TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. gruodžio 13 d.

Byla F‑73/06

Kris Van Neyghem

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Atviras konkursas – Testo raštu įvertinimas – Skundo pateikimo terminas – Priimtinumas – Pareiga motyvuoti“

Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius, kuriuo K. Van Neyghem iš esmės prašo, pirma, panaikinti atviro konkurso EPSO/A/19/04 atrankos komisijos 2005 m. birželio 1 d. sprendimą neleisti jam laikyti minėto konkurso testo žodžiu ir, antra, nurodyti Komisijai atlyginti jo tariamai patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Konkurso atrankos komisijos sprendimas – Išankstinis administracinis skundas – Neprivalomas pobūdis – Pateikimas – Pasekmės

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sprendimas, priimtas peržiūrėjus ankstesnį sprendimą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnio 1 dalis)

3.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Pateikimo data

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1182/71 3 straipsnio 4 dalis)

4.      Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Kandidatūros atmetimas – Pareiga motyvuoti

(EB 253 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra  pastraipa; III priedo 6 straipsnis)

5.      Pareigūnai – Konkursas – Kandidatų tinkamumo vertinimas – Atrankos komisijos diskrecija

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)

1.      Konkurso atrankos komisijos sprendimas gali būti tiesiogiai skundžiamas Bendrijos teisme, nesant būtinybės iš anksto pateikti skundą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnį.

Tačiau jeigu suinteresuotasis asmuo, užuot tiesiogiai kreipęsis į Bendrijos teismą, remdamasis Pareigūnų tarnybos nuostatų normomis pateikia administracinį skundą Paskyrimų tarnybai, vėliau teisme pareikšto ieškinio priimtinumas priklausys nuo to, ar suinteresuotasis asmuo laikėsi visų išankstinio skundo pateikimo procedūrinių reikalavimų.

(žr. 36 ir 37 punktus)

Nuoroda:

1986 m. gegužės 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Rihoux ir kt. prieš Komisiją, 52/85, Rink. p. 1555, 9 punktas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 2002 m. sausio 23 d. Sprendimo Gonçalves prieš Parlamentą, T‑386/00, Rink. VT p. I‑A‑13 ir II‑55, 35 punktas; 2004 m. spalio 21 d. Sprendimo Schumann prieš Komisiją, T‑49/03, Rink. VT p. I‑A‑301 ir II‑1371, 25 punktas.

2.      Kai kandidatas, kurio prašymas leisti dalyvauti Bendrijos konkurse atmestas, prašo peržūrėti šį sprendimą remdamasis konkrečia administracijai privaloma nuostata, būtent atrankos komisijos sprendimas, kuris priimtas peržiūrėjus sprendimą, yra asmens nenaudai priimtas aktas Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies prasme arba prireikus šių nuostatų 91 straipsnio 1 dalies prasme. Taip pat nuo šio po peržiūros priimto sprendimo pradedamas skaičiuoti terminas skundui pateikti ir ieškiniui pareikšti, neprivalant patikrinti, ar tokiomis aplinkybėmis jis gali būti vien patvirtinantis aktas.

(žr. 39 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: minėto Sprendimo Gonçalves prieš Parlamentą 39 punktas; 2005 m. birželio 7 d. Sprendimo Cavallaro prieš Komisiją, T‑375/02, Rink. VT p. I‑A‑151 ir II‑673, 58 punktas; 2006 m. sausio 31 d. Sprendimo Giulietti prieš Komisiją, T‑293/03, Rink. VT p. I‑A‑2‑5 ir II‑A‑2‑19, 28 punktas.

3.      Nustatant išankstinio administracinio skundo pateikimo datą, Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad skundas yra „paduotas“, ne kai jis išsiųstas institucijai, bet kai ši jį gavo.

Šioje nuostatoje numatytas trijų mėnesių terminas pasibaigia kartu su trečio mėnesio diena, kuri atitinka tą dieną, kai įvyko įvykis arba buvo priimtas aktas, nuo kurio terminas buvo pradėtas skaičiuoti. Pagal Reglamento Nr. 1182/71, nustatančio terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles, 3 straipsnio 4 dalį, jeigu termino paskutinė diena yra šeštadienis, terminas baigiasi pasibaigus po tokios dienos einančios darbo dienos paskutinei valandai.

(žr. 43, 45, 47 ir 48 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo sprendimai: 1981 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Michel prieš Parlamentą, 195/80, Rink. p. 2861, 8 ir 13 punktai; 1987 m. sausio 15 d. Sprendimo Misset prieš Tarybą, 152/85, Rink. p. 223, 8 ir 9 punktai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1991 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Lacroix prieš Komisiją, T‑54/90, Rink. p. II‑749, 28 ir 29 punktai; 1996 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Maurissen prieš Audito Rūmus, T‑192/94, Rink. VT p. I‑A‑425 ir II‑1229, 28 punktas; 1998 m. kovo 13 d. Sprendimo Lonuzzo‑Murgante prieš Parlamentą, T‑247/97, Rink. VT p. I‑A‑119 ir II‑317, 38 punktas; 2002 m. gegužės 30 d. Sprendimo Onidi prieš Komisiją, T‑197/00, Rink. VT p. I‑A‑69 ir II‑325, 47 punktas.

