BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS
2014 m. liepos 7 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – Aplinka – Direktyva 94/62/EB – Pakuotės ir pakuočių atliekos – Direktyva 2013/2/ES – Ritiniai, vamzdeliai ir cilindrai, apvynioti lanksčia medžiaga – Profesinė asociacija – Tiesioginio poveikio nebuvimas – Nepriimtinumas“
Byloje T‑202/13
Group’Hygiène, įsteigta Paryžiuje (Prancūzija), atstovaujama advokatų J.‑M. Leprêtre ir N. Chahid-Nouraï,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą A. Alcover San Pedro ir J.‑ F. Brakeland,
atsakovę,
dėl prašymo iš dalies panaikinti 2013 m. vasario 7 d. Komisijos direktyvą 2013/2/ES, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų I priedas (OL L 37, p. 10), t. y. tiek, kiek Komisija į gaminių pavyzdžių, kuriais paaiškinamas kriterijų, skirtų „pakuotės“ sąvokai patikslinti, taikymas, sąrašą įrašė ritinius, vamzdelius ir cilindrus, apvyniotus lanksčia medžiaga, išskyrus tuos, kurie skirti naudoti gamybos įrangoje ir nenaudojami pateikiant produktą kaip pardavimo vienetą,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen, teisėjai I. Pelikánová ir E. Buttigieg (pranešėjas),
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės
1 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 365, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 13 t., p. 349); ji, kaip numatyta jos 1 straipsnyje, skirta pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo nacionalinėms priemonėms suderinti, kad, pirma, būtų galima užkirsti kelią daryti poveikį valstybių narių ir trečiųjų šalių aplinkai arba mažinti tą poveikį ir taip užtikrinti aukštą aplinkosaugos lygį, ir, antra, kad būtų galima užtikrinti vidaus rinkos funkcionavimą ir išvengti prekybos kliūčių bei konkurencijos iškraipymo ir apribojimo Europos Sąjungoje. Šiuo tikslu ji valstybes nares įpareigoja imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias pakuočių atliekų susidarymui ir sumažintas galutinis tokių šalintinų atliekų kiekis, be kita ko, įdiegiant panaudotų pakuočių ar pakuočių atliekų grąžinimo ar surinkimo sistemas ir surinktų pakuočių ar pakuočių atliekų pakartotinio naudojimo ar naudojimo sistemas.
2 Remiantis penkta konstatuojamąja dalimi ir 2 straipsniu, Direktyva 94/62 apima visas Sąjungoje į rinką pateiktas pakuotes.
3 Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinama „pakuotės“ sąvoka.
4 Šiuo klausimu Direktyva 94/62 buvo iš dalies pakeista 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/12/EB (OL L 47, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 3), kuri skirta, be kita ko, plačiau „pakuotės“ sąvokai paaiškinti nustatant tam tikrus kriterijus ir pridedant I priedą su paaiškinamaisiais šių kriterijų taikymo pavyzdžiais – ir teigiamais, ir neigiamais (Direktyvos 2004/12 2 konstatuojamoji dalis). Direktyva 2004/12 iš dalies pakeistas Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punktas ir į jį įtrauktos dvi pastraipos: ketvirtoje numatyta, kad Europos Komisija turi šios direktyvos 21 straipsnyje nurodyta tvarka išnagrinėti ir prireikus persvarstyti I priede nurodytus paaiškinamuosius pavyzdžius. Vamzdeliai ir ritiniai, apvynioti lanksčia medžiaga, nuo šiol aiškiai nurodyti tarp gaminių, kuriuos Komisija turi išnagrinėti pirmiausia.
5 Pagal Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punkto ketvirtą pastraipą šios direktyvos 21 straipsnyje nustatyta tvarka 2013 m. vasario 7 d. Komisija priėmė Direktyvą 2013/2/ES, iš dalies keičiančią Direktyvos 94/62 I priedą (OL L 37, p. 10, toliau – ginčijama direktyva). Ginčijamoje direktyvoje Komisija į Direktyvos 94/62 I priede esantį gaminių, kurie yra pakuotės, pavyzdžių sąrašą įrašė: „ritiniai, vamzdeliai ir cilindrai, apvynioti lanksčia medžiaga (pvz., plastikine plėvele, aliuminio folija, popieriumi), išskyrus ritinius, vamzdelius ir cilindrus, kurie skirti naudoti gamybos įrangoje ir nenaudojami pateikiant produktą kaip pardavimo vienetą“ (toliau – ritiniai, vamzdeliai ir cilindrai, apvynioti lanksčia medžiaga).
