BENDROJO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. balandžio 30 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Sirijai – Lėšų įšaldymas – Teisė į gynybą – Pareiga motyvuoti – Vertinimo klaida – Teisė į nuosavybę – Teisė į privataus gyvenimo gerbimą – Proporcingumas“
Byloje T‑593/11
Fares Al-Chihabi, gyvenantis Alepe (Sirija), iš pradžių atstovaujamas advokatų L. Ruessmann ir W. Berg, vėliau advokato L. Ruessmann ir solisitoriaus J. Beck,
ieškovas,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą M. Bishop ir R. Liudvinavičiūtės‑Cordeiro,
atsakovę,
palaikomą
Europos Komisijos, iš pradžių atstovaujamos S. Boelaert ir T. Scharf, vėliau T. Scharf ir M. Konstantinidis,
įstojusios į bylą šalies,
dėl prašymo panaikinti 2011 m. rugsėjo 2 d. Tarybos sprendimą 2011/522/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 228, p. 16), 2011 m. rugsėjo 2 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 878/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 228, p. 1), 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimą 2011/782/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/273/BUSP (OL L 319, p. 56), 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 (OL L 16, p. 1), 2012 m. lapkričio 29 d. Tarybos sprendimą 2012/739/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/782 (OL L 330, p. 21), 2012 m. lapkričio 29 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1117/2012, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 36/2012 32 straipsnio 1 dalis (OL L 330, p. 9), 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 363/2013, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 36/2012 (OL L 111, p. 1) ir 2013 m. gegužės 31 d. Tarybos sprendimą 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 147, p. 14), taip pat vėliau priimtus teisės aktus, jeigu jais šie aktai paliekami galioti arba pakeičiami, kiek šie aktai susiję su ieškovu,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. van der Woude, teisėjai I. Wiszniewska‑Białecka ir I. Ulloa Rubio (pranešėjas),
posėdžio sekretorė C. Kristensen, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. birželio 12 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovas Fares Al‑Chihabi yra verslininkas, Sirijos pilietis.
2 Europos Sąjungos Taryba griežtai pasmerkė smurtines taikių protestų represijas įvairiose Sirijos vietose, paragino Sirijos valdžios institucijas nenaudoti jėgos ir 2011 m. gegužės 9 d. priėmė Sprendimą 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 121, p. 11). Atsižvelgdama į sunkią padėtį, Taryba nustatė ginklų embargą, vidaus represijoms naudojamos įrangos eksporto draudimą, leidimo atvykti į Europos Sąjungą tam tikriems asmenims ir subjektams, atsakingiems už smurtines represijas prieš civilius Sirijos gyventojus, apribojimus ir įšaldė jų lėšas ir ekonominius išteklius.
3 Sprendimo 2011/273 priede išvardyti už smurtines represijas prieš civilius Sirijos gyventojus atsakingi asmenys ir su jais susiję fiziniai ar juridiniai asmenys ir subjektai. Ieškovas tame sąraše nenurodytas. Remiantis šio sprendimo 5 straipsniu, valstybės narės arba Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu Taryba gali iš dalies keisti minėtą sąrašą.
4 Kadangi tam tikros Sirijos Arabų Respublikai nustatytos ribojamosios priemonės patenka į ESV sutarties taikymo sritį, Taryba 2011 m. gegužės 9 d. priėmė Reglamentą (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 121, p. 1). Iš esmės šis reglamentas identiškas Sprendimui 2011/273, tačiau jame numatyta galimybė nutraukti lėšų įšaldymą. Šio reglamento II priede pateiktas sąrašas yra identiškas pateiktam Sprendimo 2011/273 priede, tad ieškovo pavardė jame nenurodyta. Remiantis Reglamento Nr. 442/2011 14 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jeigu Taryba nusprendžia fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai taikyti nurodytas ribojamąsias priemones, ji atitinkamai iš dalies pakeičia II priedą, be to, reguliariai ir ne rečiau kaip kas 12 mėnesių peržiūri tame priede pateiktą sąrašą.
5 Taryba 2011 m. rugsėjo 2 d. Sprendimu 2011/522/BUSP (OL L 228, p. 16) iš dalies pakeitė Sprendimą 2011/273, kuriame numatė, kad jis, įskaitant jo priedą, taikomas ir „priede išvardytiems iš režimo politikos naudos gaunantiems arba ją remiantiems asmenims ir su jais susijusiems asmenims“. Minėto sprendimo priedo lentelės pirmoje eilutėje nurodytas ieškovo vardas ir pavardė, o šalia – jo įtraukimo į nagrinėjamą sąrašą data, t. y. „2011 09 2“, ir tokie motyvai:
„Alepo prekybos ir pramonės rūmų direktorius. Teikia Sirijos režimui ekonominę paramą.“
6 2011 m. rugsėjo 2 d. Reglamentu (ES) Nr. 878/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 442/2011 (OL L 228, p. 1), Taryba išplėtė pastarojo reglamento II priedo taikymo sritį, įtraukdama „asmen[is] ir subjekt[us], kuriuos remia režimas arba kurie jį remia, ar su jais susij[us] asmen[is] ir subjekt[us]“. Ieškovo pavardė nurodyta pirmoje šio priedo lentelės eilutėje ir pateikta ta pati informacija ir motyvai kaip Sprendimo 2011/522 priede.
7 2011 m. rugsėjo 3 d. Taryba paskelbė pranešimą, skirtą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2011/522 ir Reglamente Nr. 878/2011 (OL C 261, p. 4).
