TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. lapkričio 23 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendra žemės ūkio politika – Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyrius – Bendrijos pagalbos miškininkystės priemonėms žemės ūkyje schema – Reglamentas (EEB) Nr. 2080/92 – 3 straipsnio pirmos pastraipos b ir c punktai – Pagalbos schema – Priežiūros išmokos ir išmokos už negautas pajamas – Skyrimo sąlygos – Nacionalinės teisės normos, kuriose numatytas minimalaus sklypų medyno tankumo reikalavimas – Reikalavimo nesilaikymas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pagalbos gavėjo – Pareiga grąžinti pagalbą – Force majeure – Proporcingumo principas“
Byloje C‑213/22
dėl Supremo Tribunal Administrativo (Aukščiausiasis administracinis teismas, Portugalija) 2022 m. vasario 24 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. kovo 22 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Instituto de Financiamento da Agricultura e Pescas, IP
prieš
CS
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė K. Jürimäe, teisėjai N. Piçarra, M. Safjan, N. Jääskinen ir M. Gavalec (pranešėjas),
generalinė advokatė L. Medina,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– CS, atstovaujamos advogado J. Teles Branco,
– Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos H. Almeida, P. Barros da Costa, P. Direitinho ir A. Pimenta,
– Graikijos vyriausybės, atstovaujamos E. Leftheriotou, M. Tassopoulou ir A.‑E. Vasilopoulou,
– Europos Komisijos, atstovaujamos B. Rechena ir A. Sauka,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2080/92, nustatančio Bendrijos pagalbos schemą miškininkystės priemonėms žemės ūkyje (OL L 215, 1992, p. 96), 3 straipsnio b ir c punktų ir proporcingumo principo išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant CS ir Instituto de Financiamento da Agricultura e Pescas, IP (Žemės ūkio ir žuvininkystės finansavimo institutas, IP, Portugalija, toliau – ŽŪŽFI) ginčą dėl šio instituto sprendimo, kuriuo nurodoma grąžinti išmokas, kurias CS gavo pagal Reglamentu Nr. 2080/92 nustatytą žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku pagalbos schemą, teisėtumo.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Reglamentas Nr. 2080/92 nuo 1999 m. liepos 2 d. buvo panaikintas 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiančiu bei panaikinančiu tam tikrus reglamentus (OL L 160, 1999, p. 80; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 391). Vis dėlto, atsižvelgiant į pastarojo reglamento 55 straipsnio 3 dalį, Reglamentas Nr. 2080/92 ir toliau taikomas veiksmams, kuriuos Europos Komisija pagal šį reglamentą patvirtino iki 2000 m. sausio 1 d., todėl ginčui pagrindinėje byloje tebetaikomos Reglamento Nr. 2080/92 nuostatos.
4 Reglamento Nr. 2080/92 pirmoje–trečioje ir penktoje konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„Kadangi žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku yra ypač svarbus tiek žemės naudojimo ir aplinkosaugos požiūriu, tiek kaip indėlis mažinant miškų išteklių trūkumą Bendrijoje ir kaip Bendrijos žemės ūkio gamybos kontrolės politikos papildymas;
kadangi patirtis, susijusi su ūkininkų vykdomu žemės ūkio paskirties žemės apželdinimu mišku, rodo, kad esamos pagalbos schemos, skirtos skatinti apželdinimą mišku, yra nepakankamos, o žemės ūkio paskirties žemės, kuri pastaraisiais metais buvo pašalinta iš žemės ūkio gamybos, apželdinimas mišku pasirodė esąs nepatenkinamas;
kadangi dėl to yra tikslinga 1991 m. liepos 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2328/91 dėl žemės ūkio struktūrų veiksmingumo didinimo [(OL L 218, 1991, p. 1)] VIII antraštinėje dalyje nurodytas priemones pakeisti priemonėmis, kurios labiau atitinka poreikį veiksmingai skatinti žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku.
<…>
kadangi laipsniškai mažėjanti išmoka už pirmuosius penkerius metus, skirta prisidėti prie naujų mišku apželdintų plotų priežiūros išlaidų, gali būti svarbus veiksnys skatinant apželdinti mišku“.
5 Šio reglamento 1 straipsnyje „Pagalbos schemos tikslas“ numatyta:
„Sukuriama Bendrijos pagalbos schema, kofinansuojama Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, siekiant:
– prisidėti prie pakeitimų, numatytų įgyvendinant bendrą rinkų organizavimą,
– prisidėti prie ilgalaikio miškininkystės išteklių gerinimo,
– prisidėti prie kraštovaizdžio valdymo, kuris labiau atitiktų aplinkos pusiausvyrą,
– kovoti su šiltnamio efektu ir absorbuoti anglies dioksidą.
