BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. birželio 27 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „my baby“ paraiška – Ankstesni žodiniai nacionalinis ir tarptautinis prekių ženklai MYBABY ir ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas „mybaby“ – Santykinis atmetimo pagrindas – Įrodymų nepateikimas protesto procedūros kalba – Teisėti lūkesčiai – Reglamento (EB) Nr. 2868/95 19 taisyklės 3 dalis, 20 taisyklės 1 dalis ir 98 taisyklės 1 dalis“
Byloje T‑523/10
Interkobo sp. z o.o., įsteigta Lodzėje (Lenkija), atstovaujama advokatų R. Skubisz ir K. Ziemski,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą D. Walicka,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
XXXLutz Marken GmbH, įsteigta Velzėje (Austrija), atstovaujama advokato H. Pannen,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2010 m. rugsėjo 8 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 88/2009‑4), susijusio su protesto procedūra tarp Interkobo sp. z o.o. ir XXXLutz Marken GmbH,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas O. Czúcz, teisėjai I. Labucka ir D. Gratsias (pranešėjas),
kancleris E. Coulon,
susipažinęs su Bendrojo Teismo kanceliarijai 2010 m. lapkričio 8 d. pateiktu ieškiniu,
susipažinęs su Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. kovo 24 d. pateiktu VRDT atsakymu į ieškinį,
susipažinęs su Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. kovo 17 d. pateiktu įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį,
atsižvelgdamas į Bendrojo Teismo ieškovei pateiktą klausimą raštu ir susipažinęs su atsakymu į šį klausimą, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. gruodžio 22 d.,
atsižvelgdamas į tai, kad per vieną mėnesį nuo pranešimo apie rašytinės proceso dalies pabaigą įteikimo šalys nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, todėl remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir vadovaudamasis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135a straipsniu nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2006 m. vasario 10 d. įstojusi į bylą šalis XXXLutz Marken GmbH pagal iš dalies pakeistą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146), kuris pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Ši paraiška buvo parengta vokiečių kalba, o antroji pagal Reglamento Nr. 40/94 115 straipsnio 3 dalies (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 119 straipsnio 3 dalis) nuostatas nurodyta šios paraiškos kalba – anglų.
3 Prekių ženklas, kurį prašoma įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:
4 Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 12, 20, 24 ir 28 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka šį aprašymą:
– 12 klasė: „Transporto priemonės; antžeminės, oro ir vandens transporto priemonės“,
– 20 klasė: „Baldai, veidrodžiai, paveikslų rėmai; prekės, jeigu jos priskirtos 20 klasei, iš medžio, kamščiamedžio, nendrių, vytelių, ragų, kaulų, ilčių, banginio ūsų, kriauklių, gintaro, perlamutro, jūros putų ir visų šių medžiagų pakaitalų arba iš plastiko“,
– 24 klasė: „Audiniai ir tekstilės prekės, priskirti 24 klasei; lovatiesės ir staltiesės“,
– 28 klasė: „Žaidimai ir žaislai; gimnastikos ir sporto reikmenys, priskirti 28 klasei; Kalėdų eglučių puošmenos“.
5 Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2006 m. rugpjūčio 28 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 35/2006.
6 2006 m. lapkričio 28 d. ieškovė Interkobo sp. z o.o. pagal Reglamento Nr. 40/94 42 straipsnį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis) pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos šioms prekėms: „Žaidimai ir žaislai; gimnastikos ir sporto reikmenys“, priskirti 28 klasei.
7 Vokiečių kalba parengtas protestas buvo grindžiamas ankstesniu žodiniu tarptautiniu prekių ženklu MYBABY, ankstesniu žodiniu Lenkijos prekių ženklu MYBABY ir galiausiai toliau pavaizduotu ankstesniu vaizdiniu Lenkijos prekių ženklu:
8 Šiais prekių ženklais buvo žymimos 28 klasei priklausančios prekės, atitinkančios šį aprašymą: „Žaidimai, žaislai ir sporto reikmenys“.
9 Grindžiant protestą buvo remiamasi Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) nurodytais pagrindais.
10 Kadangi pranešimui apie protestą pasirinkta kalba atitiko prekių ženklo paraiškoje vartojamą kalbą, pagal Reglamento Nr. 40/94 115 straipsnio 6 dalį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 119 straipsnio 6 dalis) ši kalba, būtent vokiečių, tapo VRDT procedūros kalba.
11 2008 m. lapkričio 19 d. Protestų skyrius patenkino protestą atsižvelgęs į tai, kad, jo nuomone, prašomą prekių ženklą galima supainioti su ankstesniu žodiniu Lenkijos prekių ženklu.
12 2009 m. sausio 13 d. įstojusi į bylą šalis, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsniais (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniai), pateikė VRDT apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.
13 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, priimtu byloje R 88/2009‑4 (toliau – ginčijamas sprendimas), VRDT ketvirtoji apeliacinė taryba patenkino apeliaciją, panaikino Protestų skyriaus sprendimą ir atmetė protestą.
14 Ji nusprendė, kad ieškovė neįrodė ankstesnio žodinio Lenkijos prekių ženklo apsaugos apimties ir šio sprendimo 7 punkte minimų kitų ankstesnių prekių ženklų, būtent žodinio tarptautinio prekių ženklo ir vaizdinio Lenkijos prekių ženklo egzistavimo, galiojimo ar apsaugos apimties. Tokiomis aplinkybėmis, jos nuomone, protestą reikėjo atmesti pagal iš dalies pakeisto 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), 20 taisyklės 1 dalį.
Šalių reikalavimai
15 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT ir įstojusios į bylą šalies Protestų skyriuje ir Apeliacinėje taryboje vykusioje administracinėje procedūroje patirtas bylinėjimosi išlaidas,
– priteisti iš VRDT ir įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas, patirtas vykstant šiam procesui Bendrajame Teisme.
16 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
17 Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
18 Savo ieškinį ieškovė grindžia dviem pagrindais, atitinkamai susijusiais su Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 1 dalies, skaitomos kartu su to paties reglamento 19 taisyklės 2 ir 3 dalimis, pažeidimu ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 1 dalies, skaitomos kartu su to paties reglamento 19 taisyklės 2 ir 3 dalimis, pažeidimu
Pirminės pastabos
19 Pirmajame ieškinio pagrinde ieškovė remiasi ir Reglamento Nr. 2868/95 nuostatomis, ir VRDT nurodymais. Pirmiausia reikia patikslinti šių tekstų taikymo sritį.
– Dėl ankstesnio prekių ženklo ar ankstesnės teisės egzistavimo, galiojimo ir apsaugos apimties įrodymo protesto procedūros stadijoje
20 Pagal Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės, kuri yra II antraštinėje dalyje „Protestavimo ir naudojimo įrodymo tvarka“ [„Protesto procedūra ir naudojimo įrodymas“], 1 dalį:
„Jei iki 19 taisyklės 1 dalyje nurodyto termino pabaigos protestą reiškianti šalis neįrodė jos ankstesnio [prekių] ženklo arba ankstesnės teisės egzistavimo, galiojimo ir apsaugos apimties, taip pat ir savo teisės pateikti protestą, protestas atmetamas kaip nepagrįstas.“
21 Pagal to paties reglamento 19 taisyklę:
„1. Tarnyba suteikia protestą reiškiančiai šaliai galimybę per jos nustatytą laiką, kuris yra ne mažesnis [trumpesnis] kaip 2 mėnesiai nuo tos dienos, kuri <...> laikoma su protestu susijusių procesinių veiksmų pradžia, – pateikti jos protestą pagrindžiančius faktus, įrodymus ir argumentus arba papildyti jau anksčiau pateiktus pagal 15 taisyklės 3 dalį.
