Byla T‑300/10
Internationaler Hilfsfonds eV
prieš
Europos Komisiją
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Su sutartimi LIEN 97-2011 susiję dokumentai – Dalinis atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su dokumentais – Pirminės paraiškos dalyko nustatymas – Išimtis, susijusi su individo privatumo ir neliečiamumo apsauga – Išimtis, susijusi su sprendimų priėmimo proceso apsauga – Gero administravimo principas – Konkretus ir individualus nagrinėjimas – Pareiga motyvuoti“
Sprendimo santrauka
1. Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Rėmimasis ankstesniu Bendrojo Teismo sprendimu – Ieškinio pagrindo nepriimtinumas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas ir 48 straipsnio 2 dalis)
2. Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Institucijos pareiga padėti pareiškėjui prieš atmetant jo paraišką
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 6 straipsnio 2 dalis, 7 ir 8 straipsniai)
3. Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Principo suteikti galimybę susipažinti su dokumentais išimtys – Visuomenės intereso apsauga – Apimtis – Institucijos pareiga atlikti konkretų ir individualų dokumentų tyrimą
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys)
4. Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Individo privatumo ir neliečiamumo apsauga – Apimtis – Pareiga atlikti vertinimą laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų – Neribotas Reglamento Nr. 45/2001 nuostatų taikymas bet kokiai paraiškai suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų
(ESS 6 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 45/2001 1 straipsnio 1 dalis, 8, 18 straipsniai ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktas)
5. Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Individo privatumo ir neliečiamumo apsauga – Su pačiu pareiškėju susijusių dokumentų atskleidimas – Leistinumas – Ribos – Trečiųjų asmenų privatumo ir neliečiamumo apsauga
6. Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Individo privatumo ir neliečiamumo apsauga – Pareiga atlikti vertinimą laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų – Išimties netaikymas apsaugos nevertiems asmenimis arba dėl to, kad egzistuoja viršesnis viešasis interesas – Nepriimtinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 45/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktas ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktas)
7. Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Sprendimų priėmimo proceso apsauga – Per jau pasibaigusį procesą parengtų dokumentų apsauga – Apimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antra pastraipa)
8. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis ir ribos
(SESV 296 straipsnis)
9. Europos Sąjunga – Institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Pareiga motyvuoti – Apimtis (SESV 296 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnis)
1. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkte numatytų formos reikalavimų, pagal kuriuos ieškinyje turi būti pateikta pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka, neatitinka ieškovės, kuri tik prašo Bendrojo Teismo patikrinti, ar ankstesniame teismo sprendime padarytos išvados pagal analogiją taikytinos šioje byloje, tvirtinimas. Todėl tokį tvirtinimą reikia pripažinti nepriimtinu.
(žr. 41–43 punktus)
2. Institucija, kuriai pateikta paraiška suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, privalo nuodugniai išnagrinėti visus dokumentus, dėl kurių pateikta paraiška atskleisti. Šis reikalavimas iš principo taikomas ne tik nagrinėjant kartotinę paraišką, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 8 straipsnį, bet ir nagrinėjant pirminę paraišką, kaip ji suprantama pagal minėto reglamento 7 straipsnį.
Be to, iš šio reglamento 6 straipsnio 2 dalies teksto, ypač iš vartojamų veiksmažodžių „kreiptis“ ir „padėti“, matyti, kad vien konstatavus, jog paraiška suteikti galimybę susipažinti su dokumentais nepakankamai konkreti, nesvarbu, kokios būtų to priežastys, paraišką gavusi institucija turi susisiekti su pareiškėju, kad būtų kuo aiškiau apibrėžti prašomi dokumentai.
Todėl Komisija padaro akivaizdžią vertinimo klaidą, kiek tai susiję su pirminės paraiškos dalyko nustatymu, ir atitinkamai pažeidžia savo pareigą nuodugniai išnagrinėti minėtą paraišką, kai nesikreipia į ieškovę, kad ši tiek pirminėje, tiek kartotinėje paraiškoje konkrečiau apibrėžtų prašomus dokumentus dar prieš priimdama sprendimą atsisakyti tokius dokumentus pateikti.