8 2011 m. gruodžio 1 d. Sprendime 2011/782/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/273 (OL L 319, p. 56), Taryba padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į padėties Sirijoje sunkumą, būtina nustatyti papildomas ribojamąsias priemones, kaip antai įmonių finansavimo arba dalyvavimo infrastruktūros projektuose apribojimus. Aiškumo sumetimais Sprendimu 2011/273 nustatytos priemonės ir papildomos priemonės įtrauktos į vieną teisės aktą. Ieškovo pavardė nurodyta pastarojo sprendimo I priedo lentelės 51 eilutėje ir pateikta ta pati informacija ir motyvai kaip Sprendimo 2011/522 priede.
9 2011 m. gruodžio 2 d. Taryba paskelbė Pranešimą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2011/782 ir Reglamente Nr. 442/2011, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu Nr. 1244/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL C 351, p. 14).
10 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 442/2011 (OL L 16, p. 1), numatytos naujos ribojamosios priemonės ir iš dalies pakeistas asmenų ir subjektų, kuriems jos taikomos, sąrašas. Ieškovo pavardė įrašyta į minėto reglamento II priedo lentelės 51 eilutę ir nurodyta ta pati informacija ir motyvai kaip ir Sprendimo 2011/522 priede.
11 2012 m. sausio 24 d. Taryba paskelbė Pranešimą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2011/782, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu Nr. 2012/37/BUSP, ir Reglamente Nr. 36/2012, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 55/2012 dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL C 19, p. 5).
12 2012 m. lapkričio 29 d. Tarybos sprendimu 2012/739/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/782 (OL L 330, p. 21) nagrinėjamos ribojamosios priemonės buvo įtrauktos į vieną teisės aktą. Ieškovo pavardė įrašyta į minėto sprendimo I priedo lentelės 49 eilutę ir nurodyta iš dalies ta pati informacija ir motyvai kaip ir Sprendimo 2011/522 priede. Taryba taip pat nurodė naują motyvą: „Cham Holding pirmininko pavaduotojas“.
13 2012 m. lapkričio 29 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1117/2012, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 36/2012 32 straipsnio 1 dalis (OL L 330, p. 9), iš dalies pakeistas Reglamento Nr. 36/2012 II priedas. Ieškovo pavardė įtraukta į minėto priedo lentelės 1 eilutę ir nurodyta ta pati informacija ir motyvai kaip Sprendimo 2012/739 priede.
14 2012 m. lapkričio 30 d. Taryba paskelbė Pranešimą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2012/739 ir Reglamente Nr. 36/2012, kuris įgyvendinamas Įgyvendinimo reglamentu Nr. 1117/2012 (OL C 370, p. 6).
15 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2013/185/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2012/739 (OL L 111, p. 77), siekta atnaujinti pastarojo sprendimo I priede pateiktą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą. Ieškovo pavardė įtraukta į šio priedo 49 eilutę ir nurodyta ta pati informacija ir motyvai kaip Sprendime 2012/739.
16 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 363/2013, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 36/2012 (OL L 111, p. 1), iš dalies pakeistas pastarojo reglamento II priedas. Ieškovo pavardė įtraukta į minėto priedo lentelės 49 eilutę ir nurodyta ta pati informacija ir motyvai kaip Sprendimo 2012/739 priede.
17 2013 m. balandžio 23 d. Taryba paskelbė Pranešimą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2012/739, kuris įgyvendinamas Įgyvendinimo sprendimu 2013/185, ir Reglamente Nr. 36/2012, kuris įgyvendinamas Įgyvendinimo reglamentu Nr. 363/2013 (OL C 115, p. 5).
18 2013 m. gegužės 31 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 147, p. 14). Ieškovo pavardė įrašyta į šio sprendimo I priedo lentelės 49 eilutę ir nurodyta ta pati informacija ir motyvai kaip ir Sprendimo 2012/739 priede.
19 2013 m. birželio 1 d. Taryba paskelbė Pranešimą, skirtą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2013/255 ir Reglamente Nr. 36/2012 (OL C 155, p. 1).
Procesas ir šalių reikalavimai
20 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovas pareiškė ieškinį dėl Sprendimo 2011/522, Reglamento Nr. 878/2011, 2011 m. spalio 13 d. Tarybos sprendimo 2011/684/BUSP, kuriuo iš dalies pakeičiamas Sprendimas 2011/273 (OL L 269, p. 33), ir 2011 m. spalio 13 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1011/2011, iš dalies pakeičiančio Reglamentą Nr. 442/2011 (OL L 269, p. 18), ir dėl bet kurio vėliau priimto akto, kuriuo siekiama palikti galioti šiuos aktus, panaikinimo, kiek šie aktai su juo susiję.
21 Atskiru dokumentu, tą pačią dieną pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai, ieškovas pateikė prašymą taikyti pagreitintą procedūrą pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76a straipsnį.
22 2012 m. sausio 20 d. sprendimu Bendrasis Teismas (šeštoji kolegija) patenkino šį prašymą.
23 2012 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo šeštosios kolegijos pirmininko nutartimi buvo patenkintas 2012 m. kovo 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktas Europos Komisijos prašymas įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų.
24 2012 m. balandžio 12 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktame dublike ieškovas patikslino reikalavimus ir prašė taip pat panaikinti Sprendimą 2011/782 ir Reglamentą Nr. 36/2012, kiek šie aktai su juo susiję. 2012 m. gegužės 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktame triplike Taryba pažymėjo, kad susipažino su ieškovo prašymu.
25 2013 m. liepos 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovas patikslino savo reikalavimus, t. y. prašė panaikinti tik Sprendimą 2012/739, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1117/2012, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 363/2013 ir Sprendimą 2013/255, kiek šie aktai su juo susiję, ir bet kurį vėliau priimtą aktą, jeigu juo palikti galioti arba pakeisti šie aktai, kiek jie su juo susiję. 2013 m. rugsėjo 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktomis pastabomis dėl minėto pareiškimo, kuriuo patikslinami reikalavimai, Taryba pažymėjo, kad susipažino su ieškovo prašymu, tačiau ginčijo ieškovo argumentą, kad jis nebėra Cham Holding pirmininko pavaduotojas.
