Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
MACIEJ SZPUNAR IŠVADA,
pateikta 2023 m. lapkričio 23 d.(1)
Byla C-801/21 P
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba
prieš
Indo European Foods Ltd
„Apeliacinis skundas – Europos Sąjungos prekių ženklas – Protesto procedūra – Protesto atmetimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinio dalykas – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos“
I. Įžanga
1. Savo apeliaciniu skundu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) prašo panaikinti 2021 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Indo European Foods / EUIPO – Chakari (Abresham Super Basmati Selaa Grade One World's Best Rice) (T‑342/20, toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2021:651), kuriuo jis patenkino Indo European Foods Ltd ieškinį dėl 2020 m. balandžio 2 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1079/2019-4) (toliau – ginčijamas sprendimas), susijusio su paraiška įregistruoti vaizdinį prekių ženklą „Aresham Super Basmati Selaa Grade One World’s Best Rice“.
2. Ši byla suteikia Teisingumo Teismui galimybę išaiškinti problemą, kai vykstant procesui išnyksta teisė, kuria buvo grindžiamas protestas dėl Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos, nes Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė išstojo iš Sąjungos.
3. Konkrečiau kalbant, kyla klausimas dėl tokio išnykimo procesinio poveikio, apeliacinis skundas paduotas tik dėl Bendrojo Teismo analizės, susijusios su ieškinio dėl sprendimo atmesti protestą panaikinimo priimtinumu.
II. Teisinis pagrindas
A. Tarptautinė teisė
4. 2019 m. spalio 17 d. priimto ir 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos(2) preambulės pirmoje, ketvirtoje ir aštuntoje pastraipose nustatyta:
„ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad 2017 m. kovo 29 d. [Jungtinė Karalystė], atsižvelgdama į Jungtinėje Karalystėje surengto referendumo rezultatus ir suverenų sprendimą išstoti iš Europos Sąjungos, pagal [ESS 50] straipsnį <...> pranešė apie ketinimą išstoti iš [Sąjungos] <...>,
<...>
PRISIMINDAMOS, kad, vadovaujantis [ESS 50] <...> ir laikantis šiame Susitarime nustatytos tvarkos, nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Jungtinei Karalystei nustoja galioti visa Sąjungos <...> teisė,
<...>
ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad tiek Sąjungai, tiek Jungtinei Karalystei naudinga nustatyti pereinamąjį, arba įgyvendinimo, laikotarpį, kuriuo <...> Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje turėtų būti taikoma Sąjungos teisė, įskaitant tarptautinius susitarimus, ir paprastai jos poveikis turėtų būti toks pat kaip ir valstybėms narėms, kad laikotarpiu, kuriuo bus vedamos derybos dėl susitarimo (-ų) dėl būsimų santykių, būtų išvengta trikdžių.“
5. Šio susitarimo 1 straipsnyje „Tikslas“ numatyta:
„Šiame Susitarime nustatoma [Jungtinės Karalystės] išstojimo iš [Sąjungos] <...> tvarka.“
6. Minėto susitarimo 126 straipsnyje „Pereinamasis laikotarpis“ nurodyta:
„Nustatomas pereinamasis, arba įgyvendinimo, laikotarpis, kuris prasideda šio Susitarimo įsigaliojimo dieną ir pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d.“
7. To paties susitarimo 127 straipsnio „Pereinamojo laikotarpio aprėptis“ 1, 3 ir 6 dalyse nustatyta:
„1. Jei šiame Susitarime nenustatyta kitaip, pereinamuoju laikotarpiu Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje taikoma Sąjungos teisė.
<...>
3. Pereinamuoju laikotarpiu pagal 1 dalį taikytina Sąjungos teisė Jungtinės Karalystės atžvilgiu ir jos teritorijoje turi tokią pačią teisinę galią kaip ir Sąjungoje bei jos valstybėse narėse ir yra aiškinama bei taikoma vadovaujantis tais pačiais metodais ir bendraisiais principais, kurie taikytini Sąjungoje.
<...>
6. Jei šiame Susitarime nenustatyta kitaip, laikoma, kad pereinamuoju laikotarpiu bet kuri pagal 1 dalį taikytinoje Sąjungos teisėje, įskaitant valstybių narių įgyvendinamą ir taikomą teisę, esanti nuoroda į valstybes nares apima Jungtinę Karalystę.“
8. Susitarimo dėl išstojimo 185 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatyta:
„Antra ir trečia dalys, išskyrus 19 straipsnį, 34 straipsnio 1 dalį, 44 straipsnį ir 96 straipsnio 1 dalį, taip pat šeštos dalies I antraštinė dalis ir 169–181 straipsniai taikomi nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos.“
B. Sąjungos teisė
1. Reglamentas Nr. 207/2009
9. Reglamentas (EB) Nr. 207/2009(3) buvo iš dalies pakeistas Reglamentu (ES) 2015/2424(4) (toliau – Reglamentas Nr. 207/2009), kuris įsigaliojo 2016 m. kovo 23 d.(5).
