TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. lapkričio 23 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Muitų sąjunga – Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 – 42 straipsnio 1 dalis – Valstybių narių pareiga numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas už muitų teisės aktų nesilaikymą – Neteisingas importuotų prekių kilmės šalies nurodymas – Nacionalinės teisės nuostatos, numatančios 50 % muitų nepriemokos dydžio baudą – Proporcingumo principas“
Byloje C‑653/22
dėl Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas, Vengrija) 2022 m. spalio 10 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2022 m. spalio 18 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
J. P. Mali Kerékpárgyártó és Forgalmazó Kft.
prieš
Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. Lycourgos (pranešėjas), teisėjai O. Spineanu-Matei, J.-C. Bonichot, S. Rodin ir L. S. Rossi,
generalinis advokatas P. Pikamäe,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos M. Z. Fehér ir K. Szíjjártó,
– Europos Komisijos, atstovaujamos V. Bottka ir F. Moro,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (OL L 269, 2013, p. 1), 42 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant J. P. Mali Kerékpárgyártó és Forgalmazó Kft. (toliau – J. P. Mali) ir Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága (Nacionalinės mokesčių ir muitų administracijos skundų direkcija, Vengrija) (toliau – Skundų direkcija) ginčą dėl J. P. Mali skirtos baudos deklaracijoje neteisingai nurodžius importuotų prekių kilmės šalį.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Reglamento Nr. 952/2013 9 ir 38 konstatuojamosiose dalyse numatyta:
„(9) [Europos] Sąjunga yra grindžiama muitų sąjunga. Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojai ir muitinės suinteresuoti, kad galiojančių muitų teisės aktų nuostatos būtų sujungtos į Kodeksą. Šiame Kodekse, pagrįstame vidaus rinkos koncepcija, turėtų būti išdėstytos bendrosios taisyklės ir procedūros, užtikrinančios muitų tarifo ir kitų Sąjungos lygiu nustatytų bendrosios politikos priemonių, taikomų Sąjungos ir Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančių šalių ar teritorijų prekybai prekėmis, įgyvendinimą atsižvelgiant į tų bendrosios politikos sričių reikalavimus <…>
<…>
(38) kai skola muitinei atsiranda dėl muitų teisės aktų nesilaikymo, tikslinga atsižvelgti į atitinkamo asmens sąžiningumą ir sumažinti skolininko aplaidumo padarinius.“
4 Šio reglamento 15 straipsnyje „Muitinei teikiama informacija“ nustatyta:
„1. Bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą.
2. Pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją <…> atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus:
a) deklaracijoje <…> pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą;
b) visų deklaraciją <…> papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą;
<…>
Jeigu deklaraciją <…> pateikia suinteresuotojo asmens atstovas muitinėje <…>, tas atstovas muitinėje taip pat privalo vykdyti šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytas pareigas.“
5 Šio reglamento 42 straipsnio „Sankcijų taikymas“ 1 dalyje numatyta:
„Kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, taikomas už muitų teisės aktų nesilaikymą. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios [atgrasomos].“
6 To paties reglamento 79 straipsnyje „Skolos muitinei atsiradimas dėl reikalavimų nesilaikymo“ nurodyta:
„1. Importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei neįvykdoma:
a) bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją <…>
<…>
3. 1 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais skolininku laikomas bet kuris iš šių asmenų:
a) asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas;
<…>“
7 Reglamento Nr. 952/2013 124 straipsnyje „Skolos muitinei išnykimas“ nustatyta:
„1. Nedarant poveikio galiojančioms nuostatoms, susijusioms su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, neišieškojimu teismine tvarka pripažinus skolininką nemokiu, importo arba eksporto skola muitinei išnyksta kiekvienu iš šių atvejų:
<…>
b) kai sumokama importo arba eksporto muito suma;
<…>
h) kai skola muitinei yra atsiradusi pagal 79 arba 82 straipsnį ir yra įvykdytos šios sąlygos:
i) reikalavimų nesilaikymas, dėl kurio atsirado skola muitinei, neturėjo didelės įtakos teisingam atitinkamos muitinės procedūros taikymui ir jo nėra pagrindo laikyti bandymu apgauti;
ii) vėliau atliekami visi formalumai, būtini su atitinkamomis prekėmis susijusiai situacijai sureguliuoti;
<…>
k) kai, atsižvelgiant į 6 dalį, skola muitinei yra atsiradusi pagal 79 straipsnį ir muitinei pateikiami jai priimtini įrodymai, kad prekės nebuvo naudojamos arba suvartotos ir buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.
