Byla T‑466/12
RFA International, LP
prieš
Europos Komisiją
„Dempingas – Rusijos kilmės ferosilicio importas – Prašymų grąžinti sumokėtą antidempingo muitą atmetimas – Eksporto kainos nustatymas – Vienas ekonominis vienetas – Dempingo skirtumo nustatymas – Taikymas kitos metodikos, nei naudota per pirminį tyrimą – Aplinkybių pasikeitimas – Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 2 straipsnio 9 dalis ir 11 straipsnio 9 dalis“
Santrauka – 2015 m. kovo 17 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
1. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Institucijų diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
2. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Eksporto kainos nustatymas – Rėmimasis nustatyta eksporto kaina – Sąlygos – Ryšys tarp eksportuotojo ir importuotojo
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 9 dalis)
3. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Eksporto kainos nustatymas – Rėmimasis nustatyta eksporto kaina – Koregavimai – Taikymas savo iniciatyva – Atsižvelgimas į pagrįstą pelno maržą ir pagrįstas išlaidas nuo importo iki perpardavimo – Institucijų diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 9 dalis)
4. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Eksporto kainos nustatymas – Rėmimasis nustatyta eksporto kaina – Koregavimai – Pagrįstumas – Įrodinėjimo pareiga
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 9 dalis)
5. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Eksporto kainos nustatymas – Rėmimasis nustatyta eksporto kaina – Koregavimai – Atsižvelgimas į pagrįstą pelno maržą – Apskaičiavimas remiantis nepriklausomo importuotojo duomenimis
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 9 dalis)
6. Ieškinys dėl panaikinimo – Sąjungos teismo kompetencija – Apimtis – Draudimas priimti sprendimą „ultra petita“
(SESV 263 straipsnis)
7. Teismo procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Ieškinio pagrindai, pirmą kartą nurodyti per teismo posėdį – Pagrindas, kuris negali būti laikomas jau pateikto pagrindo išplėtimu – Nepriimtinumas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis)
8. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Pasirinkimas tarp skirtingų apskaičiavimo metodikų – Institucijų diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 11 dalis)
9. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Prašymas grąžinti antidempingo muitą, pagrįstas Reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 8 dalimi – Komisijos vertinimas – Apskaičiavimas remiantis kita metodika, nei naudota per pirminį tyrimą – Sąlygos – Aplinkybių pasikeitimas – Griežtas aiškinimas – Įrodinėjimo pareiga – Pareiga taikyti Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio nuostatas atitinkančią metodiką
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 8 ir 9 dalys)
10. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Prašymas grąžinti antidempingo muitą, pagrįstas Reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 8 dalimi – Komisijos vertinimas – Apskaičiavimas remiantis kita metodika, nei naudota per pirminį tyrimą – Sąlygos – Aplinkybių pasikeitimas, pagrindžiantis apskaičiavimo metodikos pakeitimą – Eksportuojančio gamintojo grupės struktūros pakeitimas ir pardavimo grandinės eksportui modifikavimas – Vertinimas
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 8 ir 9 dalys)
11. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės nustatymas – Eksporto kainos nustatymas – Reikšmingi veiksniai – Kaina, taikoma įprastomis prekybos sąlygomis – Pirmojo nepriklausomo pirkėjo mokama kaina gaminančiam ir eksportuojančiam ekonominiam vienetui – Ekonominio vieneto sąvoka – Poveikis kvalifikuojant bendrovių, priklausančių vienam ekonominiam vienetui, eksportuojantį gamintoją – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 1 dalis ir 10 dalies i punktas)
12. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Prašymas grąžinti antidempingo muitą, pagrįstas Reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 8 dalimi – Komisijos vertinimas – Apskaičiavimo metodikos pagal Reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 9 dalį nustatymas – Būtinybė aiškinti remiantis 1994 m. GATT antidempingo susitarimu – Nebuvimas
(Susitarimo dėl GATT VI straipsnio įgyvendinimo (1994 m. antidempingo susitarimas) 18.3 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 9 dalis)
13. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Antidempingo muito grąžinimas – Komisijos diskrecija – Komisijos patvirtintų gairių poveikis
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 8 dalis; Komisijos pranešimas 2002/C 127/06)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 37 punktą)
2. Remiantis pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 9 dalimi, kad apskaičiuotų dempingo skirtumą, ryšio tarp eksportuotojo ir importuotojo atveju institucijos turi teisę nustatyti eksporto kainą. Toks ryšys pripažįstamas, kai eksportuotojas ir importuotojas priklauso tai pačiai grupei.