6 Direktyva 94/62 į Prancūzijos teisę buvo perkelta, be kita ko, Aplinkos kodekso L 541-10 ir paskesniais straipsniais bei R 543-42 ir paskesniais straipsniais, kurie, perkeliant Direktyvą 2004/12, buvo iš dalies pakeisti 2012 m. vasario 7 d. Ministro įsakymu dėl Aplinkos kodekso R 543-43 straipsnyje nustatytų kriterijų, skirtų „pakuotės“ sąvokai paaiškinti, taikymo pavyzdžių (JORF, 2012 m. vasario 23 d., p. 3070). Iš Aplinkos kodekso L 541-10 II ir R 543‑56 straipsnių matyti, kad gamintojai, importuotojai ar įmonės, atsakingos už namų ūkiuose vartojamų ar naudojamų gaminių, kurie parduodami supakuoti, pirmą pateikimą į Prancūzijos rinką, privalo prisidėti arba tiesiogiai dalyvauti tvarkant visas jų pakuočių atliekas. Tam jie nustato, kuriomis pakuotėmis rūpinsis įstaiga ar šiuo tikslu patvirtinta įmonė, ir surenka kitas pakuotes. R 543-43 I straipsnyje išvardyti kriterijai, skirti paaiškinti „pakuotės“ sąvoką, ir numatyta, kad šių kriterijų taikymo pavyzdžiai bus pateikti Aplinkos ministro įsakyme.
7 Ginčijama direktyva į Prancūzijos teisę buvo perkelta 2013 m. rugpjūčio 6 d. Ministro įsakymu dėl Aplinkos kodekso R 543-43 straipsnyje nustatytų kriterijų, skirtų „pakuotės“ sąvokai paaiškinti, taikymo pavyzdžių (JORF 2013 m. rugpjūčio 27 d., p. 14487), ir į jį kaip gaminių, kurie yra pakuotės, pavyzdžius, be kita ko, įtraukė ritinius, vamzdelius ir cilindrus, apvyniotus lanksčia medžiaga.
8 Ieškovė Group’Hygiène yra Prancūzijos teisės reglamentuojama profesinė sąjunga, kuri, remiantis jos statutais, atstovauja Prancūzijos rinkoje veikiančių vienkartinio naudojimo higienos, sveikatos ir valymo gaminių, kaip antai tualetinio ir namų ūkyje naudojamo popieriaus, gamintojų interesams. Group’Hygiène narės gamina gaminius, kurie užvynioti ant kartono vamzdelių, esančių tualetinio popieriaus ar popierinio rankšluosčio rulonų viduryje.
9 2013 m. sausio mėn. ekologinė organizacija, įgaliota Prancūzijoje užtikrinti pakuočių atliekų tvarkymą (toliau – ekologinė organizacija), kelioms ieškovės narėms pareiškė ieškinius Prancūzijos teisme dėl to, kad, kiek tai susiję su jų dalyvavimu pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje, jos nedeklaravo atliekų, kurias sudaro ritiniai, vamzdeliai ir cilindrai, naudojami Prancūzijos rinkoje jų parduodamiems gaminiams, ir atitinkamai nesumokėjo su tuo susijusio mokesčio.
Procesas ir šalių reikalavimai
10 2013 m. balandžio 9 d. ieškovė Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė pareiškimą, juo pareiškė šį ieškinį.
11 Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. birželio 27 d.) Komisija, remdamasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalimi, pareiškė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.
12 2013 m. liepos 26 d. Sphère France SAS ir Schweitzer SAS Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė dokumentą, juo paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti ieškovės reikalavimų.