26 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į septintąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.
27 Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, imdamasis Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytų proceso organizavimo priemonių, nurodė Tarybai ir ieškovui atsakyti į tam tikrus rašytinius klausimus, o prireikus pateikti tam tikrus dokumentus. Šalys šiuos prašymus įvykdė.
28 Per 2014 m. birželio 12 d. teismo posėdį išklausytos šalių nuomonės žodžiu ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus. Ieškovas patvirtino, kad jis atsisako reikalavimo panaikinti visus vėliau priimtus teisės aktus, kiek jais šie aktai palikti galioti arba pakeisti, ir tai buvo įrašyta į teismo posėdžio protokolą.
29 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti Sprendimą 2011/522, Reglamentą Nr. 878/2011, Sprendimą 2011/782, Reglamentą Nr. 36/2012, Sprendimą 2012/739, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1117/2012, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 363/2013 ir Sprendimą 2013/255 (toliau, kai aptariami kartu, – ginčijami aktai),
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
30 Taryba, palaikoma Komisijos, Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
31 Grįsdamas savo ieškinį ieškovas iš esmės nurodo keturis pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su teisės į gerą administravimą ir, pirmiausia, motyvavimo pareigos pažeidimu, antrasis – su ieškovės teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu, trečiasis – su pagrindinių teisių, t. y. teisės į nuosavybę, garbės ir teisės į reputaciją, teisės į darbą, laisvės užsiimti verslu ir teisės į nekaltumo prezumpciją, pažeidimu ir ketvirtasis – teisės į pagarbą privačiam gyvenimui ir proporcingumo principo pažeidimu. Prašyme patikslinti reikalavimus ieškovas taip pat nurodo penktąjį pagrindą, pagrįstą akivaizdžia vertinimo klaida.
32 Bendrasis Teismas pirmiausia nagrinės antrąjį, paskui pirmąjį ir penktąjį ieškinio pagrindus ir galiausiai išnagrinės kartu trečiąjį ir ketvirtąjį ieškinio pagrindus.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, pagrįsto teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu
33 Ieškovas nurodo, kad Taryba pažeidė jo teisę į gynybą ir teisę į veiksmingą teisminę gynybą, nes ji, kiek galima, privalėjo jam pranešti apie motyvus, dėl kurių jo pavardė įtraukta į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, pirmiausia sprendimo įtraukti jo pavardę į šį sąrašą priėmimo metu ir, antra, iškart priėmus šį sprendimą, kad jis galėtų pasinaudoti teise jį apskųsti per nustatytą terminą.
34 Be to, ieškovas nurodo teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimą, išplaukiantį iš jo teisės į gynybą pažeidimo, nes nenumatyta procedūra, pagal kurią jis būtų galėjęs pareikšti savo nuomonę, taip pat Taryba atsisakė jam leisti susipažinti su turima bylos medžiaga, be kita ko, su įrodymais, panaudotais pateisinti nustatytas ribojamąsias priemones, per protingą laiką nuo šių priemonių priėmimo.
35 Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija ieškovo argumentus.
36 Pirmiausia primintina, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės į gynybą paisymas apima teisę būti išklausytam ir teisę susipažinti su bylos medžiaga laikantis teisėtų konfidencialumo interesų (žr. 2013 m. liepos 18 d. Teisingumo Teismo Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, Rink., toliau – Sprendimas Kadi II, 99 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
37 Be to, teise į veiksmingą teisminę gynybą, įtvirtinta Chartijos 47 straipsnyje, reikalaujama, kad suinteresuotasis asmuo galėtų sužinoti dėl jo priimto sprendimo motyvus arba perskaitęs patį sprendimą, arba jo prašymu pranešus jam šiuos motyvus, neribojant kompetentingo teismo teisės reikalauti iš atitinkamos institucijos juos pranešti, kad šis asmuo galėtų kuo geresnėmis sąlygomis ginti savo teises ir, susipažinęs su visa informacija, nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į kompetentingą teismą, taip pat dėl to, kad šis teismas galėtų visiškai vykdyti atitinkamo sprendimo teisėtumo kontrolę (žr. Sprendimo Kadi II 100 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
38 Tačiau Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalyje pripažįstami joje įtvirtintų teisių įgyvendinimo apribojimai, jeigu atitinkamu apribojimu paisoma nagrinėjamos pagrindinės teisės esminio turinio ir, laikantis proporcingumo principo, jis yra būtinas ir iš tikrųjų atitinka Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus (žr. Sprendimo Kadi II 101 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
39 Be to, teisės į gynybą pažeidimo egzistavimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno nagrinėjamo atvejo aplinkybes, visų pirma į ginčijamo akto pobūdį, jo priėmimo aplinkybes ir atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. Sprendimo Kadi II 102 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
Dėl pranešimo apie ginčijamus aktus ieškovui
40 Dėl pranešimo apie ginčijamus aktus ieškovui primintina, kad Sąjungos teismas skiria, pirma, pradinį sprendimą įtraukti asmens pavardę į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą ir, antra, vėlesnius sprendimus palikti šio asmens pavardę įtrauktą į šį sąrašą.