<…>
6. 1 dalies k punkte nurodytu atveju skola muitinei neišnyksta bandžiusiam apgauti asmeniui ar asmenims.
<…>“
Vengrijos teisė
8 Pagrindinėje byloje ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Az uniós vámjog végrehajtásáról szóló 2017. évi CLII. törvény (Vámtörvény) (2017 m. Įstatymas Nr. CLII dėl Sąjungos muitų teisės įgyvendinimo; toliau – Muitų įstatymas) 2 straipsnio 6 punkte sąvoka „muitų nepriemoka“ buvo apibrėžta taip:
„skirtumas tarp mokėtinų muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų sumos ir mažesnės muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų, apie kuriuos pranešta, sumos, taip pat mokėtinų muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų, apie kuriuos nepranešta, sumos, išskyrus atvejus, kai šį skirtumą lemia įstatymo pažeidimas arba neteisingas muitinės atliktas informacijos įvertinimas (išskyrus atvejus, kai gauta informacija netikrinama); <…>“
9 Ši apibrėžtis nuo 2022 m. liepos 28 d. buvo iš dalies pakeista ir išdėstyta taip:
„skirtumas tarp mokėtinų muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų sumos ir mažesnės muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų, apie kuriuos pranešta, sumos, taip pat mokėtinų muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų, apie kuriuos nepranešta, sumos, išskyrus atvejus, kai šį skirtumą lemia įstatymo pažeidimas arba neteisingas muitinės atliktas informacijos įvertinimas (išskyrus atvejus, kai gauta informacija netikrinama); pažymėtina, kad <…> nei skola muitinei, išnykusi pagal [Reglamento Nr. 952/2013] 124 straipsnio 1 dalies h arba k punktą, nei mažesnė kaip 10 EUR skola muitinei, atsiradusi dėl su muitinės priežiūra ar muitinės administravimu susijusio pažeidimo, nelaikoma muitų nepriemoka.“
10 Muitų įstatymo 84 straipsnyje įtvirtinta:
„1. <…>
a) kompetentinga muitinė skiria administracinę baudą už pažeidimus, susijusius su prekių deklaracijų pateikimu, prekių deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumu, <…>
<…>
2. <…>
a) aa) laikoma, kad padarytas šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas pažeidimas, visų pirma, kai deklarantas, teikdamas muitinės deklaraciją <…>, neužtikrina, kad deklaracijoje <…> pateikta informacija būtų teisinga ir išsami.
<…>
8. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ar su jais susijusių pažeidimų susidaro muitų nepriemoka, skiriama 50 % šios nepriemokos dydžio bauda, atsižvelgiant į šio straipsnio 12 ir 13 dalių, 85 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių ir 86 straipsnio nuostatas.
<…>
10. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ar su jais susijusių pažeidimų nesusidaro muitų nepriemoka, atsižvelgiant į šio straipsnio 12 ir 13 dalių, 85 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių ir 86 straipsnio nuostatas muitinė skiria toliau nurodyto dydžio administracinę baudą:
a) šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto pažeidimo atveju – 100 000 [Vengrijos forintų (HUF) (apytiksliai 270 EUR)] fiziniam asmeniui ir 500 000 HUF [(apytiksliai 1 350 EUR)] – bet kuriam kitam asmeniui,
<…>“
11 Šio įstatymo 85 straipsnyje numatyta:
„1. Jei nustatoma, kad:
a) pažeidimas ar su juo susijęs neveikimas nebuvo padarytas klastojant arba naikinant patvirtinamuosius dokumentus, apskaitos žurnalus ar registrus;
b) dėl pažeidimo ar neveikimo nesusidarė muitų nepriemoka arba kad tokia nepriemoka neviršija 30 000 HUF [(apytiksliai 80 EUR)] fizinio asmens atveju arba 150 000 HUF [(apytiksliai 400 EUR)] juridinio asmens atveju; ir
c) atitinkamas asmuo per vienus metus iki atitinkamo pažeidimo ar neveikimo nustatymo pirmą kartą padarė 84 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą ar neveikimą,
muitinė atitinkamam asmeniui paprastai skiria ne baudą, o įspėjimą.