13 2013 m. rugsėjo 23 d. ieškovė pateikė savo pastabas dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo.
14 Ieškiniu ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– „nedelsiant“ panaikinti ginčijamą direktyvą tiek, kiek ritiniai, vamzdeliai ir cilindrai, apvynioti lanksčia medžiaga, išskyrus naudojamus pramonėje, įtraukti į Direktyvos 94/62 I priede esančių pakuočių pavyzdžių sąrašą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
15 Nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
16 Ieškovė pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą,
– „nedelsiant“ iš dalies panaikinti ginčijamą direktyvą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
17 Pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 ir 4 dalis Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl nepriimtinumo, nepradėdamas bylos nagrinėjimo iš esmės, jeigu šalis to prašė. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, išskyrus atvejus, kai Bendrasis Teismas nusprendžia priešingai, likusi proceso dalis vyksta žodžiu. Bendrasis Teismas mano, kad šiuo atveju bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos ir nereikia pradėti žodinės proceso dalies.
18 Komisija teigia, kad ieškinys nepriimtinas, ir nurodo tris su tuo susijusius pagrindus: pirma, ieškovė neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinio, nes, panaikinus direktyvą, naudos negautų nei ji, nei jos narės, antra, ginčijama direktyva nėra tiesiogiai su jos narėmis susijęs reglamentuojamojo pobūdžio aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnio ketvirtą pastraipą, ir, trečia, ieškovė neturi teisės pareikšti ieškinio, nes aktas nėra tiesiogiai ir konkrečiai skirtas jos narėms.
19 Kadangi Group’Hygiène yra asociacija, kuri atstovauja vienkartinio naudojimo higienos, sveikatos ir valymo gaminių gamintojų interesams, remiantis teismo praktika, ji iš esmės gali pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, tik jeigu jos atstovaujami asmenys ar kai kurie iš jų turi teisę pareikšti ieškinį individualiai arba jeigu ji gali įrodyti savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija ir Forum 187 / Komisija, C‑182/03 ir C‑217/03, Rink. p. I‑5479, 56 punktą ir nurodytą teismų praktiką ir 2012 m. birželio 4 d. Bendrojo Teismo nutarties Eurofer / Komisija, T‑381/11, 18 punktą).
20 Ieškovė netvirtina, kad pati yra suinteresuota ginčijamos direktyvos panaikinimu, bet teigia, jog jos narės suinteresuotos, kad ši direktyva būtų panaikinta, ir jos individualiai turi teisę pareikšti ieškinį dėl šios direktyvos panaikinimo.
21 Pirmiausia reikia išnagrinėti, ar ieškovės narės turi teisę pareikšti ieškinį.
22 Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą „kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pirmoje ir antroje pastraipose numatytomis sąlygomis pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojančio pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių“.
23 Remiantis SESV 288 straipsnio trečia pastraipa, direktyva skirta valstybėms narėms. Vadinasi, pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą privatūs asmenys, kaip antai ieškovės narės, gali pareikšti ieškinį dėl direktyvos panaikinimo, tik jeigu ji yra reglamentuojamojo pobūdžio aktas, tiesiogiai su jomis susijęs, dėl kurio nereikia priimti įgyvendinamųjų priemonių, arba jeigu jis tiesiogiai ir konkrečiai su jomis susijęs (šiuo klausimu žr. 2010 m. spalio 25 d. Bendrojo Teismo sprendimo Microban International ir Microban (Europe) / Komisija, T‑262/10, Rink. p. II‑7697, 19 punktą ir 2013 m. rugsėjo 6 d. Bendrojo Teismo sprendimo Sepro Europe / Komisija, T‑483/11, 29 punktą).
24 Bendrojo Teismo nuomone, pirmiausia reikia nagrinėti nepriimtinumo pagrindą, pagal kurį nėra tiesioginės sąsajos, nes ji pagrįsta ieškinio priimtinumo sąlyga, bendra šios nutarties 22 punkte nurodytiems antros ir trečios kategorijų aktams.