Šia Bendrijos pagalbos schema siekiama:
a) alternatyvaus žemės ūkio paskirties žemės naudojimo apželdinant mišku;
b) miškininkystės veiklos plėtojimo žemės ūkio valdose.“
6 Šio reglamento 2 straipsnio „Pagalbos schema“ 1 dalyje nurodyta:
„Pagalbos schema gali apimti:
a) pagalbą, skirtą apželdinimo mišku išlaidoms padengti;
b) metinę išmoką už miško hektarą, skirtą mišku apželdintų plotų priežiūros išlaidoms padengti per pirmuosius penkerius metus;
c) metinę išmoką už hektarą, skirtą kompensuoti dėl žemės ūkio plotų apželdinimo mišku negautas pajamas;
d) pagalbą investicijoms į miško plotų gerinimą, pavyzdžiui, skirtą apsauginei medžių juostai, priešgaisrinėms juostoms, vandens telkiniams ir miško keliams įrengti, taip pat kamštiniu ąžuolu apsodintoms vietovėms gerinti.“
7 To paties reglamento 3 straipsnio „Pagalbos dydis“ pirmos pastraipos b ir c punktuose nustatyta:
„2 straipsnyje nurodytos pagalbos didžiausios leistinos sumos yra:
<…>
b) kiek tai susiję su priežiūros išlaidomis:
– 250 [EUR] už hektarą per metus pirmuosius dvejus metus ir 150 [EUR] už hektarą per metus vėlesniais metais spygliuočių plantacijų atveju,
– 500 [EUR] už hektarą per metus pirmuosius dvejus metus ir 300 [EUR] už hektarą per metus vėlesniais metais lapuočių plantacijų arba mišrių plantacijų, kuriose ne mažiau kaip 75 % lapuočių, atveju.
<…>
c) kiek tai susiję su išmoka, skirta negautoms pajamoms kompensuoti:
– 600 [EUR] už hektarą per metus, jei mišku apželdina ūkininkas arba ūkininkų grupė, kurie žemę valdė iki jos apželdinimo mišku,
– 150 [EUR] už hektarą per metus, jei mišku apželdina kitas 2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas pagalbos gavėjas,
ne ilgesniu kaip 20 metų nuo pirminio apželdinimo mišku laikotarpiu“.
8 Reglamento Nr. 2080/92 4 straipsnio „Pagalbos programos“ 1 dalyje nustatyta:
„1. „Valstybės narės 2 straipsnyje nurodytą pagalbos schemą įgyvendina pagal nacionalines arba regionines daugiametes programas, susijusias su 1 straipsnyje nurodytais tikslais, kuriose visų pirma nustatomos:
– 2 straipsnyje nurodytos pagalbos sumos ir trukmė, atsižvelgiant į realias apželdinimo mišku ir tam naudotų medžių rūšių ar tipų priežiūros išlaidas arba negautas pajamas;
– pagalbos suteikimo sąlygos, be kita ko, susijusios su apželdinimu mišku.
– <…>
2. Valstybės narės taip pat gali įgyvendinti zoninius apželdinimo mišku planus, atspindinčius aplinkos būklės, gamtos sąlygų ir žemės ūkio struktūrų įvairovę.
Zoniniai apželdinimo mišku planai, be kita ko, susiję su:
– apželdinimo mišku tikslo nustatymu,
– sąlygomis, susijusiomis su plotų, kurie gali būti apželdinti, vieta ir grupavimu,
– miškininkystės praktika, kurios reikia laikytis,
– vietos sąlygoms pritaikytų medžių rūšių parinkimu.“
Portugalijos teisė
9 Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos 1994 m. balandžio 6 d. Portaria 199/94 do Ministério da Agricultura (Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 199/94) (Diário da República, pirma serija, Nr. 80,1994 m. balandžio 6 d., toliau – Ministro įsakymas Nr. 199/94) 5 straipsnyje „Metinės išmokos“ nustatyta:
„Nepažeisdami šios dalies nuostatų, pirmesnėje dalyje nurodytos žemės ūkio plotų apželdinimo mišku paramos gavėjai turi teisę gauti dvi metines išmokas už miško hektarą, skirtas:
a) per pirmuosius penkerius metus padengti išlaidoms, susijusioms su į investicinį projektą įtrauktų mišku apželdintų plotų priežiūra;
b) kompensuoti dėl žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku negautoms pajamos.“
10 Šio ministro įsakymo 6 straipsnyje „Pagalbos gavėjai“ nustatyta:
„1. – Šiame įsakyme numatytą pagalbą gali gauti:
a) Kiek tai susiję su pagalba už žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku – visi fiziniai arba juridiniai asmenys;
b) Kiek tai susiję su pagalba mišku apželdintų plotų gerinimui – ūkininkai ir jų asociacijos;
c) Kiek tai susiję su išmoka, skirta mišku apželdintų plotų priežiūros išlaidoms padengti – visi pagalbos už žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku gavėjai;
d) Kiek tai susiję su išmoka, skirta negautoms pajamoms kompensuoti – visi privatinės teisės reglamentuojami fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie gauna pagalbą už apželdinimą mišku, išskyrus tuos, kurie nutraukia veiklą pagal 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2070/92 (kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 3493/90, nustatantis bendrąsias išmokos avienos ir ožkienos gamintojams skyrimo taisykles (OL L 215, 1992, p. 63).