41 Pirmiausia, dėl pradinio asmens įtraukimo į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą pažymėtina, kad iš Sąjungos institucijų nereikalaujama šio įtraukimo motyvų pranešti atitinkamam asmeniui ar subjektui prieš pradinį asmens pavardės ar subjekto pavadinimo įtraukimą į tokį sąrašą (žr. 2013 m. rugsėjo 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo Makhlouf / Taryba, T‑383/11, Rink., 38 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Toks išankstinis pranešimas iš tiesų galėtų pakenkti lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonių, kurios nustatomos šiuose sprendimuose, veiksmingumui (žr. minėto Sprendimo Makhlouf / Taryba 39 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
42 Todėl norint pasiekti Sprendimo 2011/522 ir Reglamento Nr. 878/2011, į kurių priedus pirmą kartą buvo įtraukta ieškovo pavardė, tikslą, tokios priemonės pagal savo pobūdį turi būti netikėtos ir taikomos nedelsiant (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Makhlouf / Taryba 40 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
43 Tad dėl priežasčių, susijusių ir su šio sprendimo tikslu, ir su jame numatytų priemonių veiksmingumu, Sąjungos institucijos neprivalėjo išklausyti ieškovo prieš įrašant jį į tuose prieduose esantį sąrašą (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Makhlouf / Taryba 41 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
44 Antra, dėl išankstinio pranešimo apie sprendimus palikti asmens pavardę įtrauktą į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, remiantis kartu skaitomais Sprendimo Kadi II 101 ir 103 punktais, darytina išvada, kad, kalbant apie sprendimą, kuriuo asmens pavardė paliekama tokiame sąraše, priešingai nei pradinio įtraukimo atveju, kompetentinga Sąjungos institucija iš principo privalo pranešti asmeniui šios institucijos turimus duomenis apie jį, kuriais grindžiamas jos sprendimas, kad šis asmuo galėtų ginti savo teises.
45 Tačiau jeigu Taryba papildo ieškovo pavardės įtraukimo į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą motyvus, kaip šiuo atveju buvo padaryta priėmus Sprendimą 2012/739 ir Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1117/2012, reikia daryti skirtumą pagal nagrinėjamus aktus.
46 Nagrinėjamu atveju dėl Sprendimo 2011/782 ir Reglamento Nr. 36/2012, kuriuo ieškovo pavardė paliekama įtraukta į minėtų aktų prieduose pateiktą asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą nepakeitus pradinio įtraukimo motyvų, primintina, kad, nors prieš priimant kiekvieną vėlesnį sprendimą palikti lėšas įšaldytas turi būti pateikiami nauji įkalčiai ir apklausiama iš naujo (2011 m. gruodžio 21 d., Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, Rink. p. I‑13427, 137 punktą ir 2010 m. gruodžio 7 d. Bendrojo Teismo sprendimo Fahas / Taryba, T‑49/07, Rink. p. II‑5555, 48 punktą), to nereikalaujama, kai vėlesnio sprendimo įšaldyti lėšas motyvai iš esmės yra tokie patys, kokiais jau buvo grindžiamas ankstesnis sprendimas. Šiuo tikslu pakanka tiesiog apie tai pranešti (2009 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sison / Taryba, T‑341/07, Rink. p. II‑3625, 62 punktą ir minėto Sprendimo Fahas / Taryba 55 punktą).
47 Atsižvelgiant į šią teismo praktiką, pažymėtina, kad, nors apie Sprendimą 2011/782 ir Reglamentą Nr. 36/2012, kuriuose Taryba tik pakartojo pradinio įtraukimo į sąrašą motyvus, jų nepapildžiusi ar nepakeitusi, nepranešta asmeniškai, teisė į gynybą nebuvo pažeista.
48 Tačiau dėl Sprendimo 2012/739 ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1117/2012, kuriuose Taryba iš dalies pakeitė pradinio ieškovo pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus motyvus, primintina, kad pateikti kaltę patvirtinančius įrodymus ir užtikrinti teisę būti išklausytam reikia prieš priimant šiuos aktus (minėto Sprendimo Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran 63 punktas).
49 Šiuo klausimu konstatuotina, kad 2012 m. gegužės 29 d. raštu Taryba pranešė ieškovui apie savo ketinimą iš dalies pakeisti jo įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus motyvus. Vadinasi, ieškovas galėjo pateikti pastabas dėl numatomo nurodyti naujo motyvo. Tad ieškovas klaidingai mano, kad Taryba pažeidė jo teisę būti išklausytam dėl Sprendimo 2012/739 ir Įgyvendinimo sprendimo Nr. 1117/2012.
50 Dėl Sprendimo 2013/255 ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 363/2013 pažymėtina: šiuose aktuose tik pakartoti Sprendime 2012/739 ir Įgyvendinimo reglamente Nr. 1117/2012 nurodyti motyvai, tad nors ir nebuvo pranešta apie šiuos aktus asmeniškai, teisė į gynybą nebuvo pažeista.
Dėl teisės būti išklausytam ir susipažinti su įrodymais
51 Pagal teismo praktiką dėl sprendimų palikti asmens pavardę ar pavadinimą įtrauktą į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, jeigu atitinkamas asmuo ar subjektas pateikia pastabas dėl motyvų santraukos, kompetentinga Sąjungos institucija privalo atidžiai ir nešališkai išnagrinėti nurodytų motyvų pagrįstumą, atsižvelgdama į šias pastabas ir galimus kartu su jomis pateiktus kaltę paneigiančius įrodymus (žr. Sprendimo Kadi II 114 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
52 Kaip pabrėžė Taryba, Sprendimo 2011/782 21 straipsnyje, Reglamento Nr. 36/2012 32 straipsnyje, Sprendimo 2012/739 27 straipsnyje ir Sprendimo 2013/255 30 straipsnyje numatyta: jeigu pateikiama pastabų arba naujų esminių įrodymų, Taryba persvarsto savo sprendimą ir apie tai informuoja atitinkamą į asmenį arba subjektą.