25 Komisija iš esmės teigia, kad ginčijama direktyva nedaro tiesioginio poveikio ieškovės narių teisinei padėčiai. Komisijos tvirtinimu, aplinkybės, jog ši direktyva gali joms sukelti finansinių pasekmių, nepakanka, kad būtų galima pripažinti, jog ji su jomis tiesiogiai susijusi. Be to, valstybės narės turi diskreciją nuspręsti, kaip pasiekti Direktyvoje 94/62 numatytus tikslus, kiek tai susiję su ritiniais, vamzdeliais ir cilindrais, apvyniotais lanksčia medžiaga, remiantis ginčijama direktyva įtrauktais į gaminių, kurie yra pakuotės, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punktą, pavyzdžių sąrašą.
26 Ieškovė iš esmės tvirtina, kad dėl ginčijamos direktyvos ritiniai, vamzdeliai ir cilindrai, apvynioti lanksčia medžiaga, nuo šiol automatiškai laikomi pakuotėmis, ir šiuo klausimu kompetentingoms nacionalinėms institucijoms nepalikta jokios diskrecijos. Taigi ginčijama direktyva tiesiogiai ir nedelsiant lemia tai, kad Group’Hygiène narėms nustatomi papildomi, visų pirma finansiniai, įpareigojimai, susiję su dalyvavimu šių gaminių pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje.
27 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad ginčijama direktyva tiek savo forma, tiek turiniu yra aktas, kuris visuotinai taikomas objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir yra bendrai bei abstrakčiai skirtas visiems valstybių narių ūkio subjektams, kurių veikla susijusi su pakuotėmis, sudarytomis iš ginčijama direktyva į Direktyvos 94/62 I priedą įrašytų gaminių, įskaitant ritinius, vamzdelius ir cilindrus, apvyniotus lanksčia medžiaga.
28 Reikia priminti, kad Teisingumo Teismas ne kartą pripažino, kad direktyva yra visuotinai taikomas aktas (šiuo klausimu žr. 1984 m. vasario 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kloppenburg, 70/83, Rink. p. 1075, 11 punktą ir 1993 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Gibraltar / Taryba, C‑298/89, Rink. p. I‑3605, 16 punktą; 1995 m. lapkričio 23 d. Teisingumo Teismo nutarties Asocarne / Taryba, C‑10/95 P, Rink. p. I‑4149, 29 punktą). Vis dėlto negalima atmesti galimybės, kad tam tikromis aplinkybėmis tokio visuotinai taikomo akto nuostatos gali būti tiesiogiai ir konkrečiai susijusios su privačiu asmeniu (šiuo klausimu žr. 1994 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Codorniu / Taryba, C‑309/89, Rink. p. I‑1853, 19–22 punktus; 2000 m. birželio 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Salamander ir kt. / Parlamentas ir Taryba, T‑172/98, T‑175/98–T‑177/98, Rink. p. II‑2487, 30 punktą ir 2010 m. kovo 2 d. Bendrojo Teismo sprendimo Arcelor / Parlamentas ir Taryba, T‑16/04, Rink. p. II‑211, 96 punktą).
29 Beje, dėl tiesioginės sąsajos sąlygos, įtvirtintos EB 230 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad sąlyga, pagal kurią aktas, dėl kurio pareikštas ieškinys, turi būti tiesiogiai susijęs su fiziniu ar juridiniu asmeniu, įvykdoma tik tuomet, kai šis aktas daro tiesioginį poveikį jo teisinei padėčiai ir nepalieka jokios diskrecijos adresatams, atsakingiems už jo įgyvendinimą, vykstantį savaime ir išplaukiantį tik iš Sąjungos teisės normų, netaikant kitų tarpinių taisyklių (1998 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dreyfus / Komisija, C‑386/96 P, Rink. p. I‑2309, 43 punktas; 28 punkte minėto Sprendimo Salamander ir kt. / Parlamentas ir Taryba 52 punktas; 28 punkte minėto Sprendimo Arcelor / Parlamentas ir Taryba 97 punktas ir 23 punkte minėto Sprendimo Microban International ir Microban (Europe) / Komisija 27 punktas).
