisakoma leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su Technische Glaswerke Ilmenau GmbH suteiktos pagalbos tyrimo procedūromis.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir tris ketvirtadalius Technische Glaswerke Ilmenau patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pastaroji padengia vieną ketvirtadalį savo bylinėjimosi išlaidų.
4. Schott Glas, Švedijos Karalystė ir Suomijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2006 m. gruodžio 14 d. viešame posėdyje Liuksemburge.