TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. kovo 14 d.(*)
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 – Atliekų vežimas – Čekijos Respublikos atsisakymas atsiimti TPS‑NOLO (Geobal) mišinį, išvežtą iš šios valstybės narės į Lenkiją – Atliekų egzistavimas – Įrodinėjimo pareiga – Įrodymas“
Byloje C‑399/17
dėl 2017 m. liepos 3 d. pagal SESV 258 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo
Europos Komisija, atstovaujama P. Němečková, E. Sanfrutos Cano ir L. Haasbeek,
ieškovė,
prieš
Čekijos Respubliką, atstovaujamą M. Smolek, J. Vláčil, T. Müller ir L. Dvořáková,
atsakovę,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmosios kolegijos pirmininko pareigas einanti Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotoja R. Silva de Lapuerta, teisėjai J. C. Bonichot (pranešėjas), A. Arabadjiev, E. Regan ir S. Rodin,
generalinis advokatas N. Wahl,
posėdžio sekretorius M. Aleksejev, skyriaus vadovas,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. rugsėjo 20 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2018 m. lapkričio 15 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad, atsisakydama užtikrinti TPS‑NOLO arba Geobal (toliau – TPS‑NOLO (Geobal)) mišinio, išvežto iš Čekijos Respublikos į Katovicus (Lenkija), grąžinimą į pirmąją valstybę, Čekijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006, p. 1) 24 straipsnio 2 dalį ir 28 straipsnio 1 dalį.
Teisinis pagrindas
Reglamentas Nr. 1013/2006
2 Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnyje „Taikymo sritis“ numatyta:
„1. Šis reglamentas nustato atliekų vežimo procedūrų ir kontrolės režimą, priklausantį nuo atliekų kilmės, paskirties vietos ir vežimo maršruto, vežamų atliekų tipo ir jų tvarkymo būdo paskirties vietoje. <…>“
3 Šio reglamento 2 straipsnyje nustatyta:
„Šiame reglamente:
1) atliekos – kaip apibrėžta [2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos] [d]irektyvos 2006/12/EB [dėl atliekų (OL L 114, 2006, p. 9), nuo 2010 m. gruodžio 12 d. pakeistos 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančia kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008, p. 3), kurios 3 straipsnyje iš esmės atkartota „atliekų“ sąvoką pagal Direktyvą 2006/12] 1 straipsnio 1 dalies a punkte.
<…>
19) išsiuntimo kompetentinga institucija – tai kompetentinga institucija[,] esanti teritorijoje, iš kurios planuojama pradėti arba jau pradėta vežti;
20) paskirties kompetentinga institucija – tai kompetentinga institucija teritorijoje, į kurią planuojama vežti ar vežama <…>;
<…>
22) išsiuntimo šalis – tai bet kuri šalis, iš kurios planuojama pradėti vežti atliekas arba jos jau vežamos;
23) paskirties šalis – tai bet kuri šalis, į kurią planuojama pradėti vežti arba jau vežamos <…>;
<…>
35) neteisėtas vežimas – tai bet koks atliekų vežimas:
a) atliekamas pagal šį reglamentą nepranešus visoms susijusioms kompetentingoms institucijoms arba
<…>
g) kuris, atsižvelgiant į 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytą atliekų vežimą, yra atliekamas:
<…>
iii) tokiu būdu, kuris iš esmės nenurodytas VII priedo dokumente;
<…>“
4 Pagal Reglamento Nr. 1013/2006 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, vežant atliekas per sienas Sąjungos viduje, atsižvelgiant į atliekų pobūdį ir tvarkymo būdą, jeigu jos viršija 20 kilogramų (kg), tokiam vežimui taikytina pranešimo kompetentingoms institucijoms arba jų informavimo procedūra.
5 Šio reglamento 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. Kai kompetentinga institucija nustato, kad atliekos vežamos neteisėtai, ji nedelsdama apie tai praneša kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.
2. Jei už neteisėtą vežimą atsako pranešėjas, išsiuntimo kompetentinga institucija užtikrina, kad šias atliekas:
a) atsiimtų pranešėjas de facto arba, jei nebuvo pateikta jokio pranešimo,
b) atsiimtų pranešėjas dejure, arba, jei tai neįvykdoma,
c) atsiimtų išsiuntimo kompetentinga institucija arba jos vardu fizinis ar juridinis asmuo, arba, jei tai neįvykdoma,
d) išsiuntimo kompetentinga institucija pati arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu alternatyviu būdu naudotų ar pašalintų paskirties arba išsiuntimo šalyje, arba, jei tai neįvykdoma,
e) išsiuntimo kompetentinga institucija pati arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu alternatyviu būdu naudotų arba pašalintų kitoje šalyje, jeigu visos atitinkamos kompetentingos institucijos tam pritaria.
Šis atsiėmimas, naudojimas ar šalinimas įvykdomas per 30 dienų arba per tokį kitą laikotarpį, dėl kurio atitinkamos kompetentingos institucijos gali tarpusavyje sutarti, po to, kai išsiuntimo kompetentinga institucija sužino arba paskirties ar tranzito kompetentinga institucija jai raštu praneša apie neteisėtą vežimą ir informuoja apie jo priežastį (‑is). Šio pranešimo priežastis gali būti, inter alia, kitų kompetentingų institucijų paskirties ar tranzito kompetentingai institucijai suteikta informacija.
[A], b, c punktuose nurodytais atsiėmimo atvejais pateikiamas naujas pranešimas, jeigu atitinkamos kompetentingos institucijos nesusitaria, kad pakanka pirminės išsiuntimo kompetentingos institucijos tinkamai pagrįsto prašymo.
Naują pranešimą pateikia a, b ar c punktuose išvardyti asmenys ar institucija, laikydamiesi šiuose punktuose nurodytos sekos.