<…>
3. Išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus, muitinės skiriama administracinė bauda negali būti skiriama už neteisingų duomenų pateikimą prekių deklaracijoje, jei deklarantas prašo leisti ją pakeisti. <…>
4. Jeigu <…> deklarantas prašo leisti pakeisti prekių muitinės deklaraciją muitinei pradėjus patikrinimą po prekių išleidimo, tačiau dar neparengus ataskaitos su šio patikrinimo išvadomis, remiantis informacija apie muitus ir kitus mokesčius, pateikta atsižvelgiant į patikrinimo apimtį, skiriama 50 % administracinės baudos, galimos pagal 84 straipsnio 8, 10 ir 13 dalis, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 1 dalyje ir 86 straipsnyje numatyta kitaip.“
12 Minėto įstatymo 86 straipsnyje nurodyta:
„Jeigu pažeidimas arba neveikimas padaromas klastojant arba naikinant dokumentus, apskaitos žurnalus ir registrus, ir dėl to atsiranda prievolė sumokėti muitus ir kitus mokesčius, skiriama 200 % mokėtinų muitų ir kitų mokesčių dydžio muitinės administracinė bauda. <…>“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
13 Pagal Vengrijos teisę įsteigta bendrovė J. P. Mali 2017 m. ir 2018 m. importavo iš Taivano bendrovių įsigytus dviračius ir jų dalis. Jos atstovė muitinėje ZeMeX Kereskedelmi és Szállítmányozó Kft, išleisdama šias prekes į laisvą apyvartą, pateikė muitinės deklaracijas, jose nurodė, kad prekių kilmės šalis buvo Taivanas.
14 Nemzeti Adó- és Vámhivatal Baranya Megyei Adó- és Vámigazgatósága (Nacionalinio mokesčių ir muitų administratoriaus Baranios mokesčių ir muitų direkcija, Vengrija; toliau – pirmosios pakopos muitinė) nustatė, kad dviračiai ir jų dalys iš tiesų buvo Kinijos kilmės, vadinasi, juos importuojant reikėjo sumokėti antidempingo muitą. Todėl 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimais, įsigaliojusiais 2020 m. gruodžio 29 d., ši muitinė nurodė J. P. Mali sumokėti 26 077 000 HUF (apytiksliai 70 000 EUR) dydžio skolą muitinei; šios bendrovės atstovė muitinėje įvykdė reikalavimą.
15 Remdamasi informacija, gauta atliekant J. P. Mali patikrinimą po prekių išleidimo, pirmosios pakopos muitinė nusprendė, kad ši bendrovė, būdama sandorio šalis, turėjo žinoti apie atitinkamų prekių įsigijimo aplinkybes. Jos patikrinimo aktas visų pirma buvo grindžiamas Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ataskaita, iš kurios buvo matyti, kad Taivane įsteigta bendrovė (nurodyta kaip šių prekių eksportuotoja) dalyvavo teikiant melagingas deklaracijas apie Kinijoje pagamintų dviračių dalių kilmę.
16 Pirmosios pakopos muitinė pripažino, kad J. P. Mali padarė Muitų įstatymo 84 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkto aa papunktyje nurodytą pažeidimą, todėl, vadovaudamasi šio įstatymo 84 straipsnio 8 dalimi, skyrė jai 13 039 000 HUF (apytiksliai 35 000 EUR) administracinę muitinės baudą.
17 J. P. Mali šios muitinės įstaigos sprendimą apskundė Skundų direkcijai. 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu ši skundą atmetė, motyvuodama tuo, kad J. P. Mali privalėjo teisingai deklaruoti prekių kilmę ir kad, kaip dviračių platintoja, turėjo žinoti jos veiklai taikomas teisės aktų nuostatas (įskaitant nuostatas dėl antidempingo muitų), taip pat deramai pasirinkti sutartinius partnerius, įskaitant trečiosiose šalyse įsisteigusius eksportuotojus. Neteisingos muitinės deklaracijos neatsiejamos nuo komercinės rizikos, paprastai tenkančios muitus privalančiam mokėti asmeniui.
18 Be to, Skundų direkcija tame sprendime nurodė, kad J. P. Mali skirta bauda grindžiama teisingu Muitų įstatymo taikymu ir nepažeidžia Sąjungos teisės.