53 Be kita ko, reikia pažymėti, kad tik suinteresuotojo asmens prašymu Taryba turi leisti susipažinti su visais nekonfidencialiais administraciniais dokumentais, susijusiais su nagrinėjama priemone (2011 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, C‑548/09 P, Rink. p. I‑11381, 92 punktas).
54 Be to, reikia priminti, kad šių pranešimų, skirtų asmenims, kuriems taikomos ginčijamuose aktuose numatytos ribojamosios priemonės, paskelbimo pakanka, kad būtų atkreiptas su tokiomis priemonėmis susijusių asmenų dėmesys į galimybę ginčyti Tarybos sprendimą (šiuo klausimu žr. 2013 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Gbagbo ir kt. / Taryba, C‑478/11 P–C‑482/11 P, 62 punktą).
55 Šioje byloje 2011 m. rugsėjo 3 d., t. y. Sprendimo 2011/522 ir Reglamento Nr. 878/2011 paskelbimo dieną, toks pranešimas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir susiję asmenys buvo informuoti apie galimybę prašyti perduoti jiems informaciją, kuria remiantis buvo priimti šie aktai. Taryba taip pat elgėsi priimdama Sprendimą 2011/782 ir Reglamentą Nr. 36/2012; ji Oficialiajame leidinyje paskelbė tokio paties pobūdžio pranešimą. Tad ieškovas klaidingai teigė, kad jis neturėjo galimybės gintis.
56 Dviem 2012 m. lapkričio 30 d. ir 2013 m. gegužės 13 d. laiškais Taryba asmeniškai ieškovui pranešė apie galimybę prašyti pateikti informaciją, kuria remiantis buvo priimtas Sprendimas 2012/739, Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1117/2012, Sprendimas 2013/185 ir Įgyvendinimo reglamentas Nr. 363/2013. Tad ieškovai galėjo prašyti pateikti jiems tokią informaciją ir pasirengti gintis.
57 Be to, iš bylos medžiagos nematyti, kad ieškovas pasinaudojo šio sprendimo 54 punkte nurodytomis procedūromis. Tad nepagrįstai teigiama, kad Taryba pažeidė jo teisę į veiksmingą teisminę gynybą.
58 Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antrasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, pagrįsto motyvavimo pareigos pažeidimu
59 Ieškovas teigia, kad Taryba su juo susijusias ribojamąsias priemones priėmė jo neinformavusi apie motyvus taip, kad jis galėtų pateikti savo gynybos pagrindus ar suformuluoti kitas pastabas, nes ji vartojo bendras tipiškas formuluotes ir tiksliau nenurodė faktinių ir teisinių aplinkybių, pateisinančių jo pavardės įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus, arba tai, kas lėmė ginčijamų aktų priėmimą.
60 Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija ieškovo argumentus.
61 Pirmiausia primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką pareiga nurodyti konkrečiam asmeniui jo nenaudai priimto akto motyvus, kuri yra teisės į gynybą paisymo principo dalis, siekiama suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų sužinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų, ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme ir leisti šiam teismui atlikti šio akto teisėtumo kontrolę (žr. minėto Sprendimo Makhlouf / Taryba 60 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
62 Pagal taip pat nusistovėjusią teismo praktiką primintina ir tai, kad SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi atitikti atitinkamo akto pobūdį ir aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė šį aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti nustatytos priemonės pagrindimo motyvus, o jurisdikciją turintis teismas – vykdyti jo kontrolę (žr. minėto Sprendimo Makhlouf / Taryba 61 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
63 Kadangi suinteresuotasis asmuo arba subjektas neturi teisės būti išklausytas iki pradinio sprendimo įšaldyti lėšas ir ekonominius išteklius priėmimo, pareigos motyvuoti laikymasis yra dar svarbesnis, nes tai yra vienintelė garantija, leidžianti suinteresuotajam asmeniui bent po to, kai šis sprendimo priimamas veiksmingai pasinaudoti turimomis teisių gynimo priemonėmis, siekiant užginčyti tokio sprendimo teisėtumą (žr. minėto Sprendimo Makhlouf / Taryba 62 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
64 Todėl Tarybos priimto akto, kuriame nustatoma lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonė, motyvuose turi būti nurodytos specifinės ir konkrečios priežastys, dėl kurių Taryba, naudodamasi savo diskrecija, mano, kad suinteresuotajam asmeniui turi būti taikoma tokia priemonė (žr. minėto Sprendimo Makhlouf / Taryba 63 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
65 Vis dėlto reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, visų pirma į akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir adresatų suinteresuotumą gauti paaiškinimus (žr. minėto Sprendimo Makhlouf / Taryba 64 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
66 Todėl nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvai atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo tekstą, bet ir kontekstą bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. minėto Sprendimo Makhlouf / Taryba 65 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
67 Konkrečiai kalbant, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu buvo priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jam taikomos priemonės reikšmę (žr. minėto Sprendimo Makhlouf / Taryba 66 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
68 Šioje byloje, kalbant apie tai, ar ieškovui buvo žinomos bendros aplinkybės, kuriomis nustatytos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, pažymėtina, kad Sprendimo 2011/273, į kurį daroma nuoroda Sprendime 2011/522 ir Reglamente Nr. 878/2011, 1–3 konstatuojamosiose dalyse aiškiai išdėstytos tokios Sąjungos Sirijai nustatytų ribojamųjų priemonių bendros aplinkybės:
„(1) 2011 m. balandžio 29 d. Europos Sąjunga pareiškė, kad jai didelį susirūpinimą kelia padėtis Sirijoje ir tai, kad į keletą Sirijos miestų išsiųstos karinės ir saugumo pajėgos.