Nė viena kompetentinga institucija neprieštarauja neteisėtai vežamų atliekų grąžinimui. Kai išsiuntimo kompetentingos institucijos atliekas tvarko alternatyviu būdu, kaip nurodyta d ir e punktuose, pirminė išsiuntimo kompetentinga institucija arba fizinis ar juridinis asmuo jos vardu pateikia naują pranešimą, jei atitinkamos kompetentingos institucijos nesusitaria, kad pakanka šios kompetentingos institucijos tinkamai pagrįsto prašymo.“
6 Reglamento Nr. 1013/2006 28 straipsnyje nurodyta:
„1. Jei išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos negali sutarti dėl klasifikavimo, kai reikia nustatyti, ar medžiaga yra atliekos, ar ne, nagrinėjama medžiaga laikoma atliekomis. Tai nepažeidžia paskirties šalies teisės su atvežta medžiaga elgtis pagal savo šalies įstatymus ir kai šie įstatymai neprieštarauja Bendrijos ar tarptautinei teisei.
2. Jei išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos negali sutarti dėl III, IIIA, IIIB ar IV prieduose išvardytų atliekų, apie kurias pranešta, klasifikavimo, laikoma, kad šios atliekos išvardytos IV priede.
3. Jei išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos negali sutarti dėl atliekų tvarkymo operacijos, kuri pranešime įvardijama kaip naudojimo ar šalinimo, klasifikavimo, taikomos šalinimą reglamentuojančios nuostatos.
4. 1–3 dalys taikomos tik taikant šį reglamentą ir nepažeidžia suinteresuotų šalių teisės bet kokį su šiuo klausimu susijusį ginčą išspręsti teisme.“
7 Reglamento Nr. 1013/2006 V priedo 1 dalyje esančio A sąrašo A3190 įrašas apibrėžiamas taip:
„Gudrono likučių atliekos (išskyrus asfalto cementą), kurios susidaro rafinuojant, distiliuojant ir pirolizės būdu apdorojant organines medžiagas.“
Direktyva 2006/12
8 Direktyvos 2006/12 2 konstatuojamojoje dalyje numatyta:
„Pagrindinis visų nuostatų dėl atliekų tvarkymo tikslas turėtų būti žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga nuo kenksmingo poveikio, kylančio dėl atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, saugojimo ir išvertimo.“
9 Šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad „atliekos“ reiškia „medžiagą ar daiktą, patenkantį į I priede nustatytas kategorijas, kurių atliekų turėtojas atsikrato, ketina atsikratyti arba privalo atsikratyti“.
Direktyva 2008/98
10 Direktyvos 2008/98 3 straipsnyje nurodyta:
„Šioje direktyvoje:
1) „atliekos“ – medžiaga ar objektas, kurio turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti
<…>“
11 Šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Tam tikros konkrečios atliekos nustoja būti atliekomis, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 punkte, kai su jomis atliekama naudojimo operacija, įskaitant perdirbimą, ir jos atitinka konkrečius kriterijus, kurie turi būti parengti laikantis šių sąlygų:
a) medžiaga ar objektas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams;
b) egzistuoja tokios medžiagos ar objekto rinka ar paklausa;
c) medžiaga ar objektas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus bei standartus ir
d) naudojant medžiagą ar objektą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai.
Prireikus į kriterijus įtraukiamos teršalų ribinės vertės ir juose atsižvelgiama į bet kokį galimą medžiagos ar objekto neigiamą poveikį aplinkai.“
REACH reglamentas
12 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006, p. 1), iš dalies pakeisto 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1272/2008 (OL L 353, 2008, p. 1) (toliau – REACH reglamentas), 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta:
„<…> Direktyvoje 2006/12/EB <…> apibrėžtos atliekos nėra laikomos chemine medžiaga, mišiniu [ar] gaminiu, kaip apibrėžta šio reglamento 3 straipsnyje.“
13 REACH reglamento 128 straipsnyje nustatyta:
„1. Atsižvelgiant į 2 dalį, valstybės narės negali uždrausti, apriboti ar kliudyti gaminti, importuoti, tiekti rinkai arba naudoti cheminę medžiagą – atskirą ar esančią mišinio ar gaminio sudėtyje, kuriai taikomas šis reglamentas, jei ji atitinka šio reglamento reikalavimus ir tam tikrais atvejais Bendrijos teisės aktus, priimtus šiam reglamentui įgyvendinti.
2. Nė viena šio reglamento nuostata nekliudo valstybėms narėms taikyti esamas ar nustatyti nacionalines taisykles, skirtas apsaugoti darbuotojus, žmonių sveikatą ir aplinką, taikomas tais atvejais, kai šiuo reglamentu nėra suderinti cheminės medžiagos gamybos, tiekimo rinkai ar naudojimo reikalavimai.“
Ikiteisminė procedūra ir procesas Teisingumo Teisme
14 Nuo 2010 m. pabaigos iki 2011 m. pradžios Čekijos ūkio subjektas pervežė iš Litvinovo (Čekijos Respublika) į Katovicus (Lenkija) maždaug 20 000 tonų TPS‑NOLO (Geobal), t. y. mišinio, kuris sudarytas iš deguto rūgšties, susidarančios perdirbant naftą, iš anglies dulkių ir kalcio oksido.
15 Šis mišinys – visas ar jo dalis, buvo paliktas Lenkijos importuotojo išnuomotame žemės sklype Katovicuose, Karol Woźniak gatvėje.
16 2011 m. rugsėjo 11 d. Lenkijos valdžios institucijos pranešė Čekijos aplinkos ministerijai, kad jos šį pervežimą laiko neteisėtu atliekų vežimu, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1013/2006 2 straipsnio 35 punkto a papunktį, nes nei šių atliekų siuntėjas, nei gavėjas apie šį vežimą nepranešė už aplinkos apsaugą atsakingoms valdžios institucijoms.
17 2012 m. sausio mėn. Čekijos aplinkos ministerija Lenkijos valdžios institucijoms atsakė, jog, kadangi TPS‑NOLO (Geobal) buvo įregistruotas pagal REACH reglamentą, ji nelaikė jo atliekomis, todėl ji atsisako aptariamą mišinį atvežusį Čekijos siuntėją įpareigoti jį atsiimti.
