Language of document : ECLI:EU:T:2020:624

BENDROJO TEISMO (aštuntoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2020 m. gruodžio 16 d.(*)

„Deliktinė atsakomybė – Aplinka – Medžiagų ir mišinių klasifikavimas, ženklinimas ir pakavimas – Aukštos temperatūros akmens anglių deguto priskyrimas prie 1 kategorijos ūmaus toksiškumo vandens aplinkai (H400) ir 1 kategorijos lėtinio toksiškumo vandens aplinkai (H410) cheminių medžiagų – Pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas“

Byloje T‑635/18

Industrial Química del Nalón, SA, įsteigta Ovjede (Ispanija), atstovaujama advokatų K. Van Maldegem, M. Grunchard, S. Saez Moreno ir P. Sellar,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą M. Wilderspin, R. Lindenthal ir K. Talabér-Ritz,

atsakovę,

palaikomą

Ispanijos Karalystės, atstovaujamos L. Aguilera Ruiz,

ir

Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA), atstovaujamos M. Heikkilä ir W. Broere,

įstojusių į bylą šalių,

dėl SESV 268 straipsniu grindžiamo prašymo atlyginti žalą, patirtą dėl to, kad buvo priimtas 2013 m. spalio 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 944/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, siekiant jį priderinti prie technikos ir mokslo pažangos (OL L 261, 2013, p. 5), kiek juo aukštos temperatūros akmens anglių degutas priskiriamas prie 1 kategorijos ūmaus toksiškumo vandens aplinkai (H400) ir 1 kategorijos lėtinio toksiškumo vandens aplinkai (H410) cheminių medžiagų,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas J. Svenningsen, teisėjai R. Barents, C. Mac Eochaidh, T. Pynnä ir J. Laitenberger (pranešėjas),

kancleris E. Coulon,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas

1        Pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008, p. 1), iš dalies pakeisto 2011 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 286/2011 (OL L 83, 2011, p. 1), 1 straipsnį „šio reglamento tikslas – užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą, taip pat laisvą cheminių medžiagų [ir] mišinių <…> judėjimą <…>: a) suderinant cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo kriterijus bei pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių ženklinimo ir pakavimo taisykles <…>“.

2        Reglamento Nr. 1272/2008 5–8 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

„(5)      Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pasaulinei prekybai ir kartu apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką, 12 metų Jungtinių Tautų (JT) struktūroje buvo kruopščiai rengiami suderinti klasifikavimo ir ženklinimo kriterijai; taip atsirado Pasauliniu mastu suderinta cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistema (toliau – GHS).

(6)      Šis reglamentas grindžiamas įvairiomis deklaracijomis, kuriomis Bendrija patvirtino ketinanti prisidėti prie klasifikavimo bei ženklinimo kriterijų suderinimo pasauliniu mastu ne tik JT lygiu, bet ir į Bendrijos teisę įtraukiant tarptautiniu lygiu suderintus GHS kriterijus.

(7)      Įmonėms teikiama nauda didės, kai vis daugiau pasaulio šalių į savo teisės aktus perkels GHS kriterijus. Bendrija turėtų būti šio proceso lyderė, skatinanti kitas šalis sekti jos pavydžiu ir siekianti suteikti Bendrijos pramonei konkurencinio pranašumo.

(8)      Todėl labai svarbu Bendrijoje suderinti cheminių medžiagų, mišinių ir tam tikrų konkrečių gaminių klasifikavimo bei ženklinimo nuostatas ir kriterijus atsižvelgiant į GHS nustatytus klasifikavimo kriterijus ir ženklinimo taisykles, taip pat remiantis 40 metų patirtimi, įgyta įgyvendinant galiojančius Bendrijos teisės aktus cheminių medžiagų srityje ir išlaikant apsaugos lygį, pasiektą įgyvendinant suderintą klasifikavimą ir ženklinimą reglamentuojančią sistemą, taikant Bendrijoje nustatytas pavojingumo klases, kurios dar neįtrauktos į GHS, ir galiojančias ženklinimo bei pakavimo taisykles.“

3        Reglamento Nr. 1272/2008 3 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta:

„Cheminė medžiaga arba mišinys, atitinkantys I priedo 2–5 dalyse nustatytus fizinio pavojaus, pavojingumo sveikatai arba aplinkai kriterijus, yra pavojingi ir klasifikuojami pagal atitinkamas tame priede numatytas pavojingumo klases.“

4        Reglamento Nr. 1272/2008 I priede išdėstyti klasifikavimo į pavojingumo klases kriterijai.

5        4.1.1.1 punkte sąvoka „toksiškumas vandens aplinkai“ apibrėžiama taip:

„a)      Ūmus toksiškumas vandens aplinkai – esminė medžiagos savybė pakenkti vandens organizmui per trumpalaikį poveikį vandens aplinkai.

<…>

g)      Lėtinis toksiškumas vandens aplinkai – esminė medžiagos savybė per sąlytį vandens aplinkoje daryti vandens organizmams neigiamą poveikį, kurio trukmė nustatoma pagal organizmo gyvenimo ciklą.

<…>“

6        4.1.3 punkte numatyti mišinių klasifikavimo kriterijai:

„4.1.3.1.      Mišinių klasifikavimo sistema apima visas klasifikacijos kategorijas, kurios taikomos medžiagoms, t. y. 1 ūmaus poveikio [toksiškumo] kategoriją ir 1–4 lėtinio poveikio [toksiškumo] kategorijas. Norint pasinaudoti visais turimais duomenimis mišinio pavojams vandens aplinkai klasifikuoti, kai reikia, taikoma toliau nurodyta nuostata:

Mišinio svarbios sudedamosios dalys – tos, kurios priskiriamos 1 ūmaus toksiškumo kategorijai arba 1 lėtinio toksiškumo kategorijai ir kurių koncentracija ne mažesnė kaip 0,1 % (tūrio dalimis), ir tos, kurios priskiriamos 2, 3 ar 4 lėtinio toksiškumo kategorijai ir kurių koncentracija ne mažesnė kaip 1 % (tūrio dalimis), jeigu nedaroma prielaida (kaip ir labai toksiškų sudedamųjų dalių atveju) (žr. 4.1.3.5.5.5 [punktą]), kad mažesnės koncentracijos sudedamoji dalis vis tiek gali būti svarbi klasifikuojant mišinį dėl pavojaus vandens aplinkai. Medžiagų, priskiriamų 1 ūmaus toksiškumo kategorijai arba 1 lėtinio toksiškumo kategorijai, atveju, paprastai atsižvelgiama į (0,1/M) % koncentraciją (M faktorių pavyzdžiai pateikiami 4.1.3.5.5.5 [punkte]).

4.1.3.2.      Pavojų vandens aplinkai klasifikavimo metodas yra pakopinis ir priklauso nuo apie patį mišinį ir jo sudedamąsias dalis turimos informacijos tipo. Taikytinas procesas pavaizduotas 4.1.2 paveiksle.

Pakopinio metodo elementai yra šie:

–        išbandytais mišiniais pagrįstas klasifikavimas,

–        siejimo principais pagrįstas klasifikavimas,

–        klasifikuotų sudedamųjų dalių sudėties ir (arba) adityvumo formulės taikymas.“

7        Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 4.1.3.5.5 punkte „Sumavimo metodas“ nustatyta:

„4.1.3.5.5.1.1. Kai medžiaga priskiriama 1–3 lėtinio poveikio [toksiškumo] kategorijoms dviejų gretimų pagrindinių kategorijų toksiškumo kriterijai skiriasi 10 kartų. Todėl dėl medžiagų, kurios priklauso didelio toksiškumo kategorijai, mišinys priskiriamas mažesnio toksiškumo kategorijai. Taigi, skaičiuojant šias klasifikacijos kategorijas būtina įvertinti visas medžiagas, priskiriamas 1, 2 arba 3 lėtinio poveikio [toksiškumo] kategorijoms.

4.1.3.5.5.1.2. Jei mišinyje yra sudedamųjų dalių, priskiriamų 1 ūmaus poveikio [toksiškumo] kategorijai ar 1 lėtinio poveikio [toksiškumo] kategorijai, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl tokių sudedamųjų dalių, kai jų ūmus toksiškumas yra mažesnis nei 1 mg/l ir (arba) lėtinis toksiškumas yra mažesnis nei 0,1 mg/l (jei nesparčiai suyranti), ir 0,01 mg/l (jei sparčiai suyranti), – net esant nedidelei jų koncentracijai – mišinys tampa toksiškas. Tokiu dideliu toksiškumu vandens aplinkai dažnai pasižymi veikliosios pesticidų sudedamosios medžiagos, tačiau tai gali būti tik [ir] kai kurios kitos medžiagos, pvz., metalų organiniai junginiai. Tokiu atveju, taikant įprastas bendrąsias ribines koncentracijas mišinys klasifikuojamas nepakankamai griežtai. Todėl, kaip aprašyta 4.1.3.5.5.5 [punkte], didelio toksiškumo sudedamosioms dalims įvertinti taikomi daugikliai.“

8        Dėl priskyrimo prie 1 ūmaus toksiškumo kategorijos Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 4.1.3.5.5.3.1 punkte nustatyta:

„Pirmiausia išnagrinėjamos visos 1 ūmaus poveikio [toksiškumo] kategorijai priskiriamos sudedamosios dalys. Jei šių sudedamųjų dalių koncentracija (%), padauginus iš jų atitinkamų M faktorių, bendrai sudaro ≥ 25 % mišinio, jis visas priskiriamas 1 ūmaus poveikio [toksiškumo] kategorijai.“

9        Dėl priskyrimo prie 1, 2, 3 ir 4 lėtinio toksiškumo kategorijų Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 4.1.3.5.5.4.1 punkte nustatyta:

„Pirmiausia išnagrinėjamos visos 1 lėtinio poveikio [toksiškumo] kategorijai priskiriamos sudedamosios dalys. Jei šių sudedamųjų dalių koncentracija (%), padauginus iš atitinkamų M faktorių, bendrai sudaro 25 % ar daugiau mišinio, jis visas priskiriamas 1 lėtinio poveikio [toksiškumo] kategorijai. Jei mišinys priskiriamas 1 lėtinio poveikio [toksiškumo] kategorijai, klasifikavimas baigtas.“

10      Dėl mišinių su labai toksiškomis sudedamosiomis dalimis šio priedo 4.1.3.5.5.5 punkte numatyta:

„4.1.3.5.5.5.1.      Dėl 1 ūmaus poveikio [toksiškumo] kategorijai ir 1 lėtinio poveikio [toksiškumo] kategorijai priskirtų sudedamųjų dalių, kurių toksiškumas yra mažesnis nei 1 mg/l, ir (arba) kurių lėtinis toksiškumas yra mažesnis nei 0,1 mg/l (jei nesparčiai suyranti) ir 0,01 mg/l (jei sparčiai suyranti) – net esant nedidelei koncentracijai – mišinys tampa toksiškas, ir taikant sudėtinio klasifikavimo metodą joms paprastai priskiriama didesnė svarba. Jei mišinio sudėtyje yra medžiagų, priskirtų 1 ūmaus arba lėtinio poveikio [toksiškumo] kategorijoms, taikomi tokie būdai:

–        4.1.3.5.5.3 ir 4.1.3.5.5.4 [punktuose] aprašytas pakopinis metodas pagal masės sumas, 1 ūmaus poveikio [toksiškumo] kategorijos ir 1 lėtinio poveikio [toksiškumo] kategorijos sudedamųjų dalių koncentraciją dauginant daugikliu, o ne tiesiog sudedant procentines dalis. Tai reiškia, kad 4.1.1 lentelės kairėje skiltyje nurodyta 1 ūmaus poveikio [toksiškumo] kategorijos medžiagos koncentracija ir 4.1.2 lentelės kairėje skiltyje nurodyta 1 lėtinio poveikio [toksiškumo] kategorijos medžiagos koncentracija dauginama iš atitinkamo daugiklio. Šioms sudedamosioms dalims taikytini daugikliai pateikiami 4.1.3 lentelėje. Todėl, norėdamas klasifikuoti mišinį, kurio sudėtyje yra 1 ūmaus arba lėtinio poveikio kategorijų sudedamųjų dalių, klasifikatorius turi žinoti M faktorių, kad galėtų taikyti sumavimo metodą.