(žr. 69, 84, 85 ir 87 punktus)
3. Pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais pateiktos paraiškos suteikti galimybę susipažinti su dokumentais nagrinėjimas turi būti konkretus. Iš tikrųjų, viena vertus, vien aplinkybės, kad dokumentas susijęs su išimties saugomu interesu, nepakanka tokios išimties taikymui pateisinti. Toks taikymas iš principo gali būti pateisinamas, tik, pirma, jei institucija iš anksto įvertino, ar dėl susipažinimo su dokumentu konkrečiai ir realiai nukentėtų saugomas interesas, ir, antra, jei pagal minėto reglamento 4 straipsnio 2 ir 3 dalis nėra viršesnio viešojo intereso, pateisinančio prašomo dokumento atskleidimą. Kita vertus, rizika pakenkti saugomam interesui turi būti pagrįstai nuspėjama, o ne vien tik hipotetinė.
Iš principo taip pat būtinas kiekvieno dokumento konkretus ir individualus tyrimas, nes, nepaisant to, jog aišku, kad paraiškoje suteikti galimybę susipažinti nurodytiems dokumentams taikoma išimtis, tik toks tyrimas gali leisti atitinkamai institucijai, vadovaujantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalimi, įvertinti galimybę leisti pareiškėjui iš dalies susipažinti su dokumentais. Taikant Elgesio kodeksą, susijusį su visuomenės galimybe susipažinti su Tarybos ir Komisijos dokumentais, įvertinimas, atliktas labiau dokumentų kategorijos nei juose esančios konkrečios informacijos atžvilgiu, laikytinas nepakankamu, nes iš institucijos reikalaujamas atlikti tyrimas turi jai leisti konkrečiai įvertinti, ar nurodyta išimtis iš tiesų taikytina visai šiuose dokumentuose esančiai informacijai.
(žr. 91, 92, 133, 144, 149 ir 150 punktus)
4. Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta galimybės leisti susipažinti su dokumentu išimtis, taikoma tuo atveju, kai tokio dokumento atskleidimas padarytų žalos individo privatumo ir neliečiamumo apsaugai, ypač pagal asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus. Ši teisės nuostata nedaloma ir ja reikalaujama, kad individo privatumas ir neliečiamumas visada būtų nagrinėjamas ir vertinamas pagal tokius teisės aktus, pirmiausia pagal Reglamentą Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo. Reglamentai Nr. 45/2001 ir Nr. 1049/2001 priimti beveik tuo pačiu metu. Juose nėra nuostatų, kuriose būtų aiškiai numatyta vieno iš reglamentų viršenybė prieš kitą. Todėl iš esmės reikia užtikrinti jų neribotą taikymą.
Šiuo atžvilgiu iš Reglamento Nr. 45/2001 15 konstatuojamosios dalies pirmo sakinio matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas rėmėsi būtinybe taikyti ESS 6 straipsnį, o kartu ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, jeigu Bendrijos institucijos ir įstaigos asmens duomenis tvarko vykdydamos tokią veiklą, kuriai netaikomas šis reglamentas, pirmiausia tokią, kuri nurodyta ES sutarties redakcijos, galiojusios iki Lisabonos sutarties, V ir VI antraštinėse dalyse. Tačiau ši nuoroda nereikalinga, jei duomenys tvarkomi vykdant tokią veiklą, kuriai taikomas minėtas reglamentas, nes akivaizdu, jog tokiais atvejais taikomas pats Reglamentas Nr. 45/2001.
Iš to matyti, kad jei prašymu pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 siekiama susipažinti su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų, taikomos visos Reglamento Nr. 45/2001 nuostatos. Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsniu visų pirma asmens duomenų gavėjui nustatoma pareiga įrodyti būtinybę tokius duomenis gauti. Be to, to paties reglamento 18 straipsniu būtent atitinkamam asmeniui suteikiama teisė bet kada dėl imperatyvių teisėtų priežasčių, susijusių su konkrečia jo padėtimi, nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
(žr. 98, 99, 101, 103 ir 104 punktus)
5. Atsižvelgiant tiek į siaurą Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnyje nurodytų išimčių aiškinimą, tiek į Reglamento Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo tikslą, laikytina, kad negalima atsisakyti atskleisti asmens duomenis, kurie susiję tik su paraišką suteikti galimybę susipažinti su dokumentais pateikusiu asmeniu, remiantis tuo, kad toks atskleidimas padarytų žalos individo privatumui ir neliečiamumui.