18 2014 m. vasario 4 d. dėl šio vežimo Komisija gavo aplinkos apsaugos asociacijos skundą; tų pačių metų birželio 12 d. ji pradėjo tyrimą.
19 2014 m. lapkričio 27 d. Komisija išsiuntė Čekijos Respublikai oficialų pranešimą; ši valstybė narė atsakė 2015 m. vasario 20 d. ir tvirtino, kad TPS‑NOLO (Geobal) nėra atliekos.
20 2015 m. spalio 22 d. Komisija adresavo Čekijos Respublikai pagrįstą nuomonę, į ją Čekijos Respublika atsakė tų pačių metų gruodžio 18 d., patvirtindama savo atsisakymą pervežti į savo teritoriją mišinį, dėl kurio kilo ginčas.
21 Konstatavusi, kad Čekijos Respublika atsisakė imtis priemonių, kad būtų atsižvelgta į pagrįstą nuomonę, Komisija nusprendė pareikšti šį ieškinį.
Dėl prašymo atnaujinti žodinę proceso dalį
22 Paskelbus generalinio advokato išvadą, 2018 m. lapkričio 23 d. raštu Komisija paprašė Teisingumo Teismo atnaujinti žodinę proceso dalį pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnį, motyvuodama tuo, kad motyvai, kuriais rėmėsi generalinis advokatas, kad padarytų išvadą, jog ieškinį reikia atmesti kaip nepriimtiną, nebuvo šalių aptarti nei per rašytinę, nei per žodinę proceso dalį.
23 Reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 83 straipsnį Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, gali bet kada nutarti atnaujinti žodinę proceso dalį – be kita ko, jeigu mano, kad jam nepateikta pakankamai informacijos, arba jeigu baigus žodinę proceso dalį šalis pateikė naują faktą, kuris gali būti lemiamas šiam teismui priimant sprendimą, arba jeigu nagrinėjant bylą reikia remtis argumentu, dėl kurio šalys ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje nurodyti suinteresuotieji asmenys nepateikė nuomonės.
24 Teisingumo Teismas, susipažinęs su generalinio advokato nuomone, mano, kad jam pakanka informacijos sprendimui dėl šio ieškinio priimti ir kad bylos nereikia nagrinėti remiantis argumentu, dėl kurio jame nebuvo pareikšta nuomonių.
25 Todėl Komisijos prašymą atnaujinti žodinę proceso dalį reikia atmesti.
Dėl ieškinio
Šalių argumentai
26 Komisija kaltina Čekijos Respubliką, kad ji atsisakė, pažeisdama Reglamento Nr. 1013/2006 24 straipsnį, įvykdyti Lenkijos valdžios institucijų prašymą atsiimti aptariamą mišinį, kuris buvo neteisėtai pervežtas į Lenkijos teritoriją.
27 TPS‑NOLO (Geobal) turi būti klasifikuojamas kaip „atliekos“.
28 Iš tiesų, pirma, šis mišinys, sudarytas iš atliekų, susidariusių iš ankstesnės naftos perdirbimo veiklos Ostravoje (Čekijos Respublika).
29 Antra, deguto rūgštys, iš kurių susidarė TPS‑NOLO (Geobal), kaip ir šis mišinys, laikomos pavojingomis atliekomis.
30 Trečia, Čekijos Respublikoje, kaip ir Lenkijoje, aptariamas mišinys yra laikomas atliekomis. Čekijos Respublika neginčija šio fakto, kiek tai su ja susiję. Beje, Nejvyšší správní soud (Aukščiausiasis administracinis teismas, Čekijos Respublika) 2015 m. gruodžio 3 d. sprendime konstatavo, kad „Geobal“ medžiaga priskirta prie atliekų. Be to, sprendime dėl integruotojo leidimo Litvinovo sąvartynų kompleksui pakeitimo Nr. 20 „Geobal 4“ medžiaga įvardijama kaip atliekos.
31 Ketvirta, ši medžiaga nenustojo būti atliekomis dėl jos registracijos pagal REACH reglamentą. Iš tiesų, viena vertus, šios atliekos neįtraukiamos į šio reglamento taikymo sritį pagal jo 2 straipsnio 2 dalį. Todėl REACH reglamento 128 straipsnis, kuris, be kita ko, draudžia bet kokias į šio reglamento taikymo sritį patenkančių medžiagų laisvo judėjimo kliūtis, netaikomas medžiagai, kuri iš pradžių buvo klasifikuojama kaip atliekos, tol, kol ji nustoja būti atliekomis. Kita vertus, pagal tą reglamentą atliekama registracija yra tik vienas iš veiksnių, kurie gali būti svarbūs nustatant, ar medžiaga nustojo būti atliekomis, kaip Teisingumo Teismas nusprendė 2013 m. kovo 7 d. Sprendime Lapin ELY‑keskus, liikenne ja infrastruktuuri (C‑358/11, EU:C:2013:142). Galiausiai, pagal REACH reglamento 20 straipsnio 2 dalį Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) turi teisę tik kontroliuoti, ar registracijos byla yra išsami, neatlikdama pateiktų duomenų kokybės ar tinkamumo vertinimo.
32 Penkta, turėtojo ketinimas nėra lemiamas veiksnys klasifikuojant medžiagą kaip atliekas. Kaip Teisingumo Teismas nusprendė 2000 m. birželio 15 d. Sprendime ARCO Chemie Nederland ir kt. (C‑418/97 ir C‑419/97, EU:C:2000:318, 88 punktas), kvalifikavimas kaip atliekų turi būti atliekamas atsižvelgiant į kiekvieno atvejo aplinkybes ir „atliekų“ sąvokos negalima aiškinti siaurai. Medžiagos sudėtis ir jos keliamas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai yra svarbūs veiksniai nustatant, ar ji yra atliekos.