<…>“

11      To paties priedo 4.1.3 lentelėje pagal toksiškumo vertes apibrėžti mišinių didelio toksiškumo sudedamųjų dalių daugikliai.

12      Kiek tai susiję su administracine procedūra, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1272/2008 37 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią valstybės narės turi teisę pasiūlyti suderintą medžiagos klasifikavimą, nustatyta:

„Valstybės narės kompetentinga institucija gali pateikti Agentūrai pasiūlymą dėl cheminių medžiagų suderinto klasifikavimo ir ženklinimo bei tam tikrais atvejais dėl konkrečių ribinių koncentracijų ar M faktorių, arba pasiūlymą dėl jų patikslinimo.“

13      Pagal minėto reglamento 37 straipsnio 4 dalį Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) Rizikos vertinimo komitetas (toliau – RVK), įsteigtas pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006, p. 1), 76 straipsnio 1 dalies c punktą priima nuomonę dėl „pagal 1 arba 2 dalį pateikto pasiūlymo per 18 mėnesių nuo pasiūlymo gavimo datos, suteikdamas galimybę suinteresuotoms šalims pateikti pastabas“. Šią nuomonę ir visas pastabas ECHA „perduoda Komisijai“.

14      Galiausiai pasiūlyto kvalifikavimo priėmimo procedūra numatyta minėto reglamento 37 straipsnio 5 dalyje:

„Nustačiusi, kad tikslinga suderinti atitinkamos cheminės medžiagos klasifikavimą ir ženklinimą, Komisija nepagrįstai nedelsdama pagal 53a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VI priedas, į jo 3 dalies 3.1 lentelę įtraukiant tą cheminę medžiagą kartu su atitinkamais klasifikavimo ir ženklinimo elementais, o kai tinkama – ir su konkrečiomis ribinėmis koncentracijomis arba M faktoriais.

<…>“

 Ginčo aplinkybės

15      Ieškovė Industrial Química del Nalón, SA gamina aukštos temperatūros akmens anglių degutą (toliau – ATAAD). Jos veikla daugiausia susijusi su anglies chemijos pramonės sektoriumi ir grindžiama aukštos temperatūros akmens anglių (t. y. ketui lydyti aukštakrosnėse naudojamo kokso gamybos šalutinio produkto) distiliacija. Anglies chemijos pramonės veiklą ieškovė vykdo gamybos vietoje Trubijoje (Ispanija) autonomiškose gamyklose, kurios veikia kaip visiškai integruotas vienetas.

16      Pagal Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3.1 ir 3.2 lentelėse pateiktus aprašymus ATAAD yra aukštos temperatūros akmens anglių distiliacijos likutis, juoda kieta medžiaga, kurios apytikslė minkštėjimo temperatūra yra 30–180 °C ir kurioje vyrauja 3 arba daugiau žiedų turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių mišinys. Ši medžiaga priskirtina prie nežinomos ar kintamos sudėties medžiagų, sudėtinių reakcijų produktų ar biologinių medžiagų, nes jos cheminė sudėtis negali būti visiškai tiksliai apibrėžta. ATAAD iš esmės naudojamas gaminant rišamąją medžiagą elektrodams, skirtiems aliuminio ir plieno pramonei.

17      2010 m. rugsėjo mėn. Nyderlandų Karalystė pateikė ECHA dokumentus, kuriuose pagal Reglamento Nr. 1272/2008 37 straipsnį siūlo priskirti ATAAD prie 1A kategorijos kancerogeninių (H350), 1B kategorijos mutageninių (H340), 1B kategorijos toksiškų reprodukcijai (H360FD), 1 kategorijos ūmaus toksiškumo vandens aplinkai (H400) ir 1 kategorijos lėtinio toksiškumo vandens aplinkai (H410) medžiagų.

18      Vykstant viešoms konsultacijoms gavusi pastabų dėl nagrinėjamų dokumentų ECHA perdavė šią bylą RVK.

19      2011 m. lapkričio 21 d. RVK priėmė nuomonę dėl ATAAD, joje bendru sutarimu patvirtino Nyderlandų Karalystės pateiktą pasiūlymą. Su ta nuomone pateiktas aiškinamasis dokumentas su išsamia RVK analize (toliau – aiškinamasis dokumentas) ir dokumentas, kuriame išdėstyti Nyderlandų Karalystės atsakymai į pastabas, pateiktas dėl šios valstybės narės parengtų dokumentų.

20      Nuomonėje RVK (taip pat, kaip Nyderlandų Karalystė siūlė ECHA pateiktuose dokumentuose) nurodė, kad ATAAD priskyrimo prie vandens aplinkai toksiškų medžiagų negalima grįsti duomenimis, gautais atlikus tyrimą pagal „Water accommodated fraction“ (vandenyje ištirpusios dalies) metodą. Tokią išvadą RVK motyvavo tuo, kad, pirma, tie duomenys gauti nesant ultravioletinės (UV) spinduliuotės, nors kai kurie ATAAD sudėtyje esantys policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (toliau – PAA) yra fototoksiški, ir, antra, kad atitinkami tyrimai atlikti esant vienkartiniam prisotinimui. Taigi, kaip Nyderlandų Karalystė pasiūlė dokumentuose, kuriuos pateikė ECHA, jis manė, kad klasifikuojant šią medžiagą reikia remtis kitu metodu, pagal kurį ATAAD laikomas mišiniu. Taikant tokį metodą šešiolika ATAAD PAA sudedamųjų dalių, kurias Environmental Protection Agency (EPA, Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos apsaugos agentūra) laiko prioritetinėmis medžiagomis ir dėl kurių poveikio esama pakankamų duomenų, buvo atskirai išanalizuotos pagal jų toksiškumą vandens aplinkai. RVK nuomone, taikant Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 4.1.3.5.5 punkte numatytą metodą, pagal kurį nustatoma rezultatų, gautų prie įvairių PAA priskiriant dauginimo koeficientus (M koeficientai), suma siekiant suteikti didesnę svarbą itin toksiškoms ATAAD sudedamosioms dalims (toliau – sumavimo metodas), iš tos analizės matyti, jog ATAAD turi būti priskiriamas prie 1 kategorijos ūmaus toksiškumo vandens aplinkai medžiagų (H400) ir prie 1 kategorijos lėtinio toksiškumo vandens aplinkai medžiagų (H410).

21      Remdamasi RVK nuomone Europos Komisija 2013 m. spalio 2 d. priėmė Reglamentą (ES) Nr. 944/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008, siekiant jį priderinti prie technikos ir mokslo pažangos (OL L 261, 2013, p. 5). Pagal Reglamento Nr. 944/2013 1 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį ir b punkto i papunktį, aiškinamus atsižvelgiant į to paties reglamento II ir IV priedus, ATAAD priskiriamas būtent prie 1A kategorijos kancerogeninių (H350), 1B kategorijos mutageninių (H340), 1B kategorijos toksiškų reprodukcijai (H360FD), 1 kategorijos ūmaus toksiškumo vandens aplinkai (H400) ir 1 kategorijos lėtinio toksiškumo vandens aplinkai (H410) medžiagų. Remiantis Reglamento Nr. 944/2013 3 straipsnio 3 dalimi, ši klasifikacija taikoma nuo 2016 m. balandžio 1 d. Pagal Reglamento Nr. 944/2013 5 konstatuojamąją dalį, prieš suderintos klasifikacijos taikymui tampant privalomam, ATAAD atžvilgiu numatytas ilgesnis pereinamasis laikotarpis, kad veiklos vykdytojai galėtų pradėti laikytis įpareigojimų, atsirandančių dėl naujos suderintos klasifikacijos, taikomos cheminėms medžiagoms, kurios yra labai toksiškos vandens organizmams ir gali turėti ilgalaikį poveikį vandens aplinkai, ypač įpareigojimų, nustatytų 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008, p. 13) 3 straipsnyje ir III priede.

22      2013 m. gruodžio 20 d. ieškovė pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai ieškinį (byla T‑689/13) dėl dalinio Reglamento Nr. 944/2013 panaikinimo, kiek pagal jį ATAAD priskiriama prie 1 kategorijos ūmaus toksiškumo vandens aplinkai medžiagos (H400) ir 1 kategorijos lėtinio toksiškumo vandens aplinkai medžiagos (H410).

23      2015 m. spalio 7 d. Sprendimu Bilbaína de Alquitranes ir kt. / Komisija (T‑689/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:767) Bendrasis Teismas panaikino Reglamentą Nr. 944/2013, kiek pagal jį ATAAD priskiriama prie 1 kategorijos ūmaus toksiškumo vandens aplinkai medžiagos (H400) ir prie 1 kategorijos lėtinio toksiškumo vandens aplinkai medžiagos (H410).

24      2015 m. spalio 7 d. Sprendimo Bilbaína de Alquitranes ir kt. / Komisija (T‑689/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:767) 30–34 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė:

„30      Šiuo atveju reikia pripažinti, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą dėl to, kad ATAAD priskyrė prie 1 kategorijos ūmaus toksiškumo vandens aplinkai medžiagų (H400) ir [prie] 1 kategorijos lėtinio toksiškumo vandens aplinkai medžiagų (H410), remdamasi šios medžiagos sudedamosiomis dalimis, ir taip neįvykdė pareigos įvertinti visus reikšmingus veiksnius ir aplinkybes, kad būtų galima tinkamai atsižvelgti į ATAAD sudėtyje esančius šešiolika PAA ir jų cheminį poveikį.

31      Remiantis aiškinamojo dokumento 7.6 punktu, siekiant klasifikuoti ATAAD pagal jo sudedamąsias dalis, buvo padaryta prielaida, kad visi ATAAD sudėtyje esantys PAA tirpsta vandenyje ir gali patekti į vandens organizmus. Taip pat paminėta, kad tokia prielaida gali lemti ATAAD toksiškumo pervertinimą, ir, kadangi PAA sudėtis neužtikrinta, toks toksiškumo vertinimas gali būti laikomas nepalankiausiu scenarijumi.

32      Vis dėlto nei Komisija, nei ECHA Bendrajam Teismui negalėjo įrodyti, kad, kai ATAAD priskyrimą prie 1 kategorijos ūmaus toksiškumo vandens aplinkai medžiagų (H400) ir prie 1 kategorijos lėtinio toksiškumo vandens aplinkai medžiagų (H410) pagrindė prielaida, jog visi PAA tos medžiagos sudėtyje tirpsta vandenyje, todėl gali patekti į vandens organizmus, Komisija atsižvelgė į tai, kad, remiantis aiškinamojo dokumento 1.3 punktu „Fizikinės cheminės savybės“, ATAAD sudedamosios dalys išleidžiamos iš ATAAD tik ribotais kiekiais ir kad ta medžiaga labai stabili.

33      Pirma, nei RVK nuomonėje dėl ATAAD, nei aiškinamajame dokumente nėra jokių argumentų, iš kurių būtų matyti, jog darant prielaidą, kad visi tos medžiagos sudėtyje esantys PAA tirpsta vandenyje ir gali patekti į vandens organizmus, buvo atsižvelgta į mažą ATAAD tirpumą vandenyje. <…>

34      Antra, reikia pažymėti, kad, remiantis aiškinamojo dokumento 1.3 punktu, didžiausias ATAAD tirpumo vandenyje lygis atsižvelgiant į prisotinimą neviršija 0,0014 %. Atsižvelgiant į mažą ATAAD tirpumą vandenyje, Komisija niekaip neįrodė, kad galėtų pagrįsti nagrinėjamą tos medžiagos klasifikaciją prielaida, jog visi ATAAD sudėtyje esantys PAA tirpsta vandenyje ir gali patekti į vandens organizmus. Iš aiškinamojo dokumento 7.6.2 lentelės akivaizdu, kad ATAAD sudėtyje esančių šešiolika PAA sudaro 9,2 % tos medžiagos. Taigi, darydama prielaidą, kad visi tie PAA tirpsta vandenyje, nagrinėjamą klasifikaciją Komisija iš esmės pagrindė prielaida, kad vandenyje galėtų ištirpti 9,2 % ATAAD. Tačiau, kaip matyti iš aiškinamojo dokumento 1.3 punkto, tokia vertė nėra realistiška, atsižvelgiant į tai, kad didžiausias tirpumas yra 0,0014 %.“

25      2015 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Komisija apskundė 2015 m. spalio 7 d. Sprendimą Bilbaína de Alquitranes ir kt. / Komisija (T‑689/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:767). Teisingumo Teismo pirmininkas leido Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai ir Nyderlandų Karalystei įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

26      2016 m. kovo 24 d. ieškovė, remdamasi SESV 278 ir 279 straipsniais, pateikė prašymą sustabdyti Reglamento Nr. 944/2013 galiojimą ir taikymą, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą dėl Komisijos apeliacinio skundo.