30 Tai reiškia, kad kai institucijos priimtas Sąjungos aktas skirtas valstybei narei, jis yra tiesiogiai susijęs su kiekvienu asmeniu, patiriančiu veiksmo, kurio valstybė narė turi imtis, kad įgyvendintų šį aktą, poveikį, jei šis veiksmas yra savaiminio pobūdžio arba jei šio akto pasekmės nekelia abejonių. Tačiau jei akte valstybei narei paliekama galimybė pasirinkti veikti arba neveikti arba nereikalaujama veikti tam tikru apibrėžtu būdu, ne pats aktas, o valstybės narės veiksmas arba neveikimas yra tiesiogiai susijęs su poveikį patiriančiu asmeniu. Kitaip tariant, tai, kad atsiranda nagrinėjamo akto padariniai, negali priklausyti nuo trečiųjų asmenų naudojimosi savo diskrecija, nebent būtų akivaizdu, kad tokia diskrecija gali būti naudojama tik nurodytu būdu (2002 m. rugsėjo 10 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Japan Tobacco et JT International / Parlamentas ir Taryba, T‑223/01, Rink. p. II‑3259, 46 punktas).
31 Kadangi SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyta tiesioginės sąsajos sąlyga nebuvo pakeista, ši teismo praktika taikytina ir nagrinėjamu atveju (2013 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo nutarties Regione Puglia / Komisija, C‑586/11 P, 31 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 15 d. Bendrojo Teismo nutarties Ax / Taryba, T‑259/10, neskelbiamos Rinkinyje, 21 punktą ir 2011 m. spalio 12 d. Bendrojo Teismo nutarties GS / Parlamentas ir Taryba, T‑149/11, neskelbiamos Rinkinyje, 19 punktą).
32 Taigi Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar pati ginčijama direktyva daro poveikį teisinei ieškovės narių padėčiai.
33 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pati direktyva negali sukurti įpareigojimų privatiems asmenims, todėl ja negalima prieš juos remtis (1986 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Marshall, 152/84, Rink. p. 723, 48 punktas ir 1996 m. kovo 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo El Corte Inglés, C‑192/94, Rink. p. I‑1281, 15 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 1994 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Faccini Dori, C‑91/92, Rink. p. I‑3325, 25 punktą). Remiantis tuo darytina išvada, kad pati direktyva, kuria, kaip nagrinėjamu atveju, valstybės narės įpareigojamos tam tikrus gaminius laikyti pakuotėmis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punktą, prieš tai, kol valstybė imsis perkėlimo priemonių (ir neatsižvelgiant į tai, ar ji jų imsis), negali daryti tiesioginio poveikio ūkio subjektų padėčiai, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 28 punkte minėto Sprendimo Salamander ir kt. / Parlamentas ir Taryba 54 punktą).
34 Vis dėlto ieškovė teigia, kad ginčijama direktyva darė tiesioginį poveikį jos narėms net prieš ją perkeliant ir nepaisant to, ar ji perkelta.
35 Visų pirma ieškovė nurodo finansines pasekmes, kurių dėl ginčijamos direktyvos priėmimo patiria ar kyla grėsmė, kad patirs, jos narės, nes šia direktyva į pakuočių pavyzdžių sąrašą įtraukti ritiniai, vamzdeliai ir cilindrai, apvynioti lanksčia medžiaga. Vadinasi, ieškovės narės, kurios gamindamos prekes naudoja šiuos gaminius, privalės dalyvauti šių prekių pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje ir sumokėti tam tikrus su tuo susijusius mokesčius. Prancūzijos teismo nagrinėjamas jų ginčas su ekologine organizacija patvirtina, kad netrukus neišvengiamai jos patirs tokių finansinių pasekmių.