2. – Pagalba greitai augančių rūšių, auginamų taikant trumpesnę nei šešiolikos metų rotaciją, atveju teikiama tik už žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku ir tik ūkininkams, kuriems tai yra pagrindinis užsiėmimas.“
11 Minėto ministro įsakymo 7 straipsnyje „Pagalbos gavėjų įsipareigojimas“ numatyta:
„Šiame įsakyme numatytos pagalbos suteikimo tikslais pagalbos gavėjai turi įsipareigoti, be kita ko:
a) laikytis su investiciniu projektu susijusiame valdymo gairių plane numatytos auginimo praktikos;
b) užtikrinti, kad pasodinti medynai kitais metais po jų atsodinimo atitiktų C priede nustatytą minimalų tankumą;
c) prižiūrėti ir saugoti pasodintus arba pagerintus miško medynus ir juose esančią infrastruktūrą ne trumpiau kaip dešimt metų arba, jei mokama išmoka už negautas pajamas, tol, kol ji skiriama.
<…>“
12 To paties ministro įsakymo 26 straipsnyje „Dalinis išmokų išmokėjimas“ nustatyta:
„Jeigu dalis medyno sunaikinama dėl nuo paramos gavėjo nepriklausančių priežasčių, šiame įsakyme numatytos išmokos ir toliau mokamos už žemės sklypą, kurio augmenijos būklė išlieka gera.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
13 1997 m. kovo 4 d. ŽŪŽFI ir CS sudarė susitarimą, kuriame buvo sutarta, kad CS gaus paramą žemės ūkio paskirties žemei apželdinti mišku pagal Reglamentą Nr. 2080/92. Šiame susitarime, kuris apėmė penkis sklypus, buvo numatyta mokėti pradinę paramą, skirtą apželdinimo mišku išlaidoms, metinėms priežiūros išmokoms ir metinėms išmokoms už negautas pajamas padengti.
14 Pagal susitarimo bendrųjų sąlygų C.7 punktą, kuriame buvo pakartotos Ministro įsakymo Nr. 199/94 7 straipsnio b punkto nuostatos, CS privalėjo „užtikrinti, kad įveisti miško medynai kitais metais po atsodinimo būtų teisės aktais nustatyto minimalaus tankumo (toliau – minimalaus medynų tankumo reikalavimas).
15 Be to, tų pačių bendrųjų sąlygų E dalis „Nutraukimas ir vienašalis pakeitimas“ buvo suformuluota taip:
„E.1. ŽŪŽFI gali vienašališkai nutraukti arba iš dalies pakeisti šį susitarimą, jeigu pagalbos gavėjas nevykdo kurio nors iš savo įsipareigojimų arba jeigu subjektas, kuriam taikomos šios bendrosios sąlygos, nevykdo ar nebetaiko vienos iš paramos suteikimo sąlygų.
E.2. ŽŪŽFI taip pat gali vienašališkai pakeisti šį susitarimą, kiek tai susiję su paramos dydžiu, jei konstatuotos tam tikros tai pateisinančios aplinkybės ir sąlygos vykdant investicijas arba miško priežiūros sąlygas.