2. Per 1 dalyje nurodytą laikotarpį protestą reiškianti šalis taip pat pateikia įrodymus apie [savo] ankstesnio [prekių] ženklo arba ankstesnės teisės egzistavimą, galiojimą bei apsaugos apimtį <...>. Protestą reiškianti šalis pateikia šiuos įrodymus:
a) jei protestas grindžiamas prekių ženklu, kuris nėra Bendrijos prekių ženklas – jo padavimo arba įregistravimo įrodymus pateikiant:
i) jei prekių ženklas dar neįregistruotas – atitinkamos paraiškos padavimo arba lygiaverčio dokumento, kurį išdavė prekių ženklo paraišką priėmusi administracija, kopiją, arba
ii) jei prekių ženklas įregistruotas – atitinkamo registracijos liudijimo arba tam tikrais atvejais paskutiniojo pratęsimo liudijimo kopiją, rodančią, kad prekių ženklo apsaugos terminas yra ilgesnis nei nurodytas 1 dalyje, bei visus jo pratęsimus arba lygiaverčius dokumentus, išduotus prekių ženklą įregistravusios administracijos [prekių ženklo paraišką priėmusios institucijos];
<...>.
3. 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija ir įrodymai turi būti pateikti ta kalba, kuria vyksta procesiniai veiksmai, arba turi būti pateiktas vertimas. Vertimas turi būti pateikiamas per dokumento originalo pateikimui skirtą laiką.
4. Tarnyba neatsižvelgia į rašytinę informaciją, dokumentus arba jų dalis, kurie nebuvo pateikti arba nebuvo išversti į procesinių veiksmų kalbą per Tarnybos nustatytą laiką.“
22 Pagal šio reglamento 98 taisyklės, kuri yra XI antraštinėje dalyje „Bendrosios nuostatos“, 1 dalį:
„Kai pateikiamas dokumento vertimas, turi būti pateikiama nuoroda į verčiamą dokumentą, vertimas turi visiškai atitikti dokumento originalo struktūrą ir turinį. Tarnyba gali reikalauti, kad per jos nustatytiną laiką būtų pateikta pažyma, patvirtinanti, jog vertimas atitinka originalo tekstą <...>“
23 Iš šių nuostatų matyti, kad kai Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija ir įrodymai pateikiami ne procedūros kalba, protesto procedūros stadijoje protestą pateikusi šalis per tokiai informacijai ir įrodymams pateikti nustatytą terminą privalo pateikti jų vertimą, kuris turi atitikti tikslius tokio vertimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus.
24 Pirma, Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 3 dalyje nustatyta, kad ne procedūros kalba pateikta informacija ir įrodymai „pateikiami“ kartu su vertimu. Dėl šio reglamento 98 taisyklės 1 dalies pabrėžtina, kad joje numatyta, jog vertime „turi būti pateikiama nuoroda“ į verčiamą dokumentą, ir toks vertimas turi atitikti, be kita ko, verčiamo dokumento „struktūrą“. Šias dvi taisykles skaitant kartu matyti, kad kokios nors Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos ar kokio nors jose nurodyto įrodymo vertimą reikia pateikti ne paprastų pastabų dokumento originale forma, tačiau jis turi būti pateiktas viename ar keliuose nuo dokumento originalo atskirtuose dokumentuose. Jeigu šio formalaus reikalavimo nesilaikoma, į protestą pateikusios šalies pateiktą minėtą informaciją ir įrodymus per protesto procedūrą neatsižvelgiama.
25 Šiuo formaliu reikalavimu siekiama, kad, pirma, kita protesto procedūros šalis ir VRDT instancijos dokumento originalą aiškiai galėtų atskirti nuo jo vertimo, ir, antra, vertimas būtų pakankamai aiškus. Kitaip tariant, be kita ko, keliamas tikslas sudaryti galimybes protesto procedūros šalių ginčą spręsti remiantis patikimais pagrindais, laikantis rungimosi ir lygiateisiškumo principo (šiuo klausimu žr. 2002 m. birželio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Chef Revival USA prieš VRDT – Massagué Marín (Chef), T‑232/00, Rink. p. II‑2749, 42 punktą ir 2004 m. birželio 30 d. Sprendimo GE Betz prieš VRDT – Atofina Chemicals (BIOMATE), T‑107/02, Rink. p. II‑1845, 72 punktą).
26 Antra, iš Reglamento Nr. 2868/95 98 taisyklės 1 dalies, aiškinamos atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmesniame šio sprendimo punkte, matyti, kad vertimas, kuris, kaip minėta, pateikiamas kaip atskiras dokumentas, turi visiškai atitikti dokumento originalo turinį. Kilus abejonių dėl visiškos turinio atitikties, VRDT instancijos turi teisę reikalauti, kad suinteresuotoji šalis pateiktų pažymą, patvirtinančią, kad vertimas atitinka originalo tekstą.
– Dėl ankstesnio prekių ženklo ar ankstesnės teisės egzistavimo, galiojimo ir apsaugos apimties įrodymo Apeliacinėje taryboje
27 Reglamento Nr. 2868/95 50 taisyklės, kuri yra X antraštinėje dalyje „Apeliacijos“, 1 dalyje numatyta, kad „jei nenustatyta kitaip, apeliacijos nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos nuostatos, reglamentuojančios to skyriaus, kuris priėmė ginčijamą sprendimą, procesinius veiksmus“. Iš šios nuostatos būtent matyti, kad pirmesniuose šio sprendimo punktuose nurodytos taisyklės, ypač paminėtos šio sprendimo 24 punkte, Apeliacinėje taryboje taikomos mutatis mutandis.
– Dėl VRDT nurodymų
28 Norėdama supažindinti su savo praktika „dėl su Bendrijos prekių ženklu susijusių teisės aktų“ VRDT parengė nurodymus, skirtus tiek savo darbuotojams, tiek jos veikla suinteresuotiems profesionalams, kuriuose ypač kalbama apie protesto procedūrą.
29 Šie nurodymai tik kodifikuoja VRDT elgesio taisykles, kurių pati VRDT ketina laikytis (2009 m. gegužės 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Jurado Hermanos prieš VRDT (JURADO), T‑410/07, Rink. p. II‑1345, 20 punktas ir 2010 m. liepos 7 d. Sprendimo Valigeria Roncato prieš VRDT – Roncato (CARLO RONCATO), T‑124/09, neskelbiamo Rinkinyje, 27 punktas). Todėl juose įtvirtintos nuostatos pačios negali turėti viršenybės reglamentų Nr. 207/2009 ir Nr. 2868/95 nuostatų atžvilgiu arba pakeisti Europos Sąjungos teismo atliekamą šių nuostatų aiškinimą. Atvirkščiai, jos turi būti aiškinamos taip, kad atitiktų reglamentų Nr. 207/2009 ir Nr. 2868/95 nuostatas.
30 Būtent atsižvelgiant į šias pirmines pastabas reikia išnagrinėti ieškovės argumentus dėl, pirma, šio sprendimo 7 punkte minimų ankstesnių Lenkijos prekių ženklų ir, antra, tame pačiame punkte minimo ankstesnio tarptautinio prekių ženklo egzistavimo, galiojimo ir apsaugos apimties įrodymo.
Dėl ankstesnio žodinio Lenkijos prekių ženklo
31 Iš bylos VRDT medžiagos, perduotos Bendrajam Teismui pagal šio teismo procedūros reglamento 133 straipsnio 3 dalį, matyti, kad norėdama įrodyti ankstesnio žodinio Lenkijos prekių ženklo egzistavimą, galiojimą ir apsaugos apimtį, ieškovė VRDT instancijoms pateikė du dokumentus. Prie vieno iš jų pridėtas atskirame dokumente pateiktas vertimas.
