TEISINGUMO TEISMO (dešimtoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. vasario 29 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Vidaus rinka – Elektroninė atpažintis ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugos – Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 – 25 straipsnis – Elektroniniai parašai – Teisinė galia ir įrodomoji vertė teismo procese – Sąvoka „kvalifikuotas elektroninis parašas“
Byloje C‑466/22
dėl Administrativen sad Veliko Tarnovo (Veliko Tirnovo administracinis teismas, Bulgarija) 2022 m. birželio 22 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. liepos 12 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
V.B. Trade OOD
prieš
Direktor na Direktsia „Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika“ – Veliko Tarnovo
TEISINGUMO TEISMAS (dešimtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas Z. Csehi (pranešėjas), teisėjai M. Ilešič ir D. Gratsias,
generalinė advokatė T. Ćapeta,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Direktor na Direktsia „Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika“ – Veliko Tarnovo, atstovaujamo B. Nikolov,
– Europos Komisijos, atstovaujamos G. Braun, D. Drambozova ir P.‑J. Loewenthal,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014, p. 73), 25 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Bulgarijoje įsteigtos bendrovės V.B. Trade OOD ir Direktor na Direktsia „Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika“ – Veliko Tarnovo (Veliko Tirnovo skundų ir mokesčių bei socialinio draudimo praktikos direkcijos direktorius, toliau – direktorius) ginčą dėl pranešimo apie pelno mokesčio perskaičiavimą.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Reglamento Nr. 910/2014 21, 22 ir 49 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„(21) <…> Šiuo reglamentu neturėtų būti reglamentuojami <…> aspektai, susiję su sutarčių sudarymu arba kitų teisinių pareigų nustatymu ir šių sutarčių bei pareigų galiojimu, kai yra nacionalinės arba Sąjungos teisės aktais nustatytų reikalavimų dėl formos. Be to, juo nedaromas poveikis nacionalinės formos reikalavimams, susijusiems su viešaisiais registrais, visų pirma, komerciniais ir žemės registrais.
(22) [S]iekiant paskatinti jų bendrą tarpvalstybinį naudojimą, patikimumo užtikrinimo paslaugas turėtų būti galima naudoti kaip įrodymus visų valstybių narių teismo procesuose. Patikimumo užtikrinimo paslaugų teisinė galia turi būti reglamentuojama nacionalinės teisės aktuose, išskyrus atvejus, jei šiame reglamente būtų numatyta kitaip.
<…>
(49) [Š]iuo reglamentu turėtų būti nustatytas principas, kad negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios tik dėl to, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninio parašo reikalavimų. Tačiau elektroninių parašų teisinė galia turi būti reglamentuojama nacionalinės teisės aktuose, išskyrus šiame reglamente numatytus reikalavimus, pagal kuriuos kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia turėtų būti lygiavertė rašytiniam parašui.“
4 Šio reglamento 2 straipsnio „Taikymo sritis“ 3 dalyje numatyta:
„Šis reglamentas nedaro poveikio nacionalinės arba Sąjungos teisės aktams, susijusiems su sutarčių sudarymu arba kitų [su forma susijusių] teisinių ar procedūrinių pareigų nustatymu ir šių sutarčių bei pareigų galiojimu.“
5 To paties reglamento 3 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ nustatyta:
„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
<…>
10. elektroninis parašas – elektroninės formos duomenys, kurie yra prijungti prie kitų elektroninės formos duomenų arba logiškai susieti su jais ir kuriuos pasirašantis asmuo naudoja pasirašydamas;
11. pažangusis elektroninis parašas – elektroninis parašas, atitinkantis 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus;
12. kvalifikuotas elektroninis parašas – pažangusis elektroninis parašas, sukurtas naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo kūrimo įtaisą ir patvirtintas kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu;
<…>
15. kvalifikuotas elektroninio parašo sertifikatas – elektroninio parašo sertifikatas, kurį išduoda kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas ir kuris atitinka I priede nustatytus reikalavimus;
<…>
23. kvalifikuotas elektroninio parašo kūrimo įtaisas – elektroninio parašo kūrimo įtaisas, atitinkantis II priede nustatytus reikalavimus;
<…>“
6 To paties reglamento 21 straipsnio „Kvalifikuotos patikimumo užtikrinimo paslaugos inicijavimas“ 1 dalyje nustatyta:
„Kai kvalifikacijos statuso neturintys patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjai ketina pradėti teikti kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugas, jie priežiūros įstaigai pateikia pranešimą apie savo ketinimą kartu su atitikties vertinimo įstaigos parengta atitikties įvertinimo ataskaita.“
7 Reglamento Nr. 910/2014 25 straipsnis „Elektroninių parašų teisinė galia“ suformuluotas taip:
„1. Negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese tik dėl to, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektronini[o] paraš[o] reikalavimų.
2. Kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia yra lygiavertė rašytiniam parašui.
<…>“
8 Šio reglamento 26 straipsnyje „Pažangiojo elektroninio parašo reikalavimai“ nustatyta:
„Pažangusis elektroninis parašas turi atitikti toliau išvardytus reikalavimus:
a) būti vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu;
b) pagal jį galima nustatyti pasirašančio asmens tapatybę;
c) sukurtas naudojant elektroninio parašo kūrimo duomenis, kuriuos tik pats pasirašantis asmuo gali labai patikimai naudoti; ir
d) susietas su juo pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks tų duomenų pakeitimas būtų pastebimas.“
9 To paties reglamento I priede „Kvalifikuotiems elektroninių parašų sertifikatams keliami reikalavimai“ išvardyta įvairi informacija, kuri turi būti pateikta kvalifikuotuose elektroninių parašų sertifikatuose. Šio priedo b–d punktuose numatyta, kad tuose sertifikatuose turi būti pateiktas duomenų rinkinys, kuriuo vienareikšmiškai nurodomas kvalifikuotus sertifikatus išduodantis kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas, kartu nurodant bent pasirašančio asmens vardą, pavardę arba slapyvardį (jei naudojamas slapyvardis – tai aiškiai pažymima), ir elektroninio parašo patvirtinimo duomenys, atitinkantys elektroninio parašo kūrimo duomenis.
10 Reglamento Nr. 910/2014 II priedo „Kvalifikuotiems elektroninio parašo kūrimo įtaisams keliami reikalavimai“ 1 punkte numatyta, kad šiais įtaisais, taikant atitinkamas technines ir procedūrines priemones, turi būti užtikrinta bent jau: kuriant elektroninį parašą naudojamų elektroninio parašo kūrimo duomenų pakankamas konfidencialumas, kad tie duomenys faktiškai galėtų būti pateikti tik vieną kartą, kad elektroninis parašas būtų patikimai apsaugotas nuo bet kokios klastotės ir kad teisę pasirašyti turintis pasirašantis asmuo galėtų patikimai apsaugoti minėtus duomenis taip, kad jais negalėtų pasinaudoti kiti asmenys. Be to, šio priedo 3 punkte numatyta, kad elektroninio parašo kūrimo duomenis pasirašančio asmens vardu gali rengti arba tvarkyti tik kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas.
Bulgarijos teisė
11 Pagal pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Zakon za elektronnia dokument i elektronnite udostoveritelni uslugi (Elektroninių dokumentų ir elektroninių patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymas, DV, Nr. 34, 2001 m. balandžio 6 d., toliau – Elektroninių dokumentų įstatymas) 4 straipsnį elektroninio pareiškimo autorius yra fizinis asmuo, pareiškime nurodytas kaip jo rengėjas. Šioje nuostatoje taip pat numatyta, kad elektroninio pareiškimo turėtojas yra asmuo, kurio vardu parengtas elektroninis pareiškimas.
12 Elektroninių dokumentų įstatymo 13 straipsnyje numatyta:
„(1) Elektroninis parašas yra elektroninis parašas, kaip jis suprantamas pagal [Reglamento Nr. 910/2014] 3 straipsnio 10 punktą.
<…>
(3) Kvalifikuotas elektroninis parašas yra elektroninis parašas, kaip jis suprantamas pagal [Reglamento Nr. 910/2014] 3 straipsnio 12 punktą.
<…>“
13 Grazhdanski protsesualen kodeks (Civilinio proceso kodeksas), kuris taip pat taikomas procesui mokesčių ir socialinio draudimo srityje, 184 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė teisme ginčyti elektroninio dokumento autentiškumą.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
14 Dėl pareiškėjos pagrindinėje byloje V.B. Trade 2021 m. sausio 13 d. buvo išduotas pranešimas apie pelno mokesčio perskaičiavimą, kuriuo ji įpareigota sumokėti 682 863,40 Bulgarijos levo (BGN) (apie 349 000 EUR) pelno mokesčio ir 192 770,62 BGN (apie 98 500 EUR) palūkanų.
15 Šį pranešimą apie mokesčio perskaičiavimą išdavė kompetentingas mokesčių administratorius po mokestinio patikrinimo procedūros, kurią šis administratorius nurodė atlikti 2020 m. birželio 24 d. sprendimu, iš dalies pakeistu 2020 m. rugsėjo 30 d. ir spalio 29 d. sprendimais, ir kurią atlikus 2020 m. gruodžio 15 d. buvo parengta patikrinimo ataskaita.