27      2016 m. liepos 7 d. Nutartimi Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt. (C‑691/15 P-R, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:597) prašymas sustabdyti taikymą ir imtis laikinųjų apsaugos priemonių atmestas dėl nepakankamai skubaus prašomų priemonių pobūdžio.

28      2017 m. lapkričio 22 d. Sprendimu Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt. (C‑691/15 P, EU:C:2017:882) Teisingumo Teismas, vadovaudamasis generalinio advokato M. Bobek išvada byloje Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt. (C‑691/15 P, EU:C:2017:646), atmetė Komisijos pateiktą apeliacinį skundą.

29      Minėto sprendimo 39, 41–47 ir 51–55 punktuose Teisingumo Teismas nusprendė:

„39      Iš tikrųjų Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 4.1.3.5.5 punkte nenumatyta remtis kitais kriterijais nei tie, kurie aiškiai nurodyti šioje nuostatoje. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad jokioje nuostatoje aiškiai nedraudžiama vertinti kitų aspektų, kurie gali turėti reikšmės [prie nežinomos ar kintamos sudėties medžiagų, kurios yra sudėtinių reakcijų ar biologinių medžiagų produktas, priskiriamos] medžiagos klasifikavimui.

<…>

41      <…> žodžių junginių „kai reikia“ (where appropriate – šio punkto redakcijoje anglų kalba) ir „visais turimais duomenimis“ vartojimas paneigia aiškinimą, kad bet kokiomis aplinkybėmis neturėtų būti vertinama kita informacija nei ta, kuri aiškiai nurodyta sumavimo metodo apraše.

42      Beje, remiantis Reglamento Nr. 1272/2008 4–8 konstatuojamosiomis dalimis darytina išvada, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino „prisidėti prie klasifikavimo bei ženklinimo kriterijų suderinimo pasauliniu mastu ne tik JT lygiu, bet ir į Bendrijos teisę įtraukiant tarptautiniu lygiu suderintus GHS kriterijus“. Šiuo tikslu aptariamo reglamento I priede beveik identiškai pateikiamos GHS nuostatos.

43      <…> remiantis pačiu GHS tekstu, ypač jo 9 priedu „Pavojų vandens aplinkai vadovas“, darytina išvada, kad nurodytas metodas, skirtas nustatyti medžiagų keliamų pavojų vandens aplinkai klasifikacijai, yra subtilus būtent dėl to, kad „medžiagos terminas apima plačią paletę cheminių produktų, iš kurių didelę dalį labai sunku klasifikuoti pagal griežtais kriterijais grindžiamą sistemą“. Taigi šiame dokumente pabrėžiamos „net ekspertams sudėtingos aiškinimo problemos“ dėl, be kita ko, vadinamųjų „sudėtingų ar sudėtinių medžiagų“, kurių „biologinio skaidymo, biologinio kaupimosi, dalijimosi koeficiento ir tirpumo vandenyje savybės kelia aiškinimo problemų, nes kiekviena mišinio sudedamoji dalis gali elgtis skirtingai“, klasifikacijos.

44      Šio dokumento autoriai taip tikėjosi atkreipti dėmesį į ribojimus, būdingus GHS numatytiems metodiniams pavojų vandens aplinkai klasifikavimo kriterijams, kiek tai susiję su tam tikromis medžiagomis, pasižyminčiomis sudėtingumu, stabilumu ar mažu tirpumu vandenyje.

45      Sąjungos teisės aktų leidėjas GHS nuostatas integravo į Reglamento Nr. 1272/2008 I priedą ir neišreiškė ketinimo nesilaikyti šio metodo. Tokiomis aplinkybėmis negalima teigti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas, integravęs GHS į Reglamentą Nr. 1272/2008, neatsižvelgė į šiuos metodinius ribojimus.

46      Griežtas ir automatinis sumavimo metodo taikymas visomis aplinkybėmis gali lemti [prie nežinomos ar kintamos sudėties medžiagų, kurios yra sudėtinių reakcijų ar biologinių medžiagų produktas, priskiriamos] medžiagos, kurios sudedamosios dalys mažai žinomos, toksiškumo vandens aplinkai nuvertinimą. Toks rezultatas negalėtų būti laikomas suderinamu su aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos tikslu, kurio siekiama Reglamento Nr. 1272/2008.

47      <…> taikydama sumavimo metodą, kad nustatytų, ar [prie nežinomos ar kintamos sudėties medžiagų, kurios yra sudėtinių reakcijų ar biologinių medžiagų produktas, priskiriama] medžiaga priklauso ūmaus ir lėtinio toksiškumo vandens aplinkai kategorijoms, Komisija neprivalo vertinimo apriboti tik tais aspektais, kurie konkrečiai išvardyti Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 4.1.3.5.5 punkte, ir neatsižvelgti į jokius kitus aspektus. Laikydamasi nustatytos rūpestingumo pareigos Komisija privalo kruopščiai ir nešališkai išnagrinėti kitus aspektus, kurie yra reikšmingi, nors ir nėra aiškiai nurodyti minėtose nuostatose.

<…>

51      Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 4.1.3.5.5 punkte nurodytas klasifikavimo metodas grindžiamas prielaida, kad vertinamos sudedamosios dalys yra 100 % tirpios. Remiantis šia prielaida, šis sumavimo metodas taikomas, kai sudedamųjų dalių koncentracijos lygis yra toks, kuriam esant negali būti pasiekta 25 % riba, ir apima sudedamųjų dalių, priskiriamų prie ūmaus ar lėtinio toksiškumo kategorijų, koncentracijų, kurioms kiekvienai taikomas M faktoriaus svertas pagal jų toksiškumo profilį, sumos apskaičiavimą.

52      Vis dėlto šiam metodui būdinga tai, kad jis tampa nebepatikimas tais atvejais, kai sudedamųjų dalių svertinė suma viršija 25 % ribą atitinkantį koncentracijos lygį mažesne proporcija nei santykis tarp vertinamos medžiagos, kaip visumos, tirpumo lygio ir hipotetinio 100 % tirpumo lygio. Tokiais atvejais tampa įmanoma, kad sumavimo metodas tam tikrais konkrečiais atvejais gali lemti aukštesnį ar žemesnį rezultatą už lygį, atitinkantį teisės aktuose nustatytą 25 % ribą, nelygu, ar atsižvelgiama į sudedamųjų dalių, ar į medžiagos, kaip visumos, hipotetinį tirpumo lygį.

53      Neginčijama, jog remiantis prie RVK nuomonės pridėtos atskaitos I priede esančia lentele 7.6.2 galima teigti, kad, pirma, pagal sumavimo metodą gaunamas 14 521 % rezultatas, ir, antra, kad šis rezultatas yra 581 kartą didesnis už reikalaujamą minimalų lygį, kad būtų pasiekta 25 % riba, po to, kai pritaikomas M faktorių svertas. Taip pat neginčijama, kad remiantis šio dokumento 1.3 punktu „Fizikinės cheminės savybės“ darytina išvada, kad ATAAD maksimalus tirpumo vandenyje lygis buvo 0,0014 %, t. y. maždaug 71 000 kartų žemesnis nei hipotetinis 100 % tirpumo lygis, taikomas vertinamoms sudedamosioms dalims.

54      Taigi Bendrasis Teismas, neiškraipęs faktinių aplinkybių ir nepadaręs jų teisinio kvalifikavimo klaidos, [2015 m. spalio 7 d. Sprendimo Bilbaína de Alquitranes ir kt. / Komisija (T‑689/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:767)] 34 punkte nusprendė, jog „darydama prielaidą, kad visos šios [sudedamosios dalys] tirpsta vandenyje, Komisija iš esmės pagrindė nagrinėjamą klasifikaciją prielaida, kad vandenyje galėtų ištirpti 9,2 % ATAAD. Tačiau, kaip matyti iš [prie RVK nuomonės pridėto] aiškinamojo dokumento 1.3 punkto, tokia vertė nėra realistiška atsižvelgiant į tai, kad didžiausias tirpumas yra 0,0014 %“.

55      [2015 m. spalio 7 d. Sprendimo Bilbaína de Alquitranes ir kt. / Komisija (T‑689/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:767)] 32 punkte konstatavęs, kad „nei Komisija, nei ECHA negalėjo įrodyti <…>, jog <…> Komisija įvertino tai, kad, remiantis [prie RVK nuomonės pridėto] aiškinamojo dokumento 1.3 punktu „Fizikinės cheminės savybės“, ATAAD sudedamosios dalys galėjo būti ekstrahuotos iš ATAAD tik ribotai ir kad ši medžiaga yra labai stabili“, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai to sprendimo 30 punkte konstatavo, kad „Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą dėl to, kad klasifikuodama ATAAD kaip 1 kategorijos ūmaus toksiškumo vandens aplinkai medžiagą (H 400) ir 1 kategorijos lėtinio toksiškumo vandens aplinkai medžiagą (H 410) jos sudedamųjų dalių pagrindu ji nesilaikė pareigos įvertinti visus reikšmingus aspektus ir aplinkybes, kad būtų galima tinkamai atsižvelgti į šešiolikos sudedamųjų dalių buvimo lygį <…> ATAAD ir jų cheminį poveikį“.“

30      2018 m. liepos 9 d. Komisija paskelbė pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 239, 2018, p. 3), jame konstatavo, kad Bendrojo Teismo sprendimas iš dalies panaikinti Reglamentą Nr. 944/2013, atmetus dėl jo pateiktą apeliacinį skundą, liko galioti ir kad ATAAD nebėra priskiriamas prie „Aquatic Acute 1“ ir „Aquatic Chronic 1“ kategorijų.

 Procesas ir šalių reikalavimai

31      2018 m. spalio 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, grindžiamą SESV 268 straipsniu.

32      2019 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktus, jais Ispanijos Karalystė ir ECHA paprašė leisti joms įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

33      Atskirais dokumentais (juos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. kovo 13 d., balandžio 5 d., gegužės 29 d. ir 31 d. bei rugpjūčio 21 d.) pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 144 straipsnio 2 dalį ieškovė paprašė neperduoti Ispanijos Respublikai ir ECHA tam tikrų konfidencialaus pobūdžio duomenų, esančių ieškinio prieduose, atsiliepime į ieškinį, dublike ir jo prieduose bei triplike.

34      2019 m. kovo 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atsiliepimą į ieškinį.

35      2019 m. gegužės 17 d. pateiktas dublikas.

36      2019 m. birželio 20 d. Bendrojo Teismo penktosios kolegijos pirmininko nutartimis Nyderlandų Karalystei ir ECHA buvo leista įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

37      2019 m. liepos 8 d. ir rugpjūčio 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Ispanijos Karalystė pateikė prieštaravimą dėl prašymų užtikrinti konfidencialumą. 2019 m. liepos 9 d. ir rugsėjo 5 d. pateiktais dokumentais ECHA patvirtino, kad neprieštarauja dėl prašymų užtikrinti konfidencialumą.

38      2019 m. liepos 24 d. pateiktas triplikas.

39      2019 m. rugsėjo 6 d. Jungtinė Karalystė ir ECHA pateikė atitinkamus įstojimo į bylą paaiškinimus.

40      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, byla paskirta naujam teisėjui pranešėjui, esančiam aštuntojoje kolegijoje.

41      2019 m. lapkričio 25 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartimi atmesti prašymai užtikrinti konfidencialumą, kiek jie susiję su Nyderlandų Karalyste.

42      2020 m. sausio 8 d. ieškovė, remdamasi Procedūros reglamento 69 straipsnio c punktu, paprašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol įvyks teismo posėdis dėl bylos T‑638/18, pirmiausia susijęs su Europos Sąjungos atsakomybės egzistavimo klausimu, ir kol Bendrasis Teismas šiuo klausimu priims sprendimą. 2020 m. sausio 28 d. raštu Komisija sutiko dėl šios bylos nagrinėjimo sustabdymo.