Tarnautojų teismo sprendimai: 2006 m. gegužės 15 d. Sprendimo Schmit prieš Komisiją, F‑3/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑9 ir II‑A‑1‑33, 28 punktas; Pirmosios instancijos teisme apskųsto 2007 m. gegužės 24 d. Sprendimo Lofaro prieš Komisiją, F‑27/06 ir F‑75/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 31 ir 32 punktai.

4.      Iš EB 253 straipsnio ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antros pastraipos matyti, kad visuose pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus priimtuose, su konkrečiu asmeniu susijusiuose ir jo nenaudai priimtuose sprendimuose turi būti nurodyti jų priėmimo motyvai. Pareigos motyvuoti asmens nenaudai priimtą sprendimą tikslas yra, pirma, pateikti suinteresuotajam asmeniui reikalingą informaciją, kad jis žinotų, ar sprendimas yra pagrįstas, ar ne, ir, antra, sudaryti galimybę atlikti jo teisminę kontrolę.

Konkurso atrankos komisijos priimtų sprendimų atžvilgiu pareiga motyvuoti turi būti derinama su slaptumo užtikrinimu, kuris taikomas atrankos komisijos darbui pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnį ir kuris buvo įtvirtintas siekiant užtikrinti atrankos komisijų nepriklausomumą ir jų darbo objektyvumą, apsaugant jas nuo visų išorės kišimųsi ir spaudimų, kylančių iš pačios Bendrijos administracijos, suinteresuotųjų kandidatų arba trečiųjų asmenų. Todėl užtikrinant šį slaptumą draudžiama platinti atskirų atrankos komisijos narių nuomones ir atskleisti bet kokią informaciją apie asmeninį arba palyginamąjį kandidatų vertinimą.

Atrankos komisijos atliekami lyginamieji vertinimai atsispindi baluose, kuriuos ji skiria kandidatams, ir parodo kiekvieno iš jų įvertinimą. Kadangi turi būti užtikrinamas minėtas slaptumas, pranešimas apie skirtinguose testuose surinktus balus yra pakankama atrankos komisijos motyvacija. Tokia motyvacija nepažeidžia kandidatų teisių. Ji leidžia jiems susipažinti su rezultatų įvertinimu ir prireikus patikrinti, ar jie iš tiesų negavo pranešime apie konkursą reikalaujamo balų skaičiaus, suteikiančio teisę dalyvauti tam tikruose arba visuose egzaminuose.

(žr. 70 ir 74–77 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo sprendimai: minėto Sprendimo Michel prieš Parlamentą 22 punktas; 1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas prieš Innamorati, C‑254/95 P, Rink. p. I‑3423, 23 ir 24 punktas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 2003 m. sausio 23 d. Sprendimo Angioli prieš Komisiją, T‑53/00, Rink. VT p. I‑A‑13 ir II‑73, 67 punktas; 2003 m. kovo 27 d. Sprendimo Martínez Páramo ir kt. prieš Komisiją, T‑33/00, Rink. VT p. I‑A‑105 ir II‑541, 43 ir 44 punktai; 2004 m. vasario 19 d. Sprendimo Konstantopoulou prieš Teisingumo Teismą, T‑19/03, Rink. VT p. I‑A‑25 ir II‑107, 27 ir 31–33 punktai.

5.      Konkurso atrankos komisijos atliekami kandidatų žinių ir tinkamumo vertinimai, taip pat sprendimai, kuriais ji pripažįsta, jog kandidatas neišlaikė testo, atspindi kandidato įvertinimą. Todėl jie priskiriami didelei atrankos komisijos diskrecijai, kuriai akivaizdžios klaidos atveju vis dėlto taikoma Bendrijos teismo kontrolė. Todėl atrankos komisija neprivalo nurodyti kandidato atsakymų, kurie buvo įvertinti kaip nepakankami, arba paaiškinti, kodėl buvo nuspręsta, kad šie atsakymai nepakankami.

(žr. 78 ir 86 punktus)

Nuoroda:

1987 m. birželio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kolivas prieš Komisiją, 40/86, Rink. p. 2643, 11 punktas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1999 m. vasario 11 d. Sprendimo Jiménez prieš VRDT, T‑200/97, Rink. VT p. I‑A‑19 ir II‑73, 40 punktas; minėto Sprendimo Konstantopoulou prieš Teisingumo Teismą 34 punktas; 2005 m. balandžio 5 d. Sprendimo Christensen prieš Komisiją, T‑336/02, Rink. VT p. I‑A‑75 ir II‑341, 25 punktas.