10. Reglamento Nr. 207/2009 2–4, 6 ir 7 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
(2) pageidautina visoje [Sąjungoje] skatinti sklandžią ekonominės veiklos plėtotę ir nenutrūkstamą bei suderintą plėtojimąsi, tuo tikslu baigiant kurti vidaus rinką, kuri veiks tinkamai ir sudarys sąlygas, panašias į nacionalinėje rinkoje esančiąsias sąlygas. Norint sukurti tokią rinką ir pagaliau ją paversti bendrąja rinka, reikia ne tik pašalinti kliūtis laisvam prekių ar paslaugų judėjimui bei įdiegti konkurencijos neiškreipiančią tvarką, bet ir sudaryti teisines sąlygas prekių gamybos ir jų paskirstymo bei paslaugų teikimo įmonėms pritaikyti savo veiklą prie [Sąjungos] mastų. Dėl to tarp įmonių turimų teisinių priemonių turėtų būti prekių ženklai, leidžiantys visoje [Sąjungoje], neatsižvelgiant į valstybių sienas, tapačiomis priemonėmis atskirti įmonių gaminamas prekes ir teikiamas paslaugas;
(3) minėtiems [Sąjungos] tikslams pasiekti būtina numatyti [Sąjungoje] tokią prekių ženklams skirtą tvarką, kuri, taikant vieną procedūrų sistemą, leistų įmonėms gauti vienodą apsaugą suteikiantį [Europos Sąjungos] prekių ženklą, galiojantį visoje [Sąjungos] teritorijoje. Išskyrus šiame reglamente numatytus atvejus, [Europos Sąjungos] prekių ženklui turėtų būti taikomas jo vieningumo principas.
(4) Derinant teisės aktus neįmanoma panaikinti prekių ženklų savininkams valstybių narių teisės aktais suteiktų teisių teritorinių apribojimų. Norint įmonėms sudaryti sąlygas nevaržomai ekonominei veiklai visoje vidaus rinkoje, prekių ženklai turi būti kuriami vadovaujantis vienu [Sąjungos] teisės aktu, kuris būtų tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
<...>
(6) Vis dėlto [Sąjungos] teisės aktai, susiję su prekių ženklais, nepakeičia valstybių narių prekių ženklus reguliuojančių teisės aktų. Iš tiesų reikalavimas, kad įmonės padavinėtų paraiškas registruoti savo prekių ženklus kaip [Sąjungos] prekių ženklus, neturėtų būti laikomas pagrįstu. Nacionaliniai prekių ženklai ir toliau išlieka būtini toms įmonėms, kurios nenori apsaugoti savo prekių ženklų [Sąjungos] lygiu.
(7) Teisių į [Europos Sąjungos] prekių ženklą negalima įgyti kitaip nei registruojantis ir pirmiausia turi būti atsisakoma registruoti, jeigu prekių ženklas <...> prieštarauja jau esamoms teisėms.“
11. Reglamento Nr. 207/2009 1 straipsnio „Europos Sąjungos prekių ženklas“ 2 dalyje nustatyta:
„ES prekių ženklas turi vieningą statusą. Jis turi vienodą galią visoje Sąjungoje: jis gali būti registruojamas, perleidžiamas, nuo jo atsisakoma, jis gali būti savininko teises panaikinančio ar paskelbiančio negaliojančiu sprendimo dalyku, jo naudojimas gali būti uždraustas tik visos Sąjungos mastu. Šis principas yra taikomas, jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip.“
12. Šio reglamento 6 straipsnyje „ES prekių ženklo įgijimo būdai“ numatyta:
„ES prekių ženklas įgyjamas jį įregistravus.“
13. Minėto reglamento 8 straipsnio „Santykiniai atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindai“ 4 dalyje numatyta:
„Neregistruoto prekių ženklo arba kito prekyboje naudojamo didesnę negu vietinę reikšmę turinčio žymens savininkui užprotestavus, pareikštas registruoti prekių ženklas neregistruojamas, kai ir jeigu pagal to žymens naudojimą reglamentuojančius Sąjungos ir valstybės narės teisės aktus:
a) teisės į tą žymenį buvo įgytos iki paraiškos įregistruoti ES prekių ženklą padavimo dienos arba iki prašymo suteikti prioritetą paraiškai įregistruoti ES prekių ženklą pateikimo dienos;
b) tas žymuo jo savininkui suteikia teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą.“
14. To paties reglamento 9 straipsnio „ES prekių ženklų suteikiamos teisės“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. ES prekių ženklo registracija suteikia savininkui išimtines teises į tą ženklą.
2. Nedarant poveikio savininkų teisėms, įgytoms iki ES prekių ženklo paraiškos padavimo dienos arba prioriteto datos, to ES prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu:
<...>
b) žymuo yra tapatus ES prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas ES prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su prekių ženklu;
<...>“
15. Reglamento Nr. 207/2009 9b straipsnyje „Data, nuo kurios teisės turi pirmenybę trečiųjų šalių atžvilgiu“ nustatyta:
„1. ES prekių ženklu suteikiamos teisės pirmenybę trečiųjų šalių atžvilgiu turi nuo paskelbimo apie prekių ženklo registraciją dienos.
2. Už veiksmus, atliekamus po ES prekių ženklo paraiškos paskelbimo dienos, galima reikalauti pagrįsto dydžio kompensacijos, jei tie veiksmai po paskelbimo apie prekių ženklo registraciją dėl to paskelbimo taptų draudžiami.