E.3. Išmokos už priežiūrą ir negautas pajamas sumažinamos, be kita ko, tuo atveju, kai miškas iš dalies sunaikinamas, atsižvelgiant į sunaikintą plotą, su sąlyga, kad miškas sunaikinamas ne dėl paramos gavėjo kaltės.“
16 2006 m. ŽŪŽFI konstatavo, kad trys iš penkių sklypų, dėl kurių sudaryta ankstesniame punkte nurodyta sutartis, neatitiko minimalaus medyno tankumo reikalavimo. Todėl 2006 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ŽŪŽFI, remdamasi bendrųjų sąlygų E.2. punktu, nusprendė vienašališkai pakeisti sutartį ir pareikalavo grąžinti pagrindinę 3 992,08 EUR sumą kartu su teisės aktuose nustatytomis palūkanomis, atitinkančią skirtumą tarp, viena vertus, už šiuos tris sklypus 1998 ir 1999 m. nepagrįstai išmokėtų išmokų už priežiūrą ir negautas pajamas ir, kita vertus, išmokų už priežiūrą ir negautas pajamas, kurios 2003–2005 m. turėjo būti sumokėtos už kitus du sklypus. Vis dėlto ŽŪŽFI neginčijo apželdinimo mišku išlaidoms padengti skirtos pradinės pagalbos, išmokėtos atsižvelgiant į CS pastangas apželdinti minėtus sklypus.
17 CS apskundė šį sprendimą Tribunal Administrativo de Círculo de Lisboa (Lisabonos apskrities administracinis teismas, Portugalija) ir paaiškino, kad ji dėjo visas pastangas, siekdama užtikrinti teisės aktuose reikalaujamą augalų tankumą, ir kad šio reikalavimo nesilaikyta ne dėl jos kaltės, o dėl nepalankių klimato sąlygų.
18 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu šis teismas panaikino 2006 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, konstatavęs, kad CS nepagrįstai už 1998 ir 1999 m. negavo išmokų už negautas pajamas. Tas teismas priteisė iš ŽŪŽFI išmokas už negautas pajamas už 2003–2005 m. ir išmokas už priežiūrą už 2003 ir 2004 m.
19 ŽŪŽFI apskundė šį sprendimą Tribunal Central Administrativo do Sul (Pietų regiono centrinis administracinis teismas, Portugalija). 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu šis teismas atmetė apeliacinį skundą ir nusprendė, kad minimalaus medynų tankumo reikalavimas yra įpareigojimas imtis priemonių, o ne pasiekti rezultatą, todėl tam, kad galėtų reikalauti grąžinti išmokas, ŽŪŽFI turėjo įrodyti, kad CS padarė pažeidimą, susijusį su naudotomis priemonėmis.
20 ŽŪŽFI pateikė skundą Supremo Tribunal Administrativo (Vyriausiasis administracinis teismas, Portugalija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.
21 Šiam teismui kyla abejonių dėl Ministro įsakymo Nr. 199/94 7 straipsnio b punkto atitikties Sąjungos taisyklėms ir bendriesiems principams.
22 Pirma, jis nori išsiaiškinti, ar šioje nuostatoje numatytas minimalaus medyno tankumo reikalavimas turi būti laikomas pareiga imtis priemonių ar pareiga pasiekti rezultatą. Šiuo atžvilgiu jam kyla abejonių dėl apeliacinio teismo aiškinimo, pagal kurį išmokos už priežiūrą ir negautas pajamas visada turi būti mokamos, jei paramos gavėjas apželdino žemę mišku ir dėjo visas pastangas, kad įvykdytų šį reikalavimą.
23 Antra, darant prielaidą, kad minėtas reikalavimas yra pareiga pasiekti rezultatą, Supremo Tribunal Administrativo (Vyriausiasis administracinis teismas) kelia klausimą dėl Portugalijos teisės aktų leidėjo nustatytos programos atitikties proporcingumo principui. Konkrečiau kalbant, šis teismas nori išsiaiškinti, ar pagal proporcingumo principą draudžiami Ministro įsakymo Nr. 199/94 7 ir 26 straipsniai, pagal kuriuos dalinis medyno sunaikinimas dėl nepalankių klimato sąlygų, susidariusių kitais metais po tų, kuriais vertinamas medynų atsodinimas, reiškia dalinį išmokų mokėjimą (už sklypus, atitinkančius minimalaus tankumo reikalavimą), o dėl panašių klimato sąlygų susiklostymo tais metais, kuriais buvo atliktas pats vertinimas, kai sukeliamas toks pat poveikis, visiškai prarandama teisė į išmokas.
