Byla C‑549/22
X
prieš
Raad van bestuur van de Sociale verzekeringsbank
(Centrale Raad van Beroep prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
2024 m. vasario 29 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – EB ir Alžyro asociacijos susitarimas – Darbuotojų migrantų alžyriečių ir juos pergyvenusių asmenų socialinė apsauga – Išmokų perkėlimas į Alžyrą taikant mokančiosios valstybės narės įstatymuose nustatytus dydžius – Maitintojo netekimo išmoka – Nacionalinis teisinis reglamentavimas, pagal kurį taikomas gyvenamosios vietos valstybės principas – Gyvenamosios vietos sąlyga, pagal kurią Alžyre gyvenantiems gavėjams mokamos maitintojo netekimo išmokos suma yra sumažinama“
1. Tarptautiniai susitarimai – EB ir Alžyro asociacijos susitarimas – 68 straipsnio 4 dalis – Tiesioginis veikimas – Asociacijos tarybos priimto sprendimo nebuvimas – Nereikšmingumas
(EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis)
(žr. 30–36 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
2. Tarptautiniai susitarimai – EB ir Alžyro asociacijos susitarimas – Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Laisvas socialinės apsaugos pensijų ir anuitetų perkėlimas – Taikymo asmenų atžvilgiu sritis – Maitintojo netekimo išmokos – Darbuotojus pergyvenę asmenys – Įtraukimas – Pareiga turėti gyvenamąją vietą mokančiojoje valstybėje narėje – Nebuvimas
(EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis)
(žr. 38, 40–42 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)
3. Tarptautiniai susitarimai – EB ir Alžyro asociacijos susitarimas – Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Laisvas socialinės apsaugos pensijų ir anuitetų perkėlimas – Maitintojo netekimo išmokos – Maitintojo netekęs sutuoktinis, gyvenantis Alžyre – Išmokų perkėlimas taikant mokančiosios valstybės narės įstatymuose nustatytus dydžius – Maitintojo netekimo išmokos dydžio sumažinimas atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas gavėjo gyvenamosios vietos valstybėje – Leistinumas – Sąlygos
(EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis)
(žr. 46–49, 51 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)
Santrauka
Gavęs Centrale Raad van Beroep (Socialinės apsaugos ir valstybės tarnybos bylų apeliacinis teismas, Nyderlandai, toliau – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas) prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas nusprendė, kad EB ir Alžyro asociacijos susitarimo(1) 68 straipsnio 4 dalis(2) teisės laisvai perkelti socialinės apsaugos išmokas srityje veikia tiesiogiai ir pagal ją nedraudžiama sumažinti maitintojo netekimo išmokų dydžio dėl to, kad jų gavėjai gyvena Alžyre, jeigu šiomis išmokomis siekiama užtikrinti bazines pajamas, apskaičiuotas atsižvelgiant į pragyvenimo mokančiojoje valstybėje narėje išlaidas, ir toks sumažinimas atitinka šios teisės esmę.
X gyvena Alžyre. Nuo 1999 m. sausio 1 d. ji, kaip savo sutuoktinį, kuris dirbo Nyderlanduose ir mirties metu buvo apdraustas pagal Algemene nabestaandenwet (Maitintojo netekusių asmenų bendrojo draudimo įstatymas, toliau – ANW), pergyvenęs asmuo, turi teisę į maitintojo netekimo išmoką. 2018 m. atgaline data atnaujinusi maitintojo netekimo išmokos mokėjimą X, kurį buvo nutraukusi 2012 m., Raad van bestuur van de Sociale verzekeringsbank (Socialinio draudimo įstaigos valdyba, Nyderlandai) informavo ją apie tai, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. ši išmoka sumažinta, nes turėjo būti mokama pagal gyvenamosios vietos valstybės principą, t. y. nagrinėjamu atveju remiantis procentine dalimi, atspindinčia pragyvenimo Alžyre išlaidų lygį, palyginti su pragyvenimo Nyderlanduose išlaidomis(3).
Atmetus kelis skundus dėl tokio sprendimo, X pateikė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, o šis nusprendė pateikti Teisingumo Teismui įvairių prejudicinių klausimų, susijusių su EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalies išaiškinimu, kad žinotų, ar pagal šį susitarimą draudžiama sumažinti X mokamos maitintojo netekimo išmokos dydį remiantis gyvenamosios vietos valstybės principu.
Teisingumo Teismo vertinimas
Teisingumo Teismas visų pirma atsakė į klausimą, ar, atsižvelgiant į EB ir Alžyro asociacijos susitarimo tekstą, tikslą ir pobūdį, šio susitarimo 68 straipsnio 4 dalis veikia tiesiogiai.