32 Dėl pirmojo iš šių dokumentų ieškovė nurodė, kad tai yra išrašo iš Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej (Lenkijos patentų biuras) duomenų bazės kopija. Tai vieno puslapio dokumentas, kurio viršutinėje dalyje pavaizduotas Lenkijos Respublikos herbas, o iš karto prie jo, dešinėje pusėje, pateikta nuoroda „Polish Patent Office“ (Lenkijos patentų biuras). Po šia viršutine dalimi yra antraštė: „Industrial property information retrieval“ (Su pramonine nuosavybe susijusios informacijos išrašas). Ši antraštė pateikta virš lentelės. Lentelėje pateikiama įvairi su aptariamu prekių ženklu susijusi informacija. Pirmiausia dviejose skiltyse, atitinkamai „Kind of right, number and date“ (Teisės rūšis, numeris ir data) ir „Kind of right and number“ (Teisės rūšis ir data), informacija pateikta skaičiais. Toliau skiltyje „Kind of trade mark“ (Prekių ženklo rūšis) lenkų kalba nurodyta „slowny“ (žodinis), o į vokiečių kalbą šis žodis išverstas kaip terminas „wörtlich“ ir paryškintas. Taip pat lentelėje yra skiltys „Persons“ (Asmenys) ir „Publications“ (Publikacijos). Pagaliau skiltyje „Nice classes“ (Nicos klasės) informacija pateikta lenkų kalba vartojant šiuos terminus: „(510) gry, zabawki, artykuły sportowe“ (žaidimai, žaislai, sporto reikmenys), kurie į vokiečių kalbą išversti žodžiais „Spielen, Spielzeugen, Sportartikeln“ ir paryškinti.
33 Antrasis ieškovės pateiktas dokumentas yra registracijos liudijimo kopija. Šis lenkų kalba surašytas trijų puslapių dokumentas pateiktas su vertimu į vokiečių kalbą. Pirmo puslapio viršutinėje dalyje pavaizduotas Lenkijos Respublikos herbas, o po juo yra užrašai „Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej“ ir „Świadectwa ochronne“ (apsaugos liudijimai). Dokumento tekste patvirtinta, kad aptariamas ieškovei priklausantis prekių ženklas saugomas nuo 2002 m. vasario 15 d. Antrame puslapyje patikslinamas aptariamo prekių ženklo pavadinimas, būtent nurodoma, kad tai MYBABY. Galiausiai trečiame puslapyje pateikiama įvairi papildoma informacija, t. y.: paraiškos pateikimo data („Data zgłoszenia“), paraiškos numeris („Numer zgłoszenia“), prioritetas („Pierwszeństwo“), sprendimo suteikti teisę į apsaugą paskelbimo data („Data wydania decyzji o udzieleniu prawa ochronnego“), apsaugos numeris („Numer prawa ochronnego“), nuoroda į oficialųjį leidinį, kuriame prekių ženklas buvo paskeltas, ir ieškovės pavadinimas. Paskutinėje trečio puslapio eilutėje nurodyti žodžiai „28 gry, zabawki, artykuły sportowe “ (žaidimai, žaislai, sporto reikmenys“, prieš kuriuos yra iš dalies neįskaitomas tekstas. Visa šiame puslapyje pateikta informacija, išskyrus paskutinę eilutę, buvo išversta į vokiečių kalbą, o vertimas pateiktas kaip atskiras dokumentas.
34 Iš ginčijamo sprendimo 12 ir 15 punktų matyti, kad Apeliacinė taryba nusprendė, jog nė vienas iš pateiktų dviejų dokumentų neleido įrodyti ankstesnio prekių ženklo apsaugos apimties.
35 Pirma, „išrašas iš duomenų bazės vokiečių kalba nurodant prekes „žaidimai, žaislai, sporto reikmenys“ <...> [nebuvo] [Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej] dokumentas, kurį galima būtų prilyginti registracijos liudijimui, nei šio dokumento vertimas į vokiečių kalbą. [Iš tiesų] Taryba nesusidūrė nė su vienu atveju, kai iš [Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej] duomenų bazės paimti išrašai anglų kalba [būtų] iš dalies parengti vokiečių kalba. Be to, [Apeliacinės tarybos teigimu], nors vokiečių kalbos žodžiai suprantami, vis dėlto jie parašyti su gramatinėmis klaidomis. Taigi [kilo] abejonių dėl to, ar tai yra dokumento originalas, kurį išdavė [Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej], ar tekstą vokiečių kalba pateikė tretieji asmenys. Pati ieškovė pridėtame laiške [VRDT] tik informavo, kad prekės, dėl kurių pateiktas protestas, būtent „Spielen, Spielzeugen, Sportartikeln“, nurodytos pridėtame išraše. Apeliacinės tarybos nuomone, tokios nurodant prekes sutampančios rašybos klaidos taip pat [patvirtina], kad įrašai vokiečių kalba išraše iš duomenų bazės padaryti a posteriori. Šie įrašai [negali] būti laikomi išrašo iš duomenų bazės vertimu, [atliktu] pagal [Reglamento Nr. 2868/95] 19 taisyklės 3 dalį, <...>, nes [nėra] vertimo būtino atskyrimo nuo dokumento originalo“ (ginčijamo sprendimo 14 punktas).
36 Antra, iš tiesų registracijos liudijime pateikiamas „įregistruotų prekių ir paslaugų sąrašas, tačiau akivaizdu, kad jis [nebuvo] išverstas į procedūros kalbą“. „Pridėtame vertime į vokiečių kalbą <...> neminima jokia prekė ar paslauga. Taigi nenurodytos prekės ir paslaugos, kuriomis grindžiamas protestas, [nors] ši nuoroda [būtina] norint pagrįsti protestą“ (ginčijamo sprendimo 13 punktas).
37 Šiame ieškinyje ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos padarytą išvadą. Ji tvirtina, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 1 dalį kartu su 19 taisyklės 2 ir 3 dalimis.
38 Norint įvertinti šio ieškinio pagrindo pagrįstumą pirmiausia reikia priminti ir išaiškinti teisinį pagrindą ir faktines aplinkybes, kuriais rėmėsi Apeliacinė taryba.
39 Dėl šio sprendimo 32 punkte aprašyto dokumento, kurį ieškovė nurodo kaip išrašo iš Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej duomenų bazės kopiją, pažymėtina, kad iš ginčijamo sprendimo, būtent iš jo 14 punkto, kurio tekstas pakartotas šio sprendimo 35 punkte, matyti, jog, Apeliacinės tarybos nuomone, šiame dokumente pateikta informacija vokiečių kalba, nors tai neatitiko Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej praktikos. Apeliacinė taryba nurodė, kad ši informacija pateikta su „gramatinėmis klaidomis“ – vokiečių kalbos žodžių „Spiele“, „Spielzeuge“ ir „Sportartikel“ galūnėje klaidingai rašoma raidė „n“. Tai konstatavusi ji padarė alternatyvią prielaidą: arba minėta informacija yra sudėtinė dokumento originalo dalis ir tokiu atveju šis dokumentas negalėjo būti laikomas autentišku, arba ši informacija buvo į dokumento originalą a posteriori įterptas vertimas ir tokiu atveju šis vertimas neatitiko Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Dėl šios priežasties Apeliacinė taryba nusprendė, kad bet kuriuo atveju į aptariamą dokumentą reikia neatsižvelgti.
40 Dėl šio sprendimo 33 punkte aprašytos registracijos liudijimo kopijos pabrėžtina, kad iš ginčijamo sprendimo 13 punkto, kurio tekstas pakartojamas šio sprendimo 36 punkte, matyti, jog Apeliacinė taryba nusprendė, kad ši liudijimo kopija neįrodė ankstesnio prekių ženklo, kuriuo remtasi, apsaugos apimties. Jos vertime, Apeliacinės tarybos teigimu, nenurodytos šiuo prekių ženklu žymimos prekės ir paslaugos.
41 Galiausiai Apeliacinė taryba nusprendė, kad nė vienas iš jai pateiktų įrodymų nepatvirtino ankstesnio prekių ženklo apsaugos apimties.
42 Priešingai, nei teigia ieškovė, ši išvada padaryta nepažeidžiant Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 1 dalies, skaitomos kartu su to paties reglamento 19 taisyklės 2 ir 3 dalimis.
43 Viena vertus, iš VRDT bylos medžiagos matyti, kad dokumente, dėl kurio ieškovė nurodė, kad tai yra išrašas iš Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej duomenų bazės, ir kuris aprašytas šio sprendimo 32 punkte, pateiktos tik dvi nuorodos VRDT vykusios procedūros kalba, būtent vokiečių kalba. Pirma, tai yra žodis „wörtlich“ ir, antra, žodžiai „Spielen, Spielzeugen, Sportartikeln“ (sic). Tačiau pati ieškovė ieškinio 30–32 punktuose pripažįsta, kad šiuos nuorodos buvo „įterptos“ ir yra ne dokumento originalo sudėtinė dalis, o vertimas. Tačiau šis vertimas nebuvo pateiktas kaip atskiras dokumentas. Taigi bet kuriuo atveju jis neatitinka šio sprendimo 24 punkte nurodytų formos reikalavimų. Toliau Apeliacinė taryba, turėdama ribotą kompetenciją, privalėjo atsisakyti atsižvelgti į aptariamą dokumentą.