43      2020 m. balandžio 2 d. aštuntoji kolegija nutarė nestabdyti procedūros.

44      Aštuntosios kolegijos siūlymu 2020 m. balandžio 20 d. Bendrasis Teismas nusprendė bylą perduoti nagrinėti išplėstinės sudėties kolegijai, remdamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu.

45      Taikydamas proceso organizavimo priemones, 2020 m. balandžio 22 d. Bendrasis Teismas pateikė šalims rašytinius klausimus; į juos šalys atsakė per nustatytą terminą.

46      Taikydamas proceso organizavimo priemones, 2020 m. birželio 15 d. Bendrasis Teismas pasiūlė kiekvienai šaliai pateikti savo pastabų dėl atsakymų į 2020 m. balandžio 22 d. Bendrojo Teismo pateiktus klausimus. Šalys pateikė savo atitinkamas pastabas per nustatytą terminą.

47      Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (aštuntoji išplėstinė kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį. 2020 m. birželio 8 d. raštu pagrindinės šalys iš esmės nurodė, kad jų patarėjai negali fiziškai dalyvauti teismo posėdyje, kurį numatyta surengti Bendrojo Teismo buveinės vietoje Liuksemburge (Liuksemburgas), ir kad, jei tame posėdyje negalima dalyvauti naudojantis vaizdo konferencijos priemonėmis, jos atsisako būti išklausytos. Tokiomis sąlygomis konstatavęs, kad bylos medžiagoje ir, be kita ko, šalių atsakymuose į jo pateiktus klausimus, taip pat atitinkamose pastabose dėl minėtų atsakymų yra pakankamai informacijos, Bendrasis Teismas (aštuntoji išplėstinė kolegija) nusprendė užbaigti žodinę proceso dalį pagal Procedūros reglamento 108 straipsnio 2 dalį.

48      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        pripažinti šį ieškinį priimtinu ir pagrįstu,

–        pripažinti, kad jai turi būti atlyginta Komisijos padaryta žala,

–        priteisti iš Komisijos sumokėti 652 733 EUR žalos, kurią ji tiesiogiai patyrė dėl neteisėto klasifikavimo, atlyginimą arba bet kokią kitą vykstant procesui jos arba Teisingumo Teismo nustatytą sumą,

–        subsidiariai priimti tarpinį sprendimą įpareigoti Komisiją atlyginti patirtą žalą ir nurodyti šalims per protingą terminą nuo sprendimo priėmimo pateikti Bendrajam Teismui šalių susitarimą dėl kompensacijos dydžio arba, jeigu nebūtų susitarta, nurodyti šalims per tą patį terminą pateikti paaiškinimus su išsamiais skaičiais,

–        priteisti iš Komisijos sumokėti jai įsipareigojimų neįvykdymo normos kompensacines palūkanas nuo nuostolių atsiradimo dienos (t. y. arba nuo neteisėtos klasifikacijos įsigaliojimo, arba nuo žalos atsiradimo dienos),

–        priteisti iš Komisijos mokėti 8 % arba kitokio Bendrojo Teismo nustatyto tinkamo dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo sumos, mokėtinos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško sumokėjimo,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

49      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį dėl žalos atlyginimo,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas,

–        subsidiariai, jei Bendrasis Teismas patenkintų ieškovės reikalavimą dėl atsakomybės, nustatyti šalims šešių mėnesių terminą, kad susitartų dėl žalos dydžio.

50      Ispanijos Karalystė Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį dėl žalos atlyginimo,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

51      ECHA Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį dėl žalos atlyginimo,

–        priteisti iš ieškovės šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

52      Grįsdama reikalavimą atlyginti žalą ieškovė iš esmės tvirtina, kad Reglamentu Nr. 944/2013 ATAAD neteisėtai priskyrus prie 1 kategorijos ūmaus toksiškumo vandens aplinkai medžiagų (H400) ir prie 1 kategorijos lėtinio toksiškumo vandens aplinkai medžiagų (H410) jai padaryta turtinė žala, jos vertinimu, siekianti 652 733 EUR. Pirma, ši žala atitinka išlaidas, patirtas pritaikant pakuotę ir naudojant transporto priemones pagal Jungtinių Tautų pavyzdinius reglamentus dėl pavojingų krovinių vežimo, t. y. Europos sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais, reglamentą dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisykles ir tarptautinį pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksą. Antra, ieškovė taip pat nurodo žalą dėl papildomų išlaidų, patirtų dėl Reglamente Nr. 944/2013 numatytos klasifikacijos siekiant atnaujinti saugos duomenų lapus pagal Reglamentą Nr. 1907/2006.

53      Komisija, palaikoma Ispanijos Karalystės ir ECHA, atsako, pirma, kad nepadarė jokio pakankamai aiškaus teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimo, antra, kad ieškovė neįrodė realios ir tikros žalos buvimo, ir, trečia, taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp pažeidimo ir tariamai patirtos žalos.

54      Iš jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos deliktinė atsakomybė kyla, tik jei tenkinamos visos trys sąlygos, t. y. padarytas pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas, yra reali žala ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp subjektui, kuris atliko veiksmus, tenkančios pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos (žr. 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba, C‑123/18 P, EU:C:2019:694, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

55      Pagal taip pat suformuotą jurisprudenciją, jei viena iš šių trijų sąlygų nėra tenkinama, visą ieškinį reikia atmesti, ir nebūtina nagrinėti kitų minėtos atsakomybės sąlygų (žr. 1994 m. rugsėjo 15 d. Sprendimą KYDEP / Taryba ir Komisija, C‑146/91, EU:C:1994:329, 81 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

56      Dėl pirmosios iš šių sąlygų ieškovė tvirtina, kad, ATAAD neteisėtai priskyrus prie 1 kategorijos ūmaus toksiškumo vandens aplinkai medžiagų (H 400) ir prie 1 kategorijos lėtinio toksiškumo vandens aplinkai medžiagų (H 410), kaip Teisingumo Teismas pripažino 2017 m. lapkričio 22 d. Sprendime Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt. (C‑691/15 P, EU:C:2017:882), buvo padarytas pakankamai aiškus teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas.

57      Siekiant įvertinti, ar Komisija padarė pažeidimą, dėl kurio gali kilti Sąjungos deliktinė atsakomybė, pirmiausia reikia patikrinti, ar ieškovė įrodė, kad šiuo atveju buvo pažeista teisės nuostata, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, kaip tai suprantama pagal jurisprudenciją, tada – ar tos nuostatos pažeidimas pakankamai aiškus, kaip tai suprantama pagal jurisprudenciją.

 Dėl priimant Reglamentą Nr. 944/2013 Komisijos pažeistos teisės normos pobūdžio

58      Pagal suformuotą jurisprudenciją teisės norma siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, kai pažeidžiama nuostata, suteikianti tokių teisių, kurias nacionaliniai teismai turi ginti, todėl ji veikia tiesiogiai ir suteikia pranašumą, galimą laikyti įgyta teise, kurios paskirtis – apsaugoti privačių asmenų interesus arba jiems suteikti teisių, kurių turinys gali būti pakankamai nustatytas (žr. 2014 m. spalio 16 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisiją, T‑297/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:888, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

59      Ieškovė teigia, kad Komisija nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 4.1.3.5.5 punkte, t. y. sumavimo metodo, ir nevykdė savo rūpestingumo pareigos, kuri susijusi su gero administravimo principu. Šios teisės normos kartu suteikia privatiems asmenims teisę, kuria naudodamiesi jie gali apsaugoti savo individualios įmonės interesus, todėl Komisija turi rūpestingai elgtis, kai klasifikuoja medžiagą.

60      Atsakydama į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą ieškovė patikslino mananti, kad Reglamento Nr. 1272/2008 nuostatomis gali būti saugomi privačių asmenų interesai, nes jomis nustatomos pareigos, kurias turi vykdyti tokie ūkio subjektai, kaip ieškovė, kad galėtų pasinaudoti teise pateikti rinkai į oficialų sąrašą įtrauktas chemines medžiagas ir mišinius. Šiuo klausimu ieškovė nurodo minėto reglamento 4 straipsnio 10 dalį, kurioje nustatyta: „[š]io reglamento neatitinkančios cheminės medžiagos ir mišiniai į rinką netiekiami“. Neteisinga klasifikacija pažeidė ieškovės teisę pateikti rinkai medžiagas ir mišinius, kurie galiausiai atitinka šį reglamentą.

61      Komisija, palaikoma Ispanijos Karalystės ir ECHA, atsako, kad Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo nuostatos, ypač minėto priedo 4.1.3.5.5 punkte numatytas sumavimo metodas, nesuteikia individualių teisių privatiems asmenims. Šios, anot Komisijos, vien metodinės nuostatos, kilusios iš GHS, telkia techninius ir mokslinius cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo kriterijus, atsižvelgiant į cheminėms medžiagoms būdingas savybes. Sumavimo metodo taikymo taisyklės, išdėstytos minėto reglamento I priede, yra skirtos vien tam, kad būtų nustatytas su medžiagų ir mišinių toksiškumu vandens aplinkai susijęs pavojingumas, remiantis mokslo duomenimis ir neprivalant palyginti privačių asmenų interesų. Be to, jose nenumatomos privačių asmenų interesams apsaugoti skirtos procedūros taisyklės. Taigi nei pradinį klasifikavimo pasiūlymą pateikęs subjektas, nei RVK, nei Komisija neprivalo palyginti privačių asmenų interesų.

62      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2017 m. lapkričio 22 d. Sprendime Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt. (C‑691/15 P, EU:C:2017:882) ir 2015 m. spalio 7 d. Sprendime Bilbaína de Alquitranes ir kt. / Komisija (T‑689/13, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:767) nustatyta, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai taikė Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 4.1.3.5.5 punkte numatytą sumavimo metodą. Kaip matyti iš 2017 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt. (C‑691/15 P, EU:C:2017:882) 47 punkto, „taikydama sumavimo metodą, kad nustatytų, ar [prie nežinomos ar kintamos sudėties medžiagų, kurios yra sudėtinių reakcijų ar biologinių medžiagų produktas, priskiriama] medžiaga priklauso ūmaus ir lėtinio toksiškumo vandens aplinkai kategorijoms, Komisija neprivalo vertinimo apriboti tik tais aspektais, kurie konkrečiai išvardyti Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 4.1.3.5.5 punkte, ir neatsižvelgti į jokius kitus aspektus“. Pagal 2015 m. spalio 7 d. Sprendimo Bilbaína de Alquitranes ir kt. / Komisija (T‑689/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:767) 32 punktą nei ECHA, nei Komisija Bendrajam Teismui negalėjo įrodyti, kad pastaroji atsižvelgė į mažą ATAAD tirpumą vandenyje. Vadinasi, reikia pripažinti, kad, kaip Bendrasis Teismas, paskui – Teisingumo Teismas konstatavo savo sprendimuose, pažeista taisyklė įtvirtinta minėto reglamento I priedo 4.1.3.5.5 punkte ir apibrėžia sumavimo metodą.

63      Reikia pripažinti, kad Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 4.1.3.5.5 punkte numatytas sumavimo metodas yra pavojų vandens aplinkai keliančių mišinių klasifikavimo metodas. Pats šis metodas nesuteikia asmenims jokios teisės siaurąja prasme. Vis dėlto, kaip iš esmės tvirtina ieškovė, dėl mišinio priskyrimo prie vandens aplinkai toksiškų medžiagų pagal šias nuostatas gali atsirasti naujų pareigų arba pasunkėti esamos pareigos, kurias tokie ūkio subjektai, kaip ieškovė, turi vykdyti, kad prireikus galėtų tokį mišinį pateikti rinkai.

64      Šiuo atveju reikia pažymėti, kad Reglamentu Nr. 1272/2008, kaip nurodyta jo 1 straipsnio 1 dalyje, siekiama užtikrinti ne tik aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą, bet ir laisvą cheminių medžiagų judėjimą.

65      Kadangi dėl suderinto medžiagų ir mišinių klasifikavimo cheminių medžiagų gamintojams ir tiekėjams atsiranda tam tikros pareigos, kurias jie privalo vykdyti, kad galėtų dalyvauti laisvame cheminių medžiagų ir mišinių judėjime, jis neišvengiamai paveikia tų ūkio subjektų ekonominius interesus. Tai matyti iš Reglamento Nr. 944/2013 4 ir 5 konstatuojamųjų dalių, kuriose nurodyta, kad reikalingas tam tikras laikotarpis, kad ūkio subjektai galėtų prie naujos klasifikacijos priderinti cheminių medžiagų ir mišinių ženklinimą ir pakuotes bei parduoti esamas atsargas.