(2) Sąjunga griežtai pasmerkė smurtines represijas, įskaitant gyvosios amunicijos [kovinių šovinių] naudojimą, prieš taikius protestuotojus įvairiose Sirijos vietovėse, dėl šios priežasties žuvo keletas demonstrantų, buvo sužeistų ir savavališkai sulaikytų žmonių, ir paragino Sirijos saugumo pajėgas laikytis santūrumo, o ne vykdyti represijas.
(3) Atsižvelgiant į padėties rimtumą, Sirijai ir asmenims, kurie yra atsakingi už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje, turėtų būti nustatytos ribojamosios priemonės.“
69 Be to, pagal Sprendimo 2011/273, iš dalies pakeisto Sprendimu 2011/522, 4 straipsnį „[į]šaldomos visos priede išvardytiems asmenims, kurie yra atsakingi už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje, iš režimo naudos gaunantiems arba jį remiantiems asmenims bei subjektams ir su jais susijusiems asmenims ir subjektams priklausančios ar jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai“.
70 Beje, Sprendimo 2012/739 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priemonės gali būti nustatytos asmenims, kurie yra atsakingi už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje, taip pat iš režimo naudos gaunantiems arba jį remiantiems asmenims ir subjektams ir su jais susijusiems asmenims ir subjektams.
71 Iš teismo praktikos išplaukia, kad galima preziumuoti, jog svarbūs Sirijos visuomenės veikėjai žinojo bendras aplinkybes (šiuo klausimu žr. minėtą Sprendimą Makhlouf / Taryba). Šioje byloje ieškovas, kaip matyti iš bylos medžiagos dokumentų ir jo paties pareiškimų, yra svarbus Sirijos verslininkas, kurio veikla susijusi su farmacijos, žemės ūkio maisto produktų ir finansų sektoriais. Taip pat ieškovas yra Alepo (Sirija) prekybos ir pramonės rūmų direktorius. Tad ieškovui tikrai buvo žinomos bendros aplinkybės, į kurias daroma nuoroda minėtuose aktuose.
72 Kalbant apie ieškovo pavardės įtraukimo į ginčijamų aktų prieduose pateiktus sąrašus konkrečias aplinkybes, pažymėtina, kad iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, jog tam, kad tinkamai įvykdytų savo pareigą motyvuoti ribojamąsias priemones nustatantį aktą, Taryba privalo nurodyti faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su šių priemonių teisiniu pagrindimu, ir argumentus, kuriais remdamasi jas priėmė (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba 81 punktą ir nurodytą teismų praktiką). Darytina išvada, kad iš principo tokio akto motyvuose turi būti nurodytos ne tik teisinės ribojamųjų priemonių taikymo sąlygos, bet ir specifinės bei konkrečios priežastys, dėl kurių Taryba, naudodamasi diskrecija, mano, jog suinteresuotajam asmeniui turi būti taikomos tokios priemonės (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran / Taryba, T‑228/02, Rink. p. II‑4665, 146 punktą; minėto Sprendimo Fahas / Taryba 53 punktą ir 2012 m. gruodžio 11 d. Bendrojo Teismo sprendimo Sina Bank / Taryba, T‑15/11, 68 punktą).
73 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką išsamus kaltinimų suinteresuotajam asmeniui paskelbimas galėtų ne tik prieštarauti privalomiems bendrojo intereso pagrindams, susijusiems su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo arba tarptautinių santykių išsaugojimu, bet ir pažeisti teisėtus aptariamų asmenų ir subjektų interesus, nes gali labai pakenkti jų reputacijai. Todėl reikėtų pripažinti, kad tik rezoliucinė dalis ir bendri motyvai turi būti nurodyti Oficialiame leidinyje paskelbtoje sprendimo dėl lėšų įšaldymo versijoje, nes suprantama, kad specialūs ir konkretūs šio sprendimo motyvai turi būti pranešti suinteresuotiesiems asmenims kitu tinkamu būdu (šiuo klausimu pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran / Taryba 147 punktą ir 2011 m. birželio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimo Bamba / Taryba, T‑86/11, Rink. p. II‑2749, 53 punktą).
74 Šioje byloje Sprendime 2011/522, Reglamente Nr. 878/2011, Sprendime 2011/782 ir Reglamente Nr. 36/2012 Taryba, įtraukdama ieškovo pavardę į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, rėmėsi tokiais motyvais:
„Alepo prekybos ir pramonės rūmų direktorius. Teikia Sirijos režimui ekonominę paramą.“
75 Sprendime 2012/739, Įgyvendinimo reglamente Nr. 1117/2012, Įgyvendinimo reglamente Nr. 363/2013 ir Sprendime 2013/255 Taryba, įtraukdama ieškovo pavardę į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, rėmėsi tokiais motyvais:
„Alepo prekybos ir pramonės rūmų direktorius. „Cham Holding“ pirmininko pavaduotojas. Teikia Sirijos režimui ekonominę paramą.“
76 Konstatuotina, kad šio sprendimo 74–75 punktuose nurodyti motyvai yra pakankamai aiškūs ir tikslūs. Iš tiesų, atsižvelgiant į kriterijų, pagal kurį į sąrašą įtraukiami iš režimo politikos naudos gaunantys ir ją remiantys asmenys (žr. šio sprendimo 5 punktą), ir į tai, kad ginčijamų aktų prieduose pateikti sąrašai susiję su daugybe kitų Sirijos verslo pasaulio atstovų, ieškovas galėjo suprasti, jog dėl savo svarbių profesinių pareigų jis rėmė Sirijos režimą ir būtent todėl jo pavardė įtraukta į šiuos sąrašus. Beje, šiame ieškinyje ieškovas ginčijo savo pavardės įtraukimo į minėtus sąrašus motyvus.