33 Šešta, pagal 1990 m. kovo 28 d. Sprendimą Vessoso ir Zanetti (C‑206/88 ir C‑207/88, EU:C:1990:145, 11 punktas) ir 1997 m. gruodžio 18 d. Sprendimą Inter‑Environnement Wallonie ASBL (C‑129/96, EU:C:1997:628, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) galimybė pakartotinai panaudoti ekonominiu tikslu nereiškia, kad medžiaga nepatenka į atliekų sąvoką. Beje, ekonominis aptariamo mišinio interesas nėra nustatytas ir negali būti kildinamas iš sudarytos pardavimo sutarties dėl išrūšiavimo. Ši sutartis neįrodo, kad Lenkijoje egzistuoja aptariamos medžiagos kaip kuro cemento pramonėje paklausa, nes šioje valstybėje narėje pirkėjas nepardavė sandėliuojamo mišinio pagal atitinkamą sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamoje teritorijoje mišinio kiekis buvo sumažėjęs ir kad tai patvirtino Lenkijos inspektoriai, jo dalis, tikėtina, buvo reeksportuota.
34 Bet kuriuo atveju iš Reglamento Nr. 1013/2006 28 straipsnio formuluotės matyti, kad, nesant susitarimo tarp Čekijos ir Lenkijos valdžios institucijų, aptariamas mišinys turėtų būti laikomas atliekomis. Lenkijos valdžios institucijos, atsižvelgusios į jų atliktus testus laboratorijoje, padarė teisingą išvadą, kad aptariamas mišinys yra atliekos pagal šio reglamento IV priedą ir Lenkijos teisės aktus.
35 Atsiliepime į ieškinį Čekijos Respublika tvirtina, kad valstybės narės negali savo nuožiūra remtis Reglamento Nr. 1013/2006 28 straipsniu. Ši nuostata gali būti taikoma tais atvejais, kai valstybė narė turi rimtų abejonių, ar atitinkama medžiaga gali būti kvalifikuojama kaip atliekos. Jei valstybė narė galėtų remtis šio reglamento 28 straipsniu nepateikdama įrodymų, būtų labai pažeista judėjimo laisvė. Šį aiškinimą patvirtina 2016 m. birželio 9 d. Sprendimas Nutrivet (C‑69/15, EU:C:2016:425). Tačiau Komisija nepateikė jokių įrodymų, kad šis mišinys yra atliekos, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/98 3 straipsnio 1 punktą.
36 Iš „atliekų“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/98 3 straipsnio 1 punktą ir Teisingumo Teismo jurisprudenciją (1997 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Inter‑Environnement Wallonie, C‑129/96, EU:C:1997:628, 26 punktas ir 2000 m. birželio 15 d. Sprendimo ARCO Chemie Nederland ir kt., C‑418/97 ir C‑419/97, EU:C:2000:318, 57 ir 97 punktai), apibrėžties matyti, kad, norint klasifikuoti medžiagą kaip atliekas, svarbiausia tai, kaip jos turėtojas ketina ją tvarkyti, tad ta pati medžiaga vienu atveju gali būti laikoma atliekomis, o kitu – ne. Todėl, siekiant medžiagą kvalifikuoti kaip atliekas, vien jos sudėtis negali būti lemiamas veiksnys. Lenkijos valdžios institucijų laboratorijoje atlikti testai nėra reikšmingi siekiant išspręsti aptariamo mišinio klasifikavimo klausimą.
37 Komisija taip pat negali remtis tuo, kad Čekijos Respublika nepateikė jokio nacionalinio sprendimo, kad atitinkamas mišinys nustojo būti atliekomis. Šis Komisijos argumentas pagrįstas Direktyvos 2008/98 6 straipsniu, kuris šiam mišiniui netaikomas ratione temporis atžvilgiu. Iš tiesų šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas pasibaigė 2010 m. gruodžio 12 d., o minėtas mišinys buvo pagamintas iki tos datos.
38 Beje, aptariamas mišinys niekada nebuvo kvalifikuotas kaip atliekos. Komisijos teiginys, kad Čekijos Respublikoje šis mišinys buvo laikomas atliekomis, nėra pagrįstas. Priešingai, integruotame leidime, susijusiame su įrenginiais, kur buvo pagamintas šis mišinys, aiškiai nurodyta, kad jame nurodytas tvarkymas, skirtas iš jo kuro produktui pagaminti. Prašymas dėl pastarojo buvo pateiktas ne tik Čekijos Respublikoje, bet ir Lenkijoje.
39 Akivaizdu, kad atitinkamo pervežimo dieną aptariamas mišinys nebuvo atliekos. Jų turėtojas neketino jų šalinti, kaip tai patvirtina, pirma, šio mišinio kaip kuro registracija pagal REACH reglamentą, prieš eksportuojant jį į Lenkiją. Remiantis 2013 m. kovo 7 d. Sprendimu Lapin ELY‑keskus, liikenne ja infrastruktuuri (C‑358/11, EU:C:2013:142), į minėto mišinio registraciją pagal REACH reglamentą turėtų būti atsižvelgiama kaip į veiksnį, patvirtinantį turėtojo ketinimą naudoti tą patį mišinį ne kaip atliekas, bet ekonominiais tikslais.
40 Antra, aptariamas mišinys eksportuotas į Lenkiją pagal pardavimo sutartį dėl išrūšiavimo, sudarytą su Lenkijos įmone, įsteigta Sosnovece (Lenkija), siekiant gaminti cementą. Komisijos teiginys, kad, tikėtina, šis mišinys buvo reeksportuotas, niekaip nepagrįstas. Lenkijos pirkėjams skirta bauda ir Lenkijos valdžios institucijos konstatavimas, kad šio mišinio kiekis iš esmės sumažėjo, – priešingai, parodo, jog aptariamas mišinys Lenkijoje buvo naudojamas pagal pirminį projektą.
41 Tai, kad, remiantis informacija, kurią pateikė tos valstybės narės valdžios institucijos, šiuo metu nėra galimybių šį mišinį panaudoti šioje valstybėje narėje, visiškai nereikšminga siekiant įvertinti, ar eksportuojamas minėtas mišinys buvo laikomas atliekomis, ar ne. Beje, pagal REACH reglamentą registruotos medžiagos naudojimas negali apsiriboti tik vienos valstybės narės teritorija.
