Byla T-338/08

Stichting Natuur en Milieu ir
Pesticide Action Network Europe

prieš

Europos Komisiją

„Aplinka – Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 – Didžiausias pesticidų likučių kiekis – Prašymas peržiūrėti vidaus tvarka – Atsisakymas – Individualiai taikoma priemonė – Galiojimas – Orhuso konvencija“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Sąjungos teismo kompetencija – Prašymas įpareigoti instituciją – Nepriimtinumas

(SESV 263 ir 266 straipsniai)

2.      Teismo procesas – Ieškinys – Ieškinio papildomo paaiškinimo pateikimas – Priimtinumas – Sąlygos

3.      Institucijų aktai – Komisijos reglamentas, kuriuo nustatomas didžiausias pesticidų likučių kiekis – Visuotinai taikomas aktas – Administracinio akto, dėl kurio pagal Reglamentą Nr. 1367/2006galima pateikti prašymą peržiūrėti vidaus tvarka, nebuvimas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 396/2005, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 1367/2006 2 straipsnio 1 dalies g punktas ir 10 straipsnio 1 dalis; Komisijos reglamentas Nr. 149/2008)

4.      Tarptautiniai susitarimai – Sąjungos susitarimai – Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) – Pasekmės – Viršenybė Sąjungos antrinės teisės aktų atžvilgiu – Reglamento Nr. 1367/2006 nuostatos galiojimo vertinimas, atsižvelgiant į šią konvenciją – Sąlygos

(EB 300 straipsnio 7 dalis; Orhuso konvencija; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1367/2006)

5.      Tarptautiniai susitarimai – Sąjungos susitarimai – Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) – Institucijų ir organų, vykdančių teisėkūros funkcijas, sąvoka

(Orhuso konvencijos 2 straipsnio 2 dalis)

6.      Tarptautiniai susitarimai – Sąjungos susitarimai – Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) – Reglamento Nr. 1367/2006 nuostatoje numatytas apribojimas, kad peržiūrėti galima tik individualiai taikomus aktus – Negaliojimas konvencijos atžvilgiu

(Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1367/2006 2 straipsnio 1 dalies g punktas ir 10 straipsnio 1 dalis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 14 punktą)

2.      Kadangi Bendrija yra teisinė bendrija, kurioje prižiūrima, ar jos institucijų priimti teisės aktai atitinka Sutartį, Bendrijos teisme pareikštiems ieškiniams taikomos procesinės nuostatos turi būti aiškinamos kiek įmanoma taip, kad jų taikymas padėtų įgyvendinti tikslą užtikrinti veiksmingą iš Bendrijos teisės kylančių asmenų teisių teisminę gynybą.

Taigi vien aplinkybė, jog Teisingumo Teismo statute ir Procedūros reglamente aiškiai nenumatyta galimybė pateikti papildomą ieškinio paaiškinimą, kai ieškinys jau pareikštas, negali būti aiškinama kaip atmetanti tokią galimybę, jei šis papildomas paaiškinimas pateiktas prieš pasibaigiant terminui, per kurį galima pareikšti ieškinį.

(žr. 20 ir 21 punktus)

3.      Siekdamas nustatyti akto taikymo apimtį, Sąjungos teismas turėtų ne vien remtis oficialiu akto pavadinimu, bet visų pirma atsižvelgti į jo tikslą ir turinį.

Priemonė laikoma visuotinai taikoma, jeigu taikoma objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir sukelia teisinių pasekmių bendrai ir abstrakčiai apibrėžtoms asmenų kategorijoms.

Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 149/2008, iš dalies keičiančio Reglamentą Nr. 396/2005 ir papildančio jį II, III ir IV priedais, kuriuose I priede išvardytiems produktams nustatomas didžiausias likučių kiekis, tikslą ir turinį, jis taikomas objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir sukelia teisinių pasekmių bendrai ir abstrakčiai apibrėžtoms asmenų kategorijoms, t. y. Reglamento Nr. 396/2005 prieduose nurodytų produktų gamintojams, augintojams, importuotojams ir pramonininkams bei asmenims, turintiems leidimus pateikti į rinką augalų apsaugos priemones, kurių sudėtyje yra šiuose prieduose nurodytų medžiagų.

Todėl Reglamentas Nr. 149/2008 yra visuotinai taikoma priemonė ir dėl to neturėtų būti laikomas administraciniu aktu, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams 2 straipsnio 1 dalies g punktą, dėl kurio pagal Reglamento Nr. 1367/2006 10 straipsnio 1 dalį galima pateikti prašymą peržiūrėti vidaus tvarka.

(žr. 29, 30, 38, 39 ir 48 punktus)

4.      Sąjungos institucijoms yra privaloma Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, kuri turi viršenybę Bendrijos antrinės teisės aktų atžvilgiu. Iš to matyti, kad Reglamento Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams galiojimas gali būti paveiktas dėl jo nesuderinamumo su šia konvencija.

Tais atvejais, kai Bendrija norėjo vykdyti pagal tarptautinį susitarimą prisiimtą konkretų įsipareigojimą arba kai Bendrijos teisės akte daroma aiški nuoroda į konkrečias šio susitarimo nuostatas, Sąjungos teismas atitinkamo akto teisėtumą turi vertinti pagal šio susitarimo nuostatas.

Taigi Sąjungos teismas turi galėti patikrinti reglamento teisėtumą tarptautinės sutarties atžvilgiu, prieš tai nepatikrinęs, ar tarptautinės sutarties pobūdis ir bendra struktūra tam neprieštarauja ir ar jos nuostatų turinys yra besąlygiškas ir pakankamai tikslus, jei šiuo reglamentu siekiama įgyvendinti toje tarptautinėje sutartyje įtvirtintą Sąjungos institucijų įsipareigojimą.

(žr. 52–54 punktus)

5.      Sąjungos institucijų teisės aktai, kuriuos jos priėmė vykdydamos teisėkūros funkcijas, nepatenka į Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais 9 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams 10 straipsnio taikymo sritį. Tačiau nagrinėjamu atveju Komisija, priimdama Reglamentą Nr. 149/2008, iš dalies keičiantį Reglamentą Nr. 396/2005 ir papildantį jį II, III ir IV priedais, kuriuose I priede išvardytiems produktams nustatomas didžiausias likučių kiekis, nevykdė teisėkūros funkcijų. Atsižvelgiant į nuostatas, kuriomis remiantis priimtas šis reglamentas, ji vykdė įgyvendinimo įgaliojimus.

(žr. 62, 65 punktus)

6.      Reglamento Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams 10 straipsnio 1 dalis nesuderinama su Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalimi, nes pagal ją Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „veiksmai, kuriuos galima ginčyti“ susiaurinama iki administracinio akto, kuris to paties reglamento 2 straipsnio 1 dalies g punkte apibrėžtas kaip individualiai taikoma priemonė.

(žr. 83 punktą)