19 Šiuo klausimu ji konstatavo, kad, neteisingai nurodžius kilmės šalį, buvo nustatyta už tikrąją atitinkamų prekių vertę gerokai mažesnė jų muitinė vertė, todėl susidarė muitų nepriemoka. Skundų direkcija nusprendė, kad pagal Muitų įstatymo 2 straipsnio 6 dalį ir 84 straipsnio 8 dalį susidarius šiai muitų nepriemokai yra pagrindas taikyti 50 % visos muitinės nustatytos prievolės sumos dydžio baudą, nesant būtinybės vertinti, ar J. P. Mali iš tiesų nesilaikė muitų teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, kad neįvykdytos Muitų įstatyme tuo klausimu nustatytos sąlygos, nėra pagrindo nei panaikinti šios baudos, nei jos sumažinti, nes J. P. Mali nepašalino padarytų pažeidimų nuo patikrinimo išleidus prekes pradžios iki pranešimo apie šio patikrinimo aktą.
20 J. P. Mali Skundų direkcijos sprendimą apskundė Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas, Vengrija). Ji tvirtina, kad 50 % muitų nepriemokos dydžio bauda neproporcinga pažeidimo sunkumui.
21 J. P. Mali pažymi, kad importuotojai turi tik ribotą informaciją apie prekių gamybą ir jų kilmę ir kad šiuo klausimu jie yra saistomi eksportuotojų pateiktos informacijos. Ši bendrovė atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nepriklausoma viešoji įstaiga – Taivano prekybos rūmai – jai pateikė sertifikatus, patvirtinančius eksportuotojų pateiktą informaciją apie atitinkamų prekių kilmę. Ji mano, kad Vengrijos teisės aktai prieštarauja Sąjungos teisei, visų pirma Reglamento Nr. 952/2013 nuostatoms dėl sankcijų, kiek pagal juos neleidžiama atsižvelgti į tokias aplinkybes ir už muitų teisės aktų nesilaikymą importuotojui skiriama didelė bauda, nors jis to pažeidimo nepadarė.
22 Skundų direkcijos, kitos šalies pagrindinėje byloje, teigimu, šie J. P. Mali argumentai nepagrįsti. Muitų įstatyme muitų teisės aktų nesilaikymo atvejai tinkamai atskirti pagal savo pobūdį ir jų sukeliamas pasekmes. Šiame įstatyme numatytos skirtingo dydžio sankcijos, priklausomai nuo to, ar dėl pažeidimo susidaro muitų nepriemoka, ar ne. Be to, minėto įstatymo 85 ir 86 straipsniuose numatyta, kad net ir padarius pažeidimą, dėl kurio susidaro muitų nepriemoka, skiriamos skirtingos sankcijos, atsižvelgiant į tam tikras reikšmingas aplinkybes.
23 Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas) abejoja, ar Muitų įstatymo 84 straipsnio 8 dalyje numatyta sankcija suderinama su Reglamento Nr. 952/2013 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proporcingumo reikalavimu.
24 Šio teismo vertinimu, pagal šią Muitų įstatymo nuostatą neįmanoma nustatyti, kaip elgėsi atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas, todėl negalima patikrinti, ar jis ėmėsi visų tinkamų priemonių, kurių iš jo buvo galima tikėtis, kad išvengtų pažeidimo, lėmusio muitų nepriemoką.
25 Vis dėlto minėtas teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2022 m. liepos 28 d. Vengrijos teisės aktų leidėjas iš dalies pakeitė Muitų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą „muitų nepriemokos“ sąvoką; pagal dabartinę papildytą redakciją „nei skola muitinei, išnykusi pagal [Reglamento Nr. 952/2013] 124 straipsnio 1 dalies h arba k punktą, nei mažesnė kaip 10 EUR skola muitinei, atsiradusi dėl su muitinės priežiūra ar muitinės administravimu susijusio pažeidimo, nelaikoma muitų nepriemoka“. Šiuo pakeitimu, iš karto taikomu nagrinėjamoms su tokiais atvejais susijusioms byloms, teisės aktų leidėjas pripažino, kad nustatant baudos dydį veiksmams, lemiantiems pareigos pateikti prekes muitinei nesilaikymą arba prekių nuslėpimą nuo muitinės priežiūros, negali būti teikiama tokia pat reikšmė kaip mažesniems prievolių muitinei pažeidimams.