42 Komisija nepateikia jokių įrodymų, kad pervežtas mišinys nebuvo naudojamas, kaip tai numatyta sudarytoje sutartyje, ir kad jis buvo reeksportuotas.
43 Taigi, Komisija nepateikė jokių įrodymų, kad klostantis pagrindinės bylos aplinkybėms aptariamas mišinys buvo atliekos, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/98 3 straipsnio 1 punktą. Todėl jos negalima atleisti nuo įrodinėjimo pareigos, kuri jai tenka vykstant procedūrai dėl įsipareigojimų neįvykdymo.
Teisingumo Teismo vertinimas
44 Reglamente Nr. 1013/2006 nustatytos atliekų vežimo, be kita ko, tarp Sąjungos valstybių narių, procedūros ir kontrolės režimai.
45 Pagal Reglamento Nr. 1013/2006 3 straipsnio 1 dalį Sąjungoje vežant bet kokias atliekas, skirtas šalinti, ir daugelį panaudoti skirtų atliekų, visų pirma tų, kurios išdėstytos šio reglamento IV priede, yra privaloma išankstinio raštiško pranešimo ir leidimo procedūra. To paties reglamento 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vežant kitas atliekas turi būti informuojama užpildant šio reglamento VII priede esantį blanką, nebent vežamas minimalus kiekis, neviršijantis 20 kg.
46 Reglamento Nr. 1013/2006 2 straipsnio 35 dalies a ir g punktuose apibrėžta, kad „neteisėtas vežimas“ – tai, be kita ko, atliekų vežimas, apie kurį nepranešta ir neinformuota.
47 Neteisėto vežimo dėl nurodytų priežasčių atveju Reglamento Nr. 1013/2006 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad institucija, atsakinga už šio reglamento vykdymo užtikrinimą atliekų kilmės valstybėje narėje, įvardyta kaip „išsiuntimo kompetentinga institucija“, turi užtikrinti, kad iš principo per 30 dienų nuo tos dienos, kai ji buvo informuota, atliekas atsiimtų „pranešėjas de jure“, t. y. asmuo, kuriam teko pareiga pranešti arba informuoti, arba, jei tai neįmanoma, ta institucija pasirūpintų, kad atliekos būtų atsiimtos arba pati jas atsiimtų.
48 Šiuo atveju nuo 2010 m. pabaigos iki 2011 m. pradžios pervežant 20 000 tonų TPS‑NOLO (Geobal) iš Čekijos Respublikos į Lenkiją, apie tai nebuvo nei pateiktas pranešimas, nei informuota. Kai 2011 m. rugsėjo mėn. Lenkijos valdžios institucijos pranešė apie šį pervežimą Čekijos aplinkos ministerijai, ši nesutiko įpareigoti čekų siuntėjo atsiimti aptariamą mišinį iš Lenkijos, nurodžiusi, kad jis nėra atliekos. Būtent dėl šio atsisakymo buvo pradėta procedūra dėl įsipareigojimų neįvykdymo, o vėliau Komisija kreipėsi į Teisingumo Teismą.
49 Komisija pabrėžia, kad, remiantis Reglamento Nr. 1013/2006 28 straipsniu, vežamas krovinys turi būti laikomas atliekomis, kai išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos, kaip šiuo atveju, nesutaria, ar šis vežamas krovinys turėtų būti klasifikuojamas kaip atliekos. Taigi, mišinio, dėl kurio kilo ginčas šioje byloje, transportavimas turėjo būti laikomas atliekų vežimu, kuris dėl to, kad nebuvo atlikti šio sprendimo 4 punkte nurodytų formalumai, buvo neteisėtas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija mano, kad Čekijos Respublika, gavusi prašymą šiuo klausimu iš Lenkijos valdžios institucijų, privalėjo imtis priemonių dėl atliekų atsiėmimo, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 1013/2006 24 straipsnio 2 dalyje. Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad Čekijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų atsisakiusi tai padaryti.
50 Čekijos Respublikos teigimu, Komisija nepateikė jokių įrodymų, kad mišinys, dėl kurio kilo ginčas, yra atliekos.
Dėl įrodinėjimo pareigos
51 Vykstant procedūrai dėl įsipareigojimų nevykdymo Komisija privalo pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją įrodyti, kad nurodomas įsipareigojimas nebuvo įvykdytas (1982 m. gegužės 25 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, 97/81, EU:C:1982:193, 6 punktas ir 2018 m. liepos 11 d. Sprendimo Komisija / Belgija, C‑356/15, EU:C: 2018:555, 25 punktas). Būtent Komisija turi Teisingumo Teismui pateikti reikalingą informaciją, kad šis galėtų patikrinti, ar iš tiesų neįvykdytas įsipareigojimas, ir tai darydama ji negali remtis jokia prezumpcija (2010 m. birželio 10 d. Sprendimo Komisija / Portugalija, C‑37/09, nepaskelbtas Rink., EU:C:2010:331, 28 punktas; 2011 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑90/10, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:606, 47 punktas ir 2014 m. vasario 13 d. Sprendimo Komisija / Jungtinė Karalystė, C‑530/11, EU:C:2014:67, 60 punktas).
52 Šioje byloje, jeigu aptariamas mišinys nėra atliekos, jo pervežimui iš Čekijos Respublikos į Lenkiją Reglamentas Nr. 1013/2006 netaikomas ir Komisija negali remtis tuo, kad pirmoji iš šių valstybių narių padarė su tuo susijusį pažeidimą. Todėl tam, kad būtų galima konstatuoti pažeidimą pagal šio reglamento 24 straipsnio 2 dalį, būtina, kad šis mišinys būtų klasifikuotas kaip atliekos; vadinasi, toks klasifikavimas yra vienas iš elementų, kuriuos šioje byloje privalo patikrinti Teisingumo Teismas.