24 Galiausiai, trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad iš pradžių Ministro įsakymu Nr. 199/94 nustatyta tvarka buvo pakeista 2012 m., o tai kelia abejonių dėl pirminės tvarkos proporcingumo. Šiais pakeitimais buvo sumažinta C priede reikalaujama minimalaus medynų tankumo riba ir pakeista iki tol egzistavusi „viskas arba nieko“ sistema, pagal kurią išmokos skiriamos atsižvelgiant į augalų skaičių kitais metais po atsodinimo metų. Tai, ar laikomasi minimalaus medynų tankumo reikalavimo, nuo šiol vertinama kitais metais po investicijų užbaigimo ir skiriant išmoką už priežiūrą. Be to, tais atvejais, kai augalai sunaikinami ne dėl paramos gavėjo kaltės, šiose naujose taisyklėse numatyta, kad išmokos ir toliau mokamos už žemės sklypo dalį, kurios augmenijos būklė išlieka gera.
25 Šiomis aplinkybėmis Supremo Tribunal Administrativo (Vyriausiasis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Reglamento Nr. 2080/92] 3 straipsnio pirmos pastraipos b ir c punktuose numatytos priežiūros išlaidos ir išmokos už negautas pajamas gali būti mokėtinos, jei paramos gavėjas įrodo, kad nacionalinėje paramos programoje numatytos apželdinimo mišku sąlygos nebuvo įvykdytos dėl nuo jo nepriklausančių veiksnių, nors jis dėjo visas įmanomas pastangas, kad jas įvykdytų?
2. Ar iš [Ministro įsakymo Nr. 199/94] 7 straipsnio b punkto ir 26 straipsnio nuostatų bendro aiškinimo išplaukianti išvada, kad nepalankios klimato sąlygos, susidariusios kitais metais po vertinimo metų (t. y. metai po atsodinimo metų), lemia dalinį išmokų mokėjimą, o tokie patys rezultatai tokiomis pačiomis nepalankiomis klimato sąlygomis kitais metais po atsodinimo metų lemia visišką teisės į išmokas praradimą, atitinka Sąjungos teisės normas?
3. Ar Ministro įsakymo Nr. 199/94 [7 straipsnio b punkte] numatytas sprendimas, pagal kurį paramos gavėjas visiškai netenka teisės į priežiūros išmoką ir išmoką už negautas pajamas, jei nebuvo pasiektas šio įsakymo C priede numatytas miško medyno tankumas, nesant galimybės proporcingai sumažinti šių išmokų mokėjimo tuo atveju, kai šį rezultatą galima priskirti išorės veiksniams, pavyzdžiui, klimatui, turi būti laikomas prieštaraujančiu proporcingumo principui, kaip bendrajam Sąjungos teisės principui, kaip matyti (ab contrario sensu) iš 2017 m. kovo 30 d. Sprendimo Lingurár (C‑315/16, EU:C:2017:244, 29 ir 35 punktai)?“
Dėl prejudicinių klausimų
26 Savo trimis klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 2080/92 3 straipsnio b ir c punktai bei proporcingumo principas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama išmokų už priežiūrą ir negautas pajamas, mokamų pagal prisiimtą daugiametį įsipareigojimą apželdinti mišku žemės ūkio paskirties žemę, gavėją įpareigoti grąžinti šias išmokas tuo atveju, kai viena iš nacionalinės teisės nuostatose nustatytų išmokų skyrimo sąlygų, susijusi su minimaliu miško medyno tankumu, vykdant šį įsipareigojimą netenkinama dėl nepalankių klimato sąlygų susidarymo.
27 Pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 2080/92 1 straipsnio, siejamo su šio reglamento pirma–trečia konstatuojamosiomis dalimis, jame yra nustatyta pagalbos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku schema, kuria, be kita ko, siekiama skatinti alternatyvų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą apželdinant mišku, kartu sudarant sąlygas plėtoti miškininkystės veiklą žemės ūkio valdose, prisidėti prie kraštovaizdžio valdymo, kuris labiau atitiktų aplinkos pusiausvyrą, kovoti su šiltnamio efektu ir absorbuoti anglies dioksidą, taip pat prisidėti prie ilgalaikio miškininkystės išteklių gerinimo.
28 Taigi tuo reglamentu siekiama žemės ūkio politikos tikslų, susijusių su miškininkystės sektoriaus rėmimu, taip pat aplinkos apsaugos tikslo, t. y. tikslų, kurie pagal savo pobūdį yra daugiamečiai ir reikalauja veiksmingo ir tvaraus žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku.
29 Pirma, iš to paties reglamento 2 straipsnio b ir c punktų matyti, kad jame nustatyta pagalbos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku schema gali apimti, be kita ko, metinę išmoką, skirtą mišku apželdintų plotų priežiūros išlaidoms padengti per pirmuosius penkerius metus, ir metinę išmoką, skirtą kompensuoti dėl žemės ūkio plotų apželdinimo mišku negautas pajamas; šios išmokos mokamos „už miško hektarą“.