44 Kita vertus, neginčijama, kad, priešingai, nei pirmesniame punkte nurodytas dokumentas, šio sprendimo 33 punkte aprašyta ir lenkų kalba pateikta registracijos liudijimo kopija į VRDT procedūros kalbą išversta atskiru dokumentu. Tačiau iš VRDT bylos medžiagos matyti, kad šiame vertime nenurodytos ankstesniu žodiniu Lenkijos prekių ženklu žymimos prekės ar paslaugos. Iš Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 4 dalies, skaitomos kartu su to paties reglamento 50 taisykle, matyti, kad kai VRDT pateikiamas dokumentas surašytas ne procedūros kalba, Apeliacinė taryba negali atsižvelgti į šio dokumento dalis, kurios nėra išverstos į procedūros kalbą (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 25 punkte minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo BIOMATE 74 punktą ir 2007 m. lapkričio 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo SAEME prieš VRDT – Racke (REVIAN’s), T‑407/05, Rink. p. II‑4385, 40 punktą). Todėl, atsižvelgusi į jai pateiktą vertimą, Apeliacinė taryba galėjo pagrįstai manyti, kad minėta registracijos liudijimo kopija neįrodė prekių ženklo, kuriuo rėmėsi ieškovė, apsaugos apimties.
45 Iš dviejų pirmesnių šio sprendimo punktų matyti, kad Apeliacinė taryba privalėjo konstatuoti, jog į vieną iš jai pateiktų dokumentų negali atsižvelgti, o remiantis antruoju dokumentu neįmanoma įvertinti ankstesniu prekių ženklu teikiamos apsaugos apimties. Tokiomis aplinkybėmis Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad ieškovė nepagrindė šios apsaugos apimties.
46 Be to, šios išvados negali paneigti nė vienas iš ieškovės pateiktų argumentų.
47 Pirma, ieškovė teigia, kad pagal Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalį ir 3 dalies a punkto ii papunktį išrašas iš Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej duomenų bazės gali būti ankstesnių teisių egzistavimo, galiojimo ir apsaugos apimties įrodymas. Ji taip pat nurodo, kad išrašo iš Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej duomenų bazės vertimas į procedūros kalbą buvo išsamus. Ji mano, kad neprivalėjo į procedūros kalbą išversti visos dokumento originale esančios informacijos, būtinos nustatyti jos ankstesnio prekių ženklo egzistavimą, galiojimą ir apsaugos apimtį, ir būtent neturėjo pareigos išversti išrašo iš Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej duomenų bazės viršutinėje dalyje pateikto teksto „su INID kodais“.
48 Tačiau šie argumentai pateikti klaidingai aiškinant ginčijamą sprendimą.
49 Viena vertus, nė viename iš savo motyvų Apeliacinė taryba neginčijo, kad išrašas iš Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej duomenų bazės gali įrodyti Lenkijos prekių ženklo egzistavimą, galiojimą ir apsaugos apimtį.
50 Kita vertus, nors galiausiai Apeliacinė taryba nusprendė neatsižvelgti į dokumentą, dėl kurio ieškovė nurodė, kad tai yra išrašas iš Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej duomenų bazės, ir kuris aprašytas šio sprendimo 32 punkte, ji tai padarė ne dėl to, kad pateiktas tariamai neišsamus šio dokumento vertimas į procedūros kalbą (tokios nuomonės laikosi ieškovė), o be kita ko, motyvuodama tuo, kad jo vertimas nepateiktas kaip atskiras dokumentas.
51 Antra, ieškovė nurodo, kad išrašo iš duomenų bazės, kurį ji pateikė Apeliacinei tarybai, autentiškumo negalima užginčyti remiantis vien tuo, kad jame pateikta informacija vokiečių kalba. Atvirkščiai, įmanoma išversti dokumentą jame procedūros kalba nurodant tik pastabas. Ieškovės teigimu, bet kuriuo atveju konkrečioje situacijoje pritaikytas vertimo metodas negali būti laikomas „vertimo neatskyrimu nuo dokumento“. Informacija vokiečių kalba įterpta šalia informacijos originalo kalba, o ne vietoj jos. Be to, informacija vokiečių kalba išsiskiria iš kitos informacijos dėl naudojamo tipografinio šrifto. Galiausiai nėra įprasta, kad anglų kalba parengtuose išrašuose iš Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej duomenų bazės iš dalies būtų vartojama vokiečių kalba. Todėl vertimą į vokiečių kalbą galima lengvai atskirti nuo dokumento originalo teksto.
52 Šie argumentai visiškai nereikšmingi.
53 Iš tikrųjų Apeliacinė taryba pabrėžė, kad kyla abejonių dėl klausimo, ar dokumentas, dėl kurio ieškovė nurodė, kad tai yra išrašas iš Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej duomenų bazės, ir kuris aprašytas šio sprendimo 32 punkte, yra autentiškas. Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 39 punkte, reikia konstatuoti, kad ji atsisakė atsižvelgti į šį dokumentą ne vien dėl šio motyvo. Ji taip pat konstatavo, kad minėto dokumento vertimas nebuvo pateiktas kaip atskiras dokumentas. Kaip matyti iš šio sprendimo 43 punkto, vien šio motyvo pakako pagrįsti sprendimą neatsižvelgti į aptariamą dokumentą.
54 Trečia, ieškovė mano, kad įvykdė pareigą įrodyti ankstesnio prekių ženklo egzistavimą, galiojimą ir apsaugos apimtį „vien dėl to, kad išrašą iš [Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej] duomenų bazės pateikė laiku; be to, šiame dokumente pateikė vertimą į vokiečių kalbą“.
55 Šis argumentas nepagrįstas. Iš to, kas pasakyta šio sprendimo 43 punkte, matyti, kad norint įrodyti ankstesnio žodinio Lenkijos prekių ženklo egzistavimą, galiojimą ir jam suteiktos apsaugos apimtį nepakako pateikti tik šio sprendimo 32 punkte aprašytą dokumentą per Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 1 dalyje nurodytą terminą.
56 Ketvirta, ieškovės nuomone, Reglamento Nr. 2868/95 nuostatų negalima aiškinti taip, kad su ankstesnių teisių egzistavimu, galiojimu ir apsaugos apimti susijusios sąlygos privalo būti įrodytos pateikiant vieną dokumentą. Ji nurodo, kad Apeliacinė taryba taip pat privalėjo „kartu atsižvelgti“ į abiejuose jos pateiktuose dokumentuose, t. y. išraše iš Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej duomenų bazės ir registracijos liudijimo kopijoje nurodytą informaciją. Iš tiesų šie dokumentai papildo vienas kitą. Registracijos liudijimo kopija įrodo prekių ženklo egzistavimą ir galiojimą, o apsaugos apimtį įrodo išrašas iš Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej duomenų bazės.
57 Šie argumentai pateikti dėl klaidingo ginčijamo sprendimo aiškinimo. Iš šio sprendimo matyti, kad Apeliacinė taryba niekad neteigė, jog ankstesnės teisės egzistavimą, galiojimą ir apsaugos apimtį reikia „įrodyti vienu dokumentu“. Kaip nurodyta šio sprendimo 39 ir 40 punktuose, ji tik konstatavo, kad, pirma, negalima buvo atsižvelgti į pirmąjį iš dviejų ieškovės pateiktų dokumentų ir, antra, kito dokumento vertime nebuvo jokios informacijos dėl ankstesnio prekių ženklo, kuriuo rėmėsi ieškovė, apsaugos apimties, todėl reikėjo nuspręsti, kad šios informacijos trūko. Taip pasielgusi ji nepažeidė Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 1 dalies, skaitomos kartu su to paties reglamento 19 taisyklės 2 ir 3 dalimis, kaip nurodyta šio sprendimo 42 ir 45 punktuose.