16 Visi per šią mokestinio patikrinimo procedūrą mokesčių administratoriaus parengti aktai yra elektroniniai dokumentai, pasirašyti kvalifikuotais elektroniniais parašais.
17 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu direktorius patvirtino 2021 m. sausio 13 d. pranešimą apie mokesčio perskaičiavimą.
18 Pareiškėja pagrindinėje byloje apskundė šį sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam Administrativen sad Veliko Tarnovo (Veliko Tirnovo administracinis teismas, Bulgarija).
19 Skunde ji ginčija išduotų elektroninių dokumentų galiojimą ir teigia, kad jie nebuvo tinkamai pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Grįsdama šį argumentą ji paprašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paskirti ir išklausyti teismo ekspertą informatikos srityje dėl tam tikrų klausimų, susijusių su šių parašų galiojimu.
20 Pareiškėja pagrindinėje byloje mano, kad minėtų dokumentų autentiškumas priklauso nuo įvairių techninių aspektų, lemiančių elektroninio parašo, kaip „kvalifikuoto elektroninio parašo“, statusą. Šiuo klausimu ji, be kita ko, teigia, kad Reglamento Nr. 910/2014 25 straipsnio 1 ir 2 dalys netrukdo taikyti nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias leidžiama užginčyti įrodymus dėl jų nepatikimumo, neautentiškumo arba dėl bet kurios kitos priežasties.
21 Direktorius nesutiko su šiuo prieštaravimu ir teigė, kad, priešingai, iš Reglamento Nr. 910/2014 matyti, jog bet koks kvalifikuotų elektroninių parašų ginčijimas yra nepriimtinas.
22 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad būtina išaiškinti Reglamento Nr. 910/2014 25 straipsnio 1 dalyje esančią frazę „elektroninio parašo teisin[ė] gali[a] <…> kaip įrodym[o] teismo procese“. Konkrečiai kalbant, jo nuomone, iš šios formuluotės išplaukia draudimas ginčyti šią elektroninio parašo teisinę galią ir jo priimtinumą kaip įrodymo. Taigi šiam teismui kyla klausimas, ar šis draudimas yra viršesnis už procesinės autonomijos principą, pagal kurį valstybės narės gali paneigti parašo įrodomąją galią taikydamos nacionalinėje teisėje nustatytą specialią procedūrą.
23 Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, pirma, kad iš Reglamento Nr. 910/2014 21 straipsnio 1 dalies, siejamos su jo 22 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad kvalifikuotu arba nekvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytas dokumentas yra priimtinas visų rūšių teismo procesuose ir valstybių narių teismai turi į jį atsižvelgti, nes šio reglamento 25 straipsnio 1 dalis turi viršenybę prieš bendrąjį procesinės autonomijos principą ir valstybių narių nustatytas procesines taisykles įrodymų priimtinumo srityje.
24 Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, iš Reglamento Nr. 910/2014 49 konstatuojamosios dalies antro sakinio matyti, kad šio reglamento 25 straipsnio 1 dalyje esanti frazė „elektroninio parašo teisin[ė] gali[a]“ gali būti suprantama kaip nuoroda į parašo įrodomąją galią, kokia ji pripažįstama kiekvienos valstybės narės nacionalinės teisės sistemoje. Be to, šis teismas pažymi, kad pagal minėto reglamento 25 straipsnio 2 dalį tik kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia prilyginama rašytinio parašo teisinei galiai.
25 Šiomis aplinkybėmis Administrativen sad Veliko Tarnovo (Veliko Tirnovo administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Reglamento Nr. 910/2014] 25 straipsnio 1 dalyje vartojamas žodžių junginys „elektroninio parašo teisinė galia <…> kaip įrodym[o]“ turi būti aiškinamas taip, kad pagal šią nuostatą valstybių narių teismai įpareigojami preziumuoti, jog jeigu įvykdomos ar neginčijamos šio reglamento 3 straipsnio 10, 11 ir 12 punktuose nustatytos sąlygos, tokio parašo buvimas ir deklaruojama autorystė a priori turi būti laikomi neabejotinai ir neginčijamai įrodytais? Ar šis žodžių junginys turi būti aiškinamas taip, kad jei šių nuostatų sąlygos yra įvykdytos, valstybių narių teismai privalo pripažinti, kad kvalifikuotas elektroninis parašas turi įrodomąją vertę ar įrodomąją galią, kuri yra lygiavertė rašytinio parašo įrodomajai vertei ar įrodomajai galiai tik tiek, kiek dėl rašytinio parašo nustatyta atitinkamoje nacionalinės teisės nuostatoje?