30 Be to, Reglamento Nr. 2080/92 3 straipsnio pirmos pastraipos b ir c punktuose tik nustatomos maksimalios šių išmokų sumos, atsižvelgiant į mišku apželdintą plotą (hektarais), ir maksimali šių išmokų mokėjimo trukmė. Šiuo aspektu, nors šio straipsnio pirmos pastraipos b punkte, siejamame su šio reglamento penkta konstatuojamąja dalimi, numatyta, kad priežiūros išmokų mokėjimas gali būti išdėstytas dalimis per penkerių metų laikotarpį su sąlyga, kad užtikrinama naujai pasodintų augalų priežiūra, šios pastraipos c punkte nurodyta, kad išmoka už negautas pajamas gali būti skiriama ne ilgesniu kaip dvidešimties metų laikotarpiu nuo pirminio apželdinimo mišku.
31 Šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms nurodoma įgyvendinti šią pagalbos schemą pagal daugiametes nacionalines ar regionines programas, kurių sąlygas jos ir nustato. Šiuo tikslu valstybės narės, be kita ko, nustato pagalbos dydį ir trukmę, atsižvelgdamos į realias apželdinimo mišku ir tam naudotų medžių rūšių ar tipų priežiūros išlaidas arba negautas pajamas, taip pat apželdinimo mišku pagalbos suteikimo sąlygas.
32 Iš kartu aiškinamų šių nuostatų matyti, kad nors Reglamente Nr. 2080/92 tiesiogiai nenustatytos sąlygos, kurias įvykdžius išmokamos įvairios apželdinimo mišku išmokos, šių išmokų skyrimas siejamas su faktiniu plotų, kuriuos apima įsipareigojimas, apželdinimu per visą šio įsipareigojimo galiojimo laikotarpį.
33 Todėl vien konstatavimo, kad netenkinama viena priežiūros išmokų ir išmokų už negautas pajamas skyrimo sąlyga, pakanka, kad šių išmokų skyrimas būtų nepagrįstas, taigi neturintis teisinio pagrindo. Todėl tokios išmokos, kurios buvo sumokėtos, negali būti laikomos mokėtinomis, net jeigu gavėjas dėjo visas įmanomas pastangas, kad įvykdytų Ministro įsakymo Nr. 199/94 7 straipsnio b punkte numatytą minimalaus medyno tankumo reikalavimą.
34 Tokį aiškinimą patvirtina Reglamento Nr. 2080/92 tikslai, priminti šio sprendimo 27 ir 28 punktuose. Parama miškininkystės sektoriui ir aplinkos apsauga, kuri atitinka bendresnį kovos su šiltnamio efektu absorbuojant anglies dioksidą tikslą, reikalauja veiksmingai mišku apželdinti žemės ūkio paskirties žemę.
35 Tokį aiškinimą taip pat patvirtina sistemos, kuria grindžiamas Reglamentas Nr. 2080/92, struktūra. Iš tiesų, viena vertus, šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje skirdamas valstybėms narėms užduotį savo daugiametėse programose nustatyti paramos apželdinant mišku skyrimo sąlygas ir, kita vertus, minėto reglamento 4 straipsnio 2 dalyje pripažindamas šių valstybių galimybę zoniniuose apželdinimo mišku planuose atsižvelgti į aplinkos būklės įvairovę ir pasirinkti vietos geografinėms ir hidrografinėms sąlygoms pritaikytas medžių rūšis, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė, kad apželdinimo mišku sėkmė priklausytų ne tik nuo paramos gavėjo rūpestingumo.
36 Iš to matyti, kad pagal Sąjungos teisės aktus reikalaujama, jog apželdinimo mišku paramos skyrimo sąlygos būtų vykdomos visą daugiamečio įsipareigojimo vykdymo laikotarpį tam, kad būtų tinkamai mokamos išmokos už priežiūrą ir negautas pajamas, o šių išmokų gavėjas negali vienos iš šių sąlygų, pavyzdžiui, minimalaus medyno tankumo reikalavimo, nesilaikymo pateisinti vien savo rūpestingumo įrodymu.
37 Todėl, antra, reikia pažymėti, kad Reglamente Nr. 2080/92 nėra jokios nuostatos, susijusios su vienos iš šio reglamento 2 straipsnyje nurodytų išmokų skyrimo sąlygų nesilaikymo pasekmėmis, ypač kai šį nesilaikymą lemia force majeure aplinkybės.