3. Bylą nagrinėjantis teismas nepriima sprendimo dėl tos bylos esmės, kol nepaskelbta registracija.“
2. Reglamentas (ES) 2017/1001
16. Reglamentu (ES) 2017/1001(6) nuo 2017 m. spalio 1 d. buvo pakeistas Reglamentas Nr. 207/2009.(7). Jo 12 konstatuojamoje dalyje nurodyta:
„siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir visišką suderinamumą su prioriteto principu, pagal kurį įregistruotas ankstesnis prekių ženklas turi pirmenybę prieš vėliau įregistruotus prekių ženklus, reikia numatyti, kad užtikrinant ES prekių ženklu suteikiamas teises nebūtų daromas poveikis savininkų teisėms, įgytoms iki ES prekių ženklo paraiškos padavimo ar prioriteto datos. <...>“
17. Šio reglamento 46 straipsnio „Protestas“ 1 dalyje nustatyta:
„1. Per tris mėnesius nuo paraiškos ES prekių ženklui paskelbimo dienos, remdamiesi tuo, kad 8 straipsnio pagrindu prekių ženklas negali būti įregistruotas, šie asmenys gali paduoti protestą dėl prekių ženklo įregistravimo:
<...>
c) 8 straipsnio 4 dalyje nurodytų ankstesnių ženklų ar žymenų savininkai ir asmenys, nacionalinių įstatymų pagrindu galintys naudotis tokiomis teisėmis;
<...>“
18. Minėto reglamento 47 straipsnio „Protesto nagrinėjimas“ 5 dalyje numatyta:
„Jeigu nagrinėjant protestą nustatoma, kad negalima įregistruoti prekių ženklo daliai ar visoms paraiškoje ES prekių ženklui nurodytoms prekėms ar paslaugoms, paraiška atmetama toms prekėms ar paslaugoms. Priešingu atveju protestas atmetamas.“
19. To paties reglamento 51 straipsnio „Registracija“ 1 dalyje nustatyta:
„Jei <...> nepareiškiamas protestas arba pareikšti protestai buvo galutinai panaikinti juos atsiėmus, atmetus ar kitu būdu, prekių ženklas ir 111 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys įrašomi į registrą. Apie registraciją paskelbiama.“
20. Reglamento 2017/1001 66 straipsnio „Sprendimai, kuriems galima apeliacija“ 1 dalyje numatyta:
„Apeliacija gali būti pateikta dėl bet kurių Tarnybos sprendimų priėmimo organų, išvardytų 159 straipsnio a–d punktuose <...> sprendimų. Tie sprendimai įsigalioja tik pasibaigus 68 straipsnyje nurodytam apeliacijos laikotarpiui. Pateikus apeliaciją termino skaičiavimas sustabdomas.“
21. Šio reglamento 71 straipsnio „Sprendimai dėl apeliacijų“ 3 dalyje nustatyta:
„Apeliacinės tarybos sprendimai įsigalioja tik pasibaigus 72 straipsnio 5 dalyje nurodytam laikotarpiui arba, jeigu per tą laikotarpį buvo pateiktas ieškinys Bendrajam Teismui, nuo tokio ieškinio atmetimo dienos arba nuo Teisingumo Teismui pateiktos apeliacijos dėl Bendrojo Teismo sprendimo atmetimo dienos.“
22. Minėto reglamento 72 straipsnio „Skundai Teisingumo Teismui“ 1, 2, 3 ir 6 dalyse nurodyta:
„Apeliacinių tarybų sprendimus dėl apeliacijų galima skųsti Bendrajam Teismui.
2. Skundą galima pateikti dėl kompetencijos stokos, dėl esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, dėl SESV pažeidimo, šio reglamento pažeidimo arba dėl bet kurios su jos taikymu susijusios teisės normos pažeidimo ar piktnaudžiavimo įgaliojimais.
3. Bendrasis Teismas turi teisę panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą.
<...>
6. Tarnyba imasi būtinų priemonių Bendrojo Teismo sprendimui, arba, jei dėl to sprendimo pateiktas apeliacinis skundas, Teisingumo Teismo sprendimui vykdyti.“
III. Ginčo aplinkybės
23. Ginčo aplinkybės išsamiai išdėstytos skundžiamame sprendime, į kurį šiuo tikslu darau nuorodą(8). Svarbiausios ir šiai išvadai suprasti būtinos aplinkybės gali būti apibendrintos taip, kaip nurodyta toliau.
24. 2017 m. birželio 14 d. Hamid Ahmad Chakari pateikė EUIPO paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą. Paraiška buvo paskelbta 2017 m. rugsėjo 6 d. Europos Sąjungos prekių ženklų biuletenyje Nr. 169/2017.
25. 2017 m. spalio 13 d. Indo European Foods pateikė protestą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos. Protestas buvo grindžiamas ankstesniu Jungtinėje Karalystėje naudojamu neregistruotu žodiniu prekių ženklu. Protestas buvo pateiktas remiantis Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytu pagrindu. Indo European Foods iš esmės teigė, kad pagal Jungtinėje Karalystėje taikomą teisę ji galėjo neleisti naudoti prašomo įregistruoti prekių ženklo remdamasi vadinamąja „išplėstine“ ieškinio dėl prisidengimo svetimu vardu (anglų k. action for passing off) forma.
26. 2019 m. balandžio 5 d. Protestų skyrius atmetė visą protestą, motyvuodamas tuo, kad Indo European Foods pateiktų įrodymų nepakako įrodyti, kad ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas prekyboje iki atitinkamos datos nagrinėjamoje teritorijoje ir kad toks naudojimas buvo ne vien vietinės reikšmės.
27. 2019 m. gegužės 16 d. Indo European Foods pateikė apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.
28. Ginčijamu sprendimu EUIPO ketvirtoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, kad Indo European Foods neįrodė, kad vadinamoji „išplėstinė“ prisidengimo svetimu vardu forma leidžia jai uždrausti naudoti prašomą įregistruoti prekių ženklą Jungtinėje Karalystėje.
IV. Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
29. 2020 m. birželio 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Indo European Foods ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ir pakeitimo.
30. Grįsdama ieškinį Indo European Foods rėmėsi vieninteliu pagrindu, grindžiamu Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalies pažeidimu.
31. Atsiliepime į ieškinį EUIPO, be kita ko, teigė: kadangi protestas dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos buvo grindžiamas ankstesniu Jungtinėje Karalystėje neregistruotu prekių ženklu, nors pagal Jungtinės Karalystės teisę šiam prekių ženklui suteikta apsauga išliko reikšminga pereinamuoju laikotarpiu, numatytu Susitarimo dėl išstojimo 126 ir 127 straipsniuose (toliau – pereinamasis laikotarpis), pasibaigus šiam laikotarpiui protesto procedūra ir ieškinys Bendrajame Teisme neteko dalyko. Be to, EUIPO teigė: kadangi ginčijamo sprendimo panaikinimas nebegalėtų suteikti jokios naudos Indo European Foods, ji nebėra suinteresuota pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme.
32. Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas pripažino ieškinį priimtinu ir panaikino ginčijamą sprendimą. Dėl EUIPO pateiktų argumentų, susijusių su priimtinumu, Bendrasis Teismas, pirma, to sprendimo 17–23 punktuose konstatavo, jog negalima manyti, kad ginčo dalykas išnyksta, kai vykstant procesui įvyksta įvykis, po kurio ankstesnis prekių ženklas gali prarasti neregistruoto prekių ženklo ar kito prekyboje naudojamo ir ne vien vietinę reikšmę turinčio žymens statusą, be kita ko, valstybei narei išstojus iš Sąjungos, nebent Bendrasis Teismas atsižvelgtų į motyvus, atsiradusius po ginčijamo sprendimo priėmimo ir negalinčius paveikti jo pagrįstumo. Antra, minėto sprendimo 24–27 punktuose Bendrasis Teismas atmetė EUIPO argumentus, kuriais siekta įrodyti Indo European Foods suinteresuotumo pareikšti ieškinį išnykimą, ir nusprendė, kad negalima teigti, jog ginčijamo sprendimo panaikinimo atveju Apeliacinė taryba būtų priversta atmesti apeliaciją, nes nėra pagal valstybės narės teisę saugomo ankstesnio prekių ženklo, kadangi vertindama faktines aplinkybes Apeliacinė taryba turi atsižvelgti ne į naujo sprendimo priėmimo momentą, o į stadiją, kurioje apeliacija buvo prieš priimant ginčijamą sprendimą.
V. Šalių reikalavimai ir procesas Teisingumo Teisme
33. 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi Teisingumo Teismas priėmė šį apeliacinį skundą ir konstatavo, jog EUIPO pateiktas prašymas priimti apeliacinį skundą pakankamai įrodo, kad apeliaciniame skunde keliamas Sąjungos teisės vienovei, darnai ir raidai svarbus klausimas.
34. 2022 m. birželio 16 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu Vokietijos Federacinei Respublikai buvo leista įstoti į bylą palaikyti EUIPO reikalavimų.
35. 2022 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Walsall Conduits Ltd prašymas leisti įstoti į bylą palaikyti Indo European Foods reikalavimų buvo atmestas.
36. Apeliaciniame skunde EUIPO prašo Teisingumo Teismo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo dėl Indo European Foods pareikšto ieškinio dėl ginčijamo sprendimo,
– priteisti iš Indo European Foods šiame procese ir Bendrajame Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
37. Atsiliepime į apeliacinį skundą Indo European Foods prašo Teisingumo Teismo:
– atmesti apeliacinį skundą,
– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.
38. Vokietijos Federacinė Respublika palaiko EUIPO reikalavimus.
39. EUIPO ir Indo European Foods buvo išklausytos 2023 m. rugsėjo 14 d. įvykusiame teismo posėdyje.
VI. Analizė
40. Grįsdama apeliacinį skundą EUIPO nurodo vienintelį pagrindą, grindžiamą tuo, kad Bendrasis Teismas pažeidė sąlygą, susijusią su Indo European Foods suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlikimu; šį pagrindą sudaro trys dalys. Vienintelio pagrindo pirmoje dalyje EUIPO tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai supainiojo sąvoką „teisėtumo kontrolė“ ir savarankišką reikalavimą išlaikyti suinteresuotumą pareikšti ieškinį. Šio apeliacinio skundo pagrindo antroje dalyje EUIPO tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir nepakankamai motyvavo savo sprendimą, kai in concreto neįvertino Indo European Foods suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlikimo, atsižvelgiant į prekių ženklų teisės specifiką. Minėto pagrindo trečioje dalyje EUIPO nurodo, kad Bendrojo Teismo padarytos klaidos lemia EUIPO pareigą neatsižvelgti į pereinamojo laikotarpio pabaigos teisines pasekmes.
41. Analizę pradėsiu nuo apeliacinio skundo vienintelio pagrindo pirmos dalies, išsamiai išdėstydamas priežastis, dėl kurių manau, kad ją reikia atmesti (A). Paskui įrodysiu, kad, mano nuomone, Indo European Foods yra suinteresuota pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme, todėl apeliacinio skundo vienintelio pagrindo antrą ir trečią dalis taip pat reikia atmesti, dėl to skundžiamas sprendimas negali būti panaikintas (B ir C).
A. Dėl apeliacinio skundo vienintelio pagrindo pirmos dalies: ieškinio Bendrajame Teisme dalykas
42. Apeliacinio skundo vienintelio pagrindo pirmoje dalyje EUIPO tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 15–21 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai siekdamas nustatyti, ar Indo European Foods suinteresuotumas pareikšti ieškinį išliko, sutelkė dėmesį į tai, ar pereinamojo laikotarpio pabaiga galėjo turėti įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui jo priėmimo momentu. Taip Bendrasis Teismas supainiojo teisėtumo kontrolę ir reikalavimą išlaikyti suinteresuotumą pareikšti ieškinį.
43. Vis dėlto man atrodo, kad šie argumentai grindžiami klaidingu skundžiamo sprendimo ir jame nurodytos jurisprudencijos aiškinimu.
44. Pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia EUIPO, skundžiamo sprendimo 15–21 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo ne Indo European Foods suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlikimo ar ginčijamo sprendimo teisėtumo klausimą, o ieškinio dalyko, t. y. 2020 m. balandžio 2 d. Apeliacinės tarybos sprendimo, kuriuo ji atmetė Indo European Foods pateiktą protestą, išnykimą.