Taip pat, kiek tai susiję su tokio atskleidimo apimtimi, pabrėžtina, kad nors paraišką suteikti galimybę susipažinti su dokumentais pateikusio asmens atžvilgiu nereikia apsaugoti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto intereso, vis dėlto pagal Reglamento Nr. 45/2001 nuostatas tokia apsauga turi būti užtikrinta trečiųjų asmenų atžvilgiu. Todėl, nesilaikant principo, kad Reglamentu Nr. 1049/2001 siekiama apskritai suteikti teisę visuomenei susipažinti su institucijų dokumentais, konstatuotina, kad kai prašomuose dokumentuose yra paraišką suteikti galimybę susipažinti su dokumentais pateikusio asmens duomenų, jo teisė tokius dokumentus gauti, paremta teise susipažinti su institucijų dokumentais, negali reikšti, kad taip visuomenė apskritai įgyja teisę susipažinti su minėtais dokumentais.
(žr. 107 ir 109 punktus)
6. Visuomenės teisės susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais srityje ieškovė neturi vertinti, ar asmeniui gali būti suteikta privatumo ir neliečiamumo apsauga. Taikant Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas asmens duomenims teiktina apsauga turi būti užtikrinta griežtai laikantis Reglamento Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo nuostatų. Pastarajame reglamente nenumatyta jokia juo saugomos užtikrinamos pagrindinės teisės apsaugos išimtis, kuri būtų grindžiama aplinkybe, kad aptariami duomenys susiję su tokios apsaugos nevertu asmeniu. Be to, priešingai Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatytai išimčiai, šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkto ir Reglamento Nr. 45/2001 nuostatose numatyta išimtis negali būti atmesta remiantis viršesnio viešojo intereso buvimu.
(žr. 112 ir 124 punktus)
7. Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą galimybė susipažinti su dokumentu, kuriame pareikšta vidaus reikmėms skirta nuomonė, kuri yra svarstymų ir preliminarių konsultacijų atitinkamos institucijos viduje dalis, nesuteikiama net po to, kai sprendimas jau yra priimtas, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atitinkamo dokumento atskleidimą pateisintų viršesnis viešasis interesas. Dėl principo, kad galimybės susipažinti su institucijų dokumentais išimtys turi būti aiškinamos siaurai, pabrėžtina, jog pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą net ir priėmus sprendimą galima nesuteikti galimybės susipažinti tik su dalimi vidaus naudojimo dokumentų, kuriuose išdėstyta vidaus reikmėms skirta nuomonė, kuri yra svarstymų ir preliminarių konsultacijų atitinkamos institucijos viduje dalis, jeigu dokumentų atskleidimas rimtai pakenktų šios institucijos sprendimų priėmimo procesui.
Taigi šia Reglamento Nr. 1049/2001 nuostata siekiama apsaugoti tam tikras vykstant procesui priimtų dokumentų, kurių atskleidimas net šiam procesui pasibaigus rimtai pakenktų atitinkamos institucijos sprendimų priėmimo procesui, rūšis. Šiuose dokumentuose turi būti vidaus reikmėms skirta nuomonė, kuri yra svarstymų ir preliminarių konsultacijų atitinkamos institucijos viduje dalis.
(žr. 130–132 punktus)
8. SESV 296 straipsniu reikalaujami motyvai turi atitikti atitinkamo teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyti teisės aktą priėmusios institucijos argumentus, kad leistų suinteresuotiesiems asmenims žinoti, dėl kokių priežasčių priimta priemonė, o Sąjungos teismui – vykdyti savo kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir šio akto adresatų ar kitų asmenų, su kuriais jis tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, interesą gauti paaiškinimus. Nurodant motyvus nereikalaujama tiksliai atskleisti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes klausimas, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą bei į visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas.
(žr. 181 punktą)
9. Kalbant apie paraišką suteikti galimybę susipažinti su dokumentais pažymėtina, kad kai atitinkama institucija atsisako suteikti tokią galimybę, remdamasi savo turima informacija ji kiekvienu konkrečiu atveju turi įrodyti, kad dokumentai, kuriuos prašoma atskleisti, iš tikrųjų patenka į Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnyje išvardytas išimtis. Todėl galimybės susipažinti su dokumentu nesuteikusi institucija turi nurodyti motyvus, kurie leistų suprasti ir patikrinti, pirma, ar prašomam dokumentui iš tikrųjų taikoma nurodyta išimtis ir, antra, ar su šia išimtimi susijusios apsaugos poreikis yra realus.
Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad iš paties implicitinio atsisakymo suteikti galimybę susipažinti su dokumentais apibrėžimo matyti, kad jo atveju nepateikiami jokie motyvai, o tai neatitinka SESV 296 straipsniu Sąjungos institucijoms nustatytos motyvavimo pareigos.
(žr. 182, 185–187, 198 punktus)