26 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo manymu, reikia patikrinti, ar Muitų įstatymo 84 straipsnio 8 dalyje numatyta sankcija yra proporcinga, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju eksportuotojai ir Taivano prekybos rūmai nurodė, jog atitinkamos prekės importuotos iš Taivano, o tikroji jų kilmės šalis paaiškėjo tik iš OLAF ataskaitos, gautos jau pateikus muitinės deklaraciją.
27 Šiomis aplinkybėmis Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Ar [Reglamentas Nr. 952/2013] turi būti aiškinamas taip, kad su jo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proporcingumo reikalavimu suderinama [Muitų įstatymo] 84 straipsnio 8 dalis, pagal kurią muitinei privalomai skiriant administracinę baudą, kai dėl su muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumu susijusio pažeidimo susidaro muitų nepriemoka, jai neleidžiama atsižvelgti į visas atvejo aplinkybes ir muitinės deklaraciją pateikusio ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų visumą, tačiau privaloma skirti 50 % nustatytos muitų nepriemokos dydžio administracinę baudą, neatsižvelgiant nei į padaryto pažeidimo sunkumą, nei į šiam ekonominės veiklos vykdytojui tenkančią atsakomybę?“
Dėl prejudicinio klausimo
28 Pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 952/2013 15 straipsnį bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus, privalo muitinės deklaracijoje pateikti teisingą ir išsamią informaciją.
29 Šios pareigos neįvykdymas yra „muitų teisės aktų nesilaikymas“, kaip jis suprantamas pagal šio reglamento 42 straipsnio 1 dalį. Ši sąvoka apima ne tik sukčiavimą, bet ir bet kokį Sąjungos muitų teisės aktų nesilaikymą, neatsižvelgiant į tai, ar pažeidimas buvo padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo, arba tai, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesielgė neteisėtai (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 4 d. Sprendimo Schenker, C‑655/18, EU:C:2020:157, 30–32 ir 45 punktus ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo Zes Zollner Electronic, C‑640/21, EU:C:2023:457, 59 punktą).
30 Dėl tokios pareigos neįvykdymo pasekmių reikia pažymėti, kad pagal šio reglamento 42 straipsnio 1 dalį kiekviena valstybė narė turi nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, visų pirma tuo atveju, kai muitinės deklaracijoje pateikiami neteisingi duomenys, įskaitant atvejus, prie kurių, pasak prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, priskiriama pagrindinėje byloje aptariama situacija, t. y. kai importuotojas, kuris kliovėsi oficialiais Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančioje šalyje ar teritorijoje išduotais sertifikatais, elgėsi sąžiningai.
31 Tokia sankcija, kaip aptariama pagrindinėje byloje, t. y. kai skiriama administracinė bauda, sudaranti 50 % negautos muitų nepriemokos, kurią lėmė pateikta neteisinga informacija, gali būti laikoma veiksminga ir atgrasoma, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 952/2013 42 straipsnio 1 dalį. Ji gali paskatinti Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojus imtis visų reikalingų priemonių tam, kad jų turima informacija apie importuojamas prekes būtų teisinga, o muitinės deklaracijose pateikiama informacija – tiksli ir išsami. Taip tokia sankcija padeda siekti šio reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje nustatyto tikslo – užtikrinti muitų tarifo ir kitų Sąjungos lygiu nustatytų bendrosios politikos priemonių, taikomų Sąjungos ir Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančių šalių ar teritorijų prekybai prekėmis, įgyvendinimą.
32 Dėl aptariamos sankcijos proporcingumo reikia priminti, kad, nesant suderintų Sąjungos teisės aktų dėl sankcijų, taikomų nevykdant šiais teisės aktais nustatytoje tvarkoje numatytų sąlygų, valstybės narės turi teisę pasirinkti, jų manymu, tinkamas sankcijas. Vis dėlto savo kompetenciją jos turi įgyvendinti laikydamosi Sąjungos teisės ir jos bendrųjų principų, taigi ir proporcingumo principo. Pagal šį principą administracinės ar represinės priemonės turi neviršyti to, kas tinkama ir būtina šių teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti (2023 m. birželio 8 d. Sprendimo Zes Zollner Electronic, C‑640/21, EU:C:2023:457, 60 ir 61 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).