66      Vis dėlto, kiek tai susiję su konkrečia šiuo atveju pažeista taisykle, t. y. Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 4.1.3.5.5 punkte numatytu sumavimo metodu, reikia konstatuoti, kad jis skirtas tik tam, kad siekiant klasifikuoti mišinį būtų galima, remiantis techniniais ir mokslo kriterijais, įvertinti su to mišinio toksiškumu vandens aplinkai susijusį pavojingumą, atsižvelgiant į jo sudėtinių dalių toksiškumą vandens aplinkai. Atliekant šį su toksiškumu susijusio pavojingumo vertinimą neatsižvelgiama į jokius veiksnius, kurie nėra medžiagai būdingos savybės. Nenumatyta, kad jį taikant kaip nors būtų lyginami privačių asmenų interesai.

67      Taigi sumavimo metodas yra į procedūros taisyklę panaši metodinė taisyklė, kuria reikia vadovautis atliekant cheminių medžiagų pavojingumo vertinimą pagal joms būdingas savybes; ja nesiekiama užtikrinti privačių asmenų interesų apsaugos (šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Common Market Fertilizers / Komisija, C‑443/05 P, EU:C:2007:511, 143–145 punktus ir 2020 m. balandžio 29 d. Sprendimo Tilly-Sabco / Komisija, T‑437/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:159, 52 punktą).

68      Tokio aiškinimo neatitinka faktas, kad nei Teisingumo Teismas, nei Bendrasis Teismas 2017 m. lapkričio 22 d. Sprendime Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt. (C‑691/15 P, EU:C:2017:882) ir 2015 m. spalio 7 d. Sprendime Bilbaína de Alquitranes ir kt. / Komisija (T‑689/13, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:767) nepriėjo prie išvados, kad padariusi akivaizdžią vertinimo klaidą Komisija nepaisė ATAAD gamintojų ir tiekėjų interesų. Atvirkščiai, tuose sprendimuose konstatuota, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai taikydama sumavimo metodą neatsižvelgė į mažą paties mišinio tirpumą vandenyje, t. y. elementą, kuris gali turėti įtakos mišinio pavojingumui vandens aplinkai. Kitaip tariant, minėtuose sprendimuose konstatuotas nagrinėjamos taisyklės pažeidimas apima tik jos techninės ir mokslinės apimties nepaisymą.

69      Sumavimo metodo taisyklėje nenumatyta privačių asmenų interesų apsauga, todėl ieškovė negali stricto sensu remtis jos nepaisymu, kad pagrįstų savo prašymą atlyginti žalą.

70      Vis dėlto Bendrasis Teismas mano, kad šio sprendimo 58 punkte nurodytoje jurisprudencijoje nebūtinai atmetama Sąjungos deliktinės atsakomybės galimybė tokiu atveju, kai pažeidžiama teisės norma, kuria stricto sensu nesuteikiama teisių privatiems asmenims, bet dėl to jiems gali atsirasti naujų pareigų arba pasunkėti esamos pagal kitas Sąjungos teisės normas. Panašiai, kaip tuo atveju, kai Teisingumo Teismas nustatė, kokiomis sąlygomis galima remtis tarptautine paprotine teise (2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Air Transport Association of America ir kt., C‑366/10, EU:C:2011:864, 107 punktas), reikia manyti, jog neteisėtu Sąjungos institucijos elgesiu, kuris daro poveikį fizinio ar juridinio asmens teisinei padėčiai, apimančiai jo teises ir atitinkamas pareigas, tam tikrais atvejais galima grįsti Sąjungos deliktinę atsakomybę, nesvarbu, ar dėl tokio elgesio pažeidžiamos teisės, ar neteisėtai atsiranda naujų pareigų arba pasunkėja esamos. Šiuo aspektu, atsižvelgiant į teisinei padėčiai padarytą žalą, nelygu bylos aplinkybės, gali būti nesvarbu, ar dėl tariamai neteisėto administracinės institucijos elgesio pažeistos teisės, ar dėl jo atsirado naujų pareigų arba pasunkėjo esamos pagal Sąjungos teisę. Šiuo atveju, nors pati sumavimo metodo taisyklė nesuteikia teisių privatiems asmenims, kyla klausimas, ar pareigos, atsiradusios dėl klaidingo sumavimo metodo taikymo, gali daryti poveikį ieškovės teisinei padėčiai taip, kad ji galėtų manyti, jog galiausiai turi subjektinę teisę į teisingą sumavimo metodo taikymą, ar, atvirkščiai, tos pareigos yra tik netiesioginė tos taisyklės taikymo pasekmė, daranti poveikį vien ieškovės ekonominei padėčiai.

71      Bet kuriuo atveju atsakymas į klausimą, ar šioje byloje sumavimo metodo taisyklės, kuria grindžiama neteisėta ATAAD klasifikacija, pažeidimu galima remtis prašant atlyginti žalą dėl to, kad atsirado naujų pareigų arba pasunkėjo esamos pareigos, darančios poveikį ieškovės teisinei padėčiai, būtų lemiamas sprendžiant šią bylą, tik jei šis pažeidimas būtų pakankamai aiškus, kaip tai suprantama pagal minėtą jurisprudenciją; tai reikia toliau išnagrinėti.

72      Dėl su gero administravimo principu susijusios rūpestingumo pareigos pažeidimo, kurį dublike nurodo ieškovė, reikia konstatuoti, kad ieškinyje grįsdama prašymą atlyginti žalą ieškovė minėtos rūpestingumo pareigos pažeidimo konkrečiai atskirai nenurodė. Taip pat neatrodo, kad tokį kaltinimą galima laikyti papildančiu ieškinyje jau pateiktus argumentus. Tokiomis aplinkybėmis prašymą atlyginti žalą, kiek jis grindžiamas rūpestingumo pareigos pažeidimu, kaip tai nurodo ir Komisija savo pastabose dėl ieškovės atsakymo į jai šiuo aspektu pateiktą rašytinį klausimą, reikia pripažinti nepriimtinu.

 Dėl tariamo sumavimo metodo taikymo taisyklės pažeidimo sunkumo

73      Kiek tai susiję su sąlyga, pagal kurią teisės normos pažeidimas turi būti pakankamai aiškus, kad kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė, ieškovė tvirtina, kad 2017 m. lapkričio 22 d. Sprendimas Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt. (C‑691/15 P, EU:C:2017:882) ir 2015 m. spalio 7 d. Sprendimas Bilbaína de Alquitranes ir kt. / Komisija (T‑689/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:767) nepalieka jokių abejonių, kad akivaizdi Komisijos vertinimo klaida, t. y. realios savo diskrecijos apimties nepaisymas priimant neteisėtą ATAAD klasifikaciją, yra toks pažeidimas.

74      Ieškovė nurodo, kad ieškinio dėl žalos atlyginimo atveju būtina atidžiai išnagrinėti atitinkamos Sąjungos institucijos aktus, veiksmus ir elgesį prieš atsirandant žalai. Komisijos aktai, veiksmai ir elgesys aiškiai rodo, kad ji manė, jog taikydama sumavimo metodą neturi diskrecijos. Todėl, ieškovės manymu, nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo reikia pripažinti, kad pažeista jokios diskrecijos nepaliekanti teisės norma, tad pagal 2000 m. liepos 4 d. Sprendimą Bergaderm ir Goupil / Komisija (C‑352/98 P, EU:C:2000:361) paprasto teisės pažeidimo užtenka, kad būtų nustatytas pakankamai aiškus pažeidimas.

75      Remdamasi 1967 m. liepos 14 d. Sprendimu Kampffmeyer ir kt. / Komisija (5/66, 7/66, 13/66–16/66 ir 18/66–24/66, nepaskelbtas Rink., EU:C:1967:31) ieškovė tvirtina: kadangi Komisija atsisakė pasinaudoti diskrecija ir ja nesinaudojo tol, kol Teisingumo Teismas atmetė jos apeliacinį skundą, ji „netinkamai taikė atitinkamas materialines normas“; būtent toks kriterijus taikomas šiame ieškinyje.

76      Ieškovė taip pat nurodo, kad nagrinėjamos teisės nuostatos yra aiškios, todėl Komisija nei gali remtis tekstų neaiškumu, nei „teisintis, atsakomybę dėl savo padarytos klaidos perkeldama Europos Parlamentui ir Tarybai“. Teisės nuostatos visada buvo aiškios, kiek tai susiję su klausimu, ar Komisija turėjo kokią nors diskreciją, nagrinėdama ATAAD klasifikaciją. Šiuo klausimu ieškovė remiasi 2014 m. gegužės 22 d. Nutartimi Bilbaína de Alquitranes ir kt. / ECHA (C‑287/13 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2014:599) ir 2013 m. kovo 7 d. Sprendimu Bilbaína de Alquitranes ir kt. / ECHA (T‑93/10, EU:T:2013:106), kuriais patvirtinama, kad Reglamento Nr. 1907/2006 taikymo srityje Komisija gali nukrypti nuo nustatytų taisyklių, naudodamasi diskrecija, kad išvengtų netinkamų išvadų, kuras galėtų lemti siauras minėtų taisyklių taikymas.

77      Ieškovė pabrėžia, kad taikydama sumavimo metodą Komisija pasiekė tariamai nerealistiškų apskaičiavimo rezultatų; Teisingumo Teismas tai taip pat nurodė 2017 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt. 53 punkte (C‑691/15 P, EU:C:2017:882). Ieškovės toje byloje keletą kartų nurodė Komisijai tokių rezultatų absurdiškumą prieš priimant Reglamentą Nr. 944/2013 ir vykstant rašytinei proceso daliai byloje T‑689/13. Komisijos pasirinkimu, ATAAD priskirtas prie vandens aplinkai toksiškų medžiagų, nors, anot ieškovės, jis vandenyje ne ištirpsta, o sukietėja ir nuskęsta. Ieškovės teigimu, toks pasirinkimas yra „beveik savavališkas“, kaip tai suprantama pagal 1979 m. gruodžio 5 d. Sprendimą Amylum ir Tunnel Refineries / Taryba ir Komisija (116/77 ir 124/77, EU:C:1979:273), ir netinkamas įprastai kruopščiai administracinei institucijai.

78      Galiausiai ieškovė tvirtina, kad dėl Komisijos sprendimų apeliacine tvarka apskųsti 2015 m. spalio 7 d. Sprendimą Bilbaína de Alquitranes ir kt. / Komisija (T‑689/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:767) ir prieštarauti dėl prašymo laikinai sustabdyti taikymą jos padarytos klaidos poveikis yra didesnis ir ilgalaikis.

79      Komisija, palaikoma Ispanijos Karalystės ir ECHA, ginčija šiuos argumentus.

80      Pirmiausia reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją siekiant konstatuoti teisės akto neteisėtumą, kad ir koks apgailėtinas šis neteisėtumas būtų, neužtenka, kad būtų pripažinta, jog įvykdyta Sąjungos atsakomybės sąlyga, susijusi su institucijų veiksmų neteisėtumu (šiuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑341/07, EU:T:2011:687, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Pagal jurisprudenciją ieškinys dėl žalos atlyginimo yra savarankiška teisių gynimo priemonė, turinti ypatingą paskirtį teisių gynimo priemonių sistemoje, ir jos įgyvendinimo sąlygos suformuluotos atsižvelgiant į jos specifinį tikslą (1981 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Ludwigshafener Walzmühle Erling ir kt. / Tarybą ir Komisiją, 197/80‑200/80, 243/80, 245/80 ir 247/80, EU:C:1981:311, 4 punktas). Taigi ieškinys dėl žalos atlyginimo neskirtas užtikrinti, kad bus atlyginta dėl bet kokio neteisėtumo padaryta žala (2010 m. kovo 3 d. Sprendimo Artegodan / Komisija, T‑429/05, EU:T:2010:60, 51 punktas).