77 Taigi aktuose nurodytų motyvų pakanka, kad būtų įvykdyta pareiga motyvuoti, kuri nustatyta SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje. Todėl pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl penktojo ieškinio pagrindo, kildintino iš vertinimo klaidos
78 Ieškovas tvirtina, kad Taryba padarė faktų vertinimo klaidą, kai nurodė, kad jis eina Cham Holding pirmininko pavaduotojo pareigas, nors Įgyvendinimo reglamento Nr. 1117/2012 ir Sprendimo 2012/739 priėmimo metu, taip pat vėliau jis šių pareigų nėjo, nes metinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas paskirti naują pirmininko pavaduotoją įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 18 d.
79 Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija ieškovo argumentus.
80 Pirmiausia pažymėtina, kad su vertinimo klaida susijęs ieškinio pagrindas buvo nurodytas tik 2013 m. liepos 16 d. prašyme leisti patikslinti reikalavimus, o ne ieškinyje. Jis pateiktas tik dėl nuorodos „Cham Holding pirmininko pavaduotojas“, o ne dėl motyvų, kuriais Taryba rėmėsi pirmąkart įtraukdama ieškovo pavardę į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą.
81 Šiuo klausimu šio sprendimo 49 punkte buvo priminta, kad Taryba 2012 m. gegužės 29 d. raštu informavo ieškovą apie savo ketinimą papildyti jo pavardės įtraukimo į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą motyvus nurodant kaip pagrindą jo kaip Cham Holding pirmininko pavaduotojo pareigas.
82 Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad per 2012 m. rugsėjo 18 d. metinį visuotinį akcininkų susirinkimą ieškovas nepasiūlė savo kandidatūros, kad būtų perrinktas į pirmininko pavaduotojo pareigas.
83 Beje, 2012 m. lapkričio 29 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/739 ir Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1117/2012. Ieškovo pavardės įtraukimas į minėtų aktų prieduose pateiktą asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą buvo iš dalies pakeistas taip, kaip Taryba buvo nurodžiusi savo ankstesniame rašte.
84 Tad konstatuotina, kad ginčijamų aktų priėmimo dieną ieškovas nebėjo Cham Holding pirmininko pavaduotojo pareigų.
85 Tačiau atsižvelgus į tai, kad ieškovui buvo pranešta apie numatomą Sprendimo 2012/739 ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1117/2012 motyvų pakeitimą, ir į datą, kada buvo pakeisti Cham Holding valdymo organai, Tarybai negalima priekaištauti dėl šio motyvo įtraukimo į minėtų aktų priedus.
86 Vis dėlto dėl Įgyvendinimo reglamento Nr. 363/2013 ir Sprendimo 2013/255, priimtų atitinkamai 2013 m. balandžio 22 d. ir 2013 m. gegužės 31 d., konstatuotina, kad Taryba galėjo ištaisyti jų motyvus, nes nuo visuotinio susirinkimo ir ginčijamų aktų priėmimo buvo praėję maždaug aštuoni mėnesiai.
87 Be to, pabrėžtina, kad ieškovas niekada neginčijo ginčijamų aktų motyvo, kuriame nurodyta, kad jis ėjo Alepo prekybos ir pramonės rūmų direktoriaus pareigas, pagrįstumo. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką užtenka, kad bent vienas motyvas būtų pakankamai pagrįstas šiems aktams paremti (šiuo klausimu žr. Sprendimo Kadi II 119 punktą). Todėl šio sprendimo 86 punkte konstatuota vertinimo klaida dėl papildomo motyvo įtraukti į sąrašą pagrįstumo negali lemti šių aktų panaikinimo.
88 Todėl penktąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl trečiojo ir ketvirtojo ieškinio pagrindų, pagrįstų pagrindinių teisių, t. y. teisės į nuosavybę, garbės ir teisės į reputaciją, teisės į darbą, laisvės užsiimti verslu ir teisės į nekaltumo prezumpciją, pažeidimu, taip pat teisės į pagarbą privačiam gyvenimui ir proporcingumo principo pažeidimu
89 Pirmiausia ieškovas nurodo, kad ginčijamais aktais neribotam laikotarpiui nustatyti jo teisės į nuosavybę apribojimai, kaip ir netinkami motyvai arba įrodymų, galinčių pateisinti tokius apribojimus, nebuvimas, yra neproporcingas ir netoleruotinas jo teisės į nuosavybę pažeidimas.
90 Antra, ieškovas teigia, kad ginčijamais aktais neteisėtai pažeidžiama jo garbė ir teisė į reputaciją, teisė į darbą, laisvė užsiimti verslu ir, galiausiai, teisė į nekaltumo prezumpciją.
91 Trečia, ieškovas tvirtina, kad ginčijamais aktais pažeista jo teisė į pagarbą privačiam gyvenimui, nes „lėšas įšaldančiomis priemonėmis ir judėjimo laisvės apribojimu neproporcingai keliama grėsmė ieškovo pagrindinei teisei į pagarbą privačiam gyvenimui, taip pat pažeidžiamas bendrasis proporcingumo principas“.
92 Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija ieškovo argumentus.
93 Pirma, negalima pritarti argumentams, susijusiems su garbės ir teisės į reputaciją, teisės į darbą ir laisvės užsiimti verslu, taip pat teisės į nekaltumo prezumpciją pažeidimais.
94 Iš tiesų, primintina, kad iš Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, kad bet kuriame ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka, ir ši nuoroda turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – vykdyti kontrolę. Tuo remiantis, pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis pagrįstas ieškinys, turi būti nuosekliai išdėstytos ir suprantamos iš paties ieškinio teksto (pagal analogiją žr. 2003 m. sausio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija / Komisija, C‑178/00, Rink. p. I‑303, 6 punktą). Taigi ieškinyje turi būti išsamiai išplėtotas pagrindas, kuriuo grindžiamas ieškinys, todėl abstraktus paaiškinimas neatitinka Procedūros reglamento reikalavimų (1995 m. sausio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Viho / Komisija, T‑102/92, Rink. p. II‑17, 68 punktas).
