PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. vasario 6 d.

Byla T‑143/04

Antonietta Camurato Carfagno

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – 2001–2002 m. vertinimo procedūra – Ieškinys dėl panaikinimo – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Akivaizdi vertinimo klaida“

Dalykas: Ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti 2003 m. balandžio 9 d. sprendimą, kuriuo galutinai patvirtinta ieškovės veiklos vertinimo ataskaita už laikotarpį nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas: Panaikinti 2003 m. balandžio 9 d. sprendimą, kuriuo galutinai patvirtinta ieškovės veiklos vertinimo ataskaita už laikotarpį nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Vertintojų diskrecija

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Vertinimas – Institucijos vidaus nuostatos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Vertintojų diskrecija

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

1.      Tai, kad rengdami tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitas vertintojai privalo atsižvelgti į tikslinį vidurkį, niekaip nepažeidžia Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio. Atvirkščiai, tikslinio vidurkio sistema, kaip antai įtvirtinta Komisijos priimtose Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrosiose įgyvendinimo taisyklėse, kuriomis generaliniai direktoratai kviečiami vertinti personalą laikantis vidurkio, kuris 20 balų sistemoje yra 14, skatina vertintojus laisviau naudotis diskrecija vertinant pareigūnus ir sudaro galimybes skirti pareigūnų nuopelnus labiau atitinkantį įvertinimą.

Be to, ši sistema neriboja vertintojų galimybės diferencijuoti individualiai atliekamus kiekvieno pareigūno darbo rezultatų įvertinimus atsižvelgiant į tai, kiek jis yra aukščiau ar žemiau šio vidurkio, o tikslinis vidurkis neužkerta kelio vertintojams naudoti visą vertinimo skalę nuo 0 iki 20. Vertintojai neprivalo kompensuoti aukštesnių už šį planinį vidurkį įvertinimų žemesniais įvertinimais tam, kad laikytųsi šio vidurkio.

Trejos referencinės „žirklės“, kuriomis personalas pagal karjeros spartą suskirstytas į pavyzdines procentines dalis, t. y. ne didesnę nei 15 % dalį, gaunančią 17–20 taškų (sparti karjera), apytikriai 75 % dalį, gaunančią 12–16 taškų (normali karjera) ir ne didesnę nei 10 % dalį, gaunančią 10–11 taškų (lėta karjera), taip pat nepažeidžia Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio.

(žr. 9, 10 ir 63 punktus)

Nuoroda: 2005 m. spalio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Fardoom ir Reinard prieš Komisiją, T‑43/04, Rink. VT p. I‑A‑329 ir II‑1465, 52, 53, 56 ir 58–62 punktai.

2.      Rengdami tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitas vertintojai turi labai didelę diskreciją nuspręsti, kaip įvertinti vertinamų asmenų darbą, o teismas neturi teisės kištis į šį vertinimą, išskyrus akivaizdžios klaidos ar akivaizdaus įgaliojimų viršijimo atvejus.

(žr. 67 punktą)

Nuoroda: 1983 m. birželio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Seton prieš Komisiją, 36/81, 37/81 ir 218/81, Rink. p. 1789, 23 punktas; 2004 m. kovo 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Liakoura prieš Tarybą, T‑281/03, Rink. VT p. I‑A‑61 ir II‑249, 40 punktas.

3.      Komisijos priimtos Personalo vertinimo už 2001–2002 m. (pereinamasis laikotarpis) gairės, kuriose pateiktos ir pereinamojo laikotarpio taisyklės, taikytinos perėjimo iš vienos vertinimo sistemos į kitą laikotarpiu, negali būti viršesnės už šios institucijos priimtas Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrąsias įgyvendinimo nuostatas.

(žr. 71 punktą)

Nuoroda: 2005 m. gruodžio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Merladet prieš Komisiją, T‑198/04, Rink. VT p. I‑A‑403 ir II‑1833, 41–43 punktai.

4.      Vykstant pareigūno vertinimo procedūrai akivaizdžią vertinimo klaidą vertintojai daro tuomet, kai siekdami paspartinti to paties generalinio direktorato ir lygio kaip ir atitinkamas pareigūnas „reikalingesnių“ kolegų paaukštinimą, pastariesiems rezervuoja tam tikrą kiekį nuopelnų balų ir dėl to nepagrįstai mano, kad jų laisvę vertinti atitinkamo pareigūno darbą riboja tikslinis balas, nors juo, atvirkščiai, tik skatinama ši laisvė.

(žr. 81 ir 85 punktus)

Nuoroda: minėtas Sprendimas Fardoom ir Reinard prieš Komisiją.