36 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad tokios pasekmės susijusios ne su ginčijama direktyva, bet su tuo, kaip ją perkėlė Prancūzijos valdžios institucijos. Iš tiesų šia direktyva tik iš dalies keičiamas gaminių, kurie turi būti laikomi pakuotėmis arba ne, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punktą, pavyzdžių sąrašas. Vien tai, kad tam tikri gaminiai, be kita ko, ritiniai, vamzdeliai ir cilindrai, apvynioti lanksčia medžiaga, įrašyti į pakuočių pavyzdžių sąrašą, neįpareigoja ūkio subjektų, kurių veikla susijusi su pakuotėmis, sudarytomis iš tų gaminių, dalyvauti jų tvarkymo sistemoje. Nors dėl ginčijamos direktyvos 1 straipsnio ir jos I priedo ritiniai, vamzdeliai ir cilindrai, apvynioti lanksčia medžiaga, nuo šiol pagal nacionalinės teisės sistemas turi būti laikomi pakuotėmis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punktą, ginčijamoje direktyvoje nėra jokių konkrečių nuorodų, kokių priemonių turės imtis nacionalinės valdžios institucijos, kad pasiektų su šiais gaminiais susijusių Direktyvoje 92/62 įtvirtintų tikslų.
37 Konkrečiai kalbant, Direktyvos 92/62 7 straipsnyje nustatytas įpareigojimas įdiegti atliekų, kurios susijusios su ginčijamoje direktyvoje išvardytais gaminiais, sudarančiais pakuotes, grąžinimo, surinkimo ir naudojimo sistemą, nėra tiesiogiai taikomas ieškovės narėms. Iš tiesų tam būtinas atitinkamos valstybės narės aktas, kad ji patikslintų, kaip ketina įgyvendinti nagrinėjamus įsipareigojimus, susijusius su, be kita ko, ritiniais, vamzdeliais ir cilindrais, apvyniotais lanksčia medžiaga (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2006 m. birželio 22 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Freiherr von Cramer-Klett ir Rechtlerverband Pfronten / Komisija, T‑136/04, Rink. p. II‑1805, 52 punktą).
38 Todėl ne ginčijama direktyva, bet būtent ją perkeliančios nacionalinės nuostatos gali daryti poveikį teisinei ieškovės narių padėčiai.
39 Vadinasi, ginčijama direktyva negali būti laikoma darančia tiesioginį poveikį šių narių teisėms ar naudojimuisi tokiomis teisėmis.
40 Ieškovės nurodomos finansinės pasekmės bet kuriuo atveju daro poveikį ne teisinei jos narių padėčiai, bet faktinei jų situacijai (šiuo klausimu žr. 28 punkte minėto Sprendimo Salamander ir kt. / Parlamentas ir Taryba 62 punktą ir 2006 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Benkö ir kt. / Komisija, T‑122/05, Rink. p. II‑2939, 47 punktą). Be to, kaip matyti iš teismo praktikos, vien aplinkybės, jog teisės aktas gali daryti poveikį ieškovės turtinei padėčiai, nepakanka norint padaryti išvadą, kad jis tiesiogiai su ja susijęs. Tik specialių aplinkybių buvimas asmeniui, teigiančiam, kad aktas daro įtaką jo padėčiai rinkoje, galėtų suteikti teisę pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą (1969 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Eridania ir kt. / Komisija, 10/68 ir 18/68, Rink. p. 459, 7 punktas ir 1998 m. vasario 18 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Comité d’entreprise de la Société française de production ir kt. / Komisija, T‑189/97, Rink. p. II‑335, 48 punktas ir 2011 m. rugsėjo 21 d. Bendrojo Teismo nutarties Etimine et Etiproducts / ECHA, T‑343/10, Rink. p. II‑6611, 41 punktas). Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė tik tai, kad jos narėms kils papildomų finansinių įpareigojimų, susijusių su pakuočių, kurias sudaro ritiniai, vamzdeliai ir cilindrai, apvynioti lanksčia medžiaga, atliekų tvarkymu, nenustatyta, kad egzistuoja tokios specialios aplinkybės.
41 Antra, ieškovė tvirtina, kad direktyva daro tiesioginį poveikį teisinei jos narių padėčiai, nes ekologinė organizacija Prancūzijos teismo nagrinėjamose bylose gali ja tiesiogiai remtis reikalaudama sumokėti mokesčius, kiek tai susiję su jų dalyvavimu pakuočių, kurias sudaro ritiniai, vamzdeliai ir cilindrai, apvynioti lanksčia medžiaga, tvarkymo sistemoje.