95 Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad argumentuose dėl šio Sprendimo 90 punkte nurodytų pagrindinių teisių pažeidimų nepakankamai aiškiai ir tiksliai išdėstyti priekaištai, kuriuos siekia pareikšti ieškovas. Darytina išvada, kad Taryba negalėjo tinkamai pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas, perskaitęs minėtus argumentus, negali vykdyti savo kontrolės.
96 Be to, papildomai reikia pažymėti, kad Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalyje numatyti viešosios tvarkos reikalavimai, tad Bendrasis Teismas privalo savo iniciatyva iškelti šių reikalavimų nepaisymu paremtą pagrindą (1990 m. liepos 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Automec / Komisija, T‑64/89, Rink. p. II‑367,74 punktas ir 2012 m. vasario 14 d. Bendrojo Teismo sprendimo Italija / Komisija, T‑267/06, 35–38 punktai). Todėl argumentai, susiję su šio Sprendimo 90 punkte nurodytomis pagrindinėmis teisėmis, turi būti atmesti kaip nepriimtini.
97 Antra, kalbant apie argumentus, susijusius su teisės į nuosavybę pažeidimu, pirmiausia primintina, kad teisė į nuosavybę yra bendrųjų Sąjungos teisės principų dalis ir yra įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje.
98 Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką Pagrindinių teisių chartijoje nustatytoms teisėms Sąjungos teisėje nėra suteikiama absoliuti apsauga, bet jos turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų funkciją visuomenėje. Todėl gali būti nustatyti naudojimosi šiomis teisėmis apribojimai, jeigu jie faktiškai atitinka Sąjungos siekiamus bendrojo intereso tikslus ir siekiamo tikslo atžvilgiu tai nėra neproporcingas ir neleistinas kišimasis, pažeidžiantis šių garantuojamų teisių esmę (minėto Sprendimo Makhlouf / Taryba, 97–101 ir 105 punktai).
99 Dėl šių principų taikymo šioje byloje pažymėtina, kad ieškovo nurodyti argumentai atitinka argumentus, kuriuos Bendrasis Teismas atmetė byloje, kurioje buvo priimtas minėtas Sprendimas Makhlouf / Taryba. Iš tiesų, šios ieškovui nustatytos ribojamosios priemonės tinkamos, atsižvelgiant į bendrojo intereso tikslą, kuris tarptautinei bendrijai toks pat svarbus kaip ir civilių gyventojų apsauga. Iš tiesų, finansinių lėšų ir kitų ekonominių išteklių įšaldymas ir draudimas atvykti į Sąjungos teritoriją, taikomi asmenims, kurie pripažinti remiančiais Sirijos režimą, negali būti savaime pripažinti netinkamais.
100 Taip pat nagrinėjamos priemonės būtinos, nes alternatyvios ir mažesnės ribojamosios priemonės, kaip antai išankstinių leidimų sistema arba pareiga a posteriori pateikti pervestų lėšų naudojimo ataskaitą, neleidžia taip veiksmingai siekti tikslo, t. y. kovoti su Sirijos režimo finansavimu, ypač atsižvelgiant į galimybę apeiti nustatytus apribojimus.
101 Be to, ginčijami aktai, kuriuose numatytos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, priimti užtikrinus visas garantijas, kurios ieškovui leistų pasinaudoti teise į gynybą, kaip nurodyta šio sprendimo 36–58 punktuose nagrinėjant ieškinio antrąjį pagrindą.
102 Galiausiai ginčijamuose aktuose numatyta galimybė leisti naudotis įšaldytomis lėšomis siekiant patenkinti pagrindinius poreikius ar įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus, išduoti specialius leidimus, leidžiančius panaikinti lėšų, kito finansinio turto ar kitų ekonominių išteklių įšaldymą, ir reguliariai persvarstyti įtraukimą į sąrašą, kad būtų galima įsitikinti, jog asmenys ir subjektai, kurie nebeatitinka įtraukimo į ginčijamą sąrašą kriterijų, būtų iš jo išbraukti.
103 Trečia, dėl argumentų, susijusių su teisės į pagarbą privačiam gyvenimui pažeidimu, pažymėtina, kad ginčijamuose aktuose taip pat numatyta, jog kompetentinga valstybės narės valdžios institucija gali leisti atvykti į savo teritoriją dėl skubaus humanitarinio poreikio (2014 m. kovo 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo Al Assad / Taryba, T‑202/12, 119 punktas).
104 Darytina išvada, kad, atsižvelgiant į lemiamą reikšmę turinčią civilių gyventojų apsaugą Sirijoje ir ginčijamuose sprendimuose numatytas leidžiančias nukrypti nuostatas, ginčijamuose sprendimuose nustatyti ieškovo teisės į nuosavybę ir privatų gyvenimą apribojimai nėra neproporcingi siekiamam tikslui.
105 Todėl trečiąjį ir ketvirtąjį ieškinio pagrindus reikia atmesti.
106 Tad reikia atmesti ieškinį nesant reikalo priimti sprendimą dėl dublike ir 2013 m. liepos 16 d. pareiškime nurodytų prašymų leisti patikslinti reikalavimus priimtinumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
107 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis turi padengti savo ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros išlaidas, pagal Tarybos reikalavimus.
108 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą įstojusios į bylą institucijos turi pačios padengti savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Fares Al‑Chihabi padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Van der Woude | Wiszniewska‑Białecka | Ulloa Rubio |
Paskelbta 2015 m. balandžio 30 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.