53 Be to, kadangi pagal šio sprendimo 51 punkte primintą jurisprudenciją Komisija negali nurodyti kokios nors prezumpcijos siekdama įrodyti, kad neįvykdyti įsipareigojimai, ši institucija negali nei remtis vien Reglamento Nr. 1013/2006 28 straipsnio 1 dalyje numatyta prezumpcija, nei teigti, kad atsižvelgia tik į tai, kad konstatuota, jog išsiuntimo ir paskirties kompetentingos institucijos nesutaria dėl aptariamo mišinio klasifikavimo kaip atliekų, siekdama nustatyti, kad jis iš tiesų yra atliekos.
54 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija klysta tvirtindama, jog ji neturi įrodyti, kad aptariamas mišinys turi būti kvalifikuojamas kaip „atliekos“ šios procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo tikslais.
Dėl įsipareigojimų neįvykdymo įrodymo
55 Kadangi neginčijama, jog neatliktas nė vienas iš formalumų, reikalaujamų siekiant transportuoti aptariamą mišinį, šis transportavimas turėtų būti laikomas neteisėtu vežimu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1013/2006 2 straipsnio 35 dalį, su sąlyga, kad mišinys gali būti kvalifikuotas kaip atliekos. Tokiu atveju išsiuntimo kompetentinga institucija Lenkijos institucijų prašymu turėjo užtikrinti jo atsiėmimą pagal šio reglamento 24 straipsnio 2 dalį. Žinoma, galima būtų daryti prielaidą, numatytą to paties reglamento 24 straipsnio 2 dalies d punkte, kad toks atsiėmimas neįmanomas, tačiau tuo nesirėmė nė viena šalis. Tokiomis aplinkybėmis aptariamo mišinio klasifikavimas kaip atliekų yra lemiamas norint nustatyti, ar buvo padarytas nurodytas pažeidimas.
56 Pagal Reglamento Nr. 1013/2006 2 straipsnio 1 punktą šiame reglamente „atliekų“ sąvoka yra ta, kuri apibrėžta Direktyvos 2006/12 1 straipsnio 1 dalies a punkte: „atliekos“ reiškia medžiagą ar daiktą, patenkantį į I priede nustatytas kategorijas, kurių atliekų turėtojas atsikrato, ketina atsikratyti arba privalo atsikratyti“. Šios direktyvos I priede pateiktas atliekų kategorijų sąrašas aiškiai nėra baigtinis, bet iš esmės yra pavyzdinis (2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Shell Nederland, C‑241/12 ir C‑242/12, EU:C:2013:821, 35 punktas).
57 Direktyvos 2008/98, kuri pakeitė Direktyvą 2006/12, 3 straipsnio 1 punkte ši apibrėžtis iš esmės atkartota. Vis dėlto būtina nurodyti, kad iš bylos medžiagos nematyti, jog ši direktyva taikytina šiam ginčui. Iš tikrųjų šalys nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ta direktyva buvo perkelta į Čekijos teisę tuo momentu, kai buvo vykdomas vežimas, dėl kurio kilo ginčas; šalys sutaria be papildomų paaiškinimų, kad jis vykdytas maždaug nuo 2010 m. pabaigos iki 2011 m. pradžios. Kaip per teismo posėdį pripažino Komisija, būtent šio pervežimo data svarbi kvalifikuojant, ar aptariamas mišinys yra atliekos, nes pervežimo teisėtumą reikia vertinti tą pačią datą.
58 Kaip matyti iš pirmiau nurodytos apibrėžties, kvalifikavimas kaip „atliekų“ pirmiausia priklauso nuo turėtojo veiksmų ir sąvokos „atsikratyti“ reikšmės (šiuo klausimu žr. 2008 m. birželio 24 d. Sprendimo Commune de Mesquer, C‑188/07, EU:C:2008:359, 53 punktą ir 2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑263/05, EU:C:2007:808, 32 punktą).
59 Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos išplaukia, kad sąvoką „atsikratyti“ reikia aiškinti atsižvelgiant į Direktyvos 2006/12 tikslą, kuris pagal šios direktyvos 2 konstatuojamąją dalį yra žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga nuo kenksmingo poveikio, daromo dėl atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, saugojimo ir išvertimo, ir į SESV 191 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad Sąjungos politika aplinkos srityje siekiama aukšto apsaugos lygio ir kad ji grindžiama atsargumo ir prevencinių veiksmų principais. Iš to darytina išvada, kad žodis „atsikratyti“, taigi ir sąvoka „atliekos“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/12 1 straipsnio 1 dalies a punktą, neturi būti aiškinami siaurai (2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Shell Nederland, C‑241/12 ir C‑242/12, EU:C:2013:821, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
60 Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad nustatyti, ar tai,,atliekos“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2006/12, reikia atsižvelgiant į visas aplinkybes, turint mintyje šios direktyvos tikslą ir siekiant, kad nesumažėtų jos veiksmingumas (2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Shell Nederland, C‑241/12 ir C‑242/12, EU:C:2013:821, 40 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
61 Šiuo atveju prieš nagrinėjant įrodymus, kuriuos pateikė Komisija, reikia nurodyti dvi pirmines pastabas. Pirma, kalbant apie pervežto mišinio kvalifikavimą kaip atliekų, atliekant su tuo susijusį vertinimą, reikia atsižvelgti į tas aplinkybes, kurios egzistavo vežimo dieną, o ne į tas, kurios buvo iki tos datos ir vėliau. Antra, nusprendusi, kad būtent Čekijos Respublika turi įrodyti, kad TPS‑NOLO (Geobal) nėra atliekos, Komisija užuot pati pateikusi įrodymų, kad ši medžiaga yra atliekos, savo rašytinėse pastabose atsakė į vykstant procedūrai dėl įsipareigojimų neįvykdymo valstybės narės atsakovės pateiktus argumentus, skirtus įrodyti priešingai.
62 Viena iš aplinkybių, kurias Komisija pateikia kaip įrodančias, kad aptariamas mišinys yra atliekos, pirma, yra tai, kad TPS‑NOLO (Geobal) pagamintas iš atliekų, susidariusių iš ankstesnės naftos perdirbimo veiklos Ostravoje.