42 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kaip jau buvo priminta šios nutarties 33 punkte, kad pati direktyva negali sukurti įpareigojimų privatiems asmenims, todėl ja negalima prieš juos remtis. Taigi šis ieškovės argumentas yra nepagrįstas.
43 Trečia, taip pat nepagrįstas ieškovės argumentas, kad jos narės yra tiesiogiai susijusios su direktyva, nesvarbu, ar ji perkelta, nes joje valstybėms narėms nepaliekama jokios diskrecijos dėl direktyvos perkėlimo priemonių. Tiesa, kad, kaip tvirtina ieškovė, ginčijamoje direktyvoje valstybėms narėms nepaliekama jokios diskrecijos, kiek tai susiję su galimybe nuo šiol ritinius, vamzdelius ir cilindrus, apvyniotus lanksčia medžiaga, laikyti pakuotėmis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 94/62 3 straipsnio 1 punktą. Vis dėlto valstybės narės visada turi diskreciją pasirinkti, kokių priemonių imsis, kad pasiektų su šiais gaminiais susijusių Direktyvoje 92/62 įtvirtintų tikslų. Vadinasi, tikimybė, kad gali būti paveikta teisinė ieškovės narių padėtis, susijusi ne su reikalavimu pasiekti šį rezultatą, bet priklauso nuo to, kokių priemonių valstybė narė nuspręs imtis tam, kad pasiektų šį rezultatą (šiuo klausimu žr. 2008 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Infront WM, C‑125/06 P, Rink. p. I‑1451, 62 ir 63 punktus).
44 Iš tiesų nei Direktyvoje 94/62, nei ginčijamoje direktyvoje nėra nustatyta vienkartinio naudojimo namų apyvokos daiktų pakuočių, kaip antai ritinių, vamzdelių ir cilindrų, naudojamų ieškovės narių gaminamuose gaminiuose, atliekų tvarkymo sistema, kuri leistų pasiekti įtvirtintus tikslus. Taigi jos leidžia valstybėms narėms pasirinkti tinkamiausią sistemą (šiuo klausimu žr. 2004 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Radlberger Getränkegesellschaft ir S. Spitz, C‑309/02, Rink. p. I‑11763, 42 punktą). Direktyvoje 94/62 valstybėms narėms taip pat palikta galimybė pasirinkti, kurios ūkio subjektų kategorijos privalo dalyvauti pagal Direktyvos 94/62 7 straipsnio 1 dalį nustatytose sistemose, kuriomis užtikrinamas pakuočių ir pakuočių atliekų grąžinimas, surinkimas ir naudojimas, su sąlyga, kad jos „yra atviros, kad jose galėtų dalyvauti atitinkamų sektorių ekonominės veiklos vykdytojai ir kompetentingos valstybinės institucijos“ (šiuo klausimu žr. 2006 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo nutarties Plato Plastik Robert Frank, C‑26/05, neskelbiamos Rinkinyje, 33 punktą). Vadinasi, nei Direktyva 94/62, nei ginčijama direktyva nenumato, kad pakuočių naudotojai, kaip antai ieškovės narės, privalo dalyvauti pakuočių tvarkymo sistemoje, kurią įtvirtins Prancūzijos Respublika, kiek tai susiję su ritiniais, vamzdeliais ir cilindrais, apvyniotais lanksčia medžiaga.
45 Aplinkybė, jog nacionalinės valdžios institucijos jau ėmėsi priemonių pagal Direktyvą 94/62, nereiškia, kad valstybės narės diskrecija įgyvendinti ginčijamą direktyvą yra tik teorinė, nes negalima atmesti galimybės, kad nacionalinės valdžios institucijos priims kitokias priemones (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2008 m. liepos 14 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Calebus / Komisija, T‑366/06, neskelbiamos Rinkinyje, 43 punktą).
