Byla T‑122/17
Devin AD
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas DEVIN – Absoliutus atmetimo pagrindas – Apibūdinamasis pobūdis – Geografinis pavadinimas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktas)“
Santrauka – 2018 m. spalio 25 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas
1. Europos Sąjungos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme – Bendrojo Teismo teisė pakeisti ginčijamą sprendimą – Ribos
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys ir 65 straipsnio 3 dalis)
2. Europos Sąjungos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Registravimas pažeidžiant Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą – Sąvoka
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas ir 52 straipsnio 1 dalies a punktas)
3. Europos Sąjungos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Registravimas pažeidžiant Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą – Prekių ženklo apibūdinamojo pobūdžio vertinimas – Geografiniai pavadinimai
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas ir 52 straipsnio 1 dalies a punktas)
4. Europos Sąjungos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Registravimas pažeidžiant Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą – Prekių ženklo apibūdinamojo pobūdžio vertinimas – Geografiniai pavadinimai – Kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas ir 52 straipsnio 1 dalies a punktas)
5. Europos Sąjungos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Registravimas pažeidžiant Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą – Žodinis prekių ženklas DEVIN – Vidutinio Sąjungos vartotojo suvokimas apie žodį „devin“ – Geografinio pavadinimo „Devin“ prieinamumas
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas ir 52 straipsnio 1 dalies a punktas)
6. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo poveikis – Apribojimai – Reglamento Nr. 207/2009 12 straipsnio b punktas – Prieinamumo reikalavimas – Poveikis
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas ir 12 straipsnio b punktas)
7. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo poveikis – Prekių ženklo suteikiamos teisės – Teisė uždrausti naudoti prekių ženklą – Tapataus ar panašaus žymens naudojimas be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojant prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu arba jiems pakenkiant – Tinkamos priežasties sąvoka – Apimtis
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 2 dalies c punktas)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 11, 97–99 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 17, 18 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 20–22 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 23, 24 punktus)
5. Žodinis prekių ženklas DEVIN neapibūdina geografinės kilmės, kiek tai susijęs su Bulgarijos kaimyninių šalių, t. y. Graikijos ir Rumunijos, arba kitų Sąjungos valstybių narių, išskyrus Bulgariją, vidutiniais vartotojais.
Nors geografinį pavadinimą „Devin“ žino suinteresuotieji asmenys Bulgarijoje, kitų Sąjungos valstybių narių suinteresuotiesiems asmenims geografinis pavadinimas „Devin“ iš esmės nežinomas arba bent nežinomas kaip geografinės vietos nuoroda.
Vien aplinkybės, kad Devino miestą galima aptikti atliekant paiešką internete, nepakanka, kad būtų galima nustatyti, jog tai yra vieta, kurią žino didelė atitinkamos visuomenės dalis Graikijoje ir Rumunijoje. Vien „internete egzistuojančio turistinio pobūdžio“ nepakanka įrodyti, kad miestelį žino atitinkama visuomenė užsienyje.
Vidutinis mineralinio vandens ir gėrimų vartotojas Sąjungoje neturi daug specialių žinių geografijos ir turizmo srityje. Apeliacinė taryba klaidingai dėmesį skyrė tik Devine ir Bulgarijoje besilankantiems užsienio turistams, visų pirma graikams ir rumunams, ir neatsižvelgė į visą atitinkamą visuomenę, kurią sudaro vidutiniai Sąjungos, visų pirma Graikijos ir Rumunijos, vartotojai; ji klaidingai apsiribojo nežymia atitinkamos visuomenės dalimi, t. y. Bulgariją arba Deviną lankančiais užsienio turistais, kuri bet kuriuo atveju yra nedidelė ir neturi būti laikoma pakankamai reprezentatyvia, kaip tai suprantama pagal jurisprudenciją. Taigi Apeliacinė taryba atliko klaidingą patikrinimą ir todėl faktinis vertinimas, kaip atitinkama visuomenė suvokia žodį „devin“, atliktas neteisingai.
Kalbant apie geografinio pavadinimo „Devin“ prieinamumą reikėtų atsižvelgti į tai, kad apibūdinamasis pavadinimo „Devin“ naudojimas leidžiamas siekiant reklamuoti miestą kaip turistinę kryptį. Pačioje prekių ženklo suteikiamos išimtinės teisės apibrėžtyje Reglamentas Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo numatyto trečiųjų asmenų interesų apsaugos garantijas. Devino miesto pavadinimas lieka prieinamas tretiesiems asmenims ne tik naudoti apibūdinimo tikslais, kaip antai skatinant turizmą šiame mieste, bet ir naudoti kaip skiriamąjį žymenį tuo atveju, jei yra „rimta priežastis“ ir nėra galimybės suklaidinti, dėl kurios Reglamento Nr. 207/2009 8 ir 9 straipsniai negali būti taikomi. Bendrasis interesas išsaugoti tokio geografinio pavadinimo kaip „Devin“, kuris yra SPA miestas, prieinamumą gali būti apsaugotas leidžiant naudoti tokius pavadinimus apibūdinimo tikslais ir nustatant garantijas, kuriomis ribojama išimtinė ginčijamo prekių ženklo savininko teisė, nereikalaujant panaikinti šio prekių ženklo registracijos.
(žr. 39, 41, 46–48, 79, 83, 89, 90, 93, 95 punktus)
6. Reglamento Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 12 straipsniu siekiama suderinti prekių ženklu suteikiamų teisių apsaugos, laisvo prekių judėjimo ir laisvės teikti paslaugas vidaus rinkoje pagrindinius interesus taip, kad prekių ženklų teisės aktai galėtų atlikti savo, kaip esminio sąžiningos konkurencijos sistemos, kurią norima nustatyti ir išsaugoti Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, veiksnio vaidmenį. Konkrečiau kalbant, minėto reglamento 12 straipsnio b punktas skirtas išsaugoti visų ūkio subjektų galimybę naudoti aprašomąsias nuorodas. Taigi ši nuostata įtvirtina prieinamumo reikalavimą. Vis dėlto prieinamumo reikalavimas jokiu būdu neturi savarankiškai riboti prekių ženklo suteikiamų teisių, papildydamas minėtame straipsnyje aiškiai nurodytus apribojimus. Net jeigu pagal Reglamento Nr. 207/2009 12 straipsnio 1 dalies b punktą tretiesiems asmenims nesuteikiama teisė naudoti tokio pavadinimo kaip prekių ženklo, juo užtikrinama galimybė naudoti jį kaip apibūdinimą, t. y. kaip su geografine kilme susijusią nuorodą, su sąlyga, kad naudojimas savaime neprieštarauja sąžiningai pramoninės ir komercinės veiklos praktikai.
(žr. 76–78 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 87, 88 punktus)