2. Ar [Reglamento Nr. 910/2014] 25 straipsnio 1 dalyje vartojamas žodžių junginys „[n]egalima atsisakyti pripažinti <…> teismo procese“ turi būti aiškinamas kaip nustatantis valstybių narių nacionaliniams teismams absoliutų draudimą naudotis jų teisės sistemose numatytomis procesinėmis galimybėmis siekiant atsisakyti pripažinti reglamente numatytos elektroninio parašo teisinės galios įrodomąją vertę? Ar šis žodžių junginys turi būti aiškinamas taip, kad šia nuostata nedraudžiama ginčyti to reglamento 3 straipsnio 10, 11, 12 punktuose įtvirtintų sąlygų, valstybių narių nacionaliniams teismams naudojantis pagal jų proceso teisę taikytinomis priemonėmis ir taip suteikiant galimybę teisme nagrinėjamo ginčo šalims paneigti numatytą elektroninio parašo įrodomąją galią ir jo įrodomąją vertę?“
Procesas Teisingumo Teisme
26 2022 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje C‑362/21.
27 Paskelbus 2022 m. spalio 20 d. Sprendimą Ekofrukt (C‑362/21, EU:C:2022:815), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas 2022 m. lapkričio 18 d. raštu informavo Teisingumo Teismą, kad pageidauja atsiimti antrąjį prejudicinį klausimą, tačiau neatsiima pirmojo.
Dėl prejudicinio klausimo
Dėl priimtinumo
28 Direktorius iš esmės mano, kad prejudicinis klausimas nepriimtinas, nes dėl jo nereikia aiškinti Sąjungos teisės – Reglamento Nr. 910/2014 2 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad šis reglamentas nedaro poveikio nacionalinės arba Sąjungos teisės aktams, susijusiems su sutarčių sudarymu arba kitų su forma susijusių teisinių ar procedūrinių pareigų nustatymu ir šių sutarčių bei pareigų galiojimu. Būtent remiantis nacionaline teise reikia nustatyti, ar ir kokiomis sąlygomis galima ginčyti ranka pasirašytus dokumentus, taigi ir kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus, įskaitant jų autorystę, ir nustatyti, kokių procesinių pasekmių kyla, kai bylos šalis ginčija tokius dokumentus ar jų neginčija.
29 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 22–24 punktų, šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar ir kiek Reglamento Nr. 910/2014 25 straipsnis turi viršenybę prieš valstybių narių procesinės autonomijos principą, nes juo nacionaliniams teismams nustatytas absoliutus draudimas naudotis jų teisinėse sistemose numatytomis procesinėmis priemonėmis ginčijant minėtame reglamente įtvirtintą elektroninio parašo įrodomąją galią. Norint pateikti atsakymą, reikia nagrinėti pateikto prejudicinio klausimo esmę, o ne jo priimtinumą.
30 Be to, iš minėto klausimo matyti, kad juo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti Sąjungos teisę, visų pirma Reglamento Nr. 910/2014 25 straipsnį, o ne Bulgarijos teisę.
31 Vadinasi, prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.
Dėl esmės
32 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 910/2014 25 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį valstybių narių teismai privalo pripažinti, kad jeigu įvykdomos šio reglamento 3 straipsnio 12 punkto sąlygos, kvalifikuoto elektroninio parašo buvimas ir deklaruojama autorystė turi būti laikomi neginčijamai įrodytais, o gal šie teismai privalo pripažinti, kad šis parašas turi įrodomąją galią tik tiek, kiek tai atitinka atitinkamoje nacionalinėje teisėje rašytiniam parašui nustatytas ribas.
33 Reikia priminti, kad Reglamento Nr. 910/2014 3 straipsnio 12 punkte nustatyti trys kumuliaciniai reikalavimai tam, kad elektroninį parašą būtų galima laikyti „kvalifikuotu elektroniniu parašu“. Pirma, parašas turi būti „pažangusis elektroninis parašas“, kuris pagal šio reglamento 3 straipsnio 11 punktą turi atitikti jo 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Antra, parašas turi būti sukurtas naudojant „kvalifikuotą elektroninio parašo kūrimo įtaisą“, kuris pagal minėto reglamento 3 straipsnio 23 punktą turi atitikti to paties reglamento II priede nustatytus reikalavimus. Trečia, parašas turi būti patvirtintas „kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 910/2014 3 straipsnio 15 punktą, t. y. „kvalifikuoto patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo“ išduotu sertifikatu, atitinkančiu šio reglamento I priede nustatytus reikalavimus (2022 m. spalio 20 d. Sprendimo Ekofrukt, C‑362/21, EU:C:2022:815, 43 punktas).
