TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. balandžio 24 d.

Byla F‑74/06

Pavlos Longinidis

prieš

Europos profesinio mokymo plėtros centrą (Cedefop)

„Viešoji tarnyba − Laikinieji tarnautojai − Paskyrimas į kitas pareigas − Skundus nagrinėjanti komisija − Sudėtis ir vidaus taisyklės − Nelojalus elgesys − Atleidimas iš darbo − Motyvavimas − Akivaizdi vertinimo klaida − Piktnaudžiavimas įgaliojimais“

Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo P. Longinidis prašo panaikinti 2005 m. lapkričio 30 d. Cedefop vadovybės sprendimą nutraukti jo laikinojo tarnautojo neterminuotą darbo sutartį, 2006 m. kovo 10 d. Cedefop vadovybės sprendimą atmesti jo prašymą atidėti minėto sprendimo vykdymą, 2005 m. gruodžio 9 d. Cedefop vadovybės sprendimą jį paskirti į minėtos vadovybės patarėjo pareigas, 2006 m. gegužės 24 d. Cedefop skundus nagrinėjančios komisijos sprendimą atmesti ieškovo skundą dėl sprendimų atleisti iš darbo ir paskirti į kitas pareigas, 2005 m. lapkričio 11 d. Cedefop vadovybės sprendimą pakeisti skundus nagrinėjančios komisijos sudėtį, 2005 m. lapkričio 14 d. Cedefop skundus nagrinėjančios komisijos sprendimą pakeisti savo vidaus taisyklės, 2006 m. kovo 10 d. Cedefop skundus nagrinėjančios komisijos sprendimą atmesti ieškovo skundą dėl dviejų minėtų sprendimų panaikinimo, 2006 m. balandžio 28 d. Cedefop vadovybės sprendimą atmesti ieškovo prašymą pašalinti Cedefop direktoriaus pavaduotoją nuo vadovavimo dėl ieškovo pradėtam administraciniam tyrimui ir 2006 m. kovo 9 d. Cedefop skundus nagrinėjančios komisijos sprendimą dėl Cedefop laikinosios tarnautojos C skundo.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Neterminuotos sutarties nutraukimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 11 straipsnis ir 47 straipsnio c punktas)

2.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Neterminuotos sutarties nutraukimas – Administracijos diskrecija

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio c punktas ir 49 straipsnio 1 dalis)

3.      Pareigūnai – Tarnybų organizavimas – Darbuotojų paskyrimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnis)

1.      Joks privalomas reikalavimas neleidžia laikiniesiems tarnautojams nesuteikti apsaugos nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo, ypač jei jie įdarbinti pagal neterminuotą darbo sutartį arba yra sudarę terminuotą sutartį, tačiau atleidžiami iš darbo dar jai nepasibaigus. Siekiant užtikrinti pakankamą apsaugą šiais atvejais, reikia leisti, pirma, suinteresuotiesiems asmenims įsitikinti, ar buvo paisoma jų teisėtų interesų, ar atvirkščiai, ir įvertinti tikslingumą kreiptis į teismą, antra, teismui vykdyti priežiūrą, o tai reiškia, kad pripažįstama, jog kompetentinga institucija turi pareigą motyvuoti.

Atleidžiant pagal neterminuotą sutartį įdarbintą tarnautoją ypatinga svarba teikiama tam, kad tokį atleidimą pagrindžiantys motyvai, kaip įprasta, būtų aiškiai išdėstyti raštu, pageidautina – pačiame atitinkamo sprendimo tekste. Iš tiesų tik šiuo aktu, kurio teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo dieną, išreiškiamas institucijos sprendimas. Vis dėlto gali būti laikoma, kad pareiga nurodyti atleidimo iš darbo motyvus įvykdyta, jeigu suinteresuotasis asmuo buvo tinkamai informuotas apie motyvus per pokalbius su vadovais ir jeigu sudaryti darbo sutartis įgaliotos tarnybos sprendimas buvo priimtas netrukus po šių pokalbių. Prireikus ši tarnyba gali papildyti šiuos motyvus atsakydama į suinteresuotojo asmens skundą.

Sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba turi didelę diskreciją atleidimo iš darbo srityje, todėl Bendrijos teismo kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar nebuvo akivaizdžios vertinimo klaidos ar piktnaudžiavimo įgaliojimais.

(žr. 49, 51 ir 84 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Dejaiffe prieš VRDT, T‑223/99, Rink. VT p. I‑A‑277 ir II‑1267, 53 punktas; 2003 m. vasario 6 d. Sprendimo Pyres prieš Komisiją, T‑7/01, Rink. VT p. I‑A‑37 ir II‑239, 50 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. spalio 26 d. Sprendimo Landgren prieš ETF, F‑1/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑123 ir II‑A‑1‑459, apskųstas Pirmosios instancijos teismui, T‑404/06 P, 73–75 ir 79 punktai.

2.      Atsižvelgiant į plačią diskreciją, kurią turi sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba tuo atveju, kai laikinasis tarnautojas padaro nusižengimą, kuriuo būtų galima pagrįsti jo atleidimą iš darbo, nėra numatyta šios tarnybos pareiga jo atžvilgiu pradėti drausminę procedūrą užuot vienašališkai nutraukus Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio c punkte numatytą sutartį. Tik tuo atveju, kai tarnyba ketina atleisti laikinąjį tarnautoją be įspėjimo, kai šis šiurkščiai pažeidė savo pareigas, reikia pradėti, kaip numatyta Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 49 straipsnio 1 dalyje, drausminę procedūrą laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo, kuris pagal analogiją taikomas laikiniesiems tarnautojams. Be to, administracija gali pradėti drausminę procedūrą netgi po laikinojo tarnautojo sutarties nutraukimo jį įspėjusi, jei vėliau paaiškėja, kad suinteresuotajam asmeniui pareikšti kaltinimai pakankamai sunkūs ir galima pradėti šią procedūrą.

(žr. 115 ir 116 punktus)

3.      Pakeitus pareigūnui priskirtas funkcijas taikoma lygio ir pareigų atitikties taisyklė įpareigoja palyginti ne suinteresuotojo asmens šiuo metu vykdomas ir anksčiau vykdytas funkcijas, bet jo šiuo metu vykdomas funkcijas ir jo lygį hierarchijoje.

Be to, kad dėl paskyrimo į kitas pareigas galėtų būti pažeista lygio ir pareigų atitikties taisyklė, nepakanka to, kad dėl jo pasikeistų ar net sumažėtų kai kurie pareigūno įgaliojimai, taip pat būtina, kad visos naujos funkcijos, atsižvelgiant į jų pobūdį, svarbą bei apimtį, aiškiai atitiktų lygį bei pareigas.

(žr. 142 ir 143 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1988 m. kovo 23 d. Sprendimo Hecq prieš Komisiją, 19/87, Rink. p. 1681, 7 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. liepos 10 d. Sprendimo Eppe prieš Komisiją, T‑59/91 ir T‑79/91, Rink. p. II‑2061, 49 punktas; 1998 m. gegužės 28 d. Sprendimo W prieš Komisiją, T‑78/96 ir T‑170/96, Rink. VT p. I‑A‑239 ir II‑745, 104 punktas; 2002 m. balandžio 16 d. Sprendimo Fronia prieš Komisiją, T‑51/01, Rink. VT p. I‑A‑43 ir II‑187, 53 punktas; 2004 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Soubies prieš Komisiją, T‑325/02, Rink. VT p. I‑A‑241 ir II‑1067, 55 punktas.