BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. kovo 12 d.

Byla T‑373/13 P

Geoffroy Alsteens

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Sutarties pratęsimas – Akivaizdus ieškinio nepriimtinumas pirmojoje instancijoje – Teisė būti išklausytam – Priedo dėl sutarties pratęsimo atskirtinumas“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2013 m. gegužės 8 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (trečioji kolegija) nutarties Alsteens / Komisija (F‑87/12), kuriuo siekiama panaikinti šią nutartį.

Sprendimas:      Panaikinti 2013 m. gegužės 8 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (trečioji kolegija) nutartį Alsteens / Komisija (F‑87/12). Grąžinti bylą nagrinėti Tarnautojų teismui. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas – Priešpriešinis apeliacinis skundas – Dalykas – Būtinybė remtis pagrindais, kurie skiriasi nuo nurodytųjų apeliaciniame skunde

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 143 straipsnio 2 dalis)

2.      Teismo procesas – Motyvuota nutartimi priimtas sprendimas – Sąlygos – Teisės į gynybą paisymas – Apimtis

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnis)

3.      Teismo procesas – Motyvuota nutartimi priimtas sprendimas – Sąlygos – Akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys – Galimybė pripažinti ieškinį nepriimtinu net pasibaigus rašytinei proceso daliai

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnis)

4.      Pareigūnų ieškiniai – Dalykas – Dalinis panaikinimas – Laikinojo tarnautojo sutartis – Nuostatos dėl įdarbinimo trukmės atskirtinumas – Priimtinumas

(SESV 266 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

1.      Priešpriešiniu apeliaciniu skundu pagal Bendrojo teismo procedūros reglamento 143 straipsnio 2 dalį neturėtų būti laikomi reikalavimai panaikinti, grindžiami pagrindu, kuriuo apeliantas jau rėmėsi savo apeliaciniame skunde. Iš tikrųjų ši nuostata taikoma su sąlyga, kad reikalavimai panaikinti, pateikti atsiliepime į apeliacinį skundą, grindžiami kitokiais pagrindais nei tie, kurie nurodyti apeliaciniame skunde.

(žr. 28 punktą)

2.      Nors tiesa, kad ieškinys pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnį gali būti atmetamas nereikalaujant, kad minėtas teismas būtų iš anksto leidęs šalims išreikšti savo poziciją dėl atmetimo, kurį jis ketina konstatuoti, motyvų, minėtas straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai tokie motyvai yra akivaizdūs.

Toks apribojimas išplaukia iš to, kad teisės į gynybą, kuriai priskirtina teisė būti išklausytam, laikymasis paprastai reiškia, kad proceso šalys galėjo pareikšti savo poziciją dėl faktinių aplinkybių ir dokumentų, kuriais bus grindžiamas teismo sprendimas, ir aptarti visus teismui pateiktus įrodymus ir pastabas, taip pat pagrindus, kuriais remdamasis šis ketina priimti sprendimą. Tam, kad būtų įvykdyti reikalavimai, susiję su teise į teisingą bylos nagrinėjimą, svarbu, kad šalys pagal rungimosi principą galėtų pareikšti savo poziciją tiek dėl faktinių, tiek dėl teisinių aplinkybių, nuo kurių priklauso proceso baigtis.

(žr. 34 ir 35 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2009 m. vasario 19 d. Sprendimo Gorostiaga Atxalandabaso / Parlamentas, C‑308/07 P, Rink. p. I‑1059, 36 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. gegužės 12 d. Sprendimo Bui Van / Komisija, T‑491/08 P, 84 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

3.      Ieškinys gali būti atmestas kaip akivaizdžiai nepriimtinas net pasibaigus rašytinei proceso daliai.

(žr. 38 punktą)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 2008 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Kerstens / Komisija, T‑222/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑37 ir II‑B‑1‑267, 32–34 punktai; 2010 m. kovo 23 d. Nutarties Marcuccio / Komisija, T‑16/09 P, 53 punktas.

4.      Sąjungos teisės aktą panaikinti iš dalies galima tik tuo atveju, jei dalys, kurias prašoma panaikinti, gali būti atskirtos nuo likusio teisės akto. Šis reikalavimas netenkinamas, kai teisės akto dalinis panaikinimas lemia šio teisės akto pakeitimą iš esmės.

Kalbant apie sprendimą pratęsti laikinojo tarnautojo sutartį, dėl kurio kitos sutarties nuostatos lieka nepakitusios, prašymas panaikinti, susijęs su sutarties galiojimo trukmės ribojimu, negali iš esmės pakeisti ginčijamo sprendimo, nes jeigu būtų panaikinta sprendimo dalis, kurioje nustatyta nauja sutarties galiojimo trukmė, šią trukmę turėtų nustatyti atsakinga institucija, kuri privalėtų, kaip matyti iš SESV 266 straipsnio, imtis priemonių, būtinų Sąjungos teismo sprendimui dėl tokio panaikinimo įvykdyti.

(žr. 46, 47 ir 50 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1998 m. kovo 31 d. Sprendimo Prancūzija ir kt. / Komisija, C‑68/94 ir C‑30/95, Rink. p. I‑1375, 256–258 punktai; 2005 m. gegužės 24 d. Sprendimo Prancūzija / Parlamentas ir Taryba, C‑244/03, Rink. p. I‑4021, 12–14 punktai; 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, C‑441/11 P, 38 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: 1992 m. kovo 10 d. Sprendimo SIV ir kt. /Komisija, T‑68/89, T‑77/89 ir T‑78/89, Rink. p. II‑1403, 320 punktas.