81      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, jog reikalavimu, kad pažeidimas būtų pakankamai aiškus, nesvarbu, kokio pobūdžio yra nagrinėjamas neteisėtas aktas, siekiama išvengti situacijos, kai dėl pavojaus, kad reikės atlyginti atitinkamų įmonių tariamai patirtą žalą, atitinkama institucija negali visapusiškai atlikti savo funkcijų, skirtų, kad būtų užtikrintas bendrasis interesas tiek norminio turinio veiklos arba ekonominės politikos sprendimų srityje, tiek jos administracinės kompetencijos srityje, ir kartu akivaizdaus ir neatleistino pareigų nevykdymo pasekmių naštos neužkrauti privatiems asmenims (žr. 2010 m. kovo 3 d. Sprendimo Artegodan / Komisija, T‑429/05, EU:T:2010:60, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

82      Galimas Komisijos akto, dėl kurio atsirado ieškovo nurodyta žala, panaikinimas, net jeigu jis panaikinamas Bendrojo Teismo sprendimu, paskelbtu prieš pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, nėra nepaneigiamas įrodymas, kad ši institucija padarė pakankamai aiškų pažeidimą, leidžiantį ipso jure konstatuoti Sąjungos atsakomybę (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Export Development Bank of Iran / Taryba, T‑553/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:308, 55 punktą).

83      Lemiamas kriterijus, kuriuo vadovaujantis galima nustatyti, ar tenkinamas reikalavimas neperkelti privatiems asmenims atitinkamos institucijos akivaizdaus ir neatleistino pareigų nevykdymo pasekmių, yra klausimas, ar esama akivaizdaus ir šiurkštaus tam tikros institucijos diskrecijos ribų nepaisymo (2000 m. liepos 4 d. Sprendimo Bergaderm ir Goupil / Komisija, C‑352/98 P, EU:C:2000:361, 43 punktas ir 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, C‑45/15 P, EU:C:2017:402, 30 punktas). Akivaizdaus ir šiurkštaus nepaisymo sąvoka nesutampa su akivaizdžios vertinimo klaidos sąvoka – jas reikia atskirti. Iš tiesų, nesant tokio atskyrimo, bet kokia akivaizdi vertinimo klaida, taigi visos Sąjungos administracinės institucijos klaidos tais atvejais, kai jai suteikta diskrecija, galėtų lemti jos deliktinę atsakomybę. Kaip minėta, šiuo klausimu nurodytoje jurisprudencijoje nėra nuostatos, kad tokią atsakomybę savaime galima grįsti bet kokiu pažeidimu. Todėl aiškinantis, ar buvo toks pažeidimas, svarbiausia nustatyti, kokia diskrecija aptariama institucija naudojosi. Taigi iš jurisprudencijoje nustatytų kriterijų matyti, kad, kai atitinkama institucija turi tik labai nedidelę diskreciją arba jos visai neturi, paprasčiausio Sąjungos teisės pažeidimo gali pakakti, kad būtų pripažinta, jog padarytas pakankamai aiškus pažeidimas (žr. 2011 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑341/07, EU:T:2011:687, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

84      Vis dėlto šioje jurisprudencijoje nenustatyta jokio automatinio ryšio tarp atitinkamos institucijos diskrecijos neturėjimo ir pripažinimo, kad nusižengimu padarytas pakankamai aiškus Sąjungos teisės pažeidimas (žr. 2010 m. kovo 3 d. Sprendimo Artegodan / Komisija, T‑429/05, EU:T:2010:60, 59 punktą).

85      Net jei atitinkamos institucijos diskrecijos apimtis turi lemiamą reikšmę, ji nėra išimtinis kriterijus. Atvirkščiai, reikia atsižvelgti į spręstinų situacijų sudėtingumą ir teisės aktų taikymo bei aiškinimo sunkumus (žr. 2011 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑341/07, EU:T:2011:687, 36 ir 37 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją) arba plačiau – į sritį, sąlygas ir kontekstą, kuriems priskiriama pažeista taisyklė, įpareigojanti atitinkamą Sąjungos instituciją arba organą (žr. 2017 m. balandžio 4 d. Sprendimo Ombudsmenas / Staelen, C‑337/15 P, EU:C:2017:256, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

86      Vadinasi, Sąjungos atsakomybė gali kilti tik konstatavus pažeidimą, kurio tokiomis pačiomis aplinkybėmis nebūtų padariusi įprastai apdairi ir rūpestinga administracinė institucija (2010 m. kovo 3 d. Sprendimo Artegodan / Komisija, T‑429/05, EU:T:2010:60, 62 punktas).

87      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad jurisprudencijoje patikslinta: teisinės pareigos nevykdymas gali būti laikomas pakankamai aiškiu pažeidimu, kad atsirastų Sąjungos deliktinė atsakomybė, tik jeigu jis pasireiškia veiksmais, kurie aiškiai prieštarauja teisės normai ir šiurkščiai pažeidžia trečiųjų asmenų interesus ir jų negalima nei pateisinti, nei paaiškinti ypatingais objektyviais tarnybos įprasto funkcionavimo suvaržymais (2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo MyTravel / Komisija, T‑212/03, EU:T:2008:315, 43 punktas).

88      Taigi pirmiausia nustatęs, ar atitinkama institucija turėjo diskreciją, Sąjungos teismas toliau turi atsižvelgti į nagrinėtinų situacijų sudėtingumą, teisės aktų taikymo ar aiškinimo sunkumus, pažeistos normos aiškumo ir tikslumo laipsnį ir padarytos klaidos tyčinį ar nepateisinamą pobūdį (žr. 2011 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑341/07, EU:T:2011:687, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

89      Atsižvelgiant į šiuos kriterijus reikia analizuoti, ar Komisijos pareigos neįvykdymas, konstatuotas 2017 m. lapkričio 22 d. Sprendime Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt. (C‑691/15 P, EU:C:2017:882) ir 2015 m. spalio 7 d. Sprendime Bilbaína de Alquitranes ir kt. / Komisija (T‑689/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:767), yra pakankamai aiškus pažeidimas, kaip tai suprantama pagal minėtą jurisprudenciją.

90      Šiuo tikslu reikia priminti, kuo remdamasis Bendrasis Teismas, paskui Teisingumo Teismas konstatavo, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai klasifikuodama ATAAD taikė sumavimo metodą.

91      Dėl 2015 m. spalio 7 d. Sprendimo Bilbaína de Alquitranes ir kt. / Komisija (T‑689/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:767) reikia pažymėti, kad iš jo 24 punkto matyti, jog Bendrasis Teismas darė prielaidą, kad Komisija turėjo „didelę diskreciją“, kai klasifikavo ATAAD. To paties sprendimo 30 punkte nurodyta: „Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą dėl to, kad ATAAD klasifikavo kaip 1 kategorijos ūmaus toksiškumo vandens aplinkai medžiagą (H400) ir 1 kategorijos lėtinio toksiškumo vandens aplinkai medžiagą (H410), remdamasi jos sudedamosiomis dalimis, ir taip neįvykdė pareigos įvertinti visus reikšmingus veiksnius ir aplinkybes, kad būtų galima tinkamai atsižvelgti į ATAAD sudėtyje esančius šešiolika PAA ir jų cheminį poveikį“. Todėl Bendrasis Teismas manė, kad Komisija negalėjo nustatyti, kad atsižvelgė į aplinkybę, jog ATAAD sudedamosios dalys galėjo išsiskirti tik mažais kiekiais ir kad ta medžiaga buvo labai stabili, todėl mažai tirpi vandenyje. Be to, Bendrasis Teismas pabrėžė faktą, kad darydama prielaidą, jog visi ATAAD sudarantys PAA tirpsta vandenyje, Komisija tą klasifikaciją grindė prielaida, kad 9,2 % ATAAD galėtų ištirpti vandenyje, tačiau iš informacinio dokumento matyti, jog tai nerealistiškas kiekis, nes didžiausias ATAAD tirpumas vandenyje siekia 0,0014 %. Be to, Bendrasis Teismas nurodė Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 4.1.1.1 punkte esančią ūmaus toksiškumo vandens aplinkai sąvoką, kuri, anot jo, apima ir medžiagos, ne vien jos sudedamųjų dalių savybes. Be to, Bendrasis Teismas rėmėsi Teisingumo Teismo jurisprudencija, minėta jo 2015 m. spalio 7 d. Sprendimo Bilbaína de Alquitranes ir kt. / Komisija (T‑689/13, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:767) 29 punkte, kurioje pažymima, jog tai, kad medžiagos sudedamosios dalys pasižymi tam tikromis savybėmis, nereiškia, kad ta medžiaga jomis taip pat pasižymi.

92      2017 m. lapkričio 22 d. Sprendime Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt. (C‑691/15 P, EU:C:2017:882) Teisingumo Teismui nekilo abejonių dėl Bendrojo teismo išvados, kad Komisija turėjo didelę diskreciją klasifikuoti medžiagą pagal Reglamentą Nr. 1272/2008, taip pat ja galėjo naudotis, kai atliko šiuo tikslu būtiną sudėtingų mokslinių ir techninių vertinimų nagrinėjimą. Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad Komisija akivaizdžiai suklydo vertindama. Teisingumo Teismas nurodė faktą, kad Reglamento Nr. 1272/2008 I priede beveik identiškai pateikiant GHS nuostatas į Sąjungos teisę įtraukti GHS kriterijai. Šiame dokumente pabrėžiamos net ekspertams sudėtingos aiškinimo problemos dėl, be kita ko, vadinamųjų „sudėtingų ar sudėtinių medžiagų“, kurių „tirpumo vandenyje savybės kelia aiškinimo problemų, nes kiekviena mišinio sudedamoji dalis gali elgtis skirtingai“, klasifikacijos (2017 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt., C‑691/15 P, EU:C:2017:882, 43 punktas).

93      Anot Teisingumo Teismo, taip GHS autoriai tikėjosi atkreipti dėmesį į ribojimus, būdingus pavojingumo vandens aplinkai klasifikavimo metodiniams kriterijams, kiek tai susiję su tam tikromis medžiagomis, pasižyminčiomis sudėtingumu, stabilumu ar mažu tirpumu vandenyje. Taip pat, anot Teisingumo Teismo, Sąjungos teisės aktų leidėjas, integravęs GHS į Reglamentą Nr. 1272/2008, neketino nepaisyti šių metodinių ribojimų. Taigi Teisingumo Teismas laikėsi nuomonės, kad Komisija neprivalėjo savo vertinimo apriboti tik tais aspektais, kurie konkrečiai išvardyti Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 4.1.3.5.5 punkte, ir neatsižvelgti į jokius kitus aspektus.

94      Šiuo klausimu Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal 4.1.3.1 punktą, kuriame pateikiami mišinių klasifikavimo kriterijai, aptartas metodas, kai reikia, taikomas „norint pasinaudoti visais turimais duomenimis mišinio pavojams vandens aplinkai klasifikuoti“; anot Teisingumo Teismo, tai paneigia aiškinimą, kad bet kokiomis aplinkybėmis neturėtų būti vertinama kita informacija nei ta, kuri aiškiai nurodyta sumavimo metodo apraše. Be to, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju Komisijos taikytam sumavimo metodui būdinga tai, kad jis tampa nebepatikimas tam tikrais atvejais, kaip antai nagrinėtuoju, kai pagal sumavimo metodą gaunamas 14 521 % rezultatas, kuris yra 581 kartą didesnis už reikalaujamą minimalų lygį, kad pritaikius M faktorių svertą būtų pasiekta 25 % riba, ir kad ATAAD maksimalus tirpumo vandenyje lygis buvo 0,0014 %, t. y. maždaug 71 000 kartų mažesnis nei hipotetinis 100 % tirpumo lygis, taikomas vertinamoms sudedamosioms dalims.

95      Atsižvelgiant į Bendrojo Teismo išvadas (jas vėliau patvirtino Teisingumo Teismas), pagal kurias šiuo atveju Komisija pažeidė taisyklę, suteikiančią jai diskreciją, reikia atmesti ieškovės argumentą, kad Komisija manė, jog sumavimo metodas yra griežta, jai diskrecijos nepaliekanti taisyklė. Iš tiesų žalą, kuria ieškovė galbūt galėtų remtis, lemia akivaizdi Komisijos taikant šį metodą padaryta vertinimo klaida. Vis dėlto apibrėžiant šį metodą taikiusios valdžios institucijos deliktinę atsakomybę negalima paties metodo laikyti ir paliekančiu diskreciją, kiek tai susiję su pareigos nevykdymo kriterijumi, ir griežtu, kiek tai susiję su pakankamai aiškiu pažeidimu.

