Pranešimas OL
Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės 2004 m. liepos 9 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai
(Byla T-286/04)
(Bylos kalba: anglų)
2004 m. liepos 9 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, atstovaujamos QC R. Thompson ir Barrister S. Grodzinski, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.
Pareiškėjas Pirmosios instancijos teismo prašo:
- Panaikinti Komisijos sprendimo Nr. 2004/451/EB dėl valstybių narių išlaidų, kurias finansavo Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas 2003 finansiniais metais apie tai pranešus dokumentu Nr. C(2004) 1699
1, sąskaitų apmokėjimo 2 straipsnį ta apimtimi, kuria jis yra susijęs su Kaimo mokėjimų agentūros, Žemės ūkio ir kaimo plėtros departamento, Miškų komisijos ir Velso kaimo tarybos sąskaitomis;
- Pripažinti, kad sprendimas atskirti Škotijos aplinkos ir kaimo reikalų vykdomojo departamento sąskaitas yra neteisėtas ta apimtimi, kuria jis yra grindžiamas neatitikimu atrankos metodologijai, nustatytai 1998 m. liepos 8 d. Komisijos Generalinio-Direktorato VI (Žemės ūkis) priimtame 8 Nurodyme;
- Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Komisijos sprendimas Nr. 2004/451 buvo priimtas vadovaujantis Bendrijos reglamentu (EB) Nr. 1258/1999
2 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo. Ginčijamu 2 straipsniu Komisija nusprendė atskirti mokėjimo agentūrų, tarp jų ir pareiškėjo nurodytų agentūrų, sąskaitas bei priimti sprendimą dėl šių sąskaitų apmokėjimo vėliau.
Pareiškėjas teigia, kad, sprendimas atskirti sąskaitas, kiek jis yra susiję su šiomis agentūromis, buvo priimtas remiantis vieninteliu arba esminiu pagrindu, t.y. kad "atrankos" metodologija, kurią Jungtinės Karalystės Nacionalinio audito tarnyba naudojo rengdama audito pranešimą ir sertifikatus dėl 2003 metų sąskaitų, skyrėsi nuo 8 Nurodyme siūlomos naudoti atrankos metodologijos.
Grįsdamas savo ieškinį, pareiškėjas pirmiausiai tvirtina, kad Komisija, pripažindama, kad buvo laikomasi Reglamento Nr.1258/99 bei Reglamento Nr. 1663/1995
3 nustatytų kriterijų, neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad nacionalines sertifikavimo institucijos laikytųsi Nurodyme įtvirtintos metodologijos. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Komisija teisės požiūriu suklydo aiškindama, kad jos Nurodymas yra įpareigojanti teisės norma. Net ir tuo atveju, jeigu prieštaraujant pareiškėjo nuomonei, apskritai Nurodymas būtų pripažintas kaip galintis nustatyti įpareigojančias teisės normas, pareiškėjas teigia, kad jo turinys yra dviprasmiškas ir Komisijos aiškinimas prieštarauja teisinio tikrumo principui. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Komisijos veiksmai siekiant įvesti savąjį 8 Nurodymo aiškinimą prieštarauja teisėtų lūkesčių apsaugai. Be to, pareiškėjo nuomone, Komisijos bandymas kontroliuoti Jungtinės Karalystės Nacionalinės Audito Tarnybos vykdomos ekspertizės būdus, prieštarauja subsidiarumo principui, įtvirtintam EB sutarties 5 straipsnyje bei deklaruojamam Reglamento Nr. 1663/95 3 straipsnio 1 dalyje. Galiausiai, pareiškėjas teigia, kad jei Komisija tvirtintų, kad ginčijamas sprendimas buvo pagrįstas kitais motyvais, jis laikytinas negaliojančiu dėl akivaizdžios įvertinimo klaidos.