Byla T‑102/13
Heli-Flight GmbH & Co. KG
prieš
Europos aviacijos saugos agentūrą (AESA)
„Civilinė aviacija – Paraiška patvirtinti Robinson R66 tipo sraigtasparnio skrydžio sąlygas – EASA sprendimas atmesti – Ieškinys dėl panaikinimo – Apeliacinės tarybos kontrolės apimtis – Bendrojo Teismo kontrolės apimtis – Ieškinys dėl neveikimo – Deliktinė atsakomybė“
Santrauka – 2014 m. gruodžio 11 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas
1. Europos Sąjungos agentūros – Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme – Sąjungos teismo jurisdikcija – Apeliacinės tarybos sprendimų teisėtumo kontrolė – Procedūra, per kurią garantuojama teisė būti išklausytam
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1592/2002 41 straipsnio 1 dalis ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 216/2008, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1108/2009, 26 konstatuojamoji dalis, 49 straipsnis ir 50 straipsnio 2 dalis)
2. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Pareigos motyvuoti vertinimas atsižvelgiant į bylos aplinkybes
(SESV 296 straipsnis)
3. Transportas – Oro transportas – Oro susisiekimo paslaugų teikimo Sąjungoje bendrosios taisyklės – Skrydžio sąlygų tvirtinimo procedūra – Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) atliekamas orlaivio galimybių saugiai skristi patikrinimas – Atsižvelgimas į per sertifikavimo procedūrą padarytas išlygas – Leistinumas – Kitam panašių savybių orlaiviui išduoto patvirtinimo įtaka – Nebuvimas – Trečiosios valstybės išduoto tipo sertifikato įpareigojantis pobūdis – Nebuvimas
(Komisijos reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.710 dalies c pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 216/2008, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1108/2009, 2 straipsnio 1 dalis)
4. Transportas – Oro transportas – Oro susisiekimo paslaugų teikimo Sąjungoje bendrosios taisyklės – Skrydžio sąlygų tvirtinimo procedūra – Į Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) kompetencijos sritį nepatenkantis sprendimas – Sprendimas, dėl kurio reikia atlikti sudėtingą techninį vertinimą – Teisminė kontrolė – Ribos
(Komisijos reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.710 dalies a ir c pastraipos)
5. Transportas – Oro transportas – Oro susisiekimo paslaugų teikimo Sąjungoje bendrosios taisyklės – Skrydžio sąlygų tvirtinimo procedūra – Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) atliekamas orlaivio galimybių saugiai skristi patikrinimas – Diskrecija dėl kontrolės tvarkos – Pareiga atlikti patikrinimus ar bandymus – Nebuvimas
(Komisijos reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.709 dalies b pastraipos 2 punktas ir priedo 21A.710 dalies a ir c pastraipos)
6. Transportas – Oro transportas – Oro susisiekimo paslaugų teikimo Sąjungoje bendrosios taisyklės – Skrydžio sąlygų tvirtinimo procedūra – Įrodinėjimo pareiga – Apimtis
(Komisijos reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.708 dalies b pastraipos 2 punktas ir c pastraipa)
7. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Bylos dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Abstraktus paaiškinimas – Nepriimtinumas
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
8. Ieškinys dėl neveikimo – Sąjungos organo ar agentūros raginimas imtis veiksmų – Nebuvimas – Nepriimtinumas
(SESV 265 straipsnis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 216/2008, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1108/2009, 50 straipsnio 1 dalis)
9. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Vienos iš sąlygų netenkinimas – Viso ieškinio dėl žalos atlyginimo atmetimas
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
1. Iš Reglamento Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančio Europos aviacijos saugos agentūrą (EASA), panaikinančio Direktyvą 91/670, Reglamentą Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36, 26 konstatuojamosios dalies, 49 straipsnio ir 50 straipsnio 2 dalies ir minėto Reglamento Nr. 1592/2002 41 straipsnio 1 dalies nuostatų teksto ir tikslo, kuris, viena vertus, yra prireikus sudaryti Apeliacinei tarybai galimybę patenkinti kitų EASA organų atmestą prašymą ir, antra vertus, tvirtinant atmetimo pagrįstumą, aiškiai išdėstyti šį atmetimą pagrindžiančius fakto ir teisės argumentus, kad atmetimą patvirtinančio sprendimo teisėtumo kontrolę galėtų atlikti ir Sąjungos teismas, analizės matyti, kad tarp skirtingų EASA nagrinėjimo organų ir jos apeliacinės tarybos, kaip ir tarp skirtingų Vidaus rinkos derinimo tarnybos nagrinėjimo organų ir jos apeliacinių tarybų, egzistuoja funkcinis tęstinumas.