34 Be to, kaip Teisingumo Teismas nurodė 2022 m. spalio 20 d. Sprendimo Ekofrukt (C‑362/21, EU:C:2022:815) 35 punkte, pagal Reglamento Nr. 910/2014 25 straipsnio 1 dalį nacionaliniams teismams nedraudžiama pripažinti elektroninių parašų negaliojančiais, bet nustatomas bendrasis principas, pagal kurį minėtiems teismams draudžiama teismo procesuose atsisakyti pripažinti elektroninių parašų teisinę galią ir įrodomąją vertę vien dėl to, kad šie parašai yra elektroninės formos.
35 Galiausiai, kaip matyti iš 2022 m. spalio 20 d. Sprendimo Ekofrukt (C‑362/21, EU:C:2022:815) 36 ir 37 punktų, ankstesniame punkte nurodytą aiškinimą patvirtina Reglamento Nr. 910/2014 2 straipsnio 3 dalis, siejama su jo 21 ir 49 konstatuojamosiomis dalimis; iš jos matyti, kad nacionalinėje teisėje turi būti apibrėžta elektroninių parašų teisinė galia. Vienintelė išimtis šiuo klausimu yra šio reglamento 25 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas, pagal kurį kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia turi būti lygiavertė rašytiniam parašui, taigi ši nuostata tik kvalifikuotam elektroniniam parašui sukuria „prilyginimo“ rašytiniam parašui prezumpciją.
36 Iš šio sprendimo 32–35 punktuose nurodytos jurisprudencijos matyti, kad nacionalinėje teisėje turi būti apibrėžtos elektroninių parašų, įskaitant kvalifikuotus elektroninius parašus, teisinės pasekmės su sąlyga, kad bus laikomasi kvalifikuoto elektroninio parašo prilyginimo rašytiniam parašui, kaip numatyta Reglamento Nr. 910/2014 25 straipsnio 2 dalyje.
37 Iš tiesų, nors iš Reglamento Nr. 910/2014 25 straipsnio matyti, kad kvalifikuoto elektroninio parašo buvimas ir deklaruojama autorystė laikytini nustatytais įrodžius, kad nagrinėjamas parašas atitinka šio reglamento 3 straipsnio 12 punkte numatytas sąlygas, vis dėlto nėra jokios priežasties kvalifikuotam elektroniniam parašui taikyti palankesnį režimą nei nustatytasis rašytiniam parašui, nes pagal minėto reglamento 25 straipsnį valstybių narių teismams griežtai draudžiama naudotis jų teisinėse sistemose numatytomis procesinėmis priemonėmis siekiant atsisakyti pripažinti kvalifikuoto elektroninio parašo įrodomąją galią, kaip tai suprantama pagal minėtą reglamentą.
38 Todėl, jeigu ir tiek, kiek nacionalinėje teisėje numatyta galimybė ginčyti rašytinio parašo įrodomąją galią, tokia galimybė taip pat turi būti suteikta kvalifikuoto elektroninio parašo atveju.
39 Konkrečiai kalbant, kaip savo rašytinėse pastabose nurodė direktorius, per nacionalinės teisės aktuose numatytą dokumento pripažinimo suklastotu procedūrą gali būti atsisakyta pripažinti kvalifikuoto elektroninio parašo įrodomąją galią, tačiau su sąlyga, kad šiuose teisės aktuose numatyta identiška rašytinio parašo ir kvalifikuoto elektroninio parašo ginčijimo procedūra.
40 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į prejudicinį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 910/2014 25 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jeigu įvykdytos šio reglamento 3 straipsnio 12 punkto sąlygos, valstybių narių teismai privalo pripažinti kvalifikuoto elektroninio parašo įrodomąją galią, lygiavertę rašytinio parašo įrodomajai galiai, kokia dėl šio rašytinio parašo nustatyta atitinkamoje nacionalinėje teisės nuostatoje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:
2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, 25 straipsnis
turi būti aiškinamas taip:
jeigu įvykdytos šio reglamento 3 straipsnio 12 punkto sąlygos, valstybių narių teismai privalo pripažinti kvalifikuoto elektroninio parašo įrodomąją galią, lygiavertę rašytinio parašo įrodomajai galiai, kokia dėl šio rašytinio parašo nustatyta atitinkamoje nacionalinėje teisės nuostatoje.
Parašai.