Dėl ankstesnio vaizdinio Lenkijos prekių ženklo
58 Iš VRDT bylos medžiagos matyti, kad norėdama įrodyti su ankstesnio vaizdinio Lenkijos prekių ženklo registracijos paraiška susijusių teisių egzistavimą, galiojimą ir apsaugos apimtį ieškovė VRDT instancijoms pateikė vieną dokumentą. Tai dokumentas, dėl kurio nurodyta, kad tai yra išrašo iš Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej duomenų bazės kopija. Šio vieno puslapio dokumento viršutinėje dalyje pavaizduotas Lenkijos Respublikos herbas, o iš karto prie jo, dešinėje pusėje, yra nuoroda „Polish Patent Office“ (Lenkijos patentų biuras). Po šia viršutine dalimi pateikiama antraštė: „Industrial property information retrieval“ (Su pramonine nuosavybe susijusios informacijos išrašas). Ši antraštė pateikta virš lentelės. Lentelėje pateikiama įvairi su aptariamu prekių ženklu susijusi informacija. Pirmiausia dviejose skiltyse, atitinkamai „Kind of right, number and date“ (Teisės rūšis, numeris ir data) ir „Kind of right and number“ (Teisės rūšis ir data) informacija pateikta skaičiais. Toliau skiltyje „Kind of trade mark“ (Prekių ženklo rūšis) lenkų kalba nurodyta „slowno-graficzny“ (vaizdinis), o į vokiečių kalba šis žodis išverstas kaip terminas „wörtlich-grafisch“ ir paryškintas. Toliau lentelėje yra 3 skiltys, atitinkamai „Persons“ (Asmenys), „Classifications“ (Klasifikacija) ir „Publications“ (Publikacijos). Pagaliau skiltyje „Nice classes“ (Nicos klasės) informacija pateikta lenkų kalba vartojant šiuos terminus: „(510) gry, zabawki, artykuły sportowe“ (žaidimai, žaislai, sporto reikmenys), kurie į vokiečių kalbą išversti žodžiais „Spielen, Spielzeugen, Sportartikeln“ ir paryškinti.
59 Apeliacinė taryba nusprendė, kad šio dokumento nepakanka norint įrodyti ankstesnio prekių ženklo egzistavimą, galiojimą ir apsaugos apimtį. Jos teigimu, „tai, kas nurodyta <...> [dėl ankstesnio žodinio Lenkijos prekių ženklo], pagal analogiją [galima būtų] pritaikyti šiam išrašui iš duomenų bazės. Tai [nėra] nei dokumento originalas, nei tokio dokumento vertimas <...>“ (ginčijamo sprendimo 17 punktas).
60 Ieškovė mano, kad ši išvada nepagrįsta. Ji pabrėžia, kad per VRDT nustatytą terminą pateikė anglų kalba parengtą ištrauką iš Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej duomenų bazės kartu su į šį dokumentą įtrauktu vertimu į vokiečių kalbą, ir taip pat nurodo savo pastabas, pateiktas dėl ankstesnio žodinio Lenkijos prekių ženklo.
61 Tačiau tokiems teiginiams negalima pritarti.
62 Iš VRDT bylos medžiagos matyti, kad dokumente, dėl kurio ieškovė nurodo, kad tai yra išrašas iš Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej duomenų bazės, ir kuris aprašytas šio sprendimo 58 punkte, yra tik dvi nuorodos VRDT procedūros kalba. Viena vertus, tai terminas „wörtlich-grafisch“ ir, kita vertus, žodžiai „Spielen, Spielzeugen, Sportartikeln“. Tačiau iš ieškinio 38 punkto, skaitomo kartu su jo 30–32 punktais, implicitiškai, tačiau neabejotinai išplaukia, kad ieškovė pripažino, jog šios nuorodos į šį dokumentą buvo įterptos, taigi buvo jame pateikto teksto vertimas. Tačiau šis vertimas nebuvo pateiktas atskirame dokumente. Taigi bet kuriuo atveju jis neatitinka šio sprendimo 24 punkte nurodytų formos reikalavimų. Vėliau Apeliacinė taryba, turėdama ribotą kompetenciją, privalėjo atsisakyti atsižvelgti į aptariamą dokumentą. Juo remdamasi ji galėjo tik padaryti išvadą, kad nebuvo įrodytas nei su vaizdinio Lenkijos prekių ženklo registracijos paraiška susijusių teisių egzistavimas, nei galiojimas, nei apsaugos apimtis.
63 Šiuo klausimu pabrėžtina, kad šios išvados negali paneigti nė vienas iš ieškovės argumentų, pateiktų dėl ankstesnio žodinio Lenkijos prekių ženklo (žr. šio sprendimo 47–55 punktus).
Dėl ankstesnio tarptautinio prekių ženklo
64 Iš VRDT bylos medžiagos matyti, kad norėdama įrodyti ankstesnio tarptautinio prekių ženklo egzistavimą, galiojimą ir apsaugos apimtį ieškovė VRDT instancijoms pateikė vieną dokumentą. Tai dokumentas, kurį ieškovė įvardija kaip išrašo iš Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) duomenų bazės kopiją. Joje pateiktas tipografinių nuorodų sąrašas, išdėstytas lape be antraštinės dalies. Po skaičiaus 541 jame, be kita ko, galima rasti tekstą: „Reproduction of the mark where the mark is represented in standard characters“ (Prekių ženklo pakartojimas, kuriame prekių ženklas pavaizduotas naudojant standartinius elementus), o po skaičiaus 511 šią nuorodą: „28 Games and playthings, sporting articles. Jeux et jouets, articles de sport. Spielen und Spielzeugen, Sportartikeln“ [Žaidimai ir žaislai, sporto reikmenys].
65 Ginčijamo sprendimo 19 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad šio dokumento negalima laikyti PINO dokumentu. Šiame dokumente pateiktos pastabos vokiečių kalba, o tai neatitinka PINO praktikos.
66 Ginčijamo sprendimo 20 punkte Apeliacinė taryba taip pat nurodė, kad „žodžių vokiečių kalba įterpimas [neatitiko] vertimui keliamų reikalavimų, nes [nebuvo] vertimo būtino atskyrimo nuo dokumento originalo“.
67 Tokiomis aplinkybėmis ji nusprendė, kad negali atsižvelgti į jai pateiktą dokumentą, nes jis nebuvo įrodymas, kaip suprantama pagal Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punktą, ir neatitiko pagal to paties reglamento 19 taisyklės 3 dalį vertimui keliamų reikalavimų.
68 Šiai Apeliacinės tarybos išvadai reikia pritarti.
69 Iš VRDT bylos medžiagos matyti, kad šio sprendimo 64 punkte aprašytame dokumente, dėl kurio ieškovė nurodo, kad tai yra išrašo iš PINO duomenų bazės kopija, yra tik viena nuoroda VRDT procedūros kalba. Tai žodžiai „Spielen und Spielzeugen, Sportartikeln“. Tačiau iš ieškinio 42–44 punktų matyti, kad ieškovė pripažįsta, jog minėtas dokumentas buvo „papildytas informacija vokiečių kalba.“, o tai reiškė šio dokumento „vertimą“. Tačiau šis vertimas nebuvo pateiktas atskirame dokumente. Taigi bet kuriuo atveju jis neatitinka šio sprendimo 24 punkte nurodytų formos reikalavimų.
70 Toliau Apeliacinė taryba, turėdama ribotą kompetenciją, privalėjo atsisakyti atsižvelgti į aptariamą dokumentą. Tokiomis aplinkybėmis ji tik galėjo padaryti išvadą, kad nebuvo įrodytas nei ankstesnio tarptautinio prekių ženklo egzistavimas, nei galiojimas, nei apsaugos apimtis.