Be to, EASA sprendimo priėmimo procedūra būtent ir sudaryta taip, kad būtų paisoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktu garantuojamos teisės būti išklausytam. Tik galutinis sprendimas, t. y. Apeliacinės tarybos sprendimas, gali būti skundžiamas Bendrajam Teismui ir prieš jį priimdama Apeliacinė taryba paprašo atitinkamo fizinio ar juridinio asmens pateikti rašytines, o per posėdį – ir žodines pastabas.
(žr. 27, 45, 46 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 41 punktą)
3. Kalbant apie Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) atliekamą skrydžio sąlygų patvirtinimą pagal Reglamento Nr. 1702/2003, nustatančio orlaivio tinkamumo skraidyti ir orlaivio bei susijusių jo gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo naudoti aplinkos atžvilgiu pažymėjimų išdavimą bei projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimą įgyvendinančias taisykles, priedo 21A.710 dalies c pastraipą, EASA, prieš patvirtindama skrydžio sąlygas, turi įsitikinti, kad orlaivis gali saugiai skristi pagal nurodytas sąlygas ir atsižvelgiant į nurodytus apribojimus. Taigi EASA turi teisę remtis per tipo sertifikavimo procedūrą nurodytomis išlygomis, jeigu jos kelia grėsmę galimybei saugiai skristi. Iš tiesų išlygos, sukliudžiusios įgyti tipo pažymėjimą, nebūtinai yra kliūtis orlaiviui saugiai skristi, taigi ir patvirtinti jo skrydžio sąlygas.
Be to, skrydžio sąlygų tvirtinimo procedūra skirta tiems atvejams, kai neturima galiojančio tinkamumo skraidyti sertifikato. Skrydžio sąlygos tvirtinamos konkrečiam orlaiviui, todėl aplinkybė, kad kitam orlaiviui, pagal savybes neva panašiam į tą, kuriam prašoma patvirtinti skrydžio sąlygas, išduotas tipo sertifikatas, negali turėti poveikio EASA sprendimo teisėtumui.
Be to, EASA, kuri, kaip pažymėta Reglamento Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančio EASA, panaikinančio Direktyvą 91/670, Reglamentą Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1108/2009, 2 straipsnio 1 dalyje, turi pasiekti ir išlaikyti aukštą vienodą civilinės aviacijos saugos lygį Europoje, nustatydama Europos Sąjungos teritorijoje gyvenantiems fiziniams ar joje įsteigtiems juridiniams asmenims priklausantiems orlaiviams ketinamas taikyti taisykles, nesaistoma trečiųjų valstybių subjektų, kuriems pavestas navigacijos saugos reguliavimas, kaip antai JAV Federalinės aviacijos administracijos (FAA), galimai nustatytų švelnesnių reikalavimų. Tarptautinės konvencijos, visų pirma 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje pasirašyta Tarptautinė civilinės aviacijos konvencija, kurią yra ratifikavusios visos Sąjungos valstybės narės, nedraudžia šioms valstybėms priimti griežtesnių jų pačių orlaivių saugos taisyklių, nei taiko kitos valstybės šios konvencijos šalys, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos. Taigi FAA išduotas tipo sertifikatas negali įpareigoti EASA.
(žr. 69, 93, 95, 96 punktus)
4. Kalbant apie Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) atliekamą skrydžio sąlygų patvirtinimą, dėl Reglamento Nr. 1702/2003, nustatančio orlaivio tinkamumo skraidyti ir orlaivio bei susijusių jo gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo naudoti aplinkos atžvilgiu pažymėjimų išdavimą bei projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimą įgyvendinančias taisykles, priedo 21A.710 dalies a pastraipos reikia pažymėti, kad atitinkama EASA kompetencija yra ne ribota galia, bet diskrecija vertinti sudėtingą techninį klausimą, t. y. nustatyti, ar orlaivis gali, ar negali saugiai skristi. Šios nuostatos tekste esantys žodžiai „leidimai išduodami“ siejami ne su skrydžio sąlygų tvirtinimu, bet su skrydžio leidimų išdavimu, o jau minėta, kad tokie leidimai gali būti išduoti tik prieš tai patvirtinus skrydžio sąlygas. Be to, iš šių žodžių kompetentingai institucijai tariamai kylanti pareiga atsiranda tik jai pripažinus atitinkamą orlaivį galinčiu saugiai skristi toje pastraipoje nurodytais tikslais, o tai reikštų, kad tokia pareiga yra paprasčiausias kompetentingos institucijos pateikto teigiamo įvertinimo padarinys.
