Byla T‑219/04

Ispanijos Karalystė

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Žuvininkystė – Valstybių narių žvejybos laivynų pajėgumo kaita – Įtraukimų ir pasitraukimų sistema – Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas – Kalbinis režimas“

Sprendimo santrauka

1.      Europos Bendrija – Kalbinis režimas

(Tarybos reglamento Nr. 1 3 straipsnis)

2.      Europos Bendrija – Kalbinis režimas

(Tarybos reglamento Nr. 1 3 straipsnis)

3.      Žuvininkystė – Jūros išteklių apsauga – Bendrijos laivyno politika

(Tarybos reglamento Nr. 2371/2002 12 ir 13 straipsniai)

1.      Priimant aktą įvykęs Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, pažeidimas yra procedūros pažeidimas, dėl kurio galiausiai priimtas aktas vis dėlto gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei, nesant šio pažeidimo, procedūros rezultatas galėjo būti kitoks.

(žr. 35 punktą)

2.      Su valdymo komiteto dienotvarkės punktu susiję dokumentai kiekvienai valstybei narei turi būti siunčiami jos oficialiąja kalba, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, 3 straipsnyje.

Kita vertus, tokios pareigos nėra komiteto posėdyje pateiktų pasiūlymų pakeisti dokumentą, kuris prieš tai buvo tinkamai perduotas komiteto nariams, atžvilgiu, jei nė viena minėto komiteto darbo tvarkos taisyklių nuostata nenumato pareigos pateikti tokius pasiūlymus raštu visomis oficialiosiomis kalbomis. Ši galimybė komiteto posėdyje pasiūlyti pakeitimus žodžiu egzistuoja, net jei į posėdžio dienotvarkę įrašyto projekto pakeitimai yra esminiai. Iš tiesų, jei savo pakeitimų pasiūlymus Komisija privalėtų pateikti raštu ir visomis oficialiosiomis kalbomis, vykstant posėdžiui būtų praktiškai neįmanoma padaryti esminių projekto pakeitimų.

(žr. 40–41 punktus)

3.      Reglamento Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 13 straipsnio formuluotė „nuo 2003 m. sausio 1 d.“ taikoma tiek įtraukimams į žvejybos laivyną, tiek juos turintiems kompensuoti pašalinimams, todėl galima atsižvelgti tik į po šios datos įvykusius pašalinimus. Taigi, Reglamente Nr. 2371/2002 įtvirtinta įtraukimų ir pasitraukimų kompensavimo sistema reikalauja, kad valstybės narės žvejybos laivyno pajėgumas neviršytų jo 2003 m. sausio 1 d. lygio. Pagal Reglamento Nr. 2371/2002 12 straipsnį nustatyti atskaitos lygiai turi realų poveikį tik toms valstybėms narėms, kurios 2003 m. sausio 1 d. juos viršijo, ir taps nereikalingi, kai visos valstybės narės jų laikysis.

(žr. 67–77 punktus)