71 Pabrėžtina, kad šios išvados nepaneigia nė vienas iš keturių ieškovės pateiktų argumentų.
72 Kaip pirmąjį argumentą ieškovė nurodo, kad per VRDT nustatytą terminą pateikė išrašą iš oficialios PINO duomenų bazės, konkrečiai kalbant, iš duomenų bazės „Madrid express database“, kartu su vertimu į vokiečių kalbą, kuris buvo įterptas į šį dokumentą. Jos teigimu, atsižvelgiant į šio dokumento formą, jis turėjo būti laikomas PINO dokumentu. Išrašai iš „Madrid express database“ rengiami laikantis išskirtinės schemos, kuri Apeliacinei tarybai yra žinoma, o išraše iš duomenų bazės šios schemos laikytasi.
73 Pateikdama antrąjį argumentą ieškovė teigia, kad nebuvo įmanoma nuginčyti jos pateikto dokumento autentiškumo motyvuojant tik tuo, kad jame yra informacijos vokiečių kalba. Jos teigimu, iš Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 3 dalies matyti, kad galima išversti dokumentą jame pateikiant tik pastabas.
74 Pateikdama trečiąjį argumentą ieškovė teigia, kad Reglamente Nr. 2868/95 neapibrėžta forma, kurią šis išrašas turi atitikti. Taigi, jos nuomone, negalima reikalauti, kad jis būtų pateiktas laikantis specialios formos.
75 Vis dėlto šie trys argumentai nereikšmingi.
76 Iš tikrųjų Apeliacinė taryba nusprendė, kad šio sprendimo 64 punkte aprašytas dokumentas nebuvo autentiškas. Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 66 punkte, reikia konstatuoti, kad ji atsisakė atsižvelgti į šį dokumentą ne vien dėl šio motyvo. Ji taip pat konstatavo, kad minėto dokumento vertimas nebuvo pateiktas atskirame dokumente. Kaip matyti iš šio sprendimo 70 punkto, toks motyvas, kurio pagrįstumo negalima tinkamai užginčyti nė vienu iš nurodytų trijų argumentų, buvo pakankamas, kad pagrįstų sprendimą neatsižvelgti į aptariamą dokumentą.
77 Pateikdama ketvirtąjį argumentą ieškovė tvirtina, kad pagal VRDT nurodymus (nurodymų (redakcija anglų k.) C.1 dalies 32 puslapis) išrašas iš šios bazės gali būti ankstesnių teisių egzistavimo, galiojimo ir apsaugos apimties įrodymas.
78 Vis dėlto reikia konstatuoti, kad toks argumentas pateiktas klaidingai aiškinant ginčijamą sprendimą.
79 Iš tiesų nė viename iš savo motyvų Apeliacinė taryba neginčijo, kad autentiškas išrašas iš PINO duomenų bazės gali įrodyti tarptautinio prekių ženklo egzistavimą, galiojimą ir apsaugos apimtį.
80 Iš to matyti, kad pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
81 Be to, šios išvados negali paneigti tai, kad grindžiant šį ieškinio pagrindą pasiremta VRDT nurodymais, kuriuos reikia aiškinti taip, kad jie atitiktų reglamentų Nr. 207/2009 ir Nr. 2868/95 nuostatas, kaip nurodyta šio sprendimo 29 punkte.
Dėl antrojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu
82 Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Jos nuomone, iki šio sprendimo priėmimo, atsižvelgdama į VRDT informaciją, be kita ko, pateiktą nurodymuose, ji galėjo daryti teisėtą prielaidą, kad dokumentų, kuriuos ji pateikė VRDT, pakako įrodyti jai priklausančių ankstesnių prekių ženklų egzistavimą, galiojimą ir apsaugos apimtį.
83 Prieš pradedant nagrinėti keturis argumentus, pateiktus siekiant pagrįsti šį ieškinio pagrindą, primintina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką teisė remtis teisėtų lūkesčių apsauga užtikrinama kiekvienam asmeniui, esančiam tokioje padėtyje, kurioje Sąjungos administracija paskatino jo pagrįstų lūkesčių atsiradimą, pavyzdžiui, suteikdama jam tikslias garantijas (2006 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija ir Forum 187 prieš Komisiją, C‑182/03 ir C‑217/03, Rink. p. I‑5479, 147 punktas ir 2007 m. spalio 25 d. Sprendimo Komninou ir kt. prieš Komisiją, C‑167/06 P, neskelbiamo Rinkinyje, 63 punktas; žr. šio sprendimo 25 punkte minėto Sprendimo BIOMATE 80 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Šiuo klausimu reikia patikslinti, kad, pirma, tokias garantijas, neatsižvelgiant į jų pateikimo formą, sudaro tiksli, besąlyginė ir tikrovę atitinkanti informacija (minėto Teisingumo Teismo sprendimo Komninou ir kt. prieš Komisiją 63 punktas ir 2010 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kahla Thüringen Porzellan prieš Komisiją, C‑537/08 P, Rink. p. I‑12917, 63 punktas) ir, antra, garantijos negali sukelti pagrįstų lūkesčių, kai neatsižvelgiama į taikomas Sąjungos teisės nuostatas (šiuo klausimu žr. 1986 m. vasario 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vlachou prieš Audito Rūmus, 162/84, Rink. p. 481, 6 punktą; 2002 m. lapkričio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ronsse prieš Komisiją, T‑205/01, Rink. VT p. I‑A‑211 ir II‑1065, 54 punktą; 2005 m. kovo 16 d. Sprendimo Ricci prieš Komisiją, T‑329/03, Rink. VT p. I‑A‑69 ir II‑315, 79 punktą ir 2008 m. liepos 9 d. Sprendimo Reber prieš VRDT – Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli (Mozart), T‑304/06, Rink. p. II‑1927, 64 punktą).
Dėl pirmojo argumento
84 Pateikdama pirmąjį argumentą ieškovė tvirtina, kad pagal Reglamento Nr. 2868/95 nuostatas turėjo būti atsižvelgta į visus įrodymus, kuriuos ji pateikė VRDT.
85 Pirma, pagal šį reglamentą būtent leidžiama ankstesnių prekių ženklų registraciją ar jos galiojimo pratęsimą įrodyti pateikiant išrašus iš Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej arba PINO duomenų bazių. Antra, vykstant protesto procedūrai protestą pateikusi šalis galėtų „grįsdama savo protestą pateikti papildomus dokumentus dėl ankstesnių teisių egzistavimo, galiojimo ir [apsaugos] apimties (jeigu tai padarytų laikydamasi nustatyto termino)“. Trečia, VRDT instancijoms pateiktų dokumentų vertimas į procedūros kalbą neprivalo būti pateiktas griežtai nustatyta forma. Ketvirta, vykstant protesto procedūrai protestą pateikusi šalis galėtų pateikti „papildomą vertimą dėl tos pačios ankstesnės teisės (jeigu tai padarytų laikydamasi nustatyto termino)“. Penkta, nebūtina „procedūros kalba pateikti paaiškinimų dėl visų su dokumentais dėl ankstesnių prekių ženklų susijusių aspektų“).
86 Tačiau šį argumentą reikia atmesti, nes, be kita ko, jis neturi reikšmės siekiant įrodyti, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos principą ir iš esmės yra tik nauja pirmojo ieškinio pagrindo formuluotė.
87 Iš šio sprendimo 45, 62 ir 70 punktų matyti, kad Apeliacinė taryba privalėjo konstatuoti, jog į tris iš jai pateiktų dokumentų negalėjo atsižvelgti, o remiantis ketvirtuoju dokumentu nebuvo įmanoma įvertinti vienu iš prekių ženklų, kuriais rėmėsi ieškovė, teikiamos apsaugos apimties.
Dėl antrojo argumento
88 Savo antruoju argumentu ieškovė, pasinaudodama hipersaitais, nurodo du atskirus dokumentus. Pirmasis dokumentas atitinka VRDT nurodymus (jų „galutinę redakciją“ – „2007 m. lapkričio mėn.“) anglų kalba. Antrasis ieškovės nurodytas dokumentas yra konsoliduota VRDT nurodymų versija anglų kalba „Manual of Trade Mark Practice“. Šiame dokumente pateiktas ne tik VRDT nurodymų, atitinkančių „2007 m. lapkričio mėn. galutinę redakciją“ tekstas, bet ir vėlesni VRDT nurodymų pakeitimai.