96      Iš minėtos suformuotos jurisprudencijos matyti, jog taip pat reikia atmesti ieškovės argumentą, kad akivaizdi vertinimo klaida bet kuriuo atveju reiškia pakankamai aiškų diskreciją suteikiančios taisyklės pažeidimą. Kaip minėta šio sprendimo 80–83 punktuose, ieškinys dėl žalos atlyginimo yra atskira savarankiška proceso priemonė, todėl vien Komisijos akto neteisėtumo neužtenka, kad kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė. Iš tiesų vertinimo klaidos kvalifikavimas kaip akivaizdžios, susijęs su diskrecijos ribų peržengimu, todėl juo siekiama atskirti situacijas, kai šis peržengimas yra teisės pažeidimas, ir situacijas, kai paprasčiausiai nesutariama dėl tinkamo šios diskrecijos įgyvendinimo. Vadinasi, esant situacijai, kai aptariama institucija turi plačią diskreciją, kad padarytas pakankamai aiškus pažeidimas, galima konstatuoti tik po to, kai konstatuojama akivaizdi vertinimo klaida ir remiantis šio sprendimo 88 punkte išdėstytais kriterijais siekiama nustatyti didžiausias neatleistinas klaidas, kurios prilygsta akivaizdžiam ir šiurkščiam atitinkamos institucijos diskrecijos ribų nepaisymui.

97      Pirma, dėl pažeistos taisyklės, t. y. Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 4.1.3.5.5 punkto, aiškumo ir tikslumo kriterijaus reikia pažymėti, kad pagal šio punkto formuluotę sumavimo metodas yra beveik mechaniškas apskaičiavimas, pagal kurį Komisija patikrina, ar labai toksiškų mišinio sudedamųjų dalių koncentracijų (procentais), padaugintų iš jų M koeficientų, suma atitinka arba viršija 25 %. Jei taip yra, mišinys, šiuo atveju ATAAD, „priskiriamas“ prie 1 ūmaus arba lėtinio toksiškumo kategorijos (žr. Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 4.1.3.5.5.3.1 ir 4.1.3.5.5.4.2 punktus). Kaip Teisingumo Teismas konstatavo 2017 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt. (C‑691/15 P, EU:C:2017:882) 39 punkte, minėto reglamento I priedo 4.1.3.5.5 punkte nenumatyta remtis kitais kriterijais nei tie, kurie aiškiai nurodyti šioje nuostatoje.

98      Šiuo aspektu reikia atmesti ieškovės argumentą, kad 2013 m. kovo 7 d. Sprendimą Bilbaína de Alquitranes ir kt. / ECHA (T‑93/10, EU:T:2013:106) galima laikyti precedentu, kuriame išaiškinta, kokio požiūrio laikomasi taikant sumavimo metodą. Kaip teisingai pažymėjo Komisija, nei Bendrasis Teismas, nei Teisingumo Teismas to sprendimo nenurodė. Be to, reikia pripažinti, kad minėtame sprendime nagrinėtas ne mišinio klasifikavimo pagal Reglamentą Nr. 1272/2008 klausimas, kaip šioje byloje, o visai kitas klausimas, t. y. ATAAD pripažinimas ypač didelį susirūpinimą keliančia medžiaga pagal Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnį. 2013 m. kovo 7 d. Sprendime Bilbaína de Alquitranes ir kt. / ECHA (T‑93/10, EU:T:2013:106) priėjęs prie išvados, kad ECHA nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nustatė, jog ATAAD būdingos tam tikros savybės, šiuo atveju „patvarumas ir biokumuliacija“, dėl to, kad tomis savybėmis pasižymi ATAAD sudėtinės dalys, Bendrasis Teismas nenustatė bendros taisyklės, kad kai teisės aktuose įtvirtinami sprendimo priėmimo kriterijai, konkrečiai ir aiškiai neuždraudžiant atsižvelgti į kitus veiksnius, institucija visuomet privalo į tuos veiksnius atsižvelgti. Bet kuriuo atveju, kaip pažymi ir Komisija, net jeigu šis Bendrojo Teismo sprendimas būtų nagrinėjamu klausimu suformavęs aiškią jurisprudenciją, quod non reikia pripažinti, kad tas sprendimas tapo galutinis tik po to, kai 2014 m. gegužės 22 d. Nutartimi Bilbaína de Alquitranes ir kt. / ECHA (C‑287/13 P, nepaskelbta Rink, EU:C:2014:599) Teisingumo Teismas atmetė apeliacinį skundą, t. y. po to, kai buvo priimtas Reglamentas Nr. 944/2013; tai reiškia, kad vien dėl šios aplinkybės jis negalėjo tapti precedentas, į kurį Komisija būtų galėjusi ir turėjusi atsižvelgti, kai priėmė Reglamentą Nr. 944/2013.

99      Taigi negalima pripažinti, kad Reglamento Nr. 944/2013 priėmimo dieną Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo 4.1.3.5.5 punkte buvo įtvirtinta visiškai aiški taisyklė dėl Komisijos turimos diskrecijos taikant sumavimo metodą. Iš jos formuluotės neaišku, kad egzistuoja tokia diskrecija, ir joje visiškai neminima, kad mišinio tirpumas yra veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti. Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas, o dar konkrečiau – Teisingumo Teismas, pripažino, jog Komisija turi diskreciją, kuria naudodamasi galėjo atsižvelgti į kitus veiksnius nei tie, kurie aiškiai numatyti 4.1.3.5.5 punkte, pagrįstus vertinimais, nei tiesiogiai, nei numanomai neišplaukiančiais iš minėto punkto. Teisingumo Teismas rėmėsi vertinimais, susijusiais su bendresnio pobūdžio reglamentavimo kontekstu, t. y. faktu, kad sumavimo metodas neatmeta metodikos apribojimų, nustatytų GHS, kurie Reglamentu Nr. 1272/2008, kaip nurodyta jo 6 konstatuojamojoje dalyje, integruoti į Sąjungos teisę. Kaip Teisingumo Teismas pažymėjo 2017 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt. (C‑691/15 P, EU:C:2017:882) 43 punkte, šiame dokumente pabrėžiami aiškinimo sunkumai dėl sudėtingų ar sudėtinių medžiagų, kaip antai ATAAD, klasifikavimo. Dėl šių aiškinimo sunkumų, kurie apsunkina sumavimo metodo taikymą ir yra matomi iš minėto sprendimo, Komisijos veiksmai negali būti laikomi akivaizdžiai ir šiurkščiai prieštaraujančiais pažeistai teisės normai (pagal analogiją šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo MyTravel / Komisija, T‑212/03, EU:T:2008:315, 43 punktą). Nors pagal 2017 m. lapkričio 22 d. Sprendimą Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt. (C‑691/15 P, EU:C:2017:882) ir 2015 m. spalio 7 d. Sprendimą Bilbaína de Alquitranes ir kt./Komisija (T‑689/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:767) šis elgesys nėra teisėtas, jis gali bent jau būti pateisinamas minėto 4.1.3.5.5 punkto formuluote ir aiškinimo sunkumais, susijusiais su sudėtingų medžiagų klasifikavimu.

100    Antra, kiek tai susiję su klausimu, ar Komisijos padaryta klaida, kurią konstatavo Bendrasis Teismas, paskui Teisingumo Teismas, yra tyčinė arba nepateisinama, reikia nurodyti šiuos argumentus.

101    Pirmiausia reikia pažymėti, kad nei Bendrasis Teismas, nei Teisingumo Teismas neabejojo dėl naudojimosi sumavimo metodu. Kaip Teisingumo Teismas pažymėjo 2017 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt. (C‑691/15 P, EU:C:2017:882) 26 punkte, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, „taikydama sumavimo metodą“.

102    Be to, reikia pripažinti, kad Komisija taikė sumavimo metodą, griežtai laikydamasi 4.1.3.5.5. punkto formuluotės. Ji apskaičiavo labai toksiškų ATAAD sudėtinių dalių koncentracijų sumą po to, kai pritaikė atitinkamus M koeficientus. Toks šio metodo taikymas, laikantis 4.1.3.5.5 punkto formuluotės, rodo, kad Komisija stengėsi veikti, atsižvelgdama į savo diskrecijos ribas; tai paprastai galima laikyti atsargumu, esant moksliniu ir techniniu požiūriu ypač sudėtingai situacijai. Kaip generalinis advokatas M. Bobek pažymėjo išvados byloje Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt. (C‑691/15 P, EU:C:2017:646) 75 punkte, iš principo „toks požiūris tegali būti sveikintinas“, net jei buvo klaidingas nagrinėjamoje situacijoje.

103    Nors tiesa, kad Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas nusprendė, jog laikantis tokio požiūrio padaryta akivaizdi vertinimo klaida, vis dėlto šio požiūrio, paremto gana įpareigojančia teisės normos formuluote, susijusia su moksliškai ir techniškai labai sudėtinga sritimi, ir esančia dalimi, be kita ko, teisės aktų, kuriais, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1272/2008 1 straipsnyje, siekiama „užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą, taip pat laisvą cheminių medžiagų, mišinių ir gaminių judėjimą, <…> suderinant cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo kriterijus bei pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių ženklinimo ir pakavimo taisykles“, laikymas nepateisinamu viršytų minėtoje jurisprudencijoje suformuluotus kriterijus, pagal kuriuos nustatomas pakankamai aiškus pažeidimas. Toks požiūris nėra aiškiai ir šiurkščiai teisės nuostatą pažeidžiantis veiksmas, kurio negalima nei pateisinti, nei paaiškinti ypatingomis kliūtimis, su kuriomis objektyviai susiduria Komisija, kai vykdo savo įgaliojimus nežinomos sudėties mišinių klasifikacijos srityje (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo MyTravel / Komisija T‑212/03, EU:T:2008:315, 43 punktą).

104    Taip pat reikia priminti, kad šiuo atveju Komisija laikėsi RVK nuomonės, kuri priimta per Reglamente Nr. 1272/2008 numatytą procedūrą. Ši procedūra pradėta pagal minėto reglamento 37 straipsnio 1 dalį Nyderlandų Karalystės pateiktu klasifikavimo pasiūlymu. Dėl šio pasiūlymo įvyko viešos konsultacijos, tada iš valstybių narių atstovų sudarytas RVK pagal minėto reglamento 37 straipsnio 4 dalį bendru sutarimu priėmė nagrinėjamą nuomonę.

105    ATAAD mažą tirpumą iš anglies išgaunamų cheminių medžiagų sektoriaus grupė nurodė dokumentuose, sudarytuose pagal Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedą ir 2010 m. lapkričio 15 d. pateiktuose per viešas konsultacijas. Be to, ši grupė 2011 m. birželio 27 d. rašte, skirtame RVK sekretoriatui, remdamasi mokslo publikacija patikslino, kad didžiausias ATAAD tirpumas vandenyje siekia 0,0004 %. Todėl reikia pripažinti, kad REV nuomonė priimta visiškai susipažinus su mažu ATAAD tirpumu. Taigi mažą ATAAD tirpumą RVK aptarė informacinio dokumento 92 puslapyje; jis patikslino, kad taikant sumavimo metodą daroma prielaida, kad visi PAA ištirpsta vandenyje ir kad ši prielaida gali prisidėti prie ATAAD toksiškumo pervertinimo. Vis dėlto nuomonėje RVK paaiškino, kad toks toksiškumas gali būti laikomas blogiausiu atveju (worst case), nes ATAAD sudėtis neaiški ir negalima paneigti, kad kitos ATAAD sudedamosios dalys prisideda prie ATAAD toksiškumo. Taigi RVK nuomonėje yra paaiškinimas, bent jau susijęs su prielaidos, kad visi PAA tirpūs vandenyje, santykiu su aplinkybe, kad ATAAD mažai tirpus vandenyje.