Be to, sudėtingiems techniniams vertinimams taikoma ribota Sąjungos teismo kontrolė, o tai reiškia, kad teismas turi patikrinti, ar laikytasi procedūrinių taisyklių, ar aplinkybės, kuriais grindžiamas ginčijamas pasirinkimas, iš esmės atitinka faktinę situaciją, ar vertinant šiuos faktus nepadaryta akivaizdžių klaidų ir nepiktnaudžiauta įgaliojimais. Kadangi orlaivio galimybių saugiai skristi vertinimas yra sudėtingas techninis vertinimas, reikia nuspręsti, kad jo teisėtumo vertinimui taikoma ribota Sąjungos teismo kontrolė. Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.710 dalies c pastraipos tekstas, kuriame nepatikslinta tvarka ar kriterijai, kuriais EASA turi vadovautis siekdama įsitikinti, kad orlaivis gali saugiai skristi pagal nurodytas sąlygas atsižvelgiant į nurodytus apribojimus, patvirtina, kad EASA turi didelę diskreciją. Taigi Sąjungos teismas turi patikrinti tik tai, ar nepadaryta akivaizdžių vertinimo klaidų.
(žr. 74, 75, 89, 90 punktus)
5. Kalbant apie Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) atliekamą skrydžio sąlygų patvirtinimą, Reglamento Nr. 1702/2003, nustatančio orlaivio tinkamumo skraidyti ir orlaivio bei susijusių jo gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo naudoti aplinkos atžvilgiu pažymėjimų išdavimą bei projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimą įgyvendinančias taisykles, priedo 21A.710 dalies a pastraipoje numatyta galia vertinti suteikiama arba EASA, arba – kiek tai susiję su konkrečia sritimi, t. y. projekto sauga, – atitinkamai patvirtintai projektavimo organizacijai, jau turinčiai tokį statusą skrydžio sąlygų tvirtinimo paraiškos teikimo momentu.
Veiksmų laisvė, siejama su tokiomis aplinkybėmis vykdomo orlaivio tinkamumo saugiai skraidyti patikrinimo, kyla iš to, kad EASA gali atlikti (arba reikalauti, kad pareiškėjas atliktų) visus tam būtinus patikrinimus ar bandymus. Todėl negalima pagrįstai tvirtinti, kad EASA turi atlikti arba inicijuoti visus būtinus patikrinimus ar bandymus, nes net pačiame Reglamento Nr. 1702/2003 priedo 21A.710 dalies c pastraipoje nurodyta, kad tai yra tik galimybė, o ne pareiga. Taigi EASA gali remtis, jei tai tinkamai nurodo sprendimo motyvuose, bet kuria jai žinoma informacija, galinčia patvirtinti jos įvertinimą dėl atitinkamo orlaivio saugos, pavyzdžiui, skrydžio sąlygoms pagrįsti pateiktais dokumentais, ir neprivalo atlikti ar inicijuoti patikrinimų ir bandymų, jei mano, kad turimos informacijos jai pakanka.
Todėl akivaizdžia vertinimo klaida visiškai nelaikytina tai, kad EASA neatliko patikrinimo ar bandymo. EASA turi teisę neatlikti tokių patikrinimų, jei mano ir be jų galinti padaryti išvadą apie neįrodytą orlaivio galimybę saugiai skristi.
(žr. 77–79, 91 punktus)
6. Pagal Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) atliekamo skrydžio sąlygų patvirtinimo procedūrą, jei skrydžio sąlygų tvirtinimo paraiškoje pareiškėjas nenurodė pakankamai įrodymų, nepagrįsta kritikuoti EASA dėl to, kad ši konstatavo šį nepakankamumą ir atmesdama paraišką prieš pareiškėją panaudojo turimas technines ir mokslines žinias.
Kalbant apie įrodinėjimo pareigą, pagal Reglamento Nr. 1702/2003, nustatančio orlaivio tinkamumo skraidyti ir orlaivio bei susijusių jo gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo naudoti aplinkos atžvilgiu pažymėjimų išdavimą bei projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimą įgyvendinančias taisykles, priedo 21A.710 dalies b ir c pastraipas nustatytą skrydžio sąlygų tvirtinimo mechanizmą ši pareiga tenka pareiškėjui, kuris turi pateikti įrodymus, kad orlaivis gali saugiai skristi laikantis jo paties nurodytų sąlygų ar apribojimų, įskaitant sąlygas ir apribojimus, nustatytus skrydžiui naudojamo orlaivio įgulai ir eksploatacinius apribojimus, specifines procedūras ar technines sąlygas, kurių būtina laikytis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kartu su siūlomomis skrydžio sąlygomis turi būti pateikti dokumentai ir pareiškimas, kad orlaivis gali saugiai skristi laikantis minėtų sąlygų. Taigi siekdama nustatyti, ar orlaivis gali saugiai skristi, EASA pirmiausia tai turi padaryti remdamasi pareiškėjo pateikta informacija. Kadangi nuostatos, leidžiančios patvirtinti skrydžio sąlygas, nukrypsta nuo reikalavimo turėti galiojantį tinkamumo skraidyti sertifikatą, jas reikia aiškinti siaurai.
(žr. 80–84 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 104–106 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 108, 109, 111 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 116, 117 punktus)