89 Ieškovė mano, kad jeigu VRDT būtų laikiusis savo pačios nurodymų, ji būtų atsižvelgusi į vykstant protesto procedūrai ieškovės pateiktus įrodymus.
90 Pirma, šiuose nurodymuose, jos teigimu, sakoma, kad išrašai iš „nacionalinės tarnybos“ oficialių duomenų banko gali būti ankstesnių teisių, kuriomis remiamasi siekiant pagrįsti protestą, įrodymas (nurodymų C.1 dalies 32 ir 35 puslapiai; šio sprendimo 88 punkte minėto „Manual of Trade Mark Practice“ 37 ir 38 puslapiai).
91 Antra, pagal juos kiekvienai VRDT procedūros šaliai leidžiama pateikti „kitus su ankstesnėmis teisėmis susijusius dokumentus, kurie papildytų pateiktuosius“ (šio sprendimo 88 punkte minėto „Manual of Trade Mark Practice“38 puslapis). Kitaip tariant, su ankstesnių teisių egzistavimu, galiojimu ir apsaugos apimtimi susijusios sąlygos nebūtinai turi būti įrodytos pateikiant vieną dokumentą.
92 Trečia, jais neįpareigojama į protesto procedūros kalbą išversti „visą ankstesnes teises įrodančiuose dokumentuose esančią informaciją“. Būtent juose nereikalaujama, kad būtų pateiktas „INID kodų“ ir „nacionalinių kodų“ vertimas ar „išaiškinimas“ (nurodymų C.1 dalies 34 puslapis ir šio sprendimo 88 punkte minėto „Manual of Trade Mark Practice“ 41 puslapis).
93 Ketvirta, juose nustatyta, kad visiškai nebūtina procedūros kalba pateikti „su ankstesnėmis teisėmis susijusios informacijos versijos, kuri būtų išdėstyta atskirame dokumente (t. y. nuo paties išversto dokumento atskirtame dokumente)“ (nurodymų C.1 dalies 37 puslapis; šio sprendimo 88 punkte minėto „Manual of Trade Mark Practice“ 44 puslapis).
94 Vis dėlto tokius argumentus reikia atmesti.
95 Iš tiesų, nepaisant to, jog patys nurodymai negali turėti viršenybės reglamentų Nr. 207/2009 ir Nr. 2868/95 nuostatų atžvilgiu (žr. šio sprendimo 29 punktą), VRDT nurodymais galima tinkamai remtis Sąjungos teisme, norint pagrįsti ieškinio pagrindą, susijusį su bendrojo teisės principo, kaip antai teisėtų lūkesčių apsaugos principas, pažeidimu, jeigu juose piliečiui būtent pateikiama tiksli, besąlyginė ir tikrovę atitinkanti informacija ir atsižvelgiama į reglamentų Nr. 207/2009 ir Nr. 2868/95 nuostatas.
96 Tačiau šio sprendimo 88 punkte nurodyta „galutinė“ VRDT nurodymų „versija“ išplaukia iš 2007 m. lapkričio 29 d. VRDT pirmininko sprendimo EX-07-6, patvirtinančio su VRDT vykstančiomis procedūromis susijusius nurodymus, paskelbto VRDT „internetiniame oficialiajame leidinyje 2007 m. gruodžio mėn.“. Viena vertus, iš VRDT bylos medžiagos, būtent iš 2007 m. liepos 20 d. ieškovės laiško, matyti, kad dokumentai, kuriais ieškovė norėjo įrodyti savo ankstesnių teisių egzistavimą, galiojimą ir apsaugos apimtį, VRDT protestų skyriui pateikti iki 2007 m. lapkričio 29 d. Kita vertus, ieškovė neįrodė, kad iki 2007 m. lapkričio 29 d. būtų taikytos VRDT nurodymų „galutinės versijos“ nuostatos, į kurias ji daro nuorodą. Tokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad šios nuostatos galėjo sukelti jai kokių nors lūkesčių, kad minėti dokumentai priimtini.
97 Bet kuriuo atveju pirmiausia pabrėžtina, kad iš dalies ieškovės argumentai pateikti klaidingai aiškinant ginčijamą sprendimą. Iš tiesų, priešingai, nei tvirtina ieškovė (žr. šio sprendimo 90 punktą), Apeliacinė taryba niekad neteigė, kad grindžiant protestą negalima pateikti ištraukų iš nacionalinės valdžios institucijos duomenų bazių. Taip pat, priešingai, nei mano ieškovė (žr. šio sprendimo 91 punktą), nė viename iš savo motyvų Apeliacinė taryba nenurodė, kad teisės ar prekių ženklo egzistavimo, galiojimo ir apsaugos apimties įrodymas privalo būti pateiktas kaip vienas dokumentas.
98 Antra, iš VRDT nurodymų, kuriais remiasi ieškovė, C.1 dalies 31 puslapio (versija anglų k.) matyti, kad šios dalies C.II punkte „Ankstesnių teisių egzistavimo ir galiojimo įrodymas“ numatyta:
„[Ankstesnių teisių, kuriomis remiasi protestą pateikusi šalis, egzistavimo, galiojimo ir apsaugos apimties] įrodymai pateikiami procedūros kalba arba kartu su vertimu.“
99 Iš VRDT nurodymų, kuriais remiasi ieškovė, C.1 dalies 36 ir 37 puslapių (versija anglų k.) matyti, kad šios dalies C.II.2 punkte „Prekių ženklo registracijos įrodymo vertimas“ numatyta:
„<...> Protestą pateikusios šalies <...> įrodymai ir bet koks kitas dokumentas ar liudijimas <...> privalo būti surašyti procedūros kalba arba turi būti pridėtas vertimas <...>
98 taisyklės 1 dalyje nustatyta, kad vertimas turi atitikti dokumento originalo struktūrą ir turinį. Iš principo visas dokumentas privalo būti išverstas laikantis originalo struktūros.
Konkrečiai kalbant, nepriimamas vertimas, kuriame apsiribota tik dalimis, protestą pateikusios šalies laikomomis „esminėmis“, arba dalimis, kurių pareiškėjas „laikomas nesupratusiu“ <...>
Vertimas turi būti atliktas autonomiškai ir neturi būti ištraukų iš kitų dokumentų rinkinys <...>
Vis dėlto [VRDT] sutinka, kad nebūtų verčiamos liudijime esančios informacijos antraštės (kaip antai, „pateikimo data“, „reikalavimas dėl spalvos (-ų)“, jeigu jos nurodytos naudojant standartinius nacionalinius ar INID kodus.
Protestą pateikusi šalis neprivalo pateikti INID ar nacionalinių kodų paaiškinimų vertimo į procedūros kalbą.
Nesvarbios administracinės nuorodos ar reikšmės bylai neturinti informacija neprivalo būti išversta <...>
[VRDT] priima paprastą bet kokio asmens atliktą vertimą. <...> [VRDT] priima net ranka liudijimų originalų kopijoje rašytas pastabas, kurios perteikia įvairios informacijos prasmę procedūros kalba, su sąlyga, kad šie įrašai išsamūs ir įskaitomi <...>“
100 Teigdama, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 92 punkte, VRDT nurodymuose nėra įpareigojimo į protesto procedūros kalbą išversti „visą ankstesnes teises (ankstesnius prekių ženklus) įrodančiuose dokumentuose esančią informaciją“, ieškovė klaidingai suprato pirmesniuose punktuose pateiktas nuostatas. Iš tiesų jomis protestą pateikusi šalis iš principo įpareigojama išversti visus įrodymus, kurie pateikiami kita nei procedūros kalba, ir jose nuo šios pareigos leidžianti nukrypti nuostata numatyta tik kiek tai susiję su „nesvarbiomis administracinėmis nuorodomis“, „reikšmės bylai neturinčia informacija“ ir „INID ar nacionalinių kodų paaiškinimais“. Be to, pabrėžtina, kad argumentas, jog šiuose nurodymuose nėra reikalavimo pateikti „INID kodų“ ir „nacionalinių kodų“ vertimo ar „aiškinimo“, šioje byloje visiškai nesvarbus, nes Apeliacinė taryba nesuformulavo tokio reikalavimo.