45. Ieškinio dalykas ir ieškinį pareiškusio asmens suinteresuotumas pareikšti ieškinį yra du skirtingi klausimai. Ieškinio dėl panaikinimo dalykas yra objektyvi aplinkybė, t. y. aktas, kurį prašoma panaikinti. Suinteresuotumas pareikšti ieškinį yra subjektyvi aplinkybė, kai siekiama nustatyti, ar dėl ieškinio baigties gali atsirasti nauda jį pareiškusiai šaliai(9).
46. Žinoma, šios dvi aplinkybės dažnai susijusios, ypač dėl to, kad suinteresuotumo pareikšti ieškinį buvimas vertinamas „atsižvelgiant į ieškinio dalyką“(10), o ieškinio dalyko išnykimas neišvengiamai lemia suinteresuotumo pareikšti ieškinį išnykimą. Vis dėlto ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį gali išnykti net ir išlikus ieškinio dalykui(11).
47. Ieškinio dėl panaikinimo dalyko išlikimas reiškia, kad juo ginčijamas sprendimas ir toliau sukelia pasekmių. Taigi jurisprudencijoje nustatyta, kad ieškinio dalykas gali išnykti, be kita ko, kai vykstant procesui aktas atšaukiamas arba pakeičiamas(12). Ieškinys dėl EUIPO sprendimo, susijusio su protesto paraiška, taip pat laikomas neturinčiu dalyko, jeigu šis protestas atsiimtas šalims susitarus(13), jeigu prekių ženklo, kuriuo buvo grindžiamas protestas, registracija pripažįstama negaliojančia(14) arba jeigu paraiška įregistruoti, dėl kurios pati šalis pareiškė protestą, buvo atsiimta(15).
48. Norėčiau pažymėti, jog kiekvienoje iš šių situacijų Teisingumo Teismas nusprendė, kad ieškinio dėl panaikinimo dalykas išnyko, kai vykstant procesui įvyko įvykis, sukeliantis pasekmių ex tunc, todėl atitinkamas sprendimas turėjo būti laikomas niekada neegzistavusiu.
49. Šiomis aplinkybėmis, siekdamas atsakyti į EUIPO argumentą, susijusį su Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio dalyko išnykimu, Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti, ar ankstesnės teisės, kuria buvo grindžiamas ginčijamame sprendime nagrinėjamas protestas, išnykimas pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir vykstant procesui Bendrajame Teisme galėjo turėti įtakos ginčui dėl protesto atmetimo, todėl šis ginčas turi būti laikomas niekada neegzistavusiu.
50. Taigi, priešingai, nei teigia EUIPO, Bendrasis Teismas nagrinėjo ne tai, ar pereinamojo laikotarpio pabaiga Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos galėjo turėti įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, o tik tai, ar tokia aplinkybė turėjo įtakos ieškinio dalyko išlikimui.
51. Šiuo klausimu iš skundžiamo sprendimo 20 ir 21 punktų aiškiai matyti, jog Bendrasis Teismas nusprendė, kad nors iš jurisprudencijos matyti, kad ankstesnės teisės, kuria grindžiamas protestas, išnykimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos gali turėti įtakos protesto nagrinėjimo baigčiai, kai protestas pateikiamas vykstant procedūrai EUIPO, jai pateikta apeliacija negali prarasti savo dalyko vien dėl to, kad prekių ženklas, kuriuo grindžiamas protestas, tapo negaliojantis per joje vykusią procedūrą.
52. EUIPO teigimu, nors aišku, kad tuo atveju, kai ankstesnė teisė, kuria grindžiamas protestas, išnyksta per procedūrą EUIPO prieš priimant ginčijamą sprendimą, reikia konstatuoti, kad dėl šio sprendimo negaliojimo ieškinys netenka dalyko, tačiau negalima automatiškai daryti išvados, kad ieškinio dalykas toliau išlieka, kai ankstesnė teisė išnyko tik po to, kai buvo priimtas minėtas sprendimas. Konkrečiai kalbant, EUIPO tvirtina, kad jeigu ankstesnė teisė gali suteikti pagrindą pareikšti protestą, tai nereiškia, kad ieškovas turi atsiradusį, esamą ir realų suinteresuotumą pareikšti ieškinį.
53. Vis dėlto, kaip nurodžiau šios išvados 42 ir 43 punktuose, iš skundžiamo sprendimo aišku, kad remdamasis tokiais motyvais Bendrasis Teismas priėmė sprendimą ne dėl suinteresuotumo pareikšti ieškinį buvimo, o tik dėl klausimo, susijusio su ginčo dalyko išlikimu, todėl EUIPO pateiktas argumentas man atrodo nereikšmingas.
54. Be to, mano nuomone, Bendrojo Teismo analizėje nėra jokios teisės klaidos. Bendrasis Teismas pagrįstai atskiria EUIPO pateikto protesto ir Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio dalyką. Procedūros EUIPO dalykas yra Jungtinės Karalystės teise grindžiamas protestas. Taigi teoriškai šis protestas gali netekti dalyko, jei išnyktų ankstesnė teisė, kuria jis buvo grindžiamas vykstant procedūrai. Vis dėlto Bendrajame Teisme pareikštas ieškinys susijęs su sprendimu, priimtu pasibaigus procedūrai EUIPO tuo metu, kai teisė, kuria buvo grindžiamas protestas, tebegaliojo.
55. Šiuo klausimu, kaip teisingai pažymi Bendrasis Teismas, negalima atsižvelgti į motyvus, atsiradusius po ginčijamo sprendimo priėmimo, kai šie motyvai neturi įtakos protesto procedūrai, kuri užbaigiama Bendrajame Teisme(16).