Šiuo klausimu jis konstatavo, kad šioje nuostatoje aiškiai, tiksliai ir besąlygiškai įtvirtinta teisė į Alžyrą nevaržomai perkelti šioje nuostatoje nurodytas pensijas ir anuitetus, taikant mokančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytus dydžius. Taigi šioje nuostatoje valstybėms narėms nustatyta aiški ir tiksli pareiga pasiekti rezultatą, t. y. leisti suinteresuotiesiems asmenims pasinaudoti tokiu laisvu perkėlimu, o šios pareigos įgyvendinimas ar padariniai nėra susieti su kokio nors vėlesnio akto priėmimu.
Nors, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, ši teisė į laisvą perkėlimą nėra absoliuti, nes konkretūs jos padariniai kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo „mokančiosios valstybės narės arba valstybių narių teisės aktuose nustatytų tarifų“, ji negali būti aiškinama kaip leidžianti valstybėms narėms savo nuožiūra apriboti minėtą teisę į laisvą perkėlimą ir padaryti ją beprasmę. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šioje nuostatoje numatytos teisės įgyvendinimas ar padariniai nepriklauso nuo kito akto priėmimo, visų pirma nuo to, ar Asociacijos taryba priėmė EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 70 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuostatas, todėl ši dalis negali būti laikoma nustatančia šios teisės taikymo nedelsiant sąlygą. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis veikia tiesiogiai, taigi asmenys, kuriems ši nuostata taikoma, turi teisę ja tiesiogiai remtis valstybių narių teismuose, siekdami, kad būtų netaikomos su ja nesuderinamos nacionalinės teisės nuostatos.
Toliau Teisingumo Teismas atsakė į klausimą dėl EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalies taikymo asmenų atžvilgiu srities.
Pažymėjęs, kad 68 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyti tik „[š]ie darbuotojai“, o tai reiškia to paties straipsnio 1 dalyje nurodytus „Alžyro pilietybę turinčius darbuotojus“, Teisingumo Teismas konstatavo, kad tarp išmokų, kurios gali būti laisvai perkeltos į Alžyrą, yra maitintojo netekimo pensijos ir anuitetai, kurių gavėjai iš esmės gali būti tik minėtus darbuotojus pergyvenę asmenys. Taigi EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis netektų veiksmingumo, jeigu šie maitintojo netekę asmenys nepatektų į jos taikymo ratione personae sritį. Jis taip pat pabrėžė, kad reikalavimas, kad gavėjas gyventų mokančiojoje valstybėje narėje (nagrinėjamu atveju – Nyderlanduose), prieštarautų logikai, kuria grindžiamas pats laisvo išmokų perkėlimo į Alžyrą principas. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nurodė: EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 dalis taikoma darbuotoją pergyvenusiems asmenims, kurie norėtų savo maitintojo netekimo išmoką perkelti į Alžyrą, tačiau patys nėra darbuotojai ir gyvena Alžyre.
Galiausiai dėl maitintojo netekimo išmokos dydžio sumažinimo dėl to, kad šios išmokos gavėjas gyvena Alžyre, atitikties EB ir Alžyro asociacijos susitarimo 68 straipsnio 4 daliai Teisingumo Teismas priminė, kad šioje nuostatoje numatyta teisė nevaržomai perkelti aptariamas išmokas į Alžyrą, „taikant mokančiosios valstybės narės arba valstybių narių teisės aktuose nustatytus dydžius“. Vadinasi, mokančioji valstybė narė turi diskreciją nustatyti taisykles, susijusias su šioje nuostatoje nurodytų išmokų sumos apskaičiavimu, todėl ši valstybė narė gali numatyti taisykles, skirtas minėtų išmokų sumai patikslinti atliekant perkėlimą, pavyzdžiui taisyklę, grindžiamą gyvenamosios vietos valstybės principu.
Vis dėlto Teisingumo Teismas pažymėjo, kad tokios taisyklės turi atitikti teisės laisvai perkelti išmokas esmę, nepanaikindamos šios teisės veiksmingumo, ir tuo tikslu išnagrinėjo pagrindinėje byloje nagrinėjamą maitintojo netekimo išmoką apibūdinančius elementus. Jis konstatavo, kad jos dydis nustatomas atsižvelgiant į pragyvenimo Nyderlanduose išlaidas, todėl šia išmoka siekiama užtikrinti, kad maitintojo netekę asmenys gautų bazines pajamas, apskaičiuotas atsižvelgiant į pragyvenimo šioje valstybėje narėje išlaidas. Todėl, Teisingumo Teismo nuomone, neatrodo, kad perkeliamos išmokos dydžio patikslinimas siekiant atsižvelgti į pragyvenimo Alžyre išlaidas gali panaikinti teisės į laisvą perkėlimą esmę, jeigu patikslinimo tikslais naudojamo dydžio nustatymas yra pagrįstas objektyviais kriterijais, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.