63 Tai Čekijos Respublika patvirtino per posėdį Teisingumo Teisme ir taip pat pripažino, kad deguto rūgštys (pagrindinė to mišinio sudėtinė dalis) susidarė iš buvusios naftos perdirbimo gamyklos, esančios Ostravoje, veiklos ir yra „[g]udrono likučių atliekos (išskyrus asfalto cementą), kurios susidaro rafinuojant, distiliuojant ir pirolizės būdu apdorojant organines medžiagas“, nurodytas Reglamento Nr. 1013/2006 V priedo 1 dalies A sąrašo A3190 įraše. Vis dėlto ši valstybė narė teigia, kad dėl jų sumaišymo su anglies dulkėmis ir kalcio oksidu tam, kad būtų sudarytas TPS‑NOLO (Geobal), šie degutai buvo perdirbti, ir taip jie nustojo būti atliekomis ir juos buvo galima panaudoti kaip kurą cemento pramonėje.
64 Tačiau aplinkybė, kad medžiaga yra atliekų panaudojimo operacijos rezultatas, yra tik vienas iš elementų, į kuriuos reikia atsižvelgti, siekiant nustatyti, ar ši medžiaga vis dar yra atliekos, tačiau vien iš šios aplinkybės negalima šiuo atžvilgiu daryti galutinės išvados (2000 m. birželio 15 d. Sprendimo ARCO Chemie Nederland ir kt., C‑418/97 ir C‑419/97, EU:C:2000:318, 97 punktas ir 2013 m. kovo 7 d. Sprendimo Lapin ELY‑keskus, liikenne ja infrastruktuuri, C‑358/11, EU:C:2013:142, 58 punktas). Todėl vien tai, kad TPS‑NOLO (Geobal) yra pagaminta iš atliekų, neleidžia padaryti išvados, kad jis pats yra atliekos.
65 Antra, Komisija pabrėžia, kad deguto rūgštys, iš kurių pagamintas TPS‑NOLO (Geobal), ir pats šis mišinys yra pavojingi.
66 Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad atliekų sąvoka nepriklauso nuo medžiagos pavojingumo (2002 m. balandžio 18 d. Sprendimo Palin Granit ir Vehmassalon kansanterveystyön kuntayhtymän hallitus, C‑9/00, EU:C:2002:232, 48 punktas). Dėl išvadų, kurias reikia padaryti dėl nurodomo aptariamų deguto rūgščių pavojingumo, pagal Sąjungos teisę iš principo neatmetama galimybė, kad pavojingomis pripažintos atliekos nustoja būti atliekomis, jei operacija leidžia jas padaryti naudojamas nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nedarant žalos aplinkai ir jei, beje, nenustatyta, kad atitinkamo objekto turėtojas jų atsikrato ar ketina atsikratyti (2013 m. kovo 7 d. Sprendimo Lapin ELY‑keskus, liikenne ja infrastruktuuri, C‑358/11, EU:C:2013:142, 60 punktas).
67 Dėl paties TPS‑NOLO (Geobal) kvalifikavimo kaip pavojingų atliekų, kaip tvirtina Komisija, ši institucija nurodo, kad Lenkijos teismas skyrė baudą vienam iš šio mišinio pirkėjų dėl to, kad jis pripažintas pavojingomis atliekomis. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad argumentas dėl kitos medžiagos, nei nagrinėjama, kvalifikavimo tokiomis aplinkybėmis, kurios nėra patikslintos, turi ribotą reikšmę. Kalbant apie nagrinėjamą mišinį, reikia pasakyti, kad Čekijos Respublika teismo posėdyje sutiko, kad nepanaudotas jo kiekis, likęs keletą metų Katovicuose ir laikomas tokiomis sąlygomis, kai kenkiama aplinkai ir visuomenės sveikatai, be jokios abejonės, turi būti laikomos atliekomis. Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 61 punkte ir kaip tvirtina Čekijos Respublika, tokios aplinkybės neturi reikšmės vertinant, ar pervežimo momentu mišinys laikytinas atliekomis.
68 Trečia, Komisija tvirtina, kad TPS‑NOLO (Geobal) yra laikomas atliekomis Čekijos Respublikoje ir Lenkijoje.
69 Čekijos Respublika nesutinka su šiuo tvirtinimu, kiek tai su ja susiję. Šios valstybės narės teigimu, Nejvyšší správní soud (Aukščiausiasis administracinis teismas) savo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendime, kurį Komisija nurodo kaip įrodymą, kad TPS‑NOLO (Geobal) pripažintas atliekomis Čekijos Respublikoje, nepateikė savo pozicijos šiuo klausimu, bet apibendrindamas šalių pastabas tik pažymėjo, kad jos kvalifikavo šį mišinį kaip atliekas.
70 Grįsdama savo argumentus, Komisija taip pat remiasi integruotojo leidimo, susijusio su Litvinovo įrenginiais, kur buvo sandėliuojamas nagrinėjamas mišinys prieš jį išvežant į Lenkiją, pakeitimu Nr. 20. Ji pažymi, kad šiame sprendime „Geobal 4“ įvardijamas kaip atliekos. Nors šių medžiagų pavadinimai yra panašūs, to nepakanka siekiant nustatyti, kad „Geobal 4“ ir aptariamas mišinys tapatūs. Be to, kaip buvo priminta šio sprendimo 60 punkte, kvalifikavimas kaip atliekų turi būti vertinamas in concreto, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes.
71 Kiek tai susiję su TPS‑NOLO (Geobal) kvalifikavimu pagal Lenkijos teisę, pažymėtina, kad Lenkijos vyriausybė nedalyvavo nei rašytinėje, nei žodinėje proceso dalyse ir kad Lenkijos Respublikos pozicija Teisingumo Teismui žinoma tik iš dviejų raštų, kuriuos ji 2015 m. liepos 21 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. išsiuntė Komisijai; ši juos pridėjo prie Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos. Iš to matyti, kad šioje valstybėje narėje tomis datomis šis mišinys buvo laikomas atliekomis, kurį naudoti kaip kurą draudžiama. Tačiau Čekijos Respublika per teismo posėdį teigė ir tam nebuvo prieštarauta, kad Lenkijoje tą mišinį naudoti kaip kurą cemento pramonėje buvo uždrausta tik nuo 2011 m. gegužės mėn., t. y. po to, kai buvo atliktas aptariamas pervežimas. Beje, sudaryta pardavimo sutartis dėl išrūšiavimo, regis, patvirtina, kad jos pasirašymo momentu, 2010 m. gruodžio mėn., TPS‑NOLO (Geobal), atitinkamo Lenkijos importuotojo teigimu, buvo naudingas ir turėjo ekonominę vertę Lenkijoje.