101 Trečia, kaip nurodyta šio sprendimo 99 punkte, VRDT nurodymų (redakcijos, kuria remiasi ieškovė) C.1 dalies C. II. 2 punkto pabaigoje numatyta, kad VRDT „priima paprastą bet kokio asmens atliktą vertimą“ ir „net ranka liudijimų originalų kopijoje rašytas pastabas, kurios perteikia įvairios informacijos prasmę procedūros kalba, su sąlyga, kad šie įrašai išsamūs ir įskaitomi“.
102 Kaip matyti iš šio sprendimo 93 punkto, šiose nuostatose, ieškovės teigimu, tariamai nurodyta, kad VRDT sutinka atsižvelgti į vertimą, kuris pateikiamas ne „atskiro“, t. y. nuo dokumento originalo atskirto, dokumento forma. Taigi, atsisakiusi atsižvelgti į tris dokumentus, kuriuos ieškovė pateikė vykstant protesto procedūrai, motyvuodama tuo, kad nebuvo pridėtas vertimas nuo originalo atskirtame dokumente, Apeliacinė taryba tariamai pažeidė VRDT nurodymus, todėl, ieškovės teigimu, pažeidė ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą.
103 Tačiau reikia konstatuoti, kad net darant prielaidą, jog šio sprendimo 101 punkte pacituotos VRDT nurodymų C. 1 dalies C. II. 2 punkto nuostatos buvo taikomos iki 2007 m. lapkričio 29 d., vis dėlto jos negali sukelti ieškovei pagrįstų lūkesčių, kaip suprantama pagal šio sprendimo 83 punkte nurodytą teismų praktiką.
104 Iš tiesų vertinamos atskirai, jos gali būti suprantamos taip, kaip aiškina ieškovė (žr. šio sprendimo 102 punktą). Tačiau galima pateikti ir kitą jų aiškinimą, atitinkantį Reglamento Nr. 2868/95 tekstą ir tikslus. Remiantis šiuo aiškinimu, tuo atveju, kai pateikiamas dokumento originalas, kuris surašytas kita nei procedūros kalba, VRDT sutinka, kad jame būtų pateiktos pastabos ir taip būtų palengvintas šio dokumento vertimo, pateikto kaip atskiras dokumentas, skaitymas ir kontrolė. Be to, tik šis aiškinimas suderinamas su kita VRDT nurodymuose pateikta informacija. Ši informacija verčia manyti, kad įrodymų vertimas privalo būti pateiktas kaip atskiras dokumentas. Kaip nurodyta šio sprendimo 98 ir 99 punktuose, minėtų nurodymų C. 1 dalies C. II ir C. II. 2 punktuose teigiama, kad Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 1 ir 2 dalyse minima informacija ir įrodymai turi būti pateikti procedūros kalba arba „kartu su“ vertimu. Be to, C. II. 2 punkte, kuriame, beje, pakartojamas Reglamento Nr. 2868/95 98 taisyklės 1 dalies tekstas, patikslinama, kad „vertimas turi atitikti dokumento originalo struktūrą ir turinį“. Galiausiai šiame punkte taip pat nurodyta, kad „vertimas turi būti atliktas autonomiškai ir nebūti ištraukų iš kitų dokumentų rinkinys“.
105 Be to, VRDT nurodymų C. 1 dalies C. II. 2 punkte pateikta informacija, kaip ją aiškina ieškovė, nesutampa su šiuo atveju VRDT ieškovei pateikta informacija. Iš VRDT bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. kovo 19 d. laiške, skirtame ieškovei, VRDT aiškiai nurodė, kad bet kokio dokumento, kuris surašytas ne procedūros kalba, vertimas privalo būti pateiktas „atskiro dokumento forma“ ir atitikti originalo struktūrą ir turinį. Iš VRDT bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2007 m. liepos 20 d. faksimilėje ieškovė paminėjo 2007 m. kovo 19 d. VRDT „prašymą“. Kadangi iš VRDT bylos medžiagos nematyti, kad 2007 m. kovo 19 d. VRDT būtų, be minėto laiško, išsiuntusi ieškovei kokį nors kitą laišką, iš tokios nuorodos išplaukia, kad ieškovė tikrai gavo minėtą laišką. Šiomis aplinkybėmis, kaip rūpestingas ir nuovokus ūkio subjektas, ieškovė privalėjo numatyti, jog yra tikimybė, kad jos pateiktas VRDT nurodymų aiškinimas yra klaidingas, ir kad viena iš VRDT instancijų imsis jos interesams prieštaraujančios priemonės.
106 Be to, ji neturi pagrindo teigti, kad atsisakiusi atsižvelgti į ieškovės pateiktus išrašus iš duomenų bazės dėl to, kad jų vertimas nepateiktas atskirame dokumente, Apeliacinė taryba pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą.
Dėl trečiojo argumento
107 Pateikdama trečiąjį argumentą ieškovė teigia, kad, atsižvelgusi į Protestų skyriaus sprendimą, ji galėjo teisėtai manyti, jog tinkamai įrodė ankstesnio žodinio Lenkijos prekių ženklo egzistavimą, galiojimą ir apsaugos apimtį. Taip ji implicitiškai, tačiau neabejotinai, tvirtina, kad Protestų skyriaus sprendimas sukėlė jai pagrįstų lūkesčių, kaip suprantama pagal šio sprendimo 83 punkte nurodytą teismų praktiką.
108 Vis dėlto šį argumentą reikia atmesti.
109 Iš Reglamento Nr. 207/2009 63 straipsnio 1 dalies matyti, kad išnagrinėjusi apeliaciją iš esmės Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacijos ir tai darydama gali „pasinaudoti skyriaus, atsakingo už sprendimą, kuriam pateikta apeliacija, kompetencijai priklausančiais įgaliojimais“, t. y. šiuo atveju išdėstyti savo nuomonę dėl protesto jį atmetant arba pripažįstant pagrįstu ir taip patvirtinant ginčijamą sprendimą arba jo nepatvirtinant. Kitaip tariant, tuo atveju, kai Apeliacinei tarybai pateikiama apeliacija, ji turi iš naujo iš esmės išnagrinėti protestą tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriais (2007 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Kaul, C‑29/05 P, Rink. p. I‑2213, 56 ir 57 punktai).
110 Iš to matyti, kad Protestų skyriaus sprendimas, kaip antai nurodytas šio sprendimo 11 punkte, negali būti prilygintas Sąjungos administracijos elgesiui, kuris galėtų sukelti protestą pateikusiai šaliai pagrįstų lūkesčių.
Dėl ketvirtojo argumento
111 Pateikdama ketvirtąjį argumentą ieškovė pabrėžia, kad prieš priimdama ginčijamą sprendimą Apeliacinė taryba nenurodė, jog ieškovės pateiktų įrodymų neužtenka. Ji tvirtina, kad tokiomis aplinkybėmis, nesant abejonių dėl Protestų skyriaus sprendimo teisingumo, ji negalėjo „numatyti, kad vykstant ginčams <...>pateiktini nauji dokumentai, susiję su jos ankstesnėmis teisėmis“.
112 Vis dėlto šį argumentą reikia atmesti.
113 Viena vertus, dėl šio sprendimo 109 punkte nurodytų priežasčių tai, kad Apeliacinė taryba ieškovei nenurodė, kad numato peržiūrėti kai kuriuos Protestų skyriaus atlikto vertinimo aspektus, savaime nereiškia teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo.
114 Kita vertus, ieškovė bet kuriuo atveju negali pagrįstai tvirtinti, kad neturėjo jokio pagrindo pateikti Apeliacinei tarybai naujų įrodymų. Iš VRDT bylos medžiagos matyti, kad Apeliacinėje taryboje įstojusi į bylą šalis, be kita ko, tvirtino, kad „nebuvo pakankamai įrodyta“ kiekvieno iš prekių ženklų, kuriais rėmėsi ieškovė, apsauga.
115 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
116 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Interkobo sp. z o.o. bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2012 m. birželio 27 d viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.