106    Atsižvelgiant į viską, kas išdėstyta, šiuo atveju neįrodyta, kad, turint minty sudėtingą taikomų teisės aktų sistemą, bet kuri įprastai kruopšti ir rūpestinga administracinė institucija manytų, kad būtina abejoti RVK nuomonės patikimumu ir reikia nuo jos nukrypti ar atsižvelgti į kitus, aiškiai Reglamente Nr. 1272/2008 nenumatytus kriterijus. Šiuo atžvilgiu svarbu priminti, kad aplinkybė, jog ATAAD – sudėtingos ir nežinomos sudėties medžiaga, yra specifinis apribojimas, su kuriuo Komisija susidūrė, priimdama Reglamentą Nr. 944/2013. Esant tokiai netikrumo dėl tikslios ATAAD sudėties situacijai negalima laikyti neatleistina klaida fakto, kad atsargumo sumetimais administracinė institucija vadovaujasi grupės ekspertų, kaip antai RVK, nuomone, kuri priimta bendru sutarimu ir pagrįsta identifikuota rizika nuvertinti ATAAD toksiškumą, turint mintyje, kad tos nuomonės 92 puslapyje ši rizika laikoma blogiausiu atveju (worst case), kai nežinoma, kiek prie ATAAD toksiškumo vandens aplinkai prisideda kitos sudedamosios dalys.

107    Šiuo klausimu reikia vėl priminti, kad medžiagų ir mišinių, kaip antai ATAAD, klasifikacija pagal Reglamento Nr. 1272/2008 1 straipsnio 1 dalį siekiama užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį. Be to, nors atsargumo principas nėra aiškiai paminėtas Reglamente Nr. 1272/2006, šio principo, kuriuo grindžiamos Reglamento Nr. 1907/2006 nuostatos, negalima ignoruoti klasifikuojant chemines medžiagas ir mišinius, t. y. srityje, kuri glaudžiai susijusi su Reglamento Nr. 1907/2006 taikymo sritimi. Remdamosi atsargumo principu, kuris yra pagrindinis Sąjungos teisės principas, kompetentingos valdžios institucijos, iškilus abejonių, gali imtis tinkamų priemonių, kad būtų išvengta tam tikrų pavojų žmonių sveikatai, saugumui ir aplinkai, nelaukdamos, kol tokio pavojaus realumas ir rimtumas bus visiškai įrodyti (šiuo klausimu žr. 2014 m. balandžio 10 d. Sprendimo Acino / Komisija, C‑269/13 P, EU:C:2014:255, 57 punktą ir minėtą jurisprudenciją).

108    Tokiomis teisinio reglamentavimo aplinkybėmis pagal Reglamentą Nr. 1272/2008 Komisija turi kompetenciją atlikti cheminių medžiagų klasifikavimą. Kaip rodo ši byla, įgyvendinant šią kompetenciją gali reikėti pripažinti sudėtingų medžiagų toksiškumą. Įgyvendinant šią kompetenciją realiai kiltų pavojus pakenkti minėtiems tikslams, jei sprendimo dėl sudėtingų medžiagų klasifikavimo priėmimas galėtų lemti deliktinę Sąjungos atsakomybę, todėl į sudėtingumą mokslo požiūriu ir dėl to kylantį netikrumą, taip pat į taikomų teisės aktų sudėtingumą reikia atsižvelgti kaip į veiksnius, dėl kurių galima klaida gali būti pateisinama.

109    Bet kuriuo atveju Komisijos padaryta klaida nėra savavališkas elgesys, kaip tai suprantama pagal 1979 m. gruodžio 5 d. Sprendimą Amylum ir Tunnel Refineries / Taryba ir Komisija (116/77 ir 124/77, EU:C:1979:273). Priešingai, nei tvirtina ieškovė, šiuo atveju taikant sumavimo metodą gautas padidintas rezultatas neleidžia daryti išvados, kad Komisija elgėsi beveik savavališkai. Žinoma, Teisingumo Teismas nurodė 14 521 % rezultatą kaip atskleidžiantį situaciją, kai sumavimo metodas neteko patikimumo. Vis dėlto šis 14 521 % rezultatas, nors iš pirmo žvilgsnio kelia nuostabą, ypač palyginus su 25 % riba, kurios reikia, kad būtų nustatytas 1 kategorijos ūmus ir lėtinis toksiškumas, yra matematiškai neišvengiamas sumavimo metodo taikymo rezultatas, nes kai kurių ATAAD sudedamųjų dalių M koeficientas yra labai didelis. Pavyzdžiui, kai kurioms ATAAD sudedamosioms dalims, kaip antai fluorantenui, taikomas 10 000 M koeficientas. Taigi negalima manyti, kad padidintas tokio apskaičiavimo rezultatas savaime įrodo, kad Komisijos padaryta klaida yra neatleistina. Turint mintyje, kad Reglamento Nr. 944/2013 priėmimo metu Komisija galėjo pagrįstai manyti, jog pagal sumavimo metodą klasifikuodama ATAAD neturi diskrecijos, ir atsižvelgiant į reglamentavimo sistemą, kurios dalis šis klasifikavimas yra ir kurios tikslas – visiškai laikantis atsargumo principo užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį, aplinkybė, kad, kaip šiuo atveju, esant labai dideliems M koeficientams, 14 521 % rezultatas jos nepaskatino suabejoti sumavimo metodo taikymu, atvirkščiai, atrodo pateisinama.

110    Taigi Komisijos elgesys primena ne savavališką elgesį, o veikiau tokį, kokio galima tikėtis iš įprastai atsargios ir rūpestingos administracinės institucijos. Analogiškoje situacijoje, nesant Reglamente Nr. 1272/2008 aiškiai numatyto alternatyvaus metodo, visiškai nebūtų keista, kad administracinė institucija galėtų manyti, jog kyla pavojus, kad jos sprendimas bus panaikintas, jeigu ji nuspręstų atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie nėra aiškiai numatyti Reglamento Nr. 1272/2008 I priede, būtent jo 4.1.3.5.5. punkte.

111    Reikia pripažinti, kad nei Bendrasis Teismas, nei Teisingumo Teismas, nepriėmė sprendimo dėl to, ar ATAAD priskyrimas prie 1 kategorijos ūmaus toksiškumo vandens aplinkai medžiagų (H400) ir 1 kategorijos lėtinio toksiškumo vandens aplinkai medžiagų (H410) iš esmės yra teisingas, ar ne. Kaip generalinis advokatas M. Bobek pažymėjo savo išvados byloje Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt. (C‑691/15, EU:C:2017:646) 70 punkte, ginčas kilo ne dėl ATAAD klasifikavimo tikslumo, o tik dėl klausimo, į kokius veiksnius reikėjo atsižvelgti taikant sumavimo metodą. Negalima paneigti, kad net ir atsižvelgusi į mažą ATAAD tirpumą vandenyje Komisija vis dėlto būtų padariusi tą pačią išvadą dėl ATAAD priskyrimo prie 1 kategorijos ūmaus toksiškumo vandens aplinkai medžiagų (H400) ir prie 1 kategorijos lėtinio toksiškumo vandens aplinkai medžiagų (H410).

112    Šiuo klausimu taip pat reikia konstatuoti, kad nebuvo pradėta jokios naujos klasifikavimo iniciatyvos po to, kai priimtas 2017 m. lapkričio 22 d. Sprendimas Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt. (C‑691/15 P, EU:C:2017:882). Kaip šiuo aspektu Komisija paaiškino atsakydama į Bendrojo Teismo rašytinį klausimą, tai, kad nėra naujos klasifikacijos, galima paaiškinti, pirma, tuo, kad ATAAD yra mažiau prioritetinė, nes pagal 2017 m. birželio 13 d. Komisijos reglamentą (ES) 2017/999, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedas, (OL L 150, 2017, p. 7), ATAAD įtraukta į Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedą dėl savo kancerogeniškumo, patvarumo, bioakumuliacijos ir toksiškumo, todėl nuo 2020 m. spalio 4 d. dėl šios medžiagos naudojimo reikia gauti autorizaciją. Antra, kaip galimą priežastį Komisija nurodė aplinkybę, kad sumavimo metodo teisingo taikymo medžiagai arba mišiniui, kuris mažai tirpsta vandenyje, klausimas po minėto Teisingumo Teismo sprendimo lieka atviras.

113    Žinoma, dėl priežasčių, kodėl nėra naujos klasifikacijos, hipotetiškumo negalima galutinai įvertinti jų svarbos šiuo atveju. Vis dėlto reikia pripažinti, jog tai, kad Komisijos padaryta klaida, kurią konstatavo Bendrasis Teismas, paskui Teisingumo Teismas, nebuvo ištaisyta patvirtinant naują klasifikaciją, gali parodyti sunkumus, susijusius su tinkamu sumavimo metodo taikymu. Dėl aplinkybės, kad Komisijos padarytą klaidą sunku ištaisyti, kaip gali būti akivaizdu šiuo atveju, taip pat negalima šios klaidos pripažinti nepateisinama.

114    Galiausiai, priešingai, nei, atrodo, tvirtina ieškovė, aplinkybės, kad naudodamasi savo procesinėmis teisėmis Komisija prieštaravo dėl prašymo sustabdyti vykdymą ir pateikė apeliacinį skundą dėl 2015 m. spalio 7 d. Sprendimo Bilbaína de Alquitranes ir kt. / Komisija (T‑689/13, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:767), negalima laikyti padarytą klaidą sunkinančiu veiksniu. Šiuo klausimu galima pagrįstai tikėtis, kad, esant panašiai situacijai, kiekviena įprastai apdairi ir rūpestinga administracinė institucija pateiktų apeliacinį skundą, kad Teisingumo Teismas paaiškintų jos pareigų apimtį klasifikuojant sudėtingas medžiagas. Be to, reikia pažymėti, kad 2017 m. lapkričio 22 d. Sprendime Komisija / Bilbaína de Alquitranes ir kt. (C‑691/15 P, EU:C:2017:882) yra tam tikrų aiškinimo elementų, bent jau papildančių 2015 m. spalio 7 d. Sprendime Bilbaína de Alquitranes ir kt. / Komisija (T‑689/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:767) pateiktą analizę.

115    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos padarytą klaidą reikia pripažinti atleistina. Atsižvelgiant į aiškumo trūkumą ir sunkumus aiškinti atitinkamas Reglamento Nr. 1272/2008 I priedo nuostatas, kaip antai dėl to, kaip vertinti kitus veiksnius nei aiškiai nurodytieji, kai taikomas sumavimo metodas, Komisijos elgesys nelabai skiriasi nuo tokio, kokio būtų galima pagrįstai tikėtis iš įprastai kruopščios ir rūpestingos administracinės institucijos, esant panašiai situacijai, kuri pasižymi mokslo požiūriu sudėtingais aspektais, susijusiais su nežinomos sudėties medžiagos, kaip antai ATAAD, klasifikavimu, siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį. Toks elgesys neprilygsta akivaizdžiam ir šiurkščiam Komisijos diskrecijos ribų nepaisymui. Taigi padaryta klaida nėra pakankamai aiškus teisės normos pažeidimas, tad bet kuriuo atveju nekyla deliktinė Sąjungos atsakomybė. Ši išvada taikoma ir kiek tai susiję su sumavimo metodo pažeidimu, ir siekiant išsamumo, ir dėl minėtų priežasčių, kiek tai susiję su tariamu rūpestingumo pareigos pažeidimu.

116    Ieškovė neįrodė, kad padarytas toks pakankamai aiškus teisės normos pažeidimas, kad kiltų deliktinė Sąjungos atsakomybė, tad reikia atmesti kaip nepagrįstą prašymą atlyginti žalą ir nebūtina pereiti prie teisės nuostatos, kuria privatiems asmenims suteikiamos teisės, pažeidimo klausimo arba nagrinėti realios ir tikros žalos bei priežastingumo ryšio egzistavimo sąlygas.

117    Taigi pirmąjį reikalavimą reikia atmesti kaip bet kuriuo atveju nepagrįstą; atitinkamai reikia atmesti visus kitus reikalavimus, galiausiai – visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

118    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, ji turi padengti savo ir Komisijos patirtas išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.

119    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš Procedūros reglamento 1 straipsnio 2 dalies f punkto, sąvoka „institucijos“ reiškia ESS 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos institucijas ir Sutartimis arba joms vykdyti priimtais aktais įsteigtas įstaigas ar organus, kurie gali būti Bendrojo Teismo nagrinėjamų bylų šalys. Pagal Reglamento Nr. 1907/2006 100 straipsnį ECHA yra Sąjungos organas. Vadinasi, Ispanijos Karalystė ir ECHA padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Industrial Química del Nalón, SA, padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

3.      Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Svenningsen

Barents

Mac Eochaidh

Pynnä

 

      Laitenberger

Paskelbta 2020 m. gruodžio 16 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: anglų.