72 Ketvirta, Komisija tvirtina, kad iš mišinio registracijos pagal REACH reglamentą prieš jo pervežimą negali būti padaryta išvada, kad jis nustojo būti atliekomis.
73 Šiuo atžvilgiu reikėtų priminti, kad pagal minėto reglamento 2 straipsnio 2 dalį atliekos nėra laikomos chemine medžiaga, mišiniu ar gaminiu, kaip apibrėžta šio reglamento 3 straipsnyje. Žinoma, kaip teigia Komisija, aptariamas mišinys galėjo būti klaidingai įregistruotas pagal REACH reglamentą, neatsižvelgiant į tai, kad jis kvalifikuojamas kaip atliekos. Tačiau ši prielaida negali būti laikoma kaip įrodanti, kad šis mišinys yra atliekos. Net jeigu remiantis medžiagos registracija pagal REACH reglamentą negalima padaryti galutinės išvados, tokia registracija vis dėlto svarbi nustatant, ar ši medžiaga nustojo būti atliekomis (2013 m. kovo 7 d. Sprendimo Lapin ELY‑keskus, liikenne ja infrastruktuuri, C‑358/11, EU:C:2013:142, 63 ir 64 punktai).
74 Penkta, Komisija pabrėžia mišinio, dėl kurio kilo ginčas, sudėtį ir jo keliamą pavojų aplinkai ar žmonių sveikatai. Šiuo klausimu visų pirma reikia pažymėti, kad šio mišinio tyrimai, kuriais rėmėsi Komisija, tačiau jų nepateikė, buvo atlikti Lenkijos valdžios institucijų ex parte, ir Čekijos Respublika negali savo ruožtu atlikti kitos ekspertizės, nes tas mišinys yra Lenkijos teritorijoje. Be to, kaip matyti iš atliekų apibrėžties, medžiaga yra atliekos ne dėl savo pobūdžio, bet dėl jos turėtojo ketinimo ja atsikratyti, t. y. dėl turėtojo ar teisės aktų leidėjo valios. Tuo remiantis darytina išvada, kad atitinkamos medžiagos cheminė sudėtis daugių daugiausia gali būti laikoma nuoroda dėl jos buvimo atliekomis (šiuo klausimu žr. 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Van de Walle ir kt., C‑1/03, EU:C:2004:490, 42 punktą). Galiausiai pavojus, kurį medžiaga kelia aplinkai ar žmonių sveikatai, neturi lemiamo poveikio jos kvalifikavimui kaip atliekų (šiuo klausimu žr. 2000 m. birželio 15 d. Sprendimo ARCO Chemie Nederland ir kt., C‑418/97 ir C‑419/97, EU:C:2000:318, 66 punktą).
75 Šešta, Komisija teigia, kad net darant prielaidą, jog TPS‑NOLO (Geobal) buvo galima pakartotinai ekonomiškai panaudoti, ši aplinkybė nėra nesuderinama su jo kvalifikavimu kaip atliekų (šiuo klausimu žr. 1990 m. kovo 28 d. Sprendimo Vessoso ir Zanetti, C‑206/88 ir C‑207/88, EU:C:1990:145, 13 punktą ir 1997 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Inter‑Environnement Wallonie, C‑129/96, EU:C:1997:628, 31 punktą). Vis dėlto šie argumentai, priešingai, negali būti laikomi nei įrodymais, nei nuoroda į tai, kad aptariamas mišinys yra atliekos.
76 Be to, Komisija ginčija aptariamo mišinio ekonominį naudingumą. Remdamasi tuo, kad Lenkijos inspektorių konstatuotas sumažėjęs mišinio kiekis atitinkamoje teritorijoje, Komisija daro išvadą, kad pirkėjas nepardavė šio mišinio Lenkijoje, kaip numatyta sutartyje, ir kad jo dalis buvo reeksportuota. Atsižvelgdama į tai, ji tvirtina, kad toje valstybėje narėje nebuvo šio mišinio kaip kuro cemento pramonėje paklausos.
77 Remiantis Lenkijos valdžios institucijų pateikta informacija, TPS–NOLO (Geobal) kiekis, buvęs Katovicuose, iš 20 000 tonų šio mišinio, pervežto per 2011 metus, 2016 m. sudarė tik apie 6 000 tonų. Tačiau atsižvelgiant vien į šį konstatavimą sunku prieiti prie išvados, kad aptariamo mišinio pardavimas dėl išrūšiavimo nebuvo atliktas ir kad mišinio dalis buvo reeksportuota. Kaip siūlo Čekijos Respublika, sumažėjęs mišinio kiekis atitinkamoje teritorijoje taip pat gali būti paaiškinamas jo kaip kuro naudojimu cemento pramonėje Lenkijoje (pagal jo paskirtį), jeigu taip naudoti buvo leidžiama. Bet kuriuo atveju Komisijos argumentai šiuo klausimu nėra pagrįsti jokiais įrodymais.
78 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad negalima pripažinti, jog Komisija teisiškai įrodė, kad mišinys, dėl kurio kilo ginčas, yra atliekos, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2006/12. Vadinasi, ji neįrodė nei kad jo pervežimas iš Čekijos Respublikos į Lenkiją nuo 2010 m. pabaigos iki 2011 m. pradžios, tuo metu, kai jis buvo atliktas, buvo atliekų vežimas, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1013/2006, nei kad Čekijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal kartu taikomas šio reglamento 24 straipsnio 2 dalies ir 28 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl Komisijos ieškinį reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
79 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Čekijos Respublika reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Komisija pralaimėjo bylą, iš Komisijos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.