38 Vis dėlto, remiantis suformuota jurisprudencija, net jeigu taikytinuose teisės aktuose nėra aiškios nuostatos, išmokų gavėjas turi galimybę remtis force majeure aplinkybėmis (šiuo klausimu žr. 1988 m. balandžio 19 d. Sprendimo Inter-Kom, 71/87, EU:C:1988:186, 10 ir 15 punktus ir 1993 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Huygen ir kt., C‑12/92, EU:C:1993:914, 31 punktą).
39 Nors žemės ūkio teisės aktų srityje sąvoka „force majeure“ nereiškia absoliutaus negalėjimo, vis dėlto pagal ją reikalaujama, kad paramos skyrimo sąlygos nesilaikymas būtų nulemtas su atitinkamu ūkio subjektu nesusijusių neįprastų ir nenumatomų aplinkybių, kurių pasekmių nebuvo galima išvengti nepaisant viso parodyto rūpestingumo (šiuo klausimu žr. 2015 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Szemerey, C‑330/14, EU:C:2015:826, 58 punktą). Be to, ši sąvoka, kaip išimtis, turi būti aiškinama siaurai.
40 Kadangi šių aplinkybių buvimo nustatymas reiškia faktinių aplinkybių vertinimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje yra tokių požymių.
41 Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, pirma, šis teismas bendrai nustatė, jog nepalankias klimato sąlygas, kuriomis rėmėsi CS, lėmė su ja nesusijusios aplinkybės, ir, antra, ji, nepaisant viso parodyto rūpestingumo, negalėjo išvengti šių klimato sąlygų pasekmių sklypų medynui. Vis dėlto tam, kad būtų pripažintos force majeure aplinkybės, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas dar turi patikrinti, ar šios aplinkybės buvo neįprastos ir nenumatomos.
42 Be to, tik force majeure požymių turintis įvykis, t. y. neįprastas ir nenumatomas, gali atleisti paramos gavėją nuo pareigos grąžinti gautą paramą dėl minimalaus medyno tankumo reikalavimo nesilaikymo.
43 Trečia, dėl klausimo, ar, kaip teiraujasi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pagal proporcingumo principą draudžiama tokia nacionalinės teisės norma kaip Ministro įsakymo Nr. 199/94 7 straipsnio b punktas, reikia pažymėti, kad Reglamente Nr. 2080/92 nėra jokios nuostatos, suteikiančios valstybei narei galimybę proporcingai sumažinti šias išmokas dėl nuo paramos gavėjo nepriklausančių aplinkybių atsiradimo. Vis dėlto iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad nacionalinės teisės nuostatos, priimtos valstybei narei įgyvendinant savo kompetenciją Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo srityje, turi atitikti bendruosius Sąjungos principus, įskaitant proporcingumo principą (2010 m. spalio 28 d. Sprendimo SGS Belgium ir kt., C‑367/09, EU:C:2010:648, 40 punktas). Pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad nacionalinėje nuostatoje numatytos priemonės būtų tinkamos siekiamam tikslui įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti (2022 m. balandžio 7 d. Sprendimo Avio Lucos, C‑176/20, EU:C:2022:274, 42 punktas).
44 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 33 ir 42 punktuose, pagal kuriuos išmokų už priežiūrą ir negautas pajamas gavėjas gali pateisinti vienos iš šių išmokų mokėjimo sąlygų, kaip antai minimalaus medyno tankumo reikalavimo, nesilaikymą tik įrodydamas, kad įvyko force majeure įvykis, negalima daryti išvados, kad nacionalinė praktika, pagal kurią, kaip nagrinėjamu atveju, reikalaujama grąžinti visas išmokas, susijusias su tokio reikalavimo neatitinkančiais plotais, pažeidžia proporcingumo principą. Atvirkščiai, ši praktika tik tinkamai ir tiek, kiek reikia, užtikrina, kad teikiant apželdinimo mišku paramą būtų finansuojamos operacijos, atitinkančios atitinkamą apželdinimo programą.