46 Ketvirta, taip pat negalima sutikti su ieškovo argumentu, pagrįstu šios nutarties 23 punkte nurodytu Sprendimu Microban International ir Microban (Europe) / Komisija, kuriame Bendrasis Teismas pripažino, kad ginčijamas sprendimas, numatantis draudimą prekiauti atitinkama chemine medžiaga, daro tiesioginį poveikį ieškovių teisinei padėčiai. Visų pirma reikia pažymėti, kad toje byloje ieškovių ginčytas aktas buvo sprendimas, kuris pagal SESV 288 straipsnio ketvirtą pastraipą yra privalomas visas. Tačiau nagrinėjamoje byloje ginčijamas aktas yra direktyva, kuri, kaip apibrėžta SESV 288 straipsnio trečioje pastraipoje, privaloma valstybėms narėms rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo būdus.
47 Antra, kitaip nei šios nutarties 23 punkte nurodytoje byloje Microban International et Microban (Europe) / Komisija nagrinėtame sprendime, ginčijamoje direktyvoje ieškovės narėms nenumatytas joks draudimas ar įpareigojimas, bet valstybėms narėms palikta savo nuožiūra nustatyti, kokių pasekmių kils ūkio subjektams, kuriems aktualu tai, kad tam tikri gaminiai įrašyti į pakuočių pavyzdžių sąrašą, atsižvelgiant į Direktyvoje 94/62 nustatytus tikslus.
48 Tas pats pasakytina ir dėl argumento, susijusio su 2009 m. spalio 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu Vischim / Komisija (T‑420/05, Rink. p. II‑3841), kuriame tas teismas nusprendė, kad ieškovė šioje byloje turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl direktyvos, nustatančios veikliosios medžiagos, kuri yra sudėtinė augalų apsaugos produktų dalis, prekybos sąlygas Sąjungos rinkoje, panaikinimo. Iš tiesų toje byloje, kur buvo priimtas šis sprendimas, ginčyta direktyva darė tiesioginį poveikį bendrovės, gaminančios šią veikliąją medžiagą, teisinei padėčiai. Tačiau tos bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, nes šiame ieškinyje ginčijamoje direktyvoje nenumatytos pakuočių, kurias sudaro į Direktyvos 94/62 I priede esantį sąrašą įrašyti gaminiai, prekybos sąlygos.
49 Todėl tiek šios nutarties 23 punkte nurodytame Sprendime Microban International ir Microban (Europe) / Komisija (29 punktas), tiek šios nutarties 48 punkte nurodytame Sprendime Vischim / Komisija (77 punktas) buvusios aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
50 Kadangi tiesioginės sąsajos sąlyga yra bendra ieškinių dėl aktų, kurie nėra ieškovui skirti, ir ieškinių dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, priimtinumo sąlyga, nereikia nagrinėti klausimo, ar ginčijama direktyva yra reglamentuojamojo pobūdžio aktas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinę frazę, siekiant padaryti išvadą, kad ieškovės narės neturi teisės pareikšti ieškinio (šiuo klausimu žr. 31 punkte minėtos Nutarties Ax / Taryba 25 punktą ir 31 punkte minėtos Nutarties GS / Parlamentas ir Taryba 28 punktą).
51 Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės narės neturi teisės pareikšti ieškinio, o ieškovė netvirtino, kad pati turi suinteresuotumą, remiantis šios nutarties 19 straipsnyje priminta teismo praktika, reikia daryti išvadą, kad šis ieškinys nepriimtinas, nesant reikalo nagrinėti, ar argumentas, kad ieškovės narės neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinio, yra pagrįstas.
52 Tokiomis aplinkybėmis nereikia spręsti dėl Sphère France ir Schweitzer prašymų leisti įstoti į bylą palaikyti ieškovės reikalavimų (šiuo klausimu žr. 2001 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo nutarties Conseil national des professions de l’automobile ir kt. / Komisija, C‑341/00 P, Rink. p. I‑5263, 33–37 punktus).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, be savo bylinėjimosi išlaidų, ji turi padengti Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nutaria:
1. Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.
2. Nereikia nuspręsti dėl Sphère France SAS ir Schweitzer SAS prašymų įstoti į bylą.
3. Group’Hygiène padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priimta 2014 m. liepos 7 d. Liuksemburge.