33 Minėto principo valstybės narės turi laikytis ne tik nustatydamos pagrindinius pažeidimo požymius ir taisykles, susijusias su baudų dydžiu, bet ir vertindamos aplinkybes, į kurias galima atsižvelgti nustatant baudos dydį (2017 m. kovo 22 d. Sprendimo Euro-Team ir Spirál-Gép, C‑497/15 ir C‑498/15, EU:C:2017:229, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
34 Nagrinėjamu atveju iš nacionalinio teismo pateiktos informacijos matyti, kad Vengrijos teisės aktų leidėjas nustatė sankcijų už muitų teisės aktų nesilaikymą sistemą, pagal kurią galima skirti administracinę baudą, tiesiogiai proporcingą dėl teisės aktų nesilaikymo susidariusios muitų nepriemokos dydžiui.
35 Kadangi pagal šią sistemą numatyta administracinė bauda iš esmės sudaro 50 % muitų nepriemokos, kuo pastaroji didesnė (pavyzdžiui, dėl neteisingai nurodytos prekių kilmės šalies ar teritorijos), tuo didesnė ir skiriama bauda. Atvirkščiai, kuo mažesnė muitų nepriemoka, tuo mažesnė ir skiriama bauda. Be to, jei muitų nepriemoka labai maža, baudos galima iš viso neskirti.
36 Atsižvelgiant į šio sprendimo 31 punkte nurodyto Sąjungos muitų teisės aktų tikslo svarbą, ši 50 % norma neatrodo per didelė.
37 Be to, pagal tokias teisės aktų nuostatas, kaip nagrinėjamos šioje byloje, leidžiama didele apimtimi atsižvelgti į atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo elgesį, be kita ko, padidinant baudą iki 200 % nesumokėtų muitų ir kitų mokesčių dydžio sukčiavimo atveju ir ją sumažinant iki 25 % muitų nepriemokos dydžio, jei šis ekonominės veiklos vykdytojas elgiasi sąžiningai ir laikotarpiu nuo patikrinimo išleidus prekes pradžios iki ataskaitos, kurioje pateikiamos šio patikrinimo išvados, išdavimo paprašo leisti pakeisti muitinės deklaraciją ir pateikia teisingą informaciją.
38 Muitų srityje tokia tvarka padeda užtikrinti proporcingumo principo laikymąsi. Konkrečiai kalbant, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta Reglamento Nr. 952/2013 38 konstatuojamojoje dalyje, joje pakankamai atskiriami atvejai, kai atitinkamas veiklos vykdytojas elgiasi sąžiningai, ir atvejai, kai jis elgiasi nesąžiningai.
39 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 952/2013 42 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: pagal ją nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad tuo atveju, kai į Sąjungą importuojamų prekių muitinės deklaracijoje pateikus neteisingus duomenis susidaro muitų nepriemoka, skiriama administracinė bauda, iš esmės sudaranti 50 % šios nepriemokos dydžio, nepaisant atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo sąžiningumo ir jo taikytų atsargumo priemonių, nes ši 50 % norma yra daug mažesnė, nei numatyta šio ekonominės veiklos vykdytojo nesąžiningumo atveju, be to, ji gerokai sumažinama tam tikrais šiose teisės nuostatose apibrėžtais atvejais, taip pat ir tuomet, kai sąžiningas ekonominės veiklos vykdytojas ištaiso savo muitinės deklaraciją iki patikrinimo po prekių išleidimo pabaigos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 42 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: pagal ją nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad tuo atveju, kai į Europos Sąjungą importuojamų prekių muitinės deklaracijoje pateikus neteisingus duomenis susidaro muitų nepriemoka, skiriama administracinė bauda, iš esmės sudaranti 50 % šios nepriemokos dydžio, nepaisant atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo sąžiningumo ir jo taikytų atsargumo priemonių, nes ši 50 % norma yra daug mažesnė, nei numatyta šio ekonominės veiklos vykdytojo nesąžiningumo atveju, be to, ji gerokai sumažinama tam tikrais šiose teisės nuostatose apibrėžtais atvejais, taip pat ir tuomet, kai sąžiningas ekonominės veiklos vykdytojas ištaiso savo muitinės deklaraciją iki patikrinimo po prekių išleidimo pabaigos.
Parašai.