(žr. 39 punktą)
3. Kai eksporto kaina apskaičiuojama remiantis kaina, už kurią produktai parduoti pirmam nepriklausomam pirkėjui arba kitu priimtinu būdu, norint nustatyti patikimą eksporto kainą prie Sąjungos muitų sienų, institucijos savo iniciatyva ją koreguoja pagal pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 9 dalies antrą pastraipą. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies antroje ir trečioje pastraipose nepanaikinama galimybė, jog koreguojama bus pagal išlaidas iki importo, nes šias išlaidas paprastai dengia importuotojas.
Be to, minėtoje nuostatoje nenumatyta pagrįsto išlaidų ir pelno skirtumo apskaičiavimo ar nustatymo metodika. Joje tik nurodomas tokio skirtumo, kuriam taikomas koregavimas, pagrįstumas.
Galiausiai institucijos turi didelę diskreciją nustatant pagrįstą išlaidų ir pelno skirtumą, todėl Sąjungos teismas atlieka tik ribotą kontrolę. Šis nustatymas neišvengiamai apima sudėtingus ekonominius vertinimus.
(žr. 40–43 punktus)
4. Apskaičiuojant dempingo skirtumą pagal nustatytą eksporto kainą suinteresuotoji šalis, kuri ketina ginčyti koregavimo pagal pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 9 dalį apimtį, nes buvo nustatyti per dideli skirtumai, turi pateikti įrodymų ir konkrečių skaičiavimų, patvirtinančių šiuos jos tvirtinimus, taip pat nurodyti siūlomą alternatyvų dydį. Suinteresuotoji šalis, be kita ko, turi pateikti duomenis, kuriais grindžiamas jos prieštaravimas, pavyzdžiui, konkrečius skaičiavimus, patvirtinančius jos teiginius. Šiuo klausimu tvirtinimai dėl vieno ekonominio vieneto, apimančio pardavimų skyrių ir eksporto skyrių, egzistavimo negali perkelti įrodinėjimo pareigos, priverčiant institucijas savo iniciatyva atskirti importo funkcijas nuo eksporto funkcijų ir nustatyti su šiomis funkcijomis susijusias išlaidas ir pelną.
(žr. 44, 61–63 punktus)
5. Kai gamintojas ir importuotojas į Sąjungą yra susiję, pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 9 dalies trečioje pastraipoje nurodytą pagrįstą pelno maržą galima apskaičiuoti remiantis ne susijusio importuotojo pateiktais duomenimis, kuriuos gali paveikti šie saitai, o tais, kuriuos pateikia nepriklausomas importuotojas.
(žr. 68 punktą)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 77, 78 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 80–82 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 86 punktą)
9. Pagal pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 9 dalies formuluotę, jei aplinkybės nepasikeitė, Komisija, pagal šio straipsnio 8 dalį atlikdama bet kuriuos muito grąžinimo tyrimus, taiko tą pačią metodiką kaip ir atliekant pirminį tyrimą, kurio pagrindu nustatytas nagrinėjamas antidempingo muitas, atsižvelgdama visų pirma į šio reglamento 2 straipsnį.
Šiuo klausimu, išimtį, remiantis kuria dėl pasikeitusių aplinkybių Komisijai leidžiama per grąžinimo procedūrą taikyti kitokią nei per pirminį tyrimą naudotoji metodiką, neišvengiamai reikia aiškinti griežtai, nes nuo bendrosios taisyklės nukrypstanti nuostata ar išimtis aiškintina siaurai. Todėl ketindama taikyti kitokią nei per pirminį tyrimą naudotoji metodiką Komisija turi įrodyti, kad aplinkybės pasikeitė.
Be to, tam kad metodikos pakeitimas būtų pagrįstas pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį, turi būti sąsaja su konstatuotu aplinkybių pasikeitimu.
Šiuo atžvilgiu, dėl tokio aplinkybių pasikeitimo išimtinumo, reikalavimas aiškinti siaurai neturėtų leisti Komisijai aiškinti ir taikyti šios nuostatos su jos tekstu ir tikslu nesuderinamu būdu. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad šioje nuostatoje visų pirma numatyta, kad taikoma metodika turi atitikti pagrindinio reglamento 2 straipsnio nuostatas. Iš to matyti, kad jei per grąžinimo procedūrą paaiškėtų, jog per pirminį tyrimą taikyta metodika neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio nuostatų, Komisija turėtų jos nebetaikyti; žinoma, Komisija turėtų įrodyti, kad per pirminį tyrimą taikyta metodika neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio. Tačiau norint pagrįsti metodikos pakeitimą nepakanka argumento, kad naujoji metodika yra tinkamesnė už senąją, jei senoji metodika vis dėlto atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnį.
(žr. 87–91 punktus)
10. Vertindama prašymą grąžinti sumokėtą antidempingo muitą, Komisija gali taikyti kitą dempingo skirtumo apskaičiavimo metodiką, nei taikė per pirminį tyrimą tik tuomet, kai ji gali įrodyti, kad aplinkybių pasikeitimas pateisina naujosios metodikos taikymą.