45 Iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad, jei nesilaikoma vienos iš šios paramos suteikimo sąlygų, paramos gavėjas turi grąžinti visas jau pervestas su ja susijusias sumas, o proporcingumo principas šios grąžinimo pareigos nedraudžia (šiuo klausimu žr. 2016 m. gegužės 26 d. Sprendimo Ezernieki, C‑273/15, EU:C:2016:364, 41–46 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
46 2017 m. kovo 30 d. Sprendimu Lingurár (C‑315/16, EU:C:2017:244) grindžiami argumentai negali paneigti šio aiškinimo. Tas sprendimas priimtas kitokiomis teisinėmis aplinkybėmis, kai Teisingumo Teismas turėjo aiškinti 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005, p. 1) nuostatas. Tame sprendime Teisingumo Teismo buvo klausiama, ar galima visiškai atsisakyti privačiam asmeniui išmokėti kompensacines išmokas įgyvendinant tinklą „Natura 2000“, jeigu labai nedidelė dalis ploto, dėl kurio pateikta paraiška paramai gauti, priklauso valstybei narei, kai šiame reglamente reikalaujama, kad pagalba būtų skiriama tik už privatiems asmenims priklausančius plotus. To sprendimo 29 punkte nurodęs, kad nacionalinės teisės nuostatos, priimtos šiai valstybei narei įgyvendinant savo kompetenciją Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo srityje, turi atitikti proporcingumo principą, jo 30, 33 ir 35 punktuose Teisingumo Teismas nusprendė, kad nacionalinės teisės normos, pagal kurias parama „Natura 2000“ visiškai neskiriama, jei esama šiai valstybei priklausančio ploto, proporcingai neatspindėjo realių nuosavybės santykių ir pažeidė šį principą, nes atitinkamos išmokos turėjo būti mokamos už miško ploto hektarą.
47 Taigi pagal proporcingumo principą nėra draudžiamos nacionalinės teisės normos, kuriose numatytas visiškas teisės į išmokas už priežiūrą ir negautas pajamas netekimas tuo atveju, kai viena iš šių išmokų skyrimo sąlygų netenkinama dėl su gavėju nesusijusių aplinkybių, kurios neturi force majeure požymių.
48 Galiausiai, ketvirta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar pagal proporcingumo principą draudžiami Ministro įsakymo Nr. 199/94 7 ir 26 straipsniai, pagal kuriuos dalinis medyno sunaikinimas dėl nepalankių klimato sąlygų, susidariusių kitais metais po tų, kuriais vertinamas medynų atsodinimas, reiškia dalinį išmokų mokėjimą (už sklypus, atitinkančius minimalaus tankumo reikalavimą), o dėl panašių klimato sąlygų susiklostymo tais metais, kuriais buvo atliktas pats vertinimas, kurios sukelia tokį patį poveikį, visiškai prarandama teisė į išmokas.
49 Turint omenyje Reglamento Nr. 2080/92 4 straipsnyje numatytą valstybių narių laisvę įgyvendinti pagalbos programą, valstybei narei nedraudžiama nustatyti tokią išmokų skyrimo sąlygą, kokia numatyta Ministro įsakymo Nr. 199/94 7 straipsnio b punkte, ir nustatyti, kad ši sąlyga turi būti tikrinama kitais metais po atsodinimo metų.
50 Be to, jokia Reglamento Nr. 2080/92 nuostata nedraudžia tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip šio ministro įsakymo 26 straipsnis, kuriame numatyta, kad tuo atveju, kai dalis medyno yra sunaikinama dėl nuo gavėjo nepriklausančių priežasčių, išmokos toliau mokamos už sklypą, kurio augmenijos būklė išlieka gera, nes ši nuostata tik susieja išmokų mokėjimą su minimalaus medyno tankumo reikalavimo laikymusi ir ja siekiama užkirsti kelią visiškam teisių į išmokas už priežiūrą ir negautas pajamas praradimui dalinio medyno sunaikinimo atveju.
51 Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 2080/92 3 straipsnio pirmos pastraipos b ir c punktai bei proporcingumo principas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama išmokų už priežiūrą ir negautas pajamas, mokamų pagal prisiimtą daugiametį įsipareigojimą apželdinti mišku žemės ūkio paskirties žemę, gavėją įpareigoti grąžinti šias išmokas tuo atveju, kai viena iš nacionalinės teisės nuostatose nustatytų išmokų skyrimo sąlygų, susijusi su minimaliu miško medyno tankumu, vykdant šį įsipareigojimą netenkinama dėl nepalankių klimato sąlygų susidarymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2080/92, nustatančio Bendrijos pagalbos schemą miškininkystės priemonėms žemės ūkyje, 3 straipsnio pirmos pastraipos b ir c punktai ir proporcingumo principas
turi būti aiškinami taip:
pagal juos nedraudžiama išmokų už priežiūrą ir negautas pajamas, mokamų pagal prisiimtą daugiametį įsipareigojimą apželdinti mišku žemės ūkio paskirties žemę, gavėją įpareigoti grąžinti šias išmokas tuo atveju, kai viena iš nacionalinės teisės nuostatose nustatytų išmokų skyrimo sąlygų, susijusi su minimaliu miško medyno tankumu, vykdant šį įsipareigojimą netenkinama dėl nepalankių klimato sąlygų susidarymo.
Parašai.