56. Vis dėlto ankstesnės teisės išnykimas Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos, kai tai įvyksta priėmus sprendimą, negali turėti įtakos procedūrai EUIPO, nes negali būti laikoma, jog dėl tokio išstojimo ankstesnė teisė išnyksta taip, kad būtų laikoma, kad ji niekada neegzistavo. Kaip pažymi Indo European Foods, jokia Susitarimo dėl išstojimo nuostata neleidžia daryti išvados, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos lemia ankstesnių teisių išnykimą ex tunc. Priešingai, iš šio susitarimo aiškiai matyti, kad iki pereinamojo laikotarpio pabaigos Sąjungos teisė toliau taikoma Jungtinei Karalystei. Taigi šios valstybės narės išstojimas iš Sąjungos turi būti vertinamas ne kaip reiškiantis, kad ji niekada nebuvo Sąjungos narė, todėl nacionaline teise grindžiamos intelektinės nuosavybės teisės niekada neturėjo jokios reikšmės Sąjungos teisės sistemoje, o tik kaip reiškiantis, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui šios teisės nebesukelia Reglamente 2017/1001 numatytų pasekmių.
57. Šiomis aplinkybėmis laikausi nuomonės, jog Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad jame pareikšto ieškinio dalykas neišnyko. Darytina išvada, kad apeliacinio skundo vienintelio pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.
B. Dėl apeliacinio skundo vienintelio pagrindo antros dalies: suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlikimas
58. Apeliacinio skundo vienintelio pagrindo antroje dalyje EUIPO tvirtina, pirma, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai in concreto neišnagrinėjo Indo European Foods suinteresuotumo pareikšti ieškinį ir tik atmetė EUIPO argumentus, kuriais ginčijamas tokio suinteresuotumo buvimas. Be to, taip Bendrasis Teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą. Antra, EUIPO nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai savo analizėje daugiausia dėmesio skyrė klausimui, ar ankstesnė teisė gali būti protesto pagrindas, ir taip neatsižvelgė į protesto procedūros ir Sąjungos prekių ženklų teisės specifiką.
59. Dėl EUIPO pateikto pirmojo argumento pažymėtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją būtent ieškovas turi įrodyti savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį, o tai yra esminė ir pirmoji bet kokio ieškinio teisme sąlyga(17).
60. Vis dėlto man atrodo, kad, nors ir netiesiogiai, iš skundžiamo sprendimo aiškiai matyti, jog Bendrasis Teismas konstatavo, kad Indo European Foods suinteresuotumas pareikšti ieškinį egzistavo jo pareiškimo momentu ir nebuvo ginčijamas, nes ginčijamas sprendimas yra jai nepalankus. Bendrajame Teisme EUIPO tvirtino, kad šis suinteresuotumas pareikšti ieškinį gali išnykti pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ir šiuo klausimu nurodė du argumentus, kuriuos Bendrasis Teismas atmetė. Taigi skundžiamo sprendimo 28 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Indo European Foods suinteresuotumas pareikšti ieškinį, kuris yra įrodytas, neišnyko. Šiomis aplinkybėmis neįžvelgiu EUIPO nurodyto tariamo įrodinėjimo pareigos perkėlimo.
61. Iš tiesų Bendrasis Teismas tik nusprendė, kad EUIPO pateikti argumentai negali paneigti Indo European Foods suinteresuotumo pareikšti ieškinį, todėl negalima teigti, kad jis padarė teisės klaidą arba nepakankamai motyvavo savo sprendimą.
62. Bet kuriuo atveju manau, kad Bendrojo Teismo teisės klaida, vertinant Indo European Foods suinteresuotumą pareikšti ieškinį, dėl įrodinėjimo pareigos perkėlimo, net jeigu ji būtų įrodyta, negali lemti skundžiamo sprendimo panaikinimo. Iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti: jeigu Bendrojo Teismo sprendimo motyvuose kalbama apie Sąjungos teisės pažeidimą, o to sprendimo rezoliucinė dalis grindžiama kitais teisiniais motyvais, dėl tokio pažeidimo šis sprendimas neturi būti panaikintas, tačiau reikia pakeisti jo motyvus(18). Dėl priežasčių, kurias dabar nurodysiu, taip yra šioje byloje nagrinėjamu atveju.
63. Suinteresuotumas pareikšti ieškinį yra esminė ir pirmoji bet kurio fizinio ar juridinio asmens pagal SESV 263 straipsnį pareikšto ieškinio dėl panaikinimo sąlyga ir yra vienodai taikoma, kai Bendrasis Teismas gali ne tik panaikinti ginčijamą sprendimą, bet ir jį pakeisti, kaip numatyta Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 3 dalyje. Tokio suinteresuotumo buvimas reiškia, kad ginčijamo akto panaikinimas savaime gali turėti teisinių pasekmių ir dėl savo rezultato – suteikti naudos šiam asmeniui(19).
64. Be to, kaip Bendrasis Teismas priminė skundžiamame sprendime, suinteresuotumas pareikšti ieškinį turi būti ne tik ieškinio pareiškimo etapu, bet ir išlikti iki teismo sprendimo priėmimo dienos(20).
65. Šioje byloje aišku, kad ieškinio pareiškimo momentu Indo European Foods buvo suinteresuota prašyti panaikinti ginčijamą sprendimą. Tuo sprendimu EUIPO apeliacinė taryba atmetė jos protestą, pateiktą pagal Reglamento 2017/1001 46 straipsnį. Taigi to sprendimo panaikinimas dėl savo rezultato galėjo jai suteikti naudos, nes EUIPO apeliacinė taryba turėjo iš naujo išnagrinėti protestą, ir šis rezultatas galėjo būti palankus Indo European Foods.