Šiuo atžvilgiu įmonių grupės struktūros ir šios grupės pardavimo eksportui organizavimo pasikeitimas, sukuriant naują pardavimo kanalą ir leidžiant pirmą kartą nustatyti individualias atskirų šiai grupei priklausančių eksportuojančių gamintojų eksporto kainas, pateisina naują metodiką dempingo skirtumui kiekvienam eksportuojančiam gamintojui atskirai apskaičiuoti, ir, atsižvelgiant į šių gamintojų priklausymą įmonių grupei, nustatyti visos grupės vidutinį dempingo skirtumą.
Tokiomis aplinkybėmis, net pripažinus, kad Komisija per pirminį tyrimą neprašė pateikti individualių duomenų, tokia klaida negali lemti išvados dėl aplinkybių pasikeitimo egzistavimo neteisėtumo.
(žr. 98–102, 117 punktus)
11. Kalbant apie dempingo vertinimą, vieno ekonominio vieneto sąvoka naudojama nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 1 dalį. Kai gamintojas vidaus pardavimų funkcijas paveda savo produktų tiekimo bendrovei, kurią ekonomiškai kontroliuoja, kainų, kurias moka pirmasis nepriklausomas pirkėjas minėtai tiekimo bendrovei, panaudojimas apskaičiuojant normaliąją vertę yra pagrįstas, nes minėtos kainos gali būti laikomos produkto pirmojo pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis kaina, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą. Šis vertinimas pagal analogiją gali būti taikomas eksporto kainos koregavimams pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą. Iš tikrųjų, kai gamintojas tiekia produktus į Sąjungą per teisiškai atskirą, bet ekonomiškai kontroliuojamą bendrovę, išvados, atspindinčios santykių tarp šio gamintojo ir šios pardavimo bendrovės ekonominę realybę, reikalavimas nustatytas siekiant taikyti vieno ekonominio vieneto sąvoką apskaičiuojant eksporto kainą.
Iš to matyti, kad vieno ekonominio vieneto sąvoka iš esmės pagrįsta būtinybe atsižvelgti į santykių tarp gamintojo ir jo pardavimo bendrovės ekonominę situaciją, kai minėta pardavimo bendrovė atlieka šio gamintojo pardavimų skyriaus vaidmenį.
Tačiau aplinkybė, jog du tai pačiai grupei priklausantys gamintojai kartu su teisiniu požiūriu atskira bendrove, irgi priklausančia tai pačiai grupei, veikiančia kaip integruotas pardavimų skyrius, sudaro vieną ekonominį vienetą, neįpareigoja institucijų konstatuoti, kad eksportuojančiu gamintoju gali būti laikomas tik minėtas vienetas. Iš tikrųjų ši prielaida daroma neatsižvelgiant į realią ekonominę situaciją, t. y. tai, kad, nepaisant jų, kaip dviejų tiems patiems akcininkams priklausančių seserinių bendrovių, priklausymo tai pačiai grupei ar net, jei tai būtų įrodyta, vienam ekonominiam vienetui, abu nagrinėjami gamintojai gali būti atskiri juridiniai vienetai, kurie per tyrimą dėl grąžinimo gamino ir asmeniškai pardavė savo produktus.
(žr. 108–112 punktus)
12. Iš pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 3 konstatuojamosios dalies matyti, kad juo, be kita ko, siekiama į Sąjungos teisę kiek įmanoma perkelti Susitarime dėl GATT VI straipsnio įgyvendinimo (antidempingo susitarimas) išdėstytus reikalavimus. Todėl pagrindinio reglamento nuostatas reikia aiškinti kuo labiau atsižvelgiant į atitinkamas antidempingo susitarimo nuostatas. Vis dėlto kalbant apie apskaičiavimo metodologiją, kai vertinamas prašymas grąžinti sumokėtą antidempingo muitą, antidempingo susitarime nėra nuostatų, kurios būtų lygiavertės pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies nuostatoms, todėl tame reglamente nustatyta taisyklė negali būti laikoma perkeliančia kurią nors iš minėtame susitarime nustatytų išsamių taisyklių, kurios turėtų būti aiškinamos atsižvelgiant į tą susitarimą. Be to, iš antidempingo susitarimo 18 straipsnio 3 dalies ir 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto konteksto matyti, kad, skirtingai nei pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalis, kurioje nurodoma metodologija, taikoma atliekant visus tyrimus dėl grąžinimo, antidempingo susitarimo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas yra viena iš galutinių minėtos sutarties nuostatų, konkrečiai kalbant, sutarties 18 straipsnio 3 dalyje išdėstytų nuostatų, kurios apibrėžia jos taikymą laiko atžvilgiu.
(žr. 135–137, 139 punktus)
13. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 142–144 punktus)