66. Taigi lieka nustatyti, ar Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos gali pakeisti šią išvadą.
67. Šiuo tikslu, kaip teigia EUIPO, reikia nustatyti, ar ginčijamo Europos Sąjungos prekių ženklo paraiškos registracija, nepaisant pereinamojo laikotarpio pabaigos, dar gali pakenkti Indo European Foods teisiniams interesams, o Bendrasis Teismas to nepadarė. Atsižvelgiant į specifinį protesto procedūrų pobūdį, esminę prekių ženklo funkciją, prekių ženklo teritorialumo ir vieningumo principą, ginčijamo Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos atveju tarp šio prekių ženklo ir teisės, kuria remiasi Indo European Foods, negali būti jokio prieštaravimo nei ratione loci, nei ratione temporis. Vadinasi, atsakymas į šį klausimą neišvengiamai yra neigiamas ir reiškia Indo European Foods suinteresuotumo pareikšti ieškinį išnykimą.
68. Vis dėlto manau, kad atsakymas į šį klausimą nesusijęs su nustatymu, ar yra išlikęs suinteresuotumas pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.
69. Pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotumo pareikšti ieškinį buvimas ieškinio pareiškimo Bendrajame Teisme metu nepriklausė nuo to, ar prekių ženklo registracija galėjo pakenkti Indo European Foods teisiniams interesams. Taigi nesuprantu, kodėl taip turėtų būti tuo atveju, kai šis suinteresuotumas išlieka.
70. Be to, manau, kad EUIPO pateiktu klausimu visų pirma siekiama nustatyti, ar Indo European Foods yra suinteresuota pareikšti protestą EUIPO dėl Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos. Konkrečiau kalbant, atsakymas į šį klausimą turi būti pateiktas EUIPO vertinant protestą. Jeigu į jį būtų atsakyta neigiamai, EUIPO neišvengiamai turėtų atmesti paraišką, tačiau tai negalėtų reikšti, kad Indo European Foods nebuvo suinteresuota ginčyti tokio sprendimo Bendrajame Teisme ir jį panaikinti.
71. Kitaip tariant, EUIPO pirmiausia turi išnagrinėti klausimą, ar ginčijamo Europos Sąjungos prekių ženklo registracija gali pakenkti Indo European Foods teisiniams interesams, todėl, mano nuomone, tai gali būti klausimas dėl esmės, nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo, kuriam turi būti taikoma teisėtumo kontrolė. Vis dėlto šis klausimas negali lemti šio ieškinio priimtinumo.
72. Šiuo klausimu pabrėžiu, jog pati EUIPO per teismo posėdį pripažino, kad protestas dėl paraiškos įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą, pateiktas pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir pagrįstas ankstesne Jungtinės Karalystės teise, EUIPO bus pripažintas nepriimtinu, tačiau ieškinys dėl šio sprendimo panaikinimo Bendrajame Teisme turėtų būti pripažintas priimtinu, nors ir akivaizdžiai nepagrįstu. Šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo daryti išvados, kad analogiškas ieškinys, kaip antai nagrinėjamas šioje byloje, yra nepriimtinas, kai ankstesnė teisė, kuria grindžiama paraiška EUIPO, nebuvo neegzistuojanti nuo pat pradžių ir išnyko vykstant procesui.
73. Galiausiai man atrodo, kad jeigu suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlikimas priklausytų nuo to, ar prekių ženklo registracija galėjo pakenkti Indo European Foods teisiniams interesams, nepaisant Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos, būtų apeita Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal kurią Bendrasis Teismas negali panaikinti arba pakeisti Apeliacinės tarybos sprendimo dėl pagrindų, atsiradusių po šio sprendimo priėmimo(21).
74. Kaip per teismo posėdį nurodė EUIPO, Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio atmetimas kaip nepriimtino lemtų ginčijamo Europos Sąjungos prekių ženklo registraciją, nesant reikalo EUIPO priimti naujo sprendimo.
75. Iš to darau išvadą, kad šiomis aplinkybėmis ginčijamo Europos Sąjungos prekių ženklo registraciją lemia nebe priežastys, kuriomis iš pradžių buvo grindžiamas ginčijamas sprendimas, o tai, kad dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos ši registracija negali pakenkti Indo European Foods interesams.
76. Vis dėlto, kadangi Jungtinė Karalystė išstojo iš Sąjungos po ginčijamo sprendimo priėmimo, toks įvykis negali būti pagrindas a posteriori pateisinti jo priėmimą.
77. Šiomis aplinkybėmis manau, kad apeliacinio skundo vienintelio pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
78. Dėl išsamumo taip pat reikia patikslinti, kad jeigu, siekiant nustatyti Indo European Foods suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlikimą, reikėtų (quod non) išsiaiškinti, ar ginčijamo Europos Sąjungos prekių ženklo registracija galėjo pakenkti šios bendrovės teisiniams interesams, tada, priešingai, nei teigia EUIPO, į šį klausimą taip pat reikėtų atsakyti teigiamai.
79. Reglamento 2017/1001 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už veiksmus, atliktus po Europos Sąjungos prekių ženklo paraiškos paskelbimo dienos, galima reikalauti pagrįsto dydžio kompensacijos, jei tie veiksmai po paskelbimo apie registraciją dėl to paskelbimo taptų draudžiami. Indo European Foods teigimu, ši nuostata gali leisti ginčijamo prekių ženklo savininkui Jungtinėje Karalystėje pareikšti ieškinį dėl teisių pažeidimo dėl veiksmų, atliktų per laikotarpį nuo paraiškos įregistruoti ginčijamą prekių ženklą paskelbimo iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.
80. Žinoma, ginčijamo Europos Sąjungos prekių ženklo savininko teisės reikalauti pagrįsto dydžio kompensacijos įgyvendinimas, esant tokiai situacijai, yra hipotetinis. Vis dėlto manau, kad šios teisės buvimo pakanka, kad būtų pateisintas Indo European Foods suinteresuotumas pareikšti ieškinį, nes tai reiškia, kad ši bendrovė gali būti skolinga tokią pagrįstą kompensaciją.
81. Nė vienas EUIPO argumentas šiuo klausimu negali paneigti šios išvados. Pirma, kalbant apie argumentą, susijusį su tuo, kad reikalavimas sumokėti pagrįstą kompensaciją gali būti pateiktas tik toms šalims, kurios neturėjo ankstesnių teisių, todėl jis negali būti pateiktas Indo European Foods, man atrodo, kad jis yra prieštaringas. Iš tiesų tai reikštų, jog per protesto procedūrą EUIPO gali nuspręsti, kad Indo European Foods neturi ankstesnių teisių, ir atmesti protestą dėl paraiškos įregistruoti Sąjungos prekių ženklą bei kartu pripažinti, kad, vykstant nacionalinei procedūrai dėl pagrįsto dydžio kompensacijos skyrimo, ši bendrovė gali remtis ankstesnių teisių turėjimu.
82. Antra, dėl argumento, kad pagrįsto dydžio kompensacijos galima reikalauti tik už veiksmus, kurie būtų draudžiami „dėl registracijos paskelbimo“, ir kad todėl tai neapimtų Jungtinėje Karalystėje susiklosčiusių faktinių aplinkybių, nes registracijos metu ši šalis jau nebebuvo Europos Sąjungos valstybė narė, manau, kad jis prieštarauja Reglamento 2017/1001 11 straipsnio 2 dalies tikslui.
83. Iš tiesų šia nuostata siekiama kompensuoti negalėjimą remtis Europos Sąjungos prekių ženklu prieš trečiuosius asmenis iki paraiškos įregistruoti paskelbimo, kad vis dėlto būtų galima taikyti tam tikrą apsaugos formą nuo šios paraiškos įregistruoti prekių ženklą pateikimo dienos. Kitaip tariant, iki Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paskelbimo jam taikoma teisinė apsauga, kuri, kaip pabrėžė generalinis advokatas M. Wathelet, atspindi tai, jog teisės aktų leidėjas mano, kad Sąjungos prekių ženklas jau yra vertas apsaugos jo įgijimo proceso metu(22). Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, jog Reglamento 2017/1001 11 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė į pagrįsto dydžio kompensaciją, siekiant suteikti tam tikrą apsaugos priemonę paraišką įregistruoti prekių ženklą pateikiančiam asmeniui laikotarpiu nuo šios paraiškos paskelbimo dienos, nuo kurios laikoma, kad tretieji asmenys žino apie šią paraišką, iki jo registracijos paskelbimo dienos(23).
84. Dėl EUIPO siūlomo šios nuostatos aiškinimo būtų neįmanoma gauti bet kokią pagrįsto dydžio kompensaciją už veiksmus, atliktus iki paskelbimo apie Europos Sąjungos prekių ženklo registraciją valstybės narės teritorijoje dienos dėl vėlesnio šios valstybės išstojimo iš Europos Sąjungos iki registracijos, ir taip būtų užkirstas kelias Sąjungos prekių ženklo apsaugai bent laikotarpiu nuo paraiškos pateikimo iki minėtos valstybės narės išstojimo tuo momentu, kai Sąjungos teisė dar taikoma, o tai prieštarautų pačiam minėtos nuostatos tikslui.
85. Taigi laikausi nuomonės, kad Indo European Foods tikrai turėjo suinteresuotumą pareikšti ieškinį per visą laikotarpį, kol vyko procesas Bendrajame Teisme.
C. Dėl apeliacinio skundo vienintelio pagrindo trečiosios dalies: pasekmės procedūrai EUIPO
86. Apeliacinio skundo vienintelio pagrindo trečioje dalyje EUIPO tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 27 punkte įpareigojo Apeliacinę tarybą neatsižvelgti į pereinamojo laikotarpio pabaigos teisines pasekmes šiai bylai, nes atlikdama naują vertinimą po galimo ginčijamo sprendimo panaikinimo EUIPO būtų priversta nenagrinėti, ar Indo European Foods išlieka suinteresuota protestų skyriaus sprendimo, dėl kurio pateikta apeliacija, panaikinimu ir kartu privalėtų išnagrinėti protestą, remdamasi teisių kolizija, kuri niekada negalėjo atsirasti.
87. Vis dėlto, mano nuomone, toks argumentas nėra nei tinkamas, nei negali lemti skundžiamo sprendimo panaikinimo.
88. Kaip nurodžiau analizuodamas apeliacinio skundo vienintelio pagrindo antrą dalį, Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo priimtinumas nepriklauso nuo to, ar Indo European Foods vis dar yra suinteresuota paraiškos įregistruoti ginčijamą prekių ženklą atmetimu.
89. Šis klausimas svarbus tik vykstant procedūrai EUIPO, tačiau neturi jokios įtakos Indo European Foods teisei prašyti panaikinti ginčijamą sprendimą. Bendrasis Teismas negali iš anksto numatyti protesto naujo nagrinėjimo EUIPO rezultato, kad galėtų priimti sprendimą dėl ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo, nebent, kaip pažymėjau, to sprendimo priėmimas būtų pateisinamas po jo priėmimo atsiradusiais motyvais, o tai prieštarautų Teisingumo Teismo jurisprudencijai(24).
90. Taigi, nors dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos EUIPO apeliacinė taryba galėtų atmesti protestą(25), tokią išvadą turi padaryti ši Apeliacinė taryba, o ne Bendrasis Teismas, nagrinėdamas ieškinio priimtinumą(26).
91. Taigi apeliacinio skundo vienintelio pagrindo trečia dalis turi būti atmesta kaip nereikšminga.